LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Lietuvos Respublikos aplinkos ministro į s a k y m a s DĖL STATINIŲ KADASTRO MATAVIMŲ IR APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO 1999 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 264 Vilnius 1. T v i r t i n u Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodiką (pridedama). 2. Pavedu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei iki 1999 09 20 parengti naujus statinių kadastro matavimo darbų įkainius, suderinti juos įstatymų nustatyta tvarka ir pateikti tvirtinti. 3. Statinių kadastro matavimo ir apskaitos metodikoje nustatytą statinių kadastro matavimų, duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarką taikyti tik patvirtinus statybos techninį reglamentą “Gyvenamųjų ir kitų statinių plotų ir tūrių apskaičiavimo ir apskaitos tvarka” . 4. Nuo Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos įsigaliojimo datos laikau netekusiais galios: 4.1. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.34 “Dėl žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos patvirtinimo”; 4.2. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr.271 “Dėl komunalinio ūkio objektų inventorizavimo, įvertinimo ir apskaitos metodikos” (Žin., 1997, Nr.116-2981); 4.3. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr.66 (Žin., 1998, Nr.41-1120). 5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V.Janoniui. 6. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais “valdymo sistema”. Aplinkos ministras Danius Lygis SUDERINTA Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 08 25 įsakymu Nr. 264 STATINIŲ KADASTRO MATAVIMŲ IR APSKAITOS METODIKA I. STATINIŲ KADASTRO MATAVIMAI IR APSKAITA 1. Nuorodos 1.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, 1994 12 22, Nr. I-733. 1.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, 1995 12 12, Nr. I-1120. 1.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, 1996 03 19, Nr. I-1240. 1.4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas, 1996 09 24, Nr. I-1539. 1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 1998 01 22, Nr.85. 1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, 1991 06 31, Nr.309. 1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo’’, 1998 12 21, Nr. 1455. 1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl turto vertinimo metodikos”, 1996 02 14, Nr. 244. 1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio’’,1996 11 27, Nr.1400. 1.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo’’, 1997 11 27, Nr.1395. 1.11. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl pastatų ir statinių įkainojimo tvarkos’’, 1996 02 23, Nr. 25. 1.12. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos”, 1996 11 15, Nr. 156. 1.13. RSN 148-92*. Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės. 1.14. RSN 151-92. Miestų ir gyvenviečių sodybos. 1.15. STR 1. 11. 01: 1996. Statinių priėmimo naudoti tvarka. 1.16. STR 1. 12. 01: 1996. Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka. 1.17. STR 1. 01. 02: 1997. Statinio statybos ir priežiūros darbų rūšys. 1.18. STR 1. 07. 01: 1997. Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka. 1.19. STR 1. 14. 01: 1999. Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka. 1.20. Civilinės statybos pastatų fizinio nusidėvėjimo nustatymo metodika, 1979, Kaunas. 1.21. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai, 1994. 1.22. Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1997. 1.23. Gyventojų pastatų kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normų ir įkainojimo tvarkos privalomajam draudimui normatyvinių aktų rinkinys, 1982. 1.24. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas “Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo”, 1998 11 10, Nr. 76. 1.25. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993. 1.26. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985. 2. Terminai ir apibrėžimai 2.1. Antresolė - viršutinėje aukšto dalyje įrengta patalpa, pusaukštis. 2.2. Antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra eilinis aukštas. 2.3. Atriumas - patalpa su viršutiniu apšvietimu, kuri gali būti per du aukštus ar dar aukštesnė. 2.4. Atkūrimo kaštai (statybinė vertė) - pinigų suma, reikalinga tokių pat savybių objektui pastatyti, išreikšta vertinimo metu galiojančiais įkainiais. 2.5. Atkuriamoji vertė - vertinimo metu nustatyta pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Atkuriamoji vertė gaunama iš atkūrimo kaštų (statybinės vertės) atėmus konstrukcinių elementų nusidėvėjimą, išreikštą pinigais. 2.6. Aukštų skaičius - perdangų (tarp jų - ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės). 2.7. Bendras plotas - visų pastato skaičiuojamų plotų suma. 2.8. Bendro naudojimo patalpos - pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams. 2.9. Butas - pastato dalis iš vieno ar kelių kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi; vieno buto namas. Butas privalo turėti atskirą išėjimą į lauką arba pastato bendrąją erdvę. 2.10. Erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos pusapvalė ar kampuota pastato patalpos dalis; kai kada būna per kelis aukštus. 2.11. Galerija - ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; ilga siaura patalpa erdvėje, jungianti tam tikras pastato dalis arba pastatus. 2.12. Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. 2.13. Gyvenamojo pastato negyvenamosios paskirties patalpos - dviejų ir daugiau butų namuose kitai paskirčiai (parduotuvėms, paslaugų įmonėms, kontoroms ir pan.) naudojamos patalpos, kurios Nekilnojamojo turto registre registruojamos atskiru turto vienetu. 2.14. Gyvenamas plotas - gyvenamųjų patalpų plotų suma. 2.15. Inžineriniai statiniai - visi statiniai, išskyrus pastatus: tiesiniai (geležinkeliai, keliai, inžineriniai tinklai ir pan.), tiltai, užtvankos, rezervuarai, bokštai, nuotėkų valymo įrenginiai, hidrotechniniai statiniai ir kt. 2.16. Inžineriniai tinklai - statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro technologijos vamzdynai, elektros bei telekomunikacijų laidai ir kabeliai su jų maitinimo šaltiniais, įrenginiais, įtaisais. 2.17. Įstiklinta (uždara) veranda - priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis “šaltomis” atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku. 2.18. Kiti statiniai - visi statiniai (inžineriniai tinklai, keliai, tiltai, užtvankos ir pan.), išskyrus pastatus. 2.19. Laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas ) arba perkeltas į kitą vietą. 2.20. Lodža - prieinama iš pastato vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos. 2.21. Mezoninas - mažaaukščio gyvenamojo namo pusaukštis (virš vidurinės namo dalies). 2.22. Naudingasis plotas - gyvenamųjų, verslo ir pagalbinių patalpų suma. 2.23. Neįstiklinta (atvira) veranda - priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus. 2.24. Negyvenamasis pastatas - bet kuris pastatas, kuris nėra gyvenamasis pastatas. 2.25. Nekilnojamojo turto kadastras - visuma priemonių ir taisyklių, skirtų suformuoti nekilnojamojo turto vienetą taip, kad šis būtų tinkamai suprojektuotas pagal jo paskirtį ir kurių pagalba būtų nustatyta nekilnojamojo turto buvimo vieta, kiekis, vertė, ūkinio naudojimo būklė ir jos apribojimai, kitos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais apibrėžtos nekilnojamojo turto kiekybinės ir kokybinės charakteristikos bei kartografiniai duomenys. 2.26. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys - tekstu, skaitmenimis, grafiniais elementais (taškais, linijomis bei kontūrais), taip pat kartografiniais duomenimis išreikšta informacija skaitmeniniu arba dokumentiniu pavidalu, apibūdinanti nekilnojamojo turto kiekybines bei kokybines savybes. 2.27. Nusidėvėjimas - turto būklės pakitimo laiko atžvilgiu, turto naudingumo ir vertės praradimo piniginis įvertinimas. 2.28. Pagrindinis pastatas - statinys su stogu ir atitvaromis, kuriame yra patalpų žmonių poreikiams tenkinti (gyventi, ilsėtis, dirbti, gydyti, užsiimti kultūrine arba kitokia veikla) ar turtui talpinti. 2.29. Pagalbinis pastatas - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė, sandėlis, pastogė, garažas, vasaros virtuvė ir pan.). 2.30. Patalpa pastate - pastato dalis, suformuota juridiniais dokumentais nustatyto dydžio erdvėje, turinti pagrindinę naudojimo paskirtį, ūkinės veiklos pobūdį bei atskirą išėjimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpas. Patalpos savininkas yra pastato bendrasavininkis, valdantis pastato dalį, apskaičiuotą proporcingai naudojamos patalpos plotui. 2.31. Pagrindinis gyvenamasis priestatas - šildomos patalpos (arba patalpos, turinčios apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, nežiūrint į tai, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai ar ne), priblokuotas prie pastato ir naudojamos pagal pagrindinę pastato paskirtį. 2.32. Pagrindinis plotas - negyvenamojo pastato pagrindinei paskirčiai (gamybai, sandėliavimui, mokymui ir t.t.) naudojamų patalpų plotas. 2.33. Pagalbinis plotas - negyvenamojo pastato visas patalpų plotas, išskyrus pagrindinį plotą. 2.34. Pastogė (palėpė) - erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo. 2.35. Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios. 2.36. Pastato aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis. 2.37. Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje. Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą. 2.38. Portikas - atviras prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną. 2.39. Pusrūsis (cokolinis aukštas) - pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai. 2.40. Rekonstravimas - statybinė veikla, kurios tikslas - iš esmės pertvarkyti esamą statinį. 2.41. Remontas - statybinė veikla, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę arba pagerinti statinio naudojimo savybes; statytojas (užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). 2.42. Rūsys - ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus. 2.43. Statinys - pastatas, priestatas, patalpa, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotėkų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt. 2.44. Šaltas priestatas - nešildomos patalpos, įrengtos prie įėjimo į pastatą ir konstrukciniu požiūriu nepritaikytos šildomoms patalpoms įrengti. 2.45. Šildomas plotas - plotas visų eksplikuojamų patalpų, kurių atitvarų šiluminė varža atitinka šildomas patalpas, nesvarbu, ar šildymo prietaisai yra visose patalpose. 2.46. Tambūras (prieangis) -priestatas prie statinio išorinių durų arba patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti. 2.47. Terasa - atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato. 2.48. Verslo plotas -patalpa (patalpos), kuriai normatyviniais statybos dokumentais nustatyti specialūs (kitokie negu kambariams ir pagalbinėms patalpoms) higienos, priešgaisriniai arba kiti reikalavimai. 2.49. Vidutinė rinkos vertė - statinio atkuriamoji vertė, pakoreguota vietovės pataisos koeficientu. 2.50. Vietiniai inžineriniai tinklai - inžineriniai tinklai, skirti vieno vartotojo ar grupės vartotojų reikmėms tenkinti su autonominiais maitinimo šaltiniais. 3. Bendroji dalis 3.1. Šiais metodiniais nurodymais nustatoma pastatų bei kitų statinių (toliau - statinių) kadastro matavimų, duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarka. 3.2. Statinių kadastro duomenys renkami bei kadastro matavimai atliekami tik šių statinių savininko ar faktinio naudotojo, bendrasavininkių arba jų įgaliotų asmenų prašymu (toliau - užsakovai), jei kitaip nenumato įstatymai ar kiti teisės aktai. 3.3. Statinių kadastro matavimais ir kadastro duomenų surinkimu suprantami darbai, kurių metu gaunami duomenys, reikalingi statinių išdėstymo planams, pastatų aukštų planams sudaryti, apskaičiuoti statinių parametrus (plotą, tūrį ir kt.) bei nustatyta tvarka atlikti statinių vertės skaičiavimus. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami objekte. Toliau metodikoje šie darbai vadinami lauko darbais. 3.4. Surinktų kadastro duomenų apdorojimu suprantamas procesas, kurio metu pagal surinktus duomenis išbraižomi statinių išdėstymo žemės sklype planai, pastatų aukštų planai, apskaičiuojami šiuose metodiniuose nurodymuose nustatyti parametrai (plotas, tūris, vertė ir kt.) bei užpildomos nustatytos formos, sudaroma kadastro duomenų byla. Toliau metodikoje šie darbai vadinami kameraliniais darbais. 3.5. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami statiniams ar jų kompleksams, kuriems vadovaujantis “Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:1997” ir “Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996” reikalingas leidimas statyti, rekonstruoti ir griauti, taip pat statiniams, kuriems minėto leidimo nereikia, bet turi būti priimti naudoti apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos. 3.6. Nebaigti statyti pastatai matuojami, jei atlikti požeminių ar antžeminių aukštų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai. 3.7. Laikiniems statiniams kadastro matavimai neatliekami. 3.8. Kitiems statiniams, kaip inžineriniams tinklams, geležinkeliams, keliams, gatvėms, hidrotechniniams statiniams ir pan. (toliau - inžineriniai statiniai), lauko matavimai neatliekami. Šių statinių kadastro duomenys nustatomi iš užsakovo pateiktos topografinės ar kartografinės medžiagos. 3.9. Statinių kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo metu naudojami užsakovo pateikti teritorijų planavimo detalūs planai, valdymo institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą, nustatyta tvarka sudaryti ir patvirtinti žemės sklypų planai, topografiniai planai ar jų fragmentai bei kita turima kartografinė medžiaga. 3.10. Atliekant statinių kadastro duomenų surinkimą turi būti nustatoma statinių pagrindinė tikslinė paskirtis bei pavadinimas. Statinių paskirčių klasifikatoriai pateikti 1 - 3 prieduose. 3.11. Kadastro duomenys apie statinius renkami priklausomai nuo jų tipo: 3.11.1. pagrindinis pastatas; 3.11.2. pagalbinis pastatas; 3.11.3. patalpa pastate; 3.11.4. kiti statiniai. 3.12. Renkant statinių kadastro duomenis bei juos aprašant nustatytose formose, naudojami klasifikatoriai, kuriuos sudaro bei tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. 3.13. Vadovaujantis šia metodika atlikus statinių kadastro matavimus ir surinkus kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka, kadastro duomenys apie statinius įrašomi į kadastro duomenų bazę (toliau - DB) ir atspausdinami DB išrašai (5-7 priedai), kurie yra neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis. Šių išrašų formą ir turinį nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. 3.14. Statinių išdėstymo plano, pastato aukštų plano turinį ir šiuose planuose braižomų statinių bei jų konstrukcinių elementų sutartinius žymėjimus, formą, turinį ir užpildymo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. 3.15. Automatizuojant kameralinius darbus ir pereinant prie jų kompiuterizavimo šie darbai vykdomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo tvirtinamais standartais ir aprobuota programine įranga. 3.16. Inžinerinių statinių kadastro duomenų turinį bei formas ir jų užpildymo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas. 4. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas 4.1. Kadastro duomenų surinkimas statinių išdėstymo planų sudarymui 4.1.1. Statinių išdėstymo planai sudaromi suformuotame žemės sklype esantiems statiniams, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, kelius ir panašius linijinius statinius). 4.1.2. Atliekant lauko matavimus, iš išorės matuojami ir tarpusavyje susiejami visi žemės sklype esantys statiniai, kuriems atliekamas kadastro duomenų surinkimas lauke. 4.1.3. Žemės sklypo, žemės naudmenų ribos nematuojamos, jų eksplikacija statinių kadastro matavimų metu nesudaroma, abrise nefiksuojama ir plotai neskaičiuojami. 4.1.4. Statinių išdėstymo planų sudarymui duomenys gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais bei kombinuotais matavimais). Matavimų tikslas gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo planus reikiamu masteliu ir šiuos objektus tarpusavyje susieti. Atliekant lauko matavimus naudojamasi žemės sklypų geodezinių matavimų duomenimis (jų planais). 4.1.5. Linijiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos linijinių sankirtų, sąvarų ir kitais metodais atlikti matavimai. Pagal vietovėje esančią situaciją tarpusavyje derinami visi linijinių matavimų metodai. 4.1.6. Kampiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos kampinių sankirtų metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų matavimo prietaisus (teodolitus ar tacheometrus). 4.1.7. Kombinuotais matavimais suprantama polinių koordinačių metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų bei linijų matavimo prietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes). Kampiniai ir kombinuoti matavimai naudojami esant dideliems bei sudėtingiems matuojamiems objektams. 4.1.8. Linijiniai matavimai lauke atliekami 30-50 metrų ilgio komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis ir elektroniniais linijų ilgių matavimo prietaisais. Visi išmatavimai atliekami ir užrašomi 0,01m tikslumu. Matavimai vykdomi horizontaliojoje projekcijoje. 4.1.9. Lauko matavimai pradedami nuo pagrindinės bazės nustatymo. Ja gali būti kapitalinio (mūrinio) statinio ilgoji kraštinė, tiksliai fiksuota tiesi (tarp posūkio taškų) kapitalinės tvoros (mūrinės, metalinės) atkarpa. Jei tokios galimybės nėra arba matuojamų statinių yra daug, patartina patogioje matuojamojo objekto vietoje laikinais ženklais (armatūros strypais, vamzdeliais ar mediniais kuoliukais) užfiksuoti laikiną bazę. Išmatavus bazę atliekami kiti reikalingi linijiniai matavimai (statinių išorinių sienų, statinių tarpusavio ryšio ir kiti matavimai). 4.1.10. Jeigu prieš kadastro duomenų rinkimą užsakovas pateikia geodeziškai išmatuotą sklypo planą (jo kopiją) su užkoordinuotais pastatais, lauko matavimams naudojama šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Šiuo atveju sumažėja lauko matavimų apimtys - nereikia daryti matavimų statinių tarpusavio padėčiai nustatyti, taip pat geodeziškai užkoordinuotos pastatų kertės gali būti panaudojamos kaip baziniai taškai kitiems linijiniams matavimams. Naudojant užsakovų pristatytus planus ir juose esančius duomenis, reikia įsitikinti jų teisingumu, papildomai atliekant kontrolinius matavimus. 4.1.11. Sudarant statinių išdėstymo planą, kai nėra pateiktos 3.9 punkte nurodytos kartografinės medžiagos, sudaromas abrisas (15 priedas). Abrisas braižomas nesilaikant mastelio. Jis apytiksliai orientuojamas pasaulio šalių atžvilgiu panaudojant kompasą, busolę ar turimą kartografinę medžiagą. Abrisas braižomas pieštuku, matavimo duomenys užrašomi aiškiai ir įskaitomai. Abrise negali būti trynimo ir taisymo. Nubraižyto abriso negalima perbraižyti. Jame primatuojami ir įbraižomi visi nekilnojamojo turto objektai, kuriems atliekami kadastro matavimai. 4.1.12. Lauko matavimai inžineriniams statiniams neatliekami. Kadastro duomenys apie šiuos statinius surenkami iš užsakovo pateiktos statinių techninės medžiagos: 4.1.12.1. inžinerinių tinklų kadastro darbams atlikti užsakovas privalo pateikti: • vykdant 10 kV ir 35-330 kV elektros oro linijų, žemo ir aukšto dažnio elektros ryšių linijų, magistralinių (didelio slėgio) dujotiekių tinklų kadastro darbus, topografinius žemėlapius (jų kopijas) M1:50 000 - 1: 10 000, su juose pažymėtais apskaitomais objektais; • vykdant miesto, miestų gyvenamųjų vietovių elektros, elektros ryšių, dujotiekio, šilumos ir vandentiekio tinklų kadastro darbus, topografinius planus ar kontrolines ir išpildomąsias nuotraukas (jų kopijas) M 1:500 - 1:2 000; • vykdant kitų urbanizuotų teritorijų elektros ryšių, dujotiekio, šilumos ir vandentiekio tinklų kadastro darbus, topografinius planus ar kontrolines ir išpildomąsias nuotraukas (jų kopijas) M 1:500 - 1:5 000; • šulinių korteles, apskaitomų objektų techninę dokumentaciją apie statybos metus, vamzdžių medžiagą, diametrus, grunto charakteristiką (sausas, šlapias), pavadinimus, numeraciją, eksploatacines schemas su jose nurodytomis laidų ir kabelių markėmis bei skerspjūviais, įtampą; 4.1.12.2. kitiems inžineriniams statiniams, kaip keliams, gatvėms, aikštėms, hidrotechniniams statiniams ir pan., užsakovas pateikia tokio mastelio ir detalumo topografinius planus, kontrolines, išpildomąsias nuotraukas ar topografinius žemėlapius (jų kopijas), kad būtų užtikrintas kadastro duomenų surinkimas bei pagal juos atliekami įkainojimo bei kiti darbai. 4.1.13. Kadastro darbus draudžiama vykdyti pagal projektinę medžiagą ar schematinius planus. 4.2. Pastatų matavimas ir aukštų planų abrisų sudarymas 4.2.1. Pastatų aukštų planai sudaromi pagrindiniams pastatams. Pagalbiniams pastatams aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas. Tuo atveju, kai pagalbiniam pastatui yra braižomi aukštų planai, visi kadastro duomenys apie šį pastatą renkami ir aprašomi kaip pagrindiniam pastatui. 4.2.2. Pastatai matuojami ruletėmis arba elektroniniais linijų matavimų prietaisais, kurie nustatyta tvarka yra tikrinami. 4.2.3. Atliekant lauko darbus pastatų aukštų planų sudarymui turi būti išmatuotos bei aprašytos visos pastato sudėtinės dalys. 4.2.4. Pastatą gali sudaryti: 4.2.4.1. antžeminiai aukštai; 4.2.4.2. pusrūsis (cokolinis aukštas); 4.2.4.3. rūsys; 4.2.4.4. pastogės patalpos (mansarda); 4.2.4.5. atriumas; 4.2.4.6. antresolė; 4.2.4.7. galerija; 4.2.4.8. pagrindinis priestatas; 4.2.4.9. šaltas priestatas; 4.2.4.10. įstiklinta (uždara) veranda; 4.2.4.11. neįstiklinta (atvira) veranda; 4.2.4.12. terasa; 4.2.4.13. erkeris; 4.2.4.14. lodža; 4.2.4.15. tambūras; 4.2.4.16. portikas. 4.2.5. Garažas, priblokuotas prie individualaus gyvenamojo namo ir turintis tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš priblokuoto pastato ir kt.) ryšį su juo, laikomas šio namo priestatu. 4.2.6. Garažas, priblokuotas prie individualaus gyvenamojo namo, bet neturintis ryšio su juo, yra atskiras pastatas. 4.2.7. Pastatų aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, įskaitant antstatus, kuriuose įrengtas naudingas plotas (jei antstatas naudojamas tik išėjimui ant stogo - į aukštų skaičių neįskaitomas), neskaitant rūsių, pusrūsių, mezoninų, mansardų. 4.2.8. Iš lauko pastatas matuojamas pirmo aukšto langų lygyje 0,01 m tikslumu. 4.2.9. Jei pastato kiekvieno aukšto (taip pat rūsio ar cokolinio aukšto) sienų ilgiai nevienodi, jie matuojami atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise. 4.2.10. Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, užkirtimo būdu pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato su priestatais perimetrą. Matavimo duomenys užrašomi statmenai sienų linijoms. 4.2.11. Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgiai paskaičiuojami susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius. 4.2.12. Daugiaaukščių pastatų vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį langai matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės. 4.2.13. Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 5 cm abrise nežymimi ir nematuojami. Medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos. 4.2.14. Iš vidaus pastate matuojama visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje tarp apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis didėjančia tvarka. Negalima matuoti tarp grindjuosčių. 4.2.15. Pastatų konstrukcijos matuojamos laikantis šių reikalavimų: 4.2.15.1. langų ir durų matmenys imami pagal išorinę pastato angą arba “angą šviesoje”(mediniuose namuose); 4.2.15.2. įvairios krosnys, viryklės ir židiniai - pagal pagrindo gabaritus; 4.2.15.3. matuojant laiptines abrise pažymimi laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius ir bendri laiptinės matmenys. Jeigu laipteliai nevienodo pločio ar ilgio, kiekvienas laiptelis matuojamas atskirai; 4.2.15.4. santechnikos įrengimai, vandentiekio čiaupai, kriauklės, vonios, dujinės ir elektrinės viryklės, unitazai ir kt. nematuojami, abrise jų buvimo vieta pažymima apytiksliai; 4.2.15.5. visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm, abrise turi būti pažymėti; 4.2.15.6. vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai, centrinio šildymo radiatoriai planuose nežymimi. 4.2.16. Matuojant sudėtingų konfigūracijų pastatus, pasitaiko nestačiakampių patalpų. Tokiu atveju patalpoje būtina išmatuoti įstrižaines. Nestačiakampėje patalpoje visu patalpos perimetru matuojama prie pat sienos, antraip matmenys nebūna tikslūs. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės. Įstrižainės matuojamos didžiausiose patalpose. 4.2.17. Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storius. Ten, kur nėra angų, matuojama tarp atitinkamų taškų iš pastato išorės ir vidaus, o skirtumas tarp jų yra sienos storis. 4.2.18. Apvalių krosnių, židinių ir kolonų matuojamas perimetras ar lanko ilgis ir kiti matmenys, o diametras paskaičiuojamas. 4.2.19. Gamybinės paskirties pastatuose matuojami virš grindų esantys įrengimų pamatai, ventiliacijos kanalai ir kitos statybinės konstrukcijos. 4.2.20. Pastato aukštų abrisai sudaromi ant nustatytos formos popieriaus lapo tiksliai, aiškiai ir tvarkingai (16 priedas). Sudaromame abrise trinti, skusti neteisingus įrašus neleidžiama - klaida išbraukiama ir šalia įrašomas naujas matmuo. Abriso perbraižyti neleidžiama. Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudotis statybiniais brėžiniais, projektais ar kita planine medžiaga, tačiau naudoti ją vietoj abriso negalima. Jei abrisas netelpa nustatytoje formoje, jį galima braižyti ant balto popieriaus lapo laikantis standartinio formato. Abrisas braižomas maždaug M:100 juodu pieštuku su kampainiu ar liniuote, nurodant visas pastato aukšto detales. Kai abrise nėra galimybės aiškiai pažymėti visas plano detales, išnašas galima daryti stambesniu masteliu. Jei pastatai ir vidaus patalpos labai dideli, abrisą galima braižyti nesilaikant mastelio. 4.2.21. Sudarant abrisą pirmiausia nubraižomas pagrindinio pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomi priestatai, vidaus patalpų išplanavimas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra kapitalinės, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai, krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, sanitariniai įrenginiai, laiptai ir smulkūs elementai. 4.2.22. Pastatų kiekvieno aukšto abrisai braižomi ant atskirų lapų. 4.2.23. Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų aukštų abrisai sudaromi tik rūsiui (pusrūsiui) ir pirmam aukštui, nes šių pastatų skirtingų aukštų atitinkamų patalpų matmenų skirtumas nežymus. Kiti šių pastatų aukštai apžiūrimi, kai kurios patalpos išmatuojamos ir matmenys palyginami su pirmo aukšto matmenimis. Jeigu randama žymesnių skirtumų, jie pažymimi aukštų planuose. 4.2.24. Matavimo duomenys abrise įrašomi 2-3 mm aukščio skaitmenimis dviem kryptimis (lapo atžvilgiu). 4.2.25. Viską išmatavus būtina patikrinti, ar atitinka vidaus ir išorės sienų matmenys. Tam tikslui patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda. Praktiškai dėl sienų išlinkimo ir netikslaus matavimo gaunama paklaida. 4.2.26. Leidžiama paklaida paskaičiuojama pagal formulę: P1 = p x 0,0075 m, kur P1 - leidžiama paklaida, p - vidaus (patalpų, sienų, pertvarų) skaičiuojamos pastato sienos matmenų skaičius. 4.2.27. Faktiška paklaida Pf nustatoma pagal formulę: Pf = Liš - Lv, kur Liš - išmatuotas išorinės sienos ilgis, Lv - vidaus patalpų išmatavimų ir sienų bei pertvarų storio suma. Jei faktiška paklaida viršija leistiną, reikia atlikti kontrolinius matavimus. 4.2.28. Faktiška paklaida, neviršijanti leistinos, išdalijama proporcingai patalpų išmatavimams: prie abrise pažymėtų patalpų matmenų pridedamas arba atimamas paklaidos išlyginimo dydis 0,01 m tikslumu. Padidinti ar sumažinti sienų ar pertvarų storį, siekiant išlyginti paklaidą, neleidžiama. 4.2.29. Pastatų matavimo pavyzdžiai pateikti 21 priede. 4.3. Pastatų ir jų dalių aukščių (gylių) nustatymas 4.3.1. Renkant kadastro duomenis, išmatuojamas pastato bei jo dalių išorės bei vidaus patalpų aukštis. Išmatuoti aukščiai žymimi abrisuose. 4.3.2. Vidaus patalpų aukštis turi būti matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų. Vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo grindų iki lubų. 4.3.3. Jei patalpos aukštis nevienodas, matuojama aukščiausioje ir žemiausioje vietose arba charakteringuose taškuose. 4.3.4. Rūsiuose, pusrūsiuose ir kitose įgilintose patalpose matuojamas gylis. Gyliu laikomas grindų lygis, esantis žemiau išplaniruoto žemės paviršiaus. Gylis įrašomas abrise, toje patalpoje, kur jis išmatuotas. Jeigu atskiros pastato dalys įgilintos nevienodai, tuomet gylį matuojame pastato charakteringuose taškuose ir kampuose. 4.3.5. Buto, esančio rūsyje ar pusrūsyje, gylis matuojamas jo kampinėse patalpose ir nustatomas vidutinis gylis. 4.3.6. Patalpos gylis matuojamas jos kampuose ir nustatomas vidutinis gylis. Buto arba patalpos kampų, kurie ribojasi su kitomis patalpomis ir tiesiogiai matuoti reikiamame taške nėra galimybės, gyliai nustatomi interpoliacijos būdu. 4.3.7. Nustatant pastato gabaritus, matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus. 4.3.8. Jei pastatas yra šlaite, išorės aukštis matuojamas pastato kampuose ir išvedamas vidurkis. 4.3.9. Jei pastato atskirų dalių aukštis nevienodas, kiekvienos dalies išorės aukštis matuojamas atskirai. 4.3.10. Pastato su parapetais išorės aukštis matuojamas nuo žemės iki stogo dangos paviršiaus. 4.3.11. Priestato išorės aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus. 4.3.12. Priestato su vienšlaičiu stogu išorės aukštis matuojamas nuo žemės iki karnizo viršaus. 4.3.13. Pagalbinio pastato su vienšlaičiu stogu išorės aukštis matuojamas žemiausioje vietoje. 4.3.14. Pastatų ir jų dalių (išskyrus individualių gyvenamųjų namų ir sodo namų valdų statinius) įkainojimo aukštis Hi nustatomas taip: 4.3.14.1. pagrindinių pastatų - aukštų suma sudedama su perdangų storių suma: Hi = (h1 + h11 + ...) + (I a. perd. st. + perd. st. IIa. perd.st. + ...); 4.3.14.2. pastatų be pastogių pagal apšiltintą stogo konstrukciją - vidaus patalpos aukštis sumuojamas su perdangos ir apšiltinimo sluoksnio storiu: Hi = h + perdanga su apšiltinimu; 4.3.14.3. pastatų be pastogių, kai nėra apšiltinimo sluoksnio (daržinės ir kt.) - imama išorinė stogo konstrukcijos linija; 4.3.14.4. rūsių ir pusrūsių - patalpų vidaus aukštis h sumuojamas su perdangos storiu; 4.3.14.5. pastogių patalpų ir kitų antstatų - imant patalpų vidaus aukštį h ir pridedant perdangos su apšiltinimu storį; 4.3.14.6. šaltų priestatų - vidaus aukštis sumuojamas su perdangos storiu, kur nėra perdangos - nuo grindų iki priestato karnizo viršaus; 4.3.14.7. erkerių - imamas aukščių skirtumas nuo žemės iki erkerio karnizo ir nuo žemės paviršiaus iki erkerio apatinės dalies. 4.3.15. Individualių gyvenamųjų namų ir sodo namų valdų statinių įkainojimo aukštis Hi nustatomas taip: 4.3.15.1. jei pastatas be rūsio, pusrūsio - įkainojimo aukštis Hi lygus išorės aukščiui H; 4.3.15.2. jei rūsys (pusrūsis) po dalimi pastato - pastato įkainojimo aukštis Hi skaičiuojamas pagal formulę: Hi, kur Sp - pastato plotas pagal išorinius matmenis, Sr - rūsio (pusrūsio) plotas pagal išorinius matmenis, H - pastato išorinis aukštis, Hr - rūsio neįgilintos dalies aukštis su perdanga, nustatomas pagal formulę: Hr = h - hig + rūsio perdangos st.; 4.3.15.3. jei rūsys (pusrūsis) po visu pastatu - pastato įkainojimo aukštis nustatomas pagal formulę: Hi = H - Hr, kur H - pastato išorinis aukštis, Hr - rūsio neįgilintos dalies aukštis su rūsio perdanga, Hi - aukštis nuo pirmo aukšto grindų lygio iki pastato karnizo viršaus; 4.3.15.4. rūsių ir pusrūsių įkainojimo aukštis nustatomas pagal formulę: Hi rūsio = h + rūsio perdangos storis, kur h - rūsio vidaus patalpų aukštis; 4.3.15.5. pastogės patalpų ir kitų antstatų įkainojimo aukštis Hi nustatomas: Q - pagal išorinius išmatavimus apskaičiuotas tūris, S - pagal išorinius išmatavimus apskaičiuotas plotas. Pastogės patalpų ir kitų antstatų tūrio skaičiavimui reikiamas aukštis nustatomas vidaus aukštį susumavus su perdangos ir apšiltinto sluoksnio storiu; 4.3.15.6. kiemo rūsių įkainojimo aukštis nustatomas pridedant prie rūsio vidaus aukščio perdangos storį (be žemių užpylimo). 4.3.16. Pastatų matavimo pavyzdžiai pateikti 21 priede. 4.4. Kitų kadastro duomenų nustatymas 4.4.1. Statinius apžiūrint natūroje nustatoma: 4.4.1.1. paskirtis ir pavadinimas, kurie nustatomi pagal pateiktus dokumentus; 4.4.1.2. adresas, kuris nustatomas pagal pateiktus dokumentus; 4.4.1.3. statybos metai, kurie nustatomi pagal pateiktus dokumentus arba, nesant statybos metus patvirtinančių dokumentų, pagal raštišką savininko pareiškimą. 4.4.2. Apžiūrint pastatus nustatoma, ar yra: 4.4.2.1. vandentiekis - jeigu pastate išvedžioti vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš gatvės tinklų arba iš artezinių ar kiemo šulinių. Jeigu gatvėje tinklai pravesti, o į pastatą nėra įvado ir vandentiekis pastate neįrengtas, tai toks pastatas nelaikomas aprūpintas vandeniu; 4.4.2.2. kanalizacija - jeigu patalpose yra įrengti ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai ir ištekėjimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius; 4.4.2.3. centrinis šildymas - jeigu pastatas aprūpintas centrinio šildymo prietaisais, nepaisant šilumos šaltinio (vietinis centrinis šildymas (dujomis, elektra ar pan.), vietinė katilinė, grupinė, kvartalinė, rajoninė katilinė, ŠEC ar kt.); 4.4.2.4. karštas vanduo - jeigu pastatas aprūpintas specialiu vandentiekiu, skirtu tiekti karštą vandenį, neatsižvelgiant į šilto vandens tiekimo tvarką; 4.4.2.5. dujos - jeigu pastatas prijungtas prie gamtinių dujų tinklų ar suskystintų dujų rezervuarų; 4.4.2.6. elektra - jei į pastatą yra atvestas elektros įvadas; 4.4.2.7. vonia (dušas) - nepriklausomai iš kokio šaltinio gaunamas karštas vanduo. Tačiau jeigu pastate nėra kanalizacijos, jis nelaikomas aprūpintu vonia, nors ši įrengta. 4.4.3. Pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6A formoje (17 priedas), kuri yra užpildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir mansardoms) bei pagrindiniams priestatams. Taip pat atskira 6A forma surašoma garažui, kai šis yra individualaus gyvenamojo namo priestatas ir turi tiesioginį ryšį su juo. Kai garažas yra pastato tūryje, jam atskira 6A forma nepildoma. 4.4.4. Pagalbinių pastatų ir kitų statinių pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6B ir 6C formose (18-19 priedai). 4.4.5. Rekomenduojama atlikti pagrindinių pastatų visų fasado pusių nuotrauką su fotoaparatu, fiksuojančiu datą. 5. Surinktų kadastro duomenų apdorojimas 5.1. Statinių išdėstymo planų sudarymas 5.1.1. Statinių išdėstymo planai sudaromi suformuotame žemės sklype esantiems statiniams, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, kelius ir panašius linijinius statinius). 5.1.2. Statinių išdėstymo planai braižomi masteliu 1:500 - 1:2000, atsižvelgiant į objekto dydį, detalumą bei sudėtingumą. 5.1.3. Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas. Atliekant darbus kompiuterinėmis priemonėmis, planas braižomas ploteriu arba lazeriniu (rašaliniu) spausdintuvu. 5.1.4. Statinių išdėstymo planas braižomas vadovaujantis abrisu bei naudojantis kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0 - A4 formatų lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1:500. Atskirais atvejais plano mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000. Užsakovui pateikus geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planas gali būti sudaromas joje. Geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopijoje nesantys objektai įbraižomi papildomai bei įrašomi šios metodikos reglamentuojami parametrai. 5.1.5. Lapo kairiojo krašto rėmelio atstumas sudaro 25 - 30 mm, iš kitų pusių 5 - 10 mm. Planas išdėstomas lapo viduryje. Plano turinys orientuojamas pagal pasaulio šalis. Šiaurė yra lapo viršus. Planui orientuoti pagalbine medžiaga gali tarnauti topografinių planšetų fragmentai, geodeziškai išmatuotų sklypų kopijos, kita topografinė ar kartografinė medžiaga. 5.1.6. Braižant statinių išdėstymo planą, visi pastatai turi būti pažymėti sutartiniu pažymėjimu, t.y. pastato pažymėjimas plane. Pastato pažymėjimą plane sudaro: pirmasis simbolis (skaičius) nurodo pastato numerį sklype, antrasis simbolis (didžioji raidė) nurodo pastato paskirtį (1 priedas), trupmenos skaitiklis (skaičius) nurodo aukštumą, vardiklis (mažoji raidė) nurodo statybinę sienų medžiagą (pvz.: pastato pažymėjimas plane 2B 3/p reiškia, kad pastatui suteiktas antras numeris sklype, tai administracinės paskirties trijų aukštų mūrinis pastatas). 5.1.7. Pagal sienų statybines medžiagas pastatai žymimi: 5.1.7.1. p - mūriniai (plytų mūro, akmenų mūro); 5.1.7.2. m - mediniai (rąstų); 5.1.7.3. b - blokiniai; 5.1.7.4. t - monolitiniai; 5.1.7.5. g - metalo konstrukcijų; 5.1.7.6. ž - mediniai su karkasu, mediniai skydiniai ir kiti neišvardyti; 5.1.7.7. ž(
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.