LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL NELEGALIAI ESANČIŲ ASMENŲ GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ IR PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ, toliau vadinamos „Susitariančiosiomis šalimis“, siekdamos vystyti bendradarbiavimą tarp abiejų Susitariančiųjų šalių, remdamos tarptautines pastangas užkirsti kelią nelegaliai migracijai, gerbdamos nacionaliniuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, kurių narėmis jos yra, numatytas teises, pareigas bei garantijas, abipusiškumo pagrindu, susitarė: I. SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ GRĄŽINIMAS 1 straipsnis 1. Viena Susitariančioji šalis kitos Susitariančiosios šalies prašymu ir be formalumų priima atgal į savo teritoriją kiekvieną asmenį, kuris neatitinka arba nebeatitinka prašančiosios Susitariančiosios šalies teritorijoje taikomų įvažiavimo ar buvimo sąlygų, kai nustatyta arba pagrįstai preziumuojama, kad jis yra atsakančiosios Susitariančiosios šalies pilietis. 2. Prašančioji Susitariančioji šalis tokiomis pat sąlygomis ir be formalumų kitos Susitariančiosios šalies prašymu priima atgal iš jos teritorijos pagal 1 dalį išsiųstus asmenis, jeigu vėlesni patikrinimai įrodys, kad išvykimo iš prašančiosios Susitariančiosios šalies teritorijos metu jie nebuvo atsakančiosios Susitariančiosios šalies piliečiai. 3. Taikant šį straipsnį, 1 dalyje nurodyti asmenys privalo bet kuriuo metu Susitariančiajai šaliai-Lietuvai įrodyti datą, kada jie įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją, o Susitariančiajai šaliai-Prancūzijai – datą, kada jie įvažiavo į šalių-Schengen’o susitarimų dalyvių teritoriją. Priešingu atveju šios Šalies įstatymų ir kitų teisės aktų požiūriu jie laikomi esančiais nelegaliai. 2 straipsnis 1. Asmens, kuris išsiunčiamas pagal 1 straipsnio 1 dalį, pilietybė laikoma nustatyta pagal vieną iš žemiau nurodytų dokumentų: - pilietybės pažymėjimas, - natūralizacijos arba pilietybės atgavimo dekretas, - galiojantis pasas, - galiojantis nacionalinis asmens tapatybės dokumentas. 2. Pilietybė laikoma pagrįstai preziumuojama vienu iš tokių pagrindų: - kuris nors pirmojoje dalyje nurodytas, bet nebegaliojantis dokumentas, - karinis pažymėjimas arba karinė asmens tapatybės kortelė, - oficialių atsakančiosios Susitariančiosios šalies institucijų išduotas ir suinteresuotojo asmens tapatybę nurodantis dokumentas (vairuotojo pažymėjimas ir t. t.), - konsulinės registracijos kortelė arba civilinės būklės dokumentas, - nebegaliojantis leidimas arba dokumentas, leidžiantis viešėti, - kurio nors iš aukščiau išvardytų dokumentų fotokopija, - prašančiosios Susitariančiosios šalies administracinės ar teismo institucijos gauta suinteresuotojo deklaracija, - sąžiningų liudytojų parodymai apklausos protokole. 3 straipsnis 1. Kai pilietybė prezumuojama 2 straipsnio 2 dalyje išvardytų dokumentų ir faktų pagrindu, atsakančiosios Susitariančiosios šalies konsuliniai pareigūnai, gavę prašymą, nedelsdami išduoda kelionės dokumentą, leidžiantį išsiųsti suinteresuotąjį asmenį. 2. Abejonės dėl pagrindų, kuriais grindžiama pilietybės prezumpcija, arba tokių pagrindų nebuvimo atveju atsakančiosios Susitariančiosios šalies konsuliniai pareigūnai per tris dienas nuo atsiėmimo prašymo pateikimo atlieka suinteresuotojo apklausą. Tokią apklausą prašančioji Susitariančioji šalis organizuoja, susitarusi su atitinkamu konsuliniu pareigūnu, per trumpiausią laiką. Atlikus apklausą ir nustačius, kad suinteresuotasis asmuo yra atsakančiosios Susitariančiosios šalies pilietis, konsulinis pareigūnas tuoj pat išduoda kelionės dokumentą. 4 straipsnis 1. Duomenis, kurie turi būti atsiėmimo atgal prašyme, ir jo perdavimo sąlygas abiejų Susitariančiųjų šalių kompetentingi ministrai numato Protokole. 2. Asmenų, kuriuos norima grąžinti, transportavimo iki atsakančiosios Susitariančiosios šalies sienos išlaidas apmoka prašančioji Šalis. II. TREČIŲJŲ ŠALIŲ PILIEČIŲ GRĄŽINIMAS 5 straipsnis 1. Susitariančiosios šalys pirmiausiai stengiasi tokius asmenis išsiųsti atgal į jų kilmės šalį. 2. To padaryti nepasisekus, viena Susitariančioji šalis kitos Susitariančiosios šalies prašymu ir be formalumų priima atgal į savo teritoriją trečiosios šalies pilietį, kuris neatitinka arba nebeatitinka prašančiosios Susitariančiosios šalies teritorijoje taikomų įvažiavimo ir buvimo sąlygų, kai nustatyta, kad šis pilietis į šios Šalies teritoriją atvyko iš atsakančiosios Susitariančiosios šalies teritorijos, kur jis viešėjo nelegaliai arba per kurios teritoriją nelegaliai vyko tranzitu. 3. Viena Susitariančioji šalis kitos Susitariančiosios šalies prašymu ir be formalumų atgal į savo teritoriją taip pat priima trečiosios šalies pilietį, kuris neatitinka arba nebeatitinka prašančiosios Susitariančiosios šalies teritorijoje taikomų įvažiavimo ar buvimo sąlygų, kai šis pilietis turi atsakančiosios Susitariančiosios šalies išduotą galiojančią vizą ar galiojantį leidimą viešėti. 4. Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos tranzitinės vizos išdavimo atveju. 6 straipsnis 5 straipsnyje numatyta atsiėmimo atgal pareiga netaikoma, kai tai liečia:
- a)trečiųjų šalių, turinčių bendrą sieną su prašančiąja Susitariančiąja šalimi, piliečius;
- b)trečiųjų šalių piliečius, kurie po išvykimo ar prieš išvykimą iš atsakančiosios Susitariančiosios šalies teritorijos arba po atvykimo į prašančiosios Susitariančiosios šalies teritoriją gavo šios Šalies vizą ar leidimą viešėti;
- c)trečiųjų šalių piliečius, kurie prašančiosios Susitariančiosios šalies teritorijoje vieši ilgiau kaip šešis mėnesius;
- d)trečiųjų šalių piliečius, kuriems prašančioji Susitariančioji šalis, taikydama 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso su 1967 m. sausio 31 d. Niujorko Protokolo pataisomis, pripažino pabėgėlio statusą arba, taikydama 1954 m. rugsėjo 28 d. Niujorko konvenciją dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso, pripažino asmens be pilietybės statusą;
- e)trečiųjų šalių piliečius, kuriuos atsakančioji Susitariančioji šalis tikrai buvo išsiuntusi į jų kilmės valstybę ar trečiąją šalį. 7 straipsnis 1. Taikant 5 straipsnio 2 dalį, trečiųjų šalių piliečių ar asmens be pilietybės statusą turinčių asmenų atvykimas į atsakančiosios Susitariančiosios šalies teritoriją arba buvimas jos teritorijoje nustatomas pagal šių asmenų kelionės ar asmens tapatybės dokumentus. Tai gali būti preziumuota ir kitais būdais. 2. Duomenys, kurie turi būti atsiėmimo atgal prašyme, ir jo perdavimo sąlygos numatomos Protokole. 3. Asmenų, kuriuos norima grąžinti, transportavimo iki atsakančiosios Susitariančiosios šalies sienos išlaidas apmoka prašančioji Šalis. 8 straipsnis Prašančioji Susitariančioji šalis priima atgal į savo teritoriją asmenis, jeigu atsakančiajai Susitariančiajai šaliai atlikus vėlesnius jų grąžinimo patikrinimus, paaiškės, kad šie asmenys išvykimo iš prašančiosios Susitariančiosios šalies teritorijos metu neatitiko 5 ir 6 straipsniuose nustatytų sąlygų. III. VYKIMAS TRANZITU IŠSIUNTIMO ATVEJU 9 straipsnis 1. Viena Susitariančioji šalis kitos Susitariančiosios šalies prašymu leidžia vykti tranzitu per jos teritoriją trečiųjų šalių piliečiams, kurie išsiunčiami prašančiosios šalies sprendimu. Vykti tranzitu galima antžeminiu arba oro keliu. 2. Prašančioji Susitariančioji šalis prisiima visišką atsakomybę už užsieniečio kelionės į jo paskirties valstybę eigą ir atsiima šį užsienietį, jeigu dėl kokių nors priežasčių išsiuntimas negali būti įvykdytas. 3. Jeigu vykimas tranzitu turi būti atliktas lydint policijai, prašančioji Susitariančioji šalis užtikrina, kad policija lydėtų oro keliu iki atsakančiosios Šalies oro uosto su sąlyga, kad policijos pareigūnai neišeis iš šio oro uosto tarptautinės zonos. Priešingu atveju arba jeigu vykimas tranzitu su palyda turi būti pratęstas atsakančiosios Susitariančiosios šalies teritorijoje antžeminiu keliu, palydėjimą užtikrina atsakančioji Susitariančioji šalis, o prašančioji Susitariančioji šalis jai apmoka su tuo susijusias išlaidas. 4. Prašančioji Susitariančioji šalis garantuoja atsakančiajai Susitariančiajai šaliai, kad užsienietis, kuriam leista vykti tranzitu, nuvykimui į paskirties valstybę turi transporto bilietą ir kelionės dokumentą. 10 straipsnis Išsiuntimo atveju leidimo vykti tranzitu prašymą kompetentingos institucijos vienos kitoms perduoda tiesiogiai pagal Protokole nustatytas sąlygas. 11 straipsnis Išsiuntimo atveju vykti tranzitu gali būti neleista: - jeigu užsieniečiui paskirties valstybėje gresia persekiojimas dėl jo rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių pažiūrų; - jeigu užsieniečiui gresia kaltinimas arba teisimas paskirties valstybės teisme už veikas, padarytas iki vykimo tranzitu; - jeigu vykimo tranzitu antžeminiu keliu atveju užsieniečiui uždrausta atvykti į atsakančiosios Susitariančiosios šalies teritoriją ir jis kelia grėsmę jos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ir visuomenės sveikatos apsaugai. 12 straipsnis Transportavimo iki paskirties valstybės sienos išlaidas, taip pat ir su galimu grįžimu susijusias išlaidas apmoka prašančioji Susitariančioji šalis. IV. DUOMENŲ APSAUGA 13 straipsnis Šio Susitarimo taikymui būtini asmens duomenys turi būti naudojami ir saugomi remiantis kiekvienoje šalyje galiojančiais duomenų apsaugos įstatymais ir kitais teisės aktais. Šiuo požiūriu:
- a)atsakančioji Susitariančioji šalis pateiktus duomenis naudoja tik šiame Susitarime numatytiems tikslams;
- b)viena Susitariančioji šalis kitos Susitariančiosios šalies prašymu jai praneša apie pateiktų duomenų panaudojimą;
- c)pateiktus asmens duomenis naudoti gali tik Susitarimą vykdyti kompetentingos institucijos. Duomenis perduoti kitiems asmenims galima tik gavus išankstinį raštišką juos pateikusios Susitariančiosios šalies leidimą. V. BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 14 straipsnis Abiejų Šalių kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir, esant reikalui, konsultuojasi dėl šio Susitarimo taikymo. Konsultacijų prašymas pateikiamas diplomatiniu keliu. 15 straipsnis Šio Susitarimo taikymo sąlygas apibrėžiantis Protokolas taip pat nustato: - oro uostus, kuriuos galima naudoti grąžinimui ir užsieniečių įvažiavimui vykstant tranzitu; - centrines ar vietos institucijas, kompetentingas išnagrinėti grąžinimo ir leidimo vykti tranzitu prašymus; - prašymų išnagrinėjimo terminus; - transporto išlaidų apmokėjimo tvarką. 16 straipsnis 1. Šio Susitarimo nuostatos nekliudo Susitariančiosioms šalims vykdyti užsienio valstybių piliečių priėmimo ar grąžinimo įsipareigojimus, joms kylančius iš kitų tarptautinių susitarimų. 2. Šio Susitarimo nuostatos netrukdo taikyti 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatų su 1967 m. sausio 31 d. Niujorko Protokolo pataisomis. 3. Šio Susitarimo nuostatos Susitariančiosioms šalims netrukdo taikyti jų pasirašytų susitarimų žmogaus teisių apsaugos srityje nuostatų. 17 straipsnis 1. Susitariančiosios šalys praneš viena kitai apie jas liečiančių konstitucinių ar teisės procedūrų, būtinų šio Susitarimo įsigaliojimui, įvykdymą. Šis Susitarimas įsigalios praėjus trisdešimčiai dienų nuo atsakomojo pranešimo gavimo dienos. 2. Šis Susitarimas galios tris metus ir jo galiojimo laikas, nė vienai šaliai nepranešus apie priešingą sprendimą, bus pratęsiamas tokios pat trukmės laikotarpiams. Susitarimą galima nutraukti, apie tai prieš tris mėnesius pranešus diplomatiniu keliu. 3. Kiekviena Susitariančioji šalis gali laikinai sustabdyti šio Susitarimo vykdymą dėl viešosios tvarkos, saugumo ar visuomenės sveikatos apsaugos sumetimų. Apie vykdymo sustabdymą pranešama diplomatiniu keliu ir jis įsigalios praėjus 30 dienų nuo pranešimo. Išnykus sustabdymo priežastims, Susitariančiosios šalys diplomatiniu keliu praneš viena kitai apie Susitarimo taikymo atnaujinimą. Tai patvirtindami, šiuo tikslu įgalioti Susitariančiųjų šalių atstovai pasirašė šio Susitarimo apačioje. Sudaryta Vilniuje 1998 m. gruodžio 4 d. lietuvių ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią. Lietuvos Respublikos Prancūzijos Respublikos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________