LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL LEIDIMO VERSTIS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ IR PENSIJŲ FONDŲ VALDYMO ĮMONĖS VEIKLA IŠDAVIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLIŲ 1999 m. gruodžio 22 d. Nr. 31 Vilnius Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria: 1. Patvirtinti Leidimo verstis investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonės veikla išdavimo ir panaikinimo taisykles (pridedama). 2. Įsigaliojus Leidimo verstis investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonės veikla išdavimo ir panaikinimo taisyklėms, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 1998 m. birželio 28 d. posėdžio nutarimu Nr. 23 patvirtintas Leidimų investicinių bendrovių valdymo įmonėms išdavimo ir panaikinimo taisykles (Žin., 1998, Nr. 64-1867) pripažinti netekusiomis galios. pirmininkas V. Poderys Patvirtinta Vertybinių popierių komisijos 1999 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 31 LEIDIMO VERSTIS INVESTICINIŲ BENDROVIŲ IR PENSIJŲ FONDŲ VALDYMO ĮMONĖS VEIKLA IŠDAVIMO IR PANAIKINIMO TAISYKLĖS I. Bendrosios nuostatos 1. Šios Leidimo verstis investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonės veikla išdavimo ir panaikinimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato leidimų verstis investicinių bendrovių ar pensijų fondų valdymo įmonės veikla išdavimo ir panaikinimo tvarką, reikalavimus turto valdymo sutarčiai ir Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) sutikimo įsigyti valdymo įmonės akcijas, suteikiančias 10 ir daugiau procentų balsų valdymo įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, davimo tvarką. 2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: 2.1. vertybinių popierių realizuotas pelnas arba nuostolis – tai vertybinių popierių įsigijimo ir pardavimo kainos skirtumas, kai vertybiniai popieriai apskaitomi įsigijimo kaina, arba vertybinių popierių paskutiniosios perkainotos vertės ir pardavimo kainos skirtumas, kai vertybiniai popieriai yra apskaitomi perkainota verte; 2.2. vertybinių popierių nerealizuotas pelnas arba nuostolis – tai skirtumas tarp vertybinių popierių įsigijimo kainos ir nustatytos naujos (perkainotos) vertės arba paskutiniosios (perkainotos) vertės ir nustatytos naujos (perkainotos) vertės. 3. Sąvoka „valdymo įmonė“ vartojama tais atvejais, kai kalbama apie investicinių bendrovių ir pensijų fondų valdymo įmonę Investicinių bendrovių įstatyme ir Pensijų fondų įstatyme apibrėžta prasme. Valdymo įmonės gali verstis valdymo įmonės veikla, t. y. investicinių bendrovių turto valdymu, pensijų fondų turto valdymu ir pensijų fondų pensijų programų turto valdymu. 4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip Investicinių bendrovių įstatyme, Pensijų fondų bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme. 5. Šių taisyklių teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos pensijų fondų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai. Įmonė neturi teisės verstis valdymo įmonės veikla, jeigu ji neturi Komisijos išduoto leidimo. 6. Leidimas verstis valdymo įmonės veikla gali būti išduotas tik akcinei bendrovei arba uždarajai akcinei bendrovei, kuri numato verstis tik valdymo įmonės veikla. 7. Valdymo įmonei draudžiama verstis ne valdymo įmonės veikla. 8. Valdymo įmonės vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys darbo bankuose ar finansinėse įstaigose (draudimo bendrovėse, investicinėse kintamojo kapitalo bendrovėse, valdymo įmonėse, finansų maklerio įmonėse, investicijų valdymo ir konsultavimo įmonėse, išvardintas įstaigas bei bankus prižiūrinčiose valstybės institucijose) patirties. Valdymo įmonė turi būti tinkamai pasirengusi valdyti pensijų fondus: ne mažiau kaip du valdymo įmonės vadovai (arba darbuotojai, atsakingi už portfelio valdymą) turi turėti finansų maklerio konsultanto arba generalinę finansų maklerio licenciją. 9. Minimalus valdymo įmonės įstatinis kapitalas turi būti penki šimtai tūkstančių litų. Jei valdymo įmonė valdo daugiau nei vieno pensijų fondo ar investicinės bendrovės turtą, tai įstatinis kapitalas kiekvienam pensijų fondui ar investicinei bendrovei turi būti didinamas atitinkamai šimtu tūkstančių litų. Skolintas valdymo įmonės kapitalas negali sudaryti daugiau nei ½ jos nuosavo kapitalo. Valdymo įmonės nuosavas kapitalas negali būti mažesnis už jos įstatinį kapitalą. 10. Valdymo įmonė asmenis, susijusius su investicine bendrove arba pensijų fondu, investicinės bendrovės depozitoriumą, investicinės bendrovės ar valdymo įmonės darbuotojus ir asmenis, susijusius su valdymo įmone ar depozitoriumu, privalo pasirašytinai informuoti apie draudimus, numatytus investicinių bendrovių įstatymo 13 straipsnyje. 11. Valdymo įmonė privalo saugoti visus dokumentus, susijusius su investicinių bendrovių, pensijų fondų ir pensijų programų turto valdymu visą turto valdymo sutarties galiojimo laiką ir dešimt metų po tos sutarties pasibaigimo. 12. Valdymo įmonės vadovai ir darbuotojai privalo pranešti valdymo įmonės administracijos vadovui apie kiekvieną savo vardu sudarytą sandorį dėl vertybinių popierių ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo sudarymo, o valdymo įmonės administracijos vadovas privalo užtikrinti, kad tokie sandoriai būtų registruojami atskiroje registracijos knygoje ir nurodoma kiekvieno tokio sandorio rūšis, klasė ir skaičius, sandorio suma ir atsiskaitymo forma. II. Turto valdymo sutartis 13. Turto valdymo sutarčiai taikomi tie Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių klientų vertybinių popierių portfelio valdymo sutarties sudarymo taisyklių reikalavimai, kurie neprieštarauja Investicinių bendrovių įstatymui, Pensijų fondų įstatymui ir šioms taisyklėms, nustatančioms specialiuosius reikalavimus. 14. Turto valdymo sutarčiai netaikomi Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių klientų vertybinių popierių portfelio valdymo sutarties sudarymo taisyklių 2.3 punkto reikalavimai. 15. Turto valdymo sutartyje turi būti nustatyta investicinės bendrovės ar pensijų fondo pareiga turto valdymo sutarties kopijas pateikti depozitoriumui ir viešosios apyvartos tarpininkui – finansų maklerio įmonei ar bankui – (toliau vadinama finansų maklerio įmone), per kurį bus vykdomos operacijos su investicinės bendrovės, pensijų fondo arba pensijų programos portfelyje esančiais vertybiniais popieriais (išskyrus atvejus, kai pareigą pateikti sutarties kopiją prisiima valdymo įmonė). 16. Jeigu turto valdymo sutartis sudaroma su investicine kintamojo kapitalo bendrove, joje turi būti nustatyta investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pareiga nuolat teikti valdymo įmonei informaciją apie investicijoms skiriamas pinigines lėšas ir kitą valdymo įmonei reikalingą operatyviąją informaciją apie investicinės kintamojo kapitalo bendrovės turtą. Investicinė bendrovė gali pavesti piniginių lėšų depozitoriumui arba viešosios apyvartos tarpininkui (finansų maklerio įmonei ar bankui), tvarkančiam investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamųjų akcijų pardavimą ir išpirkimą, teikti valdymo įmonei šiame punkte aptariamą operatyviąją informaciją. 17. Investicinė bendrovė ar pensijų fondas turi teisę nurodyti valdymo įmonei depozitoriumą ir finansų maklerio įmonę, per kurią turi būti pateikiami pavedimai atlikti operacijas su vertybiniais popieriais, arba pavesti valdymo įmonei juos parinkti ar rekomenduoti, o investicinė kintamojo kapitalo bendrovė taip pat dar gali pavesti valdymo įmonei parinkti arba rekomenduoti viešosios apyvartos tarpininką, tvarkantį investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamųjų akcijų pardavimą ir išpirkimą. Investicinė bendrovė arba pensijų fondas turi teisę turto valdymo sutartyje nustatyti reikalavimus piniginių lėšų ir vertybinių popierių depozitoriumui, finansų maklerio įmonei, per kurią bus pateikiami pavedimai atlikti operacijas su vertybiniais popieriais, o investicinė kintamojo kapitalo bendrovė dar ir teisę papildomai nustatyti reikalavimus viešosios apyvartos tarpininkui, tvarkysiančiam jo išperkamųjų akcijų pardavimą ir išpirkimą. 18. Turto valdymo sutartyje turi būti nustatyta, kokius įgaliojimus santykiuose su depozitoriumu bei finansų maklerio įmone, per kurią bus pateikiami pavedimai atlikti operacijas su vertybiniais popieriais, turi valdymo įmonė, įskaitant šiuos veiksmus: 18.1. teikti finansų maklerio įmonei pavedimus atlikti sandorius su investicinės bendrovės, pensijų fondo arba pensijų programos vertybinių popierių portfelyje esančiais vertybiniais popieriais ir gauti pavedimų patvirtinimus; 18.2. duoti nurodymus depozitoriumui suteikti piniginių lėšų ir (arba) vertybinių popierių valdymo įmonės nurodytam sandoriui vykdyti; 18.3. gauti iš sandorį įvykdžiusios finansų maklerio įmonės ir depozitoriumo sandorio įvykdymą patvirtinančius ir kitus su tuo susijusius dokumentus, juos kaupti, saugoti ir perduoti investicinei bendrovei arba pensijų fondui jiems reikalaujant; 18.4. mokėti finansų maklerio įmonei atlyginimą už sandorius, įvykdytus su investicinės bendrovės, pensijų fondo ar pensijų programos vertybinių popierių portfelyje esančiais vertybiniais popieriais; 18.5. atlikti kitus veiksmus, reikalingus turto valdymo sutartyje nustatytoms pareigoms vykdyti. 19. Kitos Investicijų valdymo ir konsultavimo įmonių klientų vertybinių popierių portfelio valdymo sutarties sudarymo taisyklių nuostatos, reglamentuojančios klientų vertybinių popierių ir piniginių lėšų saugojimą ir apskaitą bei tai atliekančias finansų maklerio įmones, taip pat nuostatos, reglamentuojančios operacijas su kliento vertybinių popierių portfeliu ir tai atliekančias finansų maklerio įmones turto valdymo sutarčiai netaikomos. 20. Turto valdymo sutartyje privalu nustatyti valdymo įmonei draudimus, įtvirtintus Investicinių bendrovių įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 15 straipsnio 2 dalyje, bei šių taisyklių 10 punkte numatytą pareigą ir atsakomybę už jų nevykdymą. 21. Investicinės veiklos tikslai, objektai ir būdai turto valdymo sutartyje nustatomi laikantis Investicinių bendrovių įstatyme, Pensijų fondų įstatyme, investicinės bendrovės ar pensijų fondo įstatuose bei pensijų programoje numatytų apribojimų. 22. Turto valdymo sutartyje turi būti nustatyta, kokia valdymo įmonės veikla laikoma turto valdymu; ji privalo apimti vertybinių popierių portfelio valdymą, t. y. tokią veiklą, kai valdymo įmonė savo nuožiūra ir investicinės bendrovės arba pensijų fondo vardu ir sąskaita pateikia vykdyti pavedimus pirkti ar parduoti vertybinius popierius, realizuoja teises, kurias suteikia investicinės bendrovės, pensijų fondo arba pensijų programos turimi vertybiniai popieriai, bei vykdo kitas Investicinių bendrovių įstatymo bei Pensijų fondų įstatymo nepažeidžiančias operacijas su vertybiniais popieriais; į investicinės bendrovės turto valdymą turi būti įtraukta ir vertybinių popierių portfelio valdymo pagalbinė veikla, t. y. operacijos su pinigais, pinigų rinkos priemonėmis ar išvestinėmis finansinėmis priemonėmis (instrumentais), atsižvelgiant į Investicinių bendrovių įstatyme bei Pensijų fondų įstatyme numatytus reikalavimus ir apribojimus. Į turto valdymą gali gali būti įtraukta ir ši veikla: 22.1. konsultacijos, kaip parengti investicinės bendrovės prospektą ir jo pataisas, arba investicinės bendrovės prospekto ar jo pataisų rengimas, taip pat konsultacijos, kaip parengti pensijų fondo prospektą, arba pensijų fondo prospekto rengimas; 22.2. konsultacijos, kaip parengti investicinės bendrovės arba pensijų fondo metų ir pusmečio ataskaitas, arba investicinės bendrovės arba pensijų fondo metų ar pusmečio ataskaitų rengimas; 22.3. konsultacijos, kaip rengti investicinės bendrovės arba pensijų fondo finansinę atskaitomybę arba investicinės bendrovės ar pensijų fondo finansinės atskaitomybės rengimą; jei investicinėje bendrovėje nėra administracijos, valdymo įmonė privalo tvarkyti investicinės bendrovės finansinę apskaitą; 22.4. turto valdymo sutartyje nurodytų investicinės bendrovės arba pensijų fondo išlaidų apmokėjimas; 22.5. investicinės bendrovės administracijos funkcijos; jei investicinėje bendrovėje nėra administracijos, valdymo įmonė privalo vykdyti investicinės bendrovės administracijos funkcijas; 22.6. kitų turto valdymo sutartyje nustatytų investicinės bendrovės arba pensijų fondo funkcijų vykdymas, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. 23. Turto valdymo sutartyje turi būti numatyta, kad tais atvejais, kai valdomos investicinės bendrovės, pensijų fondo arba pensijų programos veikloje susidaro situacija, apie kurią turi būti informuojama Komisija, valdymo įmonė privalo nedelsdama tai pranešti atitinkamai investicinei bendrovei arba pensijų fondui ir – teisės aktų nustatytais terminais – Komisijai. 24. Turto valdymo sutartyje turi būti nustatyta investicinės bendrovės arba pensijų fondo išlaidų, kurias apmokėti pavedama valdymo įmonei, struktūra ir jų apmokėjimo tvarka. Investicinės bendrovės arba pensijų fondo išlaidų struktūra gali būti tokia: 24.1. atlyginimas finansų maklerio įmonei, per kurią bus vykdomos operacijos su investicinės bendrovės, pensijų fondo arba pensijų programos vertybinių popierių portfeliu; 24.2. atlyginimas viešosios apyvartos tarpininkui, tvarkančiam investicinės kintamojo kapitalo bendrovės išperkamųjų akcijų pardavimą ir išpirkimą; 24.3. kitos investicinės bendrovės arba pensijų fondo išlaidos, atsirandančios valdant investicinės bendrovės, pensijų fondo arba pensijų programos turtą, arba kitos išlaidos, kurių apmokėjimą investicinė bendrovė ar pensijų fondas patiki valdymo įmonei. 25. Atlyginimas valdymo įmonei gali susidėti tik iš šių dalių: 25.1. fiksuoto dydžio valdymo mokesčio arba procentinio dydžio valdymo mokesčio, skaičiuojamo nuo valdomo turto vertės; 25.2. honoraro už gerus rezultatus. 26. Turto valdymo sutartyje su kontroliuojančiąja investicine bendrove ir uždaruoju investiciniu fondu nustatomas tik fiksuoto dydžio valdymo mokestis. Turto valdymo sutartyje su investicine kintamojo kapitalo bendrove valdymo mokestis nustatomas fiksuoto dydžio arba procentinis, skaičiuojamas nuo valdomų investicinės kintamojo kapitalo bendrovės nuosavų (grynųjų) aktyvų vertės. 27. Turto valdymo sutartyje gali būti nustatytas honoraras už gerus rezultatus, jeigu laikomasi šių reikalavimų: 27.1. valdymo įmonė neturi teisės gauti honoraro tol, kol nebus padengti visi per 3 paskutiniuosius metus patirti investicinės bendrovės nuostoliai; 27.2. apskaičiuojant honorarą, nuostoliu turi būti laikomi vertybinių popierių realizuotas ir nerealizuotas nuostolis bei valdymo mokestis; skaičiuojant vertybinių popierių nerealizuotą nuostolį imamas tik dėl Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išvardytų vertybinių popierių atsiradęs nuostolis; dėl kitų vertybinių popierių atsiradęs nuostolis skaičiuojamas tik tuo atveju, jeigu vertinant nuosavus (grynuosius) aktyvus atsižvelgiama į šių vertybinių popierių nerealizuotą pelną; 27.3. jeigu apskaičiuojant honorarą atsižvelgiama į nerealizuotąjį vertybinių popierių, nenurodytų Lietuvos Respublikos investicinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 2 dalies sąraše, pelną arba nuostolį, turto valdymo sutartyje privalo būti nustatyta, kokiu metodu vadovaujasi valdymo įmonė, vertindama tokius vertybinius popierius, ir šio įvertinimo nepriklausomo patikrinimo tvarka. 28. Per metus valdymo įmonei už turto valdymą išmokėtas atlyginimas negali viršyti 2 procentų nuosavų (grynųjų) aktyvų vidutinės metinės vertės arba 20 procentų metinio grynojo pelno priklausomai nuo to, kuris dydis yra didesnis. 29. Jeigu turto valdymo sutartyje nustatyta atlyginimą valdymo įmonei mokėti dažniau kaip kartą per metus ir per metus išmokėta suma viršija šių taisyklių 28 punkte nustatytus dydžius, valdymo įmonė permokėtą sumą privalo grąžinti turto valdymo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. 30. Atlyginimą valdymo įmonei moka pati investicinė bendrovė ar pensijų fondas arba jų pavedimu depozitoriumas. Pastaruoju atveju turto valdymo sutartyje privalo būti nustatyta valdymo įmonės pareiga depozitoriumui kartu su sąskaita pateikti ataskaitas ir dokumentus, įrodančius, kad valdymo įmonės atlyginimas apskaičiuotas teisingai. 31. Turto valdymo sutartis įsigalioja, kai ją patvirtina investicinės bendrovės arba pensijų fondo visuotinis akcininkų susirinkimas (šalys taip pat gali susitarti, kad turto valdymo sutartis įsigalios vėliau). 32. Turto valdymo sutartyje turi būti nustatytas jos galiojimo terminas, bet jis negali būti ilgesnis kaip 4 metai, išskyrus tuos atvejus, kai sutartyje nurodoma, kad turto valdymo sutarties galiojimą kiekvienais metais turi pratęsti investicinės bendrovės arba pensijų fondo stebėtojų taryba. Turto valdymo sutartis investicinės bendrovės arba pensijų fondo iniciatyva įstatymų ar turto valdymo sutarties numatytais atvejais gali būti nutraukiama pirma laiko, jeigu atitinkamas sprendimas yra priimtas investicinės bendrovės arba pensijų fondo visuotiniame akcininkų susirinkime. III. Dokumentų leidimui gauti pateikimo tvarka 33. Norint gauti leidimą verstis valdymo įmonės veikla, Komisijai turi būti pateikiami šie dokumentai: 33.1. paraiška gauti leidimą verstis valdymo įmonės veikla (1 priedas); 33.2. notaro patvirtintos įstatų ir kitų steigimo dokumentų (pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą) kopijos, įmonės įregistravimo Įmonių registre pažymėjimo kopija; 33.3. veiklos planas, kuriame išdėstyta, kaip įmonė organizuos ir vykdys savo veiklą; 33.4. turto valdymo sutarties (-čių) projektas (-ai), atitinkantis (-
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.