NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMO IR PANAUDOJIMO TVARKOS 1993 m. balandžio 2 d. Nr. 219 Vilnius Vykd

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMO IR PANAUDOJIMO TVARKOS 1993 m. balandžio 2 d. Nr. 219 Vilnius Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. I-101 „Dėl biudžeto ir valstybinio kredito lėšų, skirtų žemės ūkiui remti, paskirstymo ir panaudojimo principų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus: 1.
2. Lengvatinių kreditų iš Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo skyrimo žemės ūkio produkcijos gamintojams tvarką; 1.
3. lengvatinių kreditų iš Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo paskirstymą; 1.
4. Dyzelinių degalų pardavimo išsimokėtinai žemės ūkio produkcijos gamintojams tvarką; 1.
5. dyzelinių degalų, parduodamų išsimokėtinai žemės ūkio produkcijos gamintojams, paskirstymą.
6. Įgalioti Finansų ministeriją tartis su Pasaulio banku ir kitais bankais, kad būtų leista numatytą energetikai reabilitacijos paskolos dalį JAV doleriais (atitinkančią 8 mlrd. talonų) panaudoti dyzeliniams degalams žemės ūkio reikmėms pirkti.
7. Pavesti Žemės ūkio ministerijai sudaryti sutartį su valstybine įmone „Lietuvos kuras“ dėl 100 tūkst. tonų dyzelinių degalų, kurių reikia 1993 metų pavasario sėjai, pirkimo už Pasaulio banko paskolos lėšas.
8. Nustatyti, kad: 4.
9. žemės ūkio produkcijos gamintojų grąžintas už nupirktą išsimokėtinai dyzelinį kurą lėšas bankų įstaigos perveda į Lietuvos valstybės biudžetą; 4.
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja grąžinti Pasaulio bankui paskolą, panaudotą dyzeliniams degalams pirkti, su apskaičiuotomis palūkanomis. MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS RIMANTAS KARAZIJA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219 LENGVATINIŲ KREDITŲ IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO SKYRIMO ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS GAMINTOJAMS TVARKA Finansų ministerija perveda iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, skirtų žemės ūkiui finansuoti, 5 mlrd. talonų į atskirą Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo sąskaitą, kuria disponuoja Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio ministerija gautas iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšas Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondui sudaryti perveda į pavasario sėjos darbų kreditavimo išteklių sąskaitą, atidarytą Lietuvos žemės ūkio banko balansinėje sąskaitoje Nr. 740, kodas Nr.
11. Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo lėšos paskirstomos rajonams proporcingai turimam žemės ūkio naudmenų plotui. Nederlingai žemei (iki 32 balų) skiriama papildomai lėšų (sumos diferencijuojamos pagal žemės našumo balus). Rajonams paskirstytos Lietuvos Respublikos 1993 metų pavasario sėjos fondo lėšos panaudojamos lengvatiniams kreditams, kurie skiriami žemės ūkio produkcijos gamintojams, kad jie galėtų įsigyti pavasario sėjai reikalingų mineralinių trąšų, pesticidų, elitinių sėklų, naftos produktų (išskyrus dyzelinius degalus) ir žemės ūkio technikos atsarginių dalių. Rajonų valdybos kartu su Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) rajonų skyriais, žemės ūkio produkcijos gamintojų atstovais sudaro rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijas. Šios komisijos skiria žemės ūkio produkcijos gamintojams lengvatinius kreditus, atsižvelgdamos į jų turimą (nuomojamą) žemės ūkio naudmenų plotą, realų kredito poreikį, jo grąžinimo galimybes. Pirmiausia lengvatiniai kreditai skiriami žemės ūkio produkcijos gamintojams, kurie susitaria dėl svarbiausios žemės ūkio produkcijos pardavimo Lietuvos rinkoje kiekio bei sąlygų. Susitarimus įformina rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijos arba žemės ūkio produkciją superkantys ūkio subjektai. Rajono valdybos lengvatinių kreditų skyrimo komisija kreditų skyrimą įformina protokolu, kurio vieną egzempliorių perduoda Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) rajono skyriui. Už Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) suteiktus žemės ūkio produkcijos gamintojams lengvatinius kreditus bankui mokamos 8 procentų metinės palūkanos. Laiku negrąžinus kredito ar nesumokėjus palūkanų, mokami delspinigiai – po 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Žemės ūkio produkcijos gamintojai paimtus iš banko lengvatinius kreditus turi grąžinti, realizavę pagamintą produkciją sutartyje su banku numatytais terminais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus. Pagal kiekvieną kredito grąžinimo datą įforminami terminuoti pasižadėjimai. Žemės ūkio produkcijos gamintojams suteiktas kreditas apskaitomas paskolos sąskaitoje Nr.
12. Statistinėje ataskaitoje suteiktas kreditas priskiriamas 11 šifro 01 simboliui. Laiku nesugrąžintus kreditus bankas išieško neginčo tvarka. Grąžintos lengvatinių kreditų lėšos kaupiamos banke žemės ūkio kreditavimo sąskaitose ir ateityje naudojamos tam pačiam reikalui. Žemės ūkio ministerija kontroliuoja, kaip panaudojami lengvatiniai kreditai. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219 LENGVATINIŲ KREDITŲ IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 METŲ PAVASARIO SĖJOS FONDO PASKIRSTYMAS Rajono pavadinimas Lengvatinių kreditų suma, mln. talonų Akmenės 76 Alytaus 126,6 Anykščių 152,3 Biržų 118,2 Ignalinos 108,7 Jonavos 56,4 Joniškio 105,7 Jurbarko 96,6 Kaišiadorių 92,5 Marijampolės 118,1 Kauno 98 Kelmės 171,9 Kėdainių 134,6 Klaipėdos 99,8 Kretingos 69,2 Kupiškio 86,3 Lazdijų 113 Mažeikių 76,8 Molėtų 132,6 Pakruojo 119,1 Panevėžio 157 Pasvalio 120,8 Plungės 159,1 Prienų 81,9 Radviliškio 129,3 Raseinių 130,6 Rokiškio 138,5 Skuodo 79,8 Šakių 130,3 Šalčininkų 101,1 Šiaulių 119,4 Šilalės 152,4 Šilutės 143 Širvintų 77,6 Švenčionių 69,5 Tauragės 77,1 Telšių 135,1 Trakų 130,4 Ukmergės 107,2 Utenos 119,5 Varėnos 88,7 Vilkaviškio 138,3 Vilniaus 160,7 Zarasų 100,3 Iš viso Lietuvos Respublikoje 5000 ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219 DYZELINIŲ DEGALŲ PARDAVIMO IŠSIMOKĖTINAI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS GAMINTOJAMS TVARKA Valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ nuperka už Pasaulio banko paskolą 100 tūkst. tonų dyzelinių degalų žemės ūkio reikmėms. Valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ priima saugoti pirktus už Pasaulio banko paskolą dyzelinius degalus ir įvertina juos pirkimo kaina JAV doleriais. Valstybinė įmonė „Lietuvos kuras“ praneša Žemės ūkio ministerijai, kiek nupirkta dyzelinių degalų, nurodo jų pirkimo kainą ir pinigų sumokėjimo datą. Gavusi šiuos duomenis, Žemės ūkio ministerija nustato dyzelinių degalų, parduodamų išsimokėtinai žemės ūkio produkcijos gamintojams, kainą Lietuvos pinigais. Nupirkti dyzeliniai degalai (100 tūkst. tonų) paskirstomi rajonams proporcingai turimam ariamos žemės plotui. Rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijos skiria žemės ūkio produkcijos gamintojams limitus dyzeliniams degalams pirkti išsimokėtinai. Šios komisijos praneša Lietuvos žemės ūkio banko (ar kito banko) rajonų skyriams, kiek lėšų dyzeliniams degalams pirkti išsimokėtinai skiriama kiekvienam žemės ūkio produkcijos gamintojui, įforminusiam banke skolinį pasižadėjimą (pagal pridedamas 1 arba 2 formas). Pagal skolinius pasižadėjimus už gautus išsimokėtinai dyzelinius degalus bankui mokamas 8 procentų metinis mokestis. Laiku negrąžinus kredito ar nesumokėjus nurodytojo mokesčio, mokami delspinigiai – po 0,5 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Žemės ūkio produkcijos gamintojai už gautus išsimokėtinai dyzelinius degalus atsiskaito su banko įstaiga realizavę pagamintą produkciją skoliniame pasižadėjime numatytais terminais, bet ne vėliau kaip per vienerius metus. Banko įstaiga išduoda dyzelinių degalų pirkėjui pažymą (pagal pridedamą 3 formą), kurią šis pateikia kuro tiekimo įmonei. Kuro tiekimo įmonė už leidžiamą pažymoje sumą dyzelinius degalus parduoda išsimokėtinai. Jų pardavimo dokumentuose nurodoma kaina JAV doleriais ir Lietuvos pinigais. Vieną šio dokumento egzempliorių kuro tiekimo įmonė du kartus per mėnesį (2 ir 16 mėnesio dienomis) perduoda rajono valdybos lengvatinių kreditų skyrimo komisijai. Vartotojui nepaėmus dyzelinių degalų arba paėmus jų mažiau negu leidžiama, skolinis pasižadėjimas forminamas iš naujo, atsižvelgiant į faktiškai pirktą šių degalų kiekį. Lengvatinių kreditų skyrimo komisija nepaimtą dyzelinių degalų kiekį gali perskirstyti kitiems žemės ūkio produkcijos gamintojams. Kuro tiekimo įmonės dyzelinius degalus parduoda išsimokėtinai, žemės ūkio produkcijos gamintojams pateikus banko įstaigos išduotą pažymą. Kuro tiekimo įmonės deda nustatytąja tvarka patvirtintą prekybos antkainį, kurį žemės ūkio produkcijos gamintojai, pirkdami dyzelinius degalus išsimokėtinai, turi sumokėti iš anksto. Grąžintas už pirktus išsimokėtinai dyzelinius degalus lėšas banko įstaigos apskaito balansinėje sąskaitoje Nr. 746 „Sėjos fondo lėšos“. Bankui pateikti skoliniai pasižadėjimai apskaitomi nebalansinėje sąskaitoje Nr.
13. Užpajamuotų banko rajono skyriuje skolinių pasižadėjimų suma rodo rajono žemės ūkio produkcijos gamintojų prisiimtą skolą už išsimokėtinai pirktus dyzelinius degalus. Rajonų valdybų lengvatinių kreditų skyrimo komisijos kartu su banko rajonų skyriais kas mėnesį tikrina, ar bankui pateiktų skolinių pasižadėjimų duomenys atitinka faktinį paimtų dyzelinių degalų kiekį. Jeigu žemės ūkio produkcijos gamintojas dyzelinių degalų iš degalinės nepaėmė, jam raštiškai sutikus, rašomas aktas, ir skoliniai pasižadėjimai nurašomi iš nebalansinės sąskaitos. Taip pat iš nebalansinės sąskaitos nurašomos visiškai ar iš dalies apmokėtos skolinių pasižadėjimų sumos. Žemės ūkio produkcijos gamintojų grąžintas už nupirktus išsimokėtinai dyzelinius degalus lėšas banko įstaigos perveda į Lietuvos valstybės biudžetą Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Žemės ūkio ministerija kontroliuoja, kaip panaudojami lengvatiniai kreditai, suteikti dyzeliniams degalams pirkti išsimokėtinai. ______________ 1 forma Skolinis pasižadėjimas Aš, ............................................................................................................................................. , (ūkininko ar žemės nuomininko vardas ir pavardė) gyvenantis ............................................................................................................................................. , (adresas ir telefonas) pasižadu ............................... banko ...................................................................................... skyriui už (skyriaus pavadinimas) išsimokėtinai pirktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219, dyzelinius degalus sumokėti iki 199 ..... m. ..................................................................... mėn. ........ d. ................................................................................................................................ talonų ir 8 procentų (suma skaitmenimis ir žodžiais) metinį mokestį. Sutinku, kad atsiskaitant už dyzelinį kurą pagal šį pasižadėjimą pirmiausia būtų sumokamas priskaičiuotas bankui metinis mokestis, o likusi suma skiriama skolai sumažinti. Įgalioju banką, suėjus mokėjimo terminui, skolą nurašyti iš mano sąskaitos Nr. ....................................................................................... Sumokėsiu grynais pinigais. (Nereikalingas pasižadėjimo tekstas išbraukiamas). Už pavėluotą skolos mokėjimą mokėsiu 0,5 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ūkininkas ar žemės nuomininkas (parašas) (vardo raidė ir pavardė) 199 ...... m. ............................. mėn. .......... d. ______________ 2 forma Skolinis pasižadėjimas ........................................................................................................... pasižada ......................... (įmonės, bendrovės, bendrijos pavadinimas) banko ............................................................ skyriui už išsimokėtinai pirktus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219, dyzelinius degalus sumokėti iki 199 ...... m. ........................... mėn. ........ d. ................................................................................................... talonų (suma skaitmenimis ir žodžiais) ir 8 procentų metinį mokestį. Sutinkame, kad atskaitant už dyzelinį kurą pagal šį pasižadėjimą pirmiausia būtų sumokamas priskaičiuotas bankui metinis mokestis, o likusi suma skiriama skolai sumažinti. Įgaliojame banką, suėjus mokėjimo terminui, skolą nurašyti iš mūsų atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ............................ .................................................... vadovas (parašas) (vardo raidė ir pavardė) (įmonės, bendrovės, bendrijos) Vyriausiasis finansininkas (parašas) (vardo raidė ir pavardė) (buhalteris) 199 ......... m. .................................... mėn. ......... d. A. V. ______________ 3 forma P A Ž Y M A ...................................................................... banko ................................. skyrius praneša, kad ................................................................................................................................................................ (ūkininkas, žemės nuomininkas, įmonė, bendrovė ar bendrija) įformino bankui skolinį pasižadėjimą .................................................................................................... (žodžiu ir skaitmenimis) ................................................................................................... talonų. Skyriaus valdytojas (parašas) (vardo raidė ir pavardė) A. V. 199 ...... m. ......................... mėn. ....... d. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 219 DYZELINIŲ DEGALŲ, PARDUODAMŲ IŠSIMOKĖTINAI ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS GAMINTOJAMS, PASKIRSTYMAS Rajono pavadinimas Dyzelinių degalų kiekis, tonomis Akmenės 1910 Alytaus 2260 Anykščių 2920 Biržų 2820 Ignalinos 1750 Jonavos 1330 Joniškio 2730 Jurbarko 2450 Kaišiadorių 1780 Marijampolės 2820 Kauno 2370 Kelmės 2630 Kėdainių 3410 Klaipėdos 2300 Kretingos 1650 Kupiškio 1870 Lazdijų 1780 Mažeikių 1810 Molėtų 1790 Pakruojo 2900 Panevėžio 3670 Pasvalio 3060 Plungės 2080 Prienų 1920 Radviliškio 3160 Raseinių 3210 Rokiškio 2990 Skuodo 1860 Šakių 3330 Šalčininkų 1810 Šiaulių 2890 Šilalės 1810 Šilutės 2580 Širvintų 1480 Švenčionių 1300 Tauragės 1720 Telšių 1790 Trakų 1580 Ukmergės 2340 Utenos 1710 Varėnos 1250 Vilkaviškio 3020 Vilniaus 2750 Zarasų 1410 Iš viso Lietuvos Respublikoje 100000 ______________