← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL IŠNAUDOTŲ KARJERŲ IR DURPYNŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL IŠNAUDOTŲ KARJERŲ IR DURPYNŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIRTĮ PLANO PATVIRTINIMO 2000 m. kovo 30 d. Nr. 121 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministro 1999 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 154/44 „Dėl Išnaudotų karjerų, durpynų ir kitaip pažeistos žemės naudojimo programos įgyvendinimo priemonių plano 1999-2000 metais“ (Žin., 1999, Nr. 47-1509): 1. Tvirtinu Išnaudotų karjerų ir durpynų naudojimo pagal tikslinę paskirtį planą (pridedama). 2. Aplinkos ministerijos informacijos sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „valdymo sistema“, „žemė“. APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 121 IŠNAUDOTŲ KARJERŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIRTĮ PLANAS Apskritis, rajonas Karjerų Planuojama tikslinė naudojimo paskirtis (

  1. ha)pagal patvirtintus metodinius nurodymus (
  2. ha)skaičius plotas (
  3. ha)miškas žemės ū. naudmenos vandens telkiniai naudingi augalai natūralios ekosistemos statybų ir rekreacijos plotai I. Alytaus apskritis 1. Alytaus r. 31 31,30 31,30 - - - - - 2. Lazdijų r. 18 16,70 11,60 4,60 - - 0,50 - 3. Varėnos r. 23 22,00 22,00 - - - - - Iš viso Alytaus apskr. 72 70,00 64,90 4,60 - - 0,50 - II. Kauno apskritis 1. Jonavos r. - - - - - - - - 2. Kaišiadorių r. 14 18,30 7,40 2,80 - 1,00 7,10 - 3. Kauno r. 17 31,84 14,14 8,80 4,40 4,50 - - 4. Kėdainių r. 3 10,31 10,31 - - - - - 5. Prienų r. 9 15,00 9,50 5,50 - - - - 6. Raseinių r. 32 59,30 54,60 4,40 0,30 - - - Iš viso Kauno apskr. 75 134,75 95,95 21,50 4,70 5,50 7,10 - III. Klaipėdos apskritis 1. Klaipėdos r. 19 46,70 41,90 - - - - - 2. Kretingos r. 52 64,70 57,70 4,00 3,00 - - - 3. Skuodo r. 30 38,20 32,50 - - - - - 4. Šilutės r. 153 262,15 179,35 69,50 11,40 1,10 - 1,80 Iš viso Klaipėdos apskr. 254 411,75 311,45 73,50 14,40 1,10 - 1,80 IV. Marijampolės apskritis 1. Marijampolės r. 7 4,50 0,80 3,70 - - - - 2. Šakių r. 16 26,50 22,10 4,40 - - - - 3. Vilkaviškio r. 44 44,40 30,20 5,40 0,70 - - 7,90 Iš viso Marijampolės apskr. 67 75,40 53,30 13,50 0,70 - - 7,90 V. Panevėžio apskritis 1. Biržų r. 59 141,35 57,10 - 10,70 - 56,55 - 2. Kupiškio r. 34 42,58 17,85 - 3,03 - 20,00 1,70 3. Panevėžio r. 36 94,40 33,50 12,20 17,50 2,50 24,40 - 4. Pasvalio r. 25 30,30 24,80 - 5,50 - - - 5. Rokiškio r. 65 62,65 33,60 0,40 - - 24,45 3,80 Iš viso Panevėžio apskr. 219 371,28 166,85 12,60 36,73 2,50 125,40 5,50 VI. Šiaulių apskritis 1. Akmenės r. 14 26,10 22,80 - 1,20 - 2,10 - 2. Joniškio r. 8 26,00 14,00 - 12,00 - - - 3. Kelmės r. 19 33,40 33,40 - - - - - 4. Pakruojo r. 43 87,67 35,40 - 6,20 - 42,72 3,55 5. Radviliškio r. 45 108,00 98,30 - 9,70 - - - 6. Šiaulių r. 51 141,30 57,20 46,60 29,70 - - - Iš viso Šiaulių apskr. 180 422,47 261,10 46,60 58,80 - 44,82 3,55 VII. Tauragės apskritis 1. Jurbarko r. 13 20,10 18,90 - 0,30 - - 0,90 2. Šilalės r. 15 12,22 12,22 - - - - - 3. Tauragės r. 27 34,00 34,00 - - - - - Iš viso Tauragės apskr. 55 66,32 65,12 - 0,30 - - 0,90 VIII. Telšių apskritis 1. Mažeikių r. 19 90,70 37,50 4,10 4,35 - 40,45 3,00 2. Plungės r. 30 31,45 15,30 6,10 3,00 5,50 1,50 - 3. Telšių r. 35 44,70 17,30 4,10 3,00 9,20 5,00 6,10 Iš viso Telšių apskr. 84 166,85 70,10 14,30 10,35 14,70 46,95 9,10 IX. Utenos apskritis 1. Anykščių r. 103 110,40 110,40 - - - - - 2. Ignalinos r. 22 21,50 21,00 0,50 - - - - 3. Molėtų r. 33 29,60 23,70 1,40 1,80 - - 2,70 4. Utenos r. 42 48,38 48,38 - - - - - 5. Zarasų r. 54 48,63 37,45 11,18 - - - - Iš viso Utenos apskr. 254 258,51 240,93 13,08 1,80 - - 2,70 X. Vilniaus apskritis 1. Šalčininkų r. 74 64,20 54,51 0,55 - - - 9,34 2. Širvintų r. 18 38,50 38,50 - - - - - 3. Švenčionių r. 18 16,90 6,60 10,30 - - - - 4. Trakų r. 30 33,10 33,10 - - - - - 5. Ukmergės r. 17 55,10 46,80 - 8,30 - - - 6. Vilniaus r. 37 51,90 47,90 - 4,00 - - - Iš viso Vilniaus apskr. 194 259,70 185,41 10,85 12,30 - - 9,34 Iš viso Lietuvoje: 1 454 2 237,03 1 515,11 210,53 140,08 23,80 224,77 40,59 ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 121 IŠNAUDOTŲ DURPYNŲ NAUDOJIMO PAGAL TIKSLINĘ PASKIRTĮ PLANAS Eil. Nr. Apskritis Rajonas Durpyno pavadinimas Plotas (
  4. ha)Nuo kada nenaudojamas Durpės klodotipas (%) Išteklių likutis tūkst. m3 Trumpa informacija apie durpyną Tikslinis naudojimas pagal metodiką bendras pažeistas (išnaudotas) 1. Alytaus Varėnos Burbonys 156 60 1993 A

(77)T
(23)459 1952 m. nusausintos ir kastos durpės. Dabar užauga krūmais ir medeliais. Esant durpių paklausai, atnaujinti gavybą. Durpyną patvenkti, atkuriant buvusį vandens lygį. 2. Juodžiukas 144 50 1990 A
(100)393 1985 m. skirtas durpėms išgauti. Esant poreikiui, atnaujinti gavybą. Durpyną renatūralizuoti, atkuriant buvusį vandens lygį. 3. Puodžiai 252 90 1992 A
(82)T
(18)635 Durpynas iš dalies nusausintas. 1981 m. parengtas durpių gavybai. Jei nebus durpių paklausos, durpyną renatūralizuoti atkuriant buvusį vandens lygį., 4. Kauno Kauno Novaraistis 498 1992 A
(69)M
(31)699 Iš dalies rekultivuotas pagal draustinio reikmėms parengtą projektą. Durpynas paskelbtas ornitologiniu draustiniu. 5. Jonavos Paąžuolynės 118 8 1990 A
(100)0 Iš dalies nusausintas 1956 m. Durpės kasamos nuo 1963 m. Dalis iškasto durpyno perduota Jonavos miškų urėdijai. Plotas apaugęs mišku. Palikti renatūralizacijai. 6. Kaišiadorių Žaliasis raistas 134 70 1990 A
(70)Ž
(30)304 Iš dalies nusausintas ir naudojamas nuo 1956 m. Durpyną patvenkė bebrai. Palikti durpyną renatūralizacijai ir biologinei įvairovei atsikurti. 7. Kėdainių Laukagalis 374 100 1992 A
(54)T
(15)Ž
(31)312 Iš dalies nusausintas, naudojamas nuo 1982 m. Durpyną patvenkė bebrai. Durpyną palikti renatūralizacijai ir biologinei įvairovei atsikurti. 8. Marijampolės Šakių Aukštoji plynia 358 251 1990 A
(96)Ž
(2)T
(2)450 Iš dalies nusausintas. Durpynas vietomis apaugęs krūmais ir mišku. Esant poreikiui, atnaujinti durpių gavybą. Durpyną palikti biologinei įvairovei atsikurti. 9. Panevėžio Biržų Gruodžiai 170 80 1990 A
(52)Ž
(10)T
(38)163 Durpynas iš dalies nusausintas, durpės kastos nuo 1978 m. Durpyną palikti renatūralizacijai, atkūrus buvusį vandens lygį. 10. Purvai Butniūnai 1388 275 1990 A
(46)Ž
(35)T
(35)2645 Iš dalies nusausintas, durpės kastos nuo 1957 m. Atnaujinus gamybą, gamybos plotų neplėsti. Tikslinga visiškai ar iš dalies atkurti buvusį vandens lygį. 11. Rokiškio Paaudris (Minkūnai) 1287 100 1990 Ž
(100)3756 Durpių gavyba nebevykdoma, nes riboja Rašų ežero lygis. Durpynas savaime apželia mišku. 12. Paduobis 394 250 1988 Ž
(100)708 Durpių gavyba nebevykdoma. Esant durpių paklausai, gavybą atnaujinti. Durpynas apaugęs krūmais (įvairios karklų rūšys), pavieniais beržais. 13. Zalūbiškis 58 50 1992 A
(28)Ž
(72)19 Esant poreikiui, gaminti durpes kurui. Iš dalies patvenkė bebrai. Atkūrus buvusį vandens lygį, durpyną palikti renatūralizacijai. 14. Šiaulių Šiaulių Gelžė 837 500 1992 Ž
(100)917 Nebaigtas eksploatuoti ir apleistas, vėliau gavyba neatnaujinta. Gelžės durpynas su apypelkiu, turintis didelę botaninę ir zoologinę vertę. 1992 m. paskelbtas botaniniu-zoologiniu draustiniu (951 ha). 15. Tauragės Jurbarko Dainiai 1388 100 1969 A
(100)618 Iš dalies nusausintas, durpės kastos nuo 1957 m. Atnaujinti eksploataciją netikslinga. Nenaudojamas durpynas renatūralizavosi. Palikti esamos būklės. 16. Telšių Telšių Derkintai 176 50 1980 Ž
(82)A
(7)T
(11)524 Gaminti durpių kurą, trąšas. Nesant durpių poreikio, atkurti vandens lygį. 17. Utenos Ignalinos Galai 1040 238 1992 Ž
(60)A
(25)M
(15)4973 Gaminti durpių kurą, trąšas. Nuo1999 m. UAB „Legra“ išskirta 130 ha. Durpynui apsaugos priemonių netaikyti, nes yra naudotojas. 18. Zarasų Pūsčia 270 84,8 1990 A
(100)844 Durpių ištekliai neišnaudoti. Eksploatacija pradėta apie 1960 m. Eksploataciją atnaujinti neplanuojama, nes parengtas durpyno renatūralizavimo projektas ir bioįvairovės apsaugos rekomen- dacijos. 19. Vilniaus Šalčininkų Rimšiškės 106 49 1993 A
(100)192 Pradėtas naudoti 1959 m., apleistas. Atkurti pažeistą drėgmės režimą patvenkiant. 20. Žaltūnai 156 36 1992 Ž
(100)414 Apsausintas. 1989 m. pradėtas naudoti. Atkurti pažeistą drėgmės režimą patvenkiant. 21. Širvintų Geniai 97 70 1990 A
(34)T
(66)254 Esant poreikiui, galima gaminti mažaskaidžių durpių produkciją. Užkonservuotas pakėlus vandens lygį. 22. Trakų Kerėplis 166 33 1992 A
(100)449 Nusausintas, nuo 1984 m. kasamos durpės. Durpyną tikslinga užkonservuoti atkuriant vandens lygį. Būtina išsaugoti Kerėplio (15,2
  1. ha)ir Kerėpliuko ežerus (0,1
  2. ha)su apyežeriais, 3,3 ha spanguolyną ir 2,3 ha sausuminę salą su pušynu. 23. Reznyčia 229 174 1990 A
(48)Ž
(8)T
(21)953 Iš dalies nusausintas, nuo 1990 m. rengtas naudojimui, bet kasti nepradėta. Durpynas iš dalies renatūralizavosi. Tikslinga palikti renatūralizacijai. 24. Ukmergės Kiškeliškis (Mikėnai) 323 30 1994 A
(24)Ž
(76)941 Gaminti durpių kurą, durpes trąšoms. Durpių klodui apsaugoti nuo mineralizacijos ir gaisrų visiškai ar iš dalies atkurti vandens lygį. 25. Vilniaus Baltoji Vokė 4099 884 1993 Ž
(92)T
(8)4008 Išnaudotuose plotuose atžėlė pušis su beržo, juodalksnio priemaiša, auga karklai. Dalis ploto užlieta vandeniu, kur apsigyveno vandens paukščiai. Išnaudotus plotus tikslinga palikti renatūralizacijai ir biologinei įvairovei atsikurti. Dalį ploto būtų galima panaudoti uoginėms, vaistinėms ir kt. kultūroms auginti. 26. Daukšių raistas (Danilava) 200 109,6 1993 A
(40)Ž
(32)T
(28)427 Nerekultivuoti 28 ha. 1997 m. išdegė paviršinis durpės sluoksnis (apie 20-30 cm). Esant poreikiui, durpių gavybą atnaujinti. Po gaisro per kelis metus pelkė apžėlė vešlia žoline augalija (nendrėmis, lendrūnais ir piktžolėmis). Savaime atželia beržai, drebulės, karklai. Šiuo metu durpyną patvenkę bebrai. Iš viso: 14 418 3 742,4 Santrumpų paaiškinimai: A – aukštutinis T – tarpinis M – mišrus Ž – žemutinis ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.