LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL AUKŠTESNIŲJŲ MOKYKLŲ ATRANKOS 1999 m. gruodžio 22 d

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL AUKŠTESNIŲJŲ MOKYKLŲ ATRANKOS 1999 m. gruodžio 22 d. Nr. 1260 Vilnius Tęsdamas Phare Aukštojo mokslo reformos programoje pradėtus ir vykdydamas Aukštojo mokslo institucinės reformos programoje numatytus darbus,

1. Nustatau pradėti aukštesniųjų mokyklų, pretenduojančių 2000 metais tapti kolegijomis, atranką.
2. Tvirtinu: 2.
3. Pasirengimo steigti kolegijas nuostatas (pridedama). 2.
4. Neuniversitetinių studijų programų rengimo nuostatas (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS KORNELIJUS PLATELIS ______________ PATVIRTINTA švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1260 PASIRENGIMO steigti kolegijas nuostatos Pradedamas naujas pasirengimo steigti kolegijas Lietuvoje etapas, kurio tikslas – geriau pasirengti steigti pirmąsias kolegijas, teikiančias aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Paskata steigti kolegijas buvo pakitę Lietuvos ūkio poreikiai ir aukštojo mokslo raidos Europoje tendencijos. Sukūrus neuniversitetinio mokslo sektorių, aukštasis mokslas taps prieinamas platesniems visuomenės sluoksniams, susidarys sąlygos tolygiau pasiskirstyti intelektui regionuose ir drauge paspartės tų regionų plėtra. I. Steigimo prielaidos Kolegijų steigimo būtinybę sąlygoja tai, kad plėtojantis technologijoms, smulkiam ir vidutiniam verslui sparčiai didėja aukštąjį profesinį išsilavinimą turinčių specialistų poreikis. Tenkinant šį poreikį iškyla specialistų rengimo sąnaudų bei efektyvaus švietimui skiriamų lėšų panaudojimo klausimai. Pirmuoju žingsniu pasirengiant aukštojo neuniversitetinio mokslo sektoriaus kūrimui laikytinas aukštesniųjų mokyklų įsteigimas 1991 metais. Per praėjusį laikotarpį sukurtos 3 metų trukmės studijų programos, pagal kurias studijuoja baigusieji vidurines mokyklas, atestuojami dėstytojai, įgyvendinama plati jų kvalifikacijos tobulinimo programa, inicijuojama dėstymo metodikų kaita, rengiama studijoms būtina mokomoji medžiaga, modernizuojama materialinė mokyklų bazė. Mokyklos aktyviai dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Didžiausi iš jų – ES PHARE Profesinio rengimo reformos programa ir Lietuvos aukštojo mokslo reformos programa. Pirmojoje buvo keliami socialinės partnerystės, studijų standartų, modernių studijų programų kūrimo, dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo ir studijoms būtinų materialinių išteklių atnaujinimo klausimai, antrojoje daugiausia dėmesio skirta aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo sampratos kūrimui ir įteisinimui, sukurtos prielaidos studijų kokybės laidavimo sistemai kolegijose įgyvendinti. Kolegijų steigimo problematika plačiausiai išdėstyta Lietuvos aukštojo mokslo Baltojoje knygoje, Kolegijų steigimo Lietuvoje studijoje. Be to, parengtas Aukštojo mokslo įstatymo projektas ir Studijų kokybės vertinimo kolegijose vadovo projektas. Programos metu atliktas aukštesniųjų mokyklų veiklos vertinimo eksperimentas, kurio metu konstatuota, kad dalis aukštesniųjų mokyklų jau gali pretenduoti į kolegijų statusą. 1999 m. lapkričio mėnesį pradėta realizuoti PHARE programa – Lietuvos aukštojo mokslo institucinė reforma (LAMIR), kurioje numatoma sukurti studijų kokybės vertinimo kolegijose instituciją, parengti vertintojus, padėti mokykloms pasirengti vertinimui, paremti mokyklų bibliotekas. Naujasis pasirengimo steigti kolegijas etapas pradedamas atsižvelgus į tai, kad: · susitarta dėl bendros aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo sampratos (ji aprašyta Lietuvos aukštojo mokslo Baltojoje knygoje), Aukštojo mokslo įstatymo projekto rengėjai aptarė ir suderino principinius kolegijų steigimą ir veiklą reglamentuojančius straipsnius, juos teigiamai vertina Europos Tarybos ekspertai; · pradėta įgyvendinti PHARE LAMIR programa, todėl kuriant kolegijų steigimo procedūras, vertinant mokyklas pretendentes yra galimybių pasinaudoti Europos Sąjungos ekspertų teikiama pagalba; · būtina kuo greičiau spręsti aukštesniųjų mokyklų statuso ir raidos problemą; · pirmųjų kolegijų veiklos pradžia turi sutapti su mokslo metų pradžia; · visuomenėje palaikoma kolegijų steigimo būtinybė. II. Numatomi steigimo žingsniai
5. Pirmųjų kolegijų įsteigimas Pirmąsias kolegijas tikimasi įsteigti 2000 metais. Atrankos procedūras būtina pradėti dar nesant priimto Aukštojo mokslo įstatymo, tačiau laikantis jo projekto reikalavimų. Dėl to, remiantis įstatymo projekto nuostatomis ir PHARE Aukštojo mokslo reformos programos vykdymo metu sukaupta patirtimi, pirmiausia bus vertinamos mokyklų pretendenčių galimybės tapti kolegijomis. Tai leis, priėmus įstatymą, per trumpesnį laiką atlikti jame numatytas steigimo procedūras.
6. Pereinamasis laikotarpis Pereinamojo laikotarpio metu formuojamas kolegijų tinklas Lietuvoje, koreguojami dokumentai, reglamentuojantys kolegijų steigimą, veiklą, studijų programų rengimą, studijų kokybės vertinimą. Jo metu įvertinamos visos aukštesniosios mokyklos, pretenduojančios tapti kolegijomis, ir priimamas sprendimas dėl tolesnės jų veiklos. Prognozuojama pereinamojo laikotarpio trukmė – 3–5 metai įsteigus pirmąsias kolegijas. Steigimo metu įgytas kolegijos statusas turi būti patvirtintas akreditacijos metu.
7. Kolegijų akreditacija Akreditacija pradedama kolegijai įgyvendinus neuniversitetinių aukštųjų studijų programą ir išleidus pirmąją absolventų laidą, bet ne vėliau kaip po ketverių metų nuo kolegijos veiklos pradžios. Kolegijų akreditaciją atlieka Vyriausybės įgaliota studijų kokybės vertinimo institucija. III. Pasirengimas steigti kolegijas
8. Aukštesniųjų mokyklų, pretenduojančių 2000 metais tapti kolegijomis, atranka: 1.
9. Pasirengimas atrankos procedūroms: 1999 m. gruodis–2000 m. sausis · įkuriama kolegijų Kokybės vertinimo taryba ir tarnyba, kurios po pereinamojo laikotarpio įjungiamos į bendrą studijų kokybės vertinimo struktūrą; · nustatoma detali kokybės vertinimo tvarka; · atsižvelgus į gautas pastabas, koreguojamas ir teikiamas tvirtinti ministrui Perspektyvinis kolegijų tinklo plėtros planas ir Studijų kokybės vertinimo vadovas; · mokyklos, pretenduojančios steigti pirmąsias kolegijas, pateikia paraiškas Švietimo ir mokslo ministerijai. Kartu su paraiška pateikiamos nustatytos formos anketos su informacija apie mokyklą. 1.
10. Mokyklų pretendenčių atranka: 2000 m. vasaris–2000 m. balandis · kolegijų vertinimo tarnyba organizuoja mokyklų pateiktų dokumentų vertinimą Studijų kokybės vertinimo vadove numatyta tvarka. Pirmajame etape nagrinėjama 1998 metais gauta ir kartu su paraiška pateikta informacija. Geriausiai įvertintos mokyklos, per 10 dienų paskelbus rezultatus, pateikia tarnybai neuniversitetinių studijų programas. Atlikus pateiktų studijų programų pirminį vertinimą, organizuojamos ekspertų išvykos į pasirinktas mokyklas ir formuluojamos išvados; · ekspertų išvadas svarsto Kokybės vertinimo taryba. Teikiami siūlymai švietimo ir mokslo ministrui.
11. Numatomas pirmųjų kolegijų steigimas – 2000 m. gegužės–birželio mėn. · kolegijos pradedamos steigti priėmus Aukštojo mokslo įstatymą. 2000 metais numatoma steigti 3-4 valstybines ir 1-2 nevalstybines kolegijas. Ministras, atsižvelgęs į Perspektyvinį kolegijų tinklo plėtros planą ir Kokybės vertinimo tarybos pasiūlymus, įpareigoja atrinktas mokyklas parengti kolegijų steigimo projektus ir jų įgyvendinimo priemonių planus bei tvirtina projektus rengiančių darbo grupių sudėtį. Jokioje apskrityje 2000 metais nesteigiama daugiau kaip viena kolegija. Mokyklos, pareiškusios norą steigti kolegiją, bet atrankos metu gavusios neigiamą įvertinimą, turės teisę pakartotinai pateikti paraišką ne anksčiau kaip po vienerių metų; · Švietimo ir mokslo ministerija kolegijų steigimo planus teikia tvirtinti Vyriausybei; · priėmus sprendimą steigti valstybinę kolegiją, ministras tvirtina steigiamąją tarybą, skiria laikinąjį direktorių, tvirtina laikinąjį kolegijos statutą, nustato sąlygas, kurias reikia įvykdyti iki kolegijos veiklos pradžios; · priėmus sprendimą išduoti licenciją nevalstybinei kolegijai, jos steigėjas rengia reikalingus kolegijai įregistruoti dokumentus; · kolegijos nustatyta tvarka įrašomos į Lietuvos aukštųjų mokyklų registrą; · studijas kolegijose planuojama pradėti 2000 metų rugsėjo 1 dieną. IV. Pereinamasis laikotarpis Pereinamojo laikotarpio metu: · atsižvelgus į pirmųjų kolegijų steigimo patirtį, koreguojami jų steigimą ir veiklą reglamentuojantys dokumentai; · priimamos mokymo institucijų paraiškos įvertinti neuniversitetinių studijų programas, steigti kolegiją arba prisijungti prie veikiančios eksperimentinės kolegijos. Mokyklos, gavusios neigiamą įvertinimą, gali paraiškas teikti pakartotinai po vienerių metų, bet ne daugiau kaip du kartus per pereinamąjį laikotarpį; · kuriamos tik tos kolegijos, kurios numatytos Perspektyviniame kolegijų plėtros plane; · pereinamojo laikotarpio pabaigoje priimamas sprendimas dėl kolegijomis netapusių aukštesniųjų mokyklų išteklių tolesnio panaudojimo. V. Aukštesniųjų mokyklų atrankos steigti pirmosioms kolegijoms nuostatos
12. Tinklas Steigiant kolegijas bus remiamasi Perspektyvine kolegijų tinklo struktūra, parengta vykdant PHARE Aukštojo mokslo reformos programą ir koreguota pagal gautas pastabas.
13. Dydis Valstybinė mokymo institucija, pretenduojanti tapti kolegija, arba tokių institucijų grupė privalo turėti ne mažiau kaip 800 studentų. Be to, privalu įrodyti, kad šis skaičius pereinamuoju laikotarpiu didės. Nevalstybinėms aukštesniosioms mokykloms minimalaus studentų skaičiaus apribojimai netaikomi.
14. Studijų kryptys Steigiamoje kolegijoje privalės būti ne mažiau kaip 2 neuniversitetinių studijų kryptys (pagal Lietuvos švietimo klasifikaciją). Pereinamojo laikotarpio metu krypčių skaičius turi išaugti ir būti ne mažesnis kaip trys. Nevalstybinėms mokykloms studijų krypčių skaičius steigimo metu neribojamas.
15. Studijų programos Studijų programos turi atitikti Neuniversitetinių studijų programų rengimo nuostatose išdėstytus reikalavimus. Studijų programa turi būti aktuali regionui arba šaliai. Mokymo institucija privalo pateikti vertinti ne mažiau kaip pusę tuo metu mokykloje įgyvendinamų programų. Mokykloms rekomenduojama sudaryti studijų programų komitetus (tarybas), į kuriuos būtų įtraukami specialistai praktikai bei universitetų mokslininkai.
16. Studijų organizavimas Taikomos įvairios studijų formos (dieninė, neakivaizdinė, distancinė, individualios studijos ir pan.). Studijos organizuojamos remiantis savarankišku studentų darbu, taikomi aktyvaus darbo metodai. Mokymo institucijos materialinė bazė (patalpos, laboratorijos, kabinetai, biblioteka, skaitykla, kompiuterių klasės ir kt.) laiduoja studijų programose numatytų reikalavimų vykdymą. Studentams sudaromos galimybės naudotis informacinėmis technologijomis ne tik paskaitų metu, bet ir po jų. Ypač daug dėmesio skiriama organizuoti studentų praktikas. Studentams padedama susirasti praktikų vietas, darbo vietose organizuojami seminarai praktikų vadovams. Studentų priėmimas vykdomas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.
17. Dėstytojai Minimalus reikalavimas dėstytojams – magistro laipsnis arba jį atitinkantis aukštasis išsilavinimas. Visiems dėstytojams būtinas pedagoginis pasirengimas. Jie privalo dirbti metodinį darbą arba atlikti edukologinius arba dėstomos srities tyrimus, skelbti jų rezultatus. Kolegijų steigimo laikotarpiu pirmenybė dėstyti neuniversitetinių aukštųjų studijų programose teikiama aukštesniųjų mokyklų, išvardytų Perspektyvinėje kolegijų tinklo struktūroje, dėstytojams, jeigu jų kvalifikacija atitinka studijų programos reikalavimus. Kolegijos steigimo plane pateikiama jos personalo kvalifikacijos tobulinimo programa.
18. Ryšiai su kitomis mokymo institucijomis Aukštesniosios mokyklos, tapusios kolegijomis, studijų programų turinį ir tolesnio bendradarbiavimo aspektus aptaria su analogiškos krypties universitetų katedromis. Rekomenduojama palaikyti ryšius su profesinėmis mokyklomis ir technologinio profilio gimnazijomis.
19. Tarptautinis bendradarbiavimas Mokykla, pretenduojanti tapti kolegija, turi aktyviai bendradarbiauti su ES šalių mokymo institucijomis. Privalumu laikomas gebėjimas priimti studentus ir dėstytojus iš užsienio, skaityti paskaitas anglų arba kitomis ES valstybių kalbomis.
20. Studijų kokybės laidavimas Mokykloje, pretenduojančioje tapti kolegija, būtina numatyti priemones moderniai vidinės kokybės laidavimo sistemai sukurti. Steigimo laikotarpiu mokykla pretendentė privalo įrodyti, kad ji turi strateginius veiklos planus, nuolat analizuoja įvairius veiklos aspektus, nustato silpnąsias vietas, taiko priemones trūkumams ištaisyti. Vi. Institucijų, pretenduojančių dalyvauti steigiant pirmąsias kolegijas, vertinimas Mokymo institucijų, siekiančių kolegijos statuso, pasiekimų rodikliai, kurie bus analizuojami vertinimo metu, pateikti 1 lentelėje. Numatomi trys vertinimo etapai. Pirmajame bus nagrinėjama mokyklų 1998 metų anketose ir paraiškoje pateikti duomenys. Antrajame Studijų kokybės vertinimo vadove numatyta tvarka bus vertinamas studijų programų, kurias pateiks pirmajame etape atrinktos mokyklos, ir Neuniversitetinių studijų programų rengimo nuostatų atitikimas. Trečiajame bus organizuojamos ekspertų išvykos į antrajame etape atrinktas mokyklas ir formuluojamos galutinės išvados. Kiekviename tolesniame etape dalyvauja tik ankstesniuose etapuose atrinktos mokyklos. 1 lentelė. Pasiekimų rodikliai ir jų turinys Rodiklis Rodiklio turinys
21. Mokyklos misija bei šviečiamoji ir mokslo taikomoji veikla -Mokyklos misija šalyje ir regione -Šviečiamosios ir mokslo taikomosios veiklos1998–1999 m. rezultatai
22. Studijų programų įvairovė ir darbo rinkos poreikių atitikimas -Vykdomos aukštesniųjų ir rengiamos aukštųjų studijų programos -Tęstinių studijų organizavimas suaugusiesiems -Specialistų poreikis regione -Absolventų įsidarbinimas -Socialinių partnerių dalyvavimas kuriant studijų programas -Socialinių partnerių dalyvavimas organizuojant praktinį mokymą
23. Studentų skaičius ir jo kaita studijų metu -Studentų skaičiaus kaita 1998–1999 m. -Stojančiųjų ir priimtųjų skaičius bei konkurso rodiklis -Stojančiųjų, kurie baigė apskrities vidurines mokyklas, skaičiaus santykis su visais apskrities vidurinių mokyklų absolventais -Studentų „nubyrėjimas“ ir jo priežastys
24. Dėstytojų skaičius, kvalifikacija ir jos tobulinimas -Etatinių krūvių skaičius -Turinčiųjų pagrindines ir nepagrindines pareigas skaičius -Išsilavinimas -Kvalifikacinės kategorijos -Studijos magistrantūroje ir doktorantūroje -Stažuotės užsienyje -Kvalifikacijos tobulinimas -Metodinė veikla -Mokslo taikomoji veikla
25. Materialinės bazės būklė -Patalpos -Biblioteka -Informacinių technologijų įranga -Praktinio mokymo bazė
26. Valdymo struktūra ir efektyvumas -Organizacinė mokyklos struktūra -Mokyklos taryba -Studentų taryba -Kitos mokyklos savivaldoje dalyvaujančios struktūros -Administracijos ir pagalbinio personalo darbuotojų skaičius, tenkantis vienam dėstytojui -Administracijos ir pagalbinio personalo darbuotojų darbo užmokesčio santykis su dėstytojų darbo užmokesčiu
27. Finansai ir studijų organizavimo efektyvumas -Lėšų ir išlaidų struktūra 1998 m. -Vieno studento studijų sąnaudos 1998–1999 m. m. -Studentų skaičius, tenkantis vienam dėstytojui
28. Vidinė studijų kokybės laidavimo sistema -Savianalizės struktūra, procedūros ir periodiškumas -Savianalizės darbų ir atsakomybės pasidalijimas -1998–1999 m. m. savianalizės ataskaita -1999–2000 m. m. veiksmų planas kokybei gerinti -Socialinė ir psichologinė parama studentams -Studentų konsultavimo organizavimas -Studentų pasirinkimo galimybės studijų metu -Studijų organizavimas neįgaliesiems -Studentų ir absolventų informavimas apie galimybes įsidarbinti -Studentų ir absolventų atsiliepimų analizė -Darbdavių atsiliepimų apie absolventus analizė
29. Išoriniai ryšiai -Dalyvavimas tarptautinėse programose -Bendradarbiavimas su kitomis švietimo institucijomis -Bendradarbiavimas su regioninėmis valdymo struktūromis ir socialinių partnerių organizacijomis
30. Rinkodara -Profesinio rengimo poreikių tyrimai regione -Stojančiųjų informavimas apie studijų programas -Darbdavių informavimas apie rengiamus specialistus -Absolventų įsidarbinimo tyrimai -1999 m. absolventų, įsidarbinusių įmonėse ir įstaigose, skaičiaus santykis su visais absolventais
31. Strateginis mokyklos veiklos planavimas Strateginio plano kūrimo ir įgyvendinimo procedūra bei darbo ir atsakomybės pasidalijimas Strateginio plano vykdymo 1998–1999 m. m. rezultatai, jų analizė ir plano korekcija 1999–2000 m. m. mokyklos veiklos planas VII. Paraiškų pateikimas Mokykla, siekianti 2000 metais tapti kolegija, turi pateikti paraišką iki 2000 m. sausio 21 d. Ją pasirašo mokyklos direktorius ir mokyklos tarybos pirmininkas. Kartu su paraiška pateikiama nustatytos formos savianalizės anketa. ______________ PATVIRTINTA švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1260 Neuniversitetinių studijų programų rengimo nuostatos Šios nuostatos nustato neuniversitetinio aukštojo mokslo studijų programų trukmę, apimtį, sandarą bei rengimo principus pirmųjų kolegijų steigimo laikotarpiui ir yra privalomos visoms švietimo institucijoms, kurios, siekdamos kolegijos statuso, rengia neuniversitetinio aukštojo mokslo studijų programas. I. Pagrindiniai programų rengimo principai
32. Neuniversitetinių studijų programos (toliau – Programos) yra skirtos asmenims, turintiems ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.
33. Programos skiriamos studijuojančiojo teoriniams profesijos pagrindams ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams formuoti.
34. Programos turi būti sudaromos taip, kad jų turinys atitiktų neuniversitetinio aukštojo mokslo sampratą ir studijuojančiajam sudarytų prielaidas įgyti aukštąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją.
35. Programa turi būti rengiama vadovaujantis atitinkamu profesinio rengimo standartu, nustatančiu profesinės veiklos sritis, minimalias būtinas profesines kvalifikacijas ir studijų tikslus, kurių studentas turi siekti norėdamas jas įgyti. Pastaba. Jei programos rengimo laikotarpiu atitinkamas standartas nėra parengtas, būtinas profesines kvalifikacijas ir studijų tikslus formuoja programos rengėjas pagal Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą metodiką.
36. Programoje turi būti numatytos darbo rinkos poreikius atitinkančios specializacijos, kurias studentas galėtų laisvai pasirinkti studijų metu.
37. Specializacijas atitinkančias profesines kvalifikacijas ir studijų tikslus joms įgyti formuoja programos rengėjas kartu su darbdaviams atstovaujančia organizacija.
38. Studijų planas turi būti suformuotas taip, kad studijuojančiajam būtų sudarytos sąlygos pasiekti programoje numatytus tikslus. Siekiant studijų tikslų turi būti taikomi tokie studijų metodai, kurie ugdytų bendruosius studento gebėjimus.
39. Dėstytojų kvalifikacija, materialioji ir metodinė bazė turi užtikrinti programos tikslų įgyvendinimą.
40. Programoje turi būti numatytas studijų rezultatų baigiamasis vertinimas.
41. Sėkmingai užbaigus programą įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir numatyta profesinė kvalifikacija, pakankama savarankiškai atlikti sudėtingą, asmeninės atsakomybės reikalaujantį darbą visose programoje numatytose profesinės veiklos srityse.
42. Programai parengti turi būti sudaromas programos rengimo komitetas, į kurį įeina rengėjo, universitetų ir socialinių partnerių atstovai.
43. Programas vertina Kokybės vertinimo tarybos paskirti ekspertai. Tvirtina jas švietimo ir mokslo ministras Vertinimo tarybos teikimu. II. Programų trukmė ir apimtis
44. Neuniversitetinio aukštojo mokslo studijų programos trukmė turi būti 3 metai. Ilgesnė ji gali būti tik tarptautinių arba nacionalinių dokumentų, reglamentuojančių profesines kvalifikacijas, numatytais atvejais. Pastaba. Nestacionarių studijų (vakarinių, neakivaizdinių ir pan.) programų trukmę nustato rengėjas. Jis vadovaujasi nuostata studijuojančiajam sudaryti sąlygas pasiekti visus studijų tikslus.
45. Sąlyginiu studijų apimties matavimo vienetu nustatomas 1 kreditas. Vieno kredito trukmė nustatoma 40 sąlyginių studento darbo valandų (1 darbo savaitė). Kredito sandara turi būti tokia, kad jis savyje apimtų visas studento darbo studijų metu rūšis: paskaitas, praktinius užsiėmimus, savarankiškas studijas bibliotekoje arba namuose, egzaminus, įskaitas ir kt.
46. Programos apimtis turi būti 120 kreditų. Didesnė ji gali būti tik 13 p. nurodytais atvejais, bet ne daugiau kaip 160 kreditų.
47. Kiekvieno studijuojamo dalyko (modulio) apimtį kreditais ir jų sandarą nustato programos rengėjas. III. Programų sandara
48. Studijuojami dalykai (moduliai) skirstomi į: · bendrojo aukštojo lavinimo dalykus (humanitarinių, socialinių, gamtos, matematikos ir informatikos mokslų). Šių dalykų studijų metu turi būti ugdoma studento erudicija ir įgyjamos žinios, būtinos siekiant programoje nustatytų profesinių kvalifikacijų. Bendra šių dalykų studijų apimtis ne mažesnė kaip 30 kreditų; · specialybės dalykus, kurių sąrašą ir studijų apimtį nustato programos rengėjas pagal programoje nurodytus studijų tikslus. Šių dalykų studijų galutinis tikslas – įgyti profesines kvalifikacijas, pakankamas savarankiškai atlikti darbą visose, programoje nurodytose, profesinės veiklos srityse. Bendra šių dalykų apimtis ne mažesnė kaip 50 kreditų; · specializacijos dalykus, kurių sąrašas ir apimtis nustatoma tokia, kad būtų sudarytos sąlygos pasiekti visus specializacijos studijų tikslus. Šių dalykų studijų galutinis tikslas – įgyti papildomas profesines kvalifikacijas pasirinktose profesinės veiklos srityse. Specializacijos dalykų studijų apimtis ne mažesnė kaip 10 kreditų.
49. Ne mažiau kaip trečdalį visos studijų programos apimties turi sudaryti praktinis mokymas, įskaitant praktikas realiomis darbo sąlygomis, kurių bendra trukmė ne mažesnė kaip 20 studento darbo savaičių.
50. Programa turi būti baigiama diplominio darbo parengimu, kurio tikslas – leisti studentui įrodyti, kad baigęs programą, įgijo joje numatytas profesines kvalifikacijas.
51. Programa aprašoma dokumente, susidedančiame iš šių dalių: · Titulinio lapo · Programos rengimo komiteto narių sąrašo · Dokumento turinio · Profesinės veiklos sričių, profesinių kvalifikacijų ir studijų tikslų sąrašo (specialybės ir specializacijų atskirai) · Studijų plano · Dalykų (modulių) programų · Praktikų programų · Reikalavimų dėstytojams · Materialinių išteklių sąrašo.
52. Programą aprašančio dokumento dalių formą nustato Švietimo ir mokslo ministerija. ______________