← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LAUKINĖS AUGALIJOS IŠTEKLIŲ APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LAUKINĖS AUGALIJOS IŠTEKLIŲ APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO 2000 m. balandžio 7 d. Nr. 132 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos laukinės augmenijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1944) 17 straipsniu:

  1. Tvirtinu Laukinės augalijos išteklių apskaitos metodiką (pridedama).
  2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“. APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 132 Laukinės augalijos išteklių apskaitos metodika Vadovaujantis šia metodika, inventorizuojami valstybinėje ir privačioje žemėje esantys laukinės augalijos ištekliai, nustatomi jų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai bei ūkinė vertė (tinkamumas žaliavos paruošoms). Miško žemėje augančių laukinės augalijos išteklių apskaita vykdoma atliekant sklypinę ir nacionalinę miškų inventorizaciją, o kitos paskirties žemėje laukinės augalijos išteklių apskaitą vykdo atitinkamos mokslo ir mokymo institucijos pagal sutartis su Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Vykdant inventorizaciją privačioje žemėje, apie tai raštu prieš 10 dienų pranešama žemės savininkui šiam susipažinti ir apsispręsti. Pagrindinės sąvokos Augalijos biologiniai ištekliai – kurios nors laukinių augalų rūšies augalo žaliavos masė ploto vienete. Augalijos naudojamieji ištekliai – augalijos biologinių išteklių dalis, kurią galima surinkti (paruošti) be žalos jų atsikūrimui, neįvertinus natūralių nuostolių (nuostoliai dėl kenkėjų ar ligų, rinkimo nuostoliai, nuostoliai, padaryti laukinių gyvūnų). Biotopas – laukinių augalų gyvenamosios aplinkos plotas, kuriam būdingos vienodos ekologinės sąlygos. Ištisinis sąžalynas – plotas, kurio paviršių visiškai (100 %) uždengia vienos augalo rūšies statmenų projekcijų antžeminė dalis. Kameraliniai darbai – laukinės augalijos išteklių duomenų, surinktų vietovėje, apdorojimas (sutvarkymas), įvedimas į duomenų bazes, kartografinės medžiagos parengimas ir įvairių apskaičiavimų pateikimas. Lauko darbai – laukinės augalijos išteklių įvertinimas (inventorizacija) vietovėje. Paplitimas – sklypo dalis, kurioje paplitusi inventorizuojama rūšis. Projekcinis padengimas – procentinė ploto dalis, padengta augalų antžeminių dalių statmenomis projekcijomis. Sąžalynas – tam tikrame plote tankiai auganti vienos rūšies laukinių augalų grupė. Sąžalyno tankumas – vienos rūšies laukinių augalų (individų) skaičius ploto vienete. I. Laukinės augalijos išteklių apskaita miškuose (atliekama inventorizuojant miškus)
  3. Į apskaitą įtraukiami didžiausią vertę turintys laukinės augalijos ištekliai: 1.
  4. vaisinių augalų – avietės, bruknės, lazdyno, mėlynės, putino, spanguolės, šermukšnio, tekšės, vaivoro, žemuogės; 1.
  5. vaistinių augalų -paprastojo ir keturbriaunio čiobrelio, didžiosios dilgėlės, gailio, paprastosios ir keturbriaunės jonažolės, kadagio, islandinės kerpenos, meškauogės, pakalnutės, vaistinio pataiso, pupalaiškio, šlamučio, viržio.
  6. Atskirų teritorijų į apskaitą įtraukiamų laukinių augalų rūšių sąrašas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į apskaitos darbų apimtis, atskirų rūšių ūkinę vertę.
  7. Apskaita vykdoma vizualiai taksaciniuose sklypuose.
  8. Lauko darbų metu nustatomi ir į taksacinę kortelę įrašomi šie rodikliai: 4.
  9. augalo rūšis (raidinis kodas); 4.
  10. rūšies paplitimas (P), t. y. kokioje sklypo dalyje paplitusi į apskaitą įtraukta rūšis, procentais (10% tikslumu); 4.
  11. sąžalyno tankumas (T) (glaudumas), procentais (10% tikslumu); 4.
  12. ūkinė vertė, t. y. tinkamumas žaliavos paruošoms, balais (1 – maža, 2 – vidutinė, 3 – didelė), atsižvelgiant į rūšies paplitimą ir sąžalyno tankumą.
  13. Viename taksaciniame sklype į apskaitą gali būti įtraukiamos 2 laukinės augalijos rūšys iš samanų-žolių-krūmokšnių ardo ir 2 trako rūšys.
  14. Minimalus į apskaitą įtraukiamų sąžalynų tankumas ir plotas nurodyti 1 lentelėje.
  15. Kameralinių darbų metu: 1) rūšies projekcinis sklypo padengimas apskaičiuojamas pagal formulę: PP% = P x T:100; 2) laukinės augalijos sąžalynų plotai perskaičiuojami į sąlyginių ištisinių sąžalynų (su 100% projekciniu padengimu) plotus pagal formulę: Q = q x PP:100, kur Q – ištisinio sąžalyno plotas, ha; q – taksacinio sklypo plotas, ha; PP – į apskaitą įtraukiamos laukinių augalų rūšies projekcinis sklypo padengimas, %.
  16. Pagal medyno skalsumą ir pomiškio tankumą, kaip pagrindinį faktorių, nulemiantį apatinių ardų apšvietimo sąlygas, sąžalynai grupuojami į produktyvius (derantys uogynai ir tinkantys vaistinės žaliavos paruošoms vaistinių augalų sąžalynai) ir rezervinius (2 lentelė).
  17. Laukinės augalijos žaliavos ištekliai apskaičiuojami pagal normatyvus (3 lentelė).
  18. Duomenys apie atskirų laukinių augalų rūšių ištisinių sąžalynų plotus pateikiami šiuose dokumentuose: 10.
  19. taksoraščiuose (augalo rūšis, sąžalyno aptinkamumas, tankumas ir projekcinis padengimas); 10.
  20. sąvadinėse lentelėse (atskirų rūšių plotai pagal produktyvumo kategorijas teritoriniuose, ūkiniuose ar kitais principais sudarytuose vienetuose; plotų pasiskirstymas pagal miško augaviečių tipus; plotų pasiskirstymas pagal medynų amžių ir skalsumą); 10.
  21. miškų žemėlapiuose (atskirai vaistiniams ir vaisiniams augalams) 1: 25 000 masteliu. II. Laukinės augalijos išteklių apskaita įvairiuose biotopuose (ne miško žemėje ar miško žemėje, kai ištekliai įtraukiami į apskaitą ne miškų inventorizacijos metu)
  22. Įvertinami laukinių augalų, augančių įvairiuose biotopuose (pievose, pelkėse, vandens telkinių pakrantėse, krūmynuose bei miškuose), biologiniai ir naudojamieji ištekliai.
  23. Įvertinami gamtoje kiekybiniai ir kokybiniai į apskaitą įtrauktų laukinių augalų išteklių rodikliai.
  24. Į apskaitą įtraukiami didžiausią vertę turinčių laukinių augalų ištekliai: 13.
  25. vaisinių augalų – avietė, bruknė, gervuogė, lazdynas, mėlynė, spanguolė, šermukšnis, tekšė, vaivoras, žemuogė; 13.
  26. vaistinių augalų – ajeras, paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis, didžioji dilgėlė, gailis, gudobelės, paprastoji ir keturbriaunė jonažolė, kadagys, islandinė kerpena, kartusis kietis, kraujalakė, meškauogė, trispalvė našlaitė, pakalnutė, pupalaiškis, putinas, raudonėlis, rūgtis gyvatžolė, miškinė sidabražolė, šaltekšnis, šalpusnis, pilkalapis ir plačialapis šaukštis, šlamutis, šventagaršvė, pelkinė vingiorykštė, viržis; 13.
  27. techninių augalų – gluosniai, nendrė.
  28. Prieš vertinant laukinės augalijos išteklius vietovėje, sudaromas maršrutas, naudojant administracinius, miškų (1:10 000-20 000 masteliu) bei žemės naudojimo (1:10 000-50 000 masteliu) žemėlapius (planus), apklausiant miškininkus, vietinius gyventojus ir kt.
  29. Inventorizuojami sąžalynai skiriami į 2 kategorijas: I kategorija – retesni ir mažesni sąžalynai, tinkantys vietinių gyventojų reikmėms bei poilsiui, ir II kategorija – didesni, tankūs sąžalynai, tinkantys ruošti žaliavą komerciniais tikslais (4 lentelė). Inventorizuojant sąžalynus privačioje žemėje, jų priskyrimas vienai ar kitai kategorijai derinamas su privačios žemės savininku.
  30. Tiriant išteklius vietovėje, pirmiausiai įvertinamos erdvinės augalo sąžalyno charakteristikos: augavietės plotas (žingsniais, spidometru), augalų gausumas, projekcinis padengimas bei produktyvumas. Konkretaus sąžalyno žaliavos ištekliams įvertinti apskaičiuojamas augavietės plotas ir vaistinės žaliavos masė ploto vienete. Žaliavos masės kiekis konkrečiame sklype nustatomas šiais metodais: 16.
  31. apskaitos aikštelių metodu. Apskaitos aikštelės išdėstomos tolygiai (ne pasirinktinai) visame apskaitos sklype, geriausiai – transektų (juostų) metodu. Apskaitos aikštelių plotas priklauso nuo biologinių ir morfologinių augalo ypatybių, tai gali būti: 0,5–1,0 m2 – smulkių augalų, sudarančių kompaktiškas augimo grupes (pvz.: meškauogė, pakalnutė, bruknė, šlamutis), atveju; 1,0 m2 – stambesnių augalų (pvz.: paprastoji ir keturbriaunė jonažolė, kartusis pelynas, ugniažolė, šalpusnis) atveju; 10 m2 – krūmų (pvz.: avietė, putinas, šaltekšnis) ir 10–100 m2 – medžių (pvz.: šermukšnis, gudobelės) atveju. Apskaitos aikštelių skaičius priklauso nuo sąžalyno išsidėstymo tolygumo. Iš kiekvienos aikštelės surinkta žaliava pasveriama. Registruojamos ir tos aikštelės, kuriose tiriamojo augalo nėra. Žaliavos produktyvumui įvertinti apskaičiuojamas aritmetinis vidurkis, įvertinama paklaida ir duomenų patikimumas. Tyrimų duomenų tikslumas turi būti ne mažesnis kaip 10–15%. Žaliavos išteklių apskaita gali būti vykdoma ir įvertinant tiriamose apskaitos aikštelėse augalo projekcinį padengimą bei apskaičiuojant žaliavos masę pagal normatyvines žaliavos vertinimo lenteles (5–8 lentelės). Projekcinį padengimą galima įvertinti ir visame sąžalyne pagal bendrą augalo paplitimą tiriamajame plote ir jo projekcinį padengimą augimo grupėse (žr. šios metodikos I dalį); 16.
  32. modelių egzempliorių metodu. Šis metodas taikomas tada, kai išteklių vertinimo objektas yra medžiai, krūmai, žoliniai augalai, augantys retai, pavieniai, nesudarantys tankių augimo grupių. Vertinant išteklius šiuo metodu, vertinami du rodikliai: egzempliorių skaičius ploto vienete (apskaitos aikštelėse ar maršrutiniu metodu) ir vidutinė vieno modelinio egzemplioriaus žaliavos masė. Sudauginus šių rodiklių reikšmes, apskaičiuojama žaliavos masė ploto vienete. Aikštelių skaičius, išdėstymas ir tyrimų duomenų tikslumas toks pat kaip vertinant išteklius apskaitos aikštelių metodu.
  33. Naudojamuosius metinius išteklius galima vertinti pagal uoginių ir vaistinių miško augalų žaliavų vidutinius metinius išteklius (3 lentelė). Augalų rūšių, kurių žaliavos masės priklausomybė nuo projekcinio padengimo šioje metodikoje nenurodyta, priklausomybę įvertina pats tyrinėtojas.
  34. Laukinės augalijos ištekliams įvertinti užpildoma Laukinės augalijos išteklių vertinimo anketa (pridedama), kurioje nurodoma: 18.
  35. tikslinės rūšies sąžalyno aprašymo autorius, data, augalo rūšis; 18.
  36. tiksli augimo vieta, kaip galima tiksliau nurodant augavietės kryptį ir atstumą nuo artimiausio pastovaus objekto (vandens telkinio, miško kvartalo ar kt.); 18.
  37. augavietės ir tikslinės rūšies sąžalyno charakteristikos; 18.
  38. biologiniai ištekliai (visas aprašomos rūšies augalų žaliosios ir orasausės žaliavos kiekis augavietėje) ir naudojamieji ištekliai (žaliavos kiekis, palikus dalį augalų sąžalynui atsikurti) (9, 10 lentelės). Biologinių ir naudojamųjų išteklių santykis priklauso nuo žaliavai paruošti naudojamų augalo dalių, augimo formos ir būdo bei jo regeneracinių savybių. Požeminių augalo dalių naudojamieji ištekliai sudaro 30–50%, žolės – 50–80%, lapų – 60–80%. 1 lentelė. Minimalus į apskaitą įtraukiamų augalų rūšių sąžalynų plotas ir tankumas Eil. Nr. Augalo pavadinimas Plotas, ha Tankumas, %
  39. Avietė, gailis, lazdynas, putinas, šaltekšnis, viržis 0,5 20
  40. Kadagys, meškauogė, vaivoras 0,3 20
  41. Bruknė, paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis, paprastoji ir keturbriaunė jonažolė, pakalnutė, putinas, spanguolė, šlamutis, tekšė, žemuogė 0,2 10
  42. Didžioji dilgėlė, pupalaiškis 0,3 30
  43. Islandinė kerpena, vaistinis pataisas 0,1 10 2 lentelė. Laukinių augalų rūšių sąžalynų vertinimas Eil. Nr. Augalo pavadinimas Medyno skalsumas Sąžalyno tankumas produktyviuose sąžalynuose Rezervinių sąžalynų Produktyvių sąžalynų I kategorija II kategorija
  44. Avietė ≥0,6 <0,6 <30 ≥30
  45. Bruknė ≥0,6 <0,6 <20 ≥20
  46. Lazdynas ≥0,7 <0,7 <30 ≥30
  47. Mėlynė <0,3, ≥0,9 0,4-0,8 <30 ≥30
  48. Putinas ≥0,6 <0,6
  49. Spanguolė ≥0,7 <0,7 <15 ≥15
  50. Šermukšnis ≥0,6 <0,6 - -
  51. Tekšė ≥0,6 <0,6 <15 ≥15
  52. Vaivoras ≥0,6 <0,6 <30 ≥30
  53. Žemuogė ≥0,6 <0,6 <15 ≥15
  54. Paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis - - <15 ≥15
  55. Didžioji dilgėlė ≥0,8 <0,8 <40 ≥40
  56. Gailis ≥0,8 <0,8 <30 ≥30
  57. Paprastoji ir keturbriaunė jonažolė - - <20 ≥20
  58. Kadagys ≥0,6 <0,6 <30 ≥30
  59. Islandinė kerpena ≥0,6 <0,6 <15 ≥15
  60. Meškauogė ≥0,5 <0,5 <30 ≥30
  61. Pakalnutė ≥0,8 <0,8 <15 ≥15
  62. Vaistinis pataisas <0,3, ≥0,9 0,4-0,8 <15 ≥15
  63. Pupalaiškis - - <40 ≥40
  64. Šaltekšnis ≥0,9 <0,9 <30 ≥30
  65. Pelkinė vingiorykštė - - <15 ≥15
  66. Viržis ≥0,6 <0,6 <30 ≥30 3 lentelė. Laukinių augalų žaliavų vidutiniai metiniai naudojamieji ištekliai (kg/ha ištisinio sąžalyno) Eil. Nr. Augalo pavadinimas Renkama dalis Produktyvios augavietės Žaliavos ištekliai, kg/ha
  67. Avietė uogos Nb, Nc, Lc, Ld; kirtavietės, retmės 230
  68. Bruknė uogos, lapai Na, Nb, Lb, Ub, Pan, Pbn; 180 kirtavietės, miško kultūros 120
  69. Lazdynas riešutai Nb, Lb, Nc, Lc, Nd, Ld, Nf, Lf; kirtavietės, retmės, 50 pamiškės
  70. Putinas vaisiai Lb, Lc, Ub, Uc; užmirkę pamiškės, paupiai 6
  71. Mėlynė uogos Nb, Nc, Lb, Pb, Pan, Pbn 180
  72. Spanguolė uogos Ua, Pa, Pb, Pan 240
  73. Šermukšnis vaisiai Nb, Nc, Lb, Lc, Ld; aikštės, retmės, pamiškės, pakrantės -
  74. Vaivoras uogos Ua, Pa, Pb, Pan, Pbn 200
  75. Žemuogė uogos Nb, Nc, Nd, Lc, Ld; aikštės, retmės, jaunuolynai 120
  76. Paprastasis ir keturbriaunis čiobrelis žolė Na, Nb; aikštės, retmės 150
  77. Didžioji dilgėlė lapai Ld, Lf, Uc, Ud, Uf, Pd, Pcn, Pdn; krūmynai, šlapios pievos 800
  78. Gailis ūgliai Ua, Ub, Pa, Pb, Pan, Pbn 150
  79. Paprastoji ir keturbriaunė jonažolė žolė Na, Nb, Nc; kirtavietės, miško kultūros, pievos retmės 300
  80. Kadagys kankorėžiai Na, Nb, Nc; aikštės, retmės 10
  81. Islandinė kerpena gniužulai Na, Nb 50
  82. Meškauogė lapai Na, Nb 60
  83. Pakalnutė žolė Nb, Nc, Nd, Lc, Ld 120
  84. Vaistinis pataisas sporos Na, Nb 30
  85. Pupalaiškis žolė Pb, Pc; pelkės, pakrantės, šlapios pievos 370
  86. Šaltekšnis žievė Nb, Lb, Nc, Lc, Uc, Ld, Ud, Pbn; pakrantės, šlapi krūmynai 80
  87. Pelkinė vingiorykštė žiedynai pakrantės, šlapios pievos 120
  88. Viržis antžeminė dalis Na, Nb 140 4 lentelė. Laukinių augalų sąžalynų vertinimas ne miško augavietėse Augalo pavadinimas Produktyvūs sąžalynai Tipinės tikslinių rūšių augavietės Apskaitos sklype tikslinė rūšis I kategorija II kategorija (minimalios reikšmės) proj. padeng., % proj. padeng., % plotas, ha Balinis ajeras vandens telkinių pakraščiai <50 ≥50 0,30 Keturbriaunis čiobrelis sausos ir šlaitų pievos <10 ≥10 0,30 Didžioji dilgėlė krūmynai, šlapios trąšios pievos <50 ≥50 0,50 Gluosniai pakrančių ir žemyniniai krūmynai <30 ≥30 1,00 Gudobelės pamiškės, pakrūmės, šlaitų pievos <5 ≥5 1,00 Paprastoji jonažolė pievos, pamiškės, dirvonai <10 ≥10 0,50 Kartusis kietis dykvietės, šlaitų pievos <10 ≥10 0,20 Vaistinė kraujalakė drėgnos pievos <5 ≥5 0,30 Paprastoji kraujažolė pievos, dirvonai, ganyklos <10 ≥10 1,00 Trispalvė našlaitė miškapievės, smėlynai, pakrūmės <5 ≥5 0,20 Paprastoji nendrė vandens telkinių pakraščiai <40 ≥40 1,00 Trilapis pupalaiškis vandens telkinių pakraščiai, pelkės <30 ≥30 0,30 Paprastasis putinas pakrantės, pamiškės <10 ≥10 1,00 Paprastasis raudonėlis pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievos <10 ≥10 0,10 Rūgtis gyvatžolė drėgnos pievos <20 ≥20 0,50 Miškinė sidabražolė įvairaus drėgnumo miškai ir pievos <10 ≥10 0,50 Dygliuotasis šaltalankis šlaitai, karjerai <10 ≥10 1,00 Paprastasis šaltekšnis pakrančių ir žemyniniai krūmai <20 ≥20 0,50 Ankstyvasis šalpusnis pakrantės, pagrioviai, molingi šlaitai <30 >30 0,20 Pilkalapis šaukštis smėlėti krantai <50 ≥50 0,20 Plačialapis šaukštis pakrantės, šaltiniuoti krantai <50 >50 0,20 Paprastasis šermukšnis pakrantės, pamiškės <20 ≥20 1,00 Smiltyninis šlamutis pamiškių, miško aikštelių ir šlaitų pievos <5 ≥5 0,30 Vaistinė šventagaršvė pakrančių krūmynai, pakrantės <20 ≥20 0,10 Didžioji ugniažolė lapuočių miškų pamiškės, krūmai <20 ≥20 0,20 Pelkinė vingiorykštė šlapios pievos, pakrantės <50 ≥50 0,30 Pastaba. Miško augavietėse augančių augalų charakteristika pateikta 2 lentelėje. 5 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas (mėlynės ir bruknės) Projekcinis padengimas, % Mėlynės Bruknės Antžeminės dalies masė, g/m2 Lapų masė, g/m2 Antžeminės dalies masė, g/m2 Lapų masė, g/m2 5 35,47 11,38 30,66 25,29 10 62,61 20,80 57,98 46,30 15 87,31 29,59 84,18 65,94 20 110,53 38,00 109,67 84,75 25 132,73 46,14 134,65 102,96 30 154,13 54,07 159,23 120,71 35 174,90 61,83 183,47 138,09 40 195,13 69,44 207,44 155,14 45 214,92 76,93 231,17 171,93 50 234,31 84,31 254,69 198,48 55 253,36 91,60 278,02 204,82 60 272,10 98,80 301,17 220,97 65 290,55 105,92 324,17 236,95 70 308,76 112,97 347,04 252,78 75 326,73 119,96 369,76 268,46 80 344,48 126,88 392,37 284,00 85 362,04 133,75 414,86 299,43 90 379,41 140,57 437,25 314,74 95 396,61 147,34 459,54 329,93 100 413,65 154,06 481,73 345,03 6 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas Projekcinis padengimas, % Pupalaiškis (lapai) Gailis (ūgliai) Pakalnutė (lapai) Meškauogė (lapai) Pelkinė vingiorykštė (žiedynai) Masė, g/m2 5 - 89,90 22,37 83,82 9,98 10 - 90,34 40,93 95,65 20,59 15 - 92,43 58,27 109,16 31,44 20 97,41 96,16 74,88 124,58 42,46 25 97,43 101,54 90,94 142,17 53,61 30 104,34 108,56 106,60 162,25 64,85 35 118,14 117,23 121,93 185,16 76,18 40 138,83 127,54 136,97 211,31 87,56 45 166,41 139,50 151,77 241,15 99,04 50 200,89 153,10 166,37 275,20 110,56 55 242,25 168,35 180,77 314,07 122,14 60 290,50 185,24 195,01 358,42 133,76 65 345,64 203,78 209,09 409,03 145,42 70 407,67 223,97 233,04 466,79 157,12 75 476,59 245,79 236,86 532,71 168,86 80 552,40 269,27 250,56 607,94 180,63 85 635,11 294,38 264,15 693,80 192,44 90 724,70 321,15 277,64 791,77 204,28 95 821,18 349,56 291,03 903,58 216,14 100 924,55 379,61 304,33 1031,19 228,04 7 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas Projekcinis padengimas, % Rūgtis gyvatžolė (šakniastiebiai) Ankstyvasis šalpusnis (lapai) Paprastasis čiobrelis (žolė) Žalios žaliavos masė, g/m2 6-10 155-250 80-85 24-40 11-15 275-370 92-115 44-60 16-20 395-490 120-145 64-80 21-25 515-610 150-175 84-100 26-30 635-730 180-205 104-120 31-35 755-850 210-235 124-136 36-40 875-970 240-265 140-156 41-45 995-1090 270-295 160-176 46-50 1115-1210 300-325 - 51-55 - 330-355 - 56-60 - 360-385 - 61-65 - 390-415 - 66-70 - 420-440 - 8 lentelė. Normatyvinis derliaus nustatymas Projekcinis padengimas, % Miškinė sidabražolė (šakniastiebiai) Paprastoji kraujažolė (žolė, lapoti 25-30 cm generatyviniai ūgliai) Žalios žaliavos masė, g/m2 3 17 24 4-6 27-48 32-49 7-9 58-79 57-74 10-12 90-110 83-110 13-15 121-142 108-125 16-18 152-173 133-150 19-21 183-204 158-175 22-24 214-235 183-200 25-27 246-260 209-225 28-30 277-296 234-2500 9 lentelė. Laukinių augalų orasausės žaliavos išeiga, % Augalo pavadinimas Žaliava Žaliavos išeiga, % Balinis ajeras šakniastiebiai 30 Paprastoji avietė uogos 17 Bruknė lapai, jauni ūgliai 21 Keturbriaunis čiobrelis žolė 25 Paprastasis čiobrelis žolė 25 Didžioji dilgėlė lapai 20 Pelkinis gailis jauni ūgliai 34 Gudobelė uogos 25 žiedynai 19 Paprastoji jonažolė žolė (25 cm žydinčios viršūnės) 22 Paprastasis kadagys vaisiai 43 Islandinė kerpena gniužulas 40 Kartusis kietis (pelynas) žolė (25 cm žydinčios viršūnės) 25 Vaistinė kraujalakė šakniastiebiai 23 Paprastoji kraujažolė lapai, žolė (25 cm žydinčios viršūnės) 30 Miltinė meškauogė lapai, jauni ūgliai 50 Mėlynė lapai 40 uogos 13 Trispalvė našlaitė žolė 18 Paprastoji pakalnutė lapai 27 Trilapis pupalaiškis lapai be kotelių 17 Paprastasis putinas žievė 39 Paprastasis raudonėlis žolė (25 cm žydinčios viršūnės) 28 Rūgtis gyvatžolė šakniastiebiai 37 Miškinė sidabražolė šakniastiebiai 30 Paprastasis šaltekšnis žievė 24 Ankstyvasis šalpusnis lapai 15 Plačialapis šaukštis lapai 15 Smiltyninis šlamutis žiedynai (su 1-2cm stiebo viršūnėle) 34 Vaistinė šventagaršvė šakniastiebiai 23 Didžioji ugniažolė žolė (5-10 cm nuo žemės paviršiaus) 24 Pelkinė vingiorykštė žiedynai 30 Paprastoji žemuogė lapai 20 uogos 15 10 lentelė. Vidutiniai laukinių augalų ištisinio sąžalyno biologiniai ir naudojamieji ištekliai Eil. Nr. Augalas Renkama dalis Biologiniai ištekliai, t/ha Naudojamieji ištekliai, % visų biologinių išt. Naudojamieji ištekliai, t/ha Rinkimo periodiškumas, m. Naudojamieji ištekliai, t/ha/m.
  89. Balinis ajeras šakniastiebiai 13,00 35 4,55 6 0,76
  90. Bruknė lapai 0,98 60 0,59 5 0,12 uogos 0,25 80 0,20 1 0,20
  91. Keturbriaunis čiobrelis žolė 0,87 50 0,43 6 0,07
  92. Paprastasis čiobrelis žolė 0,76 50 0,38 6 0,06
  93. Didžioji dilgėlė lapai 1,40 80 1,12 2 0,56
  94. Pelkinis gailis ūgliai 1,09 80 0,87 5 0,17
  95. Gluosniai žievė - 70 - - -
  96. Gudobelė vaisiai - 70 - - - žiedai - 70 - - -
  97. Paprastoji jonažolė žolė 1,80 50 0,90 3 0,30
  98. Paprastasis kadagys kankorėžiai 0,02 70 0,01 1 0,01
  99. Islandinė kerpena gniužulas - 50 - - -
  100. Kartusis kietis žolė 1,85 70 1,30
  101. Vaistinė kraujalakė šaknys - 50 - - -
  102. Paprastoji kraujažolė žolė 1,15 75 0,86 2 0,43
  103. Paprastasis lazdynas riešutai 0,10 50 0,05 1 0,05
  104. Mėlynė lapai 0,86 60 0,52 5 0,10 uogos 0,30 80 0,18 1 0,18
  105. Meškauogė lapai 1,00 60 0,60 5 0,12
  106. Trispalvė našlaitė žolė - 50 - - -
  107. Paprastoji pakalnutė žolė 0,86 50 0,52 5 0,10
  108. Vaistinis pataisas sporos - 70 - - - lapai - 50 - - -
  109. Trilapis pupalaiškis žolė 0,93 80 0,74 2 0,37
  110. Paprastasis raudonėlis žolė 1,20 50 0,60 4 0,15
  111. Rūgtis gyvatžolė šakniastiebiai 3,33 50 1,66 6 0,28
  112. Apskritalapė saulašarė žolė - 50 - - -
  113. Miškinė sidabražolė šakniastiebiai 2,32 50 1,16
  114. Pelkinė spanguolė uogos 0,30 80 0,24 1 0,24
  115. Ankstyvasis šalpusnis lapai 1,62 60 0,97
  116. Paprastasis šaltekšnis žievė 0,74 80 0,59
  117. Plačialapis šaukštis lapai 9,50 60 5,70
  118. Paprastasis šermukšnis vaisiai - 80 - - -
  119. Smiltyninis šlamutis žiedynai - 50 - - -
  120. Vaistinė šventagaršvė šakniastiebiai - 30 - - -
  121. Tekšė vaisiai - 80 - - -
  122. Didžioji ugniažolė žolė - 70 - - -
  123. Vaivoras uogos 0,30 80 0,24 1 0,24
  124. Pelkinė vingiorykštė žiedynai 1,80 70 1,26 1 1,26
  125. Šilinis viržis žolė 0,20 70 0,14 1 0,14
  126. Paprastoji žemuogė lapai 0,70 50 0,35 uogos 0,15 80 0,12 1 0,12 ______________ Priedas LAUKINĖS AUGALIJOS IŠTEKLIŲ VERTINIMO ANKETA Aprašymo Nr.___data__________ . Darbo vykdytojas (vardas, pavardė, specialybė, pareigos) Augalo pavadinimas (gentis, rūšis) ______________________________________________ Vietovė: apskritis ____________ rajonas ________________________________________ seniūnija ___________________ kaimas ________________________________________ urėdija _______ girininkija _________ kvartalas ______ sklypas ____________________ . Sklypo valdytojas (naudotojas), savininkas________________________________________ Ne miško augavietėse atstumas ir kryptis nuo pastovaus objekto (vandens telkinio, kelio ir kt.) . Augavietė (spygliuočių, lapuočių, mišrus miškas, miško kultūros, miškapievė, kirtavietė, krūmynai, aukštapelkė, žemapelkė, tarpinė pelkė, vandens telkinių pakrančių krūmynai, vandens telkinių pakraščiai, sauspievė, vidutinio drėgnumo pieva, šlapia pieva, šlaitų pievos, apleistos sodybos). Reljefas (lyguma, šlaitas, viršukalvis, terasa, slėnio dugnas, griova, įduba). Ekspozicija (Š, V, P, R, ŠV, ŠR, PV, PR); nuolydis___________ apšvietimas (%) ________ . Dirvožemis (priemolis, molis, priesmėlis, smėlis, žvyras, durpės). Augalų pažeistumas (ligos, kenkėjai: menkas – 1, vidutiniškas – 2, stiprus – 3); augalo pasiskirstymas (grupinis – 1, difuzinis – 2); gyvybingumas (geras – 1, vidutiniškas – 2 , menkas – 3). Augavietės plotas _______________ , augalo projekcinis padengimas (%) ______________ , augalų (stiebų) skaičius ploto vienete ____________________________________________ . Žaliavos rūšis: šakniastiebiai, šaknys, žolė (visa antžeminė dalis ar 15-30 cm žydinčios viršūnės), lapai, jauni ūgliai, žiedynai, uogos, vaisiai. Žaliavos ištekliai (biologiniai) visame augavietės plote: žalios _________________________ , Orasausės ________________ , naudojamosios (orasausės) žaliavos ištekliai visame augavietės plote _______________________ . Augavietės kartoschema Pastaba. Pažymėti, kokiu metodu įvertinti ištekliai, ir kt. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.