EUROPOS SĄJUNGOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ASOCIACIJOS TARYBOS Sprendimas dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos programose mok

(1)kadangi pagal Europos sutarties 110 straipsnį ir jos XX priedą Lietuva gali dalyvauti Bendrijos bendrosiose programose, konkrečiose programose, projektuose ar kitose Bendrijos priemonėse, ypač mokslinių tyrimų srityje;

(2)kadangi Europos Viršūnių Taryba 1997 m. gruodžio 12-13 d. Liuksemburge vykusiame susitikime ragino atverti šalims kandidatėms kai kurias Bendrijos programas (tokias, kaip mokslinių tyrimų srityje), siekiant supažindinti jas su Sąjungos politika ir darbo metodais; tikintis, kad kiekviena šalis nuolat didins savo finansinį įnašą (PHARE prireikus galės prisidėti prie valstybės kandidatės nacionalinių įnašų finansavimo);

(3)kadangi aukščiau nurodytose išvadose šalys kandidatės irgi kviečiamos dalyvauti stebėtojomis, o sprendžiant joms rūpimus klausimus ir Komisijai padedančių komitetų darbe, įgyvendinant programas, prie kurių finansavimo jos prisideda;

(4)kadangi Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba sprendimu Nr. 182/1999/EC priėmė Bendrąją Europos Bendrijos veiklos programą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo srityje (1998-2002), toliau vadinamą „Penktąja bendrąja programa“;

(5)kadangi pagal Europos sutarties 110 straipsnį Lietuvos dalyvavimo minėtos sutarties XX priede nurodytoje veikloje sąlygas nustato Asociacijos taryba, PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ: 1 straipsnis Lietuva gali dalyvauti konkrečiose Penktosios bendrosios programos programose pagal sąlygas, nustatytas I, II ir III prieduose, kurie sudaro šio sprendimo neatsiejamą dalį. 2 straipsnis Šis sprendimas galioja tol, kol trunka Penktoji bendroji programa. 3 straipsnis Priėmus šį sprendimą, jis įsigalioja kito mėnesio pirmąją dieną. Pasirašyta Briuselyje 1999 m. rugsėjo 16 d. Asociacijos Tarybos vardu Pirmininkas ekretoriai A. Saudargas G. Scaramucci Z. Pavilionis ______________ I PRIEDAS lietuvos dalyvavimo konkreČiose Penktosios bendrosios PROGRAMOS programose sĄlygos

1. Mokslinių tyrimų subjektai, įsteigti Lietuvoje, gali dalyvauti visose konkrečiose Penktosios bendrosios programos programose. Lietuvos mokslininkai ar mokslinių tyrimų subjektai gali dalyvauti Jungtinio mokslinių tyrimų centro veikloje tol, kol tokios veiklos neapima aukščiau esantis sakinys. „Mokslinių tyrimų subjektai“, apie kuriuos kalbama šiame sprendime, apima: universitetus, mokslinių tyrimų organizacijas, pramonės įmones, tarp jų mažas ir vidutinio dydžio, arba fizinius asmenis.
2. Šio priedo 1 punktas reiškia: - Lietuvoje įsteigtų mokslinių tyrimų subjektų dalyvavimą visose pagal Penktąją bendrąją programą patvirtintose programose tomis sąlygomis, kurios nustatytos „Įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo bei mokslinių tyrimų rezultatų platinimo, įgyvendinant Europos Bendrijos Penktąją bendrąją programą (1998-2002), taisyklėse“; - Lietuvos finansinį įnašą į pagal Penktąją bendrąją programą patvirtintų programų biudžetą, atsižvelgiant į Lietuvos Bendro vidinio produkto (BVP) santykį su Europos Sąjungos valstybių narių ir Lietuvos BVP suma.
3. Lietuvoje įsteigti mokslinių tyrimų subjektai, dalyvaujantys Bendrijos mokslinių tyrimų programose, iš šio dalyvavimo atsirandančių nuosavybės teisių, informacijos naudojimo ir platinimo bei intelektinės nuosavybės požiūriu turi tokias pačias teises, kaip ir mokslinių tyrimų subjektai, įsteigti Bendrijoje, pagal II priedo nuostatas.
4. Atitinkamas Asociacijos tarybos pakomitetis, įsteigtas pagal Europos sutartį, reguliariai, mažiausiai kartą per metus, peržiūri ir įvertina šio sprendimo vykdymą.
5. Lietuvos finansinis įnašas už dalyvavimą vykdant šias konkrečias programas nustatomas proporcingai ir priedo prie asignavimų sumos, kuri kiekvienais metais Europos Sąjungos bendrame biudžete skiriama vykdyti Komisijos finansiniams įsipareigojimams, atsirandantiems dėl darbo, reikalingo šioms programoms įgyvendinti, vadovauti ir vykdyti. Proporcingumo daugiklis, nustatantis Lietuvos įnašą, yra lygus Lietuvos BVP (rinkos kainomis) santykiui su Europos Sąjungos valstybių narių BVP bei Lietuvos BVP (abu – rinkos kainomis) suma. Šis santykis apskaičiuojamas pagal Europos Bendrijų Statistikos įstaigos (Eurostat) paskutinius statistinius duomenis, turimus Europos Bendrijų preliminaraus biudžeto projekto paskelbimo metu. Siekiant palengvinti dalyvavimą konkrečiose programose, Lietuvos įnašas bus nustatomas taip: 1999 m.: Įnašas pagal proporcingumo daugiklį, nustatytą pagal šio punkto antros pastraipos nuostatas, padaugintą iš 0,4; 2000 m.: Įnašas pagal proporcingumo daugiklį, nustatytą pagal šio punkto antros pastraipos nuostatas, padaugintą iš 0,6; 2001 m.: Įnašas pagal proporcingumo daugiklį, nustatytą pagal šio punkto antros pastraipos nuostatas, padaugintą iš 0,8; 2002 m.: Įnašas pagal proporcingumo daugiklį, nustatytą pagal šio punkto antros pastraipos nuostatas. Bendrijos finansinio dalyvavimo taisyklės yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 182/1999/EC IV priede. Taisyklės, reguliuojančios Lietuvos finansinį įnašą, nustatytos šio sprendimo III priede.
6. Nepažeidžiant 3 punkto nuostatų, Lietuvoje įsteigti mokslinių tyrimų subjektai, dalyvaujantys Penktojoje bendrojoje programoje, turi tas pačias kontraktuose numatomas teises ir pareigas, kaip ir Bendrijoje įsteigti subjektai, atsižvelgiant į Bendrijos ir Lietuvos abipusius interesus. Lietuvos mokslinių tyrimų subjektams taikomos tos pačios sąlygos pateikiant ir vertinant projektų pasiūlymus bei paskiriant ir sudarant sutartis pagal Bendrijos programas, kaip ir sąlygos, taikomos sutartims, sudaromoms pagal tas pačias programas su Bendrijos mokslinių tyrimų subjektais, atsižvelgiant į Bendrijos ir Lietuvos abipusius interesus. Parenkant vertintojus ar ekspertus Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo programoms, taip pat patariančiųjų grupių bei kitų konsultacinių tarnybų narius, padedančius Komisijai vykdyti Penktąją bendrąją programą, Lietuvos ekspertų kandidatūros nagrinėjamos taip pat, kaip ir Bendrijos ekspertų. Lietuvos mokslinių tyrimų subjektas gali būti projekto koordinatoriumi tomis pačiomis, kaip ir Bendrijoje įsteigtiems subjektams taikomomis sąlygomis. Remiantis Bendrijos finansavimo taisyklėmis, susitarimai, kuriuos sudarė Lietuvos mokslinių tyrimų subjektai arba kurie buvo su jais sudaryti, pateikiami kontrolės priemonėms ir auditams, kuriuos atlieka arba jiems vadovauja Komisija ir Audito rūmai. Finansiniai auditai gali būti atliekami siekiant kontroliuoti šių subjektų pajamas ir išlaidas, susijusias su sutartyje numatytų įsipareigojimų Bendrijai vykdymu. Siekiant bendradarbiavimo ir abipusės naudos, atitinkamos Lietuvos institucijos teikia pakankamą ir pagrįstą pagalbą, reikalingą ar padedančią šiomis sąlygomis vykdyti tokias kontrolės priemones ir auditus.
7. Bendrija ir Lietuva pagal galiojančias nuostatas deda visas pastangas, kad palengvintų šiuo sprendimu numatytoje veikloje dalyvaujantiems Lietuvos ir Bendrijos mokslo darbuotojams galimybes laisvai judėti ir gyventi viena kitos teritorijose bei supaprastintų šiai veiklai skirtų prekių sienos kirtimo procedūrą. Šiuo sprendimu numatyta veikla atleidžiama nuo Lietuvoje galiojančių netiesioginių mokesčių, muito mokesčių, importo ir eksporto draudimų bei apribojimų prekėms ir paslaugoms, skirtoms naudoti šiai veiklai.
8. Lietuvos atstovai, svarstant jiems rūpimus klausimus, Penktosios bendrosios programos programų komitetuose dalyvauja kaip stebėtojai. Be to, šie komitetai balsuoja nedalyvaujant Lietuvos atstovams. Lietuva apie tai bus informuota. Dalyvavimo tvarka, kaip nustatyta šioje pastraipoje, įskaitant ir informacijos bei dokumentų gavimo tvarką, yra tokia pati, kaip ir ta, kuri taikoma dalyviams iš valstybių narių.
9. Bendrija ir Lietuva gali nutraukti šiame sprendime numatytą veiklą bet kuriuo metu, pranešdamos apie tai raštu prieš dvylika mėnesių. Nutraukimo metu vykdomi projektai ir veikla tęsiami tol, kol jie užbaigiami šiame sprendime nustatytomis sąlygomis. Bendrijai nusprendus peržiūrėti vieną ar kelias Bendrijos programas, šiame sprendime numatyta veikla gali būti nutraukta bendrai sutartomis sąlygomis. Lietuva informuojama apie peržiūrėtų programų turinį per vieną savaitę po to, kai Bendrija jas patvirtino. Bendrija ir Lietuva informuoja viena kitą per vieną mėnesį, Bendrijai priėmus sprendimą apie ketinimą nutraukti veiklą. Bendrijai patvirtinus naują ilgalaikę bendrąją veiklos programą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei demonstravimo srityje, Asociacijos taryba gali priimti sprendimą dėl Lietuvos dalyvavimo sąlygų. ______________ II PRIEDAS intelektinės nuosavybĖs teisiŲ PASKIRSTYmo principai Teisės į intelektinę nuosavybę, sukurtą ar suteiktą pagal šį sprendimą, turi būti paskirstomos šiame priede nustatyta tvarka. I. Taikymas Šis priedas taikomas pagal šį sprendimą vykdomiems moksliniams tyrimams (toliau vadinamiems „bendrais tyrimais“), išskyrus atvejus, kai Bendrija ir Lietuva (toliau vadinamos „Šalimis“) susitaria kitaip. II. Nuosavybės teisė, teisių paskirstymas ir naudojimas
10. Šiame sprendime „intelektinės nuosavybės“ sąvoka (toliau vadinama – IN) turi tą pačią reikšmę, kuri nurodyta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme priimtos Konvencijos, įsteigiančios Pasaulio intelektinės nuosavybės organizaciją, 2 straipsnyje.
11. Šiame priede aptariamas šalių ir jų dalyvių teisių pasiskirstymas, interesai ir autoriniai atlyginimai. Kiekviena Šalis ir jos dalyviai užtikrina, kad kita Šalis ir jos dalyviai įgyja teises į pagal šiuo priedu jiems suteikiamą intelektinę nuosavybę. Šis priedas jokiu kitu būdu nepakeičia ar nepažeidžia tarp Šalies ir jos piliečių ar dalyvių paskirstytų teisių, interesų ir autorinių atlyginimų, nustatytų laikantis kiekvienoje Šalyje taikomų įstatymų ir tvarkos.
12. Kontraktuose taikomi šie principai: (a) kompetentinga IN apsauga. Šalys, jų agentūros ir/arba jų dalyviai atitinkamai užtikrina, kad per pakankamą laikotarpį nuo pagal šį sprendimą ar įgyvendinimo susitarimus atsirandančios intelektinės nuosavybės sukūrimo jie informuos vieni kitus ir sieks laiku užtikrinti šios intelektinės nuosavybės apsaugą; (b) nustatant Šalių ir jų dalyvių teises bei interesus, atsižvelgiama į Šalių ar jų dalyvių įnašus; (c) efektyvus rezultatų naudojimas; (d) nediskriminacinis elgesys su kitos šalies dalyviais, palyginus su savo šalies dalyviais; (e) slaptos komercinės informacijos apsauga.
13. Dalyviai bendrai parengia Technologijų vadybos planą (TVP) dėl informacijos ir intelektinės nuosavybės, sukurtos bendrų tyrimų metu, nuosavybės teisės ir naudojimo, įskaitant jos paskelbimą. Būdingi TVP požymiai nurodyti šio priedo priedėlyje. TVP tvirtina mokslinių tyrimų finansavime dalyvaujanti Šalies atsakinga finansavimo tarnyba ar departamentas, prieš sudarant konkretų mokslinių tyrimų ir plėtros bendradarbiavimo kontraktą, prie kurio TVP yra pridedamas. TVP rengiamas atsižvelgus į bendrų mokslinių tyrimų tikslus, Šalių ar dalyvių santykinius finansinius ar kitus įnašus, licencijų išdavimo pagal teritoriją ar naudojimo paskirtį pranašumus ir trūkumus, galiojančiais įstatymais nustatytus reikalavimus, tarp jų tuos Šalių įstatymus, kurie reguliuoja IN teises, ir kitus dalyvių laikomus reikalingais veiksnius. Atvykstančių mokslininkų su tyrimu susijusios teisės ir įsipareigojimai dėl IN irgi numatomi bendruose TVP.
14. Informacija ar bendruose tyrimuose sukurta IN, kuri nėra numatyta TVP, Šalims pritarus, paskirstoma TVP nustatytais principais. Nepasiekus susitarimo, tokia informacija ar IN priklauso bendrai visiems bendrų tyrimų, kurių metu buvo sukurta informacija ar IN, dalyviams. Kiekvienas dalyvis, kuriam taikoma ši nuostata, turi teisę naudoti šią informaciją ar IN savo komerciniais tikslais be jokių teritorinių apribojimų.
15. Kiekviena Šalis užtikrina, kad kita Šalis ir jos dalyviai gali turėti teises į šiais principais jiems paskiriamą IN.
16. Išsaugant konkurencijos sąlygas srityse, kurioms įtaką daro šis sprendimas, kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad pagal šį sprendimą įgytos teisės ir pagal jį parengti susitarimai būtų vykdomi skatinant, ypač (i) pagal šį sprendimą sukurtos, pateiktos ar kitokiu būdu prieinamos informacijos platinimą ir naudojimą, ir (ii) tarptautinių standartų patvirtinimą ir įgyvendinimą.
17. Bendros veiklos nutraukimas nedaro įtakos šiame priede numatytoms teisėms ar įsipareigojimams. III. Tarptautinės konvencijos Šalims ar jų dalyviams priklausanti IN turi būti traktuojama pagal tarptautines konvencijas, įskaitant TRIPS sutartį (Su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių sutartis, kurią tvarko Pasaulio prekybos organizacija), taip pat Berno konvenciją (1971 m. Paryžiaus aktas) ir Paryžiaus konvenciją (1967 m. Stokholmo aktas). IV. Literatūriniai moksliniai darbai Nepažeidžiant šio Priedo V skirsnio nuostatų, mokslinius tyrimus bendrai vykdžiusios Šalys ar jų dalyviai kartu skelbia tyrimų rezultatus, jeigu TVP nenumatyta kitaip. Remiantis aukščiau nurodyta bendrąja taisykle, taikoma ši tvarka:

(1)tuo atveju, kai Šalis ar tos Šalies visuomeninė institucija paskelbia mokslo ir technikos žurnalus, straipsnius, ataskaitas, knygas, įskaitant vaizdajuostes ar programinę įrangą, sukurtus vykdant bendrus tyrimus pagal šį sprendimą, kita šalis turi teisę į visame pasaulyje galiojančią neišimtinę, neatšaukiamą, nemokamą licenciją šiems darbams versti, atgaminti, adapuoti, perduoti ir viešai platinti;

(2)Šalys užtikrina, kad literatūriniai moksliniai darbai, sukurti vykdant bendrus tyrimus pagal šį sprendimą ir paskelbti nepriklausomų leidėjų, būtų platinami kuo plačiau;

(3)visose pagal šias nuostatas parengtų ir viešai platinamų darbų, kuriems taikomos autorinės teisės, kopijose turi būti įvardijamas darbo autorius(-ai), jeigu autorius aiškiai nepareiškė noro būti neįvardytas. Kopijose taip pat aiškiai nurodoma bendradarbiavusių Šalių parama. V. Neatskleistina informacija A. Dokumentinė neatskleistina informacija 1. Kiekviena Šalis, jos agentūros ar dalyviai kuo anksčiau ir pageidautina Technologijų vadybos plane nurodo informaciją, kurios jie nenori atskleisti, atsižvelgdami, inter alia, į šiuos kriterijus: (

1. a)informacijos konfidencialumą, t. y. kad jos visuma ar tiksli konfigūracija, ar sudėtinių dalių derinys nebūtų plačiai žinomi ar nedelsiant teisėtomis priemonėmis prieinami tos srities ekspertams; (
2. b)informacijos faktišką ar potencialią komercinę vertę, atsirandančią dėl jos konfidencialaus turinio; (
3. c)informacijos ankstesnę apsaugą, jeigu ją teisėtai kontroliavo asmuo ir tokia apsauga buvo pagrįsta, siekiant išsaugoti šios informacijos slaptumą. Šalys, jų agentūros ir dalyviai atitinkamai gali tam tikrais atvejais susitarti, kad, jeigu nenurodoma kitaip, visa informacija ar jos dalis, pateikta, pasikeista ar sukurta bendrų tyrimų metu, negali būti atskleidžiama. 2. Kiekviena Šalis užtikrina, kad ji pati ir jos dalyviai aiškiai nurodys neatskleistiną informaciją, pavyzdžiui, atitinkamai ją pažymėdami ar padarydami įrašą dėl riboto taikymo. Ši nuostata taikoma ir minėtos informacijos visumos ar jos dalies bet kokiam dauginimui. Gaunanti neatskleistiną informaciją Šalis ir jos dalyvis gerbia informacijos slaptumą. Šie apribojimai automatiškai nutrūksta jos savininkui viešai paskelbus šią informaciją. 3. Pagal šį sprendimą perduotą neatskleistiną informaciją gali platinti gaunančioji šalis ar jos organizacija asmenims, dirbantiems gaunančiajai Šaliai ar organizacijai arba jų įdarbintiems, kuriems leista ją naudoti konkrečiais vykdomų bendrų mokslinių tyrimų tikslais; su sąlyga, kad bet kuri neatskleistina informacija platinama sutinkamai su susitarimu dėl konfidencialumo ir ji pripažįstama tokia, kaip nurodyta aukščiau. 4. Gavusi išankstinį raštišką sutikimą Šalies, pateikiančios neatskleistiną informaciją, gaunančioji šalis gali šią neatskleistiną informaciją platinti plačiau, negu yra numatyta 3 punkte. Šalys bendradarbiauja rengdamos išankstinio raštiško sutikimo (dėl platesnio informacijos platinimo tvarkos) prašymo bei suteikimo procedūras ir kiekviena Šalis šį sutikimą išduoda vietos politikos, teisės aktų ir įstatymų numatyta tvarka. B. Nedokumentinė neatskleistina informacija Nedokumentinė neatskleistina ar kita konfidenciali informacija, pateikta seminaruose ir kituose pagal šį sprendimą organizuojamuose susitikimuose ar sukurta pasitelkus darbuotojus, darbo priemones ar bendrus projektus, Šalių ir jų dalyvių traktuojama pagal Protokole apibrėžtus dokumentinės informacijos principus, su sąlyga, kad šios neatskleistinos ar kitos konfidencialios informacijos gavėjas jos perdavimo metu buvo informuotas apie šios informacijos pobūdį. C. Kontrolė Kiekviena Šalis stengiasi užtikrinti, kad jos pagal šį sprendimą gauta neatskleistina informacija yra kontroliuojama taip, kaip jame numatyta. Vienai iš Šalių supratus, kad ji nesugebės, arba jai manant, kad ji nesugebės įvykdyti A ir B skirsnių neatskleistinos informacijos neplatinimo nuostatų, ji nedelsdama informuoja apie tai kitą Šalį. Po to Šalys konsultuojasi, kaip nustatyti tinkamą veiksmų eigą. ______________ priedĖlis bŪdingi tvp bruoŽai TVP yra konkretus dalyvių susitarimas dėl bendrų mokslinių tyrimų vykdymo ir atitinkamų dalyvių teisių bei įsipareigojimų. Dėl IN, TVP paprastai, be kitų dalykų, numatomos nuosavybės teisės, apsauga, vartotojo teisės mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros tikslais, naudojimas ir platinimas, įskaitant susitarimus dėl bendrų publikacijų, atvykstančių mokslininkų teisės ir įsipareigojimai bei ginčų sprendimo tvarka. TVP gali būti aptariama pagrindinė ir papildoma informacija, licencijų išdavimo tvarka bei tiekiamos prekės. ______________ III PRIEDAS taisyklės, reguliuojančios lietuvos finansinį įnašą, aPTARtą šio sprendimo I priedo 5 punkte 1. Europos Bendrijų Komisija kaip galima greičiau, tačiau ne vėliau kaip iki kiekvienų finansinių metų rugsėjo 1 d. praneša Lietuvai ir informuoja apie tai šio sprendimo I priedo 4 punkte nurodytą pakomitetį, kartu perduodama atitinkamą papildomą medžiagą, apie: - įnašų sumą įsipareigojimams vykdyti, nurodytą Penktajai bendrajai programai Europos Sąjungos preliminaraus biudžeto išlaidų projekto sąmatoje; - apskaičiuotą įnašų sumą, nustatytą iš preliminaraus Penktosios bendrosios programos biudžeto projekto, kuri atitinka Lietuvos dalyvavimą. Be to, siekiant palengvinti Lietuvos biudžeto sudarymą, Komisijos tarnybos vėliausiai iki kiekvienų metų gegužės 30 d. pateikia atitinkamus indikatyvius skaičius. Kai tik galutinai patvirtinamas bendras biudžetas, Komisija praneša Lietuvai apie pirmoje šio punkto pastraipoje minimas sumas, nurodytas išlaidų sąmatoje ir atitinkančias Lietuvos dalyvavimą. 2. Komisija vėliausiai kiekvienų finansinių metų sausio 1 d. ir birželio 15 d. paragina Lietuvą sumokėti lėšas, atitinkančias šiame Sprendime numatytą jos įnašą. Po šių raginimų, atitinkamai, turi būti sumokėta: - Lietuvos įnašo šešios dvyliktosios dalys – ne vėliau kaip vasario 20 d.; - ir jos įnašo šešios dvyliktosios dalys – ne vėliau kaip liepos 15 d. Įnašo šešios dvyliktosios dalys, sumokėtinos ne vėliau kaip vasario 20 d., apskaičiuojamos pagal preliminaraus biudžeto projekto įplaukų sąmatoje nurodytą sumą. Į viso įnašo patikslinimą atsižvelgiama mokant šešias dvyliktąsias įnašo dalis, sumokėtinas ne vėliau kaip liepos 15 d. Pirmaisiais šio Sprendimo vykdymo metais Komisija skelbia pirmąjį kvietimą sumokėti lėšas per 30 dienų nuo jo įsigaliojimo dienos. Paskelbus šį kvietimą po birželio 15 d., jis numato Lietuvos įnašo dvylikos dvyliktųjų dalių sumokėjimą per 30 dienų, apskaičiavus įnašą pagal biudžeto įplaukų sąmatoje nurodytą sumą. Lietuvos įnašas išreiškiamas ir sumokamas eurais. Lietuva sumoka savo įnašą pagal šį sprendimą, laikydamasi tvarkaraščio, išdėstyto šiame punkte. Bet koks mokėjimo uždelsimas užtraukia delspinigius, atitinkančius vieno mėnesio tarpbankinėje rinkoje siūlomą normą (IBOR), išreikštą eurais, kurią Tarptautinė Swapo prekiautojų asociacija nurodo Reuters ISDA puslapyje. Ši norma padidinama 1,5% kiekvieną uždelsto mokėjimo mėnesį. Padidinta norma taikoma visam uždelsto mokėjimo laikotarpiui. Tačiau delspinigių reikalaujama tik tuomet, jeigu įnašas sumokamas praėjus daugiau nei trisdešimčiai dienų po nustatytų mokėjimo terminų, nurodytų šiame punkte. Lietuvos atstovų ir ekspertų kelionės išlaidas, susijusias su dalyvavimu I priedo 6 punkte minimų grupių ir tarnybų bei minėto priedo 8 punkte nurodyto komiteto darbu bei Penktosios bendrosios programos vykdymu, kompensuoja Komisija tuo pačiu pagrindu ir tvarka, kuri šiuo metu taikoma Europos Sąjungos valstybių narių atstovams ir ekspertams. 3. Lietuvos finansinis įnašas į Penktąją bendrąją programą pagal I priedo 5 punktą aptariamais finansiniais metais paprastai lieka nepakitęs. Komisija kiekvienų (
4. n)finansinių metų sąskaitų suvedimo metu, rengdama įplaukų ir išlaidų ataskaitą, pradeda sąskaitų patikslinimą, atsižvelgdama į Lietuvos dalyvavimą ir įvykusius pasikeitimus perduodant, sustabdant, perkeliant, panaikinant įsipareigojimus ar papildant bei pataisant biudžetą per finansinius metus. Šis patikslinimas vyksta antrojo mokėjimo metu už n + 1 metus. Tolesni sureguliavimai vyksta kiekvienais metais iki 2006 m. liepos mėnesio. Lietuvos įmoka kredituojama į Bendrijos programas kaip lėšos į biudžetą, priskiriant jas atitinkamam biudžeto straipsniui bendro Europos Bendrijų biudžeto pajamų ataskaitoje. Europos Sąjungos bendram biudžetui taikomos finansinės nuostatos taikomos ir asignavimų valdymui. 4. Vėliausiai kiekvienų finansinių metų (n + 1) gegužės 31 d. Penktosios bendrosios programos asignavimų ataskaita už praeitus finansinius metus (
5. n)parengiama ir nusiunčiama Lietuvos žiniai Komisijos pajamų ir išlaidų ataskaitos forma. ______________ Bendras Lietuvos ir Bendrijos pareiškimas Lietuvos Respublika ir Bendrija sutinka, kad greta šiame Asociacijos Tarybos sprendime išdėstytų nuostatų Lietuvos Respublikos mokslinių tyrimų programos ir veikla, atitinkančios Europos Bendrijos Penktąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijos plėtros bei demonstravimo programą (1998-2002), būtų atviros Bendrijos mokslo subjektams ir kad Lietuvos Respublika ir Bendrija pasikeis laiškais šiuo klausimu. ______________