Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės 1999 11 09-04/ Lietuvos Respublikos Seimui Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimo Šių metų birželio mėnesį buvo atidėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo ratifikavimas, nes sutarties tekste pastebėta techninių klaidų. Šios klaidos ištaisytos apsikeičiant notomis diplomatiniais kanalais. Notų tekstai dėl techninių klaidų ištaisymo sutarties tekstuose tampa oficialiu sutarties įrašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo paruošta ratifikavimui. Siunčiame sutarties tekstus anglų ir lietuvių kalbomis, notų kopijas, jų vertimus į lietuvių kalbą bei aiškinamąjį raštą. Priedai:
- Sutarties tekstas lietuvių kalba, 33 lapai;
- Sutarties tekstas anglų kalba, 69 lapai;
- Notos ir jų vertimai į lietuvių kalbą, 9 lapai;
- Aiškinamasis raštas, 6 lapai. Ministras V.Dudėnas A.Šveistienė, tel.687857 Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės Sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo AIŠKINAMASIS RAŠTAS Sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės 1998 metų sausio 15 dieną Vašingtone pasirašė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas ir Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo sekretorius Robert E.Rubin. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys sudaromos remiantis tipiniu Lietuvos Respublikos šios Sutarties projektu, kuris buvo paruoštas remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) ir Jungtinių Tautų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modeliais, OECD ekspertų pastabomis bei atsižvelgiant į Užsienio reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos pastabas. Šiuo metu taikoma šešiolika dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių: su Airija, Baltarusijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Estijos Respublika, Kanada, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Moldovos Respublika, Norvegijos Karalyste, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste, Ukraina ir Vokietijos Federacine Respublika. 1997 metų lapkričio 4 dieną Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Prancūzijos Respublika, 1999 metų liepos 8 dieną - sutartis su Belgijos Karalyste ir Turkijos Respublika. Šios sutartys įsigalios, kai atitinkamos užsienio valstybės įvykdys procedūras, kurios pagal jų vidaus įstatymus reikalingos šioms sutartims įsigalioti, ir apsikeis su Lietuva notomis arba ratifikaciniais raštais. 1999 metų birželio 29 dieną pasirašyta sutartis su Rusijos Federacija bei 1999 metų birželio 16 dieną – sutartis su Nyderlandų Karalyste. Šiuo metu ruošiami šioms sutartims ratifikuoti Lietuvos Respublikos Seime reikalingi dokumentai. Tokių sutarčių sudarymas atitinka normalaus tarpvalstybinio bendradarbiavimo praktiką, stiprina ekonominius ryšius bei leidžia palaikyti gerus tarpusavio santykius. Dvišalių dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sutarčių pagrindiniai tikslai yra šie: 1) panaikinti tarptautinį dvigubą apmokestinimą, t.y. tokį apmokestinimą, kai abi valstybės pagal savo vidaus įstatymus gali apmokestinti tą patį mokesčių mokėtoją už tas pačias pajamas per tą patį laikotarpį. Toks apmokestinimas žlugdo pasikeitimą prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių, trukdo judėti technologijoms ir žmonėms, t.y. trukdo vystytis tokių valstybių ekonominiam bendradarbiavimui; 2) užkirsti kelią fiskaliniams pažeidimams ir mokesčių nemokėjimui, ko galima pasiekti susitariančiųjų valstybių kompetentingiems asmenims keičiantis informacija; 3) paskirstyti apmokestinimo teises tarp susitariančiųjų valstybių, t.y. kai kurios sutarčių nuostatos apriboja valstybės teises apmokestinti tam tikras pajamų rūšis, pavyzdžiui, dividendams jų susidarymo valstybėje gali būti taikomas ne didesnis negu sutartyje nustatytas tarifas; 4) išvengti mokesčių diskriminacijos, t.y. valstybė įsipareigoja taikyti ne mažiau palankų apmokestinimo režimą visiems mokesčių mokėtojams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra jos piliečiai arba jos įmonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartį dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo sudaro trisdešimt straipsnių, kuriuos sąlyginai būtų galima suskirstyti į septynias dalis: I. Sutarties taikymo sritis. II. Definicijos. III. Pajamų apmokestinimas. IV. Lengvatų apribojimas. V. Dvigubo apmokestinimo panaikinimo metodai. VI. Specialiosios nuostatos. VII. Baigiamosios nuostatos. I dalis apima sutarties 1 (Bendra sutarties taikymo sritis) ir 2 (Mokesčiai, kuriems taikoma sutartis) straipsnius. 1 straipsnyje įvardijami asmenys, kuriems taikoma sutartis (tiems, kurie yra vienos arba abiejų susitariančiųjų valstybių rezidentai). Jis neleidžia apriboti kokių nors mokesčių mokėtojui teikiamų lengvatų, kurios jam būtų teikiamos nesant sutarčiai. 2 straipsnyje nurodoma, kokiems kiekvienos valstybės mokesčiams taikoma sutartis (Lietuvos atveju - tai juridinių asmenų pelno mokestis ir fizinių asmenų pajamų mokestis, Jungtinių Amerikos Valstijų atveju - tai federaliniai pajamų mokesčiai (valstijų mokesčiams sutartis netaikoma)). Be to, šiame straipsnyje yra nuostata, leidžianti ateityje pakeisti ar papildyti mokesčių, kuriems taikoma sutartis, sąrašą naujai įvestais identiškais ar panašiais mokesčiais, kas labai svarbu dabartiniu metu, kai ruošiamasi priimti naują Lietuvos Respublikos pajamų mokesčio įstatymą. II dalis apima 3 (Bendros definicijos), 4 (Rezidentas) ir 5 (Nuolatinė buveinė) straipsnius. Šioje dalyje apibrėžiamos sutartyje naudojamos sąvokos. Bendrų definicijų straipsnyje pateikiami susitariančiųjų valstybių geografiniai apibrėžimai, apibrėžiamos tokios sąvokos, kaip "susitariančioji valstybė", "asmuo", "kompanija", "susitariančiosios valstybės įmonė", "tarptautiniai pervežimai", "kompetentingas asmuo", "nacionalas". Čia neapibrėžtoms sąvokoms, jeigu sutarties kontekstas nereikalauja kitaip, suteikiama tokia reikšmė, kokią jos turi pagal valstybės vidaus įstatymus. Jeigu sąvoka yra apibrėžta keliuose valstybės vidaus įstatymuose, tai pirmenybę turi ta reikšmė, kuri jai suteikiama pagal mokesčių įstatymus. 4 straipsnio nuostatos leidžia apibrėžti rezidento šiai sutarčiai sąvoką. Sutartyje ši sąvoka reiškia asmenį, kuris toje valstybėje apmokestinamas jo buvimo vietos, nuolatinės gyvenamosios vietos, pilietybės, vadovybės buvimo vietos, inkorporacijos vietos ar kito panašaus požymio pagrindu. Jeigu asmuo pagal šiuos požymius gali būti abiejų susitariančiųjų valstybių rezidentas, tai sutartyje numatytos taisyklės, leidžiančios šią problemą išspręsti. Tačiau tas faktas, kad asmuo pagal šį straipsnį yra rezidentas, dar nereiškia, kad jam bus taikomos sutartyje numatytos lengvatos. Rezidentai, kuriems taikoma sutartis, nustatomi remiantis 23 straipsniu (Lengvatų apribojimas). Nuolatinė buveinė apibrėžiama kaip pastovi komercinės-ūkinės veiklos vieta, per kurią vykdoma visa įmonės veikla arba jos dalis. 5 straipsnyje išvardijami kai kurie šiai buveinei priskiriami objektai: filialas, įstaiga, gamykla ar dirbtuvė, kasykla, naftos ar dujų gręžinys, bet kokia kita gamtinių išteklių gavybos vieta. Taip pat nuolatinė buveinė yra statybos ar įrangos objektas, egzistuojantis ilgiau negu šešis mėnesius. Šiame straipsnyje nurodomos ir išimtys, kas nesudaro nuolatinės buveinės. III dalis yra didžiausia. Ji apima tuos sutarties straipsnius, kurie suteikia teisę apmokestinti atskiras pajamų rūšis arba toje valstybėje, kurios rezidentas yra pajamas gaunantis asmuo, arba toje valstybėje, kurioje šios pajamos susidaro. Tai straipsniai: - 6 (Pajamos iš nekilnojamojo turto), - 7 (Komercinės-ūkinės veiklos pelnas), - 8 (Jūrų laivininkystė ir oro transportas), - 9 (Asocijuotos įmonės), - 10 (Dividendai), - 11 (Palūkanos), - 12 (Atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą), - 13 (Kapitalo prieaugio pajamos), - 14 (Individuali savarankiška veikla), - 15 (Veikla, susijusi su darbo santykiais), - 16 (Direktorių atlyginimai), - 17 (Artistai ir sportininkai), - 18 (Pensijos, socialinis draudimas, rentos, alimentai ir pašalpos vaikams), - 19 (Valstybinė tarnyba), - 20 (Studentai, praktikantai ir tyrinėtojai), - 21 (Veikla kontinentiniame šelfe) ir - 22 (Kitos pajamos). Pirmumo teisė apmokestinant bet kokias iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas suteikiama tai valstybei, kurioje tas nekilnojamasis turtas yra. Sutartis neapriboja šios valstybės vidaus įstatymuose nustatyto tokioms pajamoms taikomo mokesčio tarifo. Užsienio valstybės įmonės komercinės-ūkinės veiklos pelnas gali būti apmokestinamas kitoje valstybėje tik tada, jeigu ta įmonė toje kitoje valstybėje turi nuolatinę buveinę. Tokiu atveju apmokestinamas tik toks pelnas, kuris priskiriamas tai nuolatinei buveinei. Apibrėžiama Sutarties tikslams naudojama sąvoka “komercinės-ūkinės veiklos pelnas”. Jūrų laivininkystės ir oro transporto įmonių pelnas apmokestinamas tik įmonės rezidencijos valstybėje. Asocijuotų įmonių straipsnyje sutartis numato taisykles, kurios gali būti taikomos koreguojant įmonių apmokestinamąjį pelną, kai vienos valstybės įmonė yra susijusi su kitos valstybės įmone. Dividendai, kuriuos vienos valstybės rezidentas moka kitos valstybės rezidentui, gali būti apmokestinti toje kitoje valstybėje, tačiau tokie dividendai gali būti apmokestinti ir jų susidarymo valstybėje, bet toks mokestis negali viršyti 5 procentų bendros iš tiesioginių investicijų (t.y. tokių investicijų, kai dividendus gaunančiai kompanijai priklauso ne mažiau kaip 10 procentų dividendus mokančios kompanijos balsavimo teisę turinčių akcijų) gaunamų dividendų sumos ir 15 procentų kitais atvejais. Palūkanos, susidarančios vienoje valstybėje ir mokamos kitos valstybės rezidentui, gali būti apmokestinamos toje kitoje valstybėje, tačiau tokios palūkanos gali būti apmokestinamos ir jų susidarymo valstybėje, bet toks mokestis negali viršyti 10 procentų bendros palūkanų sumos. Numatyti atvejai, kuriems esant išmokamos palūkanos atleidžiamos nuo mokesčio, t.y. palūkanos, kurios mokamos kitos valstybės vyriausybei, politiniam padaliniui, vietos valdžiai, centriniam bankui ar bet kokiai finansinei institucijai, nuosavybės teise visiškai priklausančiai tokiai vyriausybei, taip pat palūkanos, gaunamos už tokios vyriausybės, padalinio, valdžios ar institucijos garantuotą paskolą, ir kita. Atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą, susidarantys vienoje valstybėje ir mokami kitos valstybės rezidentui, gali būti apmokestinti toje kitoje valstybėje, tačiau tokie atlyginimai už nuosavybės teisių perleidimą gali būti apmokestinti ir jų susidarymo valstybėje, bet toks mokestis negali viršyti 5 procentų bendros atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą sumos, mokamos už gamybinių, prekybinių ar mokslinių įrengimų naudojimą, ir 10 procentų bendros atlyginimų už nuosavybės teisių perleidimą sumos visais kitais atvejais. Teisė apmokestinti kapitalo prieaugio pajamas, gaunamas perleidžiant nekilnojamąjį turtą arba turtą, kuris priskiriamas nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, vienos valstybės rezidento turimai kitoje valstybėje, pirmiausia suteikiama tai valstybei, kurioje tas turtas yra. Teisė apmokestinti kapitalo prieaugio pajamas, gaunamas vienos valstybės rezidentui perleidžiant akcijas kitos valstybės rezidentui, pirmiausia suteikiama tai valstybei, kurioje yra toms akcijoms tenkantis nekilnojamasis turtas. Kitais atvejais pajamos iš turto perleidimo apmokestinamos tik toje valstybėje, kurios rezidentas yra turtą perleidęs asmuo. Už fizinio asmens individualią savarankišką veiklą gaunamos pajamos apmokestinamos toje valstybėje, kurios rezidentas yra tokia veikla užsiimantis asmuo, išskyrus atvejus, kai jis kitoje valstybėje turi nuolatinę veiklavietę, tada tokios pajamos gali būti apmokestinamos ir toje kitoje valstybėje, tačiau tik ta jų dalis, kuri priskiriama tai nuolatinei veiklavietei. Vienos valstybės rezidentas, kuris kitoje valstybėje užsiima individualia savarankiška veikla ir išbūna toje kitoje valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu ištisai arba su pertraukomis ilgiau kaip 183 dienas, taip pat laikomas toje kitoje valstybėje turinčiu nuolatinę veiklavietę. Fizinio asmens už samdomą darbą gaunamos algos, darbo užmokestis ir kiti atlyginimai apmokestinami toje valstybėje, kurios rezidentas yra jas gaunantis asmuo, išskyrus atvejus, kai toks darbas atliekamas kitoje valstybėje - tada už jį gaunamos pajamos gali būti apmokestinamos ir toje kitoje valstybėje. Direktorių atlyginimai, kuriuos vienos valstybės rezidentas gauna kaip kompanijos, kitos valstybės rezidentės, direktorių valdybos ar panašaus jos organo narys, gali būti apmokestinami toje valstybėje, kurios rezidentė ta kompanija yra. Artistų ir sportininkų – vienos valstybės rezidentų – pajamos, kurias jie gauna už savo kaip artistų ar sportininkų veiklą kitoje valstybėje, gali būti apmokestinamos toje kitoje valstybėje, jeigu jų už tokią veiklą gaunamos pajamos per mokestinius metus viršija 20 000 Jungtinių Valstijų dolerių. Už praeityje dirbtą samdomą darbą gaunamos pensijos apmokestinamos tik jų gavėjo rezidencijos valstybėje. Teisę apmokestinti pagal socialinio draudimo įstatymus mokamas išmokas suteikiama tik jas išmokančiai valstybei. Atlyginimai už valstybinę tarnybą, taip pat už tokią tarnybą gaunamos pensijos paprastai apmokestinamos tik toje valstybėje, kuri juos išmoka. Fizinių asmenų, kurie kaip vienos valstybės rezidentai atvyksta į kitą valstybę mokytis, stažuotis, ar atlikti tyrinėjimų, jų gaunamos stipendijos, pašalpos ir kitos panašios išmokos penkerių metų laikotarpiu atleidžiamos nuo mokesčio toje kitoje valstybėje. Veikla kontinentiniame šelfe apmokestinama pagal atitinkamo straipsnio nuostatas, neatsižvelgiant į kitus sutarties straipsnius. Kitos pajamų rūšys, nenumatytos atskiruose sutarties straipsniuose, nesvarbu kur susidarančios, apmokestinamos tik jų gavėjo rezidencijos valstybėje. IV dalį sudaro tik vienas straipsnis - 23 (Lengvatų apribojimas). Šis straipsnis užkerta kelią galimam piktnaudžiavimui sutartimi. Joje numatytomis lengvatomis 4 straipsnyje įvardyti rezidentai gali pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu jie yra “pripažinti rezidentai” arba jeigu jie kitoje valstybėje užsiima aktyvia komercine-ūkine veikla. Pateikiamas sąvokos “pripažintas rezidentas” apibrėžimas. V dalį taip pat sudaro tik vienas straipsnis - 24 (Dvigubo apmokestinimo panaikinimas). Dvigubas apmokestinimas Lietuvos atveju panaikinamas taikant kredito metodą, t.y. kai Lietuvos rezidentas gauna pajamų, kurios, remiantis šios sutarties nuostatomis, gali būti apmokestintos Jungtinėse Valstijose, tai Lietuva leidžia iš tokio rezidento pajamų mokesčio atimti sumą, lygią Jungtinėse Valstijose sumokėtam šių pajamų mokesčiui. Jungtinių Valstijų atveju taip pat taikomas kredito metodas. VI dalis apima tokius specialius sutarties straipsnius: - 25 (Nediskriminacija), - 26 (Abipusio susitarimo procedūra), - 27 (Keitimasis informacija ir administracinė pagalba) ir - 28 (Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojai). Nediskriminacijos straipsnio nuostatos skirtos mokesčių diskriminacijos problemai spręsti. Abipusio susitarimo procedūros straipsnio nuostatos numato procedūrą, pagal kurią abiejų valstybių kompetentingi asmenys sprendžia sunkumus, kylančius taikant ar aiškinant sutartį. Keitimosi informacija ir administracinės pagalbos straipsnio nuostatos leidžia abiejų valstybių kompetentingiems asmenims keistis informacija ir suteikti kitokią pagalbą tų valstybių mokesčių administravimo srityje. Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojų straipsnio nuostatose nurodoma, kad sutartis nekeičia šių darbuotojų mokestinių privilegijų, nustatomų remiantis bendrais tarptautinės teisės principais. VII dalis apima du paskutiniuosius sutarties straipsnius - 29 (Įsigaliojimas) ir 30 (Nutraukimas) - kuriuose nurodoma, kada sutartis įsigalioja, kada pradeda taikyti ir kaip ji gali būti nutraukta. Sutartis įsigalioja, kai kiekviena valstybė diplomatiniais kanalais praneša kitai, kad konstituciniai reikalavimais šios sutarties įsigaliojimui įvykdyti. Jos nuostatos taikomos mokesčiams, išskaitomiems prie pajamų susidarymo šaltinio - nuo po įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio pirmos dienos, o kitų mokesčių atveju - finansiniams metams, kurie prasideda nuo po įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio pirmos dienos. Kiekviena valstybė gali nutraukti sutartį diplomatiniais kanalais pranešdama apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos. Po sutarties pasirašymo jos tekstuose lietuvių ir anglų kalbomis rasta keletą techninių klaidų, kurios ištaisytos apsikeičiant notomis diplomatiniais kanalais. Tokiu būdu papildytas sutarties teksto lietuvių kalba 20 straipsnio (Studentai, praktikantai ir tyrinėtojai) 1 paragrafo b) punkto (iii) papunktis fraze “bet kuriais mokestiniais metais” ((iii) papunkčio tekstas – “pajamos, gaunamos už toje kitoje Susitariančiojoje Valstybėje teikiamas paslaugas, kurių bendra suma bet kuriais mokestiniais metais neviršija penkių tūkstančių Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ($5,000) arba jų ekvivalento Lietuvos Litais”). Taip pat abiejuose sutarties tekstuose 7 straipsnio (Komercinės-ūkinės veiklos pelnas) 9 paragrafe ištaisyta nuoroda “10 straipsnio (Dividendai) 5 paragrafą” į “10 straipsnio (Dividendai) 4 paragrafą”. Visos šios notos laikomos techninių klaidų ištaisymu, o ne sutarties nuostatų pakeitimu. Šių notų tekstai dėl klaidų ištaisymo tampa oficialiu sutarties įrašu. Remiantis minėtomis notomis sutarties tekstas bus ištaisytas ir oficialiai paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktuose bei kituose leidiniuose jau ištaisytas. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 paragrafo 6 punktu, ši sutartis kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Ministras Vytautas Dudėnas Vertimas JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ AMBASADA Nr. 007/99 Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada sveikina Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją. Tai dėl Ministerijos 1998 metų liepos 1 dienos notos 403/98 dėl klaidos Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, pasirašytos 1998 metų sausio 15 dieną Vašingtone, tekste lietuvių kalba 20 straipsnio 1 paragrafo b) punkto (iii) papunktyje. Jungtinių Amerikos Valstijų vardu ambasada pritaria teksto lietuvių kalba ištaisymui 20 straipsnio 1 paragrafo b) punkto (iii) papunktyje. Todėl šis paragrafas turi būti pataisytas taip: “b) (iii) pajamos, gaunamos už toje kitoje Susitariančiojoje Valstybėje teikiamas paslaugas, kurių bendra suma bet kuriais mokestiniais metais neviršija penkių tūkstančių Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių ($5,000) arba jų ekvivalento Lietuvos litais.” Šis Sutarties teksto ištaisymas tampa oficialaus sutarties įrašo dalimi, tačiau tai Jungtinių Valstijų nelaikoma Sutarties pataisa. Ištaisyta sutartis bus atspausdinta sutartyse ir kituose tarptautiniuose aktuose. Ambasada naudojasi galimybe išreikšti savo pagarbą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilnius, 1999 sausio 25 d. Vertimas 403/98 Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija sveikina Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadą ir kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, pasirašytos 1998 m. sausio 15 d. Vašingtone. Užsienio reikalų ministerija nori atkreipti Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados dėmesį į sutarties teksto lietuvių kalba 20 straipsnio 1 paragrafo b) punkto (iii) papunktyje esančią klaidą. Pasirašytos sutarties teksto šio paragrafo trečioje nuo pabaigos eilutėje praleisti žodžiai “bet kuriais mokestiniais metais”, kurie yra sutarties tekste anglų kalba ir šie žodžiai “for any taxable year”. Tokiu atveju sutarties teksto lietuvių kalba 20 straipsnio 1 paragrafo b) punkto (iii) papunktis turėtų būti toks: “b) (iii) pajamos, gaunamos už toje kitoje Susitariančiojoje Valstybėje teikiamas paslaugas, kurių bendra suma bet kuriais mokestiniais metais neviršija penkių tūkstančių Jungtinių Valstijų dolerių ($5,000) arba jų ekvivalento Lietuvos litais.” Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija siūlo minėtą klaidą ištaisyti remiantis Konvencijos dėl sutarčių teisės, sudarytos 1969 m. gegužės 23 d., 79 straipsniu ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados teigiamas atsakymas bus laikomas sutikimu ištaisyti šią klaidą. Aukščiau minimas ištaisymas papildys trūkstamą tekstą remiantis Vienos Konvencijos dėl sutarčių teisės 79 straipsnio 4 paragrafu. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija naudojasi galimybe išreikšti savo pagarbą Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadai. 1998, liepos 1, Vilnius JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ AMBASADA VILNIUS Vertimas LIETUVOS RESPUBLIKOS AMBASADA EMBASSY OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA VAŠINGTONAS WASHINGTON, D.C. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose dėkoja Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės departamentui ir praneša apie šios 1998 m. balandžio 20 d. notos gavimą, kurią reikėtų skaityti taip: Tekste anglų kalba: 7 straipsnio 9 paragrafo 2 eilutė..“paragraph 5 of Article 10 (Dividends),…” turėtų būti skaitoma “…paragraph 4 of Article 10 (Dividends)…” Tekste lietuvių kalba: 7 straipsnio 9 paragrafo 2 eilutė,..”10 straipsnio (Dividendai) 5 paragrafą..” turėtų būti skaitoma “..10 straipsnio (Dividendai) 4 paragrafą..”. Ambasada turi garbės informuoti valstybės departamentą, kad 1998 m. balandžio 20 d. nota ir ši nota reiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, pasirašytos Vašingtone 1998 m. sausio 15 d., techninių teksto klaidų ištaisymą ir tampa oficialios sutarties įrašo dalimi, tačiau Sutarties pataisa nelaikoma. Lietuvos Respublikos ambasada Jungtinėse Amerikos Valstijose naudojasi galimybe išreikšti savo pagarbą Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamentui. Vašingtonas, 1998 m. balandžio 20 d. Valstybės departamentas Vašingtonas Valstybės departamentas kreipiasi į Lietuvos ambasadą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, pasirašytos Vašingtone 1998 m. sausio 15 d. Peržiūrint Sutarties tekstą, buvo pastebėtos klaidos tekstuose lietuvių ir anglų kalbomis. Departamentas šias klaidas siūlo taisyti taip: Tekste anglų kalba: 7 straipsnio 9 paragrafo 2 eilutė..“paragraph 5 of Article 10 (Dividends),…” turėtų būti skaitoma “…paragraph 4 of Article 10 (Dividends)…”. Tekste lietuvių kalba: 7 straipsnio 9 paragrafo 2 eilutė,..”10 straipsnio (Dividendai) 5 paragrafą..” turėtų būti skaitoma “..10 straipsnio (Dividendai) 4 paragrafą..”. Valstybės departamentas siūlo, kad ši nota ir atsakomoji Ambasados nota, kuria priimami i6taisymai, turėtų būti laikoma techninių Sutarties teksto klaidų ištaisymu ir tapti oficialios sutarties įrašo dalimi, tačiau Jungtinių Valstijų nelaikoma Sutarties pataisa. Pataisyta sutartis bus atspausdinta Jungtinių Amerikos Valstijų sutartyse ir kituose tarptautiniuose aktuose. Valstybės departamentas, Vašingtonas, 1998 m. balandžio 20 d.