LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GRŪDŲ IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GRŪDŲ IR JŲ PRODUKTŲ INVENTORIZACIJOS GRŪDŲ PERDIRBIMO ĮMONĖSE TVARKOS 1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 479 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ 6 punktu,

Tvirtinu Grūdų ir jų produktų inventorizacijos grūdų perdirbimo įmonėse tvarką pagal priedą.
Pavedu Valstybinei grūdų inspekcijai kontroliuoti Grūdų ir jų produktų inventorizacijos grūdų perdirbimo įmonėse tvarkos laikymąsi.
Įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui V. Grušauskui. ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS EDVARDAS MAKELIS PATVIRTINTA Žemės ūkio ministro 1999 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 479 GRŪDŲ IR JŲ PRODUKTŲ INVENTORIZACIJOS GRŪDŲ PERDIRBIMO ĮMONĖSE TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Grūdų ir jų produktų inventorizacijos tvarkos teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas (Žin., 1992, Nr. 20-588) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 50-1622). Ši tvarka reglamentuoja specifinius grūdų inventorizacijos ypatumus, kuriuos lemia ta aplinkybė, kad grūdai – gyvi organizmai ir jų masėje vyksta biologiniai procesai (kvėpavimas, absorbcija, mikroorganizmų veikla ir kt.). Todėl patiriami objektyvūs masės (svorio) nuostoliai, į kuriuos būtina atsižvelgti lyginant inventorizacijos metu nustatytą grūdų kiekį su apskaitos duomenimis. Vadovaujantis Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 6 punktu, ši tvarka nustato grūdų svorio specifinių netekčių apskaičiavimo būdus ir reglamentuoja grūdų svorio trūkumo (pertekliaus), kuris gali susidaryti dėl objektyvių priežasčių (pateisinamasis trūkumas) ir subjektyvių priežasčių (nepateisinamasis trūkumas), apskaičiavimą. Taip pat nustato grūdų inventorizacijos rezultatų susumavimo bei rezultatų įvertinimo metodiką.
Pagrindinės šioje tvarkoje vartojamos sąvokos: grūdai ir jų produktai – neperdirbti ir perdirbti maistiniai, pašariniai, salykliniai, sėkliniai grūdai, aliejinių kultūrų grūdai, iš grūdų pagaminti kombinuotieji pašarai, miltai, kruopos, salyklas ir kiti grūdų perdirbimo produktai, antriniai grūdų perdirbimo produktai – sėlenos, pamiltės ir pašarinės grūdų atliekos, turinčios nuo 2 iki 50 proc. sveikų grūdų (toliau – grūdai); pašarinės medžiagos ir pašarų priedai – įvairios žaliavos, aliejinių kultūrų išspaudos ir rupiniai, premiksai bei kiti produktai ir priedai, naudojami kombinuotiesiems pašarams gaminti (toliau – produktai); grūdų atliekos – valymo metu nuo grūdų atskirtos mineralinės ir organinės kilmės bei kenksmingos priemaišos, laukinių augalų sėklos, taip pat sąšlavos, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 2 procentai grūdų; grūdų inventorizacija – įmonės turimų grūdų atsargų patikrinimas ir faktiškai nustatyto likučio (kiekio) palyginimas su apskaitos duomenimis pagal kiekį ir kokybę; grūdų perdirbimo įmonė – akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, valstybės įmonė (Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra) bei bet kurio kito tipo ar nuosavybės formos įmonė, superkanti, laikanti savo saugyklose supirktus iš grūdų augintojų ar perdirbanti grūdus (toliau – įmonė); svėrimo žiniaraštis – automobilių, vagonų, elevatorinėmis, prekinėmis ar kitokio tipo svarstyklėmis grūdų svėrimo rezultatus patvirtinantis dokumentas, turintis šios tvarkos 1 ir 2 prieduose nurodytus rekvizitus; grūdų (produktų) inventorizavimo aprašas – grūdų ir jų produktų inventorizacijos faktą ir jos metu nustatytą šių produktų likutį patvirtinantis dokumentas, turintis šios tvarkos 3 priede nurodytus rekvizitus; grūdų ir jų produktų inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštis – apskaitos registras, turintis šios tvarkos 4 priede nurodytus rekvizitus, kuriame fiksuojami inventorizacijos rezultatai: inventorizavimo aprašuose įrašytų kiekių (sumų) ir buhalterinės apskaitos duomenų neatitikimas ir neatitikimo (trūkumo ar pertekliaus) priežastys; suvestinė ataskaita – dokumentas, patvirtinantis grūdų inventorizavimo rezultatus (trūkumą bei perteklių) įmonės mastu arba patvirtinantis konkrečiam grūdų savininkui priklausančių grūdų inventorizacijos rezultatus. Ši suvestinė ataskaita turi 5 priede nurodytus rekvizitus ir teikiama įmonės administracijai arba grūdų savininkui išvadoms padaryti; grūdų (produktų), esančių inventorizuojamame objekte, apyvartos dokumentų rejestras – pajamų ir išlaidų dokumentų sąrašas, turintis šios tvarkos 6 priede nurodytus rekvizitus. Šis dokumentų rejestras surašomas tais atvejais, kai inventorizacijos metu į inventorizuojamąjį objektą priimami arba iš jo išduodami grūdai (produktai); grūdų (produktų) partijos baigimo aktas – dokumentas, patvirtinantis konkrečios grūdų (produktų) partijos pabaigimo arba persvėrimo (inventorizacijos) rezultatus. Aktas turi šios tvarkos 7 priede nurodytus rekvizitus ir surašomas kiekvienai pabaigtai arba persvertai (inventorizuotai) grūdų (produktų) partijai, kuri apskaitoma pagal kiekį ir kokybę; materialiai atsakingas asmuo – įmonės darbuotojas, su kuriuo sudaryta rašytinė pilnutinės materialinės atsakomybės už jam betarpiškai perduoto saugoti, perdirbti, parduoti (išduoti), transportuoti arba panaudoti gamybos procese turto išsaugojimą sutartis; kolektyviai materialiai atsakingų asmenų grupė – grupė įmonės darbuotojų, kurie išvien dirba darbus, susijusius su jiems perduotų vertybių saugojimu, apdirbimu, perdavimu (išdavimu), transportavimu arba naudojimu gamybos procese, kai neįmanoma atriboti kiekvieno darbuotojo materialinės atsakomybės ir sudaryti su juo sutarties dėl pilnutinės materialinės atsakomybės, su jais sudaroma kolektyvinė materialinės atsakomybės sutartis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos tvarkos 3 punktu (1999 06 03 nutarimas Nr. 719) ir Finansų ministerijos 1999 06 17 išaiškinimu Nr. 06-08-20648/9894, grūdus ir kitas atsargas grūdų perdirbimo įmonės, kaip ir žemės ūkio įmonės, inventorizuoja laikotarpiu, kurį jų atsargos įmonėje yra mažiausios, bet ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 d. Kitą materialųjį ir nematerialųjį turtą įmonės inventorizuoja vadovaudamosi Vyriausybės patvirtinta Inventorizacijos tvarka ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Supakuoti į standartinio svorio pakuotes grūdai ir jų produktai inventorizuojami (suskaičiuojami) vadovaujantis šia grūdų inventorizavimo tvarka kartu su visomis grūdų atsargomis ne anksčiau kaip ataskaitinių metų birželio 30 d. Įmonės administracijos vadovas (savininkas) gali pavesti atlikti pakartotinę produkcijos, supakuotos į standartinio svorio pakuotes, inventorizaciją Vyriausybės patvirtintos Inventorizacijos tvarkos nustatytais terminais – prieš metinės finansinės atskaitomybės sudarymą. Įmonėse, gaminančiose kombinuotuosius pašarus, negrūdinės kilmės gamybinės atsargos (žaliavos) ir produkcija inventorizuojami kartu su grūdais pagal šią tvarką. Visų grūdų, jų produktų ir gamybinių atsargų (pašarinių medžiagų) inventorizacija vienu metu privalo užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, eliminuoti galimybes manipuliuoti tais pačiais produktais perkraunant juos iš vienų saugyklų į kitas ar gamybinius padalinius, nuslėpti grūdų ar kitų atsargų trūkumus ir sudaryti galimybes objektyviai įvertinti ir susumuoti gamybinių padalinių (cechų) metinius darbo rezultatus.
Visas įmonės turtas, taip pat grūdų, jų perdirbimo produktų ir kitų produktų atsargos turi būti inventorizuojamas reorganizuojant įmonę (pagal sprendimo reorganizuoti įmonę priėmimo dienos būklę) ir likviduojant įmonę (pagal įmonės likvidatoriaus paskyrimo dienos būklę). Keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, turi būti inventorizuojami grūdai bei kitas turtas, perduodami vienų materialiai atsakingų asmenų kitiems materialiai atsakingiems asmenims (pagal reikalų perdavimo ir priėmimo dienos būklę). Perkainojami grūdai inventorizuojami pagal jų perkainojimo dienos būklę. Nustačius grūdų ar kitų produktų grobimo (vagystės), piktnaudžiavimo faktus (pagal nustatymo dienos būklę), po gaisro arba stichinių nelaimių (pagal gaisro ar stichinės nelaimės pasibaigimo dienos būklę), inventorizuojama atsargų dalis, likusi po gaisro arba stichinės nelaimės. Grūdų bei kito turto grobimo, sugadinimo atvejais inventorizuojamos visos grūdų ir kito turto atsargos, priklausiusios materialiai atsakingų asmenų, susijusių su šiais reiškiniais, turtinei atsakomybei. Įmonės administracijos vadovas (savininkas) gali pavesti atlikti neeilinę grūdų inventorizaciją teisėtvarkos institucijų reikalavimu, iškilus abejonei dėl faktiško grūdų kiekio atitikimo apskaitos duomenis ar dėl kitų priežasčių. Tais atvejais, kai už vienoje ar keliose saugyklose laikomus grūdus kolektyviai atsako grupė materialiai atsakingų asmenų, keičiantis vienam iš jų (ne vadovui), likusiųjų materialiai atsakingų asmenų raštišku sutikimu neeilinė grūdų inventorizacija gali būti neatliekama. Keičiantis materialiai atsakingam objekto (sandėlio, elevatoriaus, cecho ir pan.) vadovui, inventorizuojami visi tame objekte esantys grūdai bei kitas turtas.
Inventorizuojami visi į apskaitą įtraukti inventorizacijos metu įmonėje esantys grūdai, priklausantys įmonei nuosavybės teise, priimti saugojimui, priimti perdirbti, priimti saugoti pagal panaudos sutartis ir t. t., taip pat grūdai, dėl kokių nors priežasčių neįtraukti į apskaitą. Kartu inventorizuojami pakeliui (nupirkti, bet dar negauti, pirkėjams išsiųsti, bet neparduoti, išsiųsti į įmonės filialą, bet filiale dar negauti) esantys grūdai (produktai). Įmonės, pagal sutartis su Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – Agentūra) supirkusios grūdus pastarosios lėšomis ir laikančios juos savo saugyklose, inventorizuoja juos kartu su įmonės grūdais, vadovaudamosi šia tvarka. Įmonės administracija privalo informuoti Agentūrą apie jai priklausančių grūdų (produktų) inventorizaciją ir pateikti informaciją apie inventorizacijos rezultatus. Agentūra turi teisę deleguoti savo atstovą dalyvauti inventorizuojant jai priklausančius grūdus. Agentūrai priklausančių grūdų inventorizacijos kontrolę atlieka Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Kilus abejonių dėl Agentūros lėšomis supirktų grūdų kiekio atitikimo apskaitos duomenis arba dėl grūdų saugumo juos supirkusioje įmonėje, Agentūra savo iniciatyva ir lėšomis organizuoja grūdų kiekio patikrinimą pagal tūrį. Šiuo būdu nustatytas grūdų kiekis, įvertinus drėgmę ir šiukšlėtumą, neturi skirtis nuo apskaitos duomenų daugiau nei 4 proc., kai grūdai supilti sandėliuose (sampiluose), ir 2 proc., kai grūdai laikomi elevatoriuose (bokštiniuose aruoduose). Jeigu pagal tūrį nustatytas grūdų kiekis skiriasi nuo apskaitos duomenų daugiau nei 2 ar 4 proc. (priklausomai nuo jų laikymo vietos), Agentūra turi teisę pareikalauti atlikti neeilinę jai priklausančių grūdų inventorizaciją. Šios inventorizacijos išlaidas padengia Agentūra, atskaičiusi trūkstamų grūdų (nepateisintų objektyviomis šioje tvarkoje nustatytomis priežastimis) vertę jų įsigijimo (supirkimo) kainomis. Susumavus Agentūrai priklausančių grūdų inventorizacijos rezultatus ir nustačius grūdų svorio trūkumą, patvirtintą Valstybinės grūdų inspekcijos grūdų (produktų) partijų baigimo aktais, trūkumo dalį, susidariusią dėl objektyvių priežasčių (pateisinamąjį trūkumą), Agentūra prisiima į savo išlaidas, o trūkumą, susidariusį dėl subjektyvių priežasčių (nepateisinamąjį trūkumą), įmonė – grūdų laikytoja kompensuoja Agentūrai tarpusavio sutartyse numatytomis sąlygomis ir tvarka. Tais atvejais, kai inventorizacijos metu išaiškinamas Agentūrai priklausančių grūdų trūkumas dėl jų grobimo, sugadinimo ar aplaidžios grūdų kiekio ir kokybės apskaitos, visas Agentūros grūdų inventorizavimo išlaidas ir trūkstamų grūdų vertę (nepateisinamąjį trūkumą) kompensuoja įmonė, laikanti Agentūros grūdus.
Įmonės administracijos vadovas (savininkas) įstatymų nustatyta tvarka atsako už grūdų inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, pagal sutikrinimo žiniaraščius nustatytų trūkumų išieškojimą ir kartu su vyriausiuoju finansininku – už teisingą inventorizacijos rezultatų bei neišieškoto trūkumo ir pertekliaus apskaitą.
Jeigu įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatomas konkretus inventorizacijos atlikimo laikas, taikomos įstatymo arba nutarimo nuostatos. II. PASIRENGIMAS INVENTORIZACIJAI
Grūdų inventorizacija atliekama įmonės administracijos vadovo (savininko) įsakymu, kuriuo paskiriama inventorizacijos komisija (nurodant pirmininko ir narių vardus, pavardes, pareigas), nurodoma, pagal kurios dienos būklę inventorizacija turi būti atliekama, taip pat inventorizacijos pradžios bei užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais. Jeigu atliekama neeilinė grūdų inventorizacija, įsakyme taip pat nurodomi inventorizacijos motyvai. Jeigu inventorizacija atliekama šios tvarkos 4 punkte nurodytais atvejais, įsakyme nurodyta diena, pagal kurios būklę atliekama inventorizacija, turi sutapti su 4 punkte nurodytu atitinkamu atveju. Inventorizacijos komisija sudaroma iš reikiamos kompetencijos įmonės darbuotųjų. Į inventorizacijos komisiją būtinai įtraukiami grūdų kokybės tarnybos (laboratorijos) specialistai, sugebantys kvalifikuotai ištirti inventorizuojamų grūdų kokybę.
Stambiose įmonėse, turinčiose dideles grūdų atsargas ir kelias saugyklas, gamybinius padalinius bei filialus, administracijos vadovo (savininko) įsakymu sudaromos centrinė ir vietinės inventorizacijos komisijos. Vietinių komisijų darbą koordinuoja ir kontroliuoja centrinė inventorizacijos komisija.
Materialiai atsakingi asmenys (jų patikėtiniai) negali būti inventorizacijos komisijų nariais, išskyrus tuos atvejus, kai įmonėje dirba ne daugiau kaip penki darbuotojai ir kai joje dirbantys asmenys neturi atitinkamos kompetencijos įvertinti inventorizuojamų grūdų būklę ir atlikti inventorizaciją. Jei įmonėje nėra kompetentingų specialistų, ji gali samdyti Valstybinės grūdų inspekcijos specialistus padėti (konsultuoti) atliekant grūdų (produktų) inventorizaciją.
Grūdų inventorizacija atliekama pagal įsakyme nurodytos dienos būklę.
Grūdų, taip pat kitų jų produktų, pašarinių grūdų atliekų ir gatavos produkcijos, kuriems tvarkoma kiekio ir kokybės speciali apskaita, buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamų produktų likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę. Tose įmonėse, kuriose dėl techninių priežasčių neįmanoma sustabdyti grūdų bei kitų produktų priėmimo į inventorizuojamąjį objektą arba jų išdavimo iš šio objekto, buhalterija sudaro grūdų bei kitų produktų, laikomų inventorizuojamame objekte, apyvartos (priėmimo bei išdavimo) dokumentų rejestrą (sąrašą), turintį šios tvarkos nurodytus rekvizitus (6 priedas).
Įmonės administracijos vadovas (savininkas) aprūpina inventorizacijos komisiją priemonėmis, kurių reikia inventorizacijai atlikti. Vyriausiasis finansininkas išaiškina komisijos nariams, kaip atlikti inventorizaciją ir įforminti svėrimo žiniaraščius, inventorizavimo aprašus bei kitus dokumentus, o grūdų kokybės tarnybos vadovas nurodo, kaip ir kokiu periodiškumu paimti grūdų ar kitų produktų bandinius jų kokybei ištirti, ir grūdų (produktų) kokybės tyrimo metodus. Grūdų inventorizacijai naudojamos techninės priemonės – visų tipų (vagonų, automobilių, elevatorinės, prekinės ir kt.) svarstyklės bei laboratoriniai prietaisai turi būti techniškai tvarkingi, nustatytu laiku patikrinti valstybinių priežiūros institucijų ir turėti atitinkamus patikros spaudus arba valstybinės priežiūros institucijų išduotus patikros dokumentus. III. GRŪDŲ, JŲ PRODUKTŲ, KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ IR KITŲ PRODUKTŲ INVENTORIZACIJA
Tikrinant grūdų, jų produktų, kombinuotųjų pašarų ar kitos produkcijos likučius natūra (sveriant ar skaičiuojant standartinio svorio pakuotes), būtinai turi dalyvauti materialiai atsakingi asmenys, išskyrus atvejus, kai jie dėl objektyvių priežasčių dalyvauti negali (mirties, ligos, kitais atvejais). Tais atvejais, kai vienu metu inventorizacija atliekama keliose saugyklose, už kuriose laikomus grūdus kolektyviai atsako ta pati kolektyviai materialiai atsakingų asmenų grupė, šios grupės vadovo (elevatoriaus, sandėlio, cecho viršininko) raštišku pavedimu inventorizuojant kiekvieną objektą turi dalyvauti bent vienas iš kolektyviai atsakingų asmenų. Tuo atveju, kai keli grūdų sandėliai tarpusavyje sujungti stacionariais grūdų transporteriais (konvejeriais), jie laikomi viena grūdų saugykla ir inventorizuojami vienu metu, išskyrus atvejus, kai techninėmis priemonėmis inventorizacijos laikotarpiui galima atjungti konvejerius taip, kad būtų neįmanomas grūdų perkrovimas iš vieno sandėlio į kitą. Šiuo atveju grūdų inventorizacija gali būti atliekama kiekviename sandėlyje atskirai.
Komisija, pradėjusi inventorizaciją, užantspauduoja patalpas ir kitas produktų laikymo vietas, turinčias atskirus įėjimus, paima iš materialiai atsakingų asmenų neatiduotus į buhalteriją pajamų ir išlaidų dokumentus. Plombavimo replės laikomos pas komisijos pirmininką. Pasibaigus darbo dienai ir nebaigus inventorizacijos, tam tikrame objekte patalpos plombuojamos ta pačia tvarka, kaip ir inventorizacijos pradžioje. Tą dieną patikrinti ir surašyti turto inventorizavimo aprašai paliekami toje patalpoje, kur saugomas turtas. Komisijos pirmininkas visuose neatiduotuose į buhalteriją dokumentuose turi įrašyti žodžius „iki inventorizacijos“, nurodyti dokumento gavimo datą ir pasirašyti. Pagal dokumentus su įrašu „iki inventorizacijos“ buhalterinėje apskaitoje tikslinami inventorizacijos pradžioje buvę grūdų ir jų produktų likučiai.
Prieš prasidedant inventorizacijai, materialiai atsakingi asmenys raštiškai patvirtina, kad visi grūdų (produktų) gavimo ir išdavimo dokumentai atiduoti buhalterijai arba inventorizacijos komisijai, kad jokių neužpajamuotų arba neišduotų (nenurašytų) grūdų (produktų) nėra.
Inventorizacijos komisija, prieš pradėdama darbą, turi patikrinti ir įsitikinti, ar veikia matavimo priemonės ir laboratoriniai prietaisai, ar atlikta jų patikra Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme nustatyta tvarka.
Palaidus grūdus ir kitus produktus, taip pat supakuotus į nestandartinio svorio pakuotes komisija inventorizuoja tik svėrimo būdu. Grūdai gali būti sveriami vagonų, automobilių, elevatorinėmis, prekinėmis ar kitokio tipo svarstyklėmis. Inventorizuojant dideles grūdų partijas, kiekvienas grūdų pasvėrimas įrašomas į svėrimo žiniaraštį, turintį rekvizitus, nurodytus šios tvarkos 1 ir 2 prieduose (priklausomai nuo naudojamų svarstyklių tipo). Sveriant grūdus ar kitus produktus, supakuotus į nestandartinio svorio pakuotes, į svėrimo žiniaraštį įrašomas pakuočių skaičius ir rūšys. Nustačius ir atskaičius nestandartinių pakuočių svorį, nustatomas grūdų (produktų) neto svoris, kuris įrašomas į svėrimo žiniaraštį. Svėrimo žiniaraščius pasirašo sveriant dalyvavę inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys. Nedalyvavusieji sveriant komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys svėrimo žiniaraščių pasirašyti negali. Svėrimo žiniaraščiai surašomi 2 egzemplioriais, antrieji egzemplioriai įteikiami materialiai atsakingiems asmenims, o pirmuosius egzempliorius paima inventorizacijos komisija (komisijos pirmininkas). Pasirašytus svėrimo žiniaraščius kartu su inventorizavimo aprašais komisijos pirmininkas perduoda buhalterijai. Grūdų (produktų) inventorizacija atliekama visose be išimties saugyklose bei gamybiniuose padaliniuose (cechuose). Jeigu įmonėje sudarytos vietinės inventorizacijos komisijos, jos atlieka inventorizaciją tuose objektuose, kuriems inventorizuoti administracijos vadovo (savininko) įsakymu jos yra paskirtos. Atliekant grūdų inventorizaciją, inventorizuojami šie produktai: grūdai ir jų produktai; pašarinės medžiagos ir pašarų priedai kombinuotiesiems pašarams gaminti; sėklos; kombinuotieji pašarai; antriniai grūdų produktai (sėlenos, pamiltės) ir grūdų atliekos, susidariusios perdirbant grūdus. Grūdų perdirbimo produktus (miltus, kruopas, kombinuotuosius pašarus) bei kitą produkciją, supakuotą į standartinio svorio pakuotes, komisija inventorizuoja suskaičiuodama pakuotes. Kai standartinio svorio pakuotės nepažeistos (miltai, kruopos ir kt.), komisija atrankos būdu patikrina natūra ne mažiau kaip 10 procentų pakuočių ir sutikrina, ar svoris atitinka etiketėse nurodytąjį svorį. Nustačius neleistinus svorio nukrypimus, viršijančius Lietuvos standartu LST 1479:1997 „Miltų, kruopų ir kitų grūdų produktų fasavimas, ženklinimas, laikymas ir gabenimas“ nustatytas svorio paklaidų normas, supakuota produkcija pasveriama ir nustatomas realus produkcijos neto svoris. Komisija, skaičiuodama standartinio svorio pakuotes, patikrina, ar jos nepažeistos ir ar nenubyrėjusi produkcija. Nustačius pakuočių pažeidimus, produkcija persveriama. Suskaičiavus standartinio svorio pakuotes, duomenys įrašomi į svėrimo žiniaraščius (2 priedas). Svėrimo žiniaraščiai surašomi 2 egzemplioriais, kurių pirmuosius egzempliorius paima komisijos pirmininkas, o antrieji įteikiami materialiai atsakingiems asmenims. Susumavus atitinkamame objekte inventorizuotus (pasvertus ar suskaičiuotus) grūdus ar produktus pagal svėrimo žiniaraščių duomenis, surašomas grūdų (produktų) inventorizavimo aprašas, į kurį įrašomi visi tame objekte rasti grūdai ir produktai. Grūdų (produktų) inventorizavimo aprašas gali būti surašomas visam inventorizuotam objektui arba atskiroms grūdų (produktų) partijoms, jeigu saugykloje yra daugiau nei viena grūdų partija, kuri buhalterinėje apskaitoje apskaitoma atskirai. Grūdų inventorizavimo aprašą pasirašo komisijos pirmininkas, komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, dalyvavę inventorizuojant grūdus ar jų produktus (juos sveriant ar skaičiuojant standartines pakuotes). Komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, nedalyvavę sveriant ar skaičiuojant produktus, inventorizavimo aprašų pasirašyti negali. Inventorizacijos metu tikrinami visi įmonėje esantys grūdai ir šiame punkte nurodyti produktai, neatsižvelgiant į tai, kam jie priklauso: įmonei nuosavybės teise, priimti saugojimui, priimti perdirbti, priimti pagal panaudos sutartį ir pan. Surašomas atskiras kiekvieno savininko inventorizuotų grūdų ir kitų produktų grūdų inventorizavimo aprašas. Vienas aprašo egzempliorius įteikiamas grūdų (produktų) savininkui. Materialiai atsakingi asmenys grūdų (produktų) inventorizavimo aprašus pasirašo po įrašais: „Patvirtinu (patvirtiname), kad visi grūdų (produktų) pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti buhalterijai. Visi gauti grūdai (produktai) užpajamuoti, o išduoti – nurašyti. Paskutinis pajamų dokumentas ___ m. _______________ d. Nr. ____, paskutinis išlaidų (išdavimo) dokumentas ____ m. _____________ d. Nr. ____“. Priimdami grūdus ir produkciją po inventorizacijos, materialiai atsakingi asmenys grūdų inventorizavimo apraše pasirašo po įrašu: „Visą šiame apraše išvardytą turtą komisija man (mums) dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu (neturime). Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau (atsakome)“.
Pakeliui ir kitose įmonėse esantys grūdai ar produktai inventorizuojami tikrinant jų išsiuntimo dokumentus. Grūdų (produktų) inventorizavimo aprašuose įrašomi šie kiekvienos kelyje esančių grūdų ar jų produktų siuntos duomenys: grūdų kultūra, produkcijos pavadinimas, kokybė, rūšis (pagal dokumentą), kiekis ir vertė (pagal apskaitos dokumentus), išsiuntimo data, taip pat dokumentų, kuriais remiantis grūdai ar produkcija įtraukti į atitinkamas sąskaitas, sąrašas ir numeriai. Į grūdų (produktų) inventorizavimo aprašus įrašant kitose įmonėse laikomus grūdus ar produktus, kurie ten perdirbami arba už kuriuos sumokėta, bet jie neišvežti iš tiekėjų sandėlių, arba kurie yra išsiųsti parduoti pagal konsignacijos sutartis, nurodoma grūdų kultūra, produktų pavadinimas, kiekis, rūšis, kokybė, vertė (apskaitos duomenimis), priėmimo saugoti (parduoti, perdirbti) dokumentai, saugojimo (perdirbimo) vieta, dokumentų numeriai ir datos. Gavusi inventorizavimo aprašus iš įmonių, kurios šį turtą (grūdus, produktus) saugo (perdirba), inventorizacijos komisija palygina faktinius grūdų (produktų) likučius pagal inventorizavimo aprašų nuorašų duomenis su apskaitomu įmonės buhalterijoje kiekiu.
Tais atvejais, kai materialiai atsakingi asmenys turi pagrįstų pretenzijų, inventorizacijos komisija turi persverti (perskaičiuoti) inventorizuotus grūdus ar produktus. Jeigu po pakartotinio patikrinimo materialiai atsakingas asmuo (asmenys) atsisako pasirašyti grūdų (produktų) inventorizavimo aprašą, tai įrašoma šiame apraše. Šiuo atveju materialiai atsakingas asmuo (asmenys) privalo raštu paaiškinti atsisakymo priežastis ir pasirašyti šį paaiškinimą, kuris pridedamas prie inventorizavimo aprašo. Kai inventorizacija atliekama keičiantis materialiai atsakingiems asmenims, inventorizavimo apraše perduodantis asmuo (asmenys) pasirašo, kad turtą perdavė, o priimantysis (priimantieji) – kad priėmė. Tais atvejais, kai inventorizuojami (sveriami ar skaičiuojami) labai maži grūdų ar kitų produktų likučiai, jų svėrimo žiniaraščių galima nerašyti – inventorizacijos (svėrimo, skaičiavimo) rezultatai įrašomi tiesiog į grūdų (produktų) inventorizavimo aprašus.
Kadangi augalininkystės produktų svorio pokyčiai priklauso nuo jų drėgnumo, o grūdų – ir nuo šiukšlinių priemaišų kiekio, inventorizacijos metu kiekvieną dieną imami inventorizuojamų grūdų ir kitų produktų, kurių apskaita tvarkoma pagal kiekį ir kokybę, bandiniai ir laboratorijoje nustatoma jų kokybė (drėgnumas ir šiukšlėtumas). Nustatant inventorizuojamų grūdų kokybę, dalyvauja bent vienas inventorizacijos komisijos narys (grūdų kokybės specialistas) ir materialiai atsakingas asmuo. Grūdų (produktų) bandiniai plombuojami komisijos plombomis ir laikomi iki inventorizacijos pabaigos ir jos rezultatų patvirtinimo. Bandiniai imami vadovaujantis Lietuvos standartu (LST) nustatyta bandinių ėmimo metodika ir sudaromi kas 60 tonų inventorizuojamų grūdų. Baigus sverti konkrečiame objekte laikomus grūdus (produktus) arba atskirai apskaitomą grūdų (produktų) partiją, pagal kiekvieną dieną paimtų bandinių tyrimo rezultatus ir pasvertų per tą dieną grūdų (produktų) kiekį nustatoma vidutinė svertinė inventorizuotų grūdų (produktų) partijos (objekte saugomų grūdų (produktų) kokybė. Šie grūdų (produktų) kokybės tyrimo rezultatai įrašomi į grūdų (produktų) inventorizavimo aprašą.
Grūdų ir kitų produktų inventorizacija administracijos vadovo (savininko) pavedimu gali būti atliekama ir perdirbimo būdu. Šiuo atveju visi grūdai bei kiti produktai, pasverti inventorizacijos komisijos, iš inventorizuojamų saugyklų perduodami į gamybą. Pagamintą produkciją komisija pasveria perduodant į sandėlį, o nesant tokios galimybės – parduodant pirkėjams. Produkciją, supakuotą į standartines pakuotes, šiuo atveju komisija skaičiuoja priėmimo iš gamybos į sandėlį metu. Perdirbimo būdu inventorizuojamiems grūdams ir kitiems produktams surašomi tokie patys svėrimo žiniaraščiai, kaip ir inventorizuojant atsargas svėrimo (skaičiavimo) būdu, o ant grūdų perdavimo į gamybą bei produkcijos perdavimo į sandėlį ar išsiuntimo pirkėjams dokumentų komisija įrašo „Inventorizacija“. Perdirbimo būdu inventorizuojamus grūdus ir produkciją komisija sveria (suskaičiuoja) iki visiško inventorizuojamos grūdų (produktų) partijos pasibaigimo arba visiško inventorizuojamos saugyklos ištuštinimo. Duomenys apie perdirbimo būdu inventorizuotus grūdus (produktus) įrašomi į grūdų (produktų) inventorizavimo aprašą pagal svėrimo žiniaraščių duomenis. Jei nėra galimybės pasverti perdirbimo būdu inventorizuojamos produkcijos (kombinuotųjų pašarų, specialiose talpyklose laikomų palaidų miltų, salyklo) perduodant į sandėlį, ji sveriama išsiuntimo pirkėjams metu, dalyvaujant inventorizacijos komisijos nariams, iki visiško tos produkcijos pasibaigimo saugyklose. Inventorizuojant grūdus (produktus) perdirbimo būdu, kiekvieną dieną imami grūdų ir produktų kokybės bandiniai. Jie plombuojami ir saugomi 21 punkte nurodyta tvarka, o į inventorizavimo aprašą įrašoma vidutinė svertinė tokiu būdu inventorizuotų grūdų (kitų produktų) kokybė.
Inventorizuojant grūdus bei kitus šios tvarkos 18 punkte išvardytus produktus, į inventorizuojamus objektus iki inventorizacijos pabaigos produktai nepriimami ir iš jų neišduodami. Tačiau jei nėra galimybės priimti ir supilti gaunamus grūdus (produktus) į kitas saugyklas, jie priimami komisijai sveriant vagonų, automobilių ar prekinėmis svarstyklėmis. Šiuo atveju svėrimo žiniaraščius komisija surašo ta pačia tvarka, kaip ir sveriant inventorizuojamų grūdų (produktų) likučius, o grūdų (produktų) priėmimo dokumentuose komisijos pirmininkas įrašo „Inventorizacija“, nurodo datą ir pasirašo. Inventorizacijos metu komisijos ir materialiai atsakingų asmenų priimti grūdai ar produktų pakuotės supilami arba sukraunami į tas talpyklas (aruodus), kuriose yra jau inventorizuoti (pasverti, suskaičiuoti) grūdai ar produktai. Surašomas inventorizacijos metu priimtų grūdų (produktų) inventorizavimo aprašas. Tokia pačia, tik atvirkščia tvarka grūdai ar kiti produktai išduodami iš inventorizuojamų objektų. Produktai pirkėjams išduodami iš tų talpyklų, elevatoriaus aruodų, kuriuose jie dar nepersverti (nesuskaičiuoti). Išduodamus grūdus (produktus) komisija, dalyvaujant materialiai atsakingiems asmenims, pasveria vagonų, automobilių ar prekinėmis svarstyklėmis, suskaičiuoja standartines pakuotes ir surašo svėrimo žiniaraščius. Komisijos pirmininkas grūdų (produktų) išdavimo dokumentuose įrašo „Inventorizacija“, nurodo datą ir pasirašo. Išduotų iš inventorizuojamų objektų grūdų (produktų) kiekiai pagal svėrimo žiniaraščius įrašomi į inventorizavimo aprašą.
Visais atvejais, tiek išduodant grūdus (produktus) iš inventorizuojamų objektų, tiek juos priimant, kiekvieną dieną imami grūdų (produktų) bandiniai. Laboratorijoje ištyrus jų kokybę, duomenys įrašomi į grūdų (produktų) priėmimo ar išdavimo dokumentus, o nustačius vidutinę svertinę priimtų ar išduotų grūdų (produktų) kokybę, duomenys įrašomi į inventorizavimo aprašą.
Tais atvejais, kai į inventorizuojamus objektus priimami ar iš jų išduodami grūdai ar jų produktai, buhalterija turi surašyti grūdų (produktų), esančių inventorizuojamame objekte, apyvartos dokumentų rejestrą (6 priedas). Šiame rejestre apskaičiuojami grūdų (produktų) likučiai inventorizuojamame objekte pagal apskaitos duomenis po grūdų (produktų) priėmimo ar išdavimo inventorizacijos metu. Šie apskaičiuoti likučiai, įvertinus grūdų (produktų) inventorizacijos metu buvusias pajamas ir išlaidas, įrašomi į sutikrinimo žiniaraščio (4 priedas) 3 skiltį „Grūdų (produktų) likutis pagal apskaitos duomenis, įskaitant jų apyvartą inventorizacijos metu“. Šie apskaitos duomenys lyginami su faktiškai nustatytais kiekiais inventorizacijos metu. IV. GRŪDŲ IR JŲ PRODUKTŲ SVORIO NUOSTOLIŲ APSKAIČIAVIMAS IR INVENTORIZACIJOS REZULTATŲ SUSUMAVIMAS
Kiekvienai inventorizuotai grūdų ir jų produktų partijai buhalterija apskaičiuoja svorio nuostolius per visą tos partijos produktų laikymo laikotarpį – nuo užpajamavimo arba nuo praėjusios inventorizacijos pabaigos (jeigu produktų partija buvo anksčiau inventorizuota) iki dabartinės inventorizacijos pabaigos. Apskaičiuodama svorio nuostolius, susidariusius dėl objektyvių (natūralių) priežasčių, buhalterija vadovaujasi grūdų (produktų) kiekio ir kokybės specialios apskaitos duomenimis nuo partijos laikymo pradžios iki dabartinės inventorizacijos pabaigos. Grūdų kiekiai pagal pajamas sumuojami, įvertinant jų drėgmę ir šiukšlėtumą, o kitų produktų, kurie neturi šiukšlinių priemaišų, – tik pagal drėgmę. Produktų svorio nuostoliai dėl drėgmės sumažėjimo apskaičiuojami pagal 1 formulę: 100 (a – b) X = –––––––––––––––––

(1)100 – b čia: X – ieškomieji nuostoliai, procentais; a – drėgmė, procentais, nustatyta priėmimo metu nuo partijos formavimo pradžios arba nuo paskutinės inventorizacijos, įskaitant paskutinės inventorizacijos metu nustatytą grūdų likučio drėgmę; b – drėgmė, procentais, nustatyta išdavimo metu, įskaitant grūdų (produktų) likučio drėgmę, nustatytą ankstesnės inventorizacijos metu ir nustatytą dabartinės inventorizacijos metu. Svorio nuostoliai laikymo metu dėl šiukšlinių priemaišų sumažėjimo apskaičiuojami (pagal 2 formulę) tik grūdams ar tiems produktams, kurių sudėtyje yra šiukšlinių priemaišų. (c – d) (100 – e) X = –––––––––––––––––

(2)100 – d čia: X – ieškomasis svorio sumažėjimas (nuostolis) dėl šiukšlėtumo sumažėjimo, procentais; c – šiukšlinės priemaišos grūdų priėmimo metu nuo partijos pradžios arba nuo ankstesnės inventorizacijos, įskaitant praėjusios inventorizacijos metu rasto likučio šiukšlėtumą, procentais; d – šiukšlinės priemaišos grūdų išdavimo metu, įskaitant likučio šiukšlėtumą, nustatytą dabartinės inventorizacijos metu; e – grūdų svorio netektis dėl drėgmės sumažėjimo, apskaičiuota pagal 1 formulę. Grūdų ir kitų produktų natūralūs svorio nuostoliai dėl jų biologinės veiklos bei natūralaus svorio sumažėjimo laikymo metu apskaičiuojami pagal lentelėje pateikiamas normas (procentais nuo išduoto iš saugyklos kiekio ir pasverto jų likučio): Produkto pavadinimas Laikymo trukmė, mėnesiais Nuostolių norma, proc. elevatoriuose sandėliuose palaidi pakuotėse Kviečiai, rugiai, miežiai, kvietrugiai 3 0,05 0,07 0,04 6 0,07 0,09 0,06 12 0,10 0,12 0,09 Avižos 3 0,06 0,09 0,05 6 0,08 0,13 0,07 12 0,12 0,17 0,09 Grikiai, nešlifuoti ryžiai 3 0,06 0,08 0,05 6 0,08 0,11 0,07 12 0,12 0,15 0,10 Soros, sorgos 3 0,07 0,11 0,06 6 0,09 0,15 0,08 12 0,14 0,19 0,10 Kukurūzai 3 0,08 0,13 0,07 6 0,12 0,17 0,10 12 0,16 0,21 0,13 Žirniai, pupos, pupelės, sojos, vikiai 3 0,05 0,07 0,04 6 0,07 0,09 0,06 12 0,10 0,12 0,08 Saulėgrąžų sėklos 3 0,14 0,20 0,12 6 0,18 0,25 0,15 12 0,23 0,30 0,20 Kitų aliejinių kultūrų sėklos 3 - 0,10 0,08 6 - 0,13 0,11 12 - 0,17 0,14 Kruopos ir šlifuoti ryžiai4 3 - - 0,04 6 - - 0,06 12 - - 0,09 Miltai4 3 - - 0,05 6 - - 0,07 12 - - 0,10 Salyklas, sėlenos, pamiltės, išspaudos, rupiniai2 3 - 0,20 0,12 6 - 0,25 0,16 12 - 0,35 0,20 Dobilų, liucernų, barkūnų sėklos 3-6 - - 0,15 daugiau kaip 6 - - 0,20 Motiejukų, pievinių miglių, baltųjų smilgų 3-6 - - 0,14 sėklos daugiau kaip 6 - - 0,22 Kitų žolių sėklos 3-6 - - 0,10 daugiau kaip 6 - - 0,15 Lubinai 3-6 - 0,26 0,18 daugiau kaip 6 - 0,32 0,24 PASTABOS:

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Inventorizacijos tvarką visos atsargos inventorizuojamos ne rečiau kaip kartą per metus, todėl ir natūralaus sumažėjimo normos apskaičiuotos maksimaliam 12 mėnesių laikotarpiui.
Pagal Žemės ūkio ministerijos 1993 m. sausio 25 d. raštą Nr. 123-37 rupinių natūralaus svorio sumažėjimo normos prilygintos sėlenų ir pamilčių normoms, o laikant juos elevatoriuose skaičiuojama 0,2 proc. natūralaus svorio sumažėjimo norma.
Kombinuotųjų pašarų natūralaus svorio sumažėjimo norma, laikant iki 1 mėnesio, – 0,4 proc., o laikant ilgiau nei mėnesį, – už kiekvieną mėnesį, einantį po pirmojo laikymo mėnesio, po 0,01 proc.
Produkcijai (miltams, kruopoms, kombinuotiesiems pašarams ir kt.), kuri supakuota į standartines pakuotes ir kuri inventorizacijos metu nesveriama, natūralaus svorio sumažėjimo normos, taip pat svorio netektys dėl drėgmės sumažėjimo netaikomos. Šios normos taikomos tik tais atvejais, kai produkcija laikoma specialiose talpyklose nepakuota arba kai pažeistos standartinės pakuotės ir produkcija persveriama.
Tais atvejais, kai nustatomas drėgmės arba šiukšlėtumo padidėjimas, tačiau produktų pertekliaus nėra, komisija išnagrinėja priežastis ir padaro atitinkamas išvadas. Jeigu nustatoma, kad kokybė pablogėjo, t. y. drėgmė ir šiukšlėtumas padidėjo dėl materialiai atsakingų asmenų kaltės, taip pat jeigu nustatoma, kad objektyviai grūdų (produktų) svoris dėl šių priežasčių turėjo padidėti, tačiau pertekliaus nenustatyta, administracijos vadovo (savininko) sprendimu gali būti apskaičiuojamas grūdų (produktų) apskaitomojo svorio padidėjimas pagal 3 formulę: 100· (b – a) X = ––––––––––

(3)100 – b čia: X – ieškomasis svorio padidėjimas, procentais; a – priimamų grūdų pradinio likučio drėgmės arba šiukšlėtumo rodiklis; b – išduotų grūdų ir dabartinio likučio drėgmės arba šiukšlėtumo rodiklis. Tais atvejais, kai komisija padaro išvadą, kad grūdų svoris dėl kokybės pablogėjimo nepadidėjo todėl, kad priimant grūdus buvo netiksliai nustatyta jų kokybė, galėjo būti svėrimo paklaidų ir kitų objektyvių priežasčių, grūdų apskaitinis svoris dėl kokybės pablogėjimo nedidinamas.

Visoms inventorizuotoms grūdų ir jų produktų partijoms, jas pasvėrus, suskaičiavus arba sunaudojus inventorizacijos metu, surašomi grūdų (produktų) partijų baigimo aktai (7 priedas). Juos surašo buhalterija, vadovaudamasi grūdų ir kitų produktų kiekio ir kokybės specialios apskaitos duomenimis ir inventorizavimo aprašais, dalyvaujant inventorizacijos komisijai bei materialiai atsakingiems asmenims. Partijų baigimo aktuose įrašomi visi priimti grūdai (produktai) nuo partijos formavimo pradžios arba pradedant likučiu nuo paskutinės inventorizacijos. Į partijų baigimo aktus įrašomi kokybės rodikliai tiek buvusio likučio ir priimtų grūdų, tiek ir išduotų grūdų bei inventorizuojant nustatyto likučio. Taip pat įrašomi svorio trūkumai dėl drėgmės ir šiukšlėtumo sumažėjimo, o prireikus – ir trūkumai dėl natūralaus svorio sumažėjimo laikymo metu. Tais atvejais, kai svoris, apskaičiuotas įvertinus kokybės pagerėjimą (drėgmės ir šiukšlėtumo sumažėjimą), atitinka įrašytąjį į inventorizavimo aprašą arba yra mažesnis, grūdų (produktų) natūralaus sumažėjimo normos netaikomos. Grūdų (produktų) partijų baigimo aktų negalima taisyti, braukyti ar užtepti cheminėmis priemonėmis. Aktai, kuriuos surašant neišvengta taisymų, braukymų ir kt., turi būti įskaitomai perrašyti ir pasirašyti už jų sudarymą atsakingų asmenų. Svorio netekties dėl drėgmės ir šiukšlėtumo sumažėjimo bei dėl grūdų biologinės veiklos nuostoliai apskaičiuojami pagal Grūdų perdirbėjų asociacijos, Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės grūdų inspekcijos parengtas Grūdų, žaliavų ir produkcijos svorio normatyvų, jų apskaičiavimo ir apskaitos grūdų perdirbimo įmonėse metodines rekomendacijas (Vilnius, 1996 m.). Grūdų (produktų) partijų baigimo aktus tvirtina įmonės administracijos vadovas (savininkas). Grūdų, priklausančių Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, partijų baigimo aktus nagrinėja ir tvirtina Žemės ūkio ministerijos Valstybinė grūdų inspekcija.
Produkcijai (miltams, kruopoms, kombinuotiesiems pašarams ir kt.), įpakuotai į standartinio svorio pakuotes, kurios inventorizacijos metu buvo tik skaičiuojamos, partijų baigimo aktai nerašomi ir svorio nuostoliai dėl drėgnumo sumažėjimo bei natūralios svorio netekties laikymo metu neskaičiuojami. Į sutikrinimo žiniaraštį įrašomas supakuotos produkcijos kiekis pagal buhalterinės apskaitos duomenis ir pagal inventorizavimo aprašą. Partijų baigimo aktai surašomi ir likučiai pasveriami tik nepakuotos produkcijos, laikomos specialiose talpyklose, arba produkcijos, kurios standartinės pakuotės pažeistos ir kurią komisija inventorizacijos metu persvėrė.
Partijų baigimo aktų ir inventorizavimo aprašų duomenys įrašomi į grūdų ir jų produktų inventorizacijos sutikrinimo žiniaraštį (4 priedas). Atskiras sutikrinimo žiniaraštis rašomas kiekvienam inventorizuotam objektui (saugyklai) arba keliems objektams (saugykloms), jeigu už juose saugomą turtą (grūdus ir jų produktus) materialiai atsako tas pats materialiai atsakingas asmuo arba ta pati kolektyviai materialiai atsakingų asmenų grupė. Sutikrinimo žiniaraštyje įrašomi grūdų (produktų) likučiai inventorizacijos pradžioje pagal apskaitos duomenis arba likučiai, apskaičiuoti įvertinus grūdų (produktų) pajamas ir išlaidas inventorizacijos metu. Grūdų (produktų) apskaitiniai likučiai, atsižvelgus į priimtų ir išduotų inventorizacijos metu grūdų kiekį, jeigu inventorizacijos metu į inventorizuojamąjį objektą buvo priimami arba išduodami grūdai (produktai), į sutikrinimo žiniaraštį įrašomi iš apyvartos dokumentų rejestro (6 priedas). Sutikrinimo žiniaraštyje faktiškieji likučiai įrašomi iš inventorizavimo aprašų. Palyginus šiuos likučius su apskaitos duomenimis, apskaičiuojamas trūkumas arba perteklius. Tais atvejais, kai nustatomas trūkumas, sutikrinimo žiniaraštyje iš partijų baigimo aktų įrašomi trūkumai pagal jų susidarymo priežastis: dėl drėgmės sumažėjimo, dėl šiukšlėtumo sumažėjimo, dėl svorio natūralaus sumažėjimo laikymo metu, dėl išvalant sandėlius susidariusių grūdų sąšlavų, kurios negali būti priskirtos prie pagrindinės grūdų kultūros. Tokias sąšlavas komisija turi pasverti, įrašyti į svėrimo žiniaraštį ir ištirti jų kokybę. Jeigu sąšlavos gali būti panaudotos, jos užpajamuojamos atskirai galimo panaudojimo ar pardavimo kainomis. Sąšlavos, kurios pagal laboratorinių tyrimų duomenis turi mažiau kaip 2 proc. grūdų, neturi ūkinės vertės ir negali būti panaudotos, sunaikinamos ir nurašomos į išlaidas. Sutikrinimo žiniaraštyje iš grūdų likučio, apskaityto buhalterinėje apskaitoje inventorizacijos pradžioje (jeigu inventorizacijos metu nebuvo priimta ir išduota grūdų), arba iš apskaitinio likučio, sukoreguoto pagal inventorizacijos metu priimtų ir išduotų grūdų kiekį, atimamas inventorizavimo apraše įrašytas grūdų likutis ir taip nustatomas svorio skirtumas: trūkumas arba perteklius. Tais atvejais, kai nustatomas trūkumas, iš jo atimami pateisinamieji trūkumai, nurodyti partijų baigimo aktuose. Jeigu faktiškasis trūkumas yra lygus ar mažesnis už pateisinamąjį trūkumą, laikoma, kad tokioje grūdų (produktų) partijoje nėra trūkumo, o pateisinamieji trūkumai (trūkstamų grūdų ir produktų vertė) nurašomi į įmonės (grūdų savininko) išlaidas. Jeigu inventorizacijos metu nustatytas grūdų (produktų) kiekis kartu su pateisinamuoju trūkumu yra mažesnis už buhalterinėje apskaitoje apskaitomą kiekį, svorio skirtumas, viršijantis pateisinamąjį trūkumą, įrašomas sutikrinimo žiniaraštyje natūriniais matavimo vienetais (kilogramais), nurodoma kaina faktiška įsigijimo verte arba produkto pagaminimo savikaina. Jeigu produktų atsargos įtraukiamos į apskaitą periodiškai, jos įvertinamos tos rūšies produktų atsargų, įsigytų paskiausiai iki inventorizacijos pradžios, verte.
Klaidas inventorizacijos dokumentuose (svėrimo žiniaraščiuose, inventorizavimo aprašuose ir kt.) galima taisyti tik inventorizacijos metu. Taisymai visuose dokumentų egzemplioriuose, išskyrus partijų baigimo aktus, turi būti paaiškinti ir asmeniškai pasirašyti tų pačių asmenų, kurie sudarė ir pasirašė tuos dokumentus (inventorizacijos komisijos narių ir materialiai atsakingų asmenų). Jeigu inventorizacijos metu gaunami komerciniai aktai dėl išsiųstų grūdų (produktų) trūkumo arba pertekliaus ir jeigu įmonė juos pripažįsta, trūkstamas (perteklinis) svoris įrašomas į inventorizacijos dokumentus ir atitinkamai tikslinami inventorizacijos duomenys. Jeigu grūdų (produktų) trūkumas ar perteklius pagal komercinius aktus išaiškėja po inventorizacijos, trūkstamu kiekiu mažinamas inventorizacijos metu nustatytas atitinkamų produktų perteklius (jeigu toks buvo) arba didinamas trūkumas, išaiškintas inventorizacijos metu. Pagal komercinius aktus pripažintu pertekliumi didinamas inventorizacijos metu išaiškintas atitinkamų produktų perteklius (jeigu toks buvo) arba sumažinamas inventorizacijos metu rastas atitinkamų produktų trūkumas.
Inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš materialiai atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl grūdų ar kitų produktų trūkumo ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškininės senaties terminų pažeidimu.
Remdamasi pateiktais paaiškinimais ir sutikrinimo žiniaraščiais, inventorizacijos komisija nustato aptiktų grūdų ir produktų trūkumo, nuostolių ir gedimo, taip pat pertekliaus pobūdį ir teikia pasiūlymus dėl inventorizacijos duomenų skirtumų įvertinimo. Nustatytas grūdų ir produktų perteklius užpajamuojamas, nepateisinamas objektyviomis priežastimis trūkumas priskiriamas prie gautinų už turto trūkumus sumų, o trūkumas, susidaręs dėl objektyvių priežasčių (dėl drėgmės, šiukšlėtumo sumažėjimo, natūralios svorio netekties laikymo metu ir kt.), priskiriamas prie netekimų. Prie netekimų gali būti priskiriama ir nepateisinamojo trūkumo vertė, jeigu konkretūs kaltininkai dėl jo nenustatyti, arba savininko ieškinio, pareikšto materialiai atsakingiems asmenims, teismas nepatenkino.
Galutinį sprendimą dėl inventorizacijos duomenų įrašymo į apskaitą bei išaiškinto trūkumo kompensavimo priima įmonės administracijos vadovas arba savininkas.
Dėl perrūšiavimo susidariusį nepateisinamąjį trūkumą ir perteklių galima įskaityti administracijos vadovo (savininko) sprendimu, jeigu grūdai susimaišė laikymo metu, juos perkraunant ar atliekant kitas operacijas, o produktai turi panašią vartojimo paskirtį. Jeigu trūkstamų grūdų (produktų) vertė yra mažesnė už pertekliaus vertę, perteklius užpajamuojamas. Jeigu trūkstamų grūdų (produktų) vertė yra didesnė už pertekliaus vertę, skirtumo suma priskiriama prie gautinų iš kaltų asmenų už turto trūkumą sumų.
Jeigu nustačius nepateisinamą trūkumą įtariama, kad padarytas nusikaltimas, įmonės administracijos vadovas (savininkas) perduoda medžiagą teisėsaugos institucijoms.
Įmonės administracijos vadovo arba savininko sprendimu inventorizacijos rezultatai per dešimt dienų po sprendimo priėmimo turi būti įrašomi į atitinkamas buhalterinės apskaitos sąskaitas.
Stambiose įmonėse, turinčiose keletą objektų ar filialų, kuriuose laikomi įvairiems savininkams (Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai, kitoms grūdų perdirbimo įmonėms, ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir t. t.) priklausantys grūdai (produktai) ir už kuriuos atsako skirtingi materialiai atsakingi asmenys (asmenų grupės), surašoma suvestinė ataskaita apie grūdų (produktų) trūkumą ir perteklių, nustatytus inventorizacijos metu (5 priedas). Suvestinėje ataskaitoje įrašomi tie patys duomenys apie grūdų likučius, jų trūkumą ir perteklių, tačiau šie duomenys sugrupuojami pagal grūdų savininkus nepriklausomai nuo to, kuriame įmonės objekte (filiale) grūdai laikomi. Šie objektai suvestinėje ataskaitoje išvardijami, nurodomi už kiekvieną objektą (grūdų partiją) atsakingi asmenys ir inventorizacijos duomenys pagal kiekvieną iš jų (objektą, materialiai atsakingą asmenį ar kolektyviai materialiai atsakingų asmenų grupę). Suvestinės informacijos ataskaitos vienas egzempliorius kartu su inventorizavimo aprašais ir sutikrinimo žiniaraščiais įteikiamas kiekvienam inventorizuotų produktų savininkui. Savininkui pareikalavus, jam pateikiami ir kitų inventorizacijos dokumentų – svėrimo žiniaraščių, grūdų partijų baigimo aktų, materialiai atsakingų asmenų paaiškinimų ir kitų dokumentų nuorašai, patvirtinti įmonės administracijos vadovo. Savininkui pateikiamos tik tos suvestinės inventorizacijos ataskaitos bei kiti dokumentai, kurie surašyti inventorizuojant jam priklausančius grūdus (produktus). Objektyviomis priežastimis pateisinto grūdų (produktų) trūkumo vertę prisiima jų savininkas, o nepateisintąjį trūkumą savininkui kompensuoja įmonė, laikanti šiuos grūdus (produktus). Atsiskaitymai tarp grūdų (produktų) savininko ir juos laikančios įmonės reguliuojami šalių tarpusavio sutartimis. V. VALSTYBĖS REZERVO GRŪDŲ INVENTORIZACIJA
Įmonėje laikomi valstybės rezervo grūdai inventorizuojami pagal Vyriausybės patvirtintus Lietuvos Respublikos valstybės rezervo materialinių išteklių nuostatus, suderinus su valstybės rezervo tvarkytoja – Žemės ūkio ministerija. Valstybės rezervo grūdų inventorizacija atliekama ta pačia tvarka, surašant tuos pačius dokumentus, kaip ir inventorizuojant įmonei nuosavybės teise priklausančius ar kitų savininkų įmonėje laikomus grūdus. Inventorizuojant valstybės rezervo grūdus, visą jų inventorizacijos eigą kontroliuoja valstybės rezervo tvarkytoja – Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija – Valstybinė grūdų inspekcija. Surašomi atskiri valstybės rezervo grūdų inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai, suvestinė ataskaita bei kiti dokumentai. Grūdų partijų baigimo aktus, surašytus inventorizuojant valstybės rezervo grūdus, nagrinėja Valstybinė grūdų inspekcija ir tvirtina inspekcijos viršininkas. Sprendimus pagal valstybės rezervo grūdų inventorizacijos duomenis priima valstybės rezervo tvarkytoja – Žemės ūkio ministerija. Valstybės rezervo tvarkytoja – Žemės ūkio ministerija gali deleguoti savo atstovą arba įgaliotos institucijos – Valstybinės grūdų inspekcijos atstovą dalyvauti inventorizuojant valstybės rezervo grūdus. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Inventorizuojant grūdus ir kitus šios tvarkos 18 punkte išvardytus produktus, klausimais, nesusijusiais su šių produktų inventorizacijos specifika ir neaptartais šioje tvarkoje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtinta Inventorizacijos tvarka.
Inventorizacijos dokumentai (svėrimo žiniaraščiai, inventorizavimo aprašai, sutikrinimo žiniaraščiai, inventorizacijos komisijos ir administracijos vadovo arba savininko sprendimai dėl inventorizacijos duomenų įrašymo į apskaitą) saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. ______________ 1 priedas (įmonė) SVĖRIMO ŽINIARAŠTIS Nr. .......... ......... m.................................... d. (sverti automobilių, vagonų, prekių svarstyklėmis) Grūdų kultūra, produktų rūšis , sandėlis, elevatorius cechas ,sveriama svarstyklėmis Svėrimo Automobilio, Matavimo Sveriamo produkto kiekis (svoris) Pakuotės pavadinimas Pasverto produkto eil. Nr. vagono Nr. vnt. bruto tara neto kiekis (vnt.) pakuotės svoris neto svoris, atskaičius (vagono, automobilio) (be automobilio, vagono svorio) pakuotės svorį Iš viso: Pasverto produkto neto svoris žodžiais,iši viso Inventorizacijos komisijos pirmininkas Materialiai atsakingi asmenys (vardas, pavardė, parašas) (vardai, pavardės, pareigos, parašai) Nariai (vardai, pavardės, parašai) ______________ 2 priedas ____________________________________ (įmonė) SVĖRIMO ŽINIARAŠTIS Nr. ......... ....... m............................................... d. (sverti elevatoriaus svarstyklėmis) Grūdų kultūra, produkto rūšis Elevatorius, sandėlis, cechas Grūdų (produktų) partija , laikoma aruoduose Nr. Svėrimo Nr. Svoris neto, kg Svėrimo Nr. Svoris neto, kg Svėrimo Nr. Svoris neto, kg Svėrimo Nr. Svoris neto, kg Neto svoris, iš viso Pasverto produkto neto svoris žodžiais kg Inventorizacijos Materialiai komisijos pirmininkas Atsakingi asmenys (vardas, pavardė, parašas) (vardai, pavardės, parašai) Nariai (vardai, pavardės, parašai) ______________ 3 priedas __________________________________ (įmonė) GRŪDŲ (PRODUKTŲ) INVENTORIZAVIMO APRAŠAS Nr. .......... ........ m............................................. d. ____________________________________________________________________________________________________ (sandėlyje, elevatoriuje, ceche) Inventorizacijos komisija, pirmininkaujama__________________________________________ ir susidedanti iš narių (pareigos, vardas, pavardė) _____________________________________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________________________ , (komisijos narių pareigos, vardai, pavardės) dalyvaujant materialiai atsakingiems už inventorizuojamus grūdus (produktus) asmenims_______________________ __________________________________________________________________________________________________________ , (pareigos, vardai, pavardės) pasvėrė (suskaičiavo standartiniu svoriu įpakuotus) produktus ir pagal....... m......................... d. būklę nustatė šiuos inventorizuojamų grūdų produktų likučius (kiekį), o pagal laboratorinįų tyrimų duomenis – šią jų kokybę: Eil. Nr. Grūdų kultūros, produkcijos pavadinimas ir partijos Nr. (partijos pavadinimas) Svėrimo žiniaraščiai Svėrimo pradžia (data) Svėrimo pabaiga (data) Faktiškai rasta, kg Kokybė pagal laboratorinių tyrimų duomenis Pakuočių su produktais skaičius, pavadinimas ir ryšys skaičius numeriai nuo iki drėgnumas priemaišos šiukšlinės grūdinės (įrašoma įm. vadovo ar savininko nurodymu) 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 Patvirtinu (patvirtiname), kad visi grūdų (produktų) pajamų ir išlaidų dokumentai atiduoti į buhalteriją. Visi gauti grūdai (produktai) užpajamuoti, o išduoti – nurašyti. Paskutinis grūdų (produktų) pajamų dokumentas _____ m. ____________ d. Nr. ________, paskutinis grūdų (produktų) išdavimo dokumentas _____m. ___________ d. Nr. _______ Komisijos pirmininkas_____________________ Materialiai atsakingi asmenys (vardas, pavardė, parašas) (vardai, pavardės, parašai) Nariai (vardai, pavardės, parašai) Visą šiame inventorizavimo apraše išvardytą turtą komisija man (mums) dalyvaujant patikrino natūra ir įrašė į aprašą, todėl inventorizacijos komisijai pretenzijų neturiu (neturime). Už išvardyto turto išsaugojimą atsakau (atsakome): Materialiai atsakingi asmenys, priėmę grūdus turtinėn atsakomybėn (pareigos, vardai, pavardės, parašai) _________________________________________ _________________________________________ _________________________________________ _________________________________________ ________________________________________________ (pasirašymo data) ______________ 4 priedas __________________________________ (įmonė) GRŪDŲ IR JŲ PRODUKTŲ INVENTORIZACIJOS SUTIKRINIMO ŽINIARAŠTIS Inventorizuojant________________________________________________________________________________ (sandėlio, elevatoriaus, cecho pavadinimas) pagal........ m............... d. būklę grūdus ir jų produktus, už kuriuos materialiai atsako__________________________ (materialiai atsakingų asmenų vardai, pavardės, pareigos) __________________________________________________________________________________________________________ nustatyti šie rezultatai: Grūdų kultūra, produkcijos rūšis, partijos pavadinimas Grūdų (produktų) likutis inventorizacijos pradžioje pagal apskaitos duomenis, kg Grūdų (produktų) likutis pagal apskaitos duomenis įskaitant jų apyvartą inventorizacijos metu, kg Nustatyta inventorizacijos metu faktiškai, kg Inventorizacijos rezultatai Pateisinamasis svorio trūkumas pagal Partijų Baigimo Aktus, iš viso, kg Iš to kiekio, kg Nepateisinamasis dėl drėgnumo sumažėjimo dėl šiukšlinių priemaišų sumažėjimo natūralūs svorio nuostoliai laikymo metu grūdai sąšlavose, surinktose išvalius sandėlius svorio trūkumas perteklius, kg (4 – 3 arba 4 – 2) trūkumas, iš viso, kg (3 – 4 arba 2 – 4) kg (6 – 7) kaina, Lt/t suma, Lt 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Iš viso: PASTABA: jeigu inventorizacijos metu nebuvo grūdų (produktų) priimta ir išduota, faktiškieji likučiai lyginami su apskaitos duomenimis, jeigu buvo – įvertinama apyvarta inventorizacijos metu. Prie šio žiniaraščio pridedama............ inventorizacijos aprašų ir............. partijų baigimo aktų. Įmonės vyriausiasis finansininkas_________________ Materialiai atsakingi asmenys_________ (vardas, pavardė, parašas) (vardai, pavardės, parašai) Žiniaraštį surašęs asmuo________________________ (vardas, pavardė, parašas) ______________ 5 priedas (įmonė) SUVESTINĖ ATASKAITA apie grūdų (produktų), priklausančių ___________________________________________________________ (savininko pavadinimas, fizinio asmens vardas, pavardė, adresas) inventorizacijos rezultatus pagal.......... m....................................... d. būklę Sutikrinimo žiniaraščio Nr. ir data Grūdų kultūra, produktų pavadinimas, rūšis, partijos Nr. ar pavadinimas Grūdų partijų baigimo aktų Nr. Materialiai atsakingo asmens vardas, pavardė, kolektyviai materialiai ats. asmenų vardai, pavardės Duomenys pagal partijų baigimo aktus, sutikrintus su inventorizavimo aprašais, kg Pateisinamieji Svorio Trūkumai, iš viso, kg Iš to kiekio, kg Nepateisinamasis svorio trūkumas dėl grūdų (produktų) drėgnumo sumažėjimo dėl šiukšlinių priemaišų su sumažėjimo natūralus svorio nuostolis laikymo metu grūdai sąšlavose, išvalius sandėlius kg (6-7) kaina, Lt suma, Lt perteklius trūkumas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Iš viso: Iš viso į ataskaitą įrašyti................... grūdų partijų baigimo aktų ir.................... sutikrinimo žiniaraščių duomenys. Įmonės vadovas Komisijos pirmininkas (vardas, pavardė, parašas) (vardas, pavardė, parašas) Vyr. finansininkas Komisijos nariai (vardas, pavardė, parašas) (vardai, pavardės, parašai) 6 priedas (įmonė) GRŪDŲ (PRODUKTŲ), ESANČIŲ INVENTORIZUOJAMAME OBJEKTE, APYVARTOS DOKUMENTŲ REJESTRAS Grūdų (produktų) inventorizacija atliekama pagal būklę, (elevatoriuje, sandėlyje, ceche) (data) materialiai atsakingi asmenys (pareigos, vardai, pavardės) per inventorizacijos laikotarpį nuo iki buvo priimta ir išduota grūdų (produktų), o jų likutis inventorizacijos pabaigoje pagal apskaitos duomenis, įvertinus šią apyvartą, sudarė: Grūdų kultūra, produkcijos rūšis, partijos pavadinimas Grūdų (produktų) likutis pagal apskaitos duomenis inventorizacijos pradžioje Grūdų (jų produktų) apyvarta inventorizacijos metu dokumento, kuriuo užpajamuoti grūdai (produktai), pavadinimas dokumento numeris ir data priimtų grūdų (produktų) kiekis, kg dokumento, kuriuo išduoti grūdai (produktai), pavadinimas dokumento numeris ir data išduotų grūdų (produktų) kiekis, kg Grūdų (produktų) likutis pagal apskaitos duomenis po jų apyvartos inventorizacijos metu 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Vyriausiasis finansininkas Asmuo, surašęs dokumentą (vardas, pavardė, parašas) (pareigos, vardas, pavardė, parašas) (dokumento surašymo data) ______________ 7 priedas ____________________________________________________ (įmonė) TVIRTINU
Nurašomą trūkumą ______________ kg
Priskaičiuotą svorio skirtumą _________ kg GRŪDŲ (PRODUKTŲ)
Likusį nepateisinamą trūkumą _______________ kg PARTIJOS BAIGIMO AKTAS Nr. _____
Perteklių ________________ kg _______ m. __________________ d. VGI viršininkas (įmonės vadovas, savininkas) A. V. ______ m.___________________ d. Komisija, susidedanti iš direktoriaus________________________ , kokybės tarnybos vadovo ______________________________ ir vyriausiojo finansininko___________________________ , dalyvaujant materialiai atsakingam asmeniui (pareigos, v., pavardė) _________________________ , patikrino operacijų su (kultūros, produkcijos pavadinimas)_________________________________ rezultatus (saugyklos pavadinimas)____________________________________________________ Eil. Nr. Apyvarta nuo praėjusios partijos baigimo (inventorizacijos) Vietų skaičius Svoris, kg Vidutiniai svertiniai kokybės rodikliai, proc. drėgmė šiukšlinės priemaišos
Likutis _____ m. _________________ d.
Pajamos nuo _____ m. _____________ d. iki ______ m. _______________________ d.
Iš viso __________________________________
Išlaidos (be atliekų) nuo ____ m. _________________ d. iki _______ m. ________________________ d.
Nurašyta šalutinių produktų ir I – II kategorijos atliekų
Nurašyta III kategorijos atliekų
Persvertas likutis _____ m. _____________________ d.
Iš viso __________________________________
Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų 10 Priskaičiuota dėl drėgmės ir šiukšlinių priemaišų padidėjimo
Iš viso trūkumo (pertekliaus)
Per laikotarpį nuo šios partijos pradžios (inventorizacijos) buvo valyta ir džiovinta Valymo ir džiovinimo aktai Valymo būdas Valytų ir džiovintų grūdų svoris Gauta šalutinių produktų ir atliekų šalutinių produktų ir I-II kat. atliekų III kat. atliekų
Vidutinė saugojimo trukmė ___________ mėnesių, __________ dienų.
Trūkumas pateisinamas: a) sumažėjus drėgmei (pagal formulę) _____________ % ____________ kg b) sumažėjus šiukšlinėms priemaišoms (pagal formulę) ____________ % __________ kg c) saugojimo nuostolių norma _____________ % ______________ kg d) ______________________________________________________________________ kg
Pateisinamasis trūkumas, iš viso: ________________________________________________ kg
Lieka nepateisinamasis trūkumas _________________________ kg, perteklius ___________ kg
Partijos baigimo akto kiekio ir kokybės rodiklius patvirtiname ir aiškiname: _________________ Materialiai atsakingi asmenys: _______________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
Partijos baigimo rezultatus patvirtiname ir paaiškiname:________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Direktorius _______________________________________ Vyriausiasis finansininkas_____________________________ Kokybės tarnybos vadovas ____________________________ VGI INSPEKTORIAUS IŠVADOS Aš, VGI inspektorius__________________________________ , ________ m._________ d. (v., pavardė) patikrinęs šįþ aktą, nustačiau, kad kiekio ir kokybės rodikliai ________________________________ (atitinka ar neatitinka apskaitos duomenis ir būtent kuriuos) ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________ Remdamasis tikrinimo duomenimis, siūlau tvirtinti:
Priskaičiuotą skirtumą: a) dėl padidėjusios drėgmės pagal formulę __________ % _________ kg b) dėl padidėjusio šiukšlinių priemaišų kiekio pagal formulę____________ % _________ kg iš viso ___________ kg Paaiškinimas, kodėl reikia priskaičiuoti svorio skirtumą, susidariusį dėl drėgmės ir šiukšlinių priemaišų padidėjimo, arba dėl ko tai nedarytina _________________________________________________ ________________________________________________________________________________ ________________________________________________________________________________
Nurašomą trūkumą ______________________________________________________________ (kultūros, produkcijos pavadinimas) a) dėl drėgmės sumažėjimo pagal formulę _______________ % _____________ kg b) dėl šiukšlinių priemaišų sumažėjimo pagal formulę _____________ % __________ kg c) dėl svorio nuostolių laikymo metu _____________ % ____________ kg iš viso ____________________ kg ________________________________________________________________________________ (kiekis žodžiais) Lieka nepateisinamas trūkumas ____________ kg, perteklius ___________ kg Atsisakymo nurašyti motyvai ir kiti paaiškinimai _________________________________________ ________________________________________________________________________________ (VGI inspektorius) Su šia VGI inspektoriaus išvada supažindinti materialiai atsakingi asmenys_____________________ ________________________________________________________________________________ (v., pavardės, pareigos) ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.