NUTARIMAS DĖL LIETUVOS ŠVIETIMO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1992 m. lapkričio 5 d. Nr. 839 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstat

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS ŠVIETIMO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1992 m. lapkričio 5 d. Nr. 839 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Patvirtinti Lietuvos švietimo tarybos nuostatus (pridedama). LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS ALEKSANDRAS ABIŠALA ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 839 Lietuvos švietimo tarybos nuostatai Bendroji dalis

1. Lietuvos švietimo taryba (toliau vadinama – taryba) yra institucija, vykdanti mokslinio eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant strateginius Lietuvos Respublikos švietimo plėtotės klausimus.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei potvarkiais ir šiais nuostatais.
3. Tarybos pasiūlymai Kultūros ir švietimo ministerijai, valstybinėms švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms yra daugiausia rekomendacinio pobūdžio.
4. Taryba bendradarbiauja su Kultūros ir švietimo ministerija, Lietuvos mokslo taryba, valstybinėmis švietimo įstaigomis, mokslo ir studijų institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis.
5. Materialinis techninis tarybos aprūpinimas pavedamas Kultūros ir švietimo ministerijai. Tarybos uždaviniai
6. Svarbiausieji tarybos uždaviniai yra: 6.
7. formuoti Lietuvos Respublikos švietimo tobulinimo strategiją; 6.
8. vertinti valstybines švietimo plėtotės programas; 6.
9. pateikti savo, kaip mokslinio eksperto ir konsultanto, nuomonę Lietuvos Respublikos Seimo komisijoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros ir švietimo ministerijai, savivaldybėms, valstybinėms švietimo įstaigoms, mokslo ir studijų institucijoms, sprendžiančioms Lietuvos Respublikos švietimo tobulinimo klausimus; 6.
10. teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ir švietimo ministerijai pasiūlymus dėl švietimo prioritetinio finansavimo ir biudžetinių lėšų jam skyrimo; 6.
11. teikti Kultūros ir švietimo ministerijai pasiūlymus dėl įstatymų ir poįstatyminių aktų švietimo klausimais rengimo bei tobulinimo; 6.
12. siūlyti kandidatus Lietuvos Respublikos valstybinėms bei Kultūros ir švietimo ministerijos premijoms gauti; 6.
13. plėtoti ryšius su užsienio šalių bei tarptautinėmis švietimo organizacijomis. Tarybos teisės
14. Taryba turi teisę: 7.
15. išklausyti savo posėdžiuose švietimo įstaigų ar kitų institucijų atstovų pranešimus švietimo klausimais; 7.
16. gauti reikiamą informaciją iš Kultūros ir švietimo ministerijos, valstybinių švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų; 7.
17. priimti sprendimus tarybos kompetencijos klausimais. Tarybos sudarymas ir darbo organizavimas
18. Tarybą sudaro 17 narių – žinomų švietimo, kultūros ir mokslo veikėjų. Šešis tarybos narius renka kraštų pedagogų konferencijos (pagal Kultūros ir švietimo ministerijos nustatytus šešis Lietuvos kraštus: iš kiekvieno krašto po vieną narį – ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, papildomo švietimo ar suaugusiųjų švietimo institucijos pedagogą praktiką). Du tarybos narius renka profesinių bei aukštesniųjų mokyklų pedagogų konferencijos iš savo mokyklų pedagogų praktikų. Penkis tarybos narius kultūros ir švietimo ministro teikimu, du – aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos teikimu ir po vieną – Lietuvos mokslo tarybos bei Mokslo institucijų asociacijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
19. Tarybos nario kadencija – treji metai; jis gali būti renkamas ar tvirtinamas paeiliui du kartus. Tarybos narys, dalyvavęs jos darbe dvi kadencijas paeiliui, gali būti vėl renkamas ar tvirtinamas tarybos nariu po trejų metų (vienos kadencijos) pertraukos.
20. Tarybos rinkimus skiria kultūros ir švietimo ministras likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki tarybos kadencijos pabaigos.
21. Į krašto pedagogų konferenciją, rengiamą ne rečiau kaip kas treji metai, kiekviena krašto teritorijoje esanti ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, papildomo švietimo ir suaugusiųjų švietimo institucijos pedagogų taryba deleguoja po vieną narį. Kiekvienas konferencijos dalyvis turi teisę siūlyti ne daugiau kaip vieną kandidatą į tarybą (prieš tai gavęs jo sutikimą). Pasiūlytieji kandidatai įtraukiami į balsavimo biuletenius. Konferencija išrenka balsų skaičiavimo komisiją iš penkių asmenų. Balsuojama dviem turais. Pirmajame ture daugiausia balsų gavę du kandidatai patenka į antrąjį turą. Kandidatas, antrajame ture gavęs daugiau kaip pusę konferencijos dalyvių balsų, laikomas išrinktu į tarybą. Balsų skaičiavimo komisija surašo protokolą, kurį tvirtina konferencija.
22. Profesinių bei aukštesniųjų mokyklų pedagogų konferencija organizuojama panašiai kaip ir krašto pedagogų konferencija.
23. Taryba iš savo narių renka pirmininką ir jo pavaduotoją.
24. Taryba renkasi ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Neeilinis tarybos posėdis gali būti sušauktas 2/3 tarybos narių reikalavimu arba tarybos pirmininko iniciatyva.
25. Tarybos pirmininkas organizuoja tarybos darbą, atsako už jos veiklą, atstovauja jai.
26. Pirmininko teikimu taryba tvirtina tarybos sekretorių. Sekretoriaus darbas apmokamas.
27. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių.
28. Tarybos nutarimai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė tarybos narių.
29. Taryba apie savo veiklą informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Kultūros ir švietimo ministeriją ir visuomenę. ______________