_______ Lietuvos mokslo tarybos

_______ Lietuvos mokslo tarybos LIETUVOS MOKSLO TARYBOS VEIKLA 1998 - 1999 METAIS 1998 metais Lietuvos mokslo tarybos darbas pasižymėjo viešumu ir dideliu mokslinės visuomenės dėmesiu. Visuose Tarybos ir komisijų posėdžiuose buvo pateikiamas ir išklausomas ne tik Tarybos narių, bet ir kitų institucijų bei organizacijų požiūris svarstomais klausimais. Diskusijos tapo įvairesnės ir produktyvesnės. Praktiškai visų klausimų svarstymuose dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos, Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Lietuvos mokslų akademijos Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos, Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos, Mokslo ir studijų institucijų tarybų (senatų) pirmininkų konferencijos, Lietuvos mokslininkų sąjungos atstovai. Tarp svarbiausių klausimų, kuriems Lietuvos mokslo taryba 1998 metais skyrė didžiausią dėmesį, paminėtini rengiamoji Lietuvos aukštojo mokslo Baltoji knyga ir Aukštojo mokslo įstatymo projektas, mokslininkų atestacijos ir konkursų pareigoms užimti principai ir kriterijai, valstybinių mokslo institutų tolesnis statusas.

1. Lietuvos aukštojo mokslo ateitis buvo svarstyta plenariniuose Tarybos posėdžiuose ir Tarybos iniciatyva surengtoje viešoje diskusijoje esminiais aukštojo mokslo pertvarkos klausimais. Tarybos nariai dalyvavo 1998 m. lapkričio mėn. 18 - 19 d. d. įvykusioje nacionalinėje konferencijoje, kurioje buvo aptariamos Lietuvos aukštojo mokslo reformos perspektyvos. Dar viename Tarybos posėdyje, dalyvaujant mokslinei visuomenei, buvo aptartas Baltosios knygos siūlymas atsisakyti valstybinės pedagoginių mokslo vardų sistemos. Su Lietuvos aukštojo mokslo reforma siejasi ir mokamo mokslo aukštosiose mokyklose klausimai. Taryba (1998 m. spalio 26 d. nutarimas Nr. III-59) pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei rekomendacijų, kaip nuo 1999 - 2000 mokslo metų padidinti valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose, nurodė priežastis, ribojančias studentų skaičių aukštosiose mokyklose šiuo metu. Taryba laikosi nuomonės, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti ir valstybės nefinansuojamų studijų vietų. Tokių vietų skaičių ir mokesčio už studijas jose kainą turėtų reglamentuoti Švietimo ir mokslo ministerija, o už mokslą mokantiems studentams turi būti sudarytos sąlygos gauti valstybės paskolą studijoms apmokėti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostata dėl nemokamo mokslo laidavimo gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose gali būti realizuojama atleidžiant nuo paskolos grąžinimo tuos studentus, kurie per nustatytą laiką sėkmingai baigs visą studijų programą ir gaus aukštosios mokyklos diplomą.
2. Lietuvos mokslo taryba dar 1997 metais sudarė ekspertų grupę parengti naujiems valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslininkų ir pedagogų konkursų ir atestavimo pareigoms užimti kriterijams ir principams. Taryba (1998 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. III-52) pasiūlė Mokslo ir studijų departamentui parengti naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 565 “Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų mokslo darbuotojų ir pedagogų konkursų (peratestavimo) kriterijų ir principų” redakciją ir pateikė tokiam nutarimui reikalingą medžiagą. Taryba taip pat pasiūlė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 1 priedą “Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų tarnybinių atlyginimai” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 357 redakcija) įrašyti aukštųjų mokyklų dėstytojų (lektorių) pareigas, šioms pareigoms keliamus reikalavimus ir nustatyti jas atitinkantį atlyginimą. Šios Tarybos rekomendacijos iki šiol dar neįgyvendintos.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu, įvertinus 1997 metais atlikto valstybinių mokslo institutų veiklos vertinimo rezultatus, aštuoniems institutams valstybinio mokslo instituto statusas buvo pratęstas tik vieneriems metams. Lietuvos mokslo taryba ir jos komisijos savo posėdžiuose išklausė šių institutų vadovų pranešimus, Švietimo ir mokslo ministerijos sudarytų ekspertų grupių vadovų pateiktą medžiagą ir pateikė savo siūlymų dėl valstybinių mokslo institutų veiklos gerinimo būdų. Taryba (1998 m. kovo 23 d. nutarimas Nr. III-48, 1998 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. III-52 ir 1998 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. III-56) pasiūlė Mokslo ir studijų departamentui, rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų projektus dėl valstybinių mokslo institutų pertvarkymo, nuosekliau laikytis “Ekspertų grupės, paskirtos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1997 m. sausio 17 d. potvarkiu Nr. 42 ir įpareigotos pateikti siūlymus dėl mokslo sistemos reformos, ataskaitos” rekomendacijų, numatančių, kad kiekvieno instituto turi būti parengti ir aptarti konkretūs veiksmai, padedantys kelti jų mokslinį lygį ir apibrėžtas laikotarpis, per kurį tie veiksmai turi duoti rezultatų. Jei rengiant ir aptariant tokių veiksmų planus bus nustatyta, kad institutų vykdomi tyrimai valstybei nėra reikalingi ir todėl nėra prasmės imtis priemonių kelti šių institutų mokslinį lygį, Lietuvos mokslo taryba pritartų institutų reorganizacijai. Tačiau keisti institutų statusą neįvertinus institutų vykdomų mokslinių tyrimų, sprendžiamų uždavinių ir darbų rezultatų atitikimo valstybės reikmėms, nepateikus argumentų, kad po reorganizacijos šie uždaviniai bus sprendžiami geriau, ir neįvertinus, kaip po reorganizacijos pasikeis (padidės ar sumažės) valstybės išlaidos moksliniams tyrimams subsidijuoti, negalima. Taryba nesutiko, kad vien tik valstybinio mokslo instituto reorganizavimas į valstybinę mokslo įstaigą jau yra Lietuvos mokslo sistemos reforma.
4. Lietuvos mokslo taryba 1998 metais pakartotinai svarstė 1997 m. birželio mėnesį jos pasiūlytą Lietuvos mokslo tarybos nuostatų projektą ir, atsižvelgusi į Mokslo ir studijų departamento, siūlymus pateikė naują nuostatų redakciją. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo”, kurio projektą pateikė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, atsižvelgęs į Lietuvos mokslo tarybos 1998 m. rugsėjo 21 d. nutarime Nr. III-57 išdėstytus siūlymus. Naujieji nuostatai numato Tarybos narių skaičių nuo 36 sumažinti iki 24, paveda Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlyti devynis Tarybos narius, nuolatines komisijas formuoti ne tik iš Tarybos narių, bet ir iš mokslo ir studijų institucijų pasiūlytų atstovų.
5. 1998 metais, sutinkamai su “Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendrųjų nuostatų”, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317, 59.1 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. 456 redakcija) reikalavimu, parengė ir pateikė Mokslo ir studijų departamentui tvirtinti “Daktaro disertacijai ir habilitacijai pripažįstamų Lietuvos periodinių ir tęstinių leidinių sąrašą”. Rengdama šį sąrašą Taryba pakartotinai atliko 88 periodinių mokslo leidinių ekspertizę bei pateikė leidinių redakcijoms konkrečių pastabų ir rekomendacijų.
6. Vykdydama mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo Lietuvos mokslo ir studijų institucijose kvalifikacinę priežiūrą Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų kvalifikacijos komisija apsvarstė ir 1998 metais pateikė Tarybai tvirtinti 107 mokslo ir studijų institucijų prašymus suteikti teisę steigti doktorantūrą ir teikti daktaro mokslo laipsnį, 67 prašymus suteikti habilitacijos teisę, 30 prašymų - teisę teikti profesoriaus pedagoginį mokslo vardą ir 47 prašymus – docento pedagoginį mokslo vardą. 32 prašymus suteikti teisę teikti mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus Tarybos komisija tenkinti nerekomendavo. Mokslininkų kvalifikacijos komisija taip pat analizavo mokslo ir studijų institutų nutarimus suteikti mokslininkams mokslo laipsnius ir pedagoginius mokslo vardus. Būtina pažymėti, kad pradėjus vykdyti šia funkciją institucijos pradėjo reikliau vertinti joms pateikiamus prašymus, geriau tvarkyti dokumentus. 1998 metais profesoriaus pedagoginį mokslo vardą Mokslininkų kvalifikacijos komisija patvirtino 48 mokslininkams, docento - 135 mokslininkams. Devyniems mokslininkams šie vardai nebuvo patvirtinti, dar 9 atvejais paprašyta papildomų duomenų. Habilituoto daktaro mokslo laipsnis pripažintas 15 mokslininkų, daktaro mokslo laipsnis – 146 asmenims. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytos tvarkos pažeidimų priimant 7 sprendimus suteikti mokslo laipsnius Taryba įspėjo mokslo ir studijų institucijas. Tarp kitų 1998 metų Lietuvos mokslo tarybos darbų paminėtini:
7. 1998 m. balandžio 20 d. (nutarimas Nr. III-51) Taryba svarstė Klaipėdos universiteto plėtros planą. Diskusijose plačiai buvo aptartos ugdomų universitetų problemos. Taryba prašė Lietuvos Respublikos Vyriausybę atsižvelgti į ugdomų universitetų ypatumus ir parengti priemones, skatinančias ūkio subjektus stipriai remti savo regionų universitetus. Aukštųjų mokyklų padėtį pagerinti galėtų aukštųjų mokyklų plėtros fondas, formuojamas tiksliniais ūkio subjektų, kuriems reikalingi aukščiausios kvalifikacijos specialistai, įnašais. Taryba taip pat ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę sparčiau rengti Lietuvos regionų plėtros programas, kuriose būtų numatyti ir aukštojo mokslo institucijų ugdymo uždaviniai, o regionų vadovus, rengiančius tokias programas, numatyti jose aktyvų universitetų dalyvavimą.
8. Taryba apsvarstė Lietuvos karo akademijos statuto projektą, parengtą sutinkamai su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 20 straipsniu (1998 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. III - 58). Taryba pažymėjo, kad naujojo statuto nuostatos, apibrėžiančios bendrąjį aukštąjį išsimokslinimą, jų lygio ir kokybės užtikrinimą, mokslinės veiklos ir doktorantūros organizavimą, akademinės tarybos teises studijų programų tvirtinimo ir vertinimo klausimais, turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas numato, kad Lietuvos karo akademijai netaikomi tik bendrieji aukštųjų mokyklų steigimo ir valdymo pagrindai, bet nedaro išimčių kvalifikaciniams šios aukštosios mokyklos reikalavimams.
9. Taryba vertino vykstančių ir naujai rengiamų valstybinių mokslo programų projektus. 1998 m. vasario 2 d. posėdyje buvo aptarta valstybinių mokslo programų “Lietuvos Žemės gelmių raida ir jų išteklių kitimo prognozė (LITOSFERA)” ir “Molekuliniai biotechnologijos pagrindai: genų struktūra, funkcija ir veiklos reguliavimas” 1997 metų ataskaitos ir 1998 metų darbų planai (nutarimas Nr. III-45).
10. Lietuvos mokslo taryba, Švietimo ir mokslo ministerijai pavedus, pateikė siūlymų skirti 1999 metų valstybės stipendijas 30 jaunų mokslininkų ir aukščiausiojo laipsnio valstybės stipendijas 15 pasižymėjusių mokslininkų, pateikusių ekspertų gerai įvertintas programas artimiausiems dvejiems metams (1998 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. III - 62).
11. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu Nr. 47 Taryba svarsto mokslininkų prašymus pripažinti jų mokslinę veiklą mokslo ir studijų institucijose atitinkančia reikalavimus valstybinei mokslininkų pensijai skirti. 1998 metais Taryba išnagrinėjo 6 tokius prašymus ir tik 2 prašymus rekomendavo patenkinti.
12. Lietuvos mokslo tarybos nuolatinės nostrifikacijos komisijos 1998 metais išnagrinėjo 47 prašymus nostrifikuoti užsienyje įgytus mokslo laipsnius. Iš jų du prašymai netenkinti, dėl dar trijų prašymų paprašyta papildomos medžiagos.
13. Taryba svarstė Lietuvos mokslo ir studijų kompiuterių tinklo LITNET valdybos pateiktą 1997 metų ataskaitą ir 1998 – 1999 metų planus (1998 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. III - 54), valstybinių mokslo institutų pagrindines veiklos kryptis (1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. III-46), Lietuvos dalyvavimo Europos Bendrijos 5-ojoje bendrojoje programoje sutarties projektą (1998 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. III - 58), kitus klausimus, kuriuos pateikė mokslo ir studijų institucijos, ministerijos, Mokslo ir studijų departamentas. Lietuvos mokslo taryba toliau palaikė plačius tarptautinius ryšius. Tarybos nariai dalyvavo Europos Sąjungos ir NATO mokslo komiteto organizuotuose Europos mokslo ir studijų sistemos reformoms skirtuose pasitarimuose, teikė siūlymų dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos veiklą reguliuojančių norminių aktų harmonizavimo su Europos Sąjungos dokumentais. Palaikomi ryšiai su Europos Sąjungos tyrimų direktoratais ir kitomis užsienio bei tarptautinėmis organizacijomis. Taryboje lankėsi aukšti Europos Komisijos pareigūnai ir ekspertai, visi PHARE programos “Aukštojo mokslo reforma Lietuvoje” ekspertai, UNESCO atstovai, Taivanio Nacionalinės mokslo tarybos delegacija, įvairių pasaulio valstybių mokslininkai. Tarybos nariai, apsilankę užsienio valstybėse savo mokslinių komandiruočių metu, Tarybos posėdžiuose pateikdavo informaciją apie tų valstybių mokslo ir studijų sistemas. 1998 metais išleisti 2 informacinio Lietuvos mokslo tarybos leidinio numeriai. Juose skelbiami Tarybos nutarimai, kiti Tarybos dokumentai. Leidinį gauna mokslo ir studijų institucijos, bibliotekos, visos valstybinės institucijos, Lietuvos ambasados užsienyje ir užsienio ambasados Lietuvoje. 1999 metų I ketvirtyje Lietuvos mokslo taryba:
14. Svarstė Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos darbo grupės 1998 m. gruodžio 29 d. parengtą Aukštojo mokslo įstatymo projektą. Projekto rengėjams perduoti Tarybos narių siūlymai ir pastabos. Taryba, kai tik jis bus parengtas, iš esmės svarstys galutinį įstatymo projektą (1999 m. sausio 11 d. posėdis).
15. Svarstė socialinių mokslų srities edukologijos mokslų krypties mokslininkų rengimo doktorantūroje klausimus. Buvo įvertintos 1995 - 1998 metais apgintos daktaro disertacijos ir rasta, kad iš 20 disertacijų tik 8 disertacijos atitinka reikalavimus, kokie pagal tyrimo tikslų ir uždavinių formulavimą, tyrimų metodus ir objektus bei rezultatų analizę ir išvadų pagrįstumą keliami kitų mokslo sričių daktaro disertacijoms. Taryba pasiūlė mokslo ir studijų institucijoms iki 1999 m. gegužės 30 d. numatyti priemones edukologijos mokslų krypties daktarų rengimui pagerinti (1999 m. vasario 8 d. posėdis).
16. Lietuvos Respublikos Seimui 1999 m. sausio 12 d. priėmus nutarimą “Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo” Taryba parengė rekomendacijas atnaujintos sudėties Lietuvos mokslo tarybos nuolatinių ekspertų komisijų sudarymui ir paprašė mokslininkų visuomeninių organizacijų, ministerijų, pramoninkų, verslo, kultūros ir kitų organizacijų bei mokslo ir studijų institucijų pateikti siūlymus dėl ekspertų kandidatūrų (1999 m. vasario 8 d. posėdis). Praktiškai visos įstaigos ir organizacijos jau pateikė siūlymus.
17. Rekomendavo suteikti licenciją pirmajai nevalstybinei aukštajai mokyklai - Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijai - steigti. Šios mokyklos steigėjų parengtos studijų programos ir pedagoginis personalas atitinka reikalavimus, keliamus studijų programoms, skirtoms profesinei kvalifikacijai įgyti (1999 m. vasario 8 d. posėdis).
18. Apsvarstė galimas Neringos aerodromo išplėtimo pasekmes Neringos nacionaliniam parkui (1999 m. vasario 22 d. posėdis). Šio klausimo svarstymas Taryboje, dalyvaujant Neringos savivaldybės atstovams, paskatino Neringos miesto savivaldybę 1999 m. kovo 5 d. patvirtinti patikslintą projektavimo užduotį, kuria kilimo - tūpimo tako ilgis yra 815 m (vietoj planuoto 1500 m ilgio tako) ir vienareikšmiškai formuluojama tarnybinė aerodromo paskirtis.
19. Svarstė Mokslo ir studijų departamento parengtus siūlymus keisti ir papildyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (1999 m. kovo 1 d. posėdis). Tarybos išvados ir siūlymai pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai.
20. Pateikė siūlymus dėl Ūkio ministerijos parengtos “Lietuvos ūkio vidutinės trukmės strategijos integracijos į Europą Sąjungos kontekste” (1999 m. kovo 22 d. posėdis). Taryba pasiūlė Ūkio ministerijai pateikti šiame dokumente Lietuvos ūkio plėtros prioritetus, pagrįsti siūlomų prioritetų įgyvendinimo būdus ir priemones, išdėstyti aukštojo mokslo, mokslo žinių ir tyrimų panaudojimo būdus strategijoje numatomai ūkio plėtrai užtikrinti bei papildyti skirsniu “Mokslo ir technologinės plėtros politika”.
21. Svarstė Mokslo ir studijų departamento pateiktus siūlymus dėl Lietuvos gyvulininkystės, Lietuvos maisto, Lietuvos vandens ūkio, Lietuvos veterinarijos, Lietuvos žemės ūkio inžinerijos, Architektūros ir statybos, Kultūros ir meno bei Termoizoliacijos institutų svarbiausiųjų veiklos krypčių. Taryba rekomendavo nuosekliai laikantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kad mokslo institutų pagrindinė veikla yra moksliniai tyrimai, tvirtinti tik mokslinę veiklą charakterizuojančias veiklos kryptis (1999 m. kovo 22 d. posėdis).
22. Svarstė valstybinių mokslo programų “Genofondas” ir “Litosfera” 1998 metų ataskaitas (1999 m. kovo 22 d. posėdis). Tarybos ekspertų išvados pateiktos Programų tarybos ir Mokslo ir studijų departamentui. Tarybos pirmininkas prof. L. Kadžiulis 1999 04 06