← Lietuva

Daimaras Lyvas, 1998

Daimaras Lyvas, 1998 PRIIMTAS Baltijos Asamblėjos 1999 m. gegužės 29 d. sprendimu BALTIJOS ASAMBLĖJOS S T A T U T A S pirmasis skirsnis Baltijos Asamblėjos veiklos pagrindai 1 straipsnis. Baltijos Asamblėja

  1. Baltijos Asamblėja (arba BA) yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo tarptautinė organizacija, sudaryta remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų narių 1990 m. gruodžio 1 d. Vilniuje priimtu bendru sprendimu, veikianti 1991 m. lapkričio 8 d. Taline patvirtintų Baltijos Asamblėjos nuostatų ir 1994 m. birželio 13 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos susitarimo „Dėl Baltijos valstybių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo“, šio statuto ir kitų Baltijos Asamblėjos bei jos organų priimtų teisės aktų pagrindu.
  2. Baltijos Asamblėja - tarptautinės teisės subjektas, kurio Sekretoriato buveinė yra Rygoje, Latvijoje.
  3. Baltijos Asamblėja turi savo simboliką (emblemą, vėliavą, antspaudą ir kt.), kurios naudojimą nustato sesijoje patvirtinti Simbolikos nuostatai. 2 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sudėtis Į Baltijos Asamblėją kiekvienos Baltijos valstybės parlamentas, laikydamasis patvirtintų procedūrų taisyklių ir proporcinio politinio atstovavimo nacionalinėje delegacijoje principo, patvirtina po 20 parlamentarų (nacionalinė delegacija, įskaitant jos vadovą ir jo pavaduotoją). 3 straipsnis. Baltijos Asamblėjos veiklos principai Baltijos Asamblėja svarsto nacionalinių delegacijų nariams ir valstybėms narėms rūpimus klausimus bei projektus ir, vadovaudamasi lygiateisiškumo, tarpusavio naudos bei vienybės principais, priima sprendimus, plėtoja bendradarbiavimą su kitomis regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis ir tarpparlamentinėmis organizacijomis. 4 straipsnis. Baltijos Asamblėjos kalbos
  4. Baltijos Asamblėjos oficialios kalbos yra: lietuvių, estų ir latvių.
  5. Kitos kalbos Baltijos Asamblėjos darbe vartojamos šio statuto numatytais atvejais arba šalių susitarimu. antrasis skirsnis Baltijos Asamblėjos organai 1 skyrius Baltijos Asamblėjos sesija 5 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sesija
  6. Baltijos Asamblėjos aukščiausiasis organas yra sesija.
  7. Sesijos būna eilinės ir neeilinės. 6 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sesijos kompetencija
  8. Baltijos Asamblėjos sesija kompetentinga priimti sprendimus visais su jos veikla susijusiais klausimais.
  9. Baltijos Asamblėjos sesijos išskirtinė kompetencija: 1) priimti ir keisti Statutą; 2) priimti ir keisti Simbolikos bei jos naudojimo nuostatus; 3) paskirti eilinės sesijos datą ir valstybę; 4) tvirtinti ir keisti sesijos darbotvarkę; 5) sudaryti nuolatinius ir laikinuosius komitetus bei tvirtinti jų pirmininkus ir pavaduotojus; 6) tvirtinti Baltijos Asamblėjos sekretoriaus kandidatūrą; 7) priimti ir pakeisti Sekretoriato nuostatus; 8) išklausyti BA Prezidiumo darbo, atlikto tarp sesijų, ataskaitą; 9) tvirtinti Baltijos Asamblėjos biudžetą ir jo vykdymo ataskaitą; 10) priimti rekomendacijas, rezoliucijas, sprendimus ir pareiškimus; 11) priimti rekomendacijas dėl Prezidiumo sudėties pakeitimo. 7 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sesijos įgaliojimai
  10. Baltijos Asamblėjos eilinė sesija turi įgaliojimus, jeigu dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 nacionalinių delegacijų visų narių, tarp kurių turi dalyvauti daugiau kaip 1/2 kiekvienos nacionalinės delegacijos narių.
  11. Baltijos Asamblėjos neeilinė sesija turi įgaliojimus, jeigu dalyvauja daugiau kaip 1/2 kiekvienos nacionalinės delegacijos narių.
  12. Delegacijų nariai registruojami prieš sesijos pradžią, taip pat nacionalinių delegacijų reikalavimu. 2 skyrius Baltijos Asamblėjos Prezidiumas 8 straipsnis. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo sudėtis
  13. Baltijos Asamblėjos darbui organizuoti sudaromas Prezidiumas.
  14. Į Baltijos Asamblėjos Prezidiumą įeina kiekvienos nacionalinės delegacijos vadovas ir jo pavaduotojas, kuriuos skiria atitinkamos valstybės parlamentas. 9 straipsnis. Prezidiumo pirmininkas ir jo pavaduotojai
  15. Prezidiumo darbui vadovauja Prezidiumo pirmininkas ir du vicepirmininkai.
  16. Kiekvienos Baltijos Asamblėjos eilinės sesijos pabaigoje Prezidiumo pirmininku tampa tos valstybės, kurioje vyks kita eilinė sesija, nacionalinės delegacijos vadovas.
  17. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo vicepirmininkais tampa likusių dviejų nacionalinių delegacijų vadovai. 10 straipsnis. Prezidiumo uždaviniai ir kompetencija
  18. Prezidiumas vadovauja sesijų parengimui, sesijų metu ir tarp sesijų koordinuoja BA organų darbą ir prižiūri, kaip vykdomas Baltijos Asamblėjos biudžetas, atstovauja Baltijos Asamblėjai ir palaiko santykius su tarptautinėmis organizacijomis, su Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentais bei vyriausybėmis, atlieka kitas užduotis, numatytas Prezidiumui šiame statute bei jo pagrindu priimtuose dokumentuose.
  19. Prezidiumas pagal kompetenciją: 1) registruoja BA komitetų ir komisijų personalines sudėtis; 2) registruoja partines grupes (BA frakcijas) ir jų personalines sudėtis; 3) organizuoja konkursą parinkti Baltijos Asamblėjos sekretorių ir pateikia kandidatūrą tvirtinti sekretoriaus pareigoms; 4) šaukia Baltijos Asamblėjos neeilinę sesiją; 5) pateikia sesijos darbotvarkės projektą; 6) skiria pagrindinius komitetus pateiktiems dokumentams svarstyti; 7) kartu su BA Sekretoriatu rengia biudžeto projektą, preliminariai svarsto biudžeto vykdymo ataskaitą, kuriuos sesijoje pateikia Biudžeto ir kontrolės komitetas; 8) supažindina nacionalinius parlamentus su Baltijos Asamblėjos sesijose priimtais dokumentais; 9) sprendžia kitus jo kompetencijai priklausančius klausimus.
  20. Prezidiumas parengia tarp sesijų atlikto darbo ataskaitą ir pateikia ją Baltijos Asamblėjos sesijai. 11 straipsnis. Prezidiumo posėdis
  21. Prezidiumo posėdžiai rengiami ne rečiau kaip keturis kartus per metus.
  22. Prezidiumo posėdį šaukia Prezidiumo pirmininkas, nurodydamas jo laiką bei vietą ir pateikdamas darbotvarkės projektą.
  23. Prezidiumo posėdyje gali dalyvauti komitetų ir Redakcinės komisijos pirmininkai, taip pat nacionalinių delegacijų nariai ir kiti Prezidiumo pakviesti asmenys.
  24. Prezidiumo posėdžių protokolavimu rūpinasi BA sekretorius. Į protokolą įrašoma posėdžio laikas ir vieta, dalyvių pavardės, svarstomi klausimai, pagrindinės nuomonės ir priimti sprendimai. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.
  25. Prezidiumo techniniu aptarnavimu rūpinasi BA Sekretoriatas.
  26. Prezidiumo posėdžių protokolai išdalijami Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų nariams ne vėliau kaip per 2 savaites po Prezidiumo posėdžių. 12 straipsnis. Prezidiumo sprendimai
  27. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas turi įgaliojimus, kai jo posėdyje dalyvauja Prezidiumo pirmininkas ir po vieną Prezidiumo narį iš kiekvienos Baltijos Asamblėjos valstybės.
  28. Prezidiumo sprendimai priimami pagal konsenso principą. Jeigu konsenso nėra, Prezidiumo pirmininkas gali siūlyti klausimą įtraukti į sesijos darbotvarkę. Šiuo atveju sesija priima sprendimą laikydamasi nacionalinių delegacijų konsenso principo. 3 skyrius Baltijos Asamblėjos komitetai 13 straipsnis. Baltijos Asamblėjos komitetai
  29. Komitetai sudaromi Baltijos Asamblėjos rūpimiems klausimams rengti ir svarstyti.
  30. Baltijos Asamblėjos nuolatiniai komitetai yra šie: 1) Aplinkosaugos ir energetikos komitetas; 2) Biudžeto ir kontrolės komitetas; 3) Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas; 4) Komunikacijų ir informatikos komitetas; 5) Saugumo ir užsienio reikalų komitetas; 6) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas; 7) Teisės komitetas.
  31. Baltijos Asamblėjos sesija gali sudaryti atskiriems klausimams parengti laikinuosius komitetus, nustatydama jų sudėtį, įgaliojimų ribas bei trukmę ir atsiskaitymo už veiklą tvarką. 14 straipsnis. Nuolatinių komitetų uždaviniai ir kompetencija
  32. Nuolatinių komitetų uždavinys - svarstyti jų veiklos sričiai priklausančius klausimus, dominančius nacionalinių delegacijų narius ir Baltijos Asamblėjos valstybes, parengti bendras nuostatas šiais klausimais, taip pat apsvarstyti ir parengti priėmimui sesijose Prezidiumo perduotus dokumentus.
  33. Baltijos Asamblėjos komitetai: 1) parengia svarstyti sesijose komitetų veiklai priklausančius klausimus; 2) parengia svarstyti sesijose iš Prezidiumo gautus dokumentų projektus; 3) inicijuoja dokumentų projektus; 4) kontroliuoja, kaip įgyvendinami jų parengti ir BA priimti dokumentai; 5) supažindina atitinkamus nacionalinių parlamentų komitetus su BA sesijose priimtais dokumentais, susijusiais su šių komitetų veikla; 6) sprendžia kitus BA komitetų kompetencijai priklausančius klausimus. 15 straipsnis. Komitetų narių skyrimas
  34. Kiekvienas nacionalinės delegacijos narys gali būti vieno nuolatinio komiteto nariu ir papildomai - Biudžeto ir kontrolės komiteto arba Redakcinės komisijos nariu.
  35. Kiekviena nacionalinė delegacija savo narius į BA komitetus paskirsto atsižvelgdama į nacionalinių delegacijų lygaus atstovavimo komitetuose principą ir pagal galimybę į narių interesus.
  36. Nacionalinės delegacijos sprendimu prireikus laikinai pakeisti komiteto narį darbui komitete gali būti paskirtas jį pavaduojantis nacionalinės delegacijos narys. Pavaduojantysis turi visas komiteto nario teises ir pareigas. 16 straipsnis. Biudžeto ir kontrolės komitetas
  37. Biudžeto ir kontrolės komitetas yra nuolatinis komitetas, į kurį kiekviena nacionalinė delegacija skiria po du narius, kurie nėra nacionalinių delegacijų vadovai ar jų pavaduotojai.
  38. Biudžeto ir kontrolės komiteto sudėtį tvirtina ir prireikus nacionalinių delegacijų siūlymu ją keičia sesija.
  39. Biudžeto ir kontrolės komitetas: 1) turi teisę bet kuriuo metu nagrinėti ir tikrinti finansinius dokumentus; 2) parengia piniginių ir kitų BA lėšų naudojimo tvarkos projektą ir pateikia atitinkamus sprendimų projektus sesijoje; 3) nagrinėja Prezidiumo ir Sekretoriato sudarytą ateinančių metų biudžeto projektą, jį keičia ir pateikia per Prezidiumą priimti rudens sesijoje; 4) kontroliuoja Baltijos Asamblėjos išlaidas ir pavasario sesijoje pateikia Baltijos Asamblėjos praėjusiųjų metų biudžeto vykdymo ataskaitą, taip pat išvadas dėl išlaidų pagrįstumo. 17 straipsnis. Komiteto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai
  40. Kiekvienos sesijos pabaigoje nacionalinė delegacija paskiria komitetų pirmininkus iš tos valstybės, kurioje vyks kita Baltijos Asamblėjos eilinė sesija. Komiteto pirmininko pavaduotojus paskiria kitų dviejų valstybių nacionalinės delegacijos. Pirmininkai ir jų pavaduotojai patvirtinami BA sesijoje.
  41. Komiteto pirmininkas: 1) koordinuoja ir organizuoja komiteto veiklą, sudaro jo darbo planą; 2) šaukia komitetų posėdžius ir rengia jų darbotvarkių projektus; 3) sprendžia, ką kviesti į klausimų ir projektų svarstymą; 4) pirmininkauja komiteto posėdžiams; 5) prireikus kaip komiteto atstovas dalyvauja Prezidiumo posėdžiuose; 6) pasirašo komiteto dokumentus.
  42. Jeigu komiteto pirmininko nėra, jo pareigas eina pavaduotojas iš tos Baltijos Asamblėjos valstybės, kurioje vyko ankstesnė sesija. Jeigu jo nėra, pirmininko pareigas eina kitas pavaduotojas. 18 straipsnis. Komitetų posėdžiai
  43. Nuolatinio komiteto posėdžiai rengiami ne rečiau kaip du kartus per pusmetį, o laikinųjų komitetų - pagal reikalą.
  44. Komitetų posėdžius šaukia jo pirmininkas nurodydamas posėdžio darbotvarkę, laiką bei vietą.
  45. Dalyvauti komitetų posėdžiuose gali būti kviečiami kiti BA nacionalinių delegacijų nariai, vyriausybių atstovai, ekspertai, taip pat kiti komiteto pirmininko nuožiūra pakviesti asmenys.
  46. Komitetų posėdžių protokolavimu rūpinasi valstybės, kurioje vyksta komiteto posėdis, nacionalinės delegacijos sekretorius. Į protokolą įrašoma posėdžio laikas ir vieta, dalyvių pavardės, svarstomi klausimai, pagrindinės nuomonės ir priimti sprendimai. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.
  47. Komitetų posėdžių techniniu aptarnavimu rūpinasi valstybės, kurioje vyksta komiteto posėdis, nacionalinės delegacijos sekretorius.
  48. Komitetų posėdžių protokolai komitetų nariams ir BA sekretoriui išdalijami ne vėliau kaip per dvi savaites po posėdžių. 19 straipsnis. Komitetų sprendimai
  49. Baltijos Asamblėjos komiteto įgaliojimai yra teisėti, jeigu jo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip po vieną nacionalinės delegacijos narį iš kiekvienos Baltijos Asamblėjos valstybės, tarp jų komiteto pirmininkas arba jo pavaduotojas.
  50. Komiteto sprendimai priimami pagal dalyvaujančių posėdyje komiteto narių konsenso principą. Jeigu konsenso nėra, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti sesijai apsvarstyti klausimą. 4 skyrius Baltijos Asamblėjos Redakcinė komisija 20 straipsnis. Redakcinės komisijos sudarymas
  51. Sesijose svarstomų dokumentų projektai norminiu ir techniniu požiūriu turi būti suredaguoti ir suvienodinti. Tam tikslui Baltijos Asamblėja sudaro nuolat veikiančią Redakcinę komisiją.
  52. Į Redakcinę komisiją kiekviena nacionalinė delegacija skiria po 2 narius. Redakcinės komisijos sudėtis paskelbiama kiekvienos sesijos pabaigoje. 21 straipsnis. Redakcinės komisijos uždaviniai ir kompetencija
  53. Redakcinės komisijos uždavinys - suvienodinti sesijose svarstomus projektus norminiu bei techniniu požiūriu ir redaguoti dokumentus.
  54. Redakcinė komisija: 1) apsvarsto visus sesijai teikiamų dokumentų projektus ir, suderinusi su dokumentą rengiančiais komitetais, padaro būtinas redakcines pataisas, kurias gali teikti balsuoti sesijos metu; 2) šio statuto nustatyta tvarka ir laiku pateikia išvadas dėl visų sesijoje priimamų dokumentų; 3) patvirtina numatytų priimti projektų galutinę redakciją; 4) sprendžia kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus. 22 straipsnis. Redakcinės komisijos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai
  55. Redakcinės komisijos pirmininką skiria valstybės, kurioje vyks kita BA eilinė sesija, nacionalinė delegacija ir apie tai pranešama sesijoje skelbiant Redakcinės komisijos sudėtį. Pirmininko pavaduotojus skiria kitų dviejų BA valstybių delegacijos.
  56. Redakcinės komisijos pirmininkas: 1) koordinuoja bei organizuoja Redakcinės komisijos darbą; 2) šaukia Redakcinės komisijos posėdžius ir sudaro jų darbotvarkių projektus; 3) sprendžia, ką pakviesti į darbotvarkės punktų svarstymą; 4) pirmininkauja Redakcinės komisijos posėdžiams; 5) prireikus kaip komisijos atstovas dalyvauja Prezidiumo posėdžiuose; 6) prireikus skiria Redakcinės komisijos atstovą arba pats jai atstovauja svarstant komitetuose komisijos rekomenduotus pakeitimus; 7) vizuoja visus dokumentų projektus, kuriems Komisija pritarė.
  57. Jeigu Redakcinės komisijos pirmininko nėra, jo pareigas eina pavaduotojas - nacionalinės delegacijos narys tos valstybės, kurioje vyko ankstesnė eilinė sesija. 23 straipsnis. Redakcinės komisijos posėdis
  58. Redakcinės komisijos posėdžiai rengiami Baltijos Asamblėjos statute numatytais terminais, taip pat prireikus komisijos pirmininko nustatytu laiku.
  59. Redakcinės komisijos posėdį šaukia komisijos pirmininkas, nurodydamas posėdžio darbotvarkę ir tikslų jo laiką bei vietą.
  60. Redakcinės komisijos posėdžiuose gali dalyvauti ne komisijos nariai tik komisijos pirmininkui pakvietus.
  61. Redakcinės komisijos posėdžiai protokoluojami. Į protokolą įrašoma posėdžio laikas ir vieta, dalyvių pavardės, svarstomi klausimai, pagrindinės nuomonės ir priimti sprendimai. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.
  62. Redakcinės komisijos posėdžio techniniu aptarnavimu, taip pat protokolavimu rūpinasi valstybės, kurioje vyksta posėdis, nacionalinės delegacijos sekretorius.
  63. Redakcinės komisijos posėdžio protokolas iš karto po pasirašymo pateikiamas Prezidiumui. Protokolo išrašai, susiję su rengiamais dokumentais, pateikiami atitinkamiems komitetams. 24 straipsnis. Redakcinės komisijos sprendimai
  64. Baltijos Asamblėjos Redakcinė komisija turi įgaliojimus, kai jos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip po vieną narį iš kiekvienos valstybės, tarp jų komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas.
  65. Redakcinės komisijos sprendimai priimami pagal komisijos narių konsenso principą. Jeigu konsenso nėra, Redakcinės komisijos pirmininkas ginčijamą klausimą perduoda spręsti jį rengusiam komitetui arba komisijos sprendimu klausimas teikiamas balsuoti sesijoje. 5 SKYRIUS PARTINĖS GRUPĖS 25 straipsnis. Baltijos Asamblėjos partinės grupės (frakcijos)
  66. Panašiems politiniams interesams ir požiūriams išreikšti, remdamiesi atitinkama bendra deklaracija, nacionalinių delegacijų nariai gali sudaryti partines grupes (frakcijas), kurias sudaro ne mažiau kaip 5 nariai iš ne mažiau kaip dviejų nacionalinių delegacijų.
  67. Partinė grupė išrenka pirmininką ir jo pavaduotoją ir apie tai informuoja Baltijos Asamblėjos Prezidiumą.
  68. Nacionalinės delegacijos atskiras narys gali priklausyti tik vienai partinei grupei (frakcijai).
  69. Frakcijos turi teisę pateikti Prezidiumui ar sesijai dokumentų projektus ir siūlyti dėl jų balsuoti. TREČIASIS SKIRSNIS Baltijos Asamblėjos sesijos 26 straipsnis. Eilinė sesija
  70. Baltijos Asamblėjos eilinės sesijos rengiamos du kartus per metus - pavasarį ir rudenį.
  71. Tikslus eilinės sesijos laikas nustatomas ankstesnės eilinės sesijos sprendimu. Laikas nustatomas atsižvelgiant į nacionalinių parlamentų rinkimų laiką.
  72. BA eilinės sesijos rengiamos pakaitomis Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje. Tikslesnę sesijos rengimo vietą nustato valstybė - sesijos organizatorė ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sesijos pradžios ir nacionalinis sekretorius apie tai praneša BA Sekretoriatui bei kitiems nacionalinių delegacijų sekretoriatams.
  73. Baltijos Asamblėjos sesija prireikus gali padaryti išimčių dėl sesijos rengimo eiliškumo, vietos ir laiko, tačiau nustatant kitos sesijos rengimo sąlygas turi būti laikomasi visų BA narių valstybių lygiateisiškumo principo. 27 straipsnis. Neeilinė sesija
  74. Pasiūlyti sušaukti neeilinę sesiją gali kiekviena nacionalinė delegacija atskirai arba kartu su kitomis.
  75. Pasiūlymas sušaukti neeilinę sesiją turi būti pagrįstas nurodant svarstytinus klausimus.
  76. Sprendimas sušaukti neeilinę sesiją priimamas eilinės sesijos metu arba tarp sesijų jį priima Prezidiumas.
  77. Sprendimas sušaukti neeilinę sesiją priimamas pagal Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų arba Prezidiumo narių konsenso principą.
  78. Sesija arba Prezidiumas nustato neeilinės sesijos darbotvarkę, šaukimo vietą ir laiką. 28 straipsnis. Sesijos darbotvarkė
  79. Sesijos darbotvarkės projektą Prezidiumas nacionalinėms delegacijoms pateikia ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki eilinės sesijos pradžios arba sušaukus neeilinę sesiją. Sesijos darbotvarkėje turi būti numatyti svarstytini klausimai ir išankstinis Baltijos Asamblėjos darbo grafikas. Prie darbotvarkės pridedami dokumentų projektai.
  80. Kalbų ir atsakymų į klausimus laikas nustatomas svarstant sesijos darbotvarkę.
  81. Pradėjus sesiją, posėdžio pirmininkas sesijos darbotvarkę pateikia balsuoti.
  82. Sesija konsenso pagrindu gali bet kuriuo metu darbotvarkę keisti. 29 straipsnis. Vadovavimas sesijai
  83. Sesijos darbui vadovauja Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininkas arba vienas iš pirmininko pavaduotojų.
  84. Sesijos darbo tvarka rūpinasi sesijos pirmininkas. 30 straipsnis. Darbo viešumas
  85. Baltijos Asamblėjos darbas yra viešas.
  86. Baltijos Asamblėja gali paskelbti, kad sesija ar jos dalis yra uždara, bendru nacionalinių delegacijų sprendimu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 2/3 nacionalinių delegacijų narių. 31 straipsnis. Sesijos darbo stenografavimas ir protokolavimas
  87. Baltijos Asamblėjos sesijos darbas stenografuojamas ir protokoluojamas.
  88. Protokole nurodomas sesijos laikas ir vieta, sesijos pirmininkas ir jos dalyviai, darbotvarkė, kalbėtojai ir jų pranešimų esmė, visas priimtų sprendimų tekstas, taip pat balsavimo rezultatai.
  89. Sesijos protokolą pasirašo Prezidiumo pirmininkas ir vicepirmininkai, taip pat BA sekretorius.
  90. Sesijos protokolas parengiamas anglų kalba ir išverčiamas į Baltijos Asamblėjos oficialias kalbas.
  91. Sesijos protokolas išdalijamas BA nacionalinių delegacijų nariams ne vėliau kaip per 2 mėnesius pasibaigus sesijai.
  92. Sesijos protokolo tekstas skelbiamas po jo pasirašymo ir pateikiamas interneto BA tinklapyje. 32 straipsnis. Sprendimų priėmimas sesijoje
  93. Baltijos Asamblėjos sesija sprendimus priima balsavimu.
  94. Balsuojant kiekvienas nacionalinės delegacijos narys turi po vieną balsą. Sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų narių.
  95. Šio statuto 6 straipsnio 1, 3, 6, 9 ir 11 punktuose nurodyti sprendimai priimami pagal nacionalinių delegacijų konsenso principą.
  96. Prieš bet kurio klausimo balsavimą nacionalinė delegacija turi teisę pareikalauti balsuoti pagal delegacijų konsenso principą. Šiuo atveju sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo visos nacionalinės delegacijos. KETVIRTASIS SKIRSNIS Baltijos Asamblėjos dokumentų rengimo tvarka 1 skyrius DOKUMENTŲ Projektų pateikimas 33 straipsnis. Baltijos Asamblėjos priimami dokumentai Baltijos Asamblėja savo poziciją išreiškia rezoliucijomis, deklaracijomis, rekomendacijomis, kreipimaisi, sprendimais, pareiškimais, pasiūlymais, nuomonėmis arba memorandumais. 34 straipsnis. Dokumentų inicijavimo teisė
  97. Dokumentų inicijavimo teisę bet kuria forma turi kiekvienas nacionalinės delegacijos narys, komitetas, partinė grupė (frakcija) ir pati BA nacionalinė delegacija.
  98. Prezidiumas tokia teise naudojasi sprendžiant Baltijos Asamblėjos darbo organizavimo klausimus, taip pat šio statuto numatytais atvejais. 35 straipsnis. Dokumento projekto pateikimas
  99. Baltijos Asamblėjos dokumento projektas pateikiamas Prezidiumui.
  100. Eilinėje sesijoje svarstytino dokumento projektas turi būti perduotas Prezidiumui ne vėliau kaip prieš pusantro mėnesio iki sesijos pradžios.
  101. Nacionalinė delegacija gali išimties tvarka pateikti dokumento projektą eilinės sesijos pradžioje.
  102. Dokumentų, svarstomų neeilinėje sesijoje, projektai gali būti pateikti tos pačios sesijos pradžioje. 36 straipsnis. Inicijuojamo dokumento reikalavimai
  103. Dokumento projektas pateikiamas Prezidiumui viena iš oficialių BA kalbų kartu su vertimu į anglų kalbą. Prie projekto pridedamas aiškinamasis raštas, kuriame projekto autorius (iniciatorius) pagrindžia būtinumą dokumentą priimti.
  104. Dokumento projekte turi būti data ir iniciatorių arba jų atstovų vardai, pavardės ir parašai. 37 straipsnis. Dokumentų projektų sąrašas
  105. Baltijos Asamblėjos sekretorius sudaro laiku pateiktų sesijai svarstyti ir Statuto reikalavimus atitinkančių dokumentų projektų sąrašą ir jį kartu su dokumentų projektais išsiunčia nacionalinių delegacijų sekretoriatams.
  106. Prireikus sesijoje svarstytinų dokumentų sąrašas papildomas arba sutrumpinamas, remiantis organų, kurių kompetencijai priklauso dokumentų projektų rengimas, sprendimu. 2 skyrius DOKUMENTO Projekto rengimo tvarka 38 straipsnis. Pagrindinio komiteto skyrimas
  107. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, gavęs dokumento projektą, iš karto paskiria inicijuojamam projektui pagrindinį komitetą, atsižvelgdamas į kiekvieno komiteto veiklos sritį. BA Sekretoriatas paskirtą pagrindinį komitetą įrašo į projektų sąrašą ir per nacionalinius sekretoriatus organizuoja projekto vertimą ir įteikimą pagrindinio komiteto nariams.
  108. Projektui, kurį nacionalinė delegacija sesijos pradžioje pateikia išimties tvarka, rengti Prezidiumas iš karto paskiria pagrindinį komitetą ir šį projektą perduoda Redakcinei komisijai.
  109. Prireikus ir komitetų sutarimu Prezidiumas dokumentų projektus perskirsto. 39 straipsnis. Pranešėjo skyrimas ir jo uždaviniai
  110. Pagrindinio komiteto pirmininkas, gavęs dokumento projektą, paskiria už projekto rengimą atsakingą asmenį – komiteto pranešėją.
  111. Apie komiteto paskirtą pranešėją informuojamas BA Sekretoriatas, kuris įrašo jį į rengiamų projektų sąrašą.
  112. Pranešėjas parengia projektą esminiam aptarimui komitete ir komiteto vardu informuoja apie jį svarstant projektą Baltijos Asamblėjos sesijoje. 40 straipsnis. Pagrindinio komiteto darbas su dokumento projektu
  113. Pagrindinis komitetas apsvarsto pateiktą projektą savo posėdyje ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki sesijos pradžios. Komiteto pirmininkas kviečia dokumento projektui svarstyti būtinus specialistus ir vyriausybės atstovus.
  114. Pagrindinis komitetas padaro dokumento projekte būtinus pakeitimus ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį iki eilinės sesijos pradžios priima sprendimą pateikti projektą Baltijos Asamblėjos sesijai svarstyti.
  115. Dokumento projektas, kurį pagrindinis komitetas nusprendė pateikti sesijai svarstyti ir kurį prireikus pagrindinis komitetas yra pataisęs, perduodamas Redakcinei komisijai kartu su komiteto išvada. 41 straipsnis. Redakcinės komisijos darbas su dokumento projektu
  116. Redakcinė komisija pateiktus jai projektus apsvarsto ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki sesijos pradžios.
  117. Redakcinė komisija, siekdama projektų redakcinio (stilistinio) ir formos vienodumo, padaro būtinus projektų pakeitimus.
  118. Jeigu Redakcinei komisijai iškyla abejonių dėl projekto pagrįstumo ar dėl kokios nors jo dalies iš esmės, ji nedelsdama pateikia raštu savo nuomonę pagrindiniam komitetui ir Baltijos Asamblėjos Prezidiumui. 42 straipsnis. Dokumento projekto rengimas
  119. Baltijos Asamblėjos sesijoje pranešimą dėl projekto padaro jo autorius ir pagrindinio komiteto pranešėjas. Po pateikimo jiems gali būti užduodama klausimų, į kuriuos atsakoma.
  120. Baigus atsakinėti į klausimus, posėdžio pirmininkas nustato laiką pateikti pasiūlymus dėl projekto pakeitimų.
  121. Pasiūlymus dėl pakeitimų gali teikti frakcijos, komitetai ir nacionalinių delegacijų nariai. Pasiūlymai dėl pakeitimų turi būti raštu pateikti pagrindiniam komitetui.
  122. Pagrindinis komitetas pasiūlymus dėl pakeitimų apsvarsto ir priima dėl jų sprendimus. Po to projekto tekstas pateikiamas Redakcinei komisijai, ši jį apsvarsto ir, suderinusi su pagrindiniu komitetu, pateikia galutinę projekto redakciją BA Prezidiumui. BA Prezidiumas ir Sekretoriatas organizuoja dokumento projekto galutinio teksto vertimą.
  123. Galutinė projekto redakcija kartu su pasiūlymais dėl pakeitimų (papildymų) vėl pateikiama sesijai svarstyti, kurioje pranešimą skaito tik komiteto pranešėjas.
  124. Po pranešimo autoriai, į kurių pakeitimus nebuvo atsižvelgta, gali teikti jas balsavimui. Po balsavimo dėl pakeitimų dokumento projektas teikiamas galutiniam balsavimui.
  125. Pagrindinis komitetas arba projekto autorius turi teisę prašyti projekto svarstymą nutraukti bet kuriuo metu. Esant projekto svarstymo pertraukai, komitetas, atsižvelgdamas į sesijos darbotvarkę, gali tarpininkauti dėl projekto naujo svarstymo toje pačioje sesijoje arba svarstymą atidėti. Šiuo kausimu sprendimą priima Baltijos Asamblėjos sesija. 43 straipsnis. Baigiamasis sesijos dokumentas
  126. Priėmus sprendimus dėl projektų, Prezidiumas pateikia sesijai priimti Baigiamąjį dokumentą. Baigiamajame dokumente išvardijami visi sesijoje priimti dokumentai ir pažymimi visi svarbiausi svarstyti klausimai, taip pat nurodoma kitos eilinės sesijos data ir valstybė.
  127. Baigiamasis dokumentas kartu su sesijoje priimtais dokumentais yra vieši ir skelbiami interneto BA tinklapyje. 44 straipsnis. Projektų, pateiktų išimties tvarka, rengimas
  128. Projektui, kurį nacionalinė delegacija pateikia sesijos pradžioje, Prezidiumas iš karto paskiria pagrindinį komitetą ir perduoda projektą Redakcinei komisijai.
  129. Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas iš karto organizuoja projekto vertimą ir išdalija jį nacionalinių delegacijų nariams.
  130. Pagrindinis komitetas apsvarsto projektą, padaro būtinus pakeitimus ir pateikia projektą Redakcinei komisijai. Ši kartu su savo išvadomis grąžina jį BA Prezidiumui.
  131. Prezidiumas įtraukia projektą į darbotvarkę be eilės.
  132. Dėl dokumento projekto kalba projekto autorius ir pagrindinio komiteto atstovas. Po to dokumento projektas teikiamas galutiniam balsavimui arba jo svarstymas nutraukiamas.
  133. Išimties tvarka pateikti dokumentų projektai turi būti apsvarstyti iki sesijos Baigiamojo dokumento svarstymo. 3 skyrius Kitų klausimų svarstymas 45 straipsnis. Kitų klausimų įtraukimas į darbotvarkę Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, sudarydamas sesijos darbotvarkę, komitetų, frakcijų arba nacionalinių delegacijų narių siūlymu gali į ją įtraukti aktualių temų svarstymą ir pareigūnų atsakymų į paklausimus išklausymą. 46 straipsnis. Kitų klausimų svarstymo tvarka
  134. Aktualiais klausimais, kurie yra įtraukti į sesijos darbotvarkę, pranešimą daro siūlymo iniciatorius, o esant paklausimų, - pakviestas pareigūnas.
  135. Po pranešimo pranešėjui gali būti užduodama klausimų, į kuriuos jis atsako.
  136. Baigus klausimus, sesijos pirmininkas paskelbia diskusijas, kurių metu nustatyta tvarka suteikiamas žodis kiekvienam norinčiajam pasisakyti. Prašymai pasisakyti pateikiami raštu, o pasisakymų eiliškumas nustatomas prašymo pateikimo tvarka. PENKTASIS SKIRSNIS Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas 47 straipsnis. Bendrosios nuostatos
  137. Reguliarią Baltijos Asamblėjos ir jos organų veiklą užtikrina Sekretoriatas.
  138. Baltijos Asamblėjos Sekretoriatą sudaro BA sekretorius, Lietuvos, Estijos ir Latvijos nacionalinių delegacijų sekretoriai (nacionaliniai sekretoriai). BA Sekretoriatas turi savo darbo aparatą.
  139. Baltijos Asamblėjos sekretoriaus ir nacionalinių delegacijų sekretorių veiksmai derinami vadovaujantis šiuo statutu ir kitais Baltijos Asamblėjos statuto pagrindu priimtais dokumentais. 48 straipsnis. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato sudarymas
  140. Lietuvos, Estijos ir Latvijos delegacijos praneša Baltijos Asamblėjos Prezidiumui ir sekretoriui apie paskirtą nacionalinės delegacijos sekretorių.
  141. Kandidatui į BA sekretorius atrinkti Prezidiumas skelbia viešą konkursą. Konkursą laimėjęs asmuo pristatomas sesijai, kad būtų patvirtintas eiti pareigas.
  142. BA sekretorius skiriamas į pareigas laikantis nacionalinių delegacijų konsenso principo. Remdamasis sesijos sprendimu, Prezidiumo pirmininkas su BA sekretoriumi sudaro darbo sutartį.
  143. BA sekretorius pareigoms tvirtinamas 3 metams su teise būti paskirtas naujam terminui. 49 straipsnis. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato aparato struktūra
  144. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato aparato struktūrą tvirtina sesija Prezidiumo teikimu.
  145. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato aparato darbuotojus priima į darbą BA sekretorius, atsižvelgdamas į Sekretoriato struktūrą ir biudžetą. 50 straipsnis. Baltijos Asamblėjos sekretoriaus uždaviniai
  146. Baltijos Asamblėjos sekretorius yra tiesiogiai atsakingas Asamblėjos Prezidiumo pirmininkui.
  147. Baltijos Asamblėjos sekretoriaus uždaviniai: 1) vadovauti Baltijos Asamblėjos Sekretoriato aparatui Rygoje, Latvijoje; 2) rengti pasitarimus su nacionalinių delegacijų sekretoriais ir Sekretoriato aparato darbuotojais; 3) rinkti, apibendrinti ir platinti informaciją, gaunamą iš tarptautinių ir tarpparlamentinių organizacijų, su kuriomis Baltijos Asamblėja yra sudariusi susitarimus arba kurių darbe Baltijos Asamblėja dalyvauja kaip organizacija, keistis šia informacija ir ją perduoti Prezidiumui bei nacionalinių delegacijų sekretoriatams; 4) bendradarbiauti ir keistis informacija su Baltijos Ministrų Tarybos Sekretoriatu. Gautą informaciją perduoti Baltijos valstybių nacionalinių delegacijų sekretoriams; 5) rengti skelbimui sesijos dokumentus ir Baltijos Asamblėjos veiklos medžiagą; 6) Prezidiumo posėdžiuose atlikti sekretoriaus pareigas; 7) kaupti ir saugoti Baltijos Asamblėjos archyvą (dokumentus, protokolus ir kt.); 8) tvirtinti ir pasirašyti finansinius dokumentus (orderius, sąskaitas ir t.t.), neviršijant Baltijos Asamblėjos ir jos Sekretoriato biudžeto lėšų bei BA sekretoriaus įgaliojimų; 9) kartu su Prezidiumu parengti Baltijos Asamblėjos biudžeto pirminį projektą; 10) organizuoti buhalterinę apskaitą ir veiklą pagal Latvijos Respublikos teisės aktų, taip pat BA Biudžeto ir kontrolės komiteto nustatytus reikalavimus ir tvarką; 11) saugoti ir teisėtai naudoti Baltijos Asamblėjos turtą ir lėšas; 12) prižiūrėti, ar teisėtai naudojama Baltijos Asamblėjos simbolika. 51 straipsnis. Baltijos Asamblėjos nacionalinės delegacijos sekretoriaus uždaviniai
  148. BA valstybės narės nacionalinės delegacijos sekretorius (nacionalinės delegacijos sekretorius) skiriamas ir yra atsakingas už savo darbą remiantis BA valstybės narės teisės aktais ir šiuo statutu.
  149. Nacionalinės delegacijos sekretoriaus uždaviniai: 1) rengti, koordinuoti ir techniškai aptarnauti Baltijos Asamblėjos renginius, vyksiančius atstovaujamos valstybės teritorijoje; 2) teikti pagalbą nacionalinės delegacijos vadovui ir vadovo pavaduotojui vadovaujant delegacijai; 3) teikti techninę pagalbą nacionalinės delegacijos nariams; 4) dalyvauti Prezidiumo posėdžiuose ir jo susitikimuose su bendradarbiavimo partneriais; 5) prireikus teikti pagalbą Prezidiumo nariams oficialiose derybose su partneriais ir organizacijomis, kurių darbe Baltijos Asamblėja dalyvauja; 6) palaikyti ryšius ir keistis informacija su BA sekretoriumi; 7) koordinuoti ir organizuoti Baltijos Asamblėjos informacinę veiklą atstovaujamoje valstybėje; 8) palaikyti ryšius ir bendradarbiauti su Baltijos Ministrų Tarybos vyresniaisiais pareigūnais atitinkamoje valstybėje; 9) rengti ir protokoluoti nacionalinių delegacijų bendrus posėdžius su užsienio delegacijomis; 10) organizuoti, teikti techninę pagalbą ir protokoluoti Baltijos Asamblėjos komitetų oficialius susitikimus užsienio valstybėse; 11) techniškai organizuoti ir parengti Baltijos Asamblėjos sesiją atstovaujamoje valstybėje, taip pat dalyvauti nacionalinės delegacijos darbe sesijose, vykstančiose kitose Baltijos valstybėse; 12) organizuoti Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo darbus nacionalinės žiuri darbo organizavimas; 13) prižiūrėti, kad teisėtai būtų naudojama Baltijos Asamblėjos simbolika atstovaujamos valstybės teritorijoje; 14) saugoti ir teisėtai naudoti jam perduotą Baltijos Asamblėjos turtą ir lėšas. 52 straipsnis. Pirmininkaujančios valstybės nacionalinės delegacijos sekretoriaus pareigos Baltijos Asamblėjoje pirmininkaujančios valstybės nacionalinės delegacijos sekretorius yra atsakingas už BA sesijos, Prezidiumo, komitetų, Redakcinės komisijos, partinių grupių (frakcijų) darbo techninį ir organizacinį aptarnavimą. Į pirmininkaujančios valstybės delegacijos sekretoriaus pareigas taip pat įeina: 1) kartu su BA sekretoriumi vadovauti Baltijos Asamblėjos sesijos darbo organizavimui ir pasirengimui; 2) organizuoti sesijos, komitetų ir Redakcinės komisijos posėdžių techninį aptarnavimą; 3) teikti techninę ir organizacinę pagalbą Baltijos Asamblėjos apdovanojimų už literatūros, meno ir mokslo darbus Jungtinei žiuri; 4) koordinuoti bendrus renginius su Baltijos Asamblėjos partneriais. ŠEŠTASIS SKIRSNIS Baltijos Asamblėjos turtas, lėšos IR biudžetas 53 straipsnis. Baltijos Asamblėjos turtas ir lėšos
  150. Baltijos Asamblėjos veikla finansuojama iš narių įmokų.
  151. Baltijos Asamblėja taip pat gali turėti ir nustatyta tvarka naudoti savo veiklai būtiną turtą ir lėšas, gautus kaip aukas, palikimą, taip pat gautus iš su jos tikslais susijusios ekonominės veiklos (suvenyrų ir jos simbolikos pardavimo, publikacijų ir kt.).
  152. Baltijos Asamblėjos turto ir lėšų naudojimo tvarkos projektą rengia Biudžeto ir kontrolės komitetas ir tvirtina sesija.
  153. Teisę naudoti Baltijos Asamblėjos turtą ir lėšas pagal šį statutą turi BA sekretorius. 54 straipsnis. Baltijos Asamblėjos veiklos finansavimas
  154. Kiekviena Baltijos Asamblėjos nacionalinė delegacija pati dengia išlaidas, susijusias su jos narių dalyvavimu sesijose, Prezidiumo, komitetų ir komisijų posėdžiuose.
  155. Baltijos Asamblėjos Sekretoriato išlaidos ir kitos bendros BA išlaidos (išlaidos sesijoms ir posėdžiams organizuoti bei vesti, komitetų organizacinės išlaidos, atlyginimai, mokami komitetų, komisijų ir Prezidiumo pirmininkams, taip pat pirmininkaujančios valstybės nacionaliniams sekretoriams, samdytiems ekspertams, delegacijoms ir svečiams priimti būtinos sumos ir t. t.) valstybėms Baltijos Asamblėjos narėms paskirstomos po lygiai.
  156. BA veiklos bendros išlaidos finansuojamos iš Baltijos Asamblėjos biudžeto. 55 straipsnis. Baltijos Asamblėjos biudžeto rengimas ir priėmimas
  157. Kitų metų BA biudžetas tvirtinamas rudens sesijoje, o kitų metų BA biudžeto kontroliniai skaičiai parlamentams pateikiami einamųjų metų balandžio mėnesį.
  158. Biudžeto pirminį projektą kartu su Prezidiumu parengia BA Sekretoriatas, laikydamasis bendrųjų Baltijos Asamblėjos veiklos finansavimo principų, ir pateikia jį BA Biudžeto ir kontrolės komitetui.
  159. Biudžeto ir kontrolės komitetas prireikus pasiūlytame Baltijos Asamblėjos biudžeto projekte padaro pakeitimų arba papildymų ir grąžina jį Prezidiumui, o po to teikia tvirtinti sesijoje.
  160. Sesija apsvarsto Baltijos Asamblėjos biudžeto projektą ir tvirtina jį konsenso pagrindu. 56 straipsnis. Informavimas apie Baltijos Asamblėjos biudžetą Priėmus sprendimą dėl biudžeto, Prezidiumas iš karto informuoja Baltijos Asamblėjos valstybių narių parlamentus ir vyriausybes, kokio dydžio nustatytos įmokos į Baltijos Asamblėjos biudžetą. 57 straipsnis. Nenumatytos išlaidos ir biudžeto keitimas
  161. Baltijos Asamblėjos biudžeto išlaidų straipsnių santykis prireikus išimties tvarka gali būti pakeistas sesijos sprendimu.
  162. Prezidiumas, suderinęs su Biudžeto ir kontrolės komitetu, gali įtraukti į biudžetą ir naudoti neplanine tvarka gautas aukas ir pajamas.
  163. Kaip išleistos neplanine tvarka gautos aukos ir pajamos, Biudžeto ir kontrolės komitetas pateikia ataskaitą kitoje sesijoje, kuri vyksta po to, kai yra gautos aukos ir pajamos. 58 straipsnis. Biudžeto laisvųjų lėšų naudojimas
  164. Baltijos Asamblėjos sekretorius laisvąsias lėšas perveda į banko sąskaitą kredito įstaigoje, kurią nustato Biudžeto ir kontrolės komitetas.
  165. Baltijos Asamblėjos sąskaitą banke Biudžeto ir kontrolės komiteto nustatytomis sąlygomis gali asmeniškai tvarkyti BA sekretorius.
  166. Biudžeto ir kontrolės komitetas parengia ir pateikia sesijai tvirtinti Baltijos Asamblėjos lėšų naudojimo tvarką. SEPTINTASIS SKIRSNIS BALTIJOS ASAMBLĖJOS IR BALTIJOS MINISTRŲ TARYBOS BENDRADARBIAVIMAS 59 straipsnis. Bendradarbiavimo įgyvendinimas
  167. Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimas grindžiamas 1994 m. birželio 13 d. Susitarimu „Dėl Baltijos valstybių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo“, šiuo statutu ir kitais teisės aktais. Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos bendradarbiavimą įgyvendina Prezidiumas ir nuolatiniai komitetai, jį koordinuoja Baltijos Asamblėjos ir Baltijos Ministrų Tarybos sekretoriatai.
  168. Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba nuolat keičiasi informacija per atitinkamus sekretoriatus. 60 straipsnis. Baltijos Tarybos posėdžiai
  169. Baltijos Asamblėja ir Baltijos Ministrų Taryba kasmet šaukia bendrus posėdžius - Baltijos Tarybą. Bendro posėdžio laiką ir vietą bei darbotvarkę derina atitinkami sekretoriatai, remdamiesi Asamblėjos Prezidiumo ir Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkaujančios Baltijos valstybės susitarimu.
  170. Baltijos Ministrų Taryba kiekviename kasmetiniame bendrame Baltijos Tarybos posėdyje pateikia pranešimą apie Baltijos valstybių bendradarbiavimą, apie bendrus veiksmus praėjusiais metais ir apie tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.
  171. Kasmetiniuose bendruose posėdžiuose, taip pat tarp jų Baltijos Asamblėjos nariai individualiai arba valstybės delegacijos, atskiro nuolatinio komiteto arba užregistruotos partinės grupės (frakcijos) vardu gali Baltijos Ministrų Tarybai žodžiu ar raštu pateikti klausimų, susijusių su Baltijos valstybių bendradarbiavimu.
  172. Baltijos Asamblėja gali kreiptis į Baltijos Ministrų Tarybą su pasiūlymais ir rekomendacijomis. AŠTUNTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 61 straipsnis. Baltijos Asamblėjos veiklos nutraukimas
  173. Baltijos Asamblėjos veikla nutraukiama nutraukus Susitarimą „Dėl Baltijos valstybių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimo“.
  174. Kiekvienos Baltijos valstybės parlamentas gali priimti sprendimą išstoti iš Baltijos Asamblėjos. Tokiu atveju Asamblėjos veikla laikoma nutraukta po šešių mėnesių nuo dienos, kai sprendimą priėmusios Baltijos valstybės parlamentas pranešė apie tai Prezidiumui arba kitų Baltijos Asamblėjos nacionalinių delegacijų vadovams. 62 straipsnis. Statuto tekstai ir jų aiškinimas
  175. Šis statutas surašytas keturiomis kalbomis: lietuvių, estų, latvių ir anglų. Visi tekstai turi vienodą galią, o iškilus ginčui dėl jų, pirmenybė teikiama tekstui anglų kalba.
  176. Prireikus šio statuto aiškinimo teisę turi Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, gavęs Teisės komiteto išvadą. 63 straipsnis. Statuto įsigaliojimas
  177. Šis statutas įsigalioja nuo jo priėmimo konsenso pagrindu Baltijos Asamblėjos sesijoje (bendrame delegacijų posėdyje).
  178. Priėmus šį Baltijos Asamblėjos statutą, netenka galios 1991 m. lapkričio 8 d. Baltijos Asamblėjos nuostatai ir jų vėlesni pakeitimai.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.