← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KROATIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL NETEISĖTAI ATVYKUSIŲ AR ESANČIŲ AS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR KROATIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL NETEISĖTAI ATVYKUSIŲ AR ESANČIŲ ASMENŲ GRĄŽINIMO Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Kroatijos Respublikos Vyriausybė (toliau Susitariančios Šalys), siekdamos vystyti bendradarbiavimą tarp dviejų Susitariančių Šalių, užtikrinant nuostatų, reguliuojančių asmenų vykimą tranzitu, vykdymą, nepažeidžiant teisių ir garantijų, numatytų Susitariančių Šalių valstybių galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, atsižvelgdamos į 1948 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir 1951 m. liepos 28 d. Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, papildytą 1967 m. sausio 31 d. Protokolu dėl pabėgėlių statuso, taip pat į kitus šiuos santykius reguliuojančius tarptautinius susitarimus, siekdamos palengvinti neteisėtai atvykusių ar esančių asmenų grąžinimą, bendradarbiavimo dvasia ir lygybės pagrindu susitarė: 1 straipsnis Sąvoka Šiame Susitarime „leidimas gyventi“ – vienos Susitariančios Šalies kompetentingos tarnybos išduotas leidimas, suteikiantis teisę jo turėtojui gyventi tos valstybės teritorijoje. Leidimas gyventi neapima leidimo laikinam buvimui vienos Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje, svarstant prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. 2 straipsnis Susitariančių Šalių valstybių piliečių priėmimas

  1. Kiekviena Susitarianti Šalis į savo valstybės teritoriją be jokių formalumų priims asmenis, kurie neatitinka ar nustojo atitikti galiojančius atvykimo ir buvimo reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje reikalavimus, jeigu bus nustatyta ar pagrįstai numanoma, kad jie yra Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, piliečiai. Ta pati taisyklė taikoma asmenims, kurie neteko Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės pilietybės nuo to momento, kai jie atvyko į reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją, neįgydami kurios nors kitos valstybės pilietybės.
  2. Reikalaujanti Susitarianti Šalis tomis pačiomis sąlygomis priims asmenis atgal, jeigu vėlesnio tyrimo metu paaiškės, kad asmenys neturėjo kitos Susitariančios Šalies valstybės pilietybės ir šio Susitarimo 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatos jiems/joms negali būti taikomos.
  3. Šio straipsnio 1 punkte nurodyti asmenys privalo būti pasirengę bet kuriuo metu pateikti įrodymus apie atvykimo laiką į teritoriją tos Susitariančios Šalies valstybės, kurios pilietybės jie neturi. Tuo atveju, jeigu įrodymų nėra, bus laikoma, kad asmenų buvimas yra neteisėtas, sutinkamai su Susitariančios Šalies, kurios valstybės teritorijoje jie yra, teisės aktais.
  4. Abiejų Susitariančių Šalių sienos apsaugos tarnybos informuos viena kitą apie dokumentus, kurie patvirtina teisėto atvykimo į jų valstybių teritorijas laiką. 3 straipsnis Pilietybės nustatymas
  5. Grąžinamų asmenų pilietybė bus nustatoma šių dokumentų pagrindu: - pilietybės liudijimo ar kito dokumento su asmens duomenimis, išduoto kompetentingos tarnybos; - identifikacinės kortelės; - paso ar kito kelionės dokumento, išduoto kompetentingos tarnybos; - karinės tarnybos knygelės; - dokumento, išduoto kompetentingos konsulinės įstaigos; - jūrininko knygelės; - upeivio knygelės.
  6. Gali būti numanoma, kad asmenys turi pilietybę, jeigu yra: - dokumentai, nurodyti ankstesniame punkte, kurių galiojimo laikas baigėsi; - patvirtinantys asmens tapatybę dokumentai, išduoti Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės kompetentingų tarnybų (pvz., vairuotojo pažymėjimas); - dokumentai, išduoti reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės kompetentingų tarnybų, kuriuose nurodyta asmens pilietybė, įskaitant tuos, kurių galiojimo laikas baigėsi; - aukščiau nurodytų dokumentų fotokopijos; - reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės administracinių ar teismo organų įregistruotas asmens pareiškimas; - užfiksuotas patikimų liudytojų pareiškimas.
  7. Jeigu pilietybės turėjimas tik numanomas, tačiau nėra šio straipsnio 2 punkte nurodytų dokumentų, pilietybė gali būti nustatoma per Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės konsulines įstaigas.
  8. Jeigu pilietybės turėjimas bus patvirtintas, Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės konsulinės įstaigos nedelsdamos išduos dokumentus, kurie bus naudojami asmenų grąžinimui į valstybę, kurios pilietybę jie turi. 4 straipsnis Trečiųjų valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės grąžinimas išankstinio pranešimo pagrindu
  9. Susitarianti Šalis reikalaujančios Susitariančios Šalies kompetentingų tarnybų išankstinio pranešimo pagrindu be formalumų priims trečiųjų valstybių piliečius ar asmenis be pilietybės, kurie neteisėtai atvyko į reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją tiesiogiai iš Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės teritorijos, jeigu nuo jų neteisėto atvykimo praėjo ne daugiau kaip septynios dienos.
  10. Bus laikoma, kad trečiųjų valstybių piliečiai atvyko į vienos Susitariančios Šalies valstybės teritoriją tiesiogiai iš kitos Susitariančios Šalies valstybės teritorijos, jeigu tai bus įrodyta. 5 straipsnis Trečiųjų valstybių piliečių grąžinimas reikalavimo pagrindu
  11. Susitarianti Šalis, kitai Susitariančiai Šaliai pareikalavus, priims trečiųjų valstybių piliečius, kurie neatitinka ar nustojo atitikti galiojančius atvykimo ir buvimo reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje reikalavimus, jeigu bus nustatyta, kad trečiųjų valstybių piliečiai atvyko į Susitariančios Šalies valstybės teritoriją tiesiogiai iš Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės teritorijos.
  12. Susitarianti Šalis, kitai Susitariančiai Šaliai pareikalavus, priims trečiųjų valstybių piliečius, kurie neatitinka ar nustojo atitikti galiojančius atvykimo ir buvimo reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje reikalavimus, jeigu jie turi Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, išduotus galiojančius leidimus gyventi.
  13. Šio straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytas įsipareigojimas priimti asmenis netaikomas trečiųjų valstybių piliečių atžvilgiu, jeigu jiems reikalaujanti Susitarianti Šalis po atvykimo į jos valstybės teritoriją išdavė leidimus gyventi. 6 straipsnis Asmenų be pilietybės grąžinimas reikalavimo pagrindu Susitarianti Šalis, kitai Susitariančiai Šaliai pareikalavus, priims asmenis be pilietybės, kurie neatitinka ar nustojo atitikti galiojančius atvykimo ir buvimo reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritorijoje reikalavimus, jeigu jie turi Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, išduotą kelionės dokumentą, suteikiantį teisę grįžti į išdavusios šį dokumentą Susitariančios Šalies valstybės teritoriją, arba jeigu jie prieš atvykdami į reikalaujančios Susitariančios Šalies valstybės teritoriją gyveno Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės teritorijoje ir tiesiogiai iš ten atvyko po šio Susitarimo įsigaliojimo. 7 straipsnis Terminai
  14. Susitarianti Šalis atsakys į jai nukreiptą priėmimo reikalavimą nedelsdama, ne vėliau kaip po trisdešimties dienų po reikalavimo įteikimo.
  15. Susitarianti Šalis, kuriai nukreiptas reikalavimas, priims asmenis po patvirtinimo priimti nedelsdama, ne vėliau kaip po devyniasdešimties dienų po tokio patvirtinimo. Reikalaujančiai Susitariančiai Šaliai pateikus prašymą, šis terminas gali būti pratęstas, kol bus pašalintos teisinės ir praktinės kliūtys. 8 straipsnis Įsipareigojimo priimti pasibaigimas Reikalavimas priimti asmenį turi būti pateiktas ne vėliau kaip per šešis mėnesius po to, kai Susitarianti Šalis nustatė neteisėtą trečiųjų valstybių piliečių ar asmenų be pilietybės atvykimą ar buvimą jos valstybės teritorijoje. 9 straipsnis Tranzitinis vykimas ekspulsijos atveju
  16. Susitarianti Šalis leis vykti tranzitu per savo valstybių teritoriją trečiųjų valstybių piliečiams, kuriems Susitarianti Šalis, prašanti leidimo tranzitiniam vykimui, nurodė išvykti.
  17. Susitarianti Šalis, prašanti leidimo tranzitiniam vykimui, prisiima atsakomybę už trečiųjų valstybių piliečių nuvykimą į paskirties valstybes ir priims šiuos piliečius atgal, jeigu dėl kokių nors priežasčių jų grąžinimas negali būti baigtas.
  18. Susitarianti Šalis, prašanti leidimo tranzitiniam vykimui, patvirtins kitai Susitariančiai Šaliai, kad trečiųjų valstybių piliečiai turi kelionės dokumentus, leidžiančius jiems atvykti į paskirties valstybes.
  19. Susitarianti Šalis, kuri pradėjo ekspulsijos procedūras, privalo informuoti Susitariančią Šalį, kuriai nukreiptas reikalavimas, apie atvejus, kada būtina užtikrinti palydą grąžinamam asmeniui. Susitarianti Šalis, kuriai nukreiptas reikalavimas, gali: - nuspręsti užtikrinti palydą savo personalu - ar užtikrinti palydą, bendradarbiaujant su Susitariančia Šalimi, kuri pradėjo ekspulsijos procedūras.
  20. Prašymas tranzitiniam vykimui gali būti netenkinamas, jeigu: - trečiųjų valstybių piliečiams gresia teisinis persekiojimas paskirties valstybėje dėl jų rasės, religijos, tautybės ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių pažiūrų; - trečiųjų valstybių piliečiams gresia baudžiamasis persekiojimas ir nuteisimas, remiantis paskirties valstybės baudžiamuoju kodeksu, už nusikaltimą, įvykdytą prieš tranzitinį vykimą; - trečiųjų valstybių piliečiai negali būti priimti ar baudžiamasis persekiojimas inicijuotas valstybėje, kurios prašoma tranzitinio vykimo. 10 straipsnis Išlaidos
  21. Asmenų pervežimo išlaidas iki Susitariančios Šalies, kuriai nukreiptas reikalavimas, valstybės sienos, sutinkamai su šio Susitarimo 2, 4, 5 ir 6 straipsniais apmoka reikalaujanti Susitarianti Šalis.
  22. Su tranzitiniu pervežimu susijusias išlaidas iki paskirties valstybės sienos ir galimas išlaidas, atsirandančias dėl transporto grįžimo, sutinkamai su šio Susitarimo 9 straipsniu apmoka reikalaujanti Susitarianti Šalis. 11 straipsnis Pasikeitimas informacija Šio Susitarimo vykdymui kitai Susitariančiai Šaliai turi būti pateikiama tik tokia informacija apie atskirus atvejus: a) asmens ir, kai reikia, asmens šeimos narių duomenys (vardas, pavardė, ankstesni vardai, pravardės ir pseudonimai, gimimo data ir vieta, lytis, esama ir buvusi pilietybė/tautybė); b) pasas, identifikacinė kortelė ar kitas kelionės dokumentas (numeris, išdavimo data, išdavusi tarnyba, išdavimo vieta, galiojimo laikas, galiojimo teritorija); c) kiti duomenys, kurie reikalingi asmenų identifikavimui; d) leidimai gyventi ir vizos, išduotos Susitariančių Šalių ar trečiųjų valstybių, maršrutai, sustojimo vietos, bilietai ir kiti galimi pasirengimai kelionėms; e) leidimo tranzitiniam vykimui pagal šio Susitarimo 9 straipsnio 5 punktą atsisakymo išduoti priežastys. 12 straipsnis Vykdymas
  23. Įsigaliojus šiam Susitarimui, Susitariančios Šalys diplomatiniais kanalais praneš viena kitai apie kompetentingas tarnybas, atsakingas už šio Susitarimo vykdymą, taip pat apie pasikeitimus, susijusius su šiomis tarnybomis, jų adresus bei perduos kitą informaciją, kuri palengvins susisiekimą.
  24. Kompetentingos tarnybos, reikalui esant, susitiks ir spręs praktinius klausimus, kylančius vykdant šį Susitarimą.
  25. Kompetentingos tarnybos priims kitus sprendimus, reikalingus šio Susitarimo vykdymui, pvz., dėl: - informacijos, išduodamų dokumentų ir įrodymų, reikalingų grąžinimui; taip pat priemonių tranzitiniam vykimui; - valstybės sienos perėjimo punktų nustatymo, tikslaus atvykimo laiko ekstradicijos ir grąžinimo vykdymui; - trečiųjų valstybių piliečių tranzitinio pervežimo sąlygų, lydint Susitariančių Šalių kompetentingų tarnybų palydoms; - įrodymų ir priežasčių, kuriais remiantis, įmanoma nustatyti ar manyti, kad užsienietis atvyko tiesiogiai iš vienos Susitariančios Šalies valstybės teritorijos į kitos Susitariančios Šalies valstybės teritoriją. 13 straipsnis Santykis su kitais tarptautiniais susitarimais Šio Susitarimo nuostatos negali įtakoti Susitariančių Šalių įsipareigojimų, kylančių iš kitų tarptautinių susitarimų. 14 straipsnis Baigiamosios nuostatos
  26. Šis Susitarimas įsigalios pirmą dieną mėnesio, kuris eina po to mėnesio, kai diplomatiniais kanalais buvo gautas paskutinis raštiškas pranešimas apie tai, kad vidaus teisės reikalavimai, reikalingi šio Susitarimo įsigaliojimui, įvykdyti.
  27. Kiekviena Susitarianti Šalis gali laikinai sustabdyti šio Susitarimo, išskyrus 2 straipsnį, veikimą dėl valstybės saugumo, visuomenės tvarkos ar visuomenės sveikatos apsaugos priežasčių, raštu apie tai informuodama kitą Susitariančią Šalį. Šis Susitarimas sustabdomas raštiško pranešimo gavimo dieną.
  28. Šis Susitarimas sudarytas neapibrėžtam laikui. Kiekviena Susitarianti Šalis, diplomatiniais kanalais informavusi raštu kitą Susitariančią Šalį, gali nutraukti šio Susitarimo veikimą. Šio Susitarimo veikimas nutrūksta pirmą dieną mėnesio, kuris eina po to mėnesio, kai kita Susitarianti Šalis gavo pranešimą. Sudarytas Stokholme 1998 m. gegužės 28 d. dviem egzemplioriais lietuvių, kroatų ir anglų kalbomis, autentiškais tekstais. Esant neatitikimų interpretuojant, tekstas anglų kalba bus laikomas pagrindiniu. Lietuvos Respublikos Kroatijos Respublikos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.