← Lietuva

PAPILDOMAS PROTOKOLAS

PAPILDOMAS PROTOKOLAS PAPILDOMAS PROTOKOLAS prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Italijos Respublikos Vyriausybės Sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo Žemiau pasirašę asmenys, pasirašydami Sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, kurią šiandien sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Italijos Respublikos Vyriausybė, susitarė dėl tokių papildomų nuostatų, kurios yra neatskiriama minėtos Sutarties dalis. Susitarta:

  1. a)dėl 4 straipsnio 1 paragrafo, šios Sutarties tikslams Susitariančioji Valstybė, jos administracinis ar politinis padalinys ar jų vietos valdžia laikomi tos Valstybės rezidentu;
  2. b)dėl 5 straipsnio 2 paragrafo
  3. g)punkto, jeigu Lietuva bet kokioje dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje su kita valstybe, kuri 1996 metų sausio 1 dieną yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) narė, sutiktų su ilgesne kaip devynių mėnesių trukme arba su aukščiau minėtose nuostatose nustatytu apibrėžimu, kuris susiaurintų nuolatinės buveinės sąvoką, nustatytą tos pačios trukmės laikotarpiui minėtame 5 straipsnyje, abi Susitariančiosios Valstybės po tos dienos, kai nuostatos, numatančios ilgesnį kaip devynių mėnesių laikotarpį arba siauresnį apibrėžimą, imamos taikyti, pradeda derybas dėl atitinkamų nuostatų pakeitimo;
  4. c)dėl 5 straipsnio 4 paragrafo, asmuo laikomas įmonės nuolatine buveine bet kokiai veiklai, kurią tas asmuo atlieka tai įmonei, jeigu veikla neapsiriboja minėto 5 straipsnio 3 paragrafe išvardyta veikla;
  5. d)dėl 6 straipsnio 3 paragrafo, visos pajamos ir prieaugio pajamos, gaunamos perleidžiant 6 straipsnyje apibrėžtą ir Susitariančiojoje Valstybėje esantį nekilnojamąjį turtą, gali būti apmokestinamos remiantis 13 straipsnio nuostatomis;
  6. e)dėl 7 straipsnio 3 paragrafo, sąvoka “išlaidos, padarytos šios nuolatinės buveinės tikslams,” reiškia tokias atimamas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su nuolatinės buveinės komercine-ūkine veikla;
  7. f)dėl 8 straipsnio, Susitariančiosios Valstybės įmonė, gaunanti pelną tarptautiniuose pervežimuose naudodama jūrų laivus ar orlaivius, kitoje Susitariančiojoje Valstybėje negali būti apmokestinama jokiu vietiniu pajamų mokesčiu;
  8. g)dėl 9 straipsnio, jeigu viena Susitarančioji Valstybė padaro pataisas asmens atžvilgiu, tai kita Susitariančioji Valstybė tiek, kiek ji sutinka su tuo, kad tokia pataisa atspindi tokius susitarimus ar sąlygas, kokios būtų tarp nepriklausomų asmenų, daro atitinkamas pataisas tų asmenų, kurie susiję su tokiu asmeniu ir patenka į tos Valstybės mokesčių jurisdikciją, atžvilgiu. Bet koks toks pakeitimas daromas tik remiantis 27 straipsnyje nustatyta abipusio susitarimo procedūra ir šio papildomo protokolo
  9. k)punktu;
  10. h)dėl 10 straipsnio 4 paragrafo, 11 straipsnio 5 paragrafo, 12 straipsnio 4 paragrafo ir 23 straipsnio 2 paragrafo, paskutinysis sakinys neturi būti aiškinamas kaip prieštaraujantis šios Sutarties 7 ir 14 straipsniuose išdėstytiems principams;
  11. i)dėl 11 straipsnio 4 paragrafo, pajamos iš vyriausybės vertybinių popierių, obligacijų ar skolinių įsipareigojimų apima priemokas ir laimėjimus, gaunamus už tuos vertybinius popierius, obligacijas ar skolinius įsipareigojimus;
  12. j)dėl 12 straipsnio, jeigu bet kokioje Lietuvos su trečiąja valstybe, kuri yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) narė šios Sutarties pasirašymo metu, sudarytoje sutartyje dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo Lietuva po tos dienos sutiktų išbraukti kokios nors rūšies teises ar turtą iš šio straipsnio 3 paragrafe esančio apibrėžimo arba atleisti nuo Lietuvos mokesčio už nuosavybės teisių perleidimą Lietuvoje susidarančius atlyginimus už nuosavybės teisių perleidimą, arba apriboti 2 paragrafe nustatytus mokesčio tarifus, toks apibrėžimas arba atleidimas, arba mažesnis tarifas automatiškai būtų taikomas taip, lyg jis būtų nustatytas atitinkamai 3 arba 2 paragrafuose;
  13. k)dėl 27 straipsnio 1 paragrafo, išsireiškimas “nepriklausomai nuo priemonių, numatytų vidaus įstatyme,” reiškia, kad abipusio susitarimo procedūra nėra alternatyva valstybės vidaus ginčytinoms byloms, kurios bet kokiu atveju iškeliamos, kai ieškinys susijęs su mokesčių apskaičiavimu ne remiantis šia Sutartimi;
  14. l)31 straipsnio 3 paragrafo nuostatos nedraudžia Susitariančiųjų Valstybių kompetentingiems asmenims, esant abipusiam susitarimui, naudotis kitokia praktika taikant šioje Sutartyje numatytus sumažinimus. Sudaryta dviem egzemplioriais Vilniuje 1996 m. balandžio 4 d. lietuvių, italų ir anglų kalbomis, visiems trims tekstams esant vienodos galios. Skirtingos interpretacijos atveju pirmenybę turi tekstas anglų kalba. Lietuvos Respublikos Italijos Respublikos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu _____________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.