← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL PILIEČIŲ LAIKINO DARBO Lietuvos Resp

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR RUSIJOS FEDERACIJOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL PILIEČIŲ LAIKINO DARBO Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Rusijos Federacijos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis, vadovaudamosi draugystės, geros kaimynystės, lygiateisiškumo ir tarpusavio naudos principais, suinteresuotos ekonominio bendradarbiavimo plėtojimu atsižvelgiant į nacionalinių darbo rinkų poreikius, susitarė: 1 straipsnis Šis Susitarimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams ir Rusijos Federacijos piliečiams (toliau vadinama- darbuotojai migrantai), nuolat gyvenantiems atitinkamai Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Rusijos Federacijos teritorijoje (toliau vadinama -nuolatinio gyvenimo valstybė), kurie teisėtai laikinai dirba kitos Šalies valstybės teritorijoje (toliau vadinama- laikino darbo valstybė):

  1. a)vykdant rangos sutartis, sudarytas tarp nuolatinio gyvenimo valstybės juridinių asmenų (darbdavių) ir laikino darbo valstybės juridinių ar fizinių asmenų (toliau vadinama- darbuotojai pagal rangos sutartis);
  2. b)pagal darbo sutartis (kontraktus), sudarytas su laikino darbo valstybės darbdaviais (toliau vadinama- darbuotojai). 2 straipsnis 1. Šalių institucijos, atsakingos už šio Susitarimo vykdymą (toliau vadinama- įgaliotosios institucijos), yra: Lietuvos Respublikoje – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija; Rusijos Federacijoje – Rusijos federalinė migracijos tarnyba. 2. Įgaliotosios institucijos gali nustatyti įstaigas ir organizacijas, dalyvaujančias įgyvendinant šį Susitarimą. 3. Spręsti klausimams, susijusiems su šio Susitarimo vykdymu, įgaliotosios institucijos sudaro darbo grupę, kuri, vienai iš įgaliotųjų institucijų pasiūlius, pakaitomis rengia posėdžius Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. 3 straipsnis 1. Atsižvelgdamos į situaciją Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos darbo rinkose, įgaliotosios institucijos kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gruodžio 1 d., bendrais darbo protokolais nustato darbuotojų migrantų metinį skaičių. 2. Einamaisiais metais neįdarbinus nustatyto metinio darbuotojų migrantų skaičiaus, jo likusioji dalis kitiems metams neperkeliama. 4 straipsnis Darbuotojų migrantų įvažiavimas į laikino darbo valstybės teritoriją, jų buvimas joje ir išvykimas iš jos yra tvarkomas pagal šios valstybės teisės aktus ir šio Susitarimo 9 straipsnio 3 punktą. 5 straipsnis 1. Darbuotojų migrantų įdarbinimo laikino darbo valstybės teritorijoje tvarka nustatoma pagal šios valstybės teisės aktus ir šio Susitarimo nuostatas. 2. Darbuotojai migrantai privalo turėti leidimą dirbti, išduotą pagal laikino darbo valstybės teisės aktus. Darbuotojams pagal rangos sutartį leidimai dirbti išduodami vykdymui tokių sutarčių, pagal kurias numatoma atlikti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus. 3. Darbuotojai migrantai negali dirbti kito mokamo darbo, išskyrus tą, kuriam išduotas leidimas dirbti. Pažeidus šią nuostatą, leidimas dirbti panaikinamas. 6 straipsnis 1. Darbuotojų migrantų darbo sąlygos reglamentuojamos laikino darbo valstybės teisės aktais ir negali būti mažiau palankios negu sąlygos, nustatytos šios valstybės piliečiams. 2. Darbuotojui leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams. Motyvuotu darbdavio prašymu šis laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams. 3. Darbuotojo tinkamumas darbui nustatomas sudarant darbo sutartį (kontraktą) darbdaviui ir darbuotojui konsultuojantis. Tai darant atsižvelgiama į darbuotojo pateikiamus dokumentus apie jo išsimokslinimą ir profesinę kvalifikaciją. 4. Tarp darbuotojo ir darbdavio sudaroma raštiška darbo sutartis (kontraktas). Darbuotojas, išvykdamas dirbti į laikino darbo valstybę, turi gauti darbo sutarties (kontrakto) tekstą valstybine nuolatinio gyvenimo valstybės arba kita jam suprantama kalba. 5. Darbo sutartyje (kontrakte), be darbuotojo darbo sąlygų, turi būti numatyta jo kelionės iš nuolatinio gyvenimo valstybės į laikino darbo valstybę ir atgal išlaidų apmokėjimo tvarka, gyvenimo laikino darbo valstybėje sąlygos ir kiti susiję su darbuotojo darbu ir gyvenimu reikalai. 7 straipsnis Nutraukus darbo sutartį (kontraktą) dėl to, kad laikino darbo valstybės darbdavys nutraukė savo ūkinę veiklą, taip pat dėl darbuotojų skaičiaus arba etatų mažinimo darbuotojui taikomos kompensacijos, numatytos pagal laikino darbo valstybės teisės aktus darbuotojams, atleidžiamiems iš darbo dėl nurodytųjų priežasčių. Tokiu atveju darbuotojas turi teisę sudaryti naują darbo sutartį (kontraktą) su kitu laikino darbo valstybės darbdaviu laikotarpiui iki leidimo dirbti galiojimo termino pabaigos, jeigu iki tokio termino pabaigos lieka ne mažiau kaip trys mėnesiai. 8 straipsnis 1. Darbuotojų pagal rangos sutartį darbo sąlygos reglamentuojamos darbo sutartimi (kontraktu), sudaryta su nuolatinio gyvenimo valstybės darbdaviu, ir rangos sutarties atitinkamomis nuostatomis. 2. Darbuotojams pagal rangos sutartį leidimai dirbti išduodami vieneriems metams. Motyvuotu darbdavio prašymu šis laikotarpis gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip vieneriems metams. 9 straipsnis 1. Darbuotojo migranto laikino darbo termino pratęsimas nelaikomas naujo leidimo dirbti išdavimu. 2. Nutraukus šio Susitarimo galiojimą, šio Susitarimo galiojimo laikotarpiu išduoti leidimai dirbti galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. 3. Pasibaigus leidimo laikinai dirbti galiojimo terminui, taip pat priėmus oficialų sprendimą dėl leidimo panaikinimo pagal šio Susitarimo 5 straipsnio 3 punktą, darbuotojas migrantas privalo išvykti iš laikino darbo valstybės teritorijos. 10 straipsnis 1. Darbuotojų valstybinis socialinis draudimas ir sveikatos draudimas, žalos atlyginimas dėl sužalojimo darbe, profesinio susirgimo ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbuotojo darbo pareigų atlikimu, vykdomas pagal laikino darbo valstybės teisės aktus, jeigu kitaip nenumatyta atskiru tarpvalstybiniu susitarimu. 2. Darbuotojų pensinis aprūpinimas reguliuojamas atskiru Šalių sudaromu susitarimu dėl pensinio aprūpinimo. 11 straipsnis 1. Darbuotojų pagal rangos sutartį valstybinis socialinis draudimas ir sveikatos draudimas, taip pat pensinis aprūpinimas vykdomas pagal nuolatinio gyvenimo valstybės teisės aktus, jeigu kitaip nenumatyta atskiru tarpvalstybiniu susitarimu. 2. Ūmių susirgimų ir nelaimingų atsitikimų laikino darbo valstybės teritorijoje atvejais darbuotojams pagal rangos sutartį suteikiama neatidėliotina medicinos pagalba tokiomis pat sąlygomis, kaip ir tos valstybės piliečiams. 12 straipsnis Pagal šį Susitarimą dirbantys darbuotojai migrantai laikino darbo valstybės užsienio valiutų vidaus rinkoje gali įsigyti užsienio valiutą, taip pat gali pervesti, persiųsti, pervežti darbo užmokestį užsienio valiuta į nuolatinio gyvenimo valstybę pagal laikino darbo valstybės teisės aktus. 13 straipsnis Darbuotojų migrantų asmeniniai daiktai ir darbui reikalingi darbo instrumentai į laikino darbo valstybės teritoriją įvežami ir iš nurodytosios teritorijos išvežami pagal šios valstybės teisės aktus. 14 straipsnis Darbuotojui laikino darbo valstybės teritorijoje mirus dėl darbdavio kaltės ir darbuotojui atliekant darbo pareigas, darbdavys organizuoja mirusiojo palaikų ir asmeninio turto pervežimą į nuolatinio gyvenimo valstybės teritoriją ir padengia su tuo susijusias išlaidas. Darbdavys, darbuotojui mirus, nedelsdamas informuoja vidaus reikalų įstaigą pagal jo registracijos vietą ir nuolatinio gyvenimo valstybės konsulinę įstaigą, pateikdamas medžiagą apie mirties faktą. 15 straipsnis Nesutarimai, kurie gali iškilti dėl šio Susitarimo įgyvendinimo, sprendžiami įgaliotosioms institucijoms konsultuojantis. 16 straipsnis 1. Šis Susitarimas įsigalios nuo datos, kai bus gautas paskutinis pranešimas, patvirtinantis, kad abi Šalys atliko vidaus valstybines procedūras, reikalingas jam įsigalioti. 2. Šis Susitarimas sudaromas trejiems metams ir kiekvieną kartą savaime bus pratęsiamas vieneriems metams, jeigu nė viena iš Šalių prieš šešis mėnesius iki kiekvieno termino pasibaigimo nepraneš raštu viena kitai apie ketinimą nutraukti jo galiojimą. Sudarytas Maskvoje 1999 m. birželio 29 d. dviem egzemplioriais, kiekvienas lietuvių ir rusų kalba, ir abu tekstai turi vienodą galią. Lietuvos respublikos Rusijos federacijos Vyriausybės vardu Vyriausybės vardu ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.