LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 44:2000 „GĖLO IR MINERALINIO POŽEMINIO VANDENS VANDENVIEČIŲ IR VANDENTIEKIO VAMZDYNŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS HIGIENOS NORMOS BEI TAISYKLĖS“ 2000 m. vasario 28 d. Nr. 115 Vilnius Įgyvendindamas pagrindinius gėlo ir mineralinio požeminio vandens ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonos reikalavimus, ūkinės veiklos reguliavimą vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos juostose, 1. Tvirtinu: 1.1. Lietuvos higienos normą HN 44:2000 „Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonų įrengimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės“ (pridedama); 1.2. HN 44:2000 įgyvendinimo priemonių planą. 2. Nustatau HN 44:2000 įsigaliojimo datą – 2000 05 01. 3. Nuo 2000 05 01 pripažįstu netekusia galios Lietuvos higienos normą HN 44:1993 „Požeminio vandens vandenviečių ir vandentiekio vamzdynų sanitarinės apsaugos zonos projektavimo ir priežiūros higienos normos bei taisyklės“. 4. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu viceministrui V. Kriauzai. SVEIKATOS APSAUGOS Ministras Raimundas Alekna PATVIRTINTA sveikatos apsaugos ministro 2000 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 115 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 44: 2000 GĖLO IR MINERALINIO POŽEMINIO VANDENS VANDENVIEČIŲ IR VANDENTIEKIO VAMZDYNŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONŲ ĮRENGIMO IR PRIEŽIŪROS HIGIENOS NORMOS BEI TAISYKLĖS I. TAIKYMO SRITIS 1. Ši higienos norma taikoma miestų, miestelių ir kaimų visų pogrupių gėlo, taip pat mineralinio vandens požeminių telkinių vandenvietėms, atskiriems gręžiniams, kurie teikia gėlą vandenį daugiau kaip 10 m3 per parą arba daugiau nei 50 žmonių ne mažiau kaip 60 dienų per metus, ir vamzdynams. Ji nustato sanitarinės apsaugos zonų (SAZ) įrengimo ir priežiūros pagrindinius reikalavimus. 2. Ši higienos norma yra privaloma projektuotojams, statytojams (užsakovams), rangovams, juridiniams ir fiziniams asmenims, įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, užsiimantiems ūkine veikla, ir valstybės priežiūros institucijoms. 3. SAZ sudaromos visoms miestų, miestelių ir kaimų esamoms, projektuojamoms ir rekonstruojamoms gėlo bei mineralinio vandens vandenvietėms, atskiriems gręžiniams ir vandentiekio vamzdynams, tiekiantiems geriamąjį ir mineralinį vandenį iš požeminio vandens telkinių, nepriklausomai nuo jų pavaldumo. Vandenvietėse, kur nėra galimybių įrengti SAZ apribojimų juostų, eksploatavimo galimybės išimties tvarka nustatomos pagal hidrorežiminių stebėjimų duomenų išvadas. II. NUORODOS 4. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į tokius dokumentus: 4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1999, Nr. 108-3128). 4.2. Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 104-2363). 4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540). 4.4. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 1997, Nr. 66-1600, Nr. 117-3012). 4.5. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615). 4.6. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 1997, Nr. 96-2427). 4.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1999, Nr. 104-2995). 4.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 04 16 nutarimas Nr. 370 „Dėl teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 34-851). 4.9. Lietuvos higienos norma HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“. 4.10. LST 1426 „Vandens savybės. Terminai ir apibrėžimai“. 4.11. Klimas A., Diliūnas J., Domaševičius A., Šleinius S. Požeminio vandens vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos geologinis pagrindimas (ataskaita) // Aplinkos apsaugos departamentas. Vilnius, 1991. 4.12. Šonta Z., Bendoraitis Z. Mineralinio vandens vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos pagrindimas ir monitoringo programa (ataskaita) // Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos. Vilnius, 1994. 4.14. Šleinius S. ir kt. Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų nustatymo metodikos tobulinimas (ataskaita) // Lietuvos geologijos tarnyba. Vilnius, 1998. III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI 5. Šioje higienos normoje pavartoti terminai ir jų apibrėžimai: 5.1. cheminės taršos apribojimo juosta Sanitarinės apsaugos juosta, kurioje ribojama cheminė tarša. 5.2. drėgnas gruntas Gruntas, prisotintas vandens. 5.3. daugiasluoksnė storymė Požeminio vandens telkinys ar jo dalis, sudaryta iš vandeningų, mažai laidžių vandeniui sluoksnių ir vandensparų. 5.4. eksploataciniai požeminio vandens ištekliai Požeminio vandens kiekis, kuris racionaliomis priemonėmis be žalos aplinkai gali būti paimamas iš požeminio vandens telkinio. 5.5. geriamasis vanduo Gėlas vanduo, kuris išgautas iš gamtinių (natūralių) šaltinių arba paruoštas atitinka Lietuvos higienos normą HN 24:1998 [4.9]. 5.6. gėlas požeminis vanduo Žemės plutos tuštumas užpildęs vanduo, kurį galima paimti ir kuriame ištirpusių druskų kiekis yra mažesnis nei 1 g/l [4.10]. 5.7. griežto režimo apsaugos juosta Arčiausiai kaptažo įrenginių esanti žemės juosta, kurioje draudžiama ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi su vandens siurbimu, gerinimu ir tiekimu. 5.8. hidrogeologinis langas Uolienų su padidėjusiu filtracijos koeficientu įtarpas vandensparoje ar mažai laidžiame vandeniui sluoksnyje, hidrauliškai sujungiantis du vandeningus sluoksnius. 5.9. sąlyginai (pusiau) izoliuotas vandeningas sluoksnis Vandensparomis ar mažai laidžiais vandeniui sluoksniais izoliuotas vandeningas sluoksnis. 5.10. infiltracinė vandenvietė Vandenvietė iš požeminio vandens telkinio, kurio eksploataciniai ištekliai dirbtinai papildomi. 5.11. krantinė vandenvietė Vandenvietė iš požeminio vandens telkinio, kurio eksploatacinių išteklių didelė dalis gali formuotis vandeniui infiltruojantis iš paviršinio vandens šaltinio. 5.12. mažai laidus vandeniui sluoksnis Virš vandeningo sluoksnio arba po juo slūgsantis sluoksnis, kurio vandeningų uolienų filtracijos koeficientas K≤ 10-2–10-3 m/parą. 5.13. mineralinis vanduo Vanduo, turintis įvairesnių mineralinių medžiagų negu įprastas geriamasis vanduo ir (arba) pasižymintis tam tikru fiziologiniu poveikiu. 5.14. mikrobinės taršos apribojimo juosta Sanitarinės apsaugos juosta, kurioje ribojama mikrobinė ir cheminė tarša. 5.15. neribotas vandeningas sluoksnis Sluoksnis, kurio vandens srauto tėkmei neturi įtakos hidrodinaminės ribos. 5.16. požeminio vandens telkinys Lokalizuota žemės gelmėse vandeningos sistemos dalis, iš kurios palankiomis gamtinėmis ir techninėmis sąlygomis galima ir ekonomiškai tikslinga imti vandenį, reikalingą žmonių poreikiams tenkinti. 5.17. regioninė vandenspara Vandenspara, kurią sudarančių uolienų filtracijos koeficientas K≤ 10-5–10-6 m/parą, o storis didesnis negu 60 m. 5.18. ribotas vandeningas sluoksnis Sluoksnis, kurio vandens srauto intensyvumą ir pobūdį lemia horizontalios hidrodinaminės ribos. 5.19. sanitarinės apsaugos zona (SAZ) Saugoma apie vandenvietę teritorija, kurioje nustatytos žemės naudotojų veiklą ribojančios sąlygos [4.5]. 5.20. sausas gruntas Gruntas, neprisotintas vandens. 5.21. vandenvietė Požeminio vandens telkinio dalis, kurioje sutelkti požeminio vandens kaptažo, pakėlimo ir perdavimo vartotojui įrenginiai bei vandens tiekimo reikalams išgaunamas vanduo. 5.22. vandenvietės kaptažo sritis Vandenvietės mitybos srities dalis, kurioje judančios požeminio vandens srauto dalelės pasiekia vandenvietę per jos egzistavimo laiką. 5.23. vandeningas sluoksnis Požeminį vandenį talpinantis sluoksnis. 5.24. vandenspara Vandeniui nelaidus sluoksnis, slūgsantis virš vandeningo sluoksnio arba po juo, o jį sudarančių uolienų filtracijos koeficientas K≤10-4 m/parą. 5.25. vandens kaptažo įrenginys Įrenginys požeminiam vandeniui paimti. IV. VANDENVIEČIŲ GRUPĖS IR POGRUPIAI 6. Lietuvos vandenvietės yra dviejų tipų – eksploatuojančios neribotus ir eksploatuojančios ribotus vandeningus sluoksnius. Pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu vandeniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu pobūdį jos yra suskirstytos į tris grupes, aštuonis pogrupius (A PRIEDAS). 7. Izoliuotus neribotus vandeningus sluoksnius daugiasluoksnėse storymėse eksploatuojančios gėlo požeminio vandens vandenvietės (I tipas) yra paplitusios šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje ir įrengtos spūdiniuose vandeninguose sluoksniuose, slūgsančiuose 100–250 m gylyje po triaso regionine vandenspara, storis 50–180 m. Šio tipo mineralinio vandens vandenvietės yra paplitusios beveik visoje Lietuvoje ir įrengtos po triaso ir giliau slūgsančiomis regioninėmis vandensparomis. Be to, šio tipo mineralinio vandens vandenvietes dar galima įrengti ir gana giliai (150–400 m gylyje), virš regioninių vandensparų slūgsančiuose ir vietinėmis vandensparomis saugiai perdengtuose daugiasluoksnės storymės apatiniuose vandeninguose sluoksniuose. 8. Gėlo ir mineralinio požeminio vandens vandenvietės, eksploatuojančios daugiasluoksnių storymių aukštesnius vandeningus sluoksnius Lietuvos lygumose, priskiriamos IIa1 pogrupiui, o aukštumose bei karstiniame regione – IIb1 pogrupiui. IIa1 pogrupio vandenviečių eksploataciniai sluoksniai iš viršaus izoliuoti nestorais, tačiau ribotais, mažai laidžiais vandeniui sluoksniais. IIb1 pogrupio vandenviečių eksploatuojami vandeningi sluoksniai tik sąlyginai izoliuoti, o pritekėjimas dažnai vyksta per hidrogeologinius langus. IIa2 ir IIb2 – prieupinės pusiau uždaros vandenvietės, eksploatuojančios daugiasluoksnių storymių vandeningus sluoksnius, daugiau (IIa2 pogrupis) ar mažiau (IIb2 pogrupis) izoliuotus nuo paviršinių vandens šaltinių. 9. IIIa pogrupiui priskiriamos vandenvietės, įrengtos neribotuose gruntinio vandens sluoksniuose. Gėlo vandens vandenviečių eksploatacinius išteklius sudaro tik gruntinio vandens srautas ir atmosferiniai krituliai, o mineralinio vandens eksploatacinius išteklius formuoja dar ir iš gilesnių sluoksnių atitekantis mineralinis vanduo. 10. IIIb1 ir IIIb2 pogrupiams priskiriamos prieupinės atviros krantinės gėlo ir mineralinio vandens ir infiltracinės gėlo vandens vandenvietės – tai padidintos rizikos vandenvietės. Jų eksploatuojami vandeningi sluoksniai tiesiogiai arba per neišlaikytas vandensparas turi ryšį su paviršinio vandens šaltiniais, pasipildo atvirų telkinių vandeniu arba atmosferos krituliais. V. VANDENVIEČIŲ IR VANDENTIEKIO VAMZDYNŲ SANITARINĖS APSAUGOS ZONOS 11. Siekiant išsaugoti požeminio vandens švarą vandenvietėje, yra sudaroma SAZ, kuri susideda iš trijų apsaugos juostų (1, 2, 3). Juostų skaičiaus padidinimo ar sumažinimo galimybę, atsižvelgdamos į vietos sąlygas, derina Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos. 12. Griežto režimo apsaugos juosta (1-oji juosta) skirta saugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažo įrenginius nuo nuolatinės, atsitiktinės arba tyčinės taršos. 13. Griežto režimo apsaugos juostos dydžiai: 13.1. I pogrupio vandenviečių – 15 m, suderinus su 11 punkte nurodytomis institucijomis, gali būti sumažinta iki gręžinio siurblinės matmenų; 13.2. IIa1 pogrupio vandenviečių – 30 m, suderinus gali būti sumažinta iki 15 m; 13.3. IIa2, IIb1 ir IIb2 pogrupio vandenviečių – 50 m, suderinus gali būti sumažinta iki 25 m; 13.4. IIIa pogrupio vandenviečių – 50 m, srauto pritekėjimo kryptimi juosta suderinus gali būti padidinta iki 75 m, o srauto ištekėjimo kryptimi gali būti sumažinta iki 25 m; 13.5. IIa2, IIb2, IIIb1 ir IIIb2 pogrupių vandenviečių griežto režimo apsaugos juosta nuo kraštinių gręžinių yra 50 m, o nuo infiltracinių įrenginių – 100 m. 14. Apribojimų juostos yra skirtos apsaugoti vandenvietę nuo mikrobinės (2-oji juosta) ir cheminės taršos (3-ioji juosta). 3-ioji juosta gali susidėti iš dviejų sektorių: 3a (kaptažo sritis gruntinio vandens horizonte) ir 3b (kaptažo sritis eksploatuojamame horizonte). 15. Mikrobinės taršos apribojimo (2-osios) juostos dydis visų tipų vandenvietėms turi būti toks, kad mikroorganizmai kaptažinio įrenginio nepasiektų būdami gyvybingi. Gruntinio vandens horizontuose mikroorganizmai išlieka gyvi iki 400 parų, o tarpsluoksniniuose vandeninguose horizontuose – 200 parų [4.4, 4.13]. 16. Cheminės taršos apribojimo (3-iosios) juostos 3a ir 3b sektorių matmenys apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad cheminiai teršalai, patekę į gruntinio vandens ar tiesiai į eksploatuojamą vandeningą sluoksnį, nepasiektų kaptažinio įrenginio per visą vandenvietės eksploatavimo laiką, t. y. 25–50 metų. 17. Atvirų vandenviečių cheminės taršos apribojimo juosta turi apimti visą vandenvietės kaptažo sritį. 18. Visų pogrupių vandenviečių mikrobinės ir cheminės taršos apribojimo juostos apskaičiuojamos analitiniais ir grafiniais metodais arba nustatomos analogijos būdu, matematiniu modeliavimu (kai vandenvietėje yra kelių tipų kaptažo įrenginiai, labai sudėtingos hidrogeologinės sąlygos, srauto struktūra) arba eksperimentiniu būdu [4.11, 4.12, 4.14]. 19. Paviršinio vandens telkinių (marių, upių, ežerų, tvenkinių) mikrobinės taršos apribojimo juosta nustatoma 500 m spinduliu, o cheminės taršos – 3 km atstumu nuo kranto, kuriame yra vandenvietė. 20. IIIb1 ir IIIb2 pogrupių vandenviečių mikrobinės ir cheminės taršos apribojimo juostos upėje gali sutapti. Jos nustatomos pasroviui už 250 m nuo kraštinių kaptažinių įrenginių. Upėje prieš srovę mikrobinės ir cheminės taršos apribojimo juostos prilyginamos apskaičiuotam vandenvietės cheminės taršos apribojimo juostos pločiui. Paviršinio vandens kokybė turi atitikti infiltracijai skirto vandens reikalavimus. 21. IIIb1 ir IIIb2 pogrupių vandenvietėse nutekamojo vandens išleistuvai į upę iki cheminės taršos apribojimo juostos ribos turi būti įrengti tik tokiu atstumu, kurio pakanka paviršiniam vandeniui apsivalyti nuo cheminių ir mikrobinių teršalų [4.13]. 22. Vandentiekio vamzdynų SAZ eina lygiagrečiai su vamzdynu. Tiesiant magistralinio vandentiekio vamzdyną per užstatytą teritoriją, atstumai gali būti sumažinti, suderinus su vietos visuomenės sveikatos priežiūros įstaiga [4.7]. 23. Vandenviečių SAZ apribojimo juostos turi būti pažymėtos vietovėje ir teritorijų planavimo dokumentuose. Griežto režimo apsaugos juosta turi būti aptverta ir saugoma. Mikrobinės taršos apribojimo juosta turi būti pažymėta specialiais riboženkliais. Cheminės taršos apribojimo juosta turi būti pažymėta teritorijų planavimo dokumentuose [4.3, 4.6, 4.7, 4.8]. 24. Vandenviečių projektas turi būti suderintas nustatyta tvarka. 25. Lietuvos vandenviečių pogrupiai pagal eksploatuojamų vandeningų sluoksnių izoliuotumą ir taršos rizikos laipsnį pateikti šios higienos normos A ir C PRIEDUOSE. 26. Vandenvietės projektas turi būti rengiamas atsižvelgiant į vandens tiekimo sistemos plėtros perspektyvą. 27. Visų pogrupių vandenviečių SAZ juostose į požeminius vandeningus sluoksnius draudžiama išleisti valytus ir nevalytus pramoninius, buitinius nutekamuosius vandenis, nuodingąsias, radioaktyviąsias ir kenksmingas chemines medžiagas. 28. Už higienos normos pažeidimus griežto režimo juostoje (neaptverta griežto režimo sanitarinės apsaugos juosta, nenušienauta, neprižiūrima teritorija, deginama žolė, nedažytos šachtos, nenudažyti vamzdynai, nėra čiaupų vandens pavyzdžiams paimti, neuždengtos, nesandarios šachtos, neveikia vandens gerinimo įrenginiai, darbuotojai dirba nepasitikrinę sveikatos, neišklausę higienos įgūdžių kurso) atsako vandenvietės šeimininkas. 29. Už higienos normų pažeidimus mikrobinės ir cheminės taršos juostose atsako juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie užsiima ūkine veikla šiose zonose. 30. Vandenvietės SAZ kontroliuoja Sveikatos apsaugos ir Aplinkos ministerijų įgaliotos institucijos: regionų aplinkos apsaugos agentūros, visuomenės sveikatos centrai ir jų filialai. ______________ A PRIEDAS (informacinis) LIETUVOS VANDENVIEČIŲ TIPAI, GRUPĖS IR POGRUPIAI Vandenviečių tipai Eksploatuojančios neribotus vandeningus sluoksnius Eksploatuojančios ribotus vandeningus sluoksnius Vandenviečių grupės ir pogrupiai Uždaros Pusiau uždaros Atviros Uždaresnės Atviresnės Daugiasluoksnėse storymėse Prieupinės Daugiasluoksnėse storymėse Prieupinės Gruntinės Krantinės Infiltracinės I IIa1 IIa2 IIb1 IIb2 IIIa IIIb1 IIIb2 Gėlo vandens vandenviečių skaičius Lietuvoje 25 106 7 86 17 8 10 2 Mineralinio vandens vandenviečių skaičius Lietuvoje 24 1 5 - 5 - 1 - ______________ B PRIEDAS (privalomasis) ŪKINĖS VEIKLOS REGULIAVIMAS VANDENVIEČIŲ SAZ JUOSTOSE SAZ juostos Draudžiama ūkinė veikla Griežto režimo apsaugos juosta (1-oji juosta) Bet kokia ūkinė veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens eksploatavimu, jo gerinimu ir tiekimu. III b1 ir III b2 pogrupių vandenviečių šioje juostoje į paviršinio vandens telkinius draudžiama išleisti nutekamuosius vandenis, maudytis, skalbti, žvejoti, girdyti ir ganyti gyvulius, naudoti chemines medžiagas ir trąšas, imti iš upės dugno smėlį, gilinti upės vagą. Mikrobinės taršos apribojimo juosta (2-oji juosta) Visų II ir III pogrupių vandenviečių, turinčių kaptažo sritį gruntinio vandens horizonte, teritoriją draudžiama teršti šiukšlėmis, mėšlu, srutomis, buitinėmis ir pramoninėmis atliekomis, statyti tepalų, degalų, mineralinių, nuodingųjų medžiagų sandėlius, degalines, atliekų rinktuvus, pramoninių atliekų saugyklas ir kitus objektus, kurie gali chemiškai užteršti požeminius ir atvirus vandens telkinius; steigti kapines, užkasti kritusius gyvulius, įrengti asenizacijos, filtracijos laukus, mėšlo saugyklas, siloso tranšėjas, statyti gyvulininkystės ir paukštininkystės įmones, nuotėkų valymo įrenginius bei kitus objektus, kurie gali bakteriologiškai užteršti vandenį; naudoti organines ir mineralines trąšas, nuodingus chemikalus, gilinti upės dugną, imti smėlį iš upės dugno, ganyti gyvulius 300 m pločio pakrantės juostoje. III pogrupio vandenvietėse, be aukščiau išvardytų veiklos rūšių, draudžiama gyvenamųjų ir visuomeninių namų statyba. Cheminės taršos apribojimo juosta (3-ioji juosta) Visų II ir III pogrupių vandenvietėse, turinčiose kaptažo sritį gruntinio vandens horizonte, draudžiama statyti mineralinių trąšų, nuodingųjų chemikalų, degalų ir tepalų požeminius ir antžeminius sandėlius, įrengti nuodingų atliekų saugojimo aikšteles, sąvartynus, naudoti chemikalus. ______________ C PRIEDAS (informacinis) SVARBESNĖS LIETUVOS GĖLO IR MINERALINIO VANDENS VANDENVIETĖS Vandenvietės pavadinimas /gręžinių skaičius/ Vietovė Vandenvietės pogrupis Eksploatuojamo horizonto geologinis indeksas Eksploatuojančios organizacijos pavadinimas 1. Gėlo vandens vandenvietės 1. Agluonėnų/5/ Klaipėdos r. IIa1 K2 Agluonėnų seniūnija 2. Akademijos Kėdainių r. IIa1 D3-2Šv-up SP UAB „Akademijos kom. paslaugos“ 3. Aleksandravo Plungės r. I P2 Šateikių seniūnija 4. Anykščių /11/ Anykščiai IIb1 D3-2Šv-up SP UAB „Anykščių vandenys“ 5. Antalieptės /2/ Zarasų r. IIb1 D3-2Šv-up SP UAB „Utenos vandenys“ 6. Antanavo /4/ Marijampolės r. IIa1 Q(agIII), K2 AB „Stumbras“, Antanavo spirito gamykla 7. Ariogalos Raseinių r. IIb1 D3st SP UAB „Ariogalos kom. paslaugos“ 8. Ariogalos Raseinių r. IIIa Q(aIV) 9. Astravo /1/ Biržų r. IIa1 D3-2Šv-up AB „Siūlas“ 10. Atominės elektrinės Visaginas IIb1 D3-2Šv-up Ignalinos valstybinė atominė elektrinė 11. Aukštadvario Trakų r. IIb1 Q(agIII) UAB „Aukštadvario kom. paslaugos“ 12. Aukštelkų Radviliškio r. IIb1 D3st UAB „Aukštelkų kom. ūkis“ 13. Avilių /2/ Zarasų r. IIb1 D3-2Šv-up SP UAB „Utenos vandenys“ 14. Avižienių Vilniaus r. IIb1 Q(agII-Ižm-
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.