LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVI

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO 1999 m. lapkričio 10 d. Nr. 1142 Vilnius

1. Tvirtinu 2000 metų Lietuvos pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką.
2. Tvirtinu 2000 metų pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų tvarkaraštį.
3. Įsakymo kontrolę pavedu viceministrei V. Vėbraitei. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS KORNELIJUS PLATELIS 2000 m. PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO TVARKA
4. Bendroji dalis 1.
5. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarka (toliau – Tvarka) reglamentuoja Lietuvos bendrojo lavinimo pagrindinės (dešimtmetės) mokyklos 1999-2000 mokslo metų baigiamųjų egzaminų organizavimą, vykdymą ir priežiūrą. 1.
6. Nepatenkinamais Tvarkoje laikomi mokomųjų dalykų įvertinimai pažymiais 1–3, „neįskaityta“, patenkinamais – 4-10 ir „įskaityta“. 1.
7. Specialiųjų poreikių moksleivis – asmuo, turintis specifinių mokymosi negalių, fizinių, kalbos ir komunikacijos, klausos ar regos sutrikimų (patvirtintų gydytojų konsultacinės komisijos arba pedagoginės-psichologinės tarnybos pažyma), į kuriuos atsižvelgiant reikia pritaikyti egzamino užduočių turinį ir/arba formą ar pakeisti egzamino vykdymo tvarką. 1.
8. Bazinė mokykla – švietimo įstaiga, kuriai savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu pavesta organizuoti pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų apeliacijų nagrinėjimą bei pakartotinę egzaminų sesiją. 1.
9. Apeliacija – moksleivio, nesutinkančio su egzamino vertinimo komisijos įvertinimu, prašymas pertikrinti egzamino rašto darbą.
10. egzaminai, egzaminų sesijos 2.
11. 1999-2000 m. m. moksleivis, baigęs pagrindinės mokyklos kursą, laiko 2 (nelietuvių mokyklose – 3) egzaminus: lietuvių (gimtosios arba valstybinės) kalbos ir matematikos; mokyklose, kuriose mokoma nelietuvių kalba, moksleiviai laiko tos kalbos egzaminą. 2.
12. Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programos ir užduotys rengiamos centralizuotai. Specialiųjų poreikių moksleiviams egzamino užduotys gali būti adaptuojamos. 2.
13. Organizuojamos dvi pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų sesijos: pagrindinė ir pakartotinė (žr. 1 priedą). Pakartotinės sesijos metu egzaminus laiko tie moksleiviai, kuriems egzaminai buvo atidėti. (žr. 3.3 ir 3.4 p.)
14. Leidimas laikyti egzaminus, atleidimas nuo egzaminų IR egzaminų atidėjimas 3.
15. Pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus mokyklos direktoriaus įsakymu leidžiama laikyti tiems moksleiviams, kurie turi patenkinamus egzaminuojamųjų mokomųjų dalykų 10 klasės (ar jai ekvivalenčių mokymo metų gimnazijose, profesinėse bei žemės ūkio mokyklose) metinius įvertinimus. 3.
16. Moksleiviai, turintys pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimą, pagrindinės (dešimtmetės) mokyklos baigiamųjų egzaminų nelaiko. 3.
17. Moksleiviui, iki birželio 13 d. išsitaisiusiam nepatenkinamą egzaminuojamo dalyko metinį įvertinimą į patenkinamą, egzaminą leidžiama laikyti bazinėje mokykloje pakartotinės sesijos metu. Tokių moksleivių sąrašą mokyklos direktorius pateikia savivaldybės administracijos švietimo padaliniui iki birželio 14 d. 3.
18. Moksleiviui, neišlaikiusiam egzamino (gavusiam nepatenkinamą egzamino įvertinimą) ar į jį neatvykusiam, kitą egzaminą laikyti leidžiama. Moksleiviui, gavusiam nepatenkinamą egzamino įvertinimą, tačiau turinčiam patenkinamus visų mokomųjų dalykų metinius įvertinimus, išduodamas pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimas. Pažymėjime (jo priede) įrašoma, kuris egzaminas neišlaikytas. Neišlaikytą egzaminą galima perlaikyti tik kitais metais. 3.
19. Moksleiviai gali būti atleisti nuo pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų, jeigu iki 2000 m. gegužės 1 d. jie pateikia mokyklos direktoriui prašymą ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų komisijos (GKK) pažymą su tos komisijos antspaudu, kurioje nurodyta diagnozė (lietuvių kalba) ir ligos klasifikacijos numeris iš 2 priede pateikto sąrašo ligų, kurių atleidimo termino skiltyje nurodytas atleidimo terminas „nuolat“, arba kai atleidimo terminas baigiasi po pakartotinės sesijos. Visais kitais atvejais egzaminai atidedami. 3.
20. Moksleivių prašymus dėl atleidimo nuo egzamino ir atitinkamas pažymas direktorius perduoda savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovui, kuris priima sprendimą. Įsakymo apie atleidimą nuo egzaminų kopija įteikiama moksleiviui, apie atleidimą informuojami tėvai ar kiti teisėti vaiko globėjai. 3.
21. Riboto intelekto, pedagoginės-psichologinės tarnybos nustatyto ne vėliau kaip 8-oje klasėje, moksleiviai nuo egzaminų atleidžiami jiems, tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams raštu pageidaujant. Sutrikusio intelekto moksleiviai, turintys pedagoginės-psichologinės tarnybos išvadą apie sutrikimą, egzaminų nelaiko. 3.
22. Moksleiviai, neatvykę į egzaminą dėl svarbių priežasčių pagrindinės sesijos metu, mokyklos direktoriui pateikia prašymus dėl egzamino atidėjimo su priežastis paaiškinančiais dokumentais (jeigu tokie yra). Atidėtus egzaminus moksleiviai laiko pakartotinės sesijos metu. 3.
23. Moksleivių, kuriems egzaminai buvo atidėti, sąrašas pateikiamas savivaldybės administracijos švietimo padaliniui iki 2000 m. birželio 14 d.
24. egzaminų organizavimas 4.
25. Pagrindinės mokyklos baigiamieji egzaminai pagrindinės sesijos metu organizuojami mokyklose, kuriose moksleiviai mokosi, o pakartotinės sesijos metu – tik bazinėse mokyklose. Už egzaminų organizavimą, egzamino medžiagos saugojimą atsako mokyklos direktorius. Mokyklų, kurių moksleiviai laikys egzaminus bazinėje mokykloje, direktoriai komandiruoja mokytojus lydėti moksleivius. Lydintis mokytojas privalo turėti direktoriaus įsakymą su moksleivių sąrašu. 4.
26. Egzaminų užduotis bei vertinimo instrukcijas mokyklų direktoriai atsiima savivaldybės administracijos švietimo padalinyje švietimo padalinio vadovo nustatyta tvarka. 4.
27. mokyklos, kurios moksleiviai laiko pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus, direktorius iki 2000 m. vasario 15 d. pateikia savivaldybės administracijos švietimo padaliniui suvestinę, kurioje nurodoma, kiek moksleivių laikys egzaminus pagrindinės sesijos metu. Suvestinėje turi būti nurodytas moksleivių skaičius kiekvienam egzaminui atskirai. Taip pat turi būti pateikiama informacija apie moksleivius, kuriems egzamino užduotys turi būti adaptuojamos (forma EC-F2-P). 4.
28. Savivaldybės administracijos švietimo padalinys pateikia duomenis apie moksleivių, laikysiančių pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus pagrindinės sesijos metu, skaičių Egzaminų centrui iki 2000 m. kovo 1 d. (Registracijos forma EC-F1-P bus pateikta iki 2000 m. sausio 1 d.) 4.
29. Savivaldybės teritorijoje iki 2000 m. gegužės 1 d. pakartotinei sesijai organizuoti savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu steigiama bent viena bazinė mokykla. Bazinės mokyklos vietą steigėjas praneša mokykloms, Egzaminų centrui, apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamentui. 4.
30. Savivaldybės administracijos švietimo padalinys duomenis apie moksleivių, laikysiančių pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus pakartotinės sesijos metu, skaičių bei informaciją apie moksleivius, kuriems užduotys gali būti adaptuotos, pateikia Egzaminų centrui iki 2000 m. birželio 15d. Bazinėms mokykloms pateikiami moksleivių, laikysiančių egzaminus pakartotinės sesijos metu, sąrašai.
31. egzaminų VYKDYMAS 5.
32. Mokyklose pagrindinės mokyklos baigiamuosius egzaminus vykdo direktoriaus įsakymu paskirta vykdymo komisija: vyresnysis vykdytojas ir vykdytojai. Egzamino vykdytojais bei vyresniuoju vykdytoju negali būti egzaminuojamo dalyko mokytojai bei 10 klasių (ar jai ekvivalenčių kursų ar grupių gimnazijose, profesinėse bei žemės ūkio mokyklose) auklėtojai. 5.
33. Vyresnysis vykdytojas atsako už patalpų paruošimą egzaminui, egzamino medžiagos išdavimą egzamino vykdytojams, vykdytojų darbo organizavimą, egzamino protokolų užpildymą, vykdytojų darbą egzamino metu. 5.
34. Vykdytojai vykdo egzaminą, atsako už tvarką patalpoje (egzamino ruošimosi patalpoje, jeigu vykdoma egzamino dalis žodžiu) egzamino metu. Kiekvienas vykdytojas vadovaujasi mokomojo dalyko egzamino vykdymo instrukcija. 5.
35. Vykdytojų skaičius priklauso nuo moksleivių skaičiaus ir turimų patalpų egzaminui vykdyti – egzamino metu kiekvienoje egzamino patalpoje turi būti ne mažiau kaip 2 vykdytojai. Didelėse egzamino patalpose rekomenduojama vienam vykdytojui skirti ne didesnę kaip 15 moksleivių grupę. 5.
36. Egzaminui ar jo daliai raštu vykdyti moksleiviai egzamino patalpoje turi būti susodinami po vieną (rekomenduojama abėcėlės tvarka). Egzaminui žodžiu vykdyti turi būti skirtos ne mažiau kaip dvi gretimos patalpos – vienoje moksleiviai ruošiasi egzaminui, kitoje egzamino patalpoje – atsakinėja. 5.
37. Egzamino medžiagą (užklijuotus vokus su egzamino užduotimis) mokyklos direktorius perduoda vyresniajam vykdytojui (dalyvaujant visiems egzaminų vykdymo komisijoms nariams) ne anksčiau kaip prieš 30 min. iki egzamino pradžios. Vyresnysis vykdytojas vokus su egzamino užduotimis, egzamino vykdymo instrukcijos kopijas bei egzamino protokolus su iš anksto surašytomis egzaminą laikančių moksleivių pavardėmis (žr. priedą „Protokolų formos“) išdalija egzamino vykdytojams ne vėliau kaip 20 min. iki egzamino pradžios. 5.
38. Vokai su egzamino ar jo dalies raštu užduotimis atplėšiami egzamino patalpoje moksleivių akivaizdoje egzamino vykdymo instrukcijoje nurodytu laiku. Vokai su egzamino dalies žodžiu medžiaga atplėšiami ne anksčiau kaip prieš 20 min. iki egzamino dalies žodžiu pradžios dalyvaujant visiems egzamino žodžiu vertinimo komisijos nariams bei vykdytojams (žr. egzamino žodžiu vykdymo instrukciją). 5.
39. Į egzamino raštu patalpą moksleiviai įleidžiami tik vykdytojui leidus ne vėliau kaip 15 min. iki egzamino pradžios ir susodinami į savo vietas. Rekomenduojama vietas sunumeruoti, o ant egzamino patalpos durų pakabinti sąrašą, kuriame moksleivio eilės numeris atitiktų jo vietos numerį bei moksleivio numerį egzamino protokolo blanke. 5.
40. Egzamino daliai žodžiu moksleiviai ruošiasi ir atsakinėja pagal iš anksto sudarytą sąrašą-grafiką, kuris turėtų būti pakabintas ant egzamino ruošimosi patalpos durų. Pavėlavęs moksleivis ruošiasi ir atsakinėja paskutinis. 5.
41. Egzamino metu egzamino patalpoje, be egzaminą laikančių moksleivių ir egzamino vykdytojų, negali būti pašalinių asmenų, išskyrus egzaminų priežiūrą vykdančius asmenis (žr. 7 skyrių). Egzamino metu į egzamino patalpą gali įeiti vyresnysis vykdytojas bei jo iškviestas asmuo, kurio pagalbos gali prireikti atsitikus nenumatytam įvykiui. 5.
42. Moksleiviams egzamino metu neleidžiama išeiti iš egzamino patalpos. Tik esant būtinybei ir vykdytojui leidus, moksleivis gali išeiti ne ilgiau kaip 5 min. Išeidamas moksleivis savo rašto darbą įteikia vykdytojui, kuris pažymi darbe išėjimo ir sugrįžimo laiką. 5.
43. Moksleiviai, baigę darbą anksčiau laiko ir įteikę jį vykdytojui, negali grįžti į egzamino patalpą iki egzamino ar jo dalies pabaigos. Išeidamas moksleivis negali išsinešti darbo juodraščių ar kokių nors kitų užrašų.
44. egzaminų VERTINIMAS 6.
45. Pagrindinės mokyklos egzaminų raštu vertinimui mokyklos direktoriaus įsakymu sudaroma vertinimo komisija iš ne mažiau kaip 3 dalyko specialistų. Komisijos pirmininku skiriamas prityręs to dalyko specialistas, išskyrus šiais mokslo metais moksleivius mokiusį mokytoją ar 10 klasės (grupės) auklėtoją. 6.
46. Jeigu mokykloje nėra reikalingo skaičiaus dalyko specialistų, savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu sudaromos bendros vertinimo komisijos kelioms mokykloms, nurodoma komisijos darbo vieta, darbų bei egzamino protokolų pristatymo ir grąžinimo mokykloms tvarka. 6.
47. Egzamino ar jo dalies raštu vertinimą komisija pradeda pasibaigus egzaminui (ar jo daliai). Komisijos pirmininkas, gavęs moksleivių darbus ir egzamino protokolus, organizuoja vertinimo komisijos darbą: paskirsto darbus vertintojams, supažindina vertintojus su vertinimo instrukcija, iškilus neaiškumams, konsultuoja vertintojus, pildo ir pasirašo egzamino protokolą. 6.
48. Kiekvieną rašto darbą tikrina ne mažiau kaip du vertintojai. Darbą patikrinęs vertintojas savo vertinimą užrašo darbe tam skirtoje vietoje ar vertinimo lape ir pasirašo. Rekomenduojama, kad vertintojai savo žymėjimus viename moksleivio darbe rašytų (jei tai leidžia vertinimo instrukcija) skirtingų spalvų rašikliais. Komisijos pirmininkas išveda galutinį įvertinimą, kurį įrašo darbo viršelyje ir (arba) protokole ir pasirašo. Jeigu vertintojų įvertinimai skiriasi, sprendimą priima vertinimo komisijos pirmininkas, vadovaudamasis vertinimo instrukcija. 6.
49. Jeigu vertinant rašto darbus kyla įtarimas, kad moksleiviai naudojosi pašaline pagalba, jų darbai perduodami vertinimo komisijos pirmininkui, kuris priima sprendimą. Jeigu egzamino rezultatai anuliuojami, surašomas aktas, kurį pasirašo visi vertinimo komisijos nariai. Aktas perduodamas mokyklos direktoriui kartu su egzamino protokolu. 6.
50. Egzamino dalies žodžiu vertinimo komisijos nariai atlieka skirtingas funkcijas. Egzaminuotojas bendrauja su moksleiviu, o vertintojas vertina moksleivio atsakinėjimą. Egzaminuotojas pagal galimybes turi būti moksleivius mokęs mokytojas, o vertintojas – dalyko mokytojas, šiais mokslo metais moksleivių nemokęs. Tiek egzaminuotojas, tiek vertintojas turi būti gerai susipažinę su egzamino žodžiu vykdymo tvarka, vertinimo kriterijais. Egzamino vertinimo komisijos pirmininkas koordinuoja komisijos darbą ir sprendžia iškilusias problemas. 6.
51. Egzamino dalies žodžiu komisijos narių (egzaminuotojų ir vertintojų) skaičius priklauso nuo laikančių egzaminą moksleivių skaičiaus – viena vertinimo grupė (egzaminuotojas ir vertintojas) egzaminuoja ir vertina ne daugiau kaip 35 moksleivius. Jei moksleivių, laikančių egzaminą mokykloje, nėra daug, komisijos pirmininkas gali atlikti ir vertintojo funkcijas. 6.
52. Jeigu mokykloje nėra reikalingo skaičiaus dalyko specialistų, savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu sudaromos bendros vertinimo komisijos kelioms mokykloms, nurodoma mokykla, kurioje vyks egzamino dalis žodžiu. Moksleivius lydintis mokytojas privalo turėti direktoriaus įsakymą su moksleivių sąrašu. 6.
53. Jeigu egzamino dalis žodžiu vykdoma anksčiau negu egzamino dalis raštu, egzamino protokolas perduodamas mokyklos direktoriui, kuris pasibaigus egzamino daliai raštu perduoda jį egzamino vertinimo komisijos pirmininkui.
54. Egzaminų priežiūra 7.
55. Egzaminų eigą mokyklose prižiūri mokyklos vadovybė, mokyklos steigėjo bei apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų ir švietimo departamento, savivaldybės administracijos švietimo padalinio specialistai, Egzaminų centro, Švietimo ir mokslo ministerijos specialistai. 7.
56. Priežiūrą vykdantis asmuo, nustatęs, kad pažeisti vokai (vokų spaudai) su egzaminui skirta medžiaga, moksleiviai žino užduotis, egzamino komisija/vykdytojai šiurkščiai pažeidė Pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką, nutraukia egzaminą ir surašo padarytų pažeidimų aktą. Aktą pasirašęs egzaminą prižiūrintis asmuo ir komisijos pirmininkas akto kopijas įteikia mokyklos direktoriui, steigėjui, Egzaminų centrui. Sprendimą apie nutraukto egzamino pakartotinį organizavimą priima švietimo ir mokslo ministras.
57. Apeliacijos 8.
58. Moksleivis, nesutinkantis su egzamino vertinimo komisijos įvertinimu, gali pateikti apeliacinį prašymą mokyklos direktoriui ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po egzamino rezultatų paskelbimo. 8.
59. Apeliuojančiajam leidžiama susipažinti su ištaisytu darbu, dalyvaujant mokyklos direktoriui arba jo pavaduotojui ugdymui. Direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui moksleivių apeliacinius prašymus su darbais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po egzamino rezultatų paskelbimo įteikia apeliacinės komisijos pirmininkui. 8.
60. Dalykų apeliacinės komisijos sudaromos savivaldybės administracijos švietimo padalinio vadovo įsakymu bazinėje mokykloje. Komisijos pirmininku skiriamas bazinės mokyklos direktorius arba jo pavaduotojas ugdymui (teoriniam mokymui), nariais (ne mažiau kaip 2) – švietimo padalinio specialistai, prityrę dalyko mokytojai, išskyrus apeliaciją padavusių moksleivių darbus vertinusius mokytojus. 8.
61. Moksleivio rašto darbą tikrina du komisijos nariai, naudodamiesi kitokios spalvos rašikliais, jeigu to dalyko egzaminų reikalavimuose nenumatyta kitaip. Darbą tikrinęs komisijos narys įvertinimą užrašo darbo pabaigoje (arba vertinimo lentelėje) ir pasirašo. Komisijos pirmininkas išveda galutinį įvertinimą, jį įrašo po narių vertinimais ir pasirašo. Pakeitus darbo įvertinimą (pažymį), rašomas komentaras. 8.
62. Apeliacijos turi būti išnagrinėtos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po egzamino rezultatų paskelbimo. Moksleiviui, padavusiam apeliacinį prašymą, laikinai sustabdomas pagrindinės mokyklos baigimo pažymėjimo išdavimas. 8.
63. Dalyko apeliacinė komisija, baigusi darbą, surašo aktą, kuris registruojamas vidaus dokumentų registracijos žurnale. Išrašas iš akto, patvirtintas bazinės mokyklos antspaudu ir įregistruotas siunčiamų raštų knygoje, kartu su grąžinamais darbais įteikiamas tos mokyklos, kurios moksleivių darbai buvo tikrinti, direktoriui. Su aktu supažindinamas moksleivis. 8.
64. Apeliacinės komisijos sprendimas yra galutinis.
65. Sankcijos Sankcijos moksleiviams 9.
66. Moksleiviui, pavėlavusiam į egzaminą daugiau kaip 30 min., egzamino laikyti neleidžiama. Moksleiviui, pavėlavusiam mažiau kaip 30 min., egzamino raštu užduočių atlikimo laikas nepratęsiamas. Pavėlavimo faktas žymimas egzamino protokole ir darbe. 9.
67. Pasakinėjantis, besistengiantis gauti neleistinos pagalbos, besinaudojantis draudžiamomis priemonėmis ar kitaip šiurkščiai pažeidęs egzamino vykdymo tvarką moksleivis šalinamas iš egzamino, pašalinimas fiksuojamas moksleivio darbe ir egzamino protokole. Pašalinto moksleivio darbas nevertinamas. Egzamino protokolo atitinkamoje skiltyje įrašoma, kad egzaminas neišlaikytas. 9.
68. Moksleivio egzamino rezultatai gali būti anuliuojami, jeigu vertinimo komisija nustato, kad moksleivis naudojosi pašaline pagalba (žr. 6.5 p.). 9.
69. Moksleivis, išėjęs iš egzamino patalpos be egzamino vykdytojo leidimo, laikomas įteikusiu savo darbą ir baigusiu egzaminą. Sankcijos mokytojams 9.
70. Mokytojui, baustam už egzaminų vykdymo, vertinimo tvarkos pažeidimus, dokumentų klastojimą ar pan., neleidžiama dalyvauti egzaminų vykdymo ir vertinimo, apeliacinėse komisijose. 9.
71. Vykdymo, vertinimo komisijos pirmininkui ar priežiūrą vykdančiam asmeniui nustačius, kad komisijos narys pažeidė egzaminų tvarką, teikė neleistiną pagalbą egzaminuojamajam, surašomas aktas apie nusižengimą. Aktą pasirašo nusižengimą nustatęs asmuo ir kiti kartu dirbę vykdytojai/komisijos nariai, apie nusižengimą informuojamas steigėjas ir Egzaminų centras. 9.
72. Steigėjas apie pažeidėjui skirtas drausmines nuobaudas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją ir Egzaminų centrą. ______________ 1 priedas 2000 m. PAGRINDINĖS MOKYKLOS BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ TVARKARAŠTIS BIRŽELIS ______________ PATVIRTINTA Švietimo ir mokslo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 11 14 įsakymu Nr. 348/365 Patikslinta Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 10 22 raštu Nr. 40-04-6675 2 priedas Ligų, galinčių būti pagrindu atleisti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius nuo baigiamųjų egzaminų, SĄRAŠAS Eil. Nr. Ligų klasifikacijos Nr. (TLK-10) Diagnozė Atleidimo nuo egzaminų terminai 1 A01 Vidurių šiltinė ir paratifai Iki 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro 2 A05.1 Botulizmas Ne mažiau kaip 1 m. po išrašymo iš stacionaro, esant neurologinei simptomatikai, ir 6 mėn., esant palankiai išvadai 3 A15-A19 Aktyvi progresuojanti plaučių tuberkuliozė ir kitos Nuolat M01.1, M49.0 progresuojančios ne plaučių tuberkuliozės formos 4 A17.0 Tuberkuliozinis meningitas Individualiai 5 A23 Bruceliozė Nuolat 6 A80 Poliomielitas (ūmus, laikinieji reiškiniai) Nuolat 7 A87 Seroziniai meningitai Iki 1 m. po persirgimo 8 B15, B16-B19 Virusiniai hepatitai Iki 6 mėn. 9 A39.0, Meningokokinis meningitas ir pūlingas įvairios etiologijos Iki 1 m. po išrašymo iš stacionaro G00-G03 meningitas 10 B27 Infekcinė mononukleozė (sunki forma) 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro 11 A37, A38, A55, Kitos infekcinės ligos 1 mėn. po pasveikimo A56, A59, B01, B05, B06, B26 12 E01, E04, E05 Difuzinė toksinė struma (vidutiniškai sunki ir sunki forma) Nuolat 13 E05 Skydliaukės subtotalinė rezekcija dėl difuzinės Ne mažiau kaip 6 mėn. po operacijos toksinės strumos 14 E10-E12 Cukrinis diabetas (vidutiniškai sunki ir sunki forma) Nuolat 15 E23.2 Necukrinis diabetas (vidutiniškai sunki ir sunki forma) Nuolat 16 C91-C95 Kraujo sistemos ligos: D76 1) leukozė; 5 metai esant remisijai D66-D68 2) histiocitozė; 1 metai po stac. gydymo 3) hemofilija (vidutiniškai sunki ir sunki forma) ir kitos Nuolat koagulopatijos; D50-D53 4) hipochrominių anemijų (mažakraujystė) sunkios formos; Ne mažiau kaip 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės D69.0 5) hemoraginis vaskulitas; 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės 6) imuninės trombocitopenijos; 6 mėn. po išrašymo iš ligoninės D69.3 7) įgimta hemolizinė anemija; Nuolat D55-D59 8) aplastinė anemija; 5 metai esant remisijai D60-D64 9) kaupimo liga Nuolat 17 F29 Šizofrenija Griežtai individualiai (būtina psichiatro išvada) 18 F20-F29 Įvairios etiologijos psichozės Tas pats 19 F40-F48 Neurozės, į neurozes panašios būklės, reaktyvinės būklės Tas pats. Individualiai (būtina neurologo išvada) dekompensacijos stadijoje, sunkios formos mikčiojimas 20 F07.1, F07.2, Įvairios etiologijos ryškūs encefaloasteniniai reiškiniai Tas pats F06.6, F60, G93.3 21 F69, F90-F98 Psichopatijos, į psichopatiją panašios būklės Tas pats dekompensacijos stadijoje 22 F80-F89, G35, Centrinės ir periferinės nervų sistemos susirgimai, esant Tas pats G60-G64, giliems ir nuolatiniams judėjimo, jautrumo ir trofikos G80-G83 sutrikimams 23 G03 Persirgtas arachnoiditas su periodiniais paūmėjimais ir darbingumo sumažėjimu Tas pats 24 G40-G41 Epilepsija su dažnais paūmėjimais Tas pats 25 G60, G62, Ryškūs vazovegetaciniai sutrikimai su polinkiu į angiospaz- Tas pats G70, G90 mus, kraujagyslių krizes, apalpimą ir kitus sunkius vazopatijos pasireiškimus 26 H49-H52 Stipriai progresuojanti trumparegystė su distrofijos pakitimais Nuolat H53-H54 akių dugne ir sumažėjusiu regėjimo aštrumu mažiau kaip 0,5 vienos akies ir mažiau kaip 0,1 – kitos 27 H52.2 Hipermetropinis astigmatizmas daugiau kaip 3,0 D, miosinis astigmatizmas daugiau kaip 4,0 D, nesikoreguojantys akinių stiklai Nuolat 28 H35, H46 Kraujagyslinio dangalo, tinklainės ir regėjimo nervų ligos Nuolat 29 H40-H42 Glaukoma Nuolat 30 I00, I01 Reumatas, aktyvi fazė, kompensuota širdies yda Ne anksčiau kaip 6 mėn. po paskutinės atakos 31 I10-I15 Hipertoninė liga Individualiai 32 J45 Bronchinė astma su dažnais priepuoliais Iki 6 mėn. po paūmėjimo (2 k. per mėn. ir dažniau) 33 J12-J18, J44 Lėtinė pneumonija su dažnais paūmėjimais arba širdies- Nuolat plaučių nepakankamumo reiškiniais 34 J95-J99 Operacija dėl bronchektazinės ligos Ne anksčiau kaip 6 mėn. po operacijos 35 K25-K28 Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė Ne mažiau kaip 2 mėn. po išrašymo iš stacionaro 36 K35-K37 Operacija dėl apendicito 1 mėn. po išrašymo iš stacionaro 37 K40-K46 Po išvaržos pašalinimo Tas pats 38 K56.0-K56.7 Operacija dėl žarnyno nepraeinamumo 1 mėn. po išrašymo iš stacionaro 39 N00-N10 Ūmus difuzinis glomerulonefritas 3 mėn. po išrašymo iš stacionaro 40 N03-N05, N14-N16 Lėtinis difuzinis nefritas su pasikartojančia recidyvine eiga 3 mėn. po ligos paūmėjimo 41 N11-N13 Pakartotinai recidyvuojantis pielonefritas su pakartotiniais 3 mėn. po ligos paūmėjimo šlapimo pakitimais. Obstrukcinė ir refliuksinė uropatija 42 N17 Ūminis inkstų nepakankamumas 6 mėn. po išrašymo iš stacionaro 43 N18, N19 Lėtinis inkstų nepakankamumas Individualiai 44 N20-N22 Inkstų ir šlapimo takų akmenys Iki 1 mėn. po paūmėjimo 45 M05, M06 Reumatoidinis artritas Individuliai M08, M09 M13.0, M15-M19 Lėtinis nespecifinis poliartritas, dažnai paūmėjantis ir su judėjimo organų funkcijų sutrikimais 46 S42, S52, S62 Viršutinių galūnių kaulų lūžiai 1 mėn. po gipso nuėmimo 47 S72, S82, S92 Apatinių galūnių kaulų lūžiai 2-3 sav. po gipso nuėmimo 48 S02, S12 Kaukolės, stuburo lūžiai (nekomplikuoti) 8 mėn. po išrašymo iš stacionaro S22, S32 Kaukolės, stuburo lūžiai (komplikuoti) Individualiai 49 S04, S06, S15.1 Intrakranijinės kaukolės traumos 6 mėn. po išrašymo iš stacionaro 50 Q20, Q21, Q23, Q24 Įgimta širdies yda ir būklė po operacijos dėl įgimtos širdies ligos Griežtai individualiai pagal kardiochirurgo arba kardiologo išvadą 51 L23-L30 Išplitusi egzema ir ryškus neurodermitas Esant stabiliai remisijai ne mažiau kaip 3 mėn. 52 C00-C97, Onkologinės ligos 5 metai D00-D48 53 K50 Krono liga Individualiai 54 K51, K52 Opinis nespecifinis kolitas Individualiai 55 E02 Hipotireozė Individualiai 56 M30-M36 Difuzinės jungiamojo audinio ligos. Sisteminė raudonoji vilkligė Individualiai 57 C40 Galūnių kaulų ir kremzlių piktybinis navikas 5 metai esant remisijai 58 C41 Kitų nepatikslintų lokalizacijų kaulų piktybinis navikas 5 metai esant remisijai 59 D16 Kaulų ir sąnarių gerybiniai navikai 6 mėn. po operacijos 60 D17, D18, D21 Kiti gerybiniai navikai 6 mėn. po operacijos 61 G12, G12.0, Spinalinė raumenų atrofija ir su ja susiję sindromai Nuolat G12.2 62 G60.0 Charcot Marie Tooth 1 m. po operacijos 63 G35 Išsėtinė sklerozė Nuolat 64 G80 Kūdikių cerebrinis paralyžius Individualiai 65 G81 Hemiplegija 6 mėn. po operacijos 66 G82, G82.4 Paraplegija ir tetraplegija Nuolat 67 M21 Kitų galūnių įgytos deformacijos Po operacijos 6-12 mėn. 68 M22, M23, M24 Girnelės ligos. Kelio sąnario vidiniai pažeidimai. 6 mėn. po operacijos Kiti specifiniai kelio sąnario pažeidimai 69 M40 Kifozė ir lordozė 1-2 m. po operacijos 70 M41 Skoliozė 1-2 m. po operacijos 71 M42.0 Juvenilinė-Calve, Sheuermano ligos 1-2 m. po operacijos 72 M43, M43.0 Kitos deformuojančios dorsopatijos spondiliozė, 1-2 m. po operacijos M43.1 spondilolistezė, kitas stuburo slankstelių suaugimas M43.2 73 M46.2 Slankstelio osteomielitas Individualiai 74 M46.3, M46.4, Tarpslankstelinio disko infekcija, discitas, nepatikslintos Individualiai M46.5 kitos infekcinės spondilopatijos 75 M51 Kitų tarpslankstelinių diskų ligos 6 mėn. po operacijos Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų išnirimas Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija Kitas patikslintas tarpslankstelinio disko išnirimas – lumbago 76 M84 Nevisiškai suaugęs lūžimas 6 mėn. po operacijos ar pasveikimo Pseudoartrozė Užsitęsęs suaugimas Stress lūžimas 77 M85 Patologinis lūžimas 6 mėn. po operacijos ar pasveikimo Kaulo cista, aneurizminė cista 78 M86 Osteomielitas Iki 1 m. po operacijos ir 6 mėn. po pasveikimo 79 M91 Jaunatvinė klubo ir dubens osteochondrozė 1 m. po operacijos ar 2 m. nuo diagnozės nustatymo Šlaunikaulio galvos osteochondrozė (Pertesas) Plokščias dubuo (coxa plana) – po Perteso 80 Q05 Spina bifida – apima Individualiai Q05 Meningocele, mielocele, menningomielocele 81 Q65 Įgimta klubo sąnarių deformacija 1-2 metai po operacijos 82 Q66 Įgimtos pėdos deformacijos 1 m. po operacijos 83 Q72 Redukciniai kojos defektai 1-2 metai po operacijos Q73 Nepatikslintos galūnės redukciniai defektai Q74 Kitos įgimtos galūnių formavimosi ydos 84 Q76 Įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydos 1-2 metai po operacijos 85 Q77 Osteochondrodisplazija su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais Individualiai 86 Q78 Kitos osteochondrodisplazijos Individualiai 87 Q79 Įgimtos kaulų bei raumenų sistemos formavimosi ydos Iki 1 metų po operacijos ______________