LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS MIŠKINGUMO DIDINIMO PAGRINDINIŲ NUOSTATŲ IR JŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 1999–2003 METAIS 1999 m. liepos 29 d. Nr. 240/324 Vilnius Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1223 „Dėl miškų želdinimo žemdirbystei netinkamoje ir laisvos valstybinės žemės fondo žemėje“ (Žin., 1997, Nr. 102-2571): 1.Tvirtiname Lietuvos miškingumo didinimo pagrindines nuostatas ir jų įgyvendinimo priemones 1999-2003 metais (pridedama).
- Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS EDVARDAS MAKELIS ______________ Patvirtinta Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 1999 07 29 įsakymu Nr. 240/324 Lietuvos miškingumo didinimo pagrindinės nuostatos
- Lietuvos miškingumo didinimo programos projekto tikslas – spręsti ekologinio ir ekonominio tvarumo klausimus šalies viduje bei integruojantis į Europos Sąjungą. Projektas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ypač svarbus formuojant ekologinę ir ekonominę valstybės politiką. Projektą rengia Lietuvos miškų institutas kartu su kitomis šalies mokslo ir mokymo institucijomis. Jis derinamas su nacionalinėmis programomis (Mažo našumo žemėje ūkinės veiklos pertvarkymo programa 1998 m. ir kt.), Europos Sąjungos gamtosaugos, ekonominėmis bei socialinėmis programomis, normatyvais. Projektas ilgalaikis (20-30 metų), esant esminių pokyčių, gali būti kas 5-10 metų peržiūrimas, patikslinamas.
- Ilgalaikės Lietuvos miškingumo didinimo programos projektas rengiamas nacionaliniu (šalies mastu) lygiu, vėliau – apskričių lygiu.
- Dėl nebaigtos žemės reformos, netikslios mažo našumo ir žemdirbystei netinkamos žemės apskaitos bei sudėtingo jos parinkimo želdinimui mišku Lietuvos miškingumo didinimo programos projektą planuojama parengti 2001 metų pabaigoje.
- Rajonai su dideliais mažo našumo žemės plotais (per 15% visų žemės ūkio naudmenų) ir mažo miškingumo (iki 20%) vadinami probleminiais rajonais, jie yra vertinami pirmiausia.
- Sudarant rajonų savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemas ir žemėtvarkos projektus, miškų išdėstymas projektuojamas vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis, metodikomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
- Esamų miškų išsidėstymas įvertinamas vadovaujantis Geografijos instituto rekomenduota Miškų geoekologinės įtakos zonų nustatymo metodika.
- Skiriamos kelios agrokraštovaizdžio miško želdinių kategorijos: 1) laukų apsauginiai želdiniai; 2) želdiniai palei vandens telkinius; 3) ūkinės ir gamybinės paskirties želdiniai; 4) pakelių miško želdiniai; 5) gyvenviečių, sodybų miško želdiniai, kurių plotas ne mažesnis kaip 0,3 ha, o plotis – kaip 20 m; 6) rekreaciniai želdiniai; 7) sanitariniai-higieniniai; 8) kitos paskirties želdiniai.
- Želdinimo sklypai parenkami atsižvelgus į: 1) netinkamos žemdirbystei žemės plotą ir gamtosauginiu požiūriu trūkstamų miškų kiekį; 2) teritorijos miškingumą ir atvirų erdvių be miško geoekologinės įtakos plotą; 3) žemės ūkio plėtojimą, intensyvumą, pajamingumą ir netradicinių augalų veisimą. Valstybei nuosavybės teise priklausančias žemes numatant želdinti mišku, atsižvelgiama į žemės ūkio poreikius žemės nuomai. Privati žemė želdinti mišku skiriama tik savininko prašymu. Parenkant sklypus, nurodomos ir želdytinų miškų funkcijos: priešdefliacinės, priešerozinės, ekologinės, ekosistemų apsaugos, gamtinio karkaso kompensacinės, upių takoskyrų, miškų formavimo ir kt. Pagal galiojančius miškotvarkos normatyvus nustatomos mišku apžėlusios žemės ūkio naudmenos bei galinčios apželti ateityje.
- Naujų miškų želdinimo plotai parenkami taip, kad neskaldytų žemės ūkio naudmenų į sklypus, mažesnius kaip 5 ha. Siekiama želdinti kuo didesniais vientisais plotais. Naujų miškų želdinimo plotai turi atitikti šių miškų funkcinę paskirtį ir pašalinti ar bent mažinti gretimų teritorijų dirvožemio degradaciją. Dažniausiai pageidautina miškelių ištęstinė forma Š-P kryptimi. Kuo naujai projektuojamų būsimų miškelių-giraičių plotas didesnis, tuo jis vertingesnis ekologiniu požiūriu. Tarp miškelių 0,3-0,9 ha dydžio atstumai turėtų būti ne didesni nei 300 m; „ 1,0-2,0 ha “ 400 m; „ 3,0-5,0 ha “ 500 m; „ > 5,1 ha “ 600-750 m.
- Kalvotoje žemėje nauji želdiniai veisiami giraičių tipo, lygumose (lengvos mechaninės sudėties ir jautriuose degradacijai dirvožemiuose) – juostinio tipo. Ten, kur reikia atkurti dirvožemius, padidinti upių nuotėkį, sustabdyti pustymą, kur labai užterštas oras – tinkamiausi lapuočių želdiniai. Spygliuočiai sulaiko daugiau dulkių, triukšmo, išskiria fitoncidų. Mišrūs miškai tinkamiausi apsaugos ir ūkinės veiklos atžvilgiu.
- Žemėtvarkos schemose, projektuose nurodomas ne miško žemės želdinimo eiliškumas. Esant kitoms sąlygoms, pirmiausia želdytini plotai, kuriuose miško želdiniai atliktų priešerozines ar defliacines funkcijas, toliau – biologinės įvairovės išsaugojimo, gamtinio karkaso kompensacijos ir laukų apsaugos (geoekologines) funkcijas atliekantys plotai, taip pat plotai, esantys ūkinės veiklos poveikiams jautriose zonose, vėliau – visi kiti žemės ūkiui netinkami plotai. Be to, pageidautina nurodyti mažo našumo žemės ūkio naudmenų želdinimo eiliškumą: neatidėliotinai želdytinos (per pirmąjį dešimtmetį); laikinai neželdytinos – paliekamos ateičiai; mažo našumo žemė, skiriama kitiems tikslams (rekreacijai, netradiciniam verslui ir kt.).
- Didinant miškingumą, turi būti numatomos kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo bei jos atkūrimo priemonės.
- Biologinei įvairovei išsaugoti nauji miškai veisiami želdant vietines medžių rūšis, formuojant mišrius, augavietes ir funkcinę paskirtį atitinkančius, tikslinius medynus. Ne mažiau svarbūs ir atžėlę miškai, ypač jeigu juose atželia vertingos medžių rūšys, formuojasi pageidautinos struktūros, tankumo medynas. Net ir ekonominiu požiūriu menkavertėmis medžių rūšimis pakankamai atžėlę ne miško plotai yra svarbūs biologinės įvairovės bei gamtosauginiu požiūriais.
- Biologinei įvairovei išsaugoti ir atkurti pirmiausia želdinama bemiškėse teritorijose esanti žemdirbystei netinkama žemė. Naudingai faunai veistis būtina formuoti ir mažesnius miškelius (giraites). Augalijos įvairovei didinti veisiami mišrūs medynai. Esant galimybei, formuojamos miškelių masyvų grandinės, kurios, ypač gamtinio karkaso teritorijose, atlieka biologinių koridorių funkcijas.
- Veisiant miškus, išsaugomos pievelės, aikštelės, natūralios mažos pelkutės ir vandens telkiniai, ypač vertingi faunai ir florai. Nesant natūralių – formuojami jų atitikmenys.
- Dalis žemės ūkio dirvožemių (ypač tuose plotuose, kur buvo naudojama daug technikos) dėl blogų hidrofizinių savybių be specialių dirvožemio įdirbimo technologijų yra netinkama miškui įveisti, todėl būtina nustatyti tokius plotus ir naudoti specialią technologiją miškams juose įveisti. Būtina įvertinti naujai projektuojamų želdinių suderinamumą su esamomis žemės ūkio sausinimo sistemomis. ______________ Patvirtinta Aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 1999 07 29 įsakymu Nr. 240/324 Miškingumo didinimo pagrindinių nuostatų įgyvendinimo priemonės 1999–2003 metais Eil. Priemonių pavadinimas Įvykdymo Atsakinga Nr. terminas institucija
- Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl laisvos 1999 metai Aplinkos ministerija, valstybinės žemės fondo žemės suteikimo miškų urėdijoms ir Miškų ir saugomų nacionaliniams parkams“ teritorijų departamentas
- Parengti žemės savininko apklausos anketą ir metodiką 1999-2000 metai Aplinkos ministerija, (pridedant atitinkamus teisės aktus ir normatyvus), pagal kuriuos Žemės ūkio ministerija, savivaldos institucijos kartu su rajono žemėtvarkos skyriumi Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų įvertintų (pasiūlytų) miškų įveisimo galimybes, būdus, galimus ministerija finansavimo šaltinius rajone. Vadovaujantis apklausos duomenimis, parengti informaciją, kiek privačių žemių (pagal atskirus rajonus) numatoma apsodinti mišku
- Nustatyti valstybinės žemės fondo mažo našumo žemės bei kitos 1999-2001 metai Žemės ūkio ministerija, apleistos, nedirbamos žemės, esančios pamiškėje, nusausintų apskričių viršininkų administracijos žemės ūkio naudmenų plotus, kuriuose drenažo sistemos veikia nepakankamai efektyviai
- Patikslinti duomenų bazę apie dirvožemių erozijos ir defliacijos 1999-2000 metai Aplinkos ministerija, intensyvumą bei laipsnį Valstybinis žemėtvarkos institutas
- Parengti šių rajonų savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas:
- Ignalinos, Kaišiadorių 1999 metai Aplinkos ministerija
- Alytaus, Lazdijų, Skuodo, Trakų, Varėnos 2000 metai (darbų koordinatorius)
- Anykščių, Molėtų, Panevėžio, Širvintų, Utenos, Zarasų 2001 metai
- Joniškio, Kelmės, Pakruojo, Plungės, Šilalės, Telšių 2002 metai
- Biržų, Pasvalio, Skuodo, Šilutės, Vilkaviškio 2003 metai
- Parengti metodinius nurodymus, įveisiant miškus ne miško žemėje 1999 metai Aplinkos ministerija, Lietuvos miškų institutas
- Parengti medžiagą leidiniui „Miško želdinių veisimo žemės 1999-2000 metai Aplinkos ministerija, ūkiui naudotuose plotuose genetinis-ekologinis pagrindimas“ Lietuvos miškų institutas (leidinys skirtas rajonų savivaldybių ekologams, žemėtvar- kininkams, miškininkams)
- Nustatyti skirtingos funkcinės paskirties teritorijų želdinių 1999-2000 metai Aplinkos ministerija, tipus (modelius) Lietuvos miškų institutas, Žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas
- Nustatyti želdinių veisimo, priežiūros ir apsaugos technologijas 2000 metai Aplinkos ministerija, ne miško žemei apželdinti Lietuvos miškų institutas, Žemės ūkio universiteto Miškų fakultetas
- Nustatyti želdintinus plotus šalyje ir atskiruose rajonuose pagal 2000-2001 metai Aplinkos ministerija, žemių našumo, jų konservavimo, ekosistemų formavimo ir Žemės ūkio ministerija, miškų apsaugines funkcijas Lietuvos miškų institutas, Valstybinis miškotvarkos institutas, Geografijos institutas, Valstybinis žemėtvarkos institutas
- Parengti miško sodmenų auginimo plano projektą 2000-2001 Miškų ir saugomų metai teritorijų departamentas
- Parengti Lietuvos miškingumo didinimo programos projektą 2001 metai Aplinkos ministerija
- Įveisti naujus miškus 1999-2003 metais – 13,2 tūkst. ha Aplinkos ministerija, Iš jų: 0,6 1999 Miškų ir saugomų 0,6 2000 teritorijų departamentas 3 2001 4 2002 5 2003
- Danijos ir Lietuvos projekto „Apleistos žemės ūkio paskirties 1999-2001 Aplinkos ministerija, žemės apželdinimas, paremtas tvariu ir subalansuotu metai Miškų ir saugomų teritorijų aplinkosauginiu miškų tvarkymu“ rengimas ir diegimas dviejuose rajonuose departamentas ______________