Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas ir grąžintas Seimui įstatymas LIE

Pastaba. Lietuvos Respublikos Seimo priimtas, bet Respublikos Prezidento nepasirašytas ir grąžintas Seimui įstatymas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIØ ĮSTATYMAS 1999 m. liepos 1 d. Nr. VIII-1279 Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą bei kontrolæ.
2. Kitø valstybiø ar tarptautiniø organizacijø paslaptį sudaranti informacija, perduota Lietuvos Respublikai, saugoma ir naudojama Lietuvos Respublikos tarptautiniø sutarčiø nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Pagrindinės įstatymo sąvokos
3. Įslaptinta informacija - paslapčių subjekto pripažinta valstybės ar tarnybos paslaptimi informacija apie dokumentų, darbų, gaminių ar kitų objektų buvimą, esmę ar turinį, taip pat tokia paslaptimi pripažinti patys dokumentai, darbai, gaminiai ar kiti objektai, jei šiuos objektus ar informaciją reikia apsaugoti nuo praradimo ar neteisėto atskleidimo.
4. Valstybės paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuriø praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, gynybinæ ar ekonominæ galią, pakenkti Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai, politiniams interesams, sukelti pavojø žmogaus gyvybei bei sveikatai, jo konstitucinėms teisėms. Valstybės paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.
5. Tarnybos paslaptis - politiniai, ekonominiai, kariniai, teisėtvarkos, mokslo ir technikos duomenys, kuriø platinimas ribojamas dėl valstybės bei jos institucijų interesų, taip pat siekiant apsaugoti žmogaus konstitucines teises. Tarnybos paslapčių kategorijų sąrašą nustato šis įstatymas.
6. Dokumentas - fiksuota informacija, nesvarbu, koks jos fiksavimo būdas ir informacijos laikmenos (grafiniai darbai, atlikti įvairiais būdais: parašyti ranka, išleisti spaustuvėje, išspausdinti rašomąja mašinėle, surinkti kompiuteriu, nupiešti ar nubraižyti, vaizdo ar garso įrašai, kompiuteriø informacijos laikmenos, kino ir fotografijos negatyvai, pozityvai ar kiti informacijos masyvai).
7. Gaminiai - įvairūs įrenginiai, sistemos, ginkluotės, karinės bei specialiosios technikos įranga, kompleksai, agregatai, prietaisai, medžiagos ir chemijos produkcija.
8. Darbai - mokslo, tyrimo, bandymų, projektavimo, technologiniai procesai.
9. Kiti objektai - medžiagos, skysčiai, dujos, mineralai, bakterijos ir kitos materijos formos, kurių pagal jø savybes ar prigimtį negalima priskirti dokumento, gaminiø ar darbø sąvokai.
10. Paslapčiø subjektai - valstybės, savivaldos institucijos bei jø steigiamos įmonės ir įstaigos, kuriø veikla yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga ir kurioms šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiama teisė įslaptinti bei išslaptinti informaciją.
11. Informacijos įslaptinimas - duomenø priskyrimas valstybės ar tarnybos paslaptims ir atitinkamø slaptumo žymø bei apsaugos suteikimas.
12. Informacijos išslaptinimas - slaptumo žymø, informacijos apsaugos ir įslaptinimo terminø panaikinimas.
13. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija - nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisæ dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija.
14. Asmens patikimumo pažymėjimas - nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis asmens teisæ dirbti ar susipažinti su kitø valstybiø ar tarptautiniø organizacijø perduota įslaptinta informacija.
15. Įslaptinimo žinynas - konkrečioms įslaptintoms užduotims vykdyti parengtas dokumentas, kuriame nurodoma vykdant konkrečią užduotį naudojama arba numatoma sukurti įslaptintina informacija, nustatomos šios informacijos slaptumo žymos, įslaptinimo terminai bei slaptumo žymø pakeitimo arba išslaptinimo data.
16. Trečioji šalis - kiekviena kita institucija ar asmuo, kuris nėra informaciją įslaptinæs paslapčiø subjektas, arba institucija ar asmuo, kuriems tokia informacija buvo perduota teisės aktø nustatyta tvarka. 3 straipsnis. Informacijos klasifikavimas ir žymėjimas
17. Įslaptinta informacija pagal svarbą, galimos žalos, kurią patirtø valstybė, jos institucijos ar asmenys, jeigu ši informacija būtų atskleista neturintiems teisės ją sužinoti asmenims, dydį bei pagal apsaugos, būtinos tokiai informacijai išsaugoti, lygį yra skirstoma į visiškai slaptą informaciją, slaptą informaciją, konfidencialią informaciją bei riboto naudojimo informaciją.
18. Žyma „Visiškai slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti ypač sunkių pasekmių valstybei.
19. Žyma „Slaptai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali sukelti sunkių pasekmių valstybei.
20. Žyma „Konfidencialiai“ suteikiama valstybės paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas gali padaryti žalos valstybės interesams.
21. Žyma „Riboto naudojimo“ suteikiama tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai, kurios praradimas arba neteisėtas atskleidimas nepageidautinas valstybės bei jos institucijø interesams.
22. Šalia slaptumo žymos gali būti rašoma nuoroda į informaciją įslaptinusį paslapčiø subjektą.
23. Informacija, pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be raštiško ją įslaptinusio paslapčiø subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai ar kokiu nors būdu platinama, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4 straipsnis. Informacijos įslaptinimas
24. Konkrečiai informacijai slaptumo žymas suteikia, keičia bei jos įslaptinimo terminus nustato paslapčiø subjektai šio įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
25. Informacijos įslaptinimo pagrindas - šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytas įslaptinamos informacijos kategorijø sąrašas bei remiantis šiuo sąrašu parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detalūs įslaptinamos informacijos sąrašai.
26. Paslapčiø subjektai, vykdydami didelio masto įslaptintas užduotis patys arba šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais pavesdami jas vykdyti įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, kurios nėra paslapčiø subjektai, parengia įslaptinimo žinynus. 5 straipsnis. Įslaptinamos informacijos kategorijø sąrašas
27. Valstybės paslaptį gali sudaryti: 1) informacija apie valstybės gynybinį rezervą bei suvestiniai duomenys apie mobilizacinį materialiniø ištekliø rezervą; 2) valstybės institucijø veiklos karo padėties sąlygomis planai; 3) informacija apie vertybiniø popieriø, dokumentø, banknotø, monetø technologinės apsaugos elementø kūrimą, gamybą ir naudojimą; 4) informacija apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, naujus technologinius procesus, leidžiančius kokybiškai tobulinti ginkluotæ, specialiąją ir karinæ techniką; 5) informacija apie derybas su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, taip pat su užsienio valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis susijusi informacija, kurios praradimas arba atskleidimas gali pakenkti valstybiø tarpusavio santykiams, valstybės interesams arba sutarčiø pasirašymui; 6) kovos su terorizmu bei diversijomis planai; 7) informacija apie Ignalinos valstybinės atominės elektrinės apsaugos organizavimą; 8) duomenys apie vyriausybinį ir specialøjį ryšį užtikrinančiø kabeliniø magistraliø, įrengimø įjungimo, elektros tiekimo bei nekriptografiniø apsaugos sistemø detaliąsias schemas; 9) duomenys apie šifrus, šifravimo techniką ir su tuo susijusius dokumentus, šifravimo darbø organizavimą bei atlikimą; 10) paslapčiø subjektø informaciniø sistemø, kartotekø, elektroninio pašto slaptažodžiai, kodai, jø suteikimo sistema, kompiuterinės informacijos tinklø kodavimo algoritmai; 11) informacija apie radijo dažniø, šaukiniø naudojimą, telekomunikacijø tinklø sandarą, ryšio schemas bei jungiamøjø linijø, radijo stočiø projektavimą, statybą ir eksploatavimą valstybės apsaugos ir gynybos tikslams; 12) valstybės gynybos, kariuomenės ir kitø ginkluotųjø pajėgø valdymo ir vadovavimo, valstybės sienos apsaugos planai, taip pat detalizuoti kariuomenės, atskirø jos rūšiø, kitø krašto apsaugos sistemos institucijø ir ginkluotøjø pajėgø organizacinės bei techninės plėtros planai; 13) mobilizaciniai kariuomenės ir jos rūšiø, kitø ginkluotøjø pajėgø išdėstymo planai, mobilizacinio pranešimo ir mobilizacinio išdėstymo valdymo schema, taip pat informacija apie kariuomenės bei kitø ginkluotøjø pajėgø veiksmus ir kariniø vienetø valdymą aliarmo parengties pakopø įvedimo atveju; 14) informacija apie ginklø, šaudmenø, sprogmenø, kovinės technikos, specialiøjø priemoniø ir specialiosios technikos gamybos programas ir planus; 15) detalizuoti duomenys apie kariuomenės, kitø krašto apsaugos sistemos institucijø ir ginkluotøjø pajėgø, operatyvinės veiklos subjektø, Ginklø fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprūpinimą ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, kovine technika, specialiosiomis priemonėmis, taip pat informacija apie operatyvinės veiklos subjektø aprūpinimą specialiąja technika; 16) ginklø registro duomenys, kai ginklo savininkas, valdytojas ar naudotojas yra krašto apsaugos sistemos institucijos, vidaus reikalø sistemos institucijos, Valstybės saugumo departamentas, prokuratūra, Ginklø fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat detalizuoti duomenys apie operatyvinės veiklos subjektø turimus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, kovinæ techniką, specialiąsias priemones bei specialiąją techniką; 17) detalizuoti duomenys apie operatyvinės veiklos subjektø lėšas ir išlaidas operatyvinei veiklai vykdyti, ginklams, šaudmenims, sprogmenims, kovinei technikai, specialiosioms priemonėms bei specialiajai technikai įsigyti; 18) informacija apie operatyvinės veiklos subjektø slaptuosius dalyvius, jø kiekybinæ ir personalinæ sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą; 19) informacija apie operatyvinės veiklos subjektø slaptøjø dalyviø, apdraustø valstybiniu socialiniu draudimu bei privalomuoju sveikatos draudimu, įskaitos duomenis, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, šių asmenø ir jø šeimø nariø turto ir pajamø deklaravimo duomenys; 20) informacija apie operatyvinės veiklos subjektø operatyvinės veiklos organizavimą, priemoniø ir metodø naudojimą, taip pat operatyviniø veiksmø metu gauta informacija; 21) informacija, kurią esami ar buvæ kitø valstybiø specialiøjø tarnybø darbuotojai ar bendradarbiai savanoriškai suteikė operatyvinės veiklos subjektams; 22) įslaptinti liudytojo ar nukentėjusio asmens tapatybæ nustatantys duomenys; 23) duomenys apie asmenis, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikoma apsauga nuo nusikalstamo poveikio, tokios apsaugos priemoniø organizavimą; 24) Lietuvos Respublikos topografiniai žemėlapiai, kuriuose nurodytos valstybinės reikšmės, strateginiø, kariniø ir rizikos objektø charakteristikos bei paskirtis, taip pat karinės paskirties žemėlapiai.
28. Tarnybos paslaptį gali sudaryti: 1) detalizuoti duomenys apie valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos organizavimą, įslaptintos informacijos apskaitą bei tvarkymą; 2) detalizuoti duomenys apie asmenø, kuriø darbas susijæs su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, kandidatūrø tikrinimo tvarką bei eigą, taip pat tikrinimo metu surinkta informacija apie asmenis; 3) asmenø, padariusiø ar įtariamø padarius nusikaltimus, paieškos ir sulaikymo, policijos kompleksiniø priemoniø ir operacijø organizavimas bei detalūs planai; 4) valstybės institucijø ar jø padaliniø saugomø asmenø ir svarbiø objektø apsaugos organizavimas, tokiø objektø projektavimo, statybos ir remonto darbø dokumentai; 5) informacija apie operatyvinės veiklos subjektø sąveiką su savivaldos institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis; 6) detalizuoti duomenys apie Lietuvos kariuomenės, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijø, vidaus reikalø sistemos institucijø, Valstybės saugumo departamento operatyviniø, specialiøjø padaliniø kiekybinæ ir personalinæ sudėtį, materialinį techninį aprūpinimą; 7) duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijø, vidaus reikalø sistemos institucijø, Valstybės saugumo departamento operatyviniø, specialiøjø padaliniø pareigūnø, apdraustø valstybiniu socialiniu draudimu, įskaitą, valstybinio socialinio draudimo įmokas; 8) suvestiniai duomenys apie valstybės materialiniø ištekliø rezervą; 9) valstybės institucijø padaliniø veiklos ekstremaliø situacijø metu detalūs planai; 10) informacija apie specialiøjø kroviniø gabenimo organizavimą ir taktiką; 11) duomenys apie krašto apsaugos sistemos institucijø, vidaus reikalø sistemos institucijø, Valstybės saugumo departamento padaliniø aprūpinimą ryšio technika ir įranga, naudojamus dažnius ir šaukinius; 12) informacija apie krašto apsaugos sistemos institucijø, vidaus reikalø sistemos institucijø, Valstybės saugumo departamento, prokuratūros, Lietuvos banko, Ginklø fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės saugomø ginklø, šaudmenø, asmens saugos ir aktyviosios ginties, radiacinės ir cheminės saugos, specialiøjø degazavimo priemoniø ir inžinerinės technikos saugojimo bei apskaitos normas, paskirstymą ir apsaugos organizavimą; 13) informacija, gauta iš bankø ir kitø kredito įstaigø jø priežiūros tikslams; 14) nacionalinės ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai bei duomenys apie Lietuvos banko vykdomø atpirkimo sandoriø, terminuotø indėliø, Vyriausybės, Lietuvos banko vertybiniø popieriø aukcionø dalyvius ir jø siūlymus, likvidumo paskolas.
29. Informacija, išvardyta šio straipsnio 1 dalies 1-24 punktuose, jei jos atskleidimas ar praradimas negali padaryti žalos valstybės interesams ir jei tokiai informacijai pagal jos svarbą nereikia aukštesnio apsaugos lygio, paslapčiø subjekto sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis.
30. Paslapčiø subjektai, vadovaudamiesi įslaptinamos informacijos kategorijø sąrašu, sudaro detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jø veikla, sąrašus. Detaliuose įslaptinamos informacijos sąrašuose turi būti numatytos įslaptinamos informacijos slaptumo žymos, jos įslaptinimo terminai arba išslaptinimo sąlygos. Detalius įslaptinamos informacijos sąrašus tvirtina ir juos keičia paslapčiø subjektø vadovai, suderinæ su Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisija. 6 straipsnis. Įslaptinimo terminai
31. Informacija, sudaranti valstybės paslaptį, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, įslaptinama ne ilgesniam kaip šiam terminui: 1) informacija su slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ - 30 metø, o informacija, susijusi su slaptaisiais operatyvinės veiklos dalyviais, - 75 metams; 2) informacija su slaptumo žyma „Slaptai“ - 15 metø; 3) informacija su slaptumo žyma „Konfidencialiai“ - 5 metams.
32. Informacijos, sudarančios tarnybos paslaptį, maksimalus įslaptinimo terminas nenustatomas. Šalia slaptumo žymos nurodomas įslaptinimo terminas arba konkreti data ar aplinkybė, kuriai įvykus, informacija išslaptinama. Jei papildomø nuorodø nėra, tokia informacija išslaptinama po 2 metø nuo jos įslaptinimo datos.
33. Informacijos įslaptinimo terminas skaičiuojamas nuo įslaptinimo datos.
34. Tais atvejais, kai valstybės paslaptį sudarančią informaciją tikslinga įslaptinti trumpesniam įslaptinimo terminui, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, įslaptinimo terminas nurodomas šalia slaptumo žymos.
35. Tais atvejais, kai valstybės saugumo interesams tam tikros informacijos įslaptinimo terminas turi būti ilgesnis, nei numatyta šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, šį klausimą paslapčiø subjekto teikimu sprendžia bei įslaptinimo terminą pratæsia Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisija. Įslaptinimo terminas gali būti pratæsiamas iki 10 metø. Pratæsimø skaičius neribojamas, tačiau bendras informacijos įslaptinimo terminas negali būti ilgesnis nei 95 metai, išskyrus informaciją apie slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius. 7 straipsnis. Įslaptintos informacijos nuosavybės teisė, nustatytø slaptumo žymø bei įslaptinimo terminø keitimas ir įslaptintos informacijos apsauga
36. Įslaptinta informacija, išskyrus kitų valstybių ar tarptautinių organizacijų paslaptį sudarančią informaciją, yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris nėra paslapčių subjektas, už jo nuosavybe esančią įslaptintą informaciją turi būti teisingai atlyginama. Tokios informacijos įsigijimo valstybės nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
37. Įslaptinta informacija gali būti perduota tik toms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos, arba šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 9 punkte nustatyta tvarka.
38. Informaciją įslaptinæs paslapčiø subjektas turi teisæ keisti nustatytą slaptumo žymą bei įslaptinimo terminą. Apie tokius pakeitimus informuojami paslapčiø subjektai, kuriems buvo perduota įslaptinta informacija.
39. Įslaptintos informacijos apsaugą organizuoja, vykdo bei užtikrina paslapčiø subjektai šio įstatymo bei Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
40. Paslapčiø subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, turi teisæ sudaryti sandorius su įmonėmis, įstaigomis bei organizacijomis, kurios nėra paslapčiø subjektai, dėl tam tikrø darbø ar gaminiø, kuriuose yra įslaptintos informacijos, atlikimo ar sukūrimo. Įslaptintos informacijos, patikėtos tokioms institucijoms, apsaugos reikalavimai turi būti tolygūs tiems, kurie yra nustatyti paslapčiø subjektams.
41. Paslapčiø subjektai, šio straipsnio 5 dalyje numatytais atvejais perdavæ įslaptintą informaciją, privalo kontroliuoti perduotos informacijos apsaugą ir užtikrinti, kad visi asmenys, susijæ su informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, naudojimu, turėtø atitinkamus leidimus dirbti ar susipažinti su tokia informacija.
42. Įslaptinta informacija saugoma, tvarkoma ir naikinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Įslaptintos informacijos išslaptinimas
43. Įslaptinta informacija išslaptinama, kai: 1) pasibaigia šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytas įslaptinimo terminas; 2) išnyksta įslaptinimo tikslingumas, nors nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs.
44. Visa įslaptinta informacija, kai nustatytas įslaptinimo terminas dar nepasibaigęs, gali būti išslaptinama tik paslapčiø subjekto, įslaptinusio tokią informaciją, sprendimu.
45. Pasibaigus nustatytam įslaptinimo terminui, informacija išslaptinama ją įslaptinusio arba šia informacija disponuojančio paslapčiø subjekto sprendimu. 9 straipsnis. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
46. Eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, gali tik specialius leidimus turintys asmenys. Pretendentai į valstybės tarnybą, atrinkti atviro konkurso būdu, pareigoms, susijusioms su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, skiriami patikrinus jø kandidatūras Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir kai šie asmenys gauna leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Šių pareigybių sąrašą nustato pats paslapčių subjektas.
47. Leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija išduoda paslapčiø subjektas, asmenø kandidatūras patikrinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka bei suderinus, išskyrus slaptuosius operatyvinės veiklos dalyvius, su Valstybės saugumo departamentu. Prieš priimant galutinį sprendimą asmens kandidatūrą tikrinančios institucijos asmenį gali iškviesti pokalbiui ir prireikus paimti raštiškus asmens paaiškinimus. Jeigu vadovaudamasis šio straipsnio 4 dalimi Valstybės saugumo departamentas prieštarauja, kad asmeniui būtø išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, paslapčiø subjektui draudžiama sudaryti darbo (tarnybos) sutartį, leidžiančią asmeniui eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptá sudarančios informacijos naudojimu ar apsauga, asmená skirti į tokias pareigas arba tokias pareigas einančiam asmeniui išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Valstybės saugumo departamento atsisakymą sutikti leisti dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija paslapčiø subjektas gali apskøsti Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisijai, kuri priima galutinį sprendimą.
48. Dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija leidžiama asmeniui, jeigu: 1) asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) asmuo pateikia pagal nustatytą formą duomenis apie save ir savo ryšius bei raštiškai sutinka, kad būtø tikrinama jo kandidatūra; 3) asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklæ tinka šiam darbui; 4) asmuo raštiškai pasižada saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją; 5) tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 4 dalies 2-14 punktuose nurodyta aplinkybė.
49. Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo: 1) neatitinka bent vienos šio straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose nurodytos sąlygos; 2) nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje mažiau kaip trejus pastaruosius metus ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO nariø karinėse ar gynybos struktūrose; 3) yra kreipæsis į atitinkamas valstybės institucijas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba į kitø valstybiø institucijas dėl politinio prieglobsčio suteikimo; 4) turi dvigubą pilietybæ ir šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 5 punkto nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisija priėmė sprendimą neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija. Ši nuostata netaikoma asmenims, tarnavusiems NATO narių karinėse ar gynybos struktūrose; 5) buvo nuteistas už nusikaltimą valstybei ar už kitą sunkø nusikaltimą; 6) buvo nuteistas už nesunkø tyčinį nusikaltimą; 7) nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu; 8) Lietuvos Respublikai priešiškais interesais yra bendradarbiavæs ar palaiko ryšius su kitos valstybės specialiąja tarnyba; 9) Lietuvos Respublikai priešiškais interesais palaiko ryšius su asmenimis, bendradarbiaujančiais su kitos valstybės specialiąja tarnyba arba priklausančiais nusikalstamam susivienijimui; 10) nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus arba kitus duomenis apie save; 11) įstatymø ar kitø teisės aktø nustatyta tvarka buvo atleistas iš pareigø dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo; 12) yra įtrauktas į operatyvinæ ar prevencinæ įskaitą; 13) yra asmuo, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės; 14) gauna pajamų iš kitø valstybiø kariniø ar specialiøjø tarnybø, jei tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos ir kitø valstybiø pasirašytuose susitarimuose ar įsipareigojimuose.
50. Asmenims, turintiems leidimus dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta aukštesnio laipsnio slaptumo žyma, atskiras leidimas dirbti ar susipažinti su informacija, pažymėta žemesnio laipsnio slaptumo žyma, nereikalingas.
51. Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, išduodamas 5 metams, o su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, - 7 metams. Šiems terminams pasibaigus, asmuo tikrinamas iš naujo. Asmuo gali būti papildomai tikrinamas ir nepasibaigus šiame straipsnyje nustatytiems terminams.
52. Asmenims, kuriø darbas susijæs su tarnybos paslaptį sudarančios informacijos naudojimu ar jos apsauga, teisæ dirbti ar susipažinti su tokia informacija suteikia paslapčiø subjektas. Leidimai dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija neišduodami. 10 straipsnis. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas
53. Leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinamas, jeigu: 1) asmuo atsisako arba netenka Lietuvos Respublikos pilietybės; 2) asmuo atleidžiamas iš pareigø dėl nustatytos darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimø; 3) su paslapčiø subjektu nutraukiami asmens darbo (tarnybos) santykiai; 4) asmuo nuteisiamas už nusikaltimo valstybei ar už tyčinio nusikaltimo padarymą; 5) asmuo įstatymo nustatyta tvarka pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu; 6) nustatoma, kad leidimas asmeniui buvo suteiktas nepagrįstai; 7) asmuo pagal savo asmens duomenis, asmenines ir dalykines savybes ar sveikatos būklæ tampa netinkamas darbui su įslaptinta informacija; 8) atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 3-9, 12, 13 ar 14 punktuose.
54. Leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikina paslapčiø subjektas savo iniciatyva arba Valstybės saugumo departamento motyvuotu teikimu. Apie priimtą sprendimą panaikinti leidimą valstybės paslapčiø subjektas informuoja Valstybės saugumo departamentą.
55. Leidimo dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija panaikinimas arba darbo santykiø nutraukimas neatleidžia asmens nuo įsipareigojimo saugoti jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją bei nuo atsakomybės už tokios informacijos atskleidimą.
56. Asmuo, kuriam nesuteikiamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija arba kuriam nesuteikiama ar atimama teisė dirbti ar susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, jeigu nėra galimybės šiam asmeniui palikti pareigø be teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, iš pareigø atleidžiamas Lietuvos Respublikos įstatymø nustatyta tvarka. Šiuos sprendimus asmuo turi teisę apskųsti Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai. 11 straipsnis. Teisės susipažinti su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčiø subjektas, suteikimas
57. Susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“ bei „Konfidencialiai“, turi teisæ tik leidimą dirbti ar susipažinti su šia informacija turintis asmuo ir tik su ta informacija, kuri yra susijusi su jo pareigø atlikimu.
58. Asmeniui teisæ susipažinti su įslaptinta informacija, kuria disponuoja kitas paslapčiø subjektas, suteikia šia informacija disponuojančio paslapčiø subjekto vadovas. Asmuo privalo pateikti institucijos, kurioje jis dirba, vadovo tikslinį siuntimą. Siuntime turi būti patvirtinta, kad asmuo turi leidimą dirbti ar susipažinti su atitinkama slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, bei nurodyta, kodėl ir su kokia informacija asmeniui reikia susipažinti.
59. Jei priimamas sprendimas neleisti asmeniui susipažinti su siuntime nurodyta įslaptinta informacija, šia informacija disponuojančio paslapčiø subjekto vadovas savo sprendimą privalo pagrįsti bei per 10 dienø su šiuo sprendimu supažindinti asmenį siuntusios institucijos vadovą. Toks sprendimas gali būti apskøstas Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisijai. 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija
60. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija yra visuomeninė kolegiali institucija, koordinuojanti įslaptintos informacijos apsaugą. Jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
61. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija sudaroma iš narių, kuriuos po vieną deleguoja Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretorius, vidaus reikalų ministras, krašto apsaugos ministras, užsienio reikalų ministras, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius, Lietuvos archyvų departamento generalinis direktorius. Valstybės saugumo departamentas skiria vieną savo pareigūną Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos sekretoriumi, kuris rengia ir teikia komisijai svarstymo medžiagą. Komisijos narių kandidatūros turi būti patikrintos ir jiems šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti išduoti leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima žyma „Visiškai slaptai“. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina Respublikos Prezidentas.
62. Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija: 1) koordinuoja Lietuvos Respublikos tarptautiniø sutarčiø dėl įslaptintos informacijos apsaugos rengimą bei įgyvendinimą; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda asmens patikimumo pažymėjimus; 3) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šio įstatymo ir kitø teisės aktø, susijusiø su įslaptintos informacijos apsauga, keitimo ar pripažinimo netekusiais galios, galiojančios įslaptintos informacijos apsaugos sistemos tobulinimo; 4) analizuoja bei derina paslapčiø subjektø parengtus detalius įslaptinamos informacijos, susijusios su jø vykdoma veikla, sąrašus bei tokiø sąrašø pakeitimus; 5) paslapčiø subjektams tarpininkaujant, sprendžia klausimus dėl galimybės išduoti asmens patikimumo pažymėjimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytus leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija asmenims, turintiems dvigubą pilietybæ, arba asmenims, neturintiems šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje cenzo; 6) pasibaigus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytam informacijos įslaptinimo terminui, paslapčiø subjektø teikimu sprendžia klausimus dėl įslaptinimo termino pratæsimo tikslingumo; 7) sprendžia ginčus tarp paslapčiø subjektø, taip pat ginčus tarp paslapčiø subjektø ir kitø asmenø, kylančius dėl informacijos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį, įslaptinimo, saugojimo, naudojimo, išslaptinimo, apsaugos kontrolės bei dėl leidimø dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir asmens patikimumo pažymėjimø neišdavimo ar panaikinimo pagrįstumo; 8) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl informacijos, kuri pagal jos pobūdį bei svarbą sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, tačiau nuosavybės teise priklauso paslapčių subjektu nesančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, įsigijimo; 9) paslapčiø subjektø teikimu sprendžia klausimus dėl galimybės įslaptintą informaciją perduoti kitoms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms, su kuriomis nėra pasirašyta sutarčiø dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos.
63. Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisijos priimti sprendimai privalomi paslapčiø subjektams. 13 straipsnis. Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolė
64. Valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugą visose šalies institucijose kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. Šis departamentas: 1) kontroliuoja, kaip laikomasi valstybės paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimo, naudojimo, saugojimo bei išslaptinimo nustatytos tvarkos; 2) teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos paslapčiø apsaugos koordinavimo komisijai dėl valstybės paslapčiø apsaugos sistemos tobulinimo; 3) atlieka kvotą, iškėlus baudžiamąją bylą dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos praradimo ar atskleidimo; 4) teikia metodinæ pagalbą paslapčiø subjektams dėl valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugos.
65. Tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugos kontrolæ vykdo šia informacija disponuojantys paslapčiø subjektai.
66. Paslapčiø subjektø saugomø dokumentø, kuriuose yra įslaptintos informacijos, apskaitos, tvarkymo, raštvedybos organizavimo bei kontrolės tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 14 straipsnis. Asmens, kuriam patikėta įslaptinta informacija, pareigos bei jam taikomi apribojimai
67. Asmuo jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją privalo saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą.
68. Asmuo, kuriam buvo patikėta informacija, pažymėta slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, negali emigruoti 5 metus, „Slaptai“ - 2 metus, „Konfidencialiai“ - 1 metus nuo to momento, kai jis nebedirba darbo, susijusio su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu bei apsauga, arba kai jam buvo leista susipažinti su tokia informacija. Šis apribojimas netaikomas tuo atveju, jeigu asmeniui patikėta valstybės paslaptį sudaranti informacija iki prašymo emigruoti padavimo dienos buvo išslaptinta. 15 straipsnis. Atsakomybė už įslaptintos informacijos pagrobimą ir (ar) neteisėtą atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą, pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą Asmuo už valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pagrobimą ir(ar) neteisėtą atskleidimą, praradimą, sunaikinimą, sugadinimą, rinkimą, pirkimą, pardavimą, laikymą ar platinimą atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 16 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
69. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. sausio 1 d.
70. Pasirengimą šio įstatymo įsigaliojimui nustato Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčiø įstatymo įgyvendinimo įstatymas. 17 straipsnis. Įstatymų ir kitų teisės aktų pripažinimas netekusiais galios Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios: 1) Lietuvos Respublikos valstybės paslapčiø ir jø apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr.96-2146; 1997, Nr.59-1369; 1998, Nr.65-1872); 2) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės paslapčių ir jų apsaugos įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr. 96-2147). RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS