1999 10 140- Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Valstybės kontrolė įvertino Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 1999 09 07 raštu Nr.410-481 pateiktą Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau - įstatymo projektas) ir teikia savo išvadą. Rengiant išvadą buvo patikrinti Finansų ministerijoje tokie klausimai:
- Ar yra patvirtinta Valstybės biudžeto projekto rengimo, pajamų prognozės metodika? Kas ir kada ją patvirtino?
- Ar Valstybės biudžeto projektų pagrindiniuose nuostatuose arba aiškinamuosiuose raštuose pateikiami makroekonominiai rodikliai, kurie tiesiogine priklausomybe susiję su valstybės biudžeto pajamų dydžiais ar jų pasikeitimais, ar pagrįsti realiais duomenimis, apskaičiavimais?
- BVP, namų ūkio vartojimo išlaidų, vyriausybinio sektoriaus vartojimo išlaidų, prekių ir paslaugų eksporto bei importo, darbo užmokesčio, infliacijos rodiklių analizė.
- Valstybės biudžeto pajamų dinamikos analizė pagal atskiras mokesčių rūšis, lyginant 1999 m. patvirtintą ir prognozuojamą planą.
- Ar visos valstybinių institucijų ir kitų biudžetinių įstaigų nebiudžetinių lėšų pajamos įskaitomos į valstybės biudžeto pajamas?
- valstybės biudžeto išlaidų analizė (1998 m. ir 1999 m. išlaidos absoliutiniais dydžiais ir procentais pagal funkcijas).
- Valstybės biudžeto 1999 m. išlaidų, kurios buvo dengiamos iš kitų šaltinių (Privatizavimo fondo, užsienio ir vidaus paskolų, kitų fondų ir šaltinių) analizė. 2
- Ar visos gaunamos skolintos lėšos bei grąžinamos anksčiau perskolintos lėšos apskaitomos valstybės biudžeto pajamose? Taip pat buvo apibendrinti Valstybės kontrolės kontrolės skyrių pateikti 1999 m. atliktų tikrinimų rezultatai valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų dalyse. Išvadose teikiami tik tie duomenys ir pastabos, kurios, manome, yra svarbios svarstant įstatymo projektą.
- Bendroji dalis
- Įstatymo projekto 9 str. nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių valdymo institucijos valdininkų kvalifikacijai kelti skiria lėšų tiek, kad jos sudarytų ne mažiau kaip 3 procentus jų darbo užmokesčiui patvirtintų asignavimų. Mūsų nuomone, nesurenkant prognozuotų pajamų ir nepilnai finansuojant valstybės biudžete numatytas išlaidas, šį procentą reikėtų nustatyti nuo 1,5 iki 2 procentų.
- Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo 17 str. 2 p. biudžeto projekte turi būti nurodoma bendra asignavimų suma ir jos paskirstymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 131 str. neleidžia mažinti įstatymu numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 str. biudžetiniais metais biudžetas keičiamas ta pačia tvarka kaip ir sudaromas, priimamas ir patvirtinimas, biudžetą gali keisti tik Seimas. Įstatymo projekto 11 str. 2 p. nuostata, suteikianti Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai teisę, esant laikinam valstybės piniginių išteklių Lietuvos valstybės biudžete trūkumui finansuoti išlaidas pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus, mūsų nuomone, yra įstatyme numatytų išlaidų mažinimas.
- Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 str. 2 dalimi, Biudžetinės sandaros įstatymo 12 str. nustatyta, kokie mokesčiai ir įmokos sudaro valstybės biudžeto pajamas. Tuo tarpu, įstatymo projekto 14 str. nustatyta, kad pajamos, faktiškai gautos iš akcizų už cukrų, įskaitant cukrų, esantį produktuose, atskaičius eksportuotojams grąžintiną sumą, pervedamos Žemės ūkio ministerijai Nacionalinės žemės ūkio plėtojimo programos priemonėms finansuoti (subsidijoms už cukrinius runkelius mokėti). Mūsų nuomone, akcizų mokestį tokiu būdu perskirstyti tiesiog Nacionalinei žemės ūkio plėtojimo programai finansuoti, nereikėtų.
- Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetui Valstybės kontrolė 1998 11 23 raštu Nr.140-05-2852 "Dėl Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės biudžeto projekto" teikė savo pastabas dėl įstatymo projekto 1 str. 2 p. nuostatos, leidžiančios asignavimų valdytojams darbo užmokesčio asignavimų ekonomiją naudoti kitoms paprastosioms išlaidoms finansuoti, ir 7 str. 2 p. nuostatos, leidžiančios Finansų ministerijai mažinti finansavimą faktiškai negautomis nebiudžetinių lėšų įmokomis į valstybės biudžetą. Tai, mūsų nuomone, yra įstatymo numatytų išlaidų mažinimas, todėl jos neturėtų būti. Į pasiūlymą tvirtinant 1999 metų valstybės biudžetą nebuvo atsižvelgta. 2 II. Pajamų dalis
- Ruošiant 1999 m. valstybės biudžeto projektą pajamų prognozė paruošta remiantis makroekonominių rodiklių prognozėmis. Numatant atskirų mokesčių pajamas, buvo atsižvelgiama į įvairių makroekonominių rodiklių pagerėjimą. Buvo numatomas: BVP augimas 5,5 proc., o BVP defliatorius – 6,6 proc., t.y. nominalus BVP augimas ir pajamų augimas apie 12 proc.; namų ūkio vartojimo išlaidų augimas 13,3 proc.; valstybės vartojimo išlaidų mažėjimas – nuo 18,4 proc. BVP iki 17,8 proc.; neigiamo užsienio prekybos saldo dalies mažėjimas nuo 11,3 proc. iki 8,8 proc.; bendrųjų vidaus investicijų didėjimas nuo 25,1 proc. iki 25,4 proc. BVP. Ūkio ministerijos skaičiavimais dėl privatizavimo ir įmonių restruktūrizavimo spartinimo ir pagerėjusios įmonių veiklos turėjo padidėti likutinio pelno ir mišrių pajamų dalis nuo 34,7 proc. iki 34,8 proc. Šalies ūkio ekonominės ir socialinės plėtros prognozė numatė infliacijos mažėjimą nuo 6,0 proc. iki 5,7 proc. Numatytas prekių ir paslaugų importo dalies bendrame vidaus produkte augimas nuo 66,2 proc. iki 67,2 proc. Tačiau pagrindinių makroekonominių rodiklių faktiniai 1999 metų duomenys rodo, kad Ūkio ministerijos specialistų prognozės buvo pernelyg optimistinės. Faktiškai per 1999 m. 8 mėnesius surinkta 3906203 tūkst. Lt pajamų, t.y. 8 mėn. planas (4651989 tūkst. Lt) įvykdytas 84,0 proc. arba nesurinkta 745786 tūkst. Lt. Faktišką mokesčių ir kitų įmokų surinkimą palyginus su 9 mėn. planu užduotis įvykdyta 74,0 proc., palyginus su metiniu planu užduotis įvykdyta 54,2 proc. Analizuojant atskirų mokesčių ir kitų įmokų surinkimą per 1999 m. 8 mėnesius nustatyta: Juridinių asmenų pelno mokesčio nesurinkta 77601 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 77,5 proc., PVM nesurinkta 410922 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 84,8 proc., akcizų nesurinkta 159090 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 83,9 proc., tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčių nesurinkta 43224 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 74,9 proc., žyminio mokesčio nesurinkta 2953 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 96,5 proc.; konsulinio mokesčio nesurinkta 12960 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 43,6 proc.; mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nesurinkta 16136 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 54,9 proc.; palūkanų už valstybės kapitalo naudojimą negauta 3064 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 67,5 proc.; palūkanų už paskolas ūkiniams subjektams negauta 15972 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 83,8 proc.; dividendų už akcijas negauta 29523 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 42,8 proc.; valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokų negauta 16316 tūkst. Lt arba užduotis įvykdyta 71,2 proc. Palyginus 1999 metų mokesčių surinkimo užduoties įvykdymą su 1998 metais, matyti, kad pastoviai 1999 metais jų surenkama mažiau nei 1998 metais. Taip I ketvirtyje 0,5 proc. mažiau, II ketvirtyje – 15,7 proc., per I pusmetį – 8,9 proc., per sausio-rugpjūčio mėn. - 9,7 proc. mažiau. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Įstatymo projektą parengė siūlant patikslinti pagrindinius mokesčius, sudarančius didžiausią biudžeto pajamų lyginamąją dalį (88 proc.): juridinių asmenų pajamų 3 mokesčių - 7,3 proc., PVM - 59,2 proc., akcizų - 21,5 proc. Visų kitų mokesčių ir įmokų lyginamoji dalis biudžeto pajamose sudaro 12 proc. Siūloma sumažinti juridinių asmenų pelno mokestį – 60000 tūkst. Lt (525640-465640), PVM – 341272 tūkst. Lt (4266212-3924940), akcizus – 68678 tūkst. Lt (1555000-1486322), spec. lėšų įmokas – 10359 tūkst. Lt (86403-76044) ir padidinti Lietuvos banko likutinį pelną 30252 tūkst. Lt (60252-30000). Iš viso metinį planą siūloma sumažinti 6,2 proc., arba 450057 tūkst. Lt. Vertinant valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo projektą, buvo atlikti mokesčių surinkimo užduoties mažinimo ekspertiniai skaičiavimai, atsižvelgiant į mokesčių surinkimo faktišką lygį ir makroekonominių rodiklių pasikeitimus. Juridinių asmenų pelno mokesčio už 1999 m. 8 mėn. nesurinkta 77601 tūkst. Lt, arba užduotis neįvykdyta 22,5 proc. Tuo tarpu biudžeto pakeitimo projekte siūloma sumažinti šio mokesčio užduotį 60000 tūkst. Lt, arba 11,4 proc. Mūsų ekspertiniais skaičiavimais, prognozuojant surinkti mokestį, atsižvelgiant į 1998 m. III ketvirčio lygį, pakoreguotą 1999 m. plano sumažėjimo procentais (palyginus su 1998 m.), metinis patikslintas planas gali būti įvykdytas 98,2 proc., arba gali būti nesurinkta 8443 tūkst. Lt. Pridėtinės vertės mokesčio 1999 m. sausio-rugpjūčio mėn. nesurinkta 410922 tūkst. Lt arba užduotis neįvykdyta 15,2 proc. Tuo tarpu biudžeto pakeitimo projekte siūloma šio mokesčio surinkimo užduotį sumažinti 341272 tūkst. Lt arba 8 proc. Mūsų ekspertiniais skaičiavimais, prognozuojant surinkti mokestį, atsižvelgiant į 1998 m. III ketvirčio lygį, pakoreguotą 1999 m. plano padidėjimo procentais (palyginus su 1998 m.), metinis patikslintas planas gali būti įvykdytas 94,0 proc., arba gali būti nesurinkta 235349 tūkst. Lt. Akcizų surinkimo užduotis per 1999 metų 8 mėn. neįvykdyta 16,1 proc., arba nesurinkta 159090 tūkst. Lt. Tuo tarpu įstatymo projekte siūloma šio mokesčio surinkimo užduotį sumažinti 68678 tūkst. Lt arba 4,4 proc. Mūsų ekspertiniais skaičiavimais, prognozuojant surinkti mokestį, atsižvelgiant į 1998 m. III ketvirčio lygį, patikslintas planas gali būti įvykdytas 93,7 proc. ir gali būti nesurinkta 94025 tūkst. Lt. Žinant, kad šalies makroekonominiai rodikliai tiesiogine priklausomybe susiję su valstybės biudžetu, turi tendenciją mažėti, darytina išvada, kad mokesčių gali būti surinkta dar mažiau nei pagal atliktus ekspertinius skaičiavimus ir projekte numatytas biudžeto pajamų mažinimas 450057 tūkst. Lt, mūsų nuomone, yra koreguotinas. Mūsų ekspertiniais vertinimais, Juridinių asmenų pelno mokesčio mokestines pajamas įstatymo projekte galima mažinti 68443 tūkst. Lt, arba 8443 tūkst. Lt daugiau; pridėtinės vertės mokestį - 576621 tūkst. Lt, arba 235349 tūkst. Lt daugiau,; akcizų - 162703 tūkst. Lt, arba 94025 tūkst. Lt daugiau. Iš viso siūlome papildomai sumažinti mokestines pajamas 337817 tūkst. Lt. 4
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 22 posėdžio protokolu Nr.17 numatyta, kad pradedant 1999 metais valstybės valdžios bei valdymo ir kontrolės institucijos negali turėti specialiųjų lėšų. Įstatymo projekto 5 priedėlyje išvardintos 25 įstaigos, kurioms nustatytos konkrečios specialiųjų lėšų įmokų sumos. Peržiūrėjus biudžetinių įstaigų suvestinę finansinę atskaitomybę ir asignavimų valdytojų atskaitomybę 1999 m. liepos 1 d. nustatyta, kad dar 89 biudžetinės įstaigos disponuoja specialiosiomis lėšomis. Šios įstaigos per 1999 m. I pusmetį gavo 158355 tūkst. Lt specialiųjų lėšų pajamų, šių lėšų likutis 1999 01 01 buvo 73896,6 tūkst. Lt, 1999 07 01 - 75334,1 tūkst. Lt. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 5 priedėlio pavadinimas "Lietuvos Respublikos 1999 metų valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokos į valstybės biudžetą" skiriasi nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 04 22 posėdyje nurodyto pavadinimo, kad valstybės valdžios bei valdymo ir kontrolės institucijos negali turėti specialiųjų lėšų. Dėl to 5 priedėlį siūlome pavadinti "Valstybės valdžios bei valdymo ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokos į valstybės biudžetą". Pagal valstybės biudžeto 1999 m. I pusmečio įvykdymo apyskaitą gauta pajamų (mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus suvestinės apyskaitos 1-VP duomenimis) 2894818 tūkst. Lt ir padaryta išlaidų 3166285,5 tūkst. Lt. Tokiu būdu išlaidos viršijo pajamas (faktinis valstybės biudžeto deficitas) 271467,5 tūkst. Lt. Finansų ministerija, sudarydama 1999 m. I pusmečio valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, dalį skolintų lėšų įjungė į iždo lėšų laisvus likučius ir valstybės biudžeto įvykdymą subalansavo be deficito. III. Išlaidų dalis
- Įstatymo projekte numatoma Civilinės aviacijos departamentui prie Susisiekimo ministerijos 100,0 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms, iš jų darbo užmokesčiui - 70,0 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Civilinės aviacijos departamentas nustatyta tvarka neįregistruotas, todėl siūlome šias išlaidas iš įstatymo projekto išbraukti.
- Įstatymo projekto 2 priedėlyje išlaidų paskirstyme pagal valstybės funkcijas numatytos išlaidos "Bendrosios valstybės paslaugos", nors pagal galiojančią pajamų ir išlaidų klasifikaciją turėtų būti "Bendras valstybės valdymas". Valstybės kontrolierius J.Liaučius R.Pužauskas, 620598 A.Meiluvienė, 620624