Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Baltijos Asamblėjos

Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos Baltijos Asamblėjos LIETUVOS RESPUBLIKOS, ESTIJOS RESPUBLIKOS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS BALTIJOS ASAMBLĖJOS NUOSTATAI Pagrindinės nuostatos Baltijos Asamblėja yra Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentų bendradarbiavimo organas. Baltijos Asamblėja yra konsultacinė bei koordinacinė institucija, įsteigta bendriems klausimams ir projektams svarstyti. Baltijos Asamblėjos pozicija gali būti išreikšta kreipimusi, pasiūlymu ar rekomendacija Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentams bei vyriausybėms, tarptautinėms ir regioninėms organizacijoms. Baltijos Asamblėjos darbo organai - sesija, Prezidiumas, komitetai ir Baltijos Asamblėjos Sekretoriatas. Oficialios Baltijos Asamblėjos kalbos - lietuvių, estų ir latvių. Baltijos Asamblėjos darbo kalba pasirenkama delegacijų susitarimu. Baltijos Asamblėjos sesija Baltijos Asamblėją sudaro 60 Baltijos valstybių parlamentarų - po 20 parlamentarų iš Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos . Baltijos Asamblėjoje atstovaujami parlamentai patys nustato savo delegacijų sudarymo tvarką. Baltijos Asamblėja laikoma teisėta, kai jos darbe dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Baltijos Asamblėjos kiekvienos delegacijos narių. Baltijos Asamblėjos sesijos rengiamos du kartus per metus. Vienos iš delegacijų reikalavimu gali būti rengiamos ir nepaprastosios sesijos - šiuo atveju sesijos vietą ir laiką nustato Baltijos Asamblėjos Prezidiumas. Į Baltijos Asamblėjos sesijas kviečiami Lietuvos, Estijos ir Latvijos vyriausybių nariai, sprendžiantys Baltijos valstybių bendradarbiavimo klausimus, o jei būtina - ir kiti vyriausybių nariai. Į Baltijos Asamblėjos sesijas svečių ir stebėtojų teisėmis gali būti kviečiami kitų valstybių parlamentų ir administracinių vienetų atstovai. Baltijos Asamblėjos sesija tvirtina Prezidiumą, Baltijos Asamblėjos Prezidiumo pirmininką, Baltijos Asamblėjos komitetus, jų sudėtį ir Sekretoriatą pagal Baltijos Asamblėjos pasiūlymus. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo siūlymu sesija renka Baltijos Asamblėjos Sekretorių. Baltijos Asamblėjos sesija protokoluojama. Sesijos protokolą pasirašo Prezidiumo pirmininkas ir jo pavaduotojai. Protokolas rašomas Baltijos Asamblėjos darbo kalbomis. Klausimų teikimas ir sprendimas Teisę pateikti dokumentų, siūlomų svarstyti Baltijos Asamblėjos sesijose, projektus turi komitetai, partinės grupės ir Baltijos Asamblėjos delegacijos. Projektus gali taip pat pateikti Lietuvos, Estijos ir Latvijos prezidentai bei vyriausybės, pastarosios - per vyriausybės narius, sprendžiančius Baltijos valstybių bendradarbiavimo klausimus. Baltijos Asamblėjos ir jos darbo organų pozicija nustatoma balsavimu. Baltijos Asamblėjos nariai balsuoja asmeniškai, tačiau, vienai iš delegacijų pareikalavus, visi klausimai, išskyrus procedūrinius, gali būti sprendžiami tik delegacijų susitarimu (konsensu). Sprendimas, dėl kurio nereikia konsenso, laikomas priimtu, kai jam pritaria dauguma. Bendradarbiavimo sutartys su kitomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis sudaromos tik Baltijos Asamblėjos narių susitarimu. Prezidiumas Baltijos Asamblėjos Prezidiumas, Sekretoriui padedant, laikotarpiu tarp sesijų koordinuoja visų Baltijos Asamblėjos organų darbą, rengia Baltijos Asamblėjos sesijas, prižiūri, kaip vykdomi Baltijos Asamblėjos nutarimai. Baltijos Asamblėjos Prezidiumas palaiko ryšius su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, Lietuvos, Estijos, Latvijos ir kitų šalių parlamentais bei vyriausybėmis. Į Baltijos Asamblėjos Prezidiumą įeina po du narius iš kiekvienos valstybės delegacijos - delegacijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, kuriuos patvirtino nacionalinis parlamentas. Baltijos Asamblėjos sesijų metu Prezidiumas iš savo narių tvirtina pirmininką ir du jo pavaduotojus. Prezidiumo pirmininku tvirtinamas šalies, kurioje nuspręsta sušaukti kitą Baltijos Asamblėjos sesiją, delegacijos narys. Pavaduotojais tvirtinami likusių dviejų šalių delegacijų atstovai. Prezidiumas rengia ne mažiau kaip 4 posėdžius per metus. Kiekvienoje Baltijos Asamblėjos sesijoje Baltijos Asamblėjos Prezidiumas pateikia savo darbo ataskaitą, kurią įvertina sesija. Baltijos Asamblėjos Prezidiumo posėdžiai protokoluojami, protokolai prieinami visiems Baltijos Asamblėjos nariams visose sesijose. Protokolą pasirašo Prezidiumo pirmininkas ir jo pavaduotojai tame pačiame arba kitame Prezidiumo posėdyje. Protokolą rengia tos šalies, kurioje Prezidiumas posėdžiavo, delegacijos sekretorius. Baltijos Asamblėjos komitetai Baltijos Asamblėja sudaro šiuos nuolatinius komitetus: 1) Teisės, 2) Socialinių ir ekonominių reikalų, 3) Ekologijos ir energetikos, 4) Komunikacijų, 5) Švietimo, mokslo ir kultūros, 6) Saugumo ir užsienio ryšių. Baltijos Asamblėjos sprendimu gali būti įsteigti kiti nuolatiniai ar laikinieji komitetai, tarp jų ir Biudžeto ir kontrolės Baltijos Asamblėjos išlaidoms kontroliuoti. Baltijos Asamblėja nustato pagrindines komitetų darbo kryptis. Komitetai rengia ne mažiau kaip 4 posėdžius per metus. Kiekvienas komitetas kiekvienos sesijos pabaigoje renka pirmininką ir apie tai praneša sesijoje. Komiteto pirmininku paprastai renkamas tos šalies, kurioje vyks kita Baltijos Asamblėjos sesija, komiteto narys. Komiteto pirmininkas koordinuoja ir derina komiteto darbą. Komiteto priimti dokumentai išdėstomi kaip kreipimaisi, kurie gali būti įteikiami tiek Baltijos Asamblėjai, tiek ir tiesiogiai šalių - Baltijos Asamblėjos narių parlamentams. Kiekviena delegacija į komitetus deleguoja savo narius. Į komiteto posėdžius gali būti kviečiami ir kiti Baltijos Asamblėjos nariai, vyriausybių atstovai ir ekspertai. Sekretoriatas Nuolatinį Baltijos Asamblėjos darbą garantuoja Sekretoriatas. Baltijos Asamblėjos Sekretoriatą sudaro Rygoje būnantis Baltijos Asamblėjos Sekretorius ir dirbantys prie Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos parlamentų Baltijos Asamblėjos delegacijų sekretoriai. Baltijos Asamblėjos Sekretoriaus kandidatūrą parenka Baltijos Asamblėjos Prezidiumas ir pristato tvirtinti Baltijos Asamblėjos sesijoje. Baltijos Asamblėjos Sekretorius renkamas trejiems metams su teise būti perrinktu vienai kadencijai. Baltijos Asamblėjos Sekretorių ir jo veiklą vienodai finansuoja visi trys parlamentai. Baltijos Asamblėjos Sekretoriaus darbo patalpas parūpina Latvijos Respublikos Seimas. Į tris lygias dalis padalintos Baltijos Asamblėjos sąmatos padidinimo, taip pat papildomų pareigų steigimo klausimai sprendžiami tik Baltijos Asamblėjos sesijose. Sekretorius sudaro savo išlaidų sąmatą, kurią kiekvienais metais tvirtina Baltijos Asamblėja. Partinių grupių bendradarbiavimas Baltijos Asamblėjos nariai gali vienytis į nuolatines ar laikinąsias grupes, kurios pateiktų projektus svarstyti Baltijos Asamblėjoje tokiomis pat teisėmis kaip ir komitetai. Partinę grupę gali sudaryti ne mažiau kaip 4 nariai iš ne mažiau kaip dviejų šalių. Partinė grupė registruojama Baltijos Asamblėjos Sekretoriate. Baigiamosios nuostatos Baltijos Asamblėjos nuostatai gali būti keičiami tik Baltijos Asamblėjos sesijoje. Baltijos Asamblėjos veikla nutraukiama tik atitinkamais Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos parlamentu sprendimais. Baltijos Asamblėjos Baltijos Asamblėjos Baltijos Asamblėjos Prezidiumo Pirmininkas Prezidiumo Pirmininko Prezidiumo Pirmininko pavaduotojas pavaduotojas Ulo NUGIS Egidijus BIČKAUSKAS Gunaras MEIEROVICAS Estijos Respublika Lietuvos Respublika Latvijos Respublika Talinas, 1993 m. spalio 31 d.