← Lietuva

Komiteto nuomonė dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto Nr

Komiteto nuomonė dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto Nr 2000 01 10 Komiteto nuomonė dėl Aukštojo mokslo įstatymo projekto Nr.P-1789

(4)Pasiūlymo autorius Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai Seimo narys J.Karosas Papildyti 6 straipsnį nauja šeštąja dalimi: “
  1. Labai gerų rezultatų studijose bei moksle pasiekusiam Universitetui pagal Vyriausybės nustatytą metodiką gali būti suteiktas mokslo universiteto statusas.” Nepritarti Visi universite-tai turi vykdyti mokslinius tyrimus Seimo narys A.Raškinis Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį: išbraukti žodžius “ar užsienio” ir papildyti žodžiais “ar valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, universitetai” ir visą 15 straipsnį išdėstyti taip: “15 straipsnis. Nevalstybinių aukštųjų mokyklų steigimas
  2. Lietuvos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys ar valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, universitetai, norintys steigti nevalstybinę aukštąją mokyklą, pateikia Ministerijai aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų ir statuto projektus, taip pat dokumentus, įrodančius, kad steigėjai turi lėšų šaltinius, būtinus aukštosios mokyklos materialinei bazei sukurti ir veiklai užtikrinti. Ministerija turi išnagrinėti pateiktus dokumentus ne vėliau kaip per 3 mėnesius. Jeigu aukštosios mokyklos ar jos filialo veiklos projektas, studijų programos, statutas ir materialinė bazė atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, Ministerija teikia Vyriausybei išvadą dėl licencijos išdavimo aukštajai mokyklai. Ministerija, priėmusi neigiamą sprendimą dėl aukštosios mokyklos steigimo, apie sprendimą ir jo priežastis informuoja pareiškėjus. “ Nepritarti Seimo narys A.Raškinis pateiks patikslintą formuluotę Seimo narys V.Zabukas 21 straipsnis.
  3. Valstybinių universitetų koordinavimo institucija yra universiteto taryba, valstybinės kolegijos-akademinė taryba. 22 straipsnis.
  4. Senato veiklą reglamentuoja statutas. Senato posėdžiams pirmininkauja universiteto rektorius arba jo pavedimu kitas senato narys.
  5. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, taip pat universiteto garbės vardus 23 straipsnis
  6. Akademinė taryba veikia statute nustatyta tvarka. Akademinės tarybos posėdžiams pirmininkauja direktorius arba jo pavedimu kitas tarybos narys. Pritarti iš dalies Nepritarti Nepritarti Palikti dabar Mokslo ir studijų įstatyme galiojančią nuostatą Palikti dabar Mokslo ir studijų įstatyme galiojančią nuostatą Seimo narys J.Karosas Pakeisti 24 straipsnio ketvirtąją ir visą šią dalį išdėstyti taip: “
  7. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip 10 9 ir ne daugiau kaip 24 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vien¹ trečdalį du trečdalius Tarybos narių skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), turinčių aukštąjį išsilavinimą, atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos bei valstybės valdymo institucijoms, aukštosios mokyklos Senato (akademinės tarybos) teikimu skiria Ministras; likźs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir Ministro sutarimu. Tarp aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės, o jai nesant - visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Aukštosios mokyklos Senato (Akademinės tarybos) išrinktoje Taryboje turi būti ne mažiau 10% studentų atstovų. Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.” Nepritarti Taryba yra priežiūros ir globos institucija, o ne senato funkcijas dubliuojanti institucija Seimo narys V.Andriu-kaitis
  8. Papildyti 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: “
  9. Taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš ne mažiau kaip 9ir ne daugiau kaip 21 nario. Taryba formuojama iš trijų dalių: vieną trečdalį Tarybos narių skiria senatas (akademinė taryba); kitą trečdalį Tarybos narių (ne aukštosios mokyklos darbuotojų), atstovaujančių mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) teikimu skiria Ministras; likęs trečdalis Tarybos narių skiriamas bendru rektoriaus (kolegijos direktoriaus) ir Ministro sutarimu. Tarp tarybos aukštosios mokyklos senato (akademinės)skirtų narių turi būti rektorius (kolegijos direktorius) ir studentų atstovai ne mažiau kaip vienas studentų atstovas, išrinktas išrinkti studentų atstovybės, o jai nesant – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos). Ministras įsakymu skelbia Tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į rektoriaus (kolegijos direktoriaus) siūlymą, skiria jos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti toje aukštojoje mokykloje dirbantis asmuo.” Nepritarti Taryba yra priežiūros ir globos institucija, o ne senato funkcijas dubliuojanti institucija Išdalies pakeisti 27 str. 2 dalį, išbraukiant pirmajį sakinį. Seimo narys V.Zabukas 25 straipsnis
  10. Universiteto rektoriumi gali būti profesoriaus pareigas einantis asmuo.
  11. Jei nepatvirtinama rektoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita arba rektorius šiurkščiai pažeidžia įstatymus ir (ar) statutą valstybinio universiteto tarybos siūlymu rektorius atsistatydina. Jeigu senatas nepritaria Tarybos išvadoms ir siūlymams, Taryba svarsto pakartotinai ir, jeigu priima tą patį sprendimą, apie tai praneša Ministrui, kuris priima Tarybai, Senatui ir Rektoriui privalomą sprendimą. Universiteto senatas iki naujo rektoriaus išrinkimo paveda jo pareigas eiti kitam senato nariui. 2 dalis 9) Rektorius, gavęs Senato pritarimą, gali pateikti Ministrui motyvuotą prašymą pakeisti Tarybos pirmininką ar Tarybos narį. 2.9 tampa 2.
  12. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Seimo narys V.Zabukas 28 straipsnis
  13. Į profesoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas, įvykdęs Vyriausybės nustatytus habilitacinius reikalavimus arba pripažintas menininkas. Senatui pritarus į profesoriaus pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis tiktai daktaro laipsnį.
  14. Į docento pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Universiteto senatui (kolegijos akademinei tarybai) pritarus į docento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. Toliau kaip tekste Pritarti Nepritarti Išimtį taikyti tik kolegijos docentams Seimo narys J.Karosas 28straipsnio penktojoje dalyje po žodžio ”pretenduoti” įrašyti žodžius “įvykdęs Mokslo tarybos nustatytus ir Vyriausybės patvirtintus daktaro mokslinio laipsnio reikalavimus”, išbraukti antrąjį sakinį ir ją išdėstyti taip: “
  15. Į docento pareigas gali pretenduoti įvykdęs Mokslo tarybos nustatytus ir Vyriausybės patvirtintus daktaro mokslinio laipsnio reikalavimus mokslininkas arba pripa˛intas menininkas. Senatui (akademinei tarybai) pritarus, į docento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis magistro akademinį laipsnį ar jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą.” Nepritarti Išimtį taikyti tik kolegijos docentams Seimo narys V.Zabukas 31 straipsnis
  16. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jisai įgyja teisę nuolat eiti šias pareigas toje aukštojoje mokykloje iki 65 metų amžiaus Pritarti Seimo narys J.Karosas 49 straipsnio antrosios dalies 1) punkte išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka”, vietoje žodžių “kuriems reikalinga socialinė parama” įrašyti “ir socialines stipendijas” ir jį išdėstyti taip: “1) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas, skiriamas gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama, ir socialines stipendijas;” 49 straipsnio antrosios dalies 2) punkte išbraukti žodžius “Vyriausybės nustatyta tvarka” ir jį išdėstyti taip: “2) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti;” Papildyti 49 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip: “
  17. Visiems norintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, sudaromos sąlygos išeiti karinį parengimą, kuris būtų įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba. Piliečiams, kuriems aukštosiose mokyklose nebuvo sudarytos sąlygos išeiti karinį parengimą, yra atleidžiami nuo privalomosios pradinės karo tarnybos.” Nepritarti Palikti seną formuluotę Palikti seną formuluotę Palikti seną formuluotę Seimo narys J.Listavičius Siūlau įstatymo projekte padaryti tokius papildymus:
  18. 54 straipsnio 2 dalies 6 punktą papildyti žodžiais “pagal Senato patvirtintas programas” ir visą punktą išdėstyti taip: “6) valstybės biudžeto asignavimai, skiriami sutartyje numatytai aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir plėtoti pagal Senato patvirtintas programas;”
  19. 54 straipsnio 2 dalies 7 punktą papildyti žodžiais “kurios naudojamos pagal Senato patvirtintą sąmatą” ir visą punktą išdėstyti taip: “7) aukštosios mokyklos planuojamos pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų, kurios naudojamos pagal Senato patvirtintą sąmatą;”
  20. 54 straipsnio 5 dalyje po žodžių “siejami su” įrašyti žodžius “atitinkamomis programomis ir” ir visą dalį išdėstyti taip: “
  21. Aukštajai mokyklai skiriami valstybės biudžeto asignavimai skaičiavimo metodikoje turi būti siejami su atitinkamomis programomis ir aukštosios mokyklos veiklos vertinimo rezultatais.” Nepritarti Aukštosios mokyklos sąmata nesudaroma programiniu principu Aukštosios mokyklos sąmata nesudaroma programiniu principu Aukštosios mokyklos sąmata nesudaroma programiniu principu Seimo narys V.Andriu-kaitis Iš dalies pakeisti 60 straipsnį ir išdėstyti jį taip: “60 straipsnis. Valstybės paskola studijoms valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėti. Nemokamo aukštojo mokslo laidavimas
  22. Studentams, priimtiems į valstybines aukštąsias mokyklas, studijų laikotarpiui suteikiama studijų kainą atitinkanti valstybės paskola, tam skirtas valstybės biudžeto lėšas perduodant aukštajai mokyklai.
  23. Studentai, kurie aukštosios mokyklos nustatyta tvarka iki nustatyto termino įvykdė studijų programos reikalavimus, yra atleidžiami nuo paskolos, suteiktos studijoms apmokėti, grąžinimo.
  24. Asmuo, kuris per atitinkamą studijų laikotarpį neįvykdė studijų programos reikalavimų, privalo Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinti už šį laikotarpį suteiktą paskolą.
  25. Asmenys, besimokantys pagal tos pačios studijų pakopos programą ne pirmą kartą, negali gauti valstybės paskolos studijoms apmokėti, jeigu jie ją jau yra kartą gavę.
  26. Paskolų studijoms apmokėti grąžinimo tvarką bei palūkanų dydį nustato Vyriausybė. Ji taip pat nustato sąlygas, kuriomis asmenys yra visiškai arba iš dalies atleidžiami nuo paskolos grąžinimo arba jiems atidedamas paskolos grąžinimo terminas.”
  27. Iš dalies pakeisti 61 straipsnį ir išdėstyti jį taip: “61 straipsnis. Studijuojančiųjų savo lėšomis studijų apmokėjimas
  28. Valstybinės aukštosios mokyklos pagal sutartis, kurių sudarymo tvarką ir tipinę formą tvirtina Ministerija, gali priimti Ministerijos ir aukštosios mokyklos sutartyje nustatytą skaičių studentų, kurie, nepatekę atrankos konkurso tvarka į valstybinę aukštąją mokyklą sutinka mokėti už studijas ir atsisako nuo valstybės paskolos studijoms apmokėti suteikimo. Su šiais studentais sudaromos sutartys, kurios per 30 dienų turi būti įregistruotos Lietuvos valstybiniame mokslo ir studijų fonde. Neįregistruotos sutartys negalioja.
  29. Studijų kainą savo lėšomis studijuojantiesiems nustato aukštoji mokykla ir ją nurodo priėmimo taisyklėse. Studijų kaina negali viršyti Vyriausybės patvirtintos studijų valstybės finansuojamose vietose kainos (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas). Nepritarti Nepritarti Palikti Vyriausybės siūlomas formuluotes Palikti Vyriausybės siūlomas formuluotes Seimo narys J.Karosas 63 straipsnio trečiojoje dalyje išbraukti žodžius “kuriems reikalinga socialinė parama” ir ją išdėstyti taip: “
  30. Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto lėšų skiria stipendijas gerai besimokantiems studentams, kuriems reikalinga socialinė parama.” Nepritarti Palikti Vyriausybės siūlomas formuluotes Seimo narys V.Zabukas 63 straipsnis
  31. Valstybinės aukštosios mokyklos iš valstybės biudžeto asignavimų skiria stipendijas labai gerai besimokantiems studentams ir studentams, kuriems reikalinga socialinė parama. Nepritarti Palikti Vyriausybės siūlomas formuluotes 651straipsnis (naujas)
  32. Universiteto senatas, esant studentų atstovybės pritarimui, gali įvesti studentų registracijos mokestį.
  33. Maksimalus studentų registracijos mokestis negali viršyti vieno MGL dydį. Aukštoji mokykla turi teisę nustatyti mažesnį studentų registracijos mokestį, atleisti studentą nuo registracijos mokesčio, taip pat nustatyti registracijos mokestį atskiroms studijų programoms ir studijų formoms.
  34. Studentų registracijos lėšas aukštoji mokykla gali panaudoti studentų reikmių finansavimui. Toliau 66 straipsnis tampa
  35. 67 straipsnis tampa
  36. 68 straipsnis tampa
  37. Nesvars-tytas Seimo narys J.Karosas 68 straipsnio pirmojoje dalyje vietoje žodžių “2000 m. gegužės 1 d.” įrašyti žodžius “2001 m. sausio 1 d.” ir ją išdėstyti taip: “
  38. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. gegužės 1 d. 2001 m. sausio 1 d.” Nesvars-tytas Komiteto pirmininkas Ž.Jackūnas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.