LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL RESPUBLIKINĖS REIKŠMĖS ARCHEOLOGIJOS PAMINKLŲ, TAIP PAT JŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ PAPILDOMŲ SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO 1992 m. lapkričio 4 d. Nr. 832 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti papildomą respublikinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (pridedama).
2. Patvirtinti papildomą senovės gyvenviečių – respublikinės reikšmės kompleksinių archeologijos paminklų sudėtinių dalių sąrašą (pridedama). LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS ALEKSANDRAS ABIŠALA ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 832 Respublikinės reikšmės archeologijos paminklai Paminklo Nr. Paminklo pavadinimas, situacija Klaipėdos miestas Paminklo adresas 1867 Senovės gyvenvietė I yra 0,75 km į v. ir p. v. nuo Žardės piliakalnio, 0,3 km į v. nuo Žardės k. kapinių, 0,2 km į p. v. nuo Žardės-Laistų kelio ir tiek pat į š. r. nuo Smeltalės u. ir bevardžio u. santakos, Smeltalės u. deš. ir bevardžio u. kair. kr., Žardės k. p. v. pakraštyje, kalvoje Klaipėda (Žardė) 1868 Senovės gyvenvietė II yra 0,6 km į v. nuo Žardės piliakalnio, 0,55 km į r. ir š. r. nuo Smeltalės u. ir bevardžio u. santakos, 0,3 km į š. nuo Smeltalės u. deš. kr., 0,2 km į š. v. nuo Žardės k. kapinių ir tiek pat į š. r. nuo Žardės senovės gyvenvietės I, į p. ir p. v. nuo Žardės-Laistų kelio Klaipėda (Žardė) 1869 Senovės gyvenvietė III yra 0,3 km į p. r. nuo Žardės senovės gyvenvietės II, 0,25 km į p. v. nuo Žardės piliakalnio, 0,1 km į r. nuo Žardės-Laistų kelio ir 0,05 km ta pačia kryptimi nuo Žardės k. kapinių, Smeltalės u. deš. kr. Tyrinėta 1990 metais Palangos miestas Klaipėda (Žardė) 1870 Akmens amžiaus gyvenvietė yra Palangos m. v. dalyje, 0,05 km į š. nuo S. Daukanto ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžos, Rąžės u. kair. kr., abipus S. Daukanto gatvės. Tyrinėta 1958 metais Palanga 1871 Senkapiai su XIV-XV m. e. a. kapais yra Palangos botanikos parko vidurinėje dalyje, 0,1 km į p. nuo Palangos buv. dvaro rūmų, kalvelėje, vad. Žemaičių kalneliu. Tyrinėta 1990 metais Palanga 1872 Senovės gyvenvietė I yra Palangos botanikos parko vidurinėje dalyje, 0,1 km į p. nuo Palangos buv. dvaro rūmų, kalvelėje, vad. Žemaičių kalneliu, ir jos pašlaitėse. Tyrinėta 1990 metais Palanga 1873 Senovės gyvenvietė II yra Palangos m. p. dalyje, 0,7 km į p. nuo Vytauto g. bei Dariaus ir Girėno g. sankryžos, 0,45 km į p. r. nuo Palangos buv. dvaro rūmų ir 0,1 km į v. ir š. v. nuo Klaipėdos-Liepojos (Latvijos Respublika) kelio, į r. nuo Palangos botanikos parko ir Vytauto g., Palangos mš., kv. Nr. 110 š. dalyje, į p. ir p. v. nuo vandenvietės. Tyrinėta 1987–1989 metais Palanga 1874 Senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra Palangos m. centrinėje dalyje, abipus Rąžės u. ir Vytauto g. Ribos: š. – nuo Smilčių g. ir Jūratės g. sankryžos eina Jūratės g., Maironio g., Gintaro g., J. Janonio g. ir vėl Jūratės g. (iki K. Poželos g.); r. – nuo Jūratės g. eina K. Poželos g., J. Piktuižio g. ir Plytų g. (iki Rąžės g.); p. Palanga 1875 Dvarvietė yra 0,9 km į š. r. nuo Kalvarijų bažnyčios, į p. nuo Vilniaus (Santariškių)-Naujųjų Verkių kelio, šalia Vilniaus (Žirmūnų mikrorajonas)-Verkių-Naujųjų Verkių kelio (kelias juosia dvarvietę iš p., r. ir š.), Neries u. deš. krante. Tyrinėta 1989–1991 metais. Alytaus rajonas Vilnius (Verkiai) 1876 Senovės gyvenvietė yra Suvingio ež. saloje. Tyrinėta 1980 metais Daugų apyl., Rimėnų k. (Suvingio ež.) 1877 Senkapiai yra 0,12 km į š. nuo kelio, jungiančio Pupasodžio k. su Alytaus-Seirijų keliu, 0,85 km į r. ir š. r. nuo Nuotakos u. pralaidos šiame kelyje, 0,2 km į v. nuo Pupasodžio k. mokyklos. Tyrinėta 1983 metais Miroslavo apyl., Pupasodžio k. 1878 Pilkapiai yra 0,1 km į p. nuo Pivašiūnų-Dusmenų kelio, 0,43 km į p. v. nuo Ilgio ež. p. kr., 1,4 km į p. r. nuo Pivašiūnų vid. mokyklos Pivašiūnų apyl., Sudvariškių k. 1879 Senkapiai yra 0,14 km į p. r. nuo kelio, vedančio iš Makniūnų k. į Kauno-Gardino plentą, 0,8 km į š. r. nuo Makniūnų-Raitininkų kelio, 0,5 km į p. nuo Lydekininkų k. kapinių Raitininkų apyl., Lydekininkų k. 1880 Senkapiai yra 0,55 km į p. r. nuo Žuvintų-Verebiejų kelio, 0,5 km į r. nuo Simno-Aleknonių kelio, 0,55 km į p. v. nuo Aleknonių k. gamybinio centro, Aleknonių k. p. pakraštyje esančioje kalvelėje. Tyrinėta 1983 metais Anykščių rajonas Simno apyl., Aleknonių k. 1881 Dvarvietė yra 0,25 km į p. r. nuo Anykščių-Rubikių geležinkelio tilto per Šventosios u. ir 0,2 km į p. r. nuo Šventosios u. kair. kr. (prie jos santakos su Anykštos u.), 0,06 km į p. v. nuo geležinkelio, į š. r. nuo Anykštos u. deš. kr. P. v. riba eina Anykštos u. deš. kr., š. v. – Šventosios u. slėnio šlaitu, š. r. – Dvaro g., p. r. – J. Biliūno gatve. Tyrinėta 1990 ir 1991 metais Anykščiai 1882 Senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra Šventosios u. kair. kr., Anykščių m. centrinėje dalyje. Ribos: š. – nuo Šventosios u. užtvankos į r. iki J. Jablonskio g., toliau J. Jablonskio g., Parko g. ir nuo jos posūkio į r. iki Pergalės g.; r. – Pergalės g. iki Dariaus ir Girėno g.; p. – Dariaus ir Girėno g. į v. iki š. v. valstybinės įmonės „Anykščių vynas“ teritorijos kampo ir nuo jo į p. pagal įmonės teritorijos ribą iki Šaltinio g., Šaltinio g. į v. iki Vilniaus g. ir Šaltinio g. sankryžos ir nuo jos – į š. v. iki Šventosios u. kair. kr.; v. – Šventosios u. kair. kr. iki užtvankos. Tyrinėta 1990 metais Anykščiai 1883 Senovės gyvenvietė yra 0,7 km į p. v. nuo Šeimyniškėlių piliakalnio, 0,35 km į v. ir p. v. nuo Šeimyniškėlių senkapių, 0,25 km į r. nuo Šventosios u. kair. kr., 0,15 km į š. ir š. v. nuo Anykščių-Rokiškio kelio ir tiek pat į š. nuo Piestupio u. deš. kr., mažo bevardžio u. deš. krante Anykščiai (Šeimyniškėliai) 1884 Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 1,1 km į p. r. nuo Anykščių-Rubikių ir Anykščių-Molėtų kelių sankryžos, 0,8 km į p. ir p. r. nuo J. Biliūno antkapinio paminklo ir 0,5 km į š. r. nuo Liudiškių k. š. r. pakraščio, į r. nuo Anykščių-Molėtų kelio, Šaltupio u. deš. kr., mš. Senovės gyvenvietė yra į š. r. ir p. r. nuo piliakalnio. Tyrinėta 1990 metais Anykščių apyl., Liudiškių k. 1885 Senovės gyvenvietė yra 0,85 km į r. ir p. r. nuo Anykščių-Rubikių ir Anykščių Anykščių apyl., Liudiškių k. (Anykščių vnk.) 1886 Senkapiai yra 2 km į š. v. nuo Vašuokėnų k. fermų, 1,1 km į š. nuo Meiluškių ež. š. kr., 0,7 km į š. r. nuo Vašuokėnų-Surdegio keliuko, į š. nuo Meiluškių k. ir į v. nuo Naujasėdžio k., Pasekų mš. r. pakraštyje ir Naujasėdžio mš. š. v. pakraštyje, abipus Meiluškių-Naujasėdžio keliuko Ignalinos rajonas Troškūnų apyl., Naujasėdžio k. 1887 Pilkapiai yra 1,5 km į š. r. nuo Kylatrakio k. r. pakraščio, 1,3 km ta pačia kryptimi nuo Ignalinos-Dūkšto kelio, 0,45 km į v. ir š. v. nuo Vilniaus-Daugpilio geležinkelio, mš., kv. Nr. 58 r. dalyje Ingalinos apyl., Kylatrakio k. (buv. Balteniškės k.) 1888 Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 1,2 km į v. nuo Meškėnų-Papravalės-Dindų kelio, 0,65 km į p. ir p. v. nuo Pravalo ež. p. v. kr. ir 0,55 km į p. r. nuo Pavajuonio (Cegelnios)-Pipiriškės kelio, Vajuonio ež. š. ir š. r. kr., miške. Senovės gyvenvietė yra r. ir p. r. papėdėse Ignalinos apyl., Papravalės k. 1889 Pilkapiai yra 0,45 km į p. r. nuo Pavajuonio (Cegelnios)-Pipiriškės kelio, 0,4 km į p. ir p. v. nuo Pravalo ež. p. v. kr. ir 0,15 km į š. r. nuo Vajuonio ež. š. ir š. r. kr., į š. nuo Papravalės piliakalnio, mš., abipus keliuko. Tyrinėta 1907 metais Ignalinos apyl., Papravalės k. 1890 Piliakalnis yra 0,35 km į š. v. nuo Zablatiškės-Senojo Daugėliškio-Mikalavo kelio, Senojo Daugėliškio k. š. v. dalyje, 0,1 km į r. nuo fermų, į š. nuo kaimo keliuko, Virėkštos ež. p. krante Naujojo Daugėliškio apyl., Senojo Daugėliškio k. 1891 Piliakalnis yra 1 km į v. ir p. v. nuo Čeberakų k., 0,45 km į š. ir š. v. nuo Samanio ež. š. v. kr., Gaidės k. (Vilkabalio) mš., kv. Nr. 197 p. dalyje Rimšės apyl., Čeberakų k. (Pasamanės k.) 1892 Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 0,25 km į v. nuo Vidiškių-Ažušilės-Mažulionių kelio, Ažušilės k. p. v. dalyje, į p. nuo šio kaimo gatvės. Senovės gyvenvietė yra p. ir p. r. papėdėje Jonavos rajonas Vidiškių apyl., Ažušilės k. 1893 Piliakalnis yra 0,1 km į p. nuo Neries u. kair. kr., 0,1 km į p. r. nuo Neries ir jos kair. bevardžio intako santakos, į p. nuo Jonavos-Žaslių kelio, Gaižiūnų mš., kv. Nr. 40/31 š. v. kampe Dumsių apyl., Ruklos k. 1894 Pilkapiai I yra 2,6 km į p. r. nuo Padaigų k. fermų, 1,9 km į š. nuo Neries u. ir Lietaukos (Lietavos) u. santakos, 0,25 km į r. nuo Neries u. deš. kr. ir 0,15 km į p. v. nuo pievos, vad. Karčemka, Kernaviškio mš., kv. Nr. 60 v. pakraštyje, į r. nuo Padaigų-Keižonių (Pagunių) kelio Upninkų apyl., Padaigų k. 1895 Pilkapiai II yra 1,5 km į š. nuo Neries u. ir Lietaukos (Lietavos) u. santakos, 0,5 km į r. nuo Neries u. deš. kr., 0,35 km į p. ir p. r. nuo Padaigų pilkapių I ir 0,2 km į r. nuo Padaigų-Keižonių (Pagunių) kelio, Kernaviškio mš., kv. Nr. 64 š. dalyje, abipus Padaigų-Gegučių keliuko Jurbarko rajonas Upninkų apyl., Padaigų k. 1896 Senovės gyvenvietė yra 0,8 km į š. ir š. v. nuo Varnaičių senkapių, 0,4 km į p. ir p. r. nuo tilto per Šešuvio u. Tauragės-Šimkaičių kelyje, 0,15 km į p. nuo šio kelio, 0,1 km į š. ir š. r. nuo Šešuvio u. kair. kranto Eržvilko apyl., Stiegvilų k. 1897 Senovės gyvenvietė yra 1,55 km į š. ir š. r. nuo Seredžiaus piliakalnio ir 0,1 km ta pačia kryptimi nuo Seredžiaus-Padubysio kelio sankryžos su Motiškių k. gatve, 0,55 km į š. v. nuo Pieštvės u. užtvankos, vietovėje, vad. Varle Seredžiaus apyl., Pieštvėnų k. 1898 Senkapiai yra 0,14 km į š. nuo Kauno-Jurbarko kelio, 0,03 km į r. nuo Skirsnemunės k. devynmetės mokyklos pastato r. sienos, mokyklos stadione Kauno rajonas Skirsnemunės apyl., Skirsnemunės k. 1899 Dvarvietė yra 0,25 km į š. v. nuo Neries u. deš. kr., 0,04 km į p. v. nuo Lapių (Mažųjų Lapių) k. kapinių, į p. v. nuo Lapių-Didžiųjų Lapių kelio. Tyrinėta 1989 metais Kelmės rajonas Domeikavos apyl., Lapių mstl. (buv. Mažųjų Lapių k.) 1900 Pilkapiai yra 1,05 km į p. r. nuo Kalniškės k. kapinių, 0,9 km į p. v. nuo Darbučių k. kapinių, 0,8 km į v. nuo Dubysos u. deš. kr., 0,7 km į v. ir š. v. nuo Sarapiniškių k. kapinių ir 0,25 km į p. nuo Lukojaus u. deš. kr., miške Grimzių apyl., Palukojo k. 1901 Alkakalnis, vad. Medžiokalniu, yra 0,95 km į š. nuo Kražių bažnyčios ir 0,4 km į š. r. nuo Kražantės u. kair. kr., į š. nuo Kražių mstl., į r. nuo Kražių-Pamedžiokalnio-Kalnyčių kelio, Medžiokalnio mš., kv. Nr. 17 Kražių apyl., Kražių mstl. 1902 Pilkapiai yra 0,9 km į p. nuo Kelmės-Tytuvėnų kelio, 0,4 km į š. nuo Dubysos ir Lankupio u. santakos ir 0,15 km ta pačia kryptimi nuo Dubysos deš. kr., ties jos kilpa, miškelyje Liolių apyl., Maironių k. (buv. Saudininkų k.) 1903 Senkapiai yra 1,1 km į r. ir š. r. nuo Baldegių k. fermų, 0,9 km į v. nuo Kaimalės k. fermų ir 0,5 km į p. nuo Kuprės u. ištakų, į r. nuo Kelmės-Raseinių kelio Liolių apyl., Naukaimio k. 1904 Senovės gyvenvietė yra 1,2 km į v. nuo Titvydiškės k. fermų, 0,55 km į r. nuo Paklibakių (Pavenčio) k. kapinių ir 0,2 km į p. nuo Ventos u. deš. kr., į v. nuo Paklibakių senkapių Šaukėnų apyl., Paklibakių k. 1905 Pilkapis yra 0,95 km į p. r. nuo Durupio kair. kr., 0,65 km į p. ir p. r. nuo Jagminiškės k. fermų, 0,55 km į p. v. nuo Agailių k. kapinių ir 0,2 km į v. nuo Tytuvėnų-Kiaunorių kelio Tytuvėnų apyl., Jagminiškės k. 1906 Pilkapis yra 1,55 km į š. ir š. v. nuo Kubilių (Papušynio) piliakalnio, 0,55 km į p. nuo Dubysos ir Medaus u. santakos, 0,35 km į š. r. nuo buvusio Pabariukų pilkapio ir 0,5 km į š. nuo Pabariukų (Eimančių) k. kapinių Tytuvėnų apyl., Pabariukų k. (Eimančių k.) 1907 Pilkapiai yra 0,7 km į š. v. nuo Akmenių k. kapinių, tiek pat į š. ir š. v. nuo Akmenių (Galinių) k. kapinių ir buv. pilkapių, 0,45 km į p. v. nuo Kelmės-Kalniškių kelio ir 0,25 km į p. r. nuo Perkūniškės pilkapio, mš., kv. Nr. 58 p. r. dalyje Vaiguvos apyl., Akmenių k. (Perkūniškės k.) 1908 Pilkapis yra 0,7 km į r. nuo Perkūniškės (Šiaulaičių) k. kapinių, vad. Perkūnkalniu, 0,5 km į p. v. nuo Kelmės-Kalniškių kelio ir 0,25 km į š. v. nuo Akmenių (Perkūniškės) pilkapių, mš., kv. Nr. 58 v. pakraštyje Vaiguvos apyl., Perkūniškės k. 1909 Pilkapis yra Tolišių senkapių teritorijoje Klaipėdos rajonas Vaiguvos apyl., Tolišių k. 1910 Senkapiai yra 0,1 km į p. r. nuo tilto per Minijos u. Baičių-Dovilų kelyje, šalia šio kelio (į š. r. nuo jo), 0,2 km į p. nuo Minijos u. ir Švokšlės u. santakos, Švokšlės u. kair. krante. Tyrinėta 1989–1990 metais Lazdijų rajonas Dovilų apyl., Baičių k. 1911 Senovės gyvenvietė yra 1,4 km į š. r. nuo Teizų k. fermų, 1,3 km į š. ir š. v. nuo Sutrės u. įtekėjimo į Dusios ež., 0,9 km į r. ir p. r. nuo Barčių-Teizų kelio ir 0,1 km į š. v. nuo Zebrėnų k., į r. nuo Zebrėnų-Barčių kelio, Dusios ež. v. ir p. v. kr. ir bevardžio u. deš. kr., į p. nuo jo įtekėjimo į Dusios ežerą Molėtų rajonas Teizų apyl., Zebrėnų k. 1912 Akmens a. gyvenvietė I yra 1,3 km į r. nuo Molėtų-Pabradės kelio, 0,1 km į v. nuo Išnarų ež., 0,75 km į p. r. nuo Išnarų ir Vašuoko ež. susiliejimo, 0,4 km į r. ir p. r. nuo Užtilčių kaimo Inturkės apyl., Užtilčių k. 1913 Akmens a. gyvenvietė II yra 0,07 km į š. v. nuo akmens a. gyvenvietės I, 0,25 km į v. nuo Išnarų ež., apie 0,3 km į r. nuo Užtilčių kaimo Pakruojo rajonas Inturkės apyl. Užtilčių k. 1914 Senkapiai yra į v. nuo Beržtalio u. kair. kr., abipus Joniškio-Vaškų ir Linkuvos-Geručių kelių, Žeimelio mstl. centrinėje ir š. r. dalyje Plungės rajonas Žeimelio apyl., Žeimelio mstl. 1915 Piliakalnis II yra 0,2 km į p. nuo Mesėdžių-Varduvos kelio ir 0,1 km į p. r. nuo Gegrėnų senkapių I, į p. nuo Gegrėnų piliakalnio I ir senkapių II, į r., p. ir š. r. nuo deš. bevardžio Varduvos u. intako deš. kr., jo kilpoje Žemaičių Kalvarijos apyl., Gegrėnų k. 1916 Senkapiai I yra 0,15 km į r. nuo Gegrėnų senkapių II ir 0,1 km į p. nuo Medsėdžių-Varduvos kelio, į š. ir š. r. nuo Gegrėnų piliakalnio I Šakių rajonas Žemaičių Kalvarijos apyl., Gegrėnų k. 1917 Žalvario a. gyvenvietė yra Nemuno u. kair. kr., 0,02 km į š. r. nuo Klangių k., į š. r. nuo Kauno-Kriūkų kelio Kriūkų apyl., Kriūkų mstl. (Klangių k.) 1918 Senovės gyvenvietė yra 0,25 km į v. nuo Nemuno u. kair. kr., 0,2 km į š. r. nuo Kauno-Kriūkų kelio, į p. v. ir š. r. nuo Mikytų senkapių Lekėčių apyl., Mikytų k. (Pavilkijo k.) 1919 Senovės gyvenvietė yra 0,4 km į p. nuo Nemuno u. kair. kr., 0,35 km į š. v. nuo Kauno-Kriūkų kelio ir kelio į Lekėčius sankryžos, 0,19 km į r. nuo Nosiedų k., 0,28 km į š. r. nuo Kauno-Kriūkų kelio Šalčininkų rajonas Lekėčių apyl., Pavilkijo k. (Nosiedų k.) 1920 Pilkapiai yra 0,6 km į v. ir p. v. nuo Žlaugtų k. gamybinio centro, 0,5 km į š. r. nuo Žališkių-Mištautonių-Širvių kelio, 0,25 km į v. nuo Žlaugtų k. p. v. sodybų ir 0,15 km į š. ir š. r. nuo Akmenos (Kamenos) u. deš. kr., miškelyje Šilalės rajonas Šalčininkų apyl., Žlaugtų k. 1921 Piliakalnis yra 0,75 km į p. nuo Kryžkalnio-Rietavo kelio, 0,1 km į š. r. nuo Yžnės u. kair. kr., 0,8 km į p. v. nuo Trako k. v. pakraščio Šilutės rajonas Kaltinėnų apyl., Gedminiškės k. (Trako k.) 1922 Piliakalnis yra 1,3 km į š. r. nuo Juodežerio ež., 1 km į p. ir p. r. nuo Šereitlaukio senkapių, 0,55 km į v. nuo Nemuno deš. kr., 0,25 km ta pačia kryptimi nuo kelio, jungiančio Vilkyškių mstl. su Rygos-Sovietsko keliu, Rambyno g-jos Šereitlaukio mš., kv. Nr. 74 r. kampe Vilkyškių apyl., Šereitlaukio k. 1923 Senovės gyvenvietė yra 1,05 km į š. ir š. r. nuo Šereitlaukio piliakalnio, 0,65 km į r. nuo Šereitlaukio senkapių, 0,3 km į š. v. nuo Nemuno ir Jūros santakos ir tiek pat į š. r. nuo kelio, jungiančio Vilkyškių mstl. su Rygos-Sovietsko keliu, 0,05 km į v. nuo Jūros u. deš. kr., kalvoje Širvintų rajonas Vilkyškių apyl., Šereitlaukio k. 1924 Senovės gyvenvietė yra 0,8 km į p. v. nuo Širvintos u. ir Beržės u. santakos, 0,6 km į p. r. nuo Širvintų-Bružų kelio, 0,15 km į š. v. nuo Staviškių k. sodybų ir 0,05 km į p. v. nuo Širvintų-Ukmergės kelio, Beržės u. deš. krante Širvintų apyl., Staviškių k. 1925 Senovės gyvenvietė yra 0,9 km į v. ir š. v. nuo Neries u. ir Praustuvės u. santakos, 0,8 km į v. nuo Ramoniškių k. v. pakraščio, 0,2 km į p. v. nuo Ardiškio pilkapių I, 0,15 km į p. nuo Neries u. ir Pavinkšnės u. santakos, Neries u. deš. kr., į p. nuo Ardiškio k. p. sodybos Musninkų apyl., Ardiškio k. 1926 Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 0,75 km į p. r. nuo Kernavės bažnyčios, 0,65 km į r. nuo Neries u. ir Kernavėlės u. santakos, 0,4 km į p. r. nuo Kernavės piliakalnio, vad. Lizdeikos kalnu, Kernavės u. deš. krante. Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio Musninkų apyl., Kernavės mstl. (Kriveikiškio k.) 1927 Senovės gyvenvietė yra 1,35 km į p. nuo Kernavės bažnyčios, 1,05 km į p. nuo Kernavės piliakalnio, vad. Aukuru, Neries u. deš. ir Kernavės u. kair. kr., jų santakoje, į š. v. nuo Kernavės-Semeniškių kelio Švenčionių rajonas Musninkų apyl., Semeniškių k. 1928 Pilkapiai yra 0,7 km į š. v. nuo Švenčionių-Naujo Strūnaičio kelio, 0,2 km į v. nuo Akulierių (Akulenio) ež. ir tiek pat į š. r. nuo Ežerinčiškės k., į š. v. nuo kelio, jungiančio Ežerinčiškės k. su Švenčionių-Naujo Strūnaičio keliu, miške Cirkliškio apyl., Ežerinčiškės k. 1929 Pilkapis yra 0,6 km į v. ir š. v. nuo Švenčionių-Naujo Strūnaičio kelio, 0,35 km į š. r. nuo Ežerinčiškės k. š. r. pakraščio, 0,2 km į š. v. nuo Ežerinčiškės pilkapių ir 0,1 km į š. ir š. v. nuo Akulierių (Akulenio) ež. š. ir š. v. kranto, į p. ir p. r. nuo kelio, jungiančio Ežerinčiškės k. su Švenčionių-Naujo Strūnaičio keliu, miške Cirkliškio apyl., Ežerinčiškės k. 1930 Pilkapiai yra 0,8 km į v. ir p. v. nuo Mėžionių k. v. pakraščio, 0,45 km į š. nuo Paulinavo vnk., 0,3 km į r. ir š. r. ir 0,25 km į v. ir š. v. nuo Miežio u. deš. kr., Paulinavo mš., kv. Nr. 66 p. pakraštyje ir kv. Nr. 4 š. v. kampe, į š. v. nuo Mėžionių-Paulinavos-Sarių keliuko. Tyrinėta 1894 ir 1934 metais Cirkliškio apyl., Mėžionių k. (Paulinavo vnk.) 1931 Pilkapiai III yra 0,6 km į r. ir p. r. nuo Sarių ež. r. kr., 0,55 km į p. ir p. v. nuo Peršaukščio ež. p. v. kr., 0,25 km į š. ir š. v. nuo Peršaukščio (Kasčiukų) pilkapių II ir 0,1 km į v. nuo Peršaukščių (Kasčiukų) pilkapių I, į v. nuo Vilniaus-Švenčionių kelio, mš., kv. Nr. 13 vidurinėje ir p. v. dalyje Cirkliškio apyl., Peršaukščio k. (Strūnaičio apyl., Kasčiukų k.) 1932 Piliakalnis su senovės gyvenviete yra 0,65 km į r. nuo Baliulių k. p. r. pakraščio, 0,1 km į p. r. nuo tilto per Meros u. Pabradės-Lentupio glžk. ir 0,07 km į p. ir p. r. nuo minėto glžk., Meros u. deš. kr., Zalavo mš., kv. Nr. 108 v. dalyje. Senovės gyvenvietė yra į p. nuo piliakalnio Pabradės apyl., Baliulių k. 1933 Pilkapiai yra 0,75 km į š. v. nuo Baliulių piliakalnio, 0,45 km į r. ir š. r. nuo Baliulių mokyklos, 0,3 km į r. ir p. r. nuo tilto per Meros u. Vilniaus-Švenčionių kelyje ir 0,13 km į r. ir š. r. nuo Meros u. deš. kr., Zalavo mš., kv. Nr. 107 š. dalyje, į p. v. nuo Vilniaus-Švenčionių kelio Pabradės apyl., Baliulių k. 1934 Pilkapiai yra 2,2 km į p. nuo Melagėnų k. p. pakraščio, 1,6 km į p. v. nuo Švenčionėlių-Sarių kelio, 0,65 km į v. ir š. v. nuo Pakarvinės k. v. pakraščio, 0,25 km ta pačia kryptimi nuo Karvinės u. deš. kr. ir 0,1 km į p. v. nuo Melagėnėlių vnk., Melagėnų mš., kv. Nr. 153 p. pakraštyje ir kv. Nr. 156 š. pakraštyje, abipus kv. linijos Sarių apyl., Melagėnėlių vnk. 1935 Pilkapiai III yra 0,9 km į š. v. nuo Melagėnų k. vakarinio pakraščio, 0,2 km į r. ir p. r. nuo Žeimenos u. kair. kr., 0,15 km į p. r. nuo Liūlinės vnk., 0,1 km į p. ir p. v. nuo Liūlinės pilkapių I ir 0,05 km į r. ir p. r. nuo Vilniaus-Daugpilio glžk., į p. ir p. r. nuo Švenčionėlių-Sarių kelio, miške Švenčionėlių apyl., Liūlinės vnk. 1936 Pilkapiai yra 1,2 km į r. nuo Švenčionių-Reškutėnų kelio, 0,95 km į p. r. nuo Juodyno k., 0,65 km į r. ir p. r. nuo Juodyno ež. r. kr., 0,4 km į p. ir p. v. nuo Juodyno-Papiškės keliuko ir 0,2 km į š. v. nuo Šaltupio u. užtvankos, miške Švenčionėlių apyl., Juodyno k. 1937 Akmens a. gyvenvietė yra 0,65 km į š. v. nuo Švenčionėlių-Raudonės ir Kaltanėnų-Raudonės kelių sankryžos, 0,55 km į p. nuo Kretuono ež. p. kr., 0,4 km į š. nuo Kaltanėnų-Raudonės kelio ir 0,1 km į š. nuo Murmų k., pelkėje Švenčionėlių apyl., Murmų k. 1938 Akmens a. stovyklavietė V yra 0,3 km į p. ir p. v. nuo tilto per Kretuonos u. Vilniaus-Daugpilio glžk., šiek tiek į š. v. nuo Kretuono ež. r. kranto ir 0,03 km į š. v. nuo Vilniaus-Daugpilio glžk., mš., kv. Nr. 48 p. r. pakraštyje Švenčionėlių apyl., Pakretuonės k. 1939 Senovės gynybinis pylimas yra 1,1 km į š. ir š. r. nuo Pakretuonės glžk. st., 0,9 km į v. nuo Vajuonio ež. v. kr., 0,8 km. į š. v. nuo Rėkučių k. š. pakraščio, 0,2 km į r. ir š. r. nuo Žeimenio ež. r. įlankos r. kr. ir 0,1 km į š. ir š. r. nuo Rėkučių (Paversmio) pilkapių, į p. v. nuo Pavajuonio (Cegelnės) pilkapių, abipus Vilniaus-Daugpilio glžk. (į š. v. ir p. r. nuo jo), Švenčionių ir Ignalinos raj. riboje, mš. (kv. Nr. 25 š. r. pakraštyje, kv. Nr. 33 š. ir š. r. pakraštyje ir kv. Nr. 34 š. kampe (Švenčionių raj.) bei kv. Nr. 78 ir Nr. 82 (Ignalinos raj.) pakraščiuose), tęsiasi nuo Žeimenio ež. r. įlankos užpelkėjusio kr. į p. r. maždaug 0,85 km. Tyrinėta 1990 metais Trakų rajonas Švenčionėlių apyl., Rėkučių k. 1940 Akmens a. stovyklavietė yra 0,55 km į r. ir š. r. nuo „Žalgirio“ sporto bazės, 0,05 km į š. nuo kelio, jungiančio „Žalgirio“ sporto bazę su Lentvario-Trakų keliu, į š. nuo Varnikų piliakalnio Trakai (Varnikai) 1941 Piliakalnis yra 1,65 km į š. r. nuo Grigiškių r. ribos ir 0,85 km ta pačia kryptimi nuo Grigiškių (Naravų) pilkapių bei 0,6 km nuo Naravų k., 0,2 km į v. nuo Vilniaus m. v. ribos, Neries u. kair. krante, mš., kv. Nr. 36 š. r. kampe Kariotiškių apyl., Naravų k. 1942 Dvarvietė yra 0,5 km į p. r. nuo Daugirdiškių k. gatvės, 0,35 km į š. r. nuo Trakų-Semeliškių kelio, Monio ež. pusiasalyje. Tyrinėta 1989 metais Semeliškių apyl., Daugirdiškių k. 1943 Dvarvietė yra 0,17 km į p. r. nuo tilto per Strėvos u. Aukštadvario-Vievio kelyje, 0,35 km į r. nuo šio kelio sankryžos su keliu į Žiežmarius, į p. v. nuo Semeliškių mstl. gatvės ir į š. r. nuo Strėvos u. deš. kranto. Tyrinėta 1990 metais Semeliškių apyl., Semeliškių mstl. 1944 Senovės gyvenvietė yra į p. v. nuo Senųjų Trakų-Šventininkų kelio, į š. ir š. r. nuo Senųjų Trakų piliavietės, Senųjų Trakų k. p. r. dalyje Senųjų Trakų apyl., Senųjų Trakų k. 1945 Senovės gyvenvietė yra 0,85 km į r. nuo Senųjų Trakų-Senojo Tarpupio kelio, 0,45 km į p. ir p. v. nuo Strakiškių k. ir 0,6 km į v. ir š. v. nuo Naujojo Tarpupio k., 0,07 km į p. r. nuo Vervičkos u. kair. kr., miške Senųjų Trakų apyl., Strakiškių k. 1946 Piliakalnis, vad. Bernardinų kalva, yra Trakų senamiesčio kultūrinio sluoksnio teritorijos p. dalyje, 0,6 km į p. ir p. r. nuo bažnyčios, 0,2 km į r. nuo Totoriškių ež. ir 0,15 km į v. nuo Luko (Bernardinų) ežero. Tyrinėta 1991 metais Ukmergės rajonas Trakai 1947 Žalvario amžiaus gyvenvietė, vad. Krytkalniu, yra 1,3 km į p. ir p. r. nuo Ukmergės-Pagirių ir Siesikų-Lėno kelių sankryžos, 1 km į p. ir p. v. nuo Ukmergės-Pagirių kelio, 0,7 km į p. r. nuo Lokinės dvaro sodybos, 0,6 km į r. nuo Siesikų-Lėno kelio ir tiek pat į š. nuo Kryto ež. š. v. kr. ir 0,4 km į v. nuo Drungės u. deš. kranto Utenos rajonas Siesikų apyl., Lokinės k. 1948 Senovės gyvenvietė yra 1,3 km į p. ir p. v. nuo Užpalių-Vyžuonų ir Užpalių-Utenos kelių sankryžos, 0,3 km į p. nuo Šventosios u. ir Bradesos u. santakos, 0,2 km į r. nuo Šventosios u. kair. kr. ir 0,15 km į p. v. nuo Bradesos u. kair. kr., į š. v. nuo Užpalių-Vyžuonų kelio, abipus mažo bevardžio upelio Užpalių apyl., Galinių k. 1949 Pilkapiai yra 1,4 km į p. ir p. v. nuo Užpalių-Vyžuonų ir Užpalių-Utenos kelių sankryžos, 0,35 km į p. ir p. v. nuo Šventosios u. ir Bradesos u. santakos, 0,25 km į p. v. nuo Bradesos kair. kr., 0,1 km į š. v. nuo Užpalių-Vyžuonų kelio, 0,05 km į r. ir p. r. nuo Šventosios u. kair. kr. ir tiek pat į v. ir p. v. nuo Galinių senovės gyvenvietės. Tyrinėta 1845 metais Varėnos rajonas Užpalių apyl., Galinių k. (Užpalių mstl.) u. 1950 Senovės gyvenvietė yra Papiškių k. v. pakraštyje, 0,4 km į š. v. nuo šio kaimo kapinių ir 0,15 km į v. nuo Papiškių-Andriūnų kelio, Savisto (Vobisto) ež. r. kr., pusiasalyje, vad. Salaite Vilniaus rajonas Varėnos apyl., Papiškių k. 1951 Pilkapiai yra 0,85 km į p. ir p. r. nuo Rokiškių k., 0,65 km į v. ir p. v. nuo Pūstelninkų k. p. v. pakraščio, 0,35 km į p. r. nuo Grabijolų pilkapių, 0,3 km į š. nuo Neries u. deš. kr. ir 0,05 km į p. ir p. r. nuo Airupės u. kair. kr., miške Dūkštų apyl., Grabijolų k. (buv. Žemaitiškių k.) 1952 Pilkapis yra 0,5 km į v. ir p. v. nuo Pūstelninkų k. p. v. pakraščio, tiek pat į p. r. nuo Grabijolų pilkapių, 0,3 km į š. nuo Neries u. deš. kr., 0,15 km į p. ir p. r. nuo Airupės u. kair. kr. ir tiek pat į r. nuo Grabijolų (Žemaitiškių) pilkapių, mš., į r. nuo keliuko Dūkštų apyl., Grabijolų k. (buv. Žemaitiškių k.) 1953 Pilkapis yra 1,95 km į š. v. nuo Vilniaus-Pabradės kelio, 1,4 km į v. ir š. v. nuo Pravalo (Pravaliuko) ež. š. v. kr., 0,65 km į p. nuo Dvyliškio k. p. pakraščio, 0,2 km į š. v. nuo Paraisčių pilkapių ir 0,1 km į p. v. nuo Dvyliškio (Paraisčių) pilkapių, į p. v. nuo Vilniaus-Pabradės kelio ir kelio į Sužionių k. sankryžos. Kregždės mš., kv. Nr. 83 š. r. kampe Sužionių apyl., Dvyliškio k. (Paraisčių k.) 1954 Akmens amžiaus gyvenvietė I yra 0,6 km į š. r. nuo Akvos u. įtekėjimo į Papio ež., 0,25 km į r. nuo Papio ež. r. kr. ir tiek pat į v. ir š. v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, į v. nuo Papiškių k. v. pakraščio, į p. nuo mš., Papio ež. kr. pirmojoje terasoje Vaidotų apyl., Papiškių k. 1955 Akmens amžiaus gyvenvietė II yra 0,4 km į v. ir p. v. nuo Papiškių k. kapinių ir tiek pat į v. ir š. v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, 0,35 km į š. r. nuo Vokės u. įtekėjimo į Papio ež. ir 0,15 km į r. nuo jos kair. kr., mš. v. pakraštyje Vaidotų apyl., Papiškių k. 1956 Akmens amžiaus gyvenvietė III yra 0,55 km į š. ir š. r. nuo Vokės u. įtekėjimo į Papio ež., 0,5 km į v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, 0,4 km į v. ir š. v. nuo Papiškių k. kapinių, 0,15 km į š. nuo Papiškių akmens amžiaus gyvenvietės II ir 0,1 km į r. nuo Vokės u. kair. kr., mš. v. pakraštyje, abipus keliuko Vaidotų apyl., Papiškių k. 1957 Akmens ir žalvario amžių gyvenvietė yra 0,8 km į š. nuo Vokės u. įtekėjimo į Papio ež., 0,6 km į š. nuo Papiškių k. kapinių ir tiek pat į v. nuo Vilniaus-Rūdninkų kelio, į v. nuo mš., Vokės u. kair. kr., Papio ež. buvusio kr. pirmosios terasos papėdėje. Tyrinėta 1989 ir 1990 metais Zarasų rajonas Vaidotų apyl., Papiškių k. 1958 Akmuo su dubenėliais yra 0,45 km į š. r. nuo Drūkšių ež., 0,22 km į p. nuo Turmanto-Baltarusijos kelio, 0,75 km į p. v. nuo Čeinuškos ež. p. kr., mš., 19 kv. š. v. kampe Šiauliai Turmanto apyl., Tilžės k. (buv. Kaiškės k.) 1959 Akmuo su dubenėliais yra Šiaulių „Aušros“ muziejaus kieme Kaišiadorių rajonas Vytauto g. 89 1960 Akmuo su Marijos pėda, vad. Čigonkos akmeniu, yra 1,4 km į p. ir p. r. nuo Ringailių k. kapinių ir 0,35 km ta pačia kryptimi nuo Ringailių k. p. ir p. r. dalies, 0,9 km į š. v. nuo Stakliškių-Klėriškių kelio sankryžos su Ringailių-Vaitkūnų keliu ir 0,65 km į v. ir p. v. nuo Alšyčios u. kair. kranto Kauno rajonas Nemaitonių apyl., Ringailių k. 1961 Senamiesčio kultūrinis sluoksnis yra 0,14 km į š. v. nuo Zapyškio mstl. kapinių v. pakraščio, 0,12 km į š. nuo Kauno-Šakių kelio ir kelio į Ežerėlio k. sankryžos, mstl. š. v. dalyje, į p. nuo Nemuno kair. kr. Tyrinėta 1990 metais Molėtų rajonas Zapyškio apyl., Zapyškio mstl. 1962 Piliakalnis II su senovės gyvenviete, vad. Piliakalniu, yra 1,8 km į š. r. nuo Antakščių piliakalnio, vad. Aukštakalniu, 1,7 km į š. nuo Alantos-Utenos kelio ir 1 km į r. ir š. r. nuo Lukšto ež. r. kr., į v. nuo Vastapos u. deš. kranto. Senovės gyvenvietė yra piliakalnio š. v. ir p. v. papėdėse Alantos apyl., Antakščių k. 1963 Pilkapiai yra 1,9 km į š. ir š. v. nuo Alantos-Utenos kelio, 1,05 km į š. r. nuo Antakščių piliakalnio II, vad. Piliakalniu, bei 0,15 km ta pačia kryptimi nuo Vastapos u. deš. kr., Vastapų šilelyje Alantos apyl., Vastapų k. 1964 Pilkapiai II yra 0,8 km į p. nuo Dubingių-Giedraičių kelio, 0,55 km į p. v. nuo Visbaro ež. p. v. kr. ir 0,15 km į p. r. nuo Labotiškių (Degsnės) pilkapių I. Tyrinėta 1970 metais Šiaulių rajonas Dubingių apyl., Labotiškių k. (Degsnės k.) 1965 Akmuo su dubeniu yra Jusaičių alkakalnio, vad. Alka, r. šlaite Bubių apyl., Jusaičių k. 1966 Senkapiai yra 0,7 km į š. r. nuo Vilkvedžio ir Vidurbalio u. santakos ir tiek pat į p. nuo tvenkinio ant Vilkvedžio u. p. v. kr., 0,05 km į r. nuo Vilkvedžio u. deš. kr., į p. ir p. nuo Valdomų dvarvietės. Tyrinėta 1955, 1963 ir 1989 metais Gruzdžių apyl., Valdomų k. r. 1967 Senkapiai yra 0,95 km į p. r. nuo Bridų k. p. r. dalies, 0,7 km į š. ir š. r. nuo Kėblių k. kapinių, vad. Grabkalniu (Grabkapis), 0,65 km į š. nuo Kulpės ir Švedės u. santakos, 0,25 km į š. v. nuo Kulpės u. kair. kr. ir 0,05 km ta pačia kryptimi nuo Šiaulių-Rygos glžk., aplink Kėblių k. kapines, vad. Kapeliais, ir kapinėse Šiaulių apyl., Kėblių k. 1016 Alkakalnis, vad. Gaidpiliu, yra 0,7 km į š. nuo sunaikinto Kriklių alkakalnio, vad. Vištpiliu, vietos, 0,7 km į r. nuo Padvarninkų k. kapinių ir 0,4 km į š. v. nuo Kriklių-Paežerių kelio ties jo posūkiu, Ramono mš., kv. (Nr. 72 v. ir š. v. pakraštyje)* Micaičių apyl., Pusgudžių k. (Kriklių k.) * Šis paminklas, išbrauktas iš Istorijos ir kultūros paminklų sąrašo Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos 1980 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 114, dabar grąžinamas į nurodytąjį sąrašą. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 832 Senovės gyvenvietės – respublikinės reikšmės kompleksinių archeologijos paminklų sudėtinės dalys Paminklo Nr. Paminklo pavadinimas, situacija Anykščių rajonas Paminklo adresas 95 Piliakalnis su papiliu ir senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. v. nuo piliakalnio ir papilio, už daubos. Tyrinėta 1990 metais Jurbarko rajonas Anykščių apyl., Šeimyniškėlių k. 260 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. v. nuo piliakalnio Molėtų rajonas Raudonės apyl., Raudonėnų k. 686 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra piliakalnio š. papėdėje Giedraičių apyl., Padvario k. 632 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra piliakalnio š. v. papėdėje Joniškio apyl., Pavandenės k. 668 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio Šiaulių rajonas Suginčių apyl., Pelenių k. 1006a Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. v., š. ir š. r. nuo piliakalnio Bubių apyl., Bubių k. 1004 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. r. nuo piliakalnio Tauragės rajonas Kuršėnų apyl., Rekčių k. 1107 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. nuo piliakalnio, už griovos (Pastaba. Senovės gyvenvietė yra Šilutės rajone) Lauksargių apyl., Oplankio k. (buv. Gilandžių k.) 1182 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio Mažonų apyl., Matiškių k. 1185 Piliakalnis I su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į p. r. nuo piliakalnio, aukštumoje Skaudvilės apyl., Ivangėnų k. 1188 Piliakalnis su senovės gyvenviete Senovės gyvenvietė yra į š. nuo piliakalnio Tauragės apyl., Dapkiškių k. ______________