← Lietuva

NUTARIMAS DĖL NUTEISTŲ IR GRĮŽUSIŲ IŠ KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ, PATAISOS DARBŲ IR SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGŲ ASMENŲ SOCIALINĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL NUTEISTŲ IR GRĮŽUSIŲ IŠ KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ, PATAISOS DARBŲ IR SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGŲ ASMENŲ SOCIALINĖS ADAPTACIJOS 1999–2003 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 1999 m. spalio 25 d. Nr. 1179 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 1999–2003 metų programą (pridedama).
  2. Nustatyti, kad atsakingi 1 punkte nurodytos programos vykdytojai kasmet, rengdami savo biudžetų projektus, numato jos priemonėms įgyvendinti būtinas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas.
  3. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti 1 punkte nurodytos programos vykdymą. Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Irena Degutienė ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1179 NUTEISTŲ IR GRĮŽUSIŲ IŠ KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ, PATAISOS DARBŲ IR SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGŲ ASMENŲ SOCIALINĖS ADAPTACIJOS 1999–2003 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Šios programos tikslas – asmenų, grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, adaptacijos ir reabilitacijos, kurios metu jie integruojami į visuomenės gyvenimą ir jiems sudaromos galimybės gyventi savarankiškai, sistemos sukūrimas.
  5. Grįžusiuosius iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, pavaldžių Pataisos reikalų departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Pataisos reikalų departamento įstaigos), reikia įtraukti į visuomenės gyvenimą, šiuo tikslu būtina: 2.
  6. suteikti jiems gyvenamąjį būstą – išnuomoti patalpas, laikinai juos apgyvendinti socialinės adaptacijos įstaigose, apgyvendinti socialinės globos įstaigose; 2.
  7. padėti jiems įsidarbinti, įsigyti specialybę ar persikvalifikuoti; 2.
  8. padėti jiems įsigyti aukštesnį išsimokslinimą, teikti papildomų garantijų norintiems persikvalifikuoti ar įgyti specialybę, konsultuoti, teikti žinių psichologiniais socialinės – profesinės adaptacijos klausimais, rengti socialinius darbuotojus dirbti su nuteistaisiais; 2.
  9. teikti jiems socialines paslaugas, skirti pinigines pašalpas socialinės ir psichologinės adaptacijos laikotarpiu, supažindinti juos su sveikos gyvensenos pagrindais; 2.
  10. formuoti palankią viešąją nuomonę apie asmenis, grįžusius iš įkalinimo įstaigų, šiuo tikslu rūpintis socialinės adaptacijos centrų ir institucijų bendradarbiavimu su žiniasklaida bei nevyriausybinėmis organizacijomis. II. SITUACIJOS ANALIZĖ SOCIALINĖ ADAPTACIJA
  11. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, 1996 metais sudarė 29,7 procento visų padariusių nusikaltimus asmenų, o 1997 metais – 32,8 procento. Į Lietuvos įkalinimo įstaigas 1997 metais pasiųsti 5039 asmenys, o paleisti iš jų – 6127 asmenys. Apie 13 procentų paleistųjų – asmenys, kurie neturi būsto, o jų socialiniai ryšiai nutrūkę. Maždaug 8 procentai visų nuteistųjų atlikdami bausmę praranda socialinius ryšius. Tokie asmenys, neturėdami kur gyventi, darbo ir kitos reikiamos socialinės paramos, vėl nusikalsta ir grįžta į perpildytas įkalinimo įstaigas. Dėl to labai svarbi nuteistų ir grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų socialinė adaptacija, tačiau čia esama nemažai problemų. Gyvenamojo būsto problemA
  12. Kai kuriose savivaldybėse įsteigti laikinojo gyvenimo (nakvynės) namai, tačiau vietų juose nepakanka. Atlikto 1997 metais tyrimo duomenimis, prašymus apsigyventi nakvynės namuose 1996 metais pateikė 1078 asmenys, apgyvendinti tik 456 asmenys (42,3 procento), kitoks gyvenamasis plotas suteiktas tik 66 asmenims iš
  13. Lietuvoje šiuo metu yra 15 nakvynės namų, kuriuose vienu metu gali gyventi apie 500 asmenų. Ypač sunku apgyvendinti moteris, nes ne visuose nakvynės namuose apgyvendinami ir vyrai, ir moterys. Be to, visi nurodytieji asmenys nori gyventi Vilniuje ar Kaune, o ne buvusioje gyvenamojoje vietoje. Įdarbinimo problemos
  14. Dauguma buvusių kalinių nepageidauja mokytis profesijos ar persikvalifikuoti, atsisako dirbti viešuosius ir remiamuosius darbus, dalyvauti grupinės darbo paieškos programose ir panašiai, iš viso nenori dirbti. Jie registruojasi darbo biržoje todėl, kad to reikalauja policija ir kad gautų bedarbio pašalpą. Tai ypač būdinga keletą kartų teistiems asmenims. 1997 metais 3135 buvusius kalinius (77 procentus) teko išbraukti iš biržų įskaitos, nes jie paskirtu laiku į darbo biržą neatvyko. Į teritorines darbo biržas 1997 metais kreipėsi 4 tūkstančiai, o 1998 metais – 4,2 tūkstančio asmenų, grįžusių iš įkalinimo vietų. Darbo biržos specialių lengvatų atlikusiems bausmę asmenims neteikia, jie tik turi pirmenybę gauti darbo, kai pati birža finansuoja įsteigtas naujas darbo vietas. Sukurti darbo vietą vienam iš įkalinimo vietos grįžusiam asmeniui valstybei per metus kainuoja apie 2 tūkst. litų. 1997 metais iš 4 tūkstančių tokių asmenų įdarbinta 817, kvotinėse darbo vietose – 263 asmenys, 1998 metais iš 4,2 tūkstančio – atitinkamai 1913 ir
  16. Pataisos reikalų departamento įstaigose sistemingai nesirūpinama asmenų socialine adaptacija, todėl išėjusieji į laisvę dažnai iš viso nesugeba bendrauti su darbdaviu. Dalis darbdavių nepalankiai žiūri į siūlomus įdarbinti buvusius kalinius, dėl to dažnai kalti jie patys, mat prastai dirba, pažeidžia darbo drausmę, pridaro darbdaviams materialinių nuostolių. Dažnas kalinys mano, kad viešieji darbai truks tik savaitę ar net trumpiau, todėl atsisako juos dirbti. Beveik kiekvienas atlikęs bausmę asmuo nori susirasti nekvalifikuoto darbo – sargo, budėtojo, krovėjo. Ieškančios darbo moterys paprastai siunčiamos į siuvyklas, tačiau galinčios jas įdarbinti didelės įmonės mieliau pasirenka neteistas moteris. SOCIALINĖS PARAMOS BEI SVEIKATOS APSAUGOS PROBLEMA
  17. Socialinė parama grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenims geriausiai padėtų išgyvendinti recidyvinį nusikalstamumą. Paleistas iš įkalinimo įstaigos asmuo pirmiausia privalo per du mėnesius kreiptis į vietos savivaldos institucijas, kurios teritorijoje buvo registruotas, globos ir rūpybos skyrių. Čia jam gali būti suteikta socialinė parama: skiriama nedidelė vienkartinė pašalpa, jis apgyvendinamas nakvynės namuose (jeigu yra vietų), jam suteikiami talonai nemokamai maitintis, pasiūloma dirbti viešuosius darbus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 1997 metais surinko duomenis iš vietos savivaldos institucijų apie 1996–1997 metais suteiktą socialinę paramą nurodytiesiems asmenims. 1996 metais į rajonų (miestų) savivaldos institucijų globos ir rūpybos skyrius kreipėsi 9674 asmenys (iki 1997 m. rugsėjo 1 d. – dar 6692 asmenys), grįžę iš įkalinimo ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų. Iš jų: suteikta vienkartinė pašalpa – 40,8 procento asmenų, nakvynės namuose apgyvendinta 4,7 procento asmenų, išduoti talonai nemokamai maitintis – 63,6 procento asmenų, išduoti laikinosios registracijos pažymėjimai – 27,7 procento asmenų, įdarbinta tik 5,9 procento asmenų, kitokia pagalba suteikta 6,1 procento asmenų. Nors tas pats asmuo gali gauti keleriopą paramą, tačiau vyrauja vienkartinės pašalpos, talonai nemokamai maitintis ir laikinosios registracijos pažymėjimai. Prašymus gauti vienkartinę pašalpą 1996 metais pateikė 4102 asmenys, ji suteikta 3945 asmenims (96,2 procento), maitinimo talonus panoro gauti 6085 asmenys, jie išduoti 6150 asmenų (101,1 procento), iš 2892 asmenų, pateikusių prašymus išduoti laikinosios registracijos pažymėjimus, juos gavo 2683 asmenys (92,8 procento). Teikdami reikiamas socialines paslaugas asmenims, grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų, vietos savivaldos institucijų globos ir rūpybos skyriai susiduria su daugybe problemų. Šioje srityje dabar dirbama nepakankamai.
  18. Nuteisti ir grįžę iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenys labai dažnai serga aktyvia džiovos forma. Džiova sergama daugiausia todėl, kad kalėjimuose prastos gyvenimo sąlygos: jie perpildyti, nėra pertvarų, užsikrečiama ir karceriuose. Šiuos ligonius reikia siųsti ne į nakvynės namus, o į ligonines, kuriose vietų skaičius ribotas. Kaliniai turi ir kitokių sveikatos problemų, kurios riboja jų darbingumą ir sunkina pragyvenimą, o specialių globos ir slaugos įstaigų nedarbingiems asmenims kol kas nėra. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 1998 m. gegužės 1 d. įkalinimo įstaigose buvo 183 invalidai, 72 – pensinio amžiaus asmenys. Nemaža nuteistųjų – alkoholikai ir narkomanai. Psichologinės problemos
  19. Kad nuteistų ir grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų socialinė adaptacija būtų sėkminga, reikia spręsti ir jų psichologines problemas. Izoliacija sukelia stresą, kuris aštrina psichologines problemas, sukelia naujų. Asmuo, atlikęs bausmę įkalinimo įstaigoje, paprastai neišvengia neigiamos kalėjimo įtakos. Išeinančio į laisvę asmens laukia nauji sunkumai – pasikeitusios gyvenimo aplinkybės, kalėjime įgyta patirtis netinka laisvėje, baugina aplinkinius. Neigiamas visuomenės požiūris, buities sunkumai, biurokratiniai barjerai dar labiau pažeidžia ir taip ne itin stabilią asmens vidinę pusiausvyrą, nes išspręsti kad ir menkiausią kasdienį klausimą laisvėje reikia pastangų ir atsakomybės, nuo kurių lengvai atpratina gyvenimas „anapus sienos“. Taigi neišsprendus psichologinių problemų, neįmanoma efektyviai spręsti praktinių ir socialinių nuteistųjų resocializacijos problemų. Šiuo metu stinga tarnybų, kurios teiktų ilgalaikes psichosocialines konsultacijas buvusiems kaliniams, domėtųsi, kaip jie gyvena, patartų, kaip galima būtų išspręsti vieną ar kitą socialinę problemą, nuolat konsultuotų juos pagal individualų veiklos planą, mokytų pamirštų gyvenimo įgūdžių ir pamažu padėtų integruotis į visuomenę. Galima paminėti Panevėžio darbo rinkos tarnybą, kuri bendradarbiauja su Panevėžio bendrojo režimo pataisos darbų kolonija: nuteistųjų grupėse nagrinėjami persikvalifikavimo, įdarbinimo klausimai, joms diegiami bendravimo įgūdžiai. III. SOCIALINĖS ADAPTACIJOS PRIEMONĖS Teisinė bazė, valstybinių ir regioninių institucijų veikla
  20. Šiuo metu galioja nemažai įstatymų ir nutarimų, reglamentuojančių paramą asmenims, grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų. Priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 318 „Dėl nakvynės namų steigimo grįžusiems iš įkalinimo vietų bei kai kuriems kitiems asmenims ir jų įdarbinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-540). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 9 d. nutarime Nr. 360 „Dėl Socialinės paramos koncepcijos“ (Žin., 1994, Nr. 36-653) socialinės paslaugos numatytos ir asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų. Už socialinės apsaugos funkcionavimą atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės – už jos teikimą savo teritorijoje. Savivaldybės teikia ir perka paslaugas (taip pat ir iš nevyriausybinių organizacijų). Finansavimo šaltiniai – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, aukojamos lėšos, mokesčiai už socialines paslaugas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 8 d. nutarime Nr. 705 „Dėl Socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 62-1219) numatyta steigti šias įstaigas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 104-2367) numatyta socialines paslaugas teikti asmenims, grįžusiems iš įkalinimo, kardomojo kalinimo (suėmimo), socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 101-2015; 1996, Nr. 35-876) 6 straipsnis reglamentuoja apskrities valstybinių socialinės paramos ir globos įstaigų bei tarnybų steigimą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1440 „Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo“ (Žin., 1996, Nr. 119-2796) savivaldybės gali savo sprendimais steigti adaptacijos tarnybas. Pagal galiojančią Lietuvos Respublikoje tvarką asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, įsidarbina bendrąja tvarka arba kreipiasi dėl darbo į teritorines darbo biržas. Pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 2-25) 8 straipsnį šiems asmenims taikomos papildomos užimtumo garantijos – be bendrų visiems įregistruotiems darbo biržose asmenims teikiamų paslaugų, darbdaviams gali būti nustatytos jų įdarbinimo arba naujų darbo vietų jiems steigimo kvotos. Nevyriausybinių organizacijų veikla
  21. Socialines paslaugas pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą teikia ir nevyriausybinės organizacijos. Tik kas dešimta įregistruota aktyvi nevyriausybinė organizacija teikia socialinę pagalbą ir socialines paslaugas. Dar mažiau jų teikia socialinę pagalbą asmenims, grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų. Vilniuje socialinę pagalbą kaliniams teikia Lietuvos kalinių globos draugija. Ji tai daro penkerius metus ir turi sukaupusi nemažai patirties. Kaune veikia Katalikiška labdaros organizacija „Tėvo namai“, kuri pirmoji pradėjo dirbti reabilitacinį ir adaptacinį darbą su buvusiais kaliniais – aprūpinti juos gyvenamuoju plotu, darbu ir panašiai. Tačiau nevyriausybinės organizacijos per mažai bendradarbiauja tarpusavyje, taip pat su valstybinėmis institucijomis. Jos bendradarbiautų geriau, jeigu būtų steigiamos bendros institucijos – socialinės adaptacijos centrai ir tarnybos. IV. ĮVERTINIMAS IR IŠVADOS
  22. Nors pagal galiojančius teisės aktus asmenys, grįžę iš Pataisos reikalų departamento įstaigų, turi teisę į valstybės paramą – gauti kur apsigyventi, tai viena iš aktualiausių problemų, mat nakvynės namuose daugiau gyvena kitų asmenų, ne buvusių kalinių. Taigi turėtų būti numatyta ir kitokių gyvenamojo būsto suteikimo tokiems asmenims būdų.
  23. Kad grįžę iš Pataisos reikalų įstaigų asmenys greičiau integruotųsi į visuomenę, reikėtų: 13.
  24. kruopščiai rengti kalinius išeiti į laisvę. Turėtų būti rengiamos išleidžiamų į laisvę kalinių švietimo bei rengimo gyventi laisvėje programos, atitinkamos priemonės. Jie turėtų būti supažindinami su darbo rinka, žinoti savo teises ir pareigas pasibaigus įkalinimo laikui. Tai turėtų daryti socialiniai (auklėjamojo darbo tarnybų) darbuotojai; 13.
  25. laisvės atėmimo vietose organizuoti kalinių, kuriems artimiausiais metais baigiasi įkalinimo laikas, profesinį mokymą – mokyti juos paklausą darbo rinkoje turinčių profesijų.
  26. Būtina tobulinti socialinių, švietimo bei medicinos paslaugų teikimo nuteistiesiems ir grįžusiesiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų sistemą, rengti kvalifikuotus socialinius darbuotojus bei kitus specialistus, kurie su jais dirbtų.
  27. Psichologinė parama būtina sprendžiant vadinamųjų rizikos grupių integravimosi į visuomenę problemas. Šios paramos organizavimas itin prisidėtų prie valstybės socialinės politikos humanizavimo, realios dvasinės nuteistojo ir grįžusiojo iš Pataisos reikalų departamento įstaigos reabilitacijos, tai sukurtų palankesnes vidines sąlygas įgyvendinti kitas numatytas šioje programoje priemones. V. PROGRAMOS POLITIKA IR STRATEGIJA
  28. Trumpalaikis šios programos tikslas nurodytas 1 punkte, ilgalaikis tikslas – rūpintis, kad nebūtų nusikalstama pakartotinai. Buvusių kalinių adaptacijai iki šiol valstybė skyrė per mažai dėmesio. Kai kurios institucijos, savivaldybės bando šį tą nuveikti, bet tokia veikla būtų sėkmingesnė susisteminta ir koordinuojama apskričių. Socialinę adaptaciją reikėtų pradėti įkalinimo įstaigose, tam būtina steigti socialinių darbuotojų etatus, rūpintis kalinių švietimu, perkvalifikavimu, užimtumu, socialiniu orientavimu, teisiniu ir doroviniu švietimu. Turėtų būti rengiami kursai ir pareigūnams, ir kaliniams, pavyzdžiui, remiantis Švedijos patirtimi, kursai, kuriuose kaliniai būtų mokomi prisitaikyti prie dienotvarkės, atgauti sugebėjimą dirbti kolektyve. Taigi, per pirmąjį programos etapą (1999–2000 metais) numatoma tobulinti kalinių švietimą ir rengti darbuotojus dirbti su nuteistaisiais. Taip pat numatoma spręsti kalinių bei grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų, sergančių džiova, problemas. Buvę kaliniai paprastai apsigyvena didžiuosiuose miestuose, todėl per antrąjį programos etapą (2000–2001 metais) numatoma daugiausia dėmesio skirti Kauno bei Vilniaus apskritims – 2000 metais įsteigti grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų socialinės adaptacijos padalinius šiose apskrityse, kurie vėliau prireikus būtų pertvarkyti į socialinės adaptacijos centrus. Apskrities viršininko administracijos padalinyje iš pradžių dirbtų 2–3 specialistai. Per trečiąjį programos etapą (2001–2003 metais) numatoma plėtoti grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų socialinės adaptacijos padalinių apskrityse ir socialinės adaptacijos institucijų savivaldybėse tinklą. VI. PROGRAMOS VYKDYTOJAI
  29. Šios programos vykdytojai yra: 17.
  30. apskričių viršininkų administracijos, kurios: 17.1.
  31. rengia skaičiavimus, kiek ateinančiais metais lėšų reikės kalinių mokymui įkalinimo įstaigose organizuoti, bendradarbiaudamos su įkalinimo įstaigomis, Švietimo ir mokslo ministerija bei Darbo rinkos mokymo tarnyba; 17.1.
  32. formuoja palankią viešąją nuomonę apie asmenis, grįžusius iš Pataisos reikalų departamento įstaigų, steigia socialinės adaptacijos padalinius asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų; 17.1.
  33. steigia specialias socialinių paslaugų institucijas asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų (nepilnamečiams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis ir kitiems); 17.1.
  34. planuoja ir kontroliuoja šiai programai vykdyti skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Apskrityse steigiami socialinės adaptacijos padaliniai, kurie: bendradarbiauja su įkalinimo įstaigomis, darbo biržomis, savivaldybėmis, policijos komisariatais ir kitomis valstybinėmis tarnybomis, koordinuoja jų darbą, siekdami užtikrinti sėkmingą buvusių kalinių socialinę adaptaciją; renka ir sistemina informaciją apie grįžusius iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenis apskrityje; steigia specialias socialinių paslaugų institucijas asmenims, grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų (nepilnamečiams, sergantiems užkrečiamosiomis ligomis ir kitiems). Savivaldybėse turi būti steigiama daugiau grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų socialinės adaptacijos institucijų (tarnybų, įvairių dienos centrų, nakvynės namų), šiuo tikslu bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis; 17.
  35. vietos savivaldos institucijos, kurios: 17.2.
  36. rūpinasi piniginės, materialinės paramos bei socialinių paslaugų teikimu jų teritorijoje nuolat gyvenantiems asmenims, grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų (nustatytąja tvarka); 17.2.
  37. teikia informaciją socialinės adaptacijos padaliniams apskrityse apie asmenų, grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų, skaičių, gyvenamąją vietą, profesiją bei kitką; 17.2.
  38. steigia socialinės adaptacijos institucijas. Prie vietos savivaldos institucijų steigiamos socialinės adaptacijos institucijos, kurios: konsultuoja asmenį, suteikia jam individualią materialinę, psichologinę ir moralinę paramą; padeda asmeniui atgauti socialinius įgūdžius; aprūpina asmenį laikinuoju gyvenamuoju plotu; siunčia asmenį į reikiamas institucijas, bendradarbiauja su darbo biržomis, savivaldybių globos ir rūpybos skyriais, socialinės adaptacijos centrais prie apskričių, įkalinimo įstaigomis, policijos komisariatais ir kitomis institucijomis; palaiko ryšius su buvusiais klientais, teikia paramą grįžusių iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenų šeimoms; 17.
  39. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri: 17.3.
  40. kasmet renka informaciją apie šios programos įgyvendinimą; 17.3.
  41. bendradarbiauja su suinteresuotomis vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis asmenų, grįžusių iš įkalinimo vietų, socialinės adaptacijos klausimais; 17.3.
  42. perkvalifikuoja, konsultuoja ir įdarbina (Lietuvos Respublikos darbo birža ir Darbo rinkos mokymo tarnyba) grįžusiuosius iš įkalinimo vietų; 17.3.
  43. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl šios programos tobulinimo; 17.
  44. Vidaus reikalų ministerija (kai pagal Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1736) Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bus perduotas Teisingumo ministerijai, – Teisingumo ministerija), kuri: 17.4.
  45. sprendžia su apskričių ir savivaldybių socialinės adaptacijos padaliniais bei tarnybomis asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš Pataisos reikalų departamento įstaigų, socialinės integracijos į visuomenę klausimus; 17.4.
  46. nuolat teikia Respublikinei darbo biržai informaciją apie artimiausią pusmetį paleidžiamų į laisvę asmenų skaičių, jų gyvenamąją vietą bei profesiją; 17.4.
  47. kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, pasitelkusi aukštąsias mokslo įstaigas, rengia asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš Pataisos reikalų departamento įstaigų, socialinio ir teisinio švietimo programą; 17.4.
  48. organizuoja asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę ir neturintiems asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, Lietuvos Respublikos piliečio pasų, laikinųjų pažymėjimų ar leidimų nuolat gyventi Lietuvoje išdavimą; 17.
  49. Švietimo ir mokslo ministerija, kuri aukštųjų mokslo įstaigų padedama koordinuoja pavaldžių švietimo įstaigų veiklą įtraukiant į švietimo sistemą grįžusius iš įkalinimo vietų asmenis; 17.
  50. nevyriausybinės organizacijos, kurios: 17.6.
  51. padeda įgyvendinti šią programą; 17.6.
  52. teikia finansinę bei kitokią paramą grįžusiems iš Pataisos reikalų departamento įstaigų asmenims jų socialinės adaptacijos laikotarpiu.
  53. Šią programą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
  54. Šios programos finansavimo šaltiniai: 19.
  55. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių lėšos; 19.
  56. užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų parama; 19.
  57. Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų įsteigtų paramos fondų lėšos.
  58. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede. ______________ Nuteistų ir grįžusių iš kardomojo kalinimo vietų, pataisos darbų ir socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų asmenų socialinės adaptacijos 1999–2003 metų programos priedas NUTEISTŲ IR GRĮŽUSIŲ IŠ KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ, PATAISOS DARBŲ IR SOCIALINĖS BEI PSICHOLOGINĖS REABILITACIJOS ĮSTAIGŲ ASMENŲ SOCIALINĖS ADAPTACIJOS 1999–2003 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Lėšų poreikis, tūkst. litų Priemonės pavadinimas Įvykdymo terminas iš viso iš jų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Atsakingas vykdytojas I. Pirmasis programos etapas
  59. Ištirti, kokio socialinę paramą teikiančių organizacijų ir institucijų tinklo bei kokios socialinės paramos reikia buvusiems kaliniams 1999 metai 12 12 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  60. Mokyti įkalinimo įstaigose dirbančius socialinius darbuotojus 1999–2000 metai 50 – Vidaus reikalų ministerija, kiti fondai
  61. Supažindinti įkalinimo įstaigų medicinos personalą su ankstyvo džiovos diagnozavimo ir kontroliuojamo gydymo metodais 1999–2000 metai 22 10 Vidaus reikalų ministerija, kiti fondai
  62. Aprūpinti Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos respublikinę ligoninę ankstyvo džiovos diagnozavimo ir gydymo įranga 1999–2000 metai 53 53 Vidaus reikalų ministerija
  63. Įsteigti grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinės adaptacijos padalinius 1999–2000 metai 2´60== 120 120 Kauno bei Vilniaus apskričių viršininkų administracijos
  64. Įsteigti Vilniuje švietimo bei adaptacijos centrą grįžusiems iš įkalinimo įstaigų asmenims bei jų šeimos nariams 1999–2000 metai 50 50 Vilniaus apskrities viršininko administracija
  65. Steigti slaugos namus asmenims, sergantiems atvirąja džiovos forma bei kitomis užkrečiamosiomis ligomis 1999–2000 metai 1000 800 Kauno apskrities viršininko administracija
  66. Parengti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš įkalinimo įstaigų, socialinio, teisinio ir profesinio švietimo programas 1999–2000 metai – – Vidaus reikalų ministerija kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos teisės akademija
  67. Parengti grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinės adaptacijos centrų nuostatus, kuriuose būtų numatyta šių centrų struktūra, finansavimas, kontrolė ir bendradarbiavimo su įvairiomis valstybinėmis tarnybomis būdai 1999–2000 metai – – Vilniaus ir Kauno apskričių viršininkų administracijos
  68. Išplėsti Kauno miesto socialinės reabilitacijos centrą 1999–2000 metai 320 220 Kauno apskrities viršininko administracija Iš viso lėšų pagal 1–10 punktus 1627 1265 II. Antrasis programos etapas
  69. Rengti nuteistų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinius tyrimus 2000 metai 45 45 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
  70. Aprūpinti Vilniaus tardymo izoliatorių–kalėjimą, Pravieniškių gydymo pataisos darbų koloniją ankstyvo džiovos diagnozavimo ir gydymo kontrolės įranga 2000 metai 73 73 Vidaus reikalų ministerija
  71. Įsteigti vienos dienos centrą buvusiems kaliniams Vilniaus miesto savivaldybėje 2000 metai 850 420 Vilniaus miesto savivaldybė
  72. Steigti grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinės adaptacijos centrus apskrityse 2001 metai 3´60=180 180 apskričių viršininkų administracijos
  73. Parengti buvusių kalinių profesinio mokymo ir įdarbinimo programą 2000 metai 300 300 Darbo birža ir Darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
  74. Parengti psichologines priemones socialinei bei profesinei adaptacijai tobulinti 2000 metai 150 150 Darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Iš viso lėšų pagal 11–16 punktus 1598 1168 III. Trečiasis programos etapas
  75. Steigti grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų socialinės adaptacijos padalinius apskričių viršininkų administracijose (atsižvelgiant į tyrimų duomenis) 2003 metai 5´60=300 300 apskričių viršininkų administracijos
  76. Steigti socialinės adaptacijos institucijas buvusiems kaliniams – tarnybas, nakvynės namus, dienos centrus ir kita (atsižvelgiant į tyrimų duomenis) 2003 metai 2000 – vietos savivaldos institucijos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis Iš viso lėšų pagal 17 ir 18 punktus 2300 300 Iš viso 5525 2733 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.