LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ* Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos „Šalimis“, remdamosi 1980 metų gegužės 21 dienos Bendrosios Europos Konvencijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ar valdžios institucijų nuostatomis, atsižvelgdamos į tai, kad bendradarbiavimo per sieną tikslas yra intensyvinti santykius tarp abiejų Valstybių, suprasdamos reikšmę, kurią, siekiant šio tikslo, turi bendradarbiavimas tarp abiejų Valstybių regioninės ir vietinės valdžios, ypač tarp vietos savivaldos institucijų, siekdamos remti šį bendradarbiavimą ir tokiu būdu prisidėti prie abiejų Valstybių ekonominės ir visuomeninės pažangos, susitarė: 1 straipsnis
- Šioje Sutartyje išvardyti terminai turi tokią reikšmę: - „bendradarbiavimas per sieną“ apima visą suderintą ekonominio, visuomeninio, administracinio, techninio, mokslinio, kultūrinio ir kitokio pobūdžio veiklą, siekiant stiprinti ir plėsti ryšius tarp abiejų Valstybių regioninės ir vietinės valdžios, bei tarp jų sudaromus atitinkamus susitarimus; - „regioninė valdžia“ reiškia teritorinę valdžią ir jos institucijas, visų pirma – savivaldos institucijas, kurios pagal kiekvienos Valstybės vidaus įstatymus vykdo regionines funkcijas; - „vietinė valdžia“ reiškia teritorinę valdžią ir jos institucijas, visų pirma – savivaldos institucijas, kurios pagal kiekvienos Valstybės vidaus įstatymus vykdo vietines funkcijas.
- Šalys pasikeis informacija, reikalinga tiksliau apibrėžti „regioninės valdžios“ ir „vietinės valdžios“ terminus. 2 straipsnis
- Šalys informuos savo regioninę ir vietinę valdžią apie jų galimybes veikti bendradarbiavimo per sieną srityje.
- Šalys stengsis sudaryti savo regioninei ir vietinei valdžiai palankias sąlygas vykdyti bendradarbiavimą per sieną.
- Ši Sutartis nepažeidžia Šalių bendradarbiavimą per sieną reguliuojančių kitų normų, ypač tų, kurios nustatytos tarptautinėse sutartyse.
- Ši Sutartis nekeičia regioninės ir vietinės valdžios įgaliojimų, nustatytų kiekvienos Valstybės vidaus įstatymais.
- Kiekviena Šalis gali bet kuriuo metu nurodyti savo valstybės teritorijos dalis, objektus ir bendradarbiavimo formas, kurioms ši Sutartis nebus taikoma. Tokiu atveju ji privalo iš anksto notomis informuoti apie tai kitą Šalį.
- Šalys sieks išspręsti teisinio, administracinio arba techninio pobūdžio problemas, kurios gali trukdyti įgyvendinti ir plėtoti bendradarbiavimą per sienas. 3 straipsnis
- Bendradarbiavimo per sieną objektais pagal regioninės ir vietinės valdžios institucijų kompetenciją bus: - regionų, miestų ir kaimo vietovių plėtra, - statyba ir infrastruktūra, - transportas ir ryšiai, - keleivių ir prekių judėjimas per sieną, - aprūpinimas elektros energija, dujomis ir vandeniu, - komunalinis ūkis, - pramoninis bendradarbiavimas, - prekyba ir paslaugos, - bankininkystė ir finansai, - abipusis draudimas, - žemės ūkis, - miškų ūkis, - aplinkos apsauga, - švietimas, mokslas, kultūra, - masinės informacijos priemonės, - sveikatos apsauga, - turizmas, rekreacija ir sportas, - jaunimo kontaktai ir keitimasis jaunimo grupėmis, - abipusis keitimasis informacija ir pagalba stichinių nelaimių, katastrofų, pramoninių avarijų atvejais, galinčiais sąlygoti žalingas pasekmes per sieną, taip pat sukelti ypatingą grėsmę aplinkai (atominių instaliacijų avarijos, epidemijos, potvyniai, gaisrai, transporto avarijos ir kt.), - pasikeitimas informacija apie abipuses galimybes įdarbinti kitos Valstybės teritorijos asmenis, gyvenančius pasienio vietovėse.
- Šalys gali susitarti dėl kitų bendradarbiavimo sričių. 4 straipsnis
- Regioninė ir vietinė abiejų Valstybių valdžia gali savo kompetencijos ribose sudaryti sutartis bendradarbiavimo per sieną srityse, apibrėžtose šios Sutarties 1 straipsnio 1 punkte ir 3 straipsnyje.
- Sutartys, išvardytos 1 punkte, be to gali apimti bendrų įmonių, bendrovių, draugijų, fondų ir kitų asociacijų kūrimą. 5 straipsnis
- Šalys pariteto principu sudarys Lietuvos – Latvijos tarpvyriausybinę bendradarbiavimo per sieną komisiją, toliau vadinamą „Komisija“(po 10 atstovų iš kiekvienos Šalies).
- Ne mažiau kaip vienas trečdalis kiekvienos Šalies narių Komisijoje turi atstovauti regioninei ir vietinei valdžiai.
- Komisijos užduotis yra bendrųjų bendradarbiavimo per sieną krypčių, programų ir formų nustatymas bei koordinavimas, rekomendacijų teikimas bendriems regioninio ir vietinio lygio koordinaciniams organams bei ginčytinų klausimų, apsunkinančių šį bendradarbiavimą, sprendimas.
- Į Komisijos posėdžius gali būti pakviesti dalyvauti regioninio ir vietinio lygio bendrų koordinacinių organų atstovai su patariamojo balso teise.
- Komisija gali pasinaudoti ekspertų paslaugomis konkretiems klausimams tirti.
- Komisijos posėdžiai vyksta priklausomai nuo poreikio, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per metus. 6 straipsnis
- Komisija ir bendri regioninio bei vietinio lygio koordinaciniai organai veiks remdamiesi savo nuostatais. Komisijos nuostatus tvirtina Šalys. Bendrų regioninio ir vietinio lygio koordinacinių organų nuostatus tvirtina Komisija.
- Kiekviena Šalis apmoka savo narių dalyvavimo Komisijoje išlaidas. Dalyvavimo bendruose koordinacinių organų posėdžiuose išlaidas apmoka tos regioninės ir vietinės valdžios institucijos, kurios deleguoja į minėtus posėdžius savo atstovus. 7 straipsnis Šalys rekomenduoja bendriems koordinaciniams organams remtis 1980 metų gegužės 21 dienos Bendrosios Europos Konvencijos dėl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorinių bendrijų ar teritorinės valdžios institucijų prieduose esančiais susitarimų ir sutarčių pavyzdžiais. 8 straipsnis Šalys įsipareigoja susilaikyti nuo veiksmų, prieštaraujančių Sutarties nuostatoms. Ginčus dėl šios Sutarties interpretacijos arba taikymo Šalys spręs diplomatiniu keliu. 9 straipsnis Sutarties pakeitimai ir papildymai daromi abipusiu Šalių susitarimu ir įforminami protokolais, kurie tampa neatskiriama Sutarties dalimi. 10 straipsnis
- Šalys notomis praneš viena kitai, kad visi vidaus teisiniai reikalavimai, būtini šiai Sutarčiai įsigalioti, yra įvykdyti.
- Ši Sutartis įsigalios nuo tos dienos, kai bus gauta vėliausia nota.
- Ši Sutartis sudaroma dešimčiai metų. Kiekvieną kartą ji automatiškai pratęsiama penkerių metų laikotarpiui, jeigu nė viena iš Šalių prieš šešis mėnesius iki Sutarties galiojimo pabaigos raštiškai nepraneš apie jos galiojimo nutraukimą. Sudaryta Panevėžyje, 1999 metais rugsėjo mėnesio 10 dieną dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir latvių kalbomis, ir abu šie tekstai turi vienodą galią. Lietuvos Respublikos Latvijos Respublikos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________ * Įsigaliojo 1999 m. gruodžio 20 d.