Lietuvos Respublikos Prezidentūros sekretoriui

Lietuvos Respublikos Prezidentūros sekretoriui 1999 06 Nr. Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Vyriausybės programos projekto Siunčiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 – 2000 metų veiklos programos projekto kai kuriuos redakcinio pobūdžio ir kitokių netikslumų pataisymus. Priedai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 – 2000 metų veiklos programos projekto, pateikto Lietuvos Respublikos Seimui 1999 m. birželio 2 d., pakeitimai - 2 lapai.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 - 2000 metų veiklos programos projekto 1,2,3,5, 12 ir 19 lapai (su redakciniais pataisymais) - 6 lapai.
3. Kompiuterinė laikmena su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 - 2000 metų veiklos programos projekto ir jo pakeitimų įrašais - 1 vnt. Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 – 2000 metų veiklos programos projekto, pateikto Lietuvos Respublikos Seimui 1999 m. birželio 2 d., pakeitimai
4. 1 puslapyje, skyriaus “MŪSŲ TIKSLAS – LIETUVOS SĖKMĖ” dalyje “Socialinė rinkos ekonomika” pastraipoje, prasidedančioje žodžiais “-pensijas mokėti” vietoje skaičių “400” ir “460” įrašyti skaičius “330” ir “400”, o pastraipą, prasidedančią žodžiu “Pastaba” perkelti prieš pastraipą, prasidedančią žodžiais “Šiuo laikotarpiu” ir visą šią dalį išdėstyti taip: “ Socialinė rinkos ekonomika Sieksime sudaryti galimybes nedidinant infliacijos: 1999 m. 2000 m. - dirbantiesiems užsidirbti (vidutiniškai per mėnesį) 1150 1320 (Lt) - pensijas mokėti (vidutiniškai per mėnesį) 330 400 (Lt) Pastaba: pavėluotas šių rodiklių, numatytų 1996 m. programoje, įgyvendinimas paremtas prielaida, kad ekonominių krizių kaimyninėse šalyse neigiamas poveikis šalies ekonominei plėtrai nebebus didesnis, nei buvo iki šiolei. Šiuo laikotarpiu socialinius rinkos ekonomikos poreikius įmanoma patenkinti maksimaliai didinant verslo pajamas, kartu sudarant galimybes didinti atlyginimus ir pensijas. Tam būtina užbaigti liberalizuoti verslo sąlygas, skatinti eksportą bei investicijas, nes tai ypač lemia naujų darbo vietų sukūrimą. Bendras vidinis produktas (BVP) kasmet augs (palyginamosiomis kainomis): 1999 m. 2000 m. 4% 5% “
5. 3 puslapyje, skyriaus “PALANKI ŠALIES ŪKIUI IR INVESTICIJOMS MAKROEKONOMIKOS POLITIKA” dalyje “Makroekonomikos stabilumas” pastraipą, prasidedančią žodžiais “1999 ir 2000 metais” po žodžio “metais” papildyti žodžiais “planuojamas bedeficitis biudžetas. Kartu” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “1999 ir 2000 metais planuojamas bedeficitis biudžetas. Kartu sieksime, kad:” (toliau kaip tekste).
6. 5 psl. skyriaus “UŽSIENIO POLITIKA” dalyje “Siekdama minėtų tikslų, Vyriausybė vykdys užsienio politiką šiomis kryptimis:” pastraipoje, prasidedančioje žodžiu “pabaigs”, žodžius “pabaigs derybas” pakeisti žodžiais “pasirašys sutartį” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “- pasirašys sutartį su Latvijos Respublika dėl valstybinės sienos delimitavimo jūroje ir baigs Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika demarkavimą;”
7. 12 puslapyje, skyriuje “
8. ĮVERTINTI VALSTYBĖS TURTINĘ IR FINANSINĘ BŪKLĘ" ”pastraipoje, prasidedančioje žodžiais “Valstybės turto” vietoje žodžių “Valstybės turto” įrašyti žodį “Privatizavimo” ir šią pastraipą išdėstyti taip: “Privatizavimo fondo lėšomis bus tęsiamas gyventojų indėlių atkūrimas.”
9. 19 puslapyje, skyriuje “
10. SVEIKATOS APSAUGA” pakeisti dalį “Sveikatos priežiūros valdymo srityje:” ir išdėstyti ją taip: “Sveikatos priežiūros valdymo srityje: - tęsti pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją; - siekti kuo geriau patenkinti Lietuvos gyventojų poreikius, susijusius su slauga ir globa.” Lietuvos Respublikos VyriausybĖs 1999 - 2000 metų veiklos Programa Ši Vyriausybės programa yra parengta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai 1996 m. gruodžio 10 d. pritarė Seimas. Kartu atsižvelgta į tai, kas jau įgyvendinta, todėl tos nuostatos nebekartojamos. Kitos nuostatos, kurios iki šiol nebuvo galutinai įgyvendintos, taip pat tos nuostatos, kurių turi būti laikomasi nuolat, yra paliktos nepakeistos arba patikslintos bei papildytos. MŪSŲ Įsipareigojimas - tarnauti lietuvai Mes, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, tęsdami ankstesnės Lietuvos Respublikos Vyriausybės esminius siekius ir įsipareigojimus, patvirtiname, kad: norime būti žmonių valdžia, o ne valdžios žmonės; suprantame, kad žmonių gyvenimas priklausys nuo mūsų visų, - šalies gerovę kuriančių darbščių ir iniciatyvių piliečių, ir tų, kurie dirbs valdžios įstaigose; žinome, kad nesame apdrausti nuo klaidų, negalime garantuoti ir greitų gerų permainų, tačiau galime PASIŽADĖTI: - vykdyti dorą ir kiekvienam žmogui teisingą valstybės vidaus ir užsienio politiką; - nuoširdžiai tarnauti savo piliečiams ir valstybei, o ne naudotis valdžia savo interesais; - atsakyti už savo veiksmus ir už mums pavaldžių pareigūnų - politikų - darbą: mes patys juos drausminsime, o prireikus ir bausime; - tartis su žmonėmis ir opozicinėmis politinėmis jėgomis; - užtikrinti viešumą sprendžiant valstybės finansinius ir turtinius klausimus. MŪSų tikslas - lietuvos sėkmė Žmonių sunkių gyvenimo sąlygų gerinimas Mes nenorime apgaudinėti daugumos sunkiai ar nepakeliamai sunkiai gyvenančių žmonių žadėdami, jog jų būklę pagerinsime didesnėmis pašalpomis ir lengvatomis, panaudodami skolintas lėšas ar perskirstydami bendrąsias pajamas. Nors per praėjusius dvejus metus šalies ūkis pasiekė pažangos ir tai rodo neblogi makroekonominiai rodikliai, žmonių gyvenimo lygis Lietuvoje dar tebėra žemas lyginant su Europos Sąjungos valstybėmis. Todėl visokeriopai sieksime sudaryti galimybes įmonėms gauti daugiau ir geresnių užsakymų, dirbantiesiems - daugiau užsidirbti. Gaivinant ekonomiką, didės ir valstybės biudžetas bei pensijų fondas. Socialinė rinkos ekonomika Sieksime sudaryti galimybes nedidinant infliacijos: 1999 m. 2000 m. - dirbantiesiems užsidirbti (vidutiniškai per mėnesį) 1150 1320 (Lt) - pensijas mokėti (vidutiniškai per mėnesį) 400 460 (Lt) 330 400 (Lt) Pastaba: pavėluotas šių rodiklių, numatytų 1996 m. programoje, įgyvendinimas paremtas prielaida, kad ekonominių krizių kaimyninėse šalyse neigiamas poveikis šalies ekonominei plėtrai nebebus didesnis, nei buvo iki šiolei. Šiuo laikotarpiu socialinius rinkos ekonomikos poreikius įmanoma patenkinti maksimaliai didinant verslo pajamas, kartu sudarant galimybes didinti atlyginimus ir pensijas. Tam būtina užbaigti liberalizuoti verslo sąlygas, skatinti eksportą bei investicijas, nes tai ypač lemia naujų darbo vietų sukūrimą. Bendras vidinis produktas (BVP) kasmet augs (palyginamosiomis kainomis): 1999 m. 2000 m. 4% 5% reformų eiga Reformos - ne pramogos. Jos nėra mėgstamos, bet ten, kur būtina, keisti reikia ryžtingai, nuosekliai ir reformą pabaigti. Daug sunkių reformų Lietuvoje jau padaryta. Tačiau per kitus nepilnus dvejus metus dar turime pertvarkyti energetiką, gilinti draudos medicinos diegimą, papildomą (individualų) pensinį ir civilinį draudimą, sudaryti prielaidas finansinei rinkos infrastrūktūrai sustiprėti, tęsti šalies valdymo (viešojo administravimo) sistemos, taip pat teisinės sistemos ir teisėtvarkos institucijų reformavimą, tęsti jau pradėtas įgyvendinti ilgalaikes programas (darbo vietų kūrimą skatinančias verslo ir eksporto draudimo, žemės ūkio paskolų garantijų teikimo, paskolų būstui įsigyti draudimo, įmonių veiklos gaivinimo ir kt.), kurios skatina verslą bei investicijas. Numatoma iš esmės užbaigti valstybės turto privatizavimo antrąjį etapą, spartinti žemės reformą, taip pat mokesčių ir jų administravimo reformą, taip pat Žemės ūkio ir Taupomojo bankų privatizavimą. Palanki šalies ūkiui ir investicijoms makroekonomikos politika Makroekonomikos stabilumas Numatoma toliau skatinti šalies prekių konkurentabilumą, jų eksportą. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės jau priimti teisės aktai, sudarantys palankesnes teisines ekonomines sąlygas kapitalo investicijoms ir turimų įmonių gamybinių pajėgumų naudojimui, didesnį dėmesį būtina skirti jų įgyvendinimui, prireikus – tobulinimui. 1999 ir 2000 metais planuojamas bedeficitis biudžetas. Kartu sieksime, kad: - valstybės vardu paimamų naujų paskolų nebūtų daugiau nei būtina valstybės įsipareigojimams įvykdyti; - būtų sustiprinta dėl Rusijos krizės kiek susilpnėjusi fiskalinė kontrolė, apribojant nebalansinių valstybės įsipareigojimų augimą; - būtų toleruojami tik rinkos santykiai tarp Vyriausybės ir valstybės kontroliuojamų bankų finansuojant SODROS biudžeto deficitą bei reguliuojant šių bankų likvidumą Vyriausybės indėlių pagalba. Bus nuosekliai atkuriama Lietuvos banko pinigų politikos funkcija ir priemonės, pirmiausia, suteikiama jam galimybė teikti trumpalaikes paskolas bankams bei aktyviau dalyvauti vertybinių popierių rinkoje. Tai leistų palaikyti aukštesnius komercinių bankų likvidumo rodiklius, stiprintų pinigų sistemos patikimumą. Valiutų valdybos modelio bus atsisakoma pamažu. Numatoma išvengti staigių ar netikėtų pokyčių pinigų rinkoje, bus nustatytos sąlygos, kurios leistų iš anksto įvertinti galimus pasikeitimus. Klasikiniais piniginiais ir finansiniais svertais kontroliuojamo lito kurso režimas bus pradedamas įgyvendintas ne anksčiau kaip 1999 metų pabaigoje ar 2000 metų pradžioje. Gali būti nustatytas laikotarpis, kai dabartinį fiksuotą lito keitimo kursą pakeis lito susiejimas su valiutų krepšeliu, susidedančiu iš JAV dolerio ir euro (arba tiesiogiai su euru) pagal iš anksto nustatytas taisykles. Pamažu atsisakant Valiutų valdybos modelio, Lietuvos bankas galės vykdyti antiinfliacinę pinigų politiką, pirmiausia griežtai ribodamas litų emisiją. Toliau bus tęsiamos nuo 1997 metų pradėtos taikyti specialios prekių ir paslaugų eksporto, taip pat įgyvendinamos kapitalo investicijų plėtojimo priemonės, kurios padės palaikyti mokėjimų balansus. Infliacija 1999 – 2000 metais nebus didesnė kaip 3 – 5% ir sieksime, kad pagal šį ir kitus pagrindinius makroekonominius rodiklius Lietuva tenkintų Mastrichto sutartyje numatytus kriterijus, taikomus šalims, siekiančioms prisijungti prie Europos Monetarinės Sąjungos. Lietuvos bankui vis aktyviau dalyvaujant tarpbankinėje paskolų bei valstybės vertybinių popierių rinkoje ir klasikinėmis priemonėmis veikiant bankų palūkanų normą, taip pat didėjant užsienio ir vidaus bankų konkurencijai, kredituojamų projektų patikimumui ir teisinėms garantijoms, ir toliau mažės atotrūkis tarp palūkanų už banko paskolas ir palūkanų už terminuotus indėlius bankuose. Konkurencinės kainos ir liberalesnė muitų politika Prekybos sutartyse su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis bus siekiama abipusiais įsipareigojimais mažinti importo muito mokesčius. Dėl to naudos pirmiausia turėtų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai, taip pat kitos eksportinės ūkio šakos. Siekiant sugriežtinti antimonopolines priemones ir didinti konkurenciją vidaus rinkoje, bus toliau didinamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos bei Konkurencijos UŽSIENIO POLITIKA Vyriausybės strateginiai tikslai: - užtikrinti šalies nacionalinį saugumą integruojantis į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją, Europos Sąjungą ir kitas Vakarų bendruomenės institucijas; - stiprinti nacionalinę ekonomiką ir kelti žmonių gerovę įsiliejant į Europos prekių ir kapitalo rinką. Siekdama minėtų tikslų, Vyriausybė vykdys užsienio politiką šiomis kryptimis: - politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sieks kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją (NATO); - aktyviai rengsis deryboms su Europos Sąjunga dėl įstojimo į šią Sąjungą, siekiant kuo geriau patenkinti Lietuvos ūkio ir gyventojų ekonominius bei socialinius interesus; sieks pradėti šias derybas kuo anksčiau; - aktyviai dalyvaus politiniame dialoge pagal Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos programą; plėtos dvišalius santykius su ES ir NATO valstybėmis narėmis bei kandidatėmis; - aktyviai dalyvaus Baltijos ir Šiaurės Europos valstybių bendradarbiavime bei Baltijos Jūros Valstybių Tarybos darbe; - plės laisvosios prekybos erdvę; pabaigs derybas dėl narystės Pasaulio Prekybos Organizacijoje; - plėtos abiem pusėms naudingus dvišalius santykius su kaimyninėmis valstybėmis, ypač su Lenkija; - pabaigs derybas pasirašys sutartį su Latvijos Respublika dėl valstybinės sienos delimitavimo jūroje ir baigs Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusijos Respublika demarkavimą; - aktyviai dalyvaus tarptautinės bendruomenės pastangose užtikrinti demokratiją, žmogaus teises, taiką ir stabilumą per Jungtinių Tautų Organizaciją, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizaciją, Europos Tarybą bei kitas organizacijas; įtvirtins Lietuvos, kaip aktyvaus užsienio politikos subjekto, tarptautinio saugumo kūrėjo vaidmenį. Spartindama šalies įsijungimą į Europos Sąjungą, Vyriausybė numato: - koordinuoti ministerijų veiklą įgyvendinant ekonominės integracijos programą, nuolat informuoti visuomenę apie integracijos procesą ir jo naudą šalies ūkiui; - ūkinę veiklą reglamentuojančius įstatymus suderinti su Europos Bendrijos reikalavimais; prie europietiškų teisės normų pirmiausia priderinti įstatymus, reglamentuojančius finansinę tvarką, pelno nesiekiančių organizacijų veiklą, verslo sutarčių sudarymą ir vykdymo tvarką, atsakomybę už sutarčių nevykdymą, finansinių paslaugų sektoriaus veiklą, vartotojų teisių gynimą, ekonominių santykių valstybinį reguliavimą ir užsienio prekybos tvarką. Prie Vyriausybės įsteigtas teisės aktų ekspertizės ir teisinės pagalbos biuras (Europos teisės departamentas) ir toliau koordinuos teisės aktų projektų rengimą nepriklausomai nuo to, kokia institucija kompetentinga juos priimti; draudimo įmonė “Lietuvos eksporto ir importo draudimas”, kuri faktiškai valstybės lėšomis draudžia ūkio subjektų iš bankų imamas paskolas, be to, taip apdraustų paskolų grąžinimo didesnę rizikos dalį prisiima Vyriausybė. Ūkinių subjektų (eksportuotojų) draudimo nuo politinės rizikos išlaidos, taip pat eksporto rėmimo programoje numatytais draudimo atvejais iš dalies ir komercinės rizikos visos (ar iš dalies) išlaidos bus apmokamos Eksporto rėmimo fondo lėšomis. Sieksime teikti papildomas finansines lengvatas žemės ūkio produktų eksportuotojams, tam panaudodami Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrą. Slopinti korupciją, keisti valstybės valdymo būdą Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas jau pakeistas, o naujame Viešojo pirkimo įstatymo projekte numatoma, kad pagrindinis konkurso laimėjimo kriterijus yra jo dalyvių pasiūlyta kaina. Numatome dar kartą peržiūrėti ir prireikus dar mažinti įmonių įstatymuose numatytų licencijuojamų verslų skaičių. Šios licencijos ar leidimai turėtų būti duodami visiems, kurie tenkina įstatymus ir pajėgūs sumokėti nustatytus žyminius ar kitus mokesčius. Visi vienodai privalės laikytis mokesčių ir kitų ekonominių įstatymų ir Vyriausybės norminių aktų - nebus jokių pareigybinių ar partinių lengvatų. Teisinėje valstybėje negali būti tokių valstybės tarnybų ir jų darbuotojų, įskaitant teisėtvarkos pareigūnus, kurie nebūtų kontroliuojami kitų valstybės institucijų. Todėl sieksime ir toliau įgyvendinti tvarką, pagal kurią būtų užtikrinama mokesčių inspekcijos, muitinės, teisėtvarkos bei įvairių inspekcijų darbuotojų tarnybinių pareigų vykdymo valstybinė kontrolė. Siekiant pagerinti valdininkų darbą ir sumažinti specialistų kaitą, tikslinga Vakarų valstybių pavyzdžiu valdininkams nustatyti papildomą pensinį ir sveikatos draudimą, kurio jie netektų, jeigu būtų atleidžiami iš darbo už tarnybinius nusižengimus. Numatome mažinti likusių nereikalingų valstybės institucijų (ypač kai kurių inspekcijų ar kitokių kontroliuojančių įstaigų, kurios neretai dubliuoja viena kitos veiklą), kartu ir valdininkų skaičių, todėl šalies valdymo išlaidos nebus didinamos. Pagal rinkos ekonomikos ir demokratinės visuomenės administravimo principus tęsime pradėtą ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos ir personalo valdymo pertvarkymą. Seimui priėmus Valstybės tarnybos, taip pat Viešojo administravimo įstatymus, nedelsdami juos įgyvendinsime. Skatinsime pilietinę valdžios įstaigų ir valdininkų darbo kontrolę, taikysime įstatymų pataisas, numatančias valstybės (savivaldybių) institucijų ir valdininkų asmeninę civilinę bei administracinę atsakomybę už piliečiams bei įmonėms padarytą žalą bei jos atlyginimą. Įgyvendinsime tvarką, pagal kurią piliečio skundas dėl valdininko veiksmų būtų per keletą dienų išnagrinėtas administraciniame teisme.
11. įvertinti Valstybės turtinę ir finansinę būklę Vyriausybė numato organizuoti nuolatinę valstybės (biudžeto) skolų ir skolinių įsipareigojimų, taip pat likusio valstybės turto apskaitą, o rezultatus skelbti visuomenei. Kartu su Valstybės kontrole bus kasmet patikrinama, kaip panaudojamos už valstybės turto privatizavimą gautos lėšos. Bus nustatomos faktinės biudžeto skolos ir neapmokėti skoliniai įsipareigojimai, iš valstybės biudžeto bei valstybės vardu gautų lengvatinių paskolų (suteiktų paskolų garantijų) lėšų panaudojimas pagal įstatymo numatytą paskirtį. Privatizavimo fondo lėšų panaudojimas bus atspindėtas ir 2000 metų valstybės biudžete. Atskirai bus tikrinama, kaip naudojamos lėšos, sukauptos ir kituose valstybės kontroliuojamuose fonduose (Kelių, Miško, Kaimo rėmimo, Socialinio draudimo, Sveikatos draudimo ir kt.) Valstybės turto Privatizavimo fondo lėšomis bus tęsiamas gyventojų indėlių atkūrimas. - tobulinti tarptautines normas atitinkančias darbo santykių teisinio reguliavimo normas, siekiant, jog būtų vienodai ginami dirbančiųjų bei darbdavių interesai bei teisės, o nesutarimai būtų sprendžiami derybomis; - svarbiausius politinius sprendimus socialinėje bei darbo srityje priimti konsultuojantis su socialiniais partneriais; - skatinti profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijų plėtrą; - panaikinti likusius nevisos darbo savaitės ar darbo dienos trukmės apribojimus. Darbo sąlygos Siekdama darbuotojams sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, Vyriausybė numato: - darbdavių solidarumu paremtos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje sistemos pagrindu bei derinant darbo saugos teisės aktus su Europos Sąjungos normomis skatinti darbdavius gerinti darbo sąlygas (ypač daug dėmesio skirti nėščiųjų ir kūdikius maitinančių moterų darbo saugai), vykdyti efektyvią nelaimingų atsitikimų gamyboje profilaktiką bei likviduoti jų pasekmes; - tobulinti valstybinės darbo inspekcijos veiklą kontroliuojant darbų saugos būklę bei darbo įstatymų vykdymą, gerinti ir labiau koordinuoti įvairių darbo sąlygas kontroliuojančių organizacijų veiklą. Darbo apmokėjimo sistema Siekdama tobulinti darbo apmokėjimo sistemą, Vyriausybė numato: - tobulinti iš valstybės bei savivaldybių biudžetų finansuojamų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą; - skatinti, kad nebiudžetinių organizacijų darbo apmokėjimo klausimai būtų sprendžiami dvišaliais susitarimais tarp darbdavių bei darbuotojų organizacijų; - sparčiau nei kitose srityse didinti darbo užmokestį aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų darbuotojams, mokslininkams ir dėstytojams, taip pat sveikatos apsaugos, švietimo, meno ir kultūros darbuotojams.
12. Sveikatos apsauga Formuodama ir vykdydama sveikatos politiką, Vyriausybė numato: Sveikatos priežiūros valdymo srityje: - tęsti pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų reorganizaciją; - siekianti kuo geriau patenkinti Lietuvos gyventojų poreikius, susijusius su slauga ir globa. Finansavimo srityje: - pirminio sveikatinimo lygio medicinos paslaugas (medicinos punktuose, ambulatorijose, poliklinikose) finansuoti pagal sutartis tarp paslaugas teikiančios ir jas finansuojančios institucijos, be to, numatyti papildomą gydytojų ir kitų medikų, dirbančių kaimo vietovėje, materialinį skatinimą. - antrinio sveikatinimo lygio medicinos paslaugas finansuoti vadovaujantis sveikatos draudos ir kitų įstatymų nuostatomis, kad asmuo, mokantis įnašus ligonių kasai, gauna tam tikras (arba visas) prieinamas medicinos paslaugas, o įstaiga, teikianti šias medicinos paslaugas, veikia kaip juridinis asmuo, sudarantis sutartis su ligonių kasa; - tretinio lygio – finansuoti remiantis sveikatos draudos ir kitų įstatymų principais, šias įstaigas papildomai finansuojant per valstybines programas ir investicijų projektus; - teikti prioritetą pirminei sveikatos priežiūrai, ypač rūpintis kaimo gyventojams teikiamų medicinos paslaugų kokybe, taip pat politinių kalinių ir tremtinių aptarnavimu sveikatos priežiūros įstaigose, lengvatų bei kompensacijų už vaistus ir protezus sistema.