LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROJE 1999 M. 1999 m. lapkriči

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROJE 1999 M. 1999 m. lapkričio 2 d. Nr. 344 Vilnius

1. Keičiu, atsižvelgdamas į 1999 10 22 pasitarimo dėl žvejybos Baltijos jūroje išvadas, aplinkos ministro 1999 01 18 įsakymą Nr. 16 „Dėl žvejybos reguliavimo Baltijos jūroje 1999 m.“ (Žin., 1999, Nr. 11-270, Nr. 43-1374, Nr. 84-2509) ir išdėstau jį nauja redakcija: „DĖL ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROJE 1999 M. Atsižvelgdamas į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) 24-osios sesijos ir Žuvų išteklių naudojimo ir atkūrimo tarybos rekomendacijas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540):
2. Nustatau, kad: 1.
3. Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse 1999 m. leidžiama sugauti 1 300 vnt. šlakių; 1.
4. didesniame negu 20 m gylyje leidžiama žvejoti visų dydžių strimeles ir bretlingius; 1.
5. Baltijos jūroje draudžiama žvejoti: 1.3.
6. lašišas ir šlakius iki lapkričio 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis; 1.3.
7. otus, kurie mažesni kaip 35 cm (matuojant nuo burnos iki uodegos peleko galo); 1.
8. Baltijos jūros priekrantėje specializuotai žvejybai naudojamų tinklaičių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip: 1.4.
9. otams – 110 mm; 1.4.
10. plekšnėms – 90 mm; 1.
11. priekrantėje (iki 20 m gylio) draudžiama: 1.5.
12. naudoti 25-54 mm akių dydžio tinklaičius bei rėminius ir trisienius bet kokio akių dydžio tinklaičius; 1.5.
13. naudoti 18-24 mm akių dydžio tinklaičius: 1.5.2.
14. 1-21 žvejybos baruose iki gruodžio 1 d.; 1.5.2.
15. 22-29 žvejybos baruose iki lapkričio 15 d.; 1.5.
16. statyti tinklus šachmatų tvarka. Tarpusavyje sujungtų tinklų ilgis negali viršyti 300 m. Atstumai tarp sujungtų tinklų eilėse turi būti ne mažesni kaip 300 m, o tarp eilių – ne mažesni kaip 200 m; 1.5.
17. žvejoti didesniais kaip 12 m bendro ilgio laivais; 1.
18. naudojant menkių traluose Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) žvejybos taisyklėse nustatytos konstrukcijos (2 modelis) išėjimo langus, jų konstrukcija turi atitikti IBSFC 24-osios sesijos rekomendacijos Nr. 8 reikalavimus (pridedama); 1.
19. naudoti tralus mažesniame negu 20 m gylyje galima tiktai mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais, taip pat Lietuvos jūrų muziejaus laikomų gyvūnų maitinimo tikslais žvejojantiems laivams, jeigu jų techninės charakteristikos neleidžia naudoti tralų didesniame gylyje; 1.
20. 1999 metais pagal susitarimą su Europos Bendrija leidžiama Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje žvejoti 10-čiai Europos Sąjungos laivų, kurių ilgis didesnis kaip 40 m, tačiau neviršija 43 m; 1.
21. užsienio laivų kapitonai pranešimus apie įplaukimą į Lietuvos ekonominę zoną arba išplaukimą iš jos privalo perduoti ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki ekonominės zonos ribos kirtimo.
22. Įpareigoju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą kontroliuoti, kad neverslinio dydžio žuvų priegauda neviršytų Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklėse nurodytų dydžių, o vietose, kur didesnės priegaudos išvengti neįmanoma, nurodyti įmonėms žvejybą nutraukti.
23. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.“
24. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“. L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS DANIUS LYGIS Patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 16 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 11 02 įsakymo Nr. 344 redakcija) IBSFC Žvejybos taisyklių IV priedas (pagal IBSFC 24-osios sesijos rekomendaciją Nr. 8) Išėjimo langai (2 modelis) 105 mm kvadratinių akių lango 105 mm tralo maiše detalizavimas Langų identifikacija Langai yra stačiakampės tinklo dalys tralo maiše. Jame turi būti du langai. Langų dydis Kiekvienas langas turi būti ne mažesnis nei 45 cm pločio išilgai viso jo ilgio. Kiekvienas langas turi būti ne mažesnis nei 3,5 m ilgio matuojant išilgai jo kraštus (1 paveikslas). Langų ilgis turi būti ne mažesnis nei 80% tralo maišo ilgio. Langų tinklas Tinklo langų akių anga turi būti ne mažesnė nei 105 mm. Akys turi būti kvadrato formos, t. y. visi keturi lango tinklo kraštai turi eiti palei juostas. Tinklas įtvirtinamas taip, kad juostos eitų lygiagrečiai ir statmenai tralo maišo ilgiui. Lango plotį turi sudaryti 8 atviros kvadratinės akys. Langų padėtis Topenantais, einančiais kairiojo ir dešiniojo šonų link, tralo maišas padalijamas į viršutinį ir apatinį panelius (1 paveikslas). Du langai turi būti žemesniajame panelyje, iš karto greta ir žemiau topenantų (1 paveikslas). Langai turi baigtis 40-50 cm atstumu nuo tralo maišo raiščio (1 paveikslas). Priekinis lango galas pritaisomas prie normalaus tralo maišo tinklo 8 akių pločiu. Vienas kraštas turi būti pritaisomas prie topenanto arba iš karto greta jo, o kitas kraštas – prie normalaus tralo maišo žemesniojo panelio tinklo, įprastinių mazgų tiese. Akių angos visame tralo maiše Visos tralo maišo dalys turi atitikti minimalų 105 mm akių dydį. ______________