LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJŲ 1999 m. rugsėjo 16 d. Nr. 289 Vilnius Vadovaudamasis Aplinkos apsaugos ministerijos 1996 08 01 įsakymu Nr. 106 „Dėl gaminių (produkcijos) aplinkosauginio ženklinimo“ (Žin.,1996, Nr. 78-1878) ir siekdamas sumažinti taršos šaltinių poveikį aplinkai, naudojant geresnių aplinkosauginių rodiklių patalpų vidaus apdailos dažus ir lakus:
- Tvirtinu aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams kriterijus (pridedama).
- Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „auditas“. Aplinkos Ministras Danius Lygis ______________ Patvirtinta aplinkos ministro 1999 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 289 Priedas Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams kriterijai I. Bendrosios nuostatos
- Aplinkosauginis gaminių ženklinimas padeda vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojai ir importuotojai skatinami tiekti vartotojams palankesnius aplinkai gaminius.
- Aplinkosauginis gaminių ženklinimas sudaro palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos ir kitų šalių rinkas.
- Nustatant patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams ANGŽ suteikimo kriterijus, siekiama mažinti aplinkos taršą sunkiaisiais metalais (kadmiu, švinu, šešiavalenčiu chromu, gyvsidabriu), metaloidu arsenu bei lakiaisiais aromatiniais angliavandeniliais. II. Taikymo sritis
- ANGŽ suteikimo kriterijai taikomi Lietuvos Respublikoje pagamintiems ir importuojamiems iš kitų šalių patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams.
- Patvirtinti patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams ANGŽ suteikimo kriterijai galioja trejus metus. III. Nuorodos
- ANGŽ suteikimo patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams kriterijai parengti vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 1995 m. gruodžio 15 d. nutarimu „Dėl Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams“ (Commision Decision of 15 December 1995 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco-label to indoor paints and varnishes // Official Journal of the European Communities.-1996 01 06, No L 4, 8-13 p.).
- LST ISO 31 – 6:
- Dydžiai ir vienetai. 6-oji dalis. Šviesa ir jai giminiška elektromagnetinė spinduliuotė.
- LST ISO 2812 – 1:
- Dažai ir lakai. Atsparumo skysčiams nustatymas. 1-oji dalis. Bendrieji metodai.
- LST ISO 4627:
- Dažai ir lakai. Suderinamumas su dažomuoju paviršiumi. Bandymų metodai. IV. Gaminių grupės apibūdinimas Patalpų vidaus apdailos dažais ir lakais joms suteikiamos apsauginės ir dekoratyvinės savybės. ANGŽ suteikti gali būti pateikti dažai ir lakai, pasižymintys šiais kokybiniais rodikliais: 1) patalpų vidaus apdailos dažais ir lakais galima dengti medžio, akmens, metalo ir kitų medžiagų paviršius; 2) patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai ant minėtų paviršių sudaro kietą, gerai sukibusią su paviršiumi dangą; 3) patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai gali būti skysti bei įvairių pastų ir mastikų pavidalo. Priklausomai nuo vartotojų poreikių dažai ir lakai gali būti skiedžiami ar kitaip paruošiami vartoti. Dažus ir lakus skiesti ir maišyti gali gamintojai, pardavėjai bei vartotojai, vadovaudamiesi pateiktomis gamintojų rekomendacijomis; 4) patalpų vidaus apdailos dažai ir lakai turi būti tinkami mėgėjiškam ir profesionaliam dekoravimui; 5) patalpų vidaus apdailos dažai priklausomai nuo jų sausos dangos veidrodinio blizgesio, esant šviesos spindulių kritimo 600 kampui, skirstomi į dvi rūšis: - pirmos rūšies dažų sausos dangos veidrodinis blizgesys turi būti mažesnis arba lygus 45 refraktometro skalės vienetams; - antros rūšies dažų sausos dangos veidrodinis blizgesys turi būti didesnis už 45 refraktometro skalės vienetus; 6) patalpų vidaus apdailos lakų sausos dangos veidrodinis blizgesys1) turi būti didesnis už 45 refraktometro skalės vienetus; 7) patalpų vidaus apdailos dažų dengiamoji geba turi būti didesnė arba lygi 7 m2 vienam litrui dažų. Sausos dažų dangos neskaidrumas (nepermatomumas)2) turi būti ne mažesnis kaip 98 %; 8) patalpų vidaus apdailos lakų atsparumas vandeniui, esant temperatūrai (23 ± 20 C), turi būti viena valanda. Šis rodiklis nustatomas pagal LST ISO 2812 – 1:1996 „Dažai ir lakai. Atsparumo skysčiams nustatymas.1-oji dalis. Bendrieji metodai“ 3-iąjį metodą (lašų metodą); 9) patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų pakuotėje turi būti nurodyta, kad jie skirti tik patalpų vidaus apdailai; 10) patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų pakuotėje turi būti nurodytas tinkamumo vartoti pagal paskirtį terminas. PASTABA. Dažai ir lakai, skirti metalo antikorozinėms bei medienos apsauginėms dangoms gauti, pramoninės paskirties patalpų apdailai, grindims dažyti ir pastatų fasadų apdailai, negali būti pateikti ANGŽ suteikti. V. Aplinkosauginiai ANGŽ suteikimo kriterijai
- ANGŽ gali būti suteiktas tik tiems patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams, kurių pakuotėje nurodomos rekomendacijos apie tam tikrą vandens kiekį, reikalingą dažymo įrankiams plauti.
- ANGŽ gali būti suteiktas tik tiems patalpų vidaus apdailos dažams ir lakams, kurių pakuotėje nurodomos sandėliavimo sąlygos atidarius pakuotę.
- ANGŽ gali būti suteiktas tik tiems baltos spalvos patalpų vidaus apdailos dažams, kuriuose esama vieno iš šių baltos spalvos pigmentų: titano dioksido, cinko dioksido ar litopono, kurio pagrindinis komponentas yra cinko sulfidas. Visų minėtų baltų pigmentų šviesos lūžio rodiklis turi būti ne mažesnis kaip 1,
- ANGŽ gali būti suteiktas tik tiems baltos spalvos dažams, kurių sudėtyje esama titano dioksido pigmento, jeigu šių dažų ANGŽ suteikimo kriterijai apskaičiuoti atsižvelgus į teršalų emisiją į orą ir atliekų kiekius, susidarančius gaminant titano dioksido pigmentą: 4.
- gaminant titano dioksido pigmentą, stebimos SO2 teršalų emisijos į orą bei sulfato ir chloro jonų turinčių atliekų susidarymas; 4.
- gaminant titano dioksido pigmentą, susidarę SO2 teršalų bei sulfato ir chloro jonų turinčių atliekų kiekiai perskaičiuojami įvertinus vidaus apdailos dažais padengtus paviršiaus plotus priklausomai nuo titano dioksido koncentracijos šiuose dažuose; 4.
- ANGŽ gali būti suteikiamas tik tiems vidaus apdailos dažams, turintiems savo sudėtyje titano dioksido pigmento, jei šių dažų sudarytų sausų dangų, pasižyminčių 98% neskaidrumo (nepermatomumo), paviršiaus kvadratiniam metrui apskaičiuotos titano dioksido gamybos teršalų į orą ir atliekų kiekiai neviršija 1 lentelėje pateikiamų verčių. 1 lentelė Kriterijų pavadinimas Didžiausios leistinos vertės SO2 emisija < 400 mg/m2 Atliekų kiekis, turintis sulfatų < 30 g/m2 Atliekų kiekis, turintis chloro jonų, priklausomai < (5,9 – 18) g/m2 nuo baltų dažų sudėtyje esančio titano dioksido atmainos (neutralaus rutilo, sintetinio rutilo ar rutilo rūdos)
- Aplinkosauginiai reikalavimai patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų lakiųjų organinių junginių kiekiams pateikiami 2 lentelėje. 2 lentelė Kriterijų pavadinimas Didžiausios leistinos vertės Dažuose Lakuose Lakiųjų organinių junginių, kurių virimo temperatūra ≤ 2500 C, esant standartinėms sąlygoms, kiekis viename litre dažų, neįskaičiuojant esančio dažų sudėtyje vandens kiekio: - pirmosios rūšies dažuose ≤ 30 g/l - antrosios rūšies dažuose ≤ 200 g/l ≤ 200 g/l Lakiųjų aromatinių angliavandenilių kiekis: - pirmosios rūšies dažuose ≤ 0,5 % - antrosios rūšies dažuose ≤ 1,5 % ≤ 1,5 %
- Aplinkosauginiai reikalavimai į patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų sudėtį įeinantiems pigmentams, plastifikatoriams ir kitoms medžiagoms: 6.
- patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų sudėtyje neturi būti komponentų, turinčių kadmio, švino, šešiavalenčio chromo, gyvsidabrio, arseno; 6.
- patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų sudėtyje neturi būti šių junginių: dibutilftalatų, dioktilftalatų ir dietilheksilftalatų; 6.
- patalpų vidaus apdailos dažų ir lakų sudėtyje neturi būti šių komponentų: - labai toksiškų medžiagų ir preparatų – medžiagų ir preparatų, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus; - toksiškų medžiagų ir preparatų – medžiagų ir preparatų, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį, ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus; - kancerogeninių medžiagų ir preparatų – medžiagų ir preparatų, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu; - mutageninių medžiagų ir preparatų – medžiagų ir preparatų, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą; - toksiškų reprodukcijai medžiagų ir preparatų – medžiagų ir preparatų, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijai, arba padidinti pakenkimų dažnumą. ______________