LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROS LIETUVOS EKONO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS REGULIAVIMO BALTIJOS JŪROS LIETUVOS EKONOMINĖJE ZONOJE IR TERITORINIUOSE VANDENYSE 2000 M. 2000 m. sausio 26 d. Nr. 38 Vilnius Atsižvelgdamas į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos (IBSFC) 25-osios sesijos ir mokslininkų rekomendacijas bei vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 5 punktu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540):

1. Nustatau, kad: 1.
2. Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje ir teritoriniuose vandenyse (toliau – Baltijos jūroje) 2000 m. leidžiama: 1.1.
3. sugauti 1300 vnt. šlakių; 1.1.
4. didesniame negu 20 m gylyje žvejoti visų dydžių strimeles ir bretlingius; 1.
5. Baltijos jūroje draudžiama žvejoti: 1.2.
6. nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. bet kokiais verslinės žūklės įrankiais mažesniu kaip 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių; 1.2.
7. menkes – nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 20 d.; 1.2.
8. upines ir jūrines plekšnes – nuo vasario 15 d. iki gegužės 15 d.; 1.2.
9. lašišas ir šlakius nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d. mažesniu kaip 3 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio molų galų. Šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje draudžiama žvejoti 70 mm ir didesnio akių dydžio dreifiniais inkaruojamais bei plukdomaisiais tinklais; 1.2.
10. nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis lašišų žvejybai; 1.2.
11. nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15 d. toliau kaip 4 jūrmylės nuo kranto dreifiniais inkariniais ir dreifiniais plukdomaisiais tinklais lašišų žvejybai; 1.
12. Baltijos jūros priekrantėje (iki 20 m gylio) draudžiama naudoti: 1.3.
13. 25-69 mm akių dydžio dreifinius tinklus; 1.3.
14. 25-44 mm akių dydžio tinklaičius bei rėminius ir trisienius (sieninius) bet kokio akių dydžio tinklaičius; 1.3.
15. 18-24 mm akių dydžio statomuosius tinklaičius nuo birželio 1 d. iki lapkričio 15 d.; 1.3.
16. 45-49 mm akių dydžio tinklaičius nuo sausio 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Leidžiamu žvejoti metu viena įmonė gali naudoti ne daugiau kaip 150 m 45–49 mm akių dydžio tinklaičių; 1.3.
17. 50-59 mm akių dydžio tinklaičius nuo gegužės 1 d. iki liepos 15 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Leidžiamu žvejoti menkes metu didesniame negu 15 m gylyje galima žvejoti 55 mm akių dydžio tinklaičiais; 1.3.
18. 80-109 mm akių dydžio tinklaičius nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d.; 1.3.
19. 80 mm ir didesnio akių dydžio tinklaičius nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.; 1.
20. Baltijos jūros priekrantėje (iki 20 m gylio): 1.4.
21. draudžiama statyti tinklus šachmatų tvarka; 1.4.
22. mažesniu kaip 3 km atstumu nuo kranto tarpusavyje sujungtų tinklų eilės ilgis negali viršyti 300 m, o atstumas tarp žvejybos įrankių eilių linijose turi būti ne mažesnis kaip 300 m, o tarp linijų – ne mažesnis kaip 200 m; 1.4.
23. didesniu kaip 3 km atstumu nuo kranto tarpusavyje sujungtų tinklų eilės ilgis neribojamas, tačiau šiuo atveju atstumas tarp žvejybos įrankių eilių linijose ir tarp linijų turi būti ne mažesnis už sujungtų tinklų eilės ilgį; 1.4.
24. specializuotai otų žvejybai naudojamų tinklaičių akių dydis turi būti ne mažesnis kaip 110 mm; 1.4.
25. draudžiama žvejoti didesniais negu 12 m ilgio laivais, išskyrus tuos, kurie iki 1999 m. gruodžio 31 d. žvejojo priekrantėje; 1.
26. menkių žvejybos draudimo laikotarpiu, gaudant kitų rūšių žuvis, menkių priegauda negali būti didesnė kaip 5% bendro laimikio svorio. Šie sugavimai įskaitomi į bendrą įmonei skirtą menkių sugavimo limitą; 1.
27. Baltijos jūros rajone, kurio vakarinė riba eina 20°50' rytų ilgumos dienovidžiu, šiaurinė riba – 56°00' šiaurės platumos lygiagrete, pietinė riba – 55°40' šiaurės platumos lygiagrete, rytinė riba – kranto linija, nuo birželio 1 d. iki spalio 1 d. draudžiama žvejoti tralais, kurių maišo akių dydis yra mažesnis negu 120 mm; 1.
28. naudojant menkių traluose IBSFC žvejybos taisyklėse nustatytos konstrukcijos (2 modelis) išėjimo langus, jų konstrukcija turi atitikti IBSFC 24-osios sesijos rekomendacijos Nr. 8 reikalavimus (pridedama); 1.
29. naudoti tralus mažesniame negu 20 m gylyje leidžiama tiktai mokslinių tyrimų ir monitoringo tikslais, taip pat Lietuvos jūrų muziejaus laikomų gyvūnų maitinimo tikslais žvejojantiems laivams, jeigu jų techninės charakteristikos neleidžia naudoti tralų didesniame gylyje; 1.
30. 2000 metais pagal susitarimą su Europos Bendrija leidžiama Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje žvejoti 10-čiai Europos Sąjungos laivų, kurių ilgis didesnis kaip 40 m, tačiau neviršija 43 m.
31. Įpareigoju Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą kontroliuoti žvejybą, atkreipiant ypatingą dėmesį, kad saugomų žuvų rūšių priegauda neviršytų žvejybos taisyklėse nustatytų dydžių, o vietose, kur didesnės priegaudos išvengti neįmanoma, nutraukti arba apriboti žvejybą. Apie priimtus sprendimus dėl žvejybos apribojimų informuoti Žuvų išteklių departamentą ir Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją.
32. Pavedu Žuvų išteklių departamentui įsakymą išsiųsti Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentui.
33. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „gyvūnija“. Aplinkos Ministras Danius Lygis ______________ Patvirtinta aplinkos ministro 2000 01 26 įsakymu Nr. 38 IBSFC Žvejybos taisyklių IV priedas (pagal IBSFC 24-osios sesijos rekomendaciją Nr. 8) Išėjimo langai (2 modelis) 105 mm kvadratinių akių lango 105 mm tralo maiše detalizavimas Langų identifikacija Langai yra stačiakampės tinklo dalys tralo maiše. Jame turi būti du langai. Langų dydis Kiekvienas langas turi būti ne mažesnis nei 45 cm pločio išilgai viso jo ilgio. Kiekvienas langas turi būti ne mažesnis nei 3,5 m ilgio matuojant išilgai jo kraštus (1 paveikslas). Langų ilgis turi būti ne mažesnis nei 80% tralo maišo ilgio. Langų tinklas Tinklo langų akių anga turi būti ne mažesnė nei 105 mm. Akys turi būti kvadrato formos, t. y. visi keturi lango tinklo kraštai turi eiti palei juostas. Tinklas įtvirtinamas taip, kad juostos eitų lygiagrečiai ir statmenai tralo maišo ilgiui. Lango plotį turi sudaryti 8 atviros kvadratinės akys. Langų padėtis Topenantais, einančiais kairiojo ir dešiniojo šonų link, tralo maišas padalijamas į viršutinį ir apatinį panelius (1 paveikslas). Du langai turi būti žemesniajame panelyje, iš karto greta ir žemiau topenantų (1 paveikslas). Langai turi baigtis 40-50 cm atstumu nuo tralo maišo raiščio (1 paveikslas). Priekinis lango galas pritaisomas prie normalaus tralo maišo tinklo 8 akių pločiu. Vienas kraštas turi būti pritaisomas prie topenanto arba iš karto greta jo, o kitas kraštas – prie normalaus tralo maišo žemesniojo panelio tinklo, įprastinių mazgų tiese. Akių angos visame tralo maiše Visos tralo maišo dalys turi atitikti minimalų 105 mm akių dydį. ______________ 1 paveikslas Tralo maišas su šoniniais langais Tralo maišo skersinis pjūvis ______________