← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL APLEISTŲ, NEBENAUDOJAMŲ, SUDUŽUSIŲ AR NUSKENDUSIŲ LAIVŲ, K

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL APLEISTŲ, NEBENAUDOJAMŲ, SUDUŽUSIŲ AR NUSKENDUSIŲ LAIVŲ, KITŲ ĮRENGINIŲ BEI PAMESTŲ KROVINIŲ, KELIANČIŲ GRĖSMĘ JŪROS APLINKAI AR LAIVYBOS SAUGUMUI, PAŠALINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 1999 m. birželio 1 d. Nr. 216 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2731) 51 straipsniu ir siekdamas užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje:

  1. Tvirtinu Apleistų, nebenaudojamų, sudužusių ar nuskendusių laivų, kitų įrenginių bei pamestų krovinių, keliančių grėsmę jūros aplinkai ar laivybos saugumui, pašalinimo taisykles (pridedama).
  2. Skiriu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybą Susisiekimo ministerijos įgaliota institucija, kontroliuojančia šio įsakymo 1 punktu patvirtintų taisyklių reikalavimų vykdymą. L. E. SUSISIEKIMO MINISTRO PAREIGAS RIMANTAS DIDŽIOKAS ______________ PATVIRTINTA l. e. susisiekimo ministro pareigas 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 216 APLEISTŲ, NEBENAUDOJAMŲ, SUDUŽUSIŲ AR NUSKENDUSIŲ LAIVŲ, KITŲ ĮRENGINIŲ BEI PAMESTŲ KROVINIŲ, KELIANČIŲ GRĖSMĘ JŪROS APLINKAI AR LAIVYBOS SAUGUMUI, PAŠALINIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Šios taisyklės nustato laivų, įrenginių, pamestų krovinių savininkų arba valdytojų, jų įgaliotų asmenų teises ir pareigas tvarkant bei šalinant apleistus arba nuskendusius objektus Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.
  4. Taisyklės parengtos atsižvelgiant į 1982 m. Jungtinių Tautų Jūros teisės konvencijos nuostatas, vadovaujantis 1989 m. spalio 19 d. Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) rezoliucija A.672

(16)„Pakrantės įrenginių ir statinių, esančių kontinentiniame šelfe ir išimtinėje ekonominėje zonoje pašalinimo vadovas ir standartai“, 1992 m. Baltijos jūros regiono jūros aplinkos apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymu ir kitais įstatymais bei teisės aktais. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokius reikalavimus nei išdėstyti šiose taisyklėse, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.
  1. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos ir terminai: laivas – bet kurio tipo plaukiojanti priemonė, naudojama jūros aplinkoje; laivo liekanos – nuskendusio, sudužusio, užplaukusio ar išmesto ant seklumos laivo, jo dalies ar jo įrangos liekanos; avarija – laivų susidūrimas arba kitoks atsitikimas navigacijos metu, kuriam įvykus sudūžta laivas arba pametamas krovinys; pavojus – bet kokios aplinkybės ar kliūtys, keliančios grėsmę jūros aplinkai ar laivybos saugumui; pašalinimas – avarijos pasekmių likvidavimas. Kitos sąvokos taisyklėse vartojamos atsižvelgus į Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos ir Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymuose vartojamas sąvokas. II. SUDUŽUSIŲ AR NUSKENDUSIŲ LAIVŲ, JŲ ĮRENGINIŲ BEI PAMESTŲ KROVINIŲ, KELIANČIŲ GRĖSMĘ JŪROS APLINKAI AR LAIVYBOS SAUGUMUI, PAŠALINIMAS
  2. Apie visus avarinius atvejus, pamestus krovinius, keliančius grėsmę jūros aplinkai ar laivybos saugumui, laivo kapitonas nedelsdamas praneša laivo savininkui (valdytojui), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonui (toliau – uosto kapitonas) ir krovinio savininkui Laivų avarinių atvejų nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų 1994 m. sausio 25 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 37 „Dėl laivų avarinių atvejų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 46-866), nustatyta tvarka.
  3. Pranešimuose apie pamestus krovinius papildomai turi būti nurodoma: 5.
  4. įvykio data ir laikas; 5.
  5. įvykio vieta (geografinės koordinatės); 5.
  6. krovinio pavadinimas; 5.
  7. gamintojo pavadinimas, adresas; 5.
  8. pakuotės tipas, žymėjimas; 5.
  9. krovinio kiekis, matmenys ir galima būklė; 5.
  10. krovinys plūduriuoja ar nuskendo; 5.
  11. krovinio pametimo priežastys. Pranešimai apie pamestus pavojingus arba kenksmingus krovinius ir/arba teršalus teikiami vadovaujantis IMO Rezoliucija A.648
(16).
  1. Gavęs pranešimą apie avariją patyrusį laivą arba pamestą jūros rajone krovinį, uosto kapitonas privalo imtis neatidėliotinų priemonių (pasitelkdamas specializuotas jūrų uostų tarnybas ir organizacijas), kad apie iškilusius laivybos saugumui ir jūros aplinkai pavojus, taip pat jų pobūdį bei vietą laiku būtų perspėti šiame jūros rajone plaukiojantys laivai ir kaimyninės pakrantės valstybės.
  2. Jei spėjama, kad avariją patyręs laivas, jo įrenginiai, dalys ar pamestas krovinys yra Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, uosto kapitonas turi imtis priemonių tiksliai laivo liekanų buvimo vietai nustatyti.
  3. Po to, kai nustatoma laivo liekanų ar pamesto krovinio buvimo vieta ir tai, kad jis yra Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Susisiekimo ministerijos (toliau – SM) įgaliota institucija, pasitelkusi Aplinkos ministerijos (toliau – AM) įgaliotą instituciją, nustato laivo liekanų arba pamesto krovinio keliamą grėsmę laivybos saugumui ir jūros aplinkai.
  4. Nustatant pavojingumą laivybos saugumui ir jūros aplinkai, būtina atsižvelgti į šiuos duomenis ir kriterijus: 9.
  5. laivo liekanų ar pamesto krovinio matmenis, tipą ir konstrukciją; 9.
  6. vandens gylį virš laivo liekanų ar pamesto krovinio; 9.
  7. srovių šiame jūros rajone stiprumą ir kryptį; 9.
  8. atstumą iki laivybos kelių ar uosto prieigų; 9.
  9. laivų eismo intensyvumą; 9.
  10. plaukiojančių laivų tipą; 9.
  11. laivo krovinio rūšį ir kiekį, naftos produktų (kuro, tepalo) kiekį, esantį laive, galimą žalą jūros aplinkai, jei krovinys arba naftos produktai patektų į jūrą; 9.
  12. uosto ir pakrantės įrenginių pažeidimo galimybes; 9.
  13. vyraujančias meteorologines ir hidrografines sąlygas; 9.
  14. jūros dugno reljefą; 9.
  15. laivo liekanų ar pamesto krovinio akustinį ir magnetinį kontūrus; 9.
  16. atstumą iki pakrantės įrenginių, vamzdynų, telekomunikacijos tinklų ir panašių įrenginių; 9.
  17. verslinės žvejybos plotus ir nerštaviečių išsidėstymą; 9.
  18. kitus veiksnius, dėl kurių būtina imtis priemonių laivo liekanoms ar pamestam kroviniui pašalinti.
  19. Nustačius, kad laivo liekanos ar pamestas krovinys kelia grėsmę laivybos saugumui, jūros aplinkai ir žvejybai, jos privalo būti ženklinamos.
  20. Laivo liekanų ar pamesto krovinio ženklinimo darbus organizuoja SM įgaliota institucija, naudodama tarptautinę navigacinių ženklų sistemą. Laivo liekanų ar pamesto krovinio ženklinimo vieta ir kita informacija apie ženklinimą nedelsiant pranešama Švyturių bei hidrografinei tarnybai ir skelbiama „Pranešimuose jūrininkams“.
  21. Kai nustatoma, kad sudužusio ar nuskendusio laivo liekanos ar pamestas krovinys kelia grėsmę laivybos saugumui ar jūros aplinkai, SM įgaliota institucija, suderinusi su AM įgaliota institucija bei kitomis suinteresuotomis valstybės institucijomis ir atsižvelgdama į keliamą grėsmę, nedelsdama raštu informuoja laivo savininką (valdytoją) apie keliamą laivo liekanų ar pamesto krovinio grėsmę laivybos saugumui ir jūros aplinkai bei nustato realiai priimtinus terminus, per kuriuos laivo savininkas (valdytojas) privalo pašalinti laivo liekanas ar pamestą krovinį. Jeigu laivo liekanos ar pamestas krovinys kelia tiesioginę grėsmę laivybos saugumui ir jūros aplinkai, SM įgaliota institucija laivo savininką (valdytoją) informuoja apie ketinimą betarpiškai įsikišti į pašalinimo darbus, taip pat apie tai, kad jei jis nurodytais terminais nepašalins laivo liekanų arba pamesto krovinio, pašalinimo darbai bus vykdomi laivo savininko (valdytojo) sąskaita.
  22. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) nežinomas, apie nustatytus terminus bei sąlygas avarijos padariniams pašalinti SM įgaliota institucija skelbia viešai.
  23. Kai laivo liekanos ar pamestas krovinys kelia tiesioginę grėsmę laivybos saugumui ir jūros aplinkai ir reikia imtis skubių priemonių, SM įgaliota institucija turi teisę nedelsdama imtis ypatingų veiksmų laivo liekanoms ar pamestam kroviniui pašalinti, o, esant būtinybei, laivo liekanas ar pamestą krovinį sunaikinti arba pašalinti kitu būdu. Prieš taikant ypatingas priemones, apie tai turi būti pranešta laivo savininkui (valdytojui), taip pat konsultuojamasi su suinteresuotomis valstybėmis, ypač valstybe, su kurios vėliava plaukė avariją patyręs laivas. Visais atvejais prieš pradedant pašalinimo darbus, laivo liekanų ar pamesto krovinio pašalinimo darbų planas turi būti derinamas su AM įgaliota institucija.
  24. Laivo savininkas (valdytojas), gavęs raštu šių taisyklių 12 punkte nurodytą reikalavimą ir ketinantis pats pašalinti laivo liekanas arba pamestą krovinį, privalo: 15.
  25. pateikti SM įgaliotai institucijai pareiškimą dėl ketinimų pašalinti (iškelti) laivo liekanas ar pamestą krovinį bei pašalinimo darbų planą pagal jos nustatytus terminus; 15.
  26. prieš pradėdamas laivo liekanų ar pamesto krovinio pašalinimo operacijas, darbų planą suderinti su SM ir AM įgaliotomis institucijomis.
  27. Pašalinimo operacijas pagal pateiktą ir suderintą pašalinimo darbų planą gali vykdyti pats laivo savininkas (valdytojas) arba jis gali sudaryti sutartį dėl laivo liekanų ar pamesto krovinio pašalinimo su bet kuria įmone, vykdančia turto gelbėjimo darbus.
  28. Pradėjus pašalinimo operacijas, SM įgaliota institucija privalo kontroliuoti, kad pašalinimo operacijos būtų atliekamos pagal suderintą darbų planą ir atsižvelgiant į laivybos saugumo bei jūros aplinkos apsaugos reikalavimus.
  29. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) per 3 mėnesius nuo šių taisyklių 12 punkte numatyto reikalavimo gavimo dienos nepateikia SM įgaliotai institucijai pareiškimo dėl ketinimo pašalinti (iškelti) laivo liekanas ar pamestą krovinį ir nesiima pašalinimo darbų pagal nustatytus terminus arba atsisako laivo liekanų, SM įgaliota institucija pati gali imtis laivo liekanų ar pamesto krovinio pašalinimo tinkamiausiais ir operatyviausiais būdais, atsižvelgdama į laivybos saugumo ir jūros aplinkos apsaugos reikalavimus.
  30. Už laivo liekanų ar pamesto krovinio buvimo vietos nustatymą, jų ženklinimą, pašalinimą, taip pat konsultacijas ir kitas paslaugas privalo mokėti laivo savininkas (valdytojas). III. APLEISTŲ, NEBENAUDOJAMŲ PAKRANTĖS ĮRENGINIŲ, KELIANČIŲ GRĖSMĘ JŪROS APLINKAI AR LAIVYBOS SAUGUMUI, PAŠALINIMAS
  31. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje palikti apleisti įrenginiai, nebenaudojami pagal jų tiesioginę paskirtį ir keliantys grėsmę jūros aplinkai bei laivybos saugumui, privalo būti visiškai pašalinti.
  32. Įrenginio pašalinimo darbai privalo būti atlikti per realiai priimtinus terminus po sprendimo šių įrenginių nebenaudoti. Terminus, prieš tai suderinusi su suinteresuotomis valstybės institucijomis, nustato SM įgaliota institucija ir raštu apie tai praneša apleisto, nebenaudojamo pakrantės įrenginio savininkui.
  33. Įrenginio savininkas privalo parengti įrenginio pašalinimo darbų planą, suderinti jį su AM ir SM įgaliotomis institucijomis.
  34. Įrenginio pašalinimo darbus pagal pateiktą ir suderintą darbų planą gali vykdyti pats įrenginio savininkas arba jis gali sudaryti sutartį dėl įrenginio pašalinimo su bet kuria įmone, vykdančia turto gelbėjimo darbus.
  35. Pašalinimas privalo būti atliktas taip, kad būtų užtikrintas kuo mažesnis neigiamas poveikis laivybai ir jūros aplinkai. Pašalinimo darbų kontrolę vykdo SM įgaliota institucija.
  36. Išimtiniais atvejais, kai įrenginio visiškai pašalinti techniškai neįmanoma arba pašalinimo darbai gali sukelti neigiamą poveikį jūros aplinkai, arba kyla pavojus išmontavimo darbus atliekančiam personalui, SM įgaliota institucija, suderinusi tai su AM įgaliota institucija, gali priimti sprendimą, kad visiškas pašalinimas nebūtinas.
  37. Sprendimą pašalinti tik dalį įrenginio SM įgaliota institucija priima atsižvelgusi į šiuos duomenis ir kriterijus: 26.
  38. uosto prieigų ar laivybos kelių artumą bei laivų eismo intensyvumą juose; 26.
  39. ateityje numatomą laivų judėjimą šioje zonoje, laivų tipą, grimzlę, vežamų krovinių rūšį; 26.
  40. vyraujančias meteorologines ir hidrografines sąlygas; 26.
  41. potencialų poveikį jūros aplinkai, verslinės žvejybos plotus ir nerštaviečių išsidėstymą; 26.
  42. medžiagų susidėvėjimo tempus ir jų galimą poveikį jūros aplinkai ateityje; 26.
  43. galimybes panaudoti įrenginį naujiems tikslams, pateisinantiems tik dalį jo pašalinimo.
  44. Prieš išduodama sutikimą pašalinti tik dalį įrenginio, SM įgaliota institucija privalo įsitikinti, kad likusios įrenginio liekanos pasiliks toje vietoje, jūros dugne, ir nejudės veikiamos bangų, srovių, štormų ar dėl kitų aplinkybių, tuo sukeldamos pavojų laivybos saugumui.
  45. Duomenys apie įrenginio liekanas, išmatuotas gylis, įrenginio liekanų išsidėstymo vieta po pašalinimo operacijų privalo būti nurodyta navigaciniuose žemėlapiuose, be to, jei yra grėsmė laivybos saugumui, įrenginio liekanos turi būti ženklinamos navigacinėmis priemonėmis. Apie įrenginio paskirties pakeitimą turi būti pranešta Švyturių bei hidrografinei tarnybai ir skelbiama „Pranešimuose jūrininkams“.
  46. Visas išlaidas, susijusias su nebenaudojamo įrenginio pašalinimu ar jo liekanų ženklinimu bei priežiūra, jei jis nevisiškai pašalintas, privalo atlyginti įrenginio savininkas. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.