← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL PREKY

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL PREKYBINĖS LAIVYBOS Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Latvijos Respublikos Vyriausybė ir Estijos Respublikos Vyriausybė (toliau vadinamos „Susitariančiomis Šalimis“), siekdamos palaikyti ir plėtoti draugiškus santykius tarp Susitariančių Šalių ir nuolat stiprinti bendradarbiavimą jūrų transporto srityje, vadovaudamosi tarptautinės teisės principais bei normomis ir atsižvelgdamos į Susitariančių Šalių tarptautinius įsipareigojimus, siekdamos prisidėti prie abipusių prekinių mainų plėtros, siekdamos užtikrinti kuo geriausią jūrų navigacijos koordinavimą ir gerinti saugumą jūroje, vadovaudamosi lygybės, abipusės naudos ir pagalbos principais, susitarė: 1 straipsnis Sąvokos Šioje Sutartyje: 1. Sąvoka „Susitariančios Šalies laivas“ reiškia bet kurį laivą, įregistruotą Laivų registre ir plaukiojantį su tos Susitariančios Šalies vėliava pagal jos nacionalinę teisę. Tačiau ši sąvoka netaikoma:

  1. a)karo laivams ir pagalbiniams karinio jūrų laivyno laivams;
  2. b)laivams, kurie vykdo administracines ar valstybės funkcijas ir naudojami nekomerciniais tikslais;
  3. c)žvejybiniams laivams;
  4. d)hidrografiniams ir mokslinių tyrimų laivams;
  5. e)poilsiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais. 2. Sąvoka „įgulos narys“ reiškia laivo kapitoną ar bet kurį kitą laive įdarbintą asmenį, įrašytą į įgulos narių sąrašą ir turintį vieną iš šios sutarties 5 straipsnyje nurodytų jūrininkų tapatybės dokumentų. 3. Sąvoka „Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos“ reiškia:
  6. a)Lietuvos Respublikoje – Susisiekimo ministeriją;
  7. b)Latvijos Respublikoje – Transporto ministeriją arba įgaliotą asmenį ar įstaigą;
  8. c)Estijos Respublikoje – Transporto ir ryšių ministeriją arba įgaliotą asmenį ar įstaigą. 2 straipsnis Taikymo sritis 1. Šios Sutarties nuostatos taikomos tarptautinei laivybai tarp Susitariančių Šalių, taip pat laivybai į arba iš trečiųjų valstybių. 2. Tačiau šios Sutarties nuostatos nebus taikomos veiklai, kurią kiekviena Susitarianti Šalis nacionaliniais teisės aktais rezervuoja laivams, plaukiojantiems su jų valstybės vėliava, įskaitant kabotažą, vilkimą, locmanų paslaugų teikimą, žvejybą ir vidaus navigaciją. 3. Ši Sutartis netaikoma Susitariančių Šalių uostams ir teritorijoms, uždaroms tarptautinei laivybai. 3 straipsnis Laivams taikomas režimas 1. Kiekviena Susitarianti Šalis privalo suteikti kitų Susitariančių Šalių laivams tokias pačias sąlygas kaip ir savo laivams: laisvai įplaukti į uostus ir naudotis jais bei visais įrengimais, skirtais laivybai, keleivių, įgulos narių, krovinių ir laivų komercinėms operacijoms. Ypatingai į tai atsižvelgiama skiriant krantinę laivo stovėjimui, pakrovimo ir iškrovimo įrenginius bei aptarnavimą uoste, įskaitant bunkeriavimo įrenginius. 2. Susitariančios Šalys pagal atitinkamus savo teisės aktus imsis visų reikiamų priemonių, siekdamos palengvinti bei pagreitinti jūrų eismą, išvengiant bereikalingo laivų užlaikymo, taip pat kiek galima stengsis pagreitinti bei supaprastinti muitinės procedūras bei kitus uostuose taikomus formalumus. 4 straipsnis Laivo dokumentai 1. Kiekviena Susitarianti Šalis privalo pripažinti kitos Susitariančios Šalies laivų nacionalinę priklausomybę pagal laive esančius dokumentus, kuriuos išdavė šios kitos Susitariančios Šalies atitinkamos žinybos sutinkamai su jos nacionaliniais teisės aktais. 2. Laive esantys laivo dokumentai, įskaitant tonažo ir įgulos dokumentus, išduoti vienos Susitariančios Šalies žinybų arba jų vardu, turi būti pripažinti kitų Susitariančių Šalių atitinkamų žinybų. Visos uosto rinkliavos ir mokesčiai turi būti mokami šių dokumentų pagrindu. 5 straipsnis Jūrininkų tapatybės dokumentai ir Jūrinio laipsnio diplomai 1. Kiekviena Susitarianti Šalis privalo pripažinti jūrininkų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, išduotus ar pripažintus kitų Susitariančių Šalių atitinkamų žinybų. 2. Kiekviena Susitarianti Šalis privalo pripažinti kitų Susitariančių Šalių atitinkamų įstaigų išduotus Jūrinio laipsnio diplomus, jūrinių mokymo įstaigų ir kursų sertifikatus ar diplomus, išduotus kitų Susitariančių Šalių atitinkamų įstaigų vadovaujantis 1978 metų Tarptautine jūrininkų mokymo, diplomavimo ir budėjimo standartų konvencija (su jos 1995 metų pataisomis) (STCW 78/95 Konvencija). 6 straipsnis Jūrininkų laikino buvimo šalyje teisė Vienos Susitariančios Šalies laivui stovint bet kurios kitos Susitariančios Šalies uoste laivo įgulos nariai (nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bet kurios Susitariančios Šalies piliečiai) gali laikinai išlipti į krantą ir būti uosto valstybėje be vizų, jeigu laivo kapitonas atitinkamoms žinyboms pagal uosto valstybės nacionalinius teisės aktus pateikė įgulos sąrašą ir žinybos tokiam buvimui pritarė. Išlipantiems į krantą ir grįžtantiems į laivą asmenims taikomos kontrolės procedūros. 7 straipsnis Jūrininkų teisė vykti tranzitu 1. 5 straipsnyje minėtų jūrininkų tapatybės dokumentų turėtojai turi teisę, nepaisant transporto rūšies, įvažiuoti, laikinai būti ir išvykti iš bet kurios kitos Susitariančios Šalies teritorijos arba vykti tranzitu per jos teritoriją, norėdami patekti į savo laivą, arba baigę darbą laive – grįžti į savo gyvenamąją vietą su sąlyga, kad bus gautas atitinkamų Susitariančios Šalies žinybų sutikimas. Toks sutikimas turi būti duodamas kaip galima greičiau. 2. Jeigu šios Sutarties 5 straipsnyje minėtų jūrininkų tapatybės dokumentų turėtojas nėra Susitariančios Šalies pilietis, sutikimas, minėtas šio straipsnio 1 dalyje, turi būti išduotas, jeigu jis turi teisę grįžti į jūrininkų tapatybės dokumentą išdavusią valstybę. 3. Jeigu jūrininkų tapatybės dokumentų, minėtų 5 straipsnyje, turėtojo buvimas kitos Susitariančios Šalies teritorijoje užsitęs dėl nelaimingo atsitikimo, ligos ar dėl kitų aplinkybių, kurias atitinkamos žinybos pripažins teisėtomis, jos privalo pratęsti šį buvimą, pateikus raštišką įrodymą dėl pratęsimo termino. 8 straipsnis Teisė uždrausti atvykti Kiekviena Susitarianti Šalis pasilieka teisę uždrausti atvykti į jos teritoriją bet kuriam nepageidaujamam asmeniui, turinčiam jūrininko tapatybės dokumentą, minėtą 5 straipsnyje. 9 straipsnis Nelaimingi atsitikimai jūroje 1. Jei vienos Susitariančios Šalies laivą ištiks koks nors nelaimingas atsitikimas bet kurios kitos Susitariančios Šalies jūros teritorijoje, pakrantės valstybės atitinkamos žinybos:
  9. a)privalo nedelsdamos informuoti atitinkamą žinybą ir laivo vėliavos diplomatinių ar konsulinių tarnybų atstovus, kad jie galėtų imtis jiems priklausančių veiksmų; ir
  10. b)privalo suteikti tokią apsaugą ir pagalbą keleiviams bei įgulos nariams, kuri būtų suteikta su jos vėliava plaukiojančio laivo keleiviams ir įgulos nariams. 2. Laivo gelbėjimo operacijos ir jų organizavimas bus atliekamas sutinkamai su tarptautinėmis konvencijomis ir atitinkamos Susitariančios Šalies nacionaliniais teisės aktais. 10 straipsnis Jurisdikcija 1. Vienos Susitariančios Šalies laivai ir įgulos nariai, būdami kitos Susitariančios Šalies teritoriniuose vandenyse ir uostuose, privalo laikytis atitinkamų pakrantės valstybės įstatymų. 2. Kai vienos Susitariančios Šalies laivo įgulos narys padaro nusikaltimą laive, pastarajam esant bet kurios kitos Susitariančios Šalies teritoriniuose vandenyse, tos Susitariančios Šalies atitinkamos žinybos nevykdys šio asmens baudžiamojo persekiojimo be laivo kapitono ar valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, diplomatinio ar konsulinio atstovo sutikimo, nebent kai:
  11. a)nusikaltimo pasekmės liečia jos teritoriją; arba
  12. b)nusikaltimas yra toks, kad trikdo šalies ramybę arba teritorinių vandenų gerą tvarką; arba
  13. c)pagal valstybės įstatymus nusikaltimas priskiriamas sunkiam; arba
  14. d)nusikaltimas buvo įvykdytas prieš asmenį, kuris nėra to laivo įgulos narys; arba
  15. e)nusikaltimas susijęs su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų vežimu. 3. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos nedaro įtakos kiekvienai Susitariančiai Šaliai teisės imtis bet kurių veiksmų, kurie galimi pagal jos nacionalinę teisę, siekiant areštuoti ar patikrinti užsienio laivą, plaukiantį per teritorinius vandenis po to, kai laivas paliko vidaus vandenis. 11 straipsnis Jūrų transporto plėtojimas ir bendradarbiavimas Susitariančios Šalys susitaria:
  16. a)skatinti jūrų transporto plėtrą sąžiningos konkurencijos pagrindais, nediskriminuojant ir atsižvelgiant į abipusius interesus, bei šalinti bet kuriuos šioje srityje pasitaikančius sunkumus;
  17. b)keistis informacija, kuri įgalintų padidinti ir skatinti krovinių srautus jūroje ir uostuose bei stiprintų jų prekybinių laivynų bendradarbiavimą;
  18. c)plėsti keitimąsi informacija ir rekomendacijomis, susijusiomis su navigacija sąsiauriais ir teritoriniais vandenimis bei jų perplaukimu, atsižvelgiant į su tuo susijusią veiklą;
  19. d)plėtoti bendradarbiavimą jūrų transporto srityje tarp Susitariančių Šalių įmonių ir jūrų transporto organizacijų, taip pat glaudžiai bendradarbiauti, įveikiant šalių susisiekimą jūra trikdančias kliūtis; palengvinti investicijas laivybos srityje;
  20. e)tarp Susitariančių Šalių skatinti multimodalinio transporto paslaugų plėtojimą ir investicijas pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus;
  21. f)tarp Susitariančių Šalių uostų skatinti laivybą, įdiegiant, kuomet tai tikslinga ir priimtina, specialius šiam eismui taikomus reikalavimus;
  22. g)palengvinti technologijų ir techninių žinių (know-how) perdavimą;
  23. h)teikti pagalbą keičiantis darbuotojais bei juos apmokant įvairiose jūrų transporto srityse. 12 straipsnis Keitimasis informacija ir dokumentais Susitariančių Šalių kompetentingos žinybos keisis informacija dėl:
  24. a)jūrininkų tapatybės dokumentų;
  25. b)jūrinio laipsnio diplomų, jūrinių mokymo institucijų ir kursų sertifikatų ir diplomų;
  26. c)atitinkamų žinybų, kurios atlieka savo funkcijas pagal šios Sutarties nuostatas;
  27. d)kitos informacijos, kuri yra svarbi šiai Sutarčiai tinkamai vykdyti. 13 straipsnis Bendras komitetas 1. Siekiant sėkmingai vykdyti šią Sutartį ir atsižvelgiant į bet kuriuos kitus bendrus laivybos klausimus, esant būtinybei bus sudarytas Bendras komitetas. Komitetą sudarys vyriausybės pareigūnai ir ekspertai, paskirti Susitariančių Šalių kompetentingų žinybų; jis galės būti sušauktas bet kuriai Susitariančiai Šaliai prašant. 2. Nesutarimus ir ginčus, kilusius dėl šios Sutarties taikymo ar interpretavimo, spręs Bendras komitetas. Tuo atveju, kai Bendras komitetas negalės pasiekti visoms Susitariančioms Šalims priimtino sprendimo, ginčijamas klausimas bus sprendžiamas diplomatiniais kanalais. 14 straipsnis Tarptautinės sutartys Ši Sutartis nedaro įtakos Susitariančių Šalių teisėms ir įsipareigojimams, kurie kyla iš Susitariančių Šalių sudarytų kitų tarptautinių sutarčių. 15 straipsnis Baigiamosios nuostatos 1. Susitariančios Šalys raštu informuos Latvijos Respublikos Vyriausybę, kuri veiks kaip saugotojas, apie teisinių reikalavimų, keliamų šios Sutarties įsigaliojimui jų šalyse, įvykdymą. Ši Sutartis įsigalios praėjus trisdešimt

(30)dienų po paskutiniojo pranešimo gavimo. Saugotojas nedelsdamas informuos Susitariančias Šalis apie kiekvieną gautą pranešimą, kad teisiniai reikalavimai, būtini Sutarčiai įsigalioti, yra įvykdyti, taip pat apie įsigaliojimo datą.
  1. Ši Sutartis gali būti pakeista Susitariančių Šalių tarpusavio susitarimu ir pataisos bus neatskiriama Sutarties dalimi bei įsigalios tuo pačiu būdu kaip ir ši Sutartis.
  2. Kiekviena Susitarianti Šalis, diplomatiniais kanalais pranešdama apie tai saugotojui, bet kuriuo metu galės nutraukti šią Sutartį. Sutartis šios Susitariančios Šalies atžvilgiu nustos galioti praėjus šešiems
(6)mėnesiams po to, kai saugotojas gaus tokį pranešimą. Saugotojas nedelsdamas informuos Susitariančias Šalis apie galiojimo nutraukimo pranešimą ir galiojimo nutraukimo datą. Tai paliudydami, žemiau pasirašiusieji, savo Vyriausybių tinkamai įgalioti, pasirašė šią Sutartį. Sudaryta Klaipėdoje 1999 m. balandžio 15 d. trimis originalais, kiekvienas lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis. Nesutariant dėl interpretavimo, bus remiamasi tekstu anglų kalba. Lietuvos Respublikos Latvijos Respublikos Estijos Respublikos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.