1999 11 140- Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto projekto Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 173 straipsniu, Valstybės kontrolė įvertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato pateiktą Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (toliau - įstatymo projektas) ir teikia savo išvadą. I. BENDRAS ĮSTATYMO PROJEKTO VERTINIMAS BENDROJI DALIS
- Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 17 straipsniu nustatyta, kad biudžeto projekte nurodoma bendra asignavimų suma ir jų paskirstymas. Asignavimai paskirstomi į paprastąsias, iš jų - darbo užmokesčiui, ir nepaprastąsias išlaidas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 str. neleidžia mažinti įstatymu numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 str. biudžetiniais metais biudžetas keičiamas ta pačia tvarka, kaip ir sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Biudžetą gali keisti tik Seimas. Įstatymo projekto 1 str. 2 d. nuostata, leidžianti patvirtintą asignavimų valdytojams darbo užmokesčio asignavimų ekonomiją naudoti kitoms paprastosioms išlaidoms finansuoti, ir 6 str. 2 d. nuostata, leidžianti Finansų ministerijai, pervedant asignavimų valdytojams patvirtintas valstybės biudžeto sumas, atsižvelgti į faktiškai negautas (palyginamosiomis su planu sąlygomis) nebiudžetinių (specialiųjų) lėšų įmokas į valstybės biudžetą, mūsų nuomone, yra įstatymu numatytų išlaidų mažinimas. Siūlome įstatymo projekte esančias minėtas nuostatas išbraukti.
- Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 2 dalimi, Biudžetinės sandaros įstatymo 12 str. nustatyta, kokie mokesčiai ir įmokos sudaro valstybės biudžeto pajamas. Tuo tarpu aptariamojo įstatymo projekto 12 str. nustatyta, kad pajamos, faktiškai gautos iš akcizų už cukrų, įskaitant cukrų, esantį produktuose, atskaičius eksportuojamą grąžintiną sumą, pervedamos Žemės ūkio ministerijai Nacionalinės žemės ūkio plėtojimo programos priemonėms finansuoti (subsidijoms už supirktus perdirbti cukrinius runkelius mokėti). Mūsų nuomone, tokiu būdu skirti dalį akcizų mokesčio Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai nereikėtų ir siūlome akcizą už cukrų apskaityti valstybės biudžeto pajamose.
- Pagal Biudžetinės sandaros įstatymo 7 str. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetams taikoma vienoda pajamų ir išlaidų klasifikacija, kurią nustato Finansų ministerija. Šiuo metu galioja finansų ministro 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.72 patvirtinta biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija, pagal kurią 01 kodu išsamiai apibrėžtos bendrosios valstybės valdymo išlaidos. Įstatymo projekto 2 priedėlyje išlaidų paskirstyme pagal valstybės funkcijas numatytos išlaidos "Bendrosios valstybės paslaugos", išskiriant "Valstybės valdymo išlaidas". Tačiau kokiais kriterijais vadovaujantis paskaičiuotos "Bendrosios valstybės paslaugos" ir "Valstybės valdymo išlaidos", nepaaiškinta ir norminiu dokumentu tai nereglamentuota. Siūlome patikslinti Finansų ministerijos 1995 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.72 patvirtintų biudžeto pajamų ir išlaidų klasifikaciją.
- Lietuvos Respublikos Seimo 1999 10 18 raštu Nr.410-555 Valstybės kontrolei pateikto Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 1 priedėlyje nurodyta bendra 7530476 tūkst. Lt išlaidų suma ir išlaidų, viršijančių pajamas, suma - 1200000 tūkst. Lt. Pagal 1 priedėlyje nurodytus asignavimų valdytojus ir programas išlaidos turėtų būti 7530813 tūkst. Lt, arba 337 tūkst. Lt didesnės. Atitinkamai išlaidos, viršijančios pajamas, turėtų būti 1200337 tūkst. Lt. Siūlome nurodytas sumas atitinkamai patikslinti. PAJAMOS
- Valstybės biudžete apskaitomi ne visi valstybės piniginiai fondai (Kelių fondas, Privatizavimo fondas, SODROS, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir t.t.). Tai, kad ne visi piniginiai fondai apskaitomi biudžete, mūsų nuomone, neleidžia visapusiškai įvertinti valstybės skolinimosi masto, valstybės bendro vidaus produkto dalies perskirstymo ir kai kurių kitų rodiklių. Visų valstybės perskirstomų lėšų apskaitymas biudžete leistų geriau panaudoti išteklius. Siūlome visus valstybės piniginius fondus apskaityti valstybės biudžeto pajamose ir išlaidose. IŠLAIDOS
- Finansų ministerijai (6.1 programa) numatytas patvirtinti Vyriausybės rezervo fondas 25000 tūkst. Lt, iš jų: apskričių viršininkų administracijoms - 3000 tūkst. Lt. Tikrinimais išaiškinta, kad apskričių viršininkų administracijos Vyriausybės rezervo fondo lėšas naudojo neteisėtai ir neracionaliai, lėšų naudojimo tvarka nenustatyta. Tuo tarpu Biudžetinės sandaros įstatymo 14 str. nustatyta, kad Vyriausybės rezervo fondo lėšos skirstomos tik Vyriausybės nutarimais ir skiriamos išlaidoms, kurių negalima numatyti tvirtinant biudžetą (išskyrus valdymo išlaidas darbo užmokesčiui). Siūlome netvirtinti Vyriausybės rezervo fondo dalies apskričių viršininkų administracijoms.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.163 "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekto rengimo" pavedė Finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei aprobavus prognozuojamus pagrindinius rodiklius, tarp jų papildomų asignavimų kiekį, per 10 dienų parengti ir pranešti asignavimų valdytojams maksimalių Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto asignavimų nustatymo kriterijus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (1999 m. balandžio 7 d. posėdžio protokolas Nr.14, 5 kl.) aprobavo 2000, 2001, 2002 metų nacionalinio biudžeto prognozuojamus pagrindinius rodiklius. Finansų ministerija 1999 m. balandžio 12 d. raštu Nr.0201-11/5900 "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto maksimalių asignavimų nustatymo kriterijų" valstybės biudžeto asignavimų valdytojų prašė iki 1999 m. balandžio 25 d., vadovaujantis šio rašto nurodymais, pateikti valstybės biudžeto skaičiavimus 2000 metams, sudarant 2000 metų valstybės biudžeto projekto paraišką ir skaičiavimus nurodydama, kad maksimali asignavimų iš valstybės biudžeto paprastosioms išlaidoms suma neturi viršyti Lietuvos Respublikos Seimo 1999 metams patvirtintos paprastųjų išlaidų sumos, sumažintos 7 procentais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. spalio 15 d. nutarimu Nr.1144 "Dėl Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto bei su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui" pritarė Lietuvos Respublikos 2000 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, kuriame numatytos paprastosios išlaidos kai kuriems asignavimų valdytojams lygia arba didesne suma, kaip buvo patvirtinta 1999 metų valstybės biudžete. II. KONTROLĖS REZULTATAI Rengdami išvadą mes patikrinome 35 asignavimų valdytojų ir 6 asignavimų valdytojams pavaldžių įstaigų sąmatų projektus 2000 metams. Atliktas valstybės biudžeto lėšų, skirtų investicijų projektams (nebaigtoms statyboms) Prūdiškių pensionate, panaudojimo efektyvumo tikrinimas. IŠVADOS
- Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai nevykdė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8 straipsnio reikalavimo ir neparengė pavaldžioms įstaigoms darbų, paslaugų, valdymo ir aptarnaujančio personalo etatų normatyvų, materialinių vertybių atsargų, inventoriaus ir kitų finansinių normatyvų, jų nepatvirtino. Dėl šios priežasties negavome reikiamos informacijos, kad galėtume padaryti galutines išvadas ar apibendrinimus dėl sąmatų projektuose pateiktų skaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo.
- Įstatymo projektu Finansų ministerijai 2000 metams numatytos 1200463 tūkst. Lt išlaidos, susijusios su užsienio ir vidaus paskolų aptarnavimu, iš jų 1158722 tūkst. Lt - paprastųjų ir 41741 tūkst. Lt - nepaprastųjų išlaidų. Finansų ministerija nepateikė skaičiavimų, patvirtinančių tokias numatomas išlaidas 2000 metų valstybės biudžeto projekte: - išlaidų, skirtų atsiskaityti su užsienio kreditoriais už bankrutavusias ir finansinių sunkumų turinčias įmones, - 112463 tūkst. Lt; - išvestinių instrumentų taikymo ir taupymo lakštų reklamos išlaidų - 700 tūkst. Lt; - audito išlaidų - 75 tūkst. Lt; - išlaidų, skirtų skolos valdymo programai diegti ir sujungti su Iždo programa, mokymui, metodologijos ir informacinio leidinio apie valstybės skolą rengimui - 2050 tūkst. Lt; - išlaidų, susijusių su LAIB prievolių banko kreditoriams įvykdymu - 29216 tūkst. Lt. Finansų ministerijoje rengiant 2000 metų valstybės biudžeto projektą nebuvo nustatyta valstybės biudžeto pajamų - gautinų palūkanų už paskolas ūkiniams subjektams bei valstybės biudžeto išlaidų, susijusių su valstybės skola, formavimo tvarka. Finansų ministras J.Lionginas tik 1999 10 08 įsakymu Nr.247 patvirtino valstybės biudžeto pajamų bei valstybės biudžeto išlaidų, susijusių su valstybės skola, apskaičiavimo metodiką.
- Aukščiausiasis Teismas, sudarydamas biudžeto išlaidų sąmatą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacija ir darbo užmokesčio straipsnyje numatė išlaidas advokatų, teikiančių teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, darbui apmokėti. Pagal aukščiau minėtą klasifikaciją siūlome šias išlaidas apskaityti str. "Išlaidos kitoms prekėms ir paslaugoms".
- Krašto apsaugos ministerijai 2000 metų valstybės biudžeto projekte planuojama skirti lėšas programoms Pagalba visuomeninėms organizacijoms (200 tūkst. Lt) ir Pagalba Valstybinio pilietinio pasipriešinimo centrui (244 tūkst. Lt). Tačiau toks išlaidų lėšų planavimas ir naudojimas prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str., kuris nurodo, jog biudžetinių įstaigų asignavimų valdytojai naudoti biudžeto lėšas gali tik savo vadovaujamai įstaigai išlaikyti. Siūlome Krašto apsaugos ministerijai įstatymo projekte numatytų 444 tūkst. Lt neskirti.
- Asignavimų valdytojai, planuodami asignavimus darbo užmokesčiui, neatlieka etatų ekonominių pagrindimų, nepakankamai įvertina darbų apimtis, kai kur ilgai laikomi neužimti etatai. Pavyzdžiui, Konstituciniame Teisme 1998 metais buvo neužimti 27,5 etato, 1999 m. I pusmetyje - 23,5 etato. Siūlome Konstituciniam Teismui nustatyti realų etatų skaičių ir tikslinti 2000 metams išlaidas darbo užmokesčiui. Be to, Konstitucinis Teismas 2000 metams planuoja skirti 466,4 tūkst. Lt pastato remonto darbams, tačiau planuojamų darbų sąmatinė dokumentacija tikrinimo metu nepateikta. Siūlome Konstituciniam Teismui įstatymo projekte numatytų 466,4 tūkst. Lt netvirtinti.
- Europos komitetui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybės valdymo programai 2000 metams numatoma skirti darbo užmokesčiui 2356 tūkst. Lt, arba 200 tūkst. Lt daugiau nei buvo patvirtinta 1999 metams (buvo patvirtinta 2156 tūkst. Lt). Tuo tarpu tikrinimo metu nustatyta, kad paskaičiuotas darbo užmokestis pagal struktūrą ir etatų sąrašą sudarytų 1270 tūkst. Lt, o likusią 1086 tūkst. Lt (2356 - 1270) sumą planuojama skirti priedams mokėti, tai sudaro net 85,5 proc. nuo viso planuojamo darbo užmokesčio. Siūlome Europos komitetui įstatymo projekte numatytas išlaidas darbo užmokesčiui sumažinti 1086 tūkst. Lt.
- Siūlome netvirtinti Kultūros ministerijai 2000 metų valstybės biudžeto projekte numatytų išlaidų, kol nėra išlaidas pagrindžiančių skaičiavimų: - programai "Teatras - Rytų Lietuvai" - 27,3 tūkst. Lt; - Tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo programai - 120,0 tūkst. Lt; - Centrinių institucijų išlaikymo programai mažinti, iš viso 400,8 tūkst. Lt, iš jų 339,8 tūkst. Lt - "kitoms išlaidoms" numatomas išlaidas, ir 61,0 tūkst. Lt - dviems naujiems etatams išlaikyti, nes būtų pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 01 13 nutarimą Nr.34 "Dėl etatų skaičiaus ministerijoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigose mažinimo". Siūlome netvirtinti Istorinių tyrimų vykdymo, paminklų įtraukimo į sąrašus programai numatytų 40,0 tūkst. Lt išlaidų, nes minėtos programos tikslai ir uždaviniai dubliuoja Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento uždavinius ir funkcijas. Iš viso Kultūros ministerijai siūlome mažinti išlaidas, numatytas 2000 metų valstybės biudžeto projekte, 588,1 tūkst. Lt.
- Siūlome netvirtinti asignavimų valdytojams atskiroms programoms vykdyti 2000 metų valstybės biudžeto projekte numatytų iš viso 2584,5 tūkst. Lt.
- Remdamiesi atlikto valstybės biudžeto lėšų, skirtų investicijų projektams (nebaigtoms statyboms) Prūdiškių pensionate, panaudojimo efektyvumo tikrinimo rezultatais, pateikiame bendrąsias pastabas: - Prūdiškių pensionato naujo komplekso statyba buvo tikslinga. - Statybos metu buvo atlikti komplekso statybos projekto pakeitimai, sumažinant vietų skaičių per pusę (nuo 400 iki 200). Norime pareikšti nuomonę, kad projekto pakeitimas galėjo būti vykdomas ne mažinant vietų skaičių, bet administracinių ir kitų patalpų mažinimo sąskaita. Kaip pavyzdžiui: 1992-1995 metais 667847,8 Lt biudžeto lėšų buvo panaudota tarnybiniams butams statyti, buvo statomas naujas administracinis pastatas. - 1998 metais, atliekant papildomus ir nenumatytus statybos montavimo darbus, buvo panaudota 19706 Lt biudžeto lėšų daugiau, nei buvo numatyta pagal projektą. Siūlome įpareigoti Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją geriau analizuoti lėšų poreikius statyboms. Valstybės kontrolierius J.Liaučius R.Pužauskas, 620598