LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL IŠNAUDOTŲ KARJERŲ, DURPYNŲ IR KITAIP PAŽEISTOS ŽEMĖS NAUDOJIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 1999 m. gegužės 6 d. Nr. 131/189 Vilnius Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ (Žin., 1997, Nr. 102-2571) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus 1999 m. kovo 24 d. pavedimu Nr. 22-3030: 1. Tvirtiname Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programą ir jos įgyvendinimo priemones (pridedama). 2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS EDVARDAS MAKELIS ______________ Patvirtinta aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 1999 05 06 įsakymu Nr. 131/189 IšNAUDotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programa Bendroji dalis 1. Programa parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ (Žin., 1997, Nr. 102-2571), kuriuo Aplinkos apsaugos ministerijai buvo pavesta parengti Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programą. Programos objektas – išnaudoti karjerai ir durpynai. 2. Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės kilmė. Išnaudotų karjerų, durpynų žemė susidaro kasant naudingąsias iškasenas, t. y. mineralines statybines medžiagas: smėlį, žvyrą, molį, dolomitą, klintis, opoką, kreidos mergelį ir organinės kilmės iškasenas (durpes). 3. Kitaip pažeista žemė yra ta, kuri buvo pažeista tiesiant kelius, įvairias inžinerines komunikacijas (dujotiekį, naftotiekį, vandentiekio ir kanalizacijos trasas, ryšių linijas ir kt.), statant įvairius objektus. Ji sudaro nedidelę dalį, palyginti su išnaudotų karjerų ir durpynų plotais. Ši žemė sutvarkoma (rekultivuojama) baigus darbus. 4. Išnaudotų karjerų ir durpynų plotai. 1998 m. gruodžio 1 d. Lietuvoje pagal apskričių viršininkų administracijų pateiktus inventorizavimo duomenis buvo 8877,3 ha išnaudotų karjerų ir durpynų, iš jų: karjerų – 4421,5 ha, durpynų – 4455,8 ha (1 priedas). 5. Daugiausia išnaudotų karjerų ir durpynų (hektarais) yra Rokiškio (527,7), Akmenės (451,6), Pakruojo (430,7), Šilutės (326,4), Pasvalio (294,8), Kupiškio (229,6) ir Jonavos (219,3) rajonuose. Išnaudotų durpynų yra tik 17-oje šalies rajonų. Didžiausi jų plotai yra Radviliškio (2713,5 ha), Kauno (428,7
- ha)ir Kretingos (294,5
- ha)rajonuose. 6. Inventorizavimo medžiagoje registruoti tik išnaudotų karjerų ir durpynų žemės plotai, tačiau nenurodytas tolesnis tikslinis jų panaudojimas. Programos tikslas 7. Programos tikslas – pasiekti, kad išnaudotų karjerų ir durpynų žemė būtų panaudota Lietuvos miškingumui ir rekreaciniam potencialui didinti, naudingiesiems augalams auginti, natūralioms ekosistemoms atsikurti, susiformavusiai biologinei įvairovei išsaugoti ir buvusiai atkurti, kitiems gamtinę aplinką tausojantiems tikslams. Programos uždaviniai 8. Šios programos uždaviniai yra: 8.1. įvertinti kiekviename rajone išnaudotų karjerų ir durpynų žemės tikslinį panaudojimą pagal šias kryptis: 8.1.1. miškų įveisimas; 8.1.2. uoginių, vaistinių, techninių ir kitų naudingųjų augalų auginimas; 8.1.3. vandens telkinių įrengimas; 8.1.4. žemės ūkio naudmenų suformavimas; 8.1.5. statybos ir rekreacijos plotų suformavimas; 8.1.6. plotai natūralioms ekosistemoms atsikurti ir biologinei įvairovei išsaugoti. Naudingųjų iškasenų karjerų ir durpynų skirstymas pagal apskaitą ir priklausomybę 9. Naudingųjų iškasenų karjerai ir durpynai pagal valstybinę apskaitą skirstomi į: 9.1. valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir valstybinio fondo naudingųjų iškasenų karjerus ir durpynus, įtrauktus į Valstybinį naudingųjų iškasenų balansą; 9.2. buvusių žemės ūkio įmonių (kolūkių, tarybinių ir kitų valstybinių ūkių) naudingųjų iškasenų karjerus ir durpynus, neįtrauktus į Valstybinį naudingųjų iškasenų balansą. 10. Naudingųjų iškasenų telkinių karjerai ir durpynai, įtraukti į Valstybinį naudingųjų iškasenų balansą, pagal priklausomybę dar skirstomi į: 10.1. įmonių fondo (telkiniai, paskirti naudoti valstybės įmonėms ir akcinėms bendrovėms); 10.2. valstybinio fondo. 11. Įmonių fondo karjerų pažeistą žemę ir durpynus savo lėšomis privalo sutvarkyti (rekultivuoti) valstybės įmonės ir akcinės bendrovės, kurioms jie paskirti, pagal rekultivavimo projektus, kurie yra naudingųjų iškasenų telkinių naudojimo projekto sudėtinė dalis. 12. Valstybinį fondą sudaro nepradėti naudoti naudingųjų iškasenų telkiniai. Bankrutavusių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių telkiniai taip pat įtraukiami į valstybinį fondą. Šiam fondui priklauso ir tų įmonių bei akcinių bendrovių karjerai ir durpynai, kurių jos atsisakė. 13. Blogiausia padėtis yra buvusių žemės ūkio įmonių naudingųjų iškasenų karjeruose, nes didžioji jų dalis liko be naudotojų. Pažeistos žemės sutvarkymo (rekultivavimo) reglamentavimas 14. Lietuvoje pažeistos žemės rekultivavimą reglamentuoja Žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 1997, Nr. 66-1600, Nr. 117-3012) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl pažeistos žemės rekultivavimo ir derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1656). 15. Atviru būdu kasamų naudingųjų iškasenų karjerų ir durpynų rekultivavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 166 patvirtinta Pažeistų žemių, iškasus naudingąsias iškasenas, rekultivavimo metodika (Žin., 1996, Nr. 115-2680), kuri privaloma visiems žemės naudotojams ir valdytojams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei bendrovėms, rengiančioms naudingųjų iškasenų naudojimo projektus. 16. Pagal Žemės gelmių įstatymą naudingųjų iškasenų telkinių naudotojai privalo per pirmuosius penkerius žemės gelmių išteklių naudojimo metus sukaupti lėšų, reikalingų žemei po kasybos rekultivuoti ir būtinoms kitų aplinkos elementų atkūrimo priemonėms įgyvendinti, tačiau ši nuostata dėl lėšų stygiaus nevykdoma. Programos įgyvendinimas 17. Numatytos išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programos įgyvendinimo priemonės 1999-2000 metams (2 priedas). Šiuo metu šalyje yra 1800 ha karjerų, kuriuos be atskiro įvertinimo galima apsodinti mišku, iš jų 1500 ha plote reikia atlikti techninę rekultivaciją (karjerų šlaitų lėkštinimas, dugno lyginimas ir kt.). ______________ 1 priedas Pažeistos žemės ir išnaudotų karjerų bei durpynų plotai Rajono pavadinimas Pažeistos žemės (karjerų ir durpynų) plotas Išnaudoti karjerai ir durpynai bendras (
- ha)iš jų bendras (
- ha)iš jų karjerų durpynų karjerų durpynų Akmenės 786,9 665,2 121,7 451,6 425,1 26,5 Alytaus 124,8 124,8 0,0 74,9 74,9 0,0 Anykščių 472,2 229,2 243,0 129,4 129,4 0,0 Biržų 452,0 97,0 355,0 170,7 165,4 5,3 Ignalinos 437,1 199,1 238,0 89,5 89,5 0,0 Jonavos 327,8 319,8 8,0 219,3 211,3 8,0 Joniškio 495,7 180,7 315,0 45,0 45,0 0,0 Jurbarko 1307,1 354,1 953,0 84,6 84,6 0,0 Kaišiadorių 296,4 146,4 150,0 102,9 32,9 70,0 Kauno 1416,9 414,4 1002,5 629,2 200,5 428,7 Kelmės 941,8 325,3 616,5 80,6 80,6 0,0 Kėdainių 414,7 314,7 100,0 57,5 57,5 0,0 Klaipėdos 408,4 296,9 111,5 165,3 53,8 111,5 Kretingos 398,0 88,0 310,0 372,9 78,4 294,5 Kupiškio 974,9 244,3 730,6 229,6 184,8 44,8 Lazdijų 170,2 100,2 70,0 56,8 56,8 0,0 Marijampolės 1085,2 103,8 981,4 100,0 0,0 100,0 Mažeikių 474,2 210,2 264,0 76,2 76,2 0,0 Molėtų 108,2 108,2 0,0 22,3 22,3 0,0 Pakruojo 522,2 329,9 192,3 430,7 238,4 192,3 Panevėžio 212,5 84,2 128,3 46,2 46,2 0,0 Pasvalio 405,0 179,6 225,4 294,8 294,8 0,0 Plungės 240,0 213,0 27,0 72,3 72,3 0,0 Prienų 825,0 85,0 740,0 12,7 12,7 0,0 Radviliškio 2968,9 255,4 2713,5 2852,0 138,5 2713,5 Raseinių 463,9 372,4 91,5 126,3 126,3 0,0 Rokiškio 1189,9 480,5 709,4 527,7 375,7 152,0 Skuodo 105,6 63,1 42,5 17,5 17,5 0,0 Šakių 314,8 63,8 251,0 51,4 51,4 0,0 Šalčininkų 747,1 62,1 685,0 87,7 5,7 82,0 Šiaulių 1282,3 484,8 797,5 119,6 119,6 0,0 Šilalės 161,3 59,3 102,0 1,8 1,8 0,0 Šilutės 1646,8 137,8 1509,0 326,4 326,4 0,0 Širvintų 247,3 81,3 166,0 28,3 28,3 0,0 Švenčionių 413,1 115,1 298,0 0,0 0,0 0,0 Tauragės 236,2 109,2 127,0 179,8 52,8 127,0 Telšių 601,6 363,6 238,0 20,5 20,5 0,0 Trakų 317,3 108,3 209,0 36,7 33,1 3,6 Ukmergės 1054,2 779,2 275,0 201,9 106,8 95,1 Utenos 105,3 105,3 0,0 23,0 23,0 0,0 Varėnos 246,7 56,7 190,0 14,8 14,8 0,0 Vilkaviškio 102,8 101,8 1,0 25,9 24,9 1,0 Vilniaus 1091,6 425,6 666,0 163,0 163,0 0,0 Zarasų 255,3 189,3 66,0 58,0 58,0 0,0 Iš viso: 26849,2 9828,6 17020,6 8877,3 4421,5 4455,8 ______________ 2 priedas Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programos įgyvendinimo priemonės 1999–2000 metais Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Įvykdymo terminas Vykdytojas 1. Įveisti mišką išnaudotų karjerų ir durpynų žemėje: 500 ha 1999 metai Aplinkos ministerija 500 ha 2000 metai 2. Parengti metodinius nurodymus išnaudotų karjerų ir durpynų žemei naudoti 1999 metai Aplinkos ministerija 3. Parengti nurodymus pažeistoms žemėms rajonuose įvertinti bei atitinkamai medžiagai pateikti 1999 metai Aplinkos ministerija 4. Įvertinti kiekviename šalies rajone išnaudotus pramoninius durpynus, nustatyti konkrečią žemės tikslinę naudojimo paskirtį 1999 metų II–IV ketvirčiai Aplinkos ministerija 5. Įvertinti kiekviename šalies rajone buvusių žemės ūkio įmonių (kolūkių ir valstybinių ūkių) bei kitus karjerus, likusius be naudotojų, nustatyti konkrečią šios žemės tikslinę naudojimo paskirtį 1999 metų II–IV ketvirčiai Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai kartu su miškų urėdijomis, valstybinių parkų administracijomis, savivaldos institucijomis, rajonų žemėtvarkos skyriais 6. Parengti išnaudotų karjerų ir durpynų naudojimo pagal tikslinę paskirtį planą atskiriems rajonams, apskritims ir visai šaliai, nurodyti darbų apimtis, lėšas, įvykdymo terminus ir atsakingus vykdytojus 2000 metai Aplinkos ministerija kartu su apskričių viršininkų administracijomis, rajonų savivaldybėmis 7. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą dėl išnaudotų ir neturinčių naudotojų karjerų rekultivavimo ir dėl rekultivuotų (ar nebūtinų rekultivuoti), taip pat apželdintų mišku karjerų ir durpynų perdavimo miškų urėdijoms, valstybinių parkų administracijoms ir kitoms valstybės institucijoms 1999 metų II ketvirtis Aplinkos ministerija 8. Parengti rekomendacijas dėl miško atkūrimo išnaudotuose durpynuose 2000 metų I ketvirtis Aplinkos ministerija 9. Parengti rekomendacijas dėl sumedėjusių ir žolinių vaistinių bei vaisinių (uoginių) augalų, gluosnių (žilvičių) ir kitų techninių kultūrų auginimo pažeistoje žemėje 2000 metų I ketvirtis Aplinkos ministerija Pastaba. Įveisti mišką numatoma lėšomis, skirtomis miškams atkurti. ______________