NUTARIMAS DĖL EUROPOS STANDARTO GELEŽINKELIO LIETUVOS IR LENKIJOS VALSTYBĖS SIENA–MARIJAMPOLĖ–KAUNAS TRASOS (0–85,1 KM) TIESIMO SPECIALIOJO PLANO SPRE

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL EUROPOS STANDARTO GELEŽINKELIO LIETUVOS IR LENKIJOS VALSTYBĖS SIENA–MARIJAMPOLĖ–KAUNAS TRASOS (0–85,1 KM) TIESIMO SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ PATVIRTINIMO 1999 m. lapkričio 11 d. Nr. 1273 Vilnius Siekdama užtikrinti, kad būtų pradėtas projektuoti Europos standarto geležinkelis 1-ajame visos Europos transporto koridoriuje Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva per Lietuvos teritoriją, įgyvendindama Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas trasos (0–85,1

1. km)tiesimo specialiojo plano sprendinius (pridedama). 2. Pripažinti netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1122 „Dėl europinio standarto geležinkelio Lietuvos–Lenkijos siena–Kaunas tiesimo “(Žin., 1997, Nr. 94-2365) 2 punktą; 2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1140 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1122 „Dėl europinio standarto geležinkelio Lietuvos–Lenkijos siena–Kaunas tiesimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2355) 1.1 punktą. L. e. socialinės apsaugos ir darbo ministro pareigas, l. e. Ministro Pirmininko pareigas Irena Degutienė L. e. susisiekimo ministro pareigas Rimantas Didžiokas Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1273 europos standarto geležinkelio lietuvos ir lenkijos valstybės siena–marijampolė–kaunas trasos (0–85,1 KM) tiesimo specialiojo plano sprendiniai 1. Europos standarto geležinkelio Lietuvos ir Lenkijos valstybės siena–Marijampolė–Kaunas trasos (toliau vadinama – geležinkelio trasa, trasa) tiesimo koncepcijos pagrindas – 1996 metais Suomijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos transporto ministrų ir Europos Sąjungos Komisijos vadovaujančiųjų pareigūnų pasirašytas 1-ojo Kretos transporto koridoriaus plėtros supratimo memorandumas, kuriame nustatyta, kad geležinkelio ir kombinuotojo transporto infrastruktūra, krovinių ir keleivių terminalai, sandėliavimo ir eismo valdymo įrenginiai yra sudėtinė multimodalinio transporto koridoriaus Helsinkis–Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva dalis. 2. Šie sprendiniai parengti pagal Susisiekimo ministerijos užsakymu Transporto ir kelių tyrimo instituto 1998 metais parengtus privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus: 2.1. specialųjį planą (Nr. 98-38), kurį sudaro: 2.1.1. darbo santrauka; 2.1.2. geležinkelio trasa; 2.1.3. prieigų prie viadukų, jungiamųjų kelių ir tarnybinių privažiavimų trasos; 2.1.4. geležinkelio trasos variantas šalia Kauno–Marijampolės–Suvalkų kelio (19,8–46,7 km); 2.1.5. poveikio aplinkai pirminis vertinimas; 2.1.6. socialinis vertinimas; 2.1.7. procedūrų dokumentai; 2.1.8. viešo svarstymo ataskaita; 2.2. statinio statybos pagrindimą (Nr. 98-38), kurį sudaro: 2.2.1. darbo santrauka; 2.2.2. statinio statybos pagrindimas (strateginis, ekonominis ir techninis aspektai); 2.2.3. poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos parengimas ir suderinimas; 2.2.4. trasos varianto nuo Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos iki įsijungimo į II alternatyvos trasą (29,5
2. km)rekognoskuotė; 2.2.5. automobilių kelių tinklo trasoje perplanavimo parengimas; 2.2.6. trasos geodeziniai tyrinėjimai; 2.2.7. trasos inžineriniai geologiniai žvalgybiniai tyrinėjimai; 2.2.8. statybinių medžiagų karjerų apžvalga; 2.2.9. statinio statybos pagrindimas, brėžiniai. 3. Numatytos dvi trasos tiesimo pakopos. Pirmojoje pakopoje numatomas traukinių greitis – 160 km/h, antrojoje – 250 km/h. 4. Pirmojoje pakopoje bus atliekami šie darbai: 4.1. rengiama žemės sankasa dvikeliui geležinkeliui; 4.2. tiesiamas vienkelis geležinkelis; 4.3. statomi geležinkelio tiltai ir viadukai vienkeliui geležinkeliui; 4.4. statomi automobilių kelių viadukai, gyvulių praginos, vandens pralaidos dvikeliui geležinkeliui; 4.5. rekonstruojamas esamas automobilių kelių tinklas; 4.6. rekonstruojamos elektros tiekimo, ryšių linijos ir kitos komunikacijos dvikeliui geležinkeliui; 4.7. rekonstruojami melioracijos įrenginiai; 4.8. prijungiama veikianti Mockavos krovinių perkrovimo stotis, esanti už 11 km nuo Lenkijos–Lietuvos valstybės sienos; 4.9. įrengiamos palei projektuojamą geležinkelio trasą stotys ir kelskyros, atsižvelgiant į geležinkelio eksploatavimo poreikius. 5. Atliekant pirmosios pakopos darbus, bus atsižvelgiama į antrosios pakopos techninius parametrus: 5.1. greitinis geležinkelis; 5.2. dvikelis geležinkelis; 5.3. mišrus (keleivių ir krovinių) eismas; 5.4. minimalus atvykimo bei išvykimo kelių ilgis stotyse – 750 m; 5.5. maksimalus traukinio ilgis – 700 m; 5.6. ašies apkrova – 225 kN; 5.7. maksimalus traukinio svoris – 2000 t; 5.8. viso ruožo elektrifikavimas; 5.9. sanitarinės zonos plotis – 100 m abipus geležinkelio; 5.10. apsaugos zona atvirose vietose – 20 m į abi puses nuo geležinkelio žemės sankasos briaunos, miškuose – 45 m. Antrojoje pakopoje bus įgyvendinti nurodytieji standartų ir normų reikalavimai. 6. Trasos kryptis atitinka esamą geležinkelio per valstybės sieną kryptį. Projektuojama trasa įgalins prie naujo geležinkelio prijungti esamas Mockavos ir Šeštokų geležinkelio stotis. 7. Prieš Mockavą 6,5 km geležinkelio trasa daro 42 42 posūkį Marijampolės pusėn ir su nedideliais posūkiais, apeidama reljefo ir statybų kliūtis, nedaug nukrypdama nuo teorinės tiesės, ateina į būsimąją Marijampolės stotį šalia Baraginės gyvenvietės. Tarp naujos trasos ir esamo geležinkelio ties Marijampolės stotimi yra 1,3–1,5 km tarpas, leidžiantis lygiagrečiai įrengti skirtingo pločio vėžių geležinkelio kelius sąstatams į perkrovimo aikšteles. Už Marijampolės iki Kauno geležinkelio trasa beveik sutampa su teorine tiese. Trasos pabaiga šiuo projektavimo etapu – 85,1 km, iki sankirtos su rajoninės reikšmės keliu Nr. 1913 Kaunas–Pakuonis. Geležinkelio trasai tiesti prireiks daugiau kaip 513 ha (daugiausia Liudvinavo ir Veiverių seniūnijose) dirbamos žemės. 8. Projektuojamo ruožo pabaigoje (85
3. km)trasa eis 1 km atstumu nuo esamo geležinkelio ir Rokelių geležinkelio stoties. Šioje vietoje reljefas ir neužstatytas apie 450 ha plotas leidžia įrengti pirmojo etapo galinę stotį su krovinių perkrovimo aikštelėmis bei visa reikiama infrastruktūra. Geležinkelio tąsa ir Kauno logistikos centro vieta bus nustatyta antrojo geležinkelio tiesimo etapo teritorijų planavimo dokumentuose, atsižvelgiant į rengiamos PHARE techninės pagalbos studijos rekomendacijas. 9. Pagrindiniai geležinkelio trasos plano (pagal trasos plano brėžinį, trasos planas ir jo koordinatės M1: 100000, Nr. 1167-9-0-SP) rodikliai yra: 9.1. trasos ilgis L=85,1 km; 9.2. trasos pailgėjimas L=5,699 km; 9.3. trasos plėtros koeficientas – 85,100: 79,401=1,07; 9.4. mažiausias gulsčios kreivės spindulys – 4000 m; 9.5. posūkio kampų suma, tenkanti vienam trasos km – 1,6. 10. Numatoma, kad geležinkelio trasa eis per 308 savininkų sklypus (bus patikslinta darant žemėtvarkos projektą). Dirbamoji žemė bus paimta krovinių perkrovimo stotims: Marijampolės seniūnijoje – 21 sklypas, Rokų seniūnijoje – 67 sklypai, tai atitinkamai sudarys – 250 ha ir 450 ha. 11. Geležinkelio trasos žemės sankasai įrengti gyvenamieji namai nekliudys. Į 100 m pločio nuo geležinkelio ašies sanitarinę zoną pateks dalis sklypų ir sodybų