Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija

Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. d. nutarimu Nr. . ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS Strategijos paskirtis - atsižvelgiant į Lietuvos žemės ūkio privalumus ir trūkumus, įvertinant galimą teigiamą ir neigiamą integracijos į Europos Sąjungą poveikį, tarptautinius įsipareigojimus, apibrėžti žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką 2000 - 2006 metų laikotarpiui. Strategijoje suformuluoti šios politikos tikslai ir uždaviniai, plėtros principai ir strateginiai prioritetai. Strategija orientuojama į trumpojo (iki 2002 m. imtinai) ir vidutinės trukmės (iki 2006 m. imtinai) laikotarpių priemones. Svarbiausias strateginis tikslas – sukurti palankią aplinką daugiafunkcionaliai ekonominei, socialinei, gamtosauginei ir etnokultūrinei kaimo plėtrai, kuri sąlygotų nuoseklų gyvenimo kokybės gerinimą ir sudarytų prielaidas integracijai į Europos Sąjungą.
2. SVARBIAUSI Strateginiai tikslai · Moderni, šeimos ūkių pagrindu veikianti, žemės ūkio ir kaimo daugiafunkcionali sistema, užtikrinanti gerą žemės ūkio produkcijos gamintojams gyvenimo lygį ir harmoningą įsiliejimą į Europos rinką, o vartotojus aprūpinanti žemės ūkio produktais, siekiant sumažinti priklausomybę nuo produkcijos importo. · Regioninius ypatumus įvertinanti ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra. · Remiantis teisės aktais veikianti valstybės paramos žemės ūkiui sistema, grindžiama vidaus rinkos apsauga ir pajamų palaikymu, atitinkanti rinkos principus. · Sąlygos dirbantiems žemės ūkyje visiško užimtumo ūkiuose iš savo veiklos gauti pajamas, užtikrinančias tinkamas gyvenimo sąlygas, dirbantiems dalinio užimtumo ūkiuose - sąlygos užsiimti papildoma veikla, o pasitraukiantiems iš žemės ūkio veiklos - naujų darbo vietų kūrimas. · Aplinkos apsauga, biologinę įvairovę, ekologinis ir kraštovaizdį puoselėjantis ūkininkavimas.
3. DABARTINĖ KAIMO SITUACIJA Lietuvoje išlieka didelė kaimo ir žemės ūkio ekonominė bei socialinė reikšmė. Žemės ūkyje ir miškininkystėje 1998 m. sukurta apie 11 proc. BVP. Nuo 1995 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos gamyba didėja ir žemės ūkio dalis šalies bendrame vidaus produkte, taip pat eksporto struktūroje auga. 1999 m. pradžioje kaime gyveno 31,8 proc. šalies gyventojų, vidutiniškai Europos Sąjungos valstybėse - narėse - 17,5 proc. Žemės ūkyje ir miškininkystėje užimta apie 21 proc. visų šalies dirbančiųjų, o Europos Sąjungos valstybėse apie 5 proc. 3.
4. Svarbiausi Lietuvos kaimo privalumai (stipriosios pusės): · Pakankami gamtiniai ištekliai (žemės ūkio naudmenos, miškai, vandenys ir kt.), leidžiantys žemės ūkio produktų gamintojams prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. · Palankios gamtinės sąlygos plėtoti pieno ir mėsos galvijininkystę, kiaulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, bulvininkystę, auginti linus, rapsus, cukrinius runkelius, taip pat kitus šioms platumoms būdingus augalus ir gyvulius, plėtoti ekologinį žemės ūkį. · Santykinai mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas. · Pakankamas gamybinis potencialas (melioracijos statiniai, keliai, pastatai ir kiti gamybinės infrastruktūros objektai). · Gilios kaimo gyventojų tradicijos žemės ūkio srityje ir gausus žemės ūkio išsilavinimą turinčių specialistų skaičius. · Išplėtotas ir tolygiai išdėstytas mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas. · Santykinai tolygi regionų urbanizacija ir žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės išdėstymas. · Vaizdingas kraštovaizdis lemia kaimo vietovių rekreacines galimybes. · Sukurtos finansinės sistemos ir institucijos paramai teikti (Kaimo rėmimo fondas, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, VĮ Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra). · Aktyviai plečiasi ir valstybės remiama kaimo žmonių savivalda. 3.
5. Svarbiausios Lietuvos kaimo problemos (silpnosios pusės): · Nepakankamas žemės ūkio ir maisto pramonės produktų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose, sąlygotas esamos paramos žemės ūkiui politikos. · Nebaigta žemės reforma, nefunkcionuojanti žemės rinka lėtina ūkių sistemos transformavimąsi. · Nestabili, vis dar besiformuojanti žemės ūkio subjektų sistema, kurioje dominuoja ūkiai su mažu investiciniu pajėgumu, maža technologine pažanga, silpna ūkių gamybinių struktūrų kaita, didelėmis išlaidomis ir mažu produkcijos konkurencingumu. · Nepakankamai apsaugota šalies vidaus žemės ūkio ir maisto produktų rinka nuo blogos kokybės, kontrabandinių ir dempingo kainomis parduodamų prekių. · Besiformuojantys žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų santykiai; per ilga atsiskaitymų ciklo trukmė, mažas žemdirbių apdraustumas jų produkciją superkančių subjektų bankroto atveju. · Reguliuojama žaliavos kaina ir santykiai tarp žemdirbių ir perdirbėjų, tačiau nepakankamai įtakojami santykiai (atsiskaitymų už produkciją terminai) tarp perdirbėjų ir prekybininkų. · Neišplėtota gamintojų kooperacija, materialinio aprūpinimo, techninių paslaugų infrastruktūra. · Nepakankamai efektyvi regioninė politika ir nemažėjantys ekonominiai bei socialiniai skirtumai tarp regionų. · Žemas pragyvenimo lygis. · Nepakankamos galimybės plėtoti alternatyvius verslus kaime · Labai ryški sezoniškumo įtaka žemės ūkio produktų gamybai. · Neigiamos demografinių procesų tendencijos, gyventojų senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas į miestus. · Žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų santykiai ne visada grindžiami rinkos principais, nepakankamai efektyviai veikia konkurencijos kontrolės sistema. 3.
6. Teigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis · Didėja kapitalo, technologijų, darbo jėgos ir prekių judėjimo tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos galimybės. · Didėja šalies finansinis pajėgumas strategiškai vykdyti žemės ūkio ir kaimo struktūrinius pertvarkymus, didinti jo konkurencinį pajėgumą ir spręsti kaimo socialines problemas. Europos Sąjunga teikia specialią paramą pagal PHARE programą, o nuo 2000 m. ir pagal Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau SAPARD) bei struktūrinei politikai įgyvendinti (toliau ISPA) programas. · Techninė ir konsultacinė pagalba pertvarkant kaimo žmonių savivaldos institucijas ir didinant jų gebėjimą kvalifikuotai atlikti patikėtas funkcijas. · Didesnis informacijos apie tarptautines žemės ūkio rinkas prieinamumas. · Didėjanti konkurencija nacionaliniams ūkio subjektams, skatinanti juos daugiau rūpintis technine pažanga ir rinkodara. · Didėja daugiafunkcionalumo kaime reikšmė. 3.
7. Galimas neigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis · Nebaigta Bendrosios žemės ūkio politikos reforma ir iš to kylantys Lietuvos žemės ūkio politikos formavimo sunkumai. · Didėjanti tiesioginė sandūra nacionalinių žemės ūkio subjektų ir jų partnerių rinkoje su labiau subsidijuojamais ir objektyviai didesnio konkurencinio pajėgumo kitų valstybių subjektais. · Ribotos galimybės taikyti valstybės paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams, nepažeidžiant Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų. · Galimas prekybos tinklo monopolizavimas ir sutrikę ryšiai tarp atskirų maisto grandinės segmentų. · Padidėjusi konkurencinė grėsmė iš tų Rytų ir Vidurio Europos valstybių, kurios integracijos į Europos Sąjungą procesą pradėjo anksčiau ir jį vykdo intensyviau.
8. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS 4.
9. Žemės ūkio strategijos subjektai · Prekinį ūkį turintys ar jį kuriantys ūkininkai ir kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, kurių veikla pagal Lietuvos Respublikos įstatymus atitinka žemės ūkio subjektams keliamus reikalavimus. · Kiti subjektai, užsiimantys prekinės žemės ūkio ir maisto produkcijos gamyba. · Žemės ūkio gamybinės infrastruktūros subjektai. · Žemės ūkio valstybinio valdymo ir kaimo žmonių savivaldos institucijos. 4.
10. Prioritetinės kaimo plėtros kryptys 4.2.
11. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas: · specializuotų racionalaus dydžio prekinių ūkių, atitinkančių Europos Sąjungos reikalavimus, plėtojimo investicijų dalinis finansavimas, lengvatinis kreditavimas, kitos specialios priemonės plečiamų ūkių kapitalui formuoti; · besikuriančių ūkininkų išlaidų dalinis dengimas; · subsidijos žemės ūkio technikai, įrangai, pastatams ir žemei pirkti; · geriausių veislinių gyvulių ir augalų sėklinės medžiagos įsigijimo subsidijavimas; · daugiamečių ganyklų atnaujinimo ir įrengimo dalinis finansavimas; · netradicinių žemės ūkio verslų rėmimas; · žemės ūkio produktų gamyba ne maisto reikmėms. 4.2.
12. Geros kokybės produktų gamybos plėtojimas ir marketingo sukūrimas: · žemės ūkio ir maisto produktų rinkos infrastruktūros plėtojimo rėmimas; · produktų perdirbimo technologijų tobulinimo ir kokybės kontrolės įrangos įsigijimo rėmimas; · Lietuvos Respublikos standartų derinimas su Europos Sąjungos standartais; · lyginamąjį pranašumą turinčios produkcijos eksporto subsidijavimas, ypač ją realizuojant naujose rinkose; 4.2.
13. Užimtumo didinimas, skatinant alternatyvią veiklą, ir socialinės būklės gerinimas: · alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, amatų, kitų ne žemės ūkio verslų) rėmimas; · arklininkystės kaip sporto ir pramogų verslo plėtra; · naujų darbo vietų kūrimo kaime rėmimas; · kaimo žmonių perkvalifikavimo finansavimas; · gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, skatinimas ir naujos ekonominės veiklos rėmimas; · žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas tiesioginėmis išmokomis; · ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkų, draudžiančių save ir dirbančius ūkyje pilnamečius šeimos narius, dalies socialinio draudimo įmokų dengimas iš valstybės biudžeto lėšų ; · parama nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas kaime. 4.2.
14. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra: · investicijos į kaimų pastatų ir statinių renovaciją ir geros būklės palaikymą; · užliejamų pievų ir jų hidrotechninių įrenginių renovacijos ir modernizavimo finansavimas; · bendro naudojimo infrastruktūros objektų statybos ir rekonstrukcijos finansavimas; · parama jauniesiems specialistams įsikuriant kaime; · mokslo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio informacinės sistemos plėtros finansavimas; · savivaldos ir savitarpio pagalbos struktūrų bei kaimo bendruomenių lyderių mokymo finansavimas; · etnokultūros ugdymo ir paveldo išsaugojimo finansavimas. 4.2.
15. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas: · taršos židinių likvidavimo, pastatų liekanų ir teritorijų sutvarkymo projektų finansavimas; · melioracijos sistemų rekonstrukcija, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir išsaugoti biologinę įvairovę, žemės natūralizavimas; · nuostolių dėl žemės naudojimo ūkinei veiklai apribojimų kompensavimas; · žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų apsodinimo mišku projektų ir miško gerinimo priemonių įgyvendinimas.
16. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PERTVARKYMO BEI MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS 5.
17. Žemės reforma · Lietuvos Respublikos Seimo 1999 06 20 rezoliucijoje "Dėl žemės reformos" numatoma žemės reformos įvykdymą iki 2000 m. spalio 1 d. laikyti nacionalinės svarbos uždaviniu. · Atkurti nuosavybės teises ir grąžinti turėtą žemę (įskaitant joje esantį mišką ir vandens telkinius).. · Nesant galimybių grąžinti žemę, mišką, vandens telkinius natūra, perduoti nuosavybėn neatlygintinai atitinkamus žemės sklypus iš laisvos valstybinės žemės fondo žemės, išmokėti kompensacijas pinigais arba atsiskaityti kitais įstatymų nustatytais būdais. · Teritorijose, kur susidarys laisvos žemės ūkio paskirties žemės rezervas, formuoti racionalaus dydžio ūkininko šeimos ūkiui tinkamus sklypus ir juos lengvatinėmis sąlygomis parduoti jauniesiems ūkininkams. · Sukurti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą, siekiant sudaryti sąlygas žemės ir nekilnojamojo turto rinkai susiformuoti ir funkcionuoti, racionaliam ūkių stambėjimui bei žemės sklypų konsolidacijai užtikrinti. · Siekiant paspartinti žemės rinkos formavimąsi, įteisinti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims. 5.
18. Žemės ir maisto ūkio šakų plėtra · Ekonominėmis priemonėmis skatinti pranašumus turinčias šakas. · Parengti žemės ir maisto ūkio šakų plėtros regionuose rekomendacines schemas. · Skatinti geriausių veislinių gyvulių ir sėklų naudojimą, modernios technikos ir technologijų, diegimą. · Pereiti prie Europos Sąjungos šalyse priimtų augalų ir gyvulių sveikatingumo vertinimo standartų ir metodų. · Tobulinti augalų apsaugos teisinę ir institucinę sistemą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. · Tobulinti veterinarijos teisinę ir institucinę sistemą pagal Europos Sąjungos reikalavimus. · Palaipsniui pereiti nuo žemės ūkio produktų pardavimo subsidijavimo prie prioritetinių investicinių projektų rėmimo ir tiesioginių išmokų. · Įgyvendinti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos priemones ir užtikrinti tinkamą jų finansavimą. · Palaipsniui įgyvendinti Europos Sąjungos intervencinių pirkimų modelį. · Parengti ir įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius maisto produktų gamybos standartus. · Parengti teisės aktus prekybos ir perdirbimo įmonių atsiskaitymui su žaliavų gamintojais gerinti. 5.
19. Žemės ūkio subjektų restruktūrizavimas · Sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas visų ūkininkavimo formų ūkiams. · Prioritetą teikti prekiniam šeimos ūkiui, kurio žemės plotas priklausys nuo specializacijos. · Teisinėmis ir ekonominėmis, atitinkančiomis Europos Sąjungos reikalavimus, priemonėmis skatinti: ūkių, kuriuose ūkininkauja jauni asmenys, kūrimąsi, ūkių persitvarkymą iki racionalaus dydžio, jų modernizavimą bei veiklos įvairinimą. · Teikti paramą ūkininkaujantiems retai apgyvendintose mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, siekiant skatinti alternatyvią veiklą. · Sukurti palankesnę žemės ūkio kreditavimo sistemą. · Sudaryti geresnes sąlygas reorganizuotis žemės ūkio bendrovėms į kooperatines, akcines bendroves, ūkininkų ūkius, ypač dirbančioms neefektyviai . · Remti smulkių ūkių plėtimą į prekinius ūkius, smulkių ūkių jungimąsi į kooperatyvus. 5.
20. Javų ūkis · Palaipsniui pertvarkyti javų augintojų rėmimo priemones, pereinant nuo subsidijų už parduotą produkciją prie tiesioginių išmokų už pasėlių plotą. · Įdiegti Europos Sąjungos grūdų kokybės standartus. · Skatinti geriausių veislių ir technologijų diegimą. · Skatinti grūdų sandėlių modernizavimą palankiose javų auginimui zonose. · Atsižvelgiant į Europos Sąjungoje taikomus žemės ūkio produkcijos eksporto ir importo kontrolės metodus, įkurti grūdų eksporto licencijų sistemą. · Skatinti grūdų ir jų produktų eksportą. · Įgyvendinti intervencinių pirkimų sistemą. · Palaipsniui liberalizuoti grūdų vidaus rinką. · Ekonominio reguliavimo priemonėmis skatinti ūkių restruktūrizaciją ir specializaciją. · Skatinti perdirbimo įmonių veiklos įvairinimą. 5.
21. Linų ūkis · Ekonominėmis priemonėmis skatinti specializaciją, pluošto kokybę, plėtoti veislinę sėklininkystę, gerinti auginimo ir pirminio perdirbimo technologijas. · Pereiti nuo linų šiaudelių subsidijavimo prie tiesioginių išmokų už geriausių veislių linų pasėlių hektarą. · Skatinti linų augintojų, pirminio perdirbimo ir tekstilės įmonių glaudesnį bendradarbiavimą. · Pagal specialią programą modernizuoti pirminio linų perdirbimo įmones. Apsirūpinti pakankamu kiekiu ir kokybiška savos gamybos žaliava. · Plėsti produkcijos, gaminamos iš linų, asortimentą. 5.
22. Cukrinių runkelių ūkis · Skatinti cukrinių runkelių auginimo modernizavimą, geriausių veislių sėklų naudojimą, cukringumo didinimą, produkcijos savikainos mažinimą. · Parengti teisines ir ekonomines priemones, kurios sudarytų prielaidas cukrinių runkelių augintojams ir cukraus gamintojams gauti pakankamas pajamas gamybai plėtoti. · Vidaus rinkai optimizuoti taikyti cukrinių runkelių auginimo (cukraus gamybos) kvotas. · Cukrinių runkelių auginimą koncentruoti jų lyginamojo pranašumo zonose, garantuojančiose minimalius gamybos kaštus. Išsaugoti tradicines Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio ir Pavenčių cukrinių runkelių auginimo zonas. · Palaipsniui įdiegti cukrinių runkelių pristatymo į fabrikus Europos Sąjungos šalių pavyzdžiu tvarką. · Stiprinti vidaus rinkos apsaugą nuo nelegaliai įvežamo cukraus. 5.
23. Aliejinių augalų ūkis · Tenkinant paklausą rinkose, skatinti aliejinių kultūrų auginimą. · Skatinti ūkių specializaciją, apsirūpinimą geriausių veislių vasarinių ir žieminių rapsų sėkla, rapsų perdirbimo pajėgumų didinimą, džiovinimo ir valymo paslaugų tinklo plėtrą bei rapsų augintojų ir perdirbėjų kooperaciją, tam tikslui panaudojant Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD) lėšas. · Siekti visiškai apsirūpinti savo gamybos aliejumi ir jo produktais. · Plėsti vietinio rapsų ir linų aliejaus gamybą ir jų produktų asortimentą, didinti šių produktų konkurencingumą. · Įdiegti Europos Sąjungos aliejaus kokybės standartus. · Taikyti vidaus rinkos apsaugos priemones, neprieštaraujančias Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. 5.
24. Sodininkystė ir daržininkystė · Skatinti vidaus rinkos aprūpinimą savos gamybos produkcija, eksportą, remti ekologiškos produkcijos gamybą. · Sudaryti ekonomines sąlygas specializuotų sodininkystės, daržininkystės, gėlininkystės ir grybininkystės ūkių steigimuisi, skatinti kooperaciją. · Skatinti intensyvių verslinių sodų ir uogynų veisimą, vaisių bei daržovių saugyklų rekonstrukciją ir modernizaciją bei naujų statybą, produkcijos prekinio paruošimo modernių technologijų diegimą. · Remti modernizuotų šiltnamių energetinės bazės pertvarkymą. · Parengti Europos Sąjungos standartais pagrįstus kokybės reikalavimus. · Taikyti vidaus rinkos apsaugos priemones, neprieštaraujančias Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. 5.
25. Pieno ūkis · Palaipsniui pereiti prie pieno gamintojų rėmimo priemonėmis, taikomomis Europos Sąjungoje. · Remti prekinių šeimos pieno ūkių kūrimą, skatinti pieno gamintojų ir perdirbėjų kooperaciją. · Remti gyvulininkystės pastatų ir jų įrangos modernizavimą bei ganyklų įrengimą. · Skatinti pieno žaliavos surinkimo ir perdirbimo bazės modernizavimą. · Mažinti gamybos sezoniškumą, taikant atitinkamas ekonomines priemones. · Skatinti konkurenciją pieno ūkyje, remti didesnės pridėtinės vertės ir biologiškai vertingų, ypač baltymingų, produktų gamybos plėtrą bei ekologiškai švarių pieno produktų gamybą. · Remti pieno produktų eksportą tiesioginėmis ir netiesioginėmis priemonėmis, neprieštaraujančiomis Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. · Įsteigti Pieno tarybą. 5.
26. Mėsos ūkis · Stiprinti vidaus rinkos apsaugą priemonėmis, neprieštaraujančiomis Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. · Įdiegti gyvulių identifikavimo ir registro sistemą. · Mėsos gamybos ir perdirbimo srityse siekti Europos Sąjungos kokybės standartų. · Įdiegti atsiskaitymą už gyvulius pagal skerdienos kokybę ir svorį. · Sugriežtinti produkcijai higienos ir kokybės reikalavimus. · Modernizuoti gyvulių ir paukščių auginimo ir perdirbimo technologijas. · Skatinti geriausių mėsinių veislių gyvulių auginimą. · Remti gyvulininkystės pastatų ir jų įrangos modernizavimą, ganyklų įrengimą, veislinių gyvulių įsigijimą. · Remti modernios intervencinių pirkimų techninės bazės kūrimą. · Pastatyti Europos Sąjungos standartus atitinkančias skerdyklas, sukurti ir įdiegti gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo sistemą. · Skatinti glaudesnį gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų bendradarbiavimą. 5.
27. Ekologinis žemės ūkis · Skatinti ekologiškos produkcijos gamybą. · Sudaryti palankias sąlygas ekoproduktų rinkai formuoti. · Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą.
28. ALTERNATYVIŲ KAIMO VERSLŲ PLĖTROS UŽDAVINIAI 6.
29. Miškininkystė · Parengti ir įgyvendinti žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų užsodinimo mišku programą. · Sustiprinti privačių miškų naudojimo kontrolę, siekti, kad iškirsti miškai būtų atsodinami per dvejus metus. · Skatinti energetinių augalų auginimą, katilinių pertvarkymą naudoti kurą iš nerūšinės medienos ir medžio bei kitų organinių atliekų. · Parengti miško verslų plėtros programą. 6.
30. Žuvininkystė · Skatinti žvejybos infrastruktūros plėtrą. · Remti žuvų perdirbamosios pramonės modernizavimą. · Plėtoti vertingų žuvų auginimą tvenkiniuose, remti jų veislynus. · Įgyvendinti priemones, užtikrinančias tvenkinių nuotekų kokybę. · Remti žuvininkystės tvenkinių statybą ir žuvies perdirbimo įmonių modernizavimą. · Remiantis Europos Sąjungos pasiūlymais, pertvarkyti žuvininkystės ūkio administravimo sistemą. 6.
31. Netradiciniai žemės ūkio verslai · Sudaryti palankias ekonomines ir teisines sąlygas netradicinei žemės ūkio veiklai plėtoti. · Rengti netradicinės žemės ūkio veiklos regionines rekomendacines schemas. · Teikti mokymo, perkvalifikavimo, konsultavimo paslaugas, aktyvinti kaimo gyventojus ir skatinti jų verslinį pasirengimą alternatyviai veiklai kaime. · Remti smulkaus verslo plėtojimą, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. · Remti bei steigti verslo plėtrą inicijuojančias institucijas, verslo konsultavimo centrus.
32. KAIMO VERSLŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UŽDAVINIAI 7.
33. Kooperacijos plėtra · Sudaryti palankias teisines ir ekonomines sąlygas kooperatyvams steigtis. · Teikti finansinę, organizacinę ir intelektinę paramą kooperacijai, organizuoti lyderių ir vadovų mokymą. · Kooperatyvų steigimo skatinimą pavesti žemdirbių savivaldos institucijoms ir jų atstovams apskrityse bei rajonuose, reikšmingiau prie šio darbo pasitelkiant savivaldybes bei seniūnijas. · Prioritetą teikti prekybos ir techninių paslaugų kooperatyvams bei kooperatyvų susivienijimams. 7.
34. Prekybos plėtra · Parengti ir įgyvendinti priemones neigiamam žemės ir maisto ūkio eksporto - importo balansui sumažinti trumpuoju laikotarpiu ir jį likviduoti vidutinės trukmės laikotarpio pabaigoje. · Sudaryti teisines, organizacines ir finansines prielaidas sparčiau kurtis gamintojų ir prekybininkų sąjungoms, prekių biržoms ir kitoms rinkodaros institucijoms. · Įteisinti žemės ūkio produktų išankstinę kontraktaciją. · Tobulinti informacijos apie rinkas sistemą. · Gerinti eksportą koordinuojančių institucijų veiklą, skatinti žemės ir maisto ūkio gaminių eksportu užsiimančių verslo institucijų steigimąsi. · Įsteigti žemės ūkio atašė reikšmingiausiose rinkos plėtrai šalyse. 7.
35. Vidaus rinkos apsauga · Siekiant sumažinti neigiamą prekybos balansą parengti ir įgyvendinti teisines, ekonomines bei veterinariniais ir fitosanitariniais reikalavimais pagrįstas vidaus rinkos apsaugos priemones, neprieštaraujančias Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams. · Įvertinti laisvosios prekybos sutarčių su kitomis valstybėmis įtaką prekybos balansui ir parengti teisines priemones apsaugoti vidaus rinką nuo blogos kokybės ir didelėmis subsidijomis remiamų produktų importo. · Siekiant sėkmingai integruotis į Europos Sąjungą ir išvengti kompensacijų mokėjimo Europos Sąjungos šalims dėl stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją derybų metu padarytų nuolaidų, užtikrinti, kad Lietuvoje taikomos vidaus rinkos apsaugos priemonės atitiktų Europos Sąjungoje taikomų priemonių lygį. 7.
36. Finansų infrastruktūra · Tobulinti teisinę bazę ir institucinę sistemą, siekiant garantuoti savalaikius atsiskaitymus tarp žemdirbių, perdirbėjų ir prekybininkų už parduodamą žemės ūkio produkciją; · Plėtoti ir remti kredito unijas. · Tobulinti Kaimo rėmimo fondo nuostatus ir lėšų naudojimo tvarką, priartinant ją prie Europos Sąjungos žemės ūkio paramos taisyklių. · Remti Nacionalinės mokėjimo agentūros plėtrą, siekiant tinkamai administruoti nacionalines bei Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos fondų lėšas skirtas remti žemės ūkio ir kaimo plėtrai. · Didinti valstybinę paramą per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. · Paskolų garantijas suteikti visų kategorijų perspektyviems ūkiams, kaimo verslininkams ir susieti su žemės ūkio kreditavimo sistema bei valstybinės paramos fondais. · Sukurti ir įdiegti kompensavimo žemdirbiams dėl žaliavų, naudojamų žemės ūkio gamyboje pabrangimo sistemą. · Kaimo plėtrai finansuoti, pagal atskiras ūkio plėtros sritis, integruoti Kaimo rėmimo, Miškų, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, Kelių, Privatizavimo, Gamtos apsaugos fondų, Europos Sąjungos PHARE programos, Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD), bei kitų Lietuvos ir užsienio šalių finansinės paramos šaltinių lėšas. 7.
37. Technikos paslaugų infrastruktūra · Sudaryti palankesnes sąlygas techninių paslaugų įmonių, pirmiausia kooperatinių, plėtrai, jų techninei bazei stiprinti ir modernizuoti. · Įdiegti žemės ūkio technikos registracijos ir techninės būklės kontrolės sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos standartus. 7.
38. Vandentvarka, melioracija ir dirvų kalkinimas · Išsaugoti būtiną nusausintų žemių fondą kaip pagrindą šalies žemės ūkio produkcijai gaminti, tam tikslui numatant valstybės, ūkininkų, kitų žemės naudotojų bei juridinių ir fizinių asmenų, turinčių naudos iš melioracijos, lėšas. · Patikslinti Melioracijos programą, įvertinant joje naujų melioracijos sistemų statybos ir esamų rekonstrukcijos ekonominį tikslingumą, melioracijos statinių nuosavybės santykių sureguliavimą, melioracijos darbų apimtis ir jų finansavimą, valstybės melioracijos politikos ir teisinių santykių melioracijos srityje tobulinimą, melioracijos įrenginių naudotojų bendrijų steigimą, užliejamų pievų ir jų hidrotechninių įrenginių renovaciją ir modernizavimą. · Parengti Vandentvarkos ir melioracijos fondo įstatymo projektą, kuris leistų užtikrinti melioracijos sistemų palaikymą, atnaujinimą, dirvų kalkinimą bei kompleksinę vandentvarką (sausinimo, paviršinio ir nutekamųjų vandenų nuvedimo, aprūpinimo geriamuoju vandeniu ir kt.). 7.
39. Žemės ūkio mokslas, studijos ir mokymas · Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, žemdirbių mokymą, konsultavimą laikyti vienu iš žemės ūkio plėtros prioritetų. · Siekiant geriau tenkinti žemės ūkio poreikius, tobulinti mokslo institucijų veiklos koordinavimą. · Gerinti mokslo žinių diegimą į gamybą. · Rengiant mokymo planus ir programas, derinti jas prie Europos Sąjungos reikalavimų, įvertinti perspektyvinius kaimo plėtros poreikius, ūkio subjektų struktūros pokyčius, kaimo veiklos daugiafuncionalumą. · Modernizuoti aukštųjų, aukštesniųjų, žemės ūkio mokyklų ir mokslo institutų materialinę bazę, panaudoti ją praktinėms problemoms spręsti. · Mokymo ir mokslo institucijose organizuoti perkvalifikavimo ir tęstinio mokymo sistemą, kurti kaimo verslo mokymo centrus. Juose organizuoti mokymą apie naujas technologijas, produktų kokybės gerinimą, vadybą ir marketingą. · Organizuoti suaugusių kaimo žmonių perkvalifikavimą ir periodinį mokymą. · Skatinti ir prioritetiškai remti nevyriausybines organizacijas, dirbančias su kaimo jaunimu ir prisidedančias prie kaimo jaunimo problemų sprendimo. 7.8.Informacijos ir konsultavimo sistema · Gerinti apskaitos, ekonomikos, technologinių ir aplinkosaugos konsultavimo paslaugų kokybę. · Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus bei nacionalinių institucijų poreikius, kurti integruotą žemės ūkio informacijos sistemą, parengti ją reglamentuojančius teisės aktus. · Toliau plėsti konsultavimo paslaugas, gerinti jų kokybę, daugiau dėmesio skirti žemdirbių kvalifikacijos kėlimui. · Palaipsniui tobulinti ūkininkų ūkių buhalterinę apskaitą, sukurti ir įdiegti ūkininkų apskaitos duomenų tinklą. · Sukurti vieningą mokslo, konsultavimo ir studijų informacijos sistemą ir teikti įvairiapusišką paramą mokslo rezultatams paskleisti.
40. KAIMO SOCIALINĖS PLĖTROS UŽDAVINIAI 8.
41. Užimtumo didinimas ir darbo santykių tobulinimas · Įvertinant susiklosčiusią kaimo gyventojų struktūrą, siekiant užtikrinti kaimo gyventojų pajamų palaikymą, skatinti darbo vietų kūrimą kaime, sudaryti sąlygas užsiimti alternatyvia veikla. · Parengti teisės aktų projektus, reglamentuojančius trumpalaikių darbo santykių įforminimą, atitinkantį specifines kaimo sąlygas. · Parengti ir įgyvendinti kaimo gyventojų pajamų palaikymo sistemą. · Mažinti Lietuvos regionų išvystymo netolygumus, ypač skiriant dėmesį toms kaimo vietovėms, kuriose ekstremaliai sumažėjo darbo vietų arba vyrauja mažiau palankios ūkininkauti teritorijos. 8.
42. Socialinė ir sveikatos apsauga · Jeigu pajamos vienam šeimos nariui yra mažesnės už Lietuvos Respublikos Vyriausybės įteisintus minimalius dydžius, socialinio draudimo įmokos dalį, kurią privalo mokėti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, padengti iš valstybės biudžeto. · Parengti ir įgyvendinti ilgalaikes sveikatos apsaugos programas. · Tobulinti socialinių pašalpų skyrimo mažas pajamas gaunančioms šeimoms tvarką. · Siekti racionalesnio socialinių paslaugų įstaigų teritorinio išdėstymo. · Teikti prioritetą nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai. · Skatinti verslo įmones bei nevyriausybines organizacijas plačiau užsiimti socialine veikla kaime, taip pat labdara ir parama. 8.
43. Švietimas ir kultūra · Didinti finansinę pagalbą kaimo mokyklų materialinei bazei bei mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. · Parengti rekomendacijas savivaldybių bei apskričių etnokultūros plėtros ilgalaikėms programoms rengti ir paramos kultūros plėtrai fondams steigti. · Teikti valstybės finansinę paramą kultūros centrų tinklui sutvarkyti ir naujiems kultūros plėtros projektams vykdyti. 8.
44. Kaimo socialinė infrastruktūra · Teikti prioritetą infrastruktūros decentralizacijai ir modernizavimui. · Parengti ir įgyvendinti kaimo socialinės infrastruktūros plėtros regioninius projektus. 8.
45. Kaimo atnaujinimas · Atsižvelgiant į regioninius ypatumus, parengti kaimo gyvenviečių transformacijos, vienkiemių kūrimo, infrastruktūros formavimo, gamtos ir kultūros paminklų sutvarkymo bei apsaugos programas. · Inventorizuoti, sutvarkyti ir pritaikyti rekreacinei ar kitai veiklai kultūrinio ir ūkinio paveldo objektus (dvarus, parkus, malūnus ir kt.). · Skatinti kaimo papročių ir tradicijų atgaivinimą. 8.
46. Kaimo bendruomenių ugdymas ir kaimo žmonių savivaldos veiklos aktyvinimas · Remti įvairiapusišką Žemės ūkio rūmų ir kitų institucijų veiklą, padedančių įgyvendinti kaimo žmonių savivaldą. · Remti žemdirbių organizacijas, tiesiogiai padedančias žemės ūkio srities kooperatyvams ir jų sąjungoms spręsti su ūkinės veiklos organizavimu susijusias problemas. · Stiprinti kaimo žmonių savivaldos institucijų vaidmenį bei atsakomybę už kaimo ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę plėtrą.
47. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS UŽDAVINIAI · Nustatyti ekologiškai jautrių žemės ūkio veiklai teritorijų ribas. · Sumažinti antropogeninę apkrovą žemės ūkio teritorijose, parengti ją reguliuojančius normatyvinius dokumentus. · Saugoti paviršinius ir gruntinius vandenis nuo taršos, sumažinti augalų apsaugos priemonių neigiamą poveikį aplinkai. · Saugoti laukinę augaliją ir gyvūniją. · Parengti ir įgyvendinti aplinkos kokybės gerinimo programas žemės ūkio veikla pažeistose teritorijose. · Skatinti ekologinį, tausojantį ūkininkavimą. · Gerinti miškų būklės ir naudojimo kontrolę. Remti sodybų ir kaimo gyvenviečių nutekamųjų vandenų valymo ir kitų aplinkosaugos įrenginių statybą. · Skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą.
48. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS 10.
49. Strategiją įgyvendinančios institucijos Už strategijos įgyvendinimą pagal savo kompetenciją atsako Lietuvos Respublikos Žemės ūkio, Lietuvos Respublikos Finansų, Lietuvos Respublikos Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo, Lietuvos Respublikos Ūkio, Lietuvos Respublikos Susisiekimo, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo, Lietuvos Respublikos Aplinkos, Lietuvos Respublikos Kultūros, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos apskričių viršininkai bei rajonų savivaldybės. Iš strategiją įgyvendinančių institucijų sudaroma Kaimo plėtros taryba, susidedanti iš pirmininko – žemės ūkio ministro ir iki 15 narių – ministrų, kitų valstybės valdymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Kaimo plėtros tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaimo plėtros taryba dirba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Į posėdžius gali būti kviečiami valstybės valdymo ir savivaldos institucijų vadovai ir kitų, susijusių su strategijos įgyvendinimu, organizacijų atstovai. Pagal atsakingų už strategijos vykdymą ministerijų pateiktas ataskaitas, Kaimo plėtros taryba įvertina įgyvendinimo eigą bei rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo gerinimo. Įgyvendinant strategiją, svarbu priimti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą bei kitus būtinus teisės aktus. Įgyvendinant strategiją dalyvauja Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos savivaldybių asociacija, žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbamosios pramonės ir aptarnaujančių organizacijų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, institutai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras, Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centras, verslo konsultavimo centrai, kitos kaimo ir verslo institucijos bei savivaldos institucijos. Įgyvendinant Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, pasitelkus Lietuvos žemės ūkio mokslo institucijų atstovus, bus atnaujinta Nacionalinė žemės ūkio programa (galiojimas baigiasi 2000 m. imtinai), numatant konkrečias priemones, būtinas jos įgyvendinimui. 10.
50. Strategijos įgyvendinimo finansavimas Kiekvienais metais, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, žemės ūkio plėtros tendencijas bei remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje išdėstytomis nuostatomis, lėšų apimtys bei finansavimo šaltiniai bus tikslinami, nemažinant šiuo metu esamos valstybės paramos - Nacionalinės žemės ūkio programos finansavimo lygio. Strategijoje numatytos priemonės pagal atskiras ūkio plėtros sritis finansuojamos iš šių šaltinių: Kaimo rėmimo fondo; Vandentvarkos ir melioracijos fondo; Miškų fondo; Kelių fondo; Privatizavimo fondo; Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo; Gamtos apsaugos fondo; Valstybės ir savivaldybių biudžetų tikslinių asignavimų; Bankų ir kitų kredito institucijų paskolų; Ūkininkų, žemės ūkio įmonių ir kitų kaimo verslininkų nuosavo kapitalo; Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (SAPARD); ISPA; Europos Sąjungos PHARE programos bei dvišalių programų ir projektų lėšų; kitų šaltinių.