Projektas P-2346(2)

(2)APLINKOS APSAUGOS KOMITETAS 2000 m. balandžio 17 d. Vilnius PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA I Š V A D A (priėmimui) dėl Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo projekto Nr. P-2346

(3)Projekto 3 str. 19 dalyje, apibrėžiant "profesionalų naudotoją", nustatyta, kad tai - juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kuri "naudoja chemines medžiagas ir preparatus savo įprastinėje veikloje ūkinėms - komercinėms reikmėms tenkinti". Nevisiškai aišku, kokia veikla čia įvardyta kaip įprastinė bei koks sąvokos "ūkinės-komercinės reikmės" turinys. Atsižvelgta. Patikslintas sąvokos "naudotojas" apibrėžimas. Sąvoka "komercinė - ūkinė veikla" naudojama LR įmonių įstatyme, taip pat Produktų saugos įstatyme. 3 str. 19 ir 20 dalių redakcija: "

1. Naudotojas - tai bet kuris juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kuri naudoja chemines medžiagas ir preparatus komercinėje - ūkinėje veikloje arba vartotojų asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.
2. Profesionalus naudotojas - tai juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kuri naudoja chemines medžiagas ir preparatus komercinėje - ūkinėje veikloje."
3. Kažin, ar pagrįstai visiškai atsisakyta ankstesnėje projekto redakcijoje buvusios "naudotojo" sąvokos, nes tampa nebeaišku, ar naudotoju laikytinas asmuo, naudojantis chemines medžiagas ir preparatus buityje, todėl galima būtų pasiūlyti 3 straipsnį atitinkamai papildyti, atsižvelgiant į 3 straipsnio 9 dalies nuostatą, numatančią, kad sudaroma galimybė įsigyti chemines medžiagas ir preparatus bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Atsižvelgta. 3 straipsnio 19 dalis papildyta sąvoka "naudotojas".
4. Projekto 3, 4, 7, 8, 17, 19, 20, 22 str. įvardijama "Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija", tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad sąvoka "rinkos priežiūros institucija" juridinės technikos požiūriu yra ydinga, kadangi galiojančiuose įstatymuose, įtvirtinant valstybės institucijų funkcijas, rinkos priežiūros funkcija nėra įvardijama kaip suteikta kuriai nors institucijai, todėl reikėtų minėtus projekto straipsnius tikslinti, antraip gali kilti keblumų taikant teikiamo įstatymo nuostatas praktikoje. Atsižvelgta. Pakeista minėtų straipsnių redakcija įstatymo projekte vietoje "Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija" rašant: "ne maisto produktų saugos kontrolės institucija".
5. Projekto 19 str. 3 dalyje nurodyta, kad duomenys apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus turi būti prieinami suinteresuotoms organizacijoms ir visuomenei, tačiau nelabai aišku, kokios organizacijos čia turimos omenyje, be to, kažin, ar tuo atveju, kai minėti duomenys bus prieinami visuomenei, jų negalės gauti visi to pageidaujantys subjektai, todėl reikėtų šią nuostatą tikslinti. Atsižvelgta. Patikslinta projekto 19 str. 3 dalies redakcija. Projekto 19 straipsnio 3 dalies redakcija: "
6. Duomenys apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra priskirti valstybės ar tarnybos paslaptims, ir duomenys, kurie nėra komercinė ir pramoninė paslaptis, turi būti prieinami visiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių. Cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančios valstybės institucijos bei Ne maisto produktų saugos kontrolės institucija nustatyta tvarka turi teisę gauti iš bet kurio juridinio ar fizinio asmens bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, visus veiklos priežiūrai ir kontrolei reikalingus duomenis, tarp jų - ir duomenis, kurie laikomi valstybės ar tarnybos ir komercine bei pramonine paslaptimi. Šios valstybės institucijos atsako už duomenų, kurie yra valstybės ar tarnybos ir komercinė bei pramoninė paslaptis, apsaugą."
7. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
8. Sveikatos reikalų komitetas
9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 4, 7, 9, 10,11, 15, 17, 18,19, 20, 21, 22, 23, 24, 25,26 straipsniuose numatytos ministerijų ir Vyriausybės įgaliotos rinkos priežiūros institucijos, kuri taip pat nėra aiški, funkcijos bei 3 str. sąvokos “gamintojas”, “importuotojas”, “tiekimas į rinką”, “cheminių medžiagų tvarkymas” nėra suderintos su Produktų saugos įstatymo nuostatomis, supainiotos valstybinės kontrolės ir valdymo funkcijos, siūlyti peržiūrėti minėtas įstatymo projekto nuostatas ir suderinti jas su Produktų saugos įstatymu aiškiau atskiriant ministerijų ir kitų žinybų funkcijas ir įvardinant rinkos priežiūros instituciją kaip ne maisto produktų kontrolės instituciją atitinkamai peržiūrint jos funkcijas.
10. 3 str. 23 dalyje sąvokose “labai toksiškos medžiagos”, “toksiškos medžiagos”, “kenksmingos medžiagos”, kancerogeninės medžiagos”, “mutageninės medžiagos”, “toksiškos reprodukcijos medžiagos” įrašyti žodžius “arba kitais keliais patekę į žmogaus organizmą”.
11. 2 str.papildyti tokia 4 dalimi : “
12. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms gabenamoms cheminėms medžiagoms ir preparatams taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatyti jų tvarkymo ir atitinkamų saugos priemonių taikymo bei kontrolės reikalavimai.”.
13. 6 ir 7 str. numatyti, kad laboratorinių tyrimų ir ekspertizės išlaidas apmoka cheminių medžiagų gamintojai ir importuotojai.
14. Numatyti, kas nustato privalomus saugos reikalavimus dirbant su cheminėmis medžiagomis duodant nuorodą į Žmonių saugos darbe ir kitus įstatymus.
15. 18 str. 3 dalyje įrašyti “tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Statistikos departamentu prie Vyriausybės”.
16. 21 str. 3 dalį išdėstyti “Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtina cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas arba griežtai ribojamas, sąrašus, o Ūkio ministerija nustato griežtai ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų importo bei eksporto ribojimo tvarką.”.
17. 23 str. pabaigoje įrašyti “ir mažmenine prekyba”.
18. 24 str. 3 ir 4 dalis išdėstyti “
19. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų cheminių medžiagų ir preparatų sąrašą nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus draudimus ir ribojimus bei šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų paėmimo iš apyvartos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
20. Juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, planuojančios įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti toksiškas, labai toksiškas, kancerogenines, mutagenines ar toksiškas reprodukcijai chemines medžiagas ir preparatus, turi gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Tokio leidimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.”.
21. 28 str. nustatyti vieningą ir ankstesnę įstatymo įsigaliojimo datą.
23. 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 2 dalyje, 11 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje išbraukti sakinius, nustatančius, kad atitinkamos šių straipsnių nuostatos turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus. Iš dalies pritarti. Siūloma vietoje žodžių "Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija" rašyti: "Ne maisto produktų saugos kontrolės institucija". Patikslinta "gamintojo" sąvoka, atsižvelgiant į Produktų saugos įstatymą. Pritarti Iš dalies pritarti Nepritarti Iš dalies pritarti Pritarti. Patikslinta 18 str. 3 dalies redakcija Iš dalies pritarti. Patikslinta 21 str. 3 dalies redakcija. Nepritarti Pritarti. Patikslinta 24 str. 3 ir 4 dalių redakcija. Pritarti Iš dalies pritarti. Pritarti. Įvesti institucijos pavadinimo pakeitimai atitinkamuose projekto straipsniuose Projekto 3 straipsnio 10 dalies redakcija: "10) Gamintojas - tai Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kuri pagamino cheminę medžiagą ar preparatą ir apie tai viešai pareiškė, pažymėdama juos savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu." Kitų įstatymo projekte pateiktų sąvokų apibrėžimai pilnai atitinka ES direktyvoms, reglamentuojančioms cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą. Projekto 2 straipsnio 3 dalies redakcija: "Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus cheminių medžiagų ir preparatų reglamentavimus, o taip pat privalomus saugos reikalavimus dirbant su cheminėmis medžiagomis bei preparatais reguliuoja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai." Projekto 6 ir 7 straipsniuose tai yra numatyta. Patikslinta 2 str. 3 dalies redakcija 18 str. 3 dalies redakcija: "
24. Informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus pateikimo bei tolesnio jos paskirstymo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės." 21 str. 3 dalies redakcija: "
25. Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtina cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas arba griežtai ribojamas, sąrašus ir nustato griežtai ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų importo ir eksporto ribojimo tvarką." Projektas buvo suderintas su visomis suinteresuotomis ministerijomis ir pastabų dėl joms priskirtų funkcijų nebuvo. Licencijuojamos veiklos rūšys išvardintos pagal Įmonių įstatymą. Mažmeninę prekybą licencijuoti netikslinga ir praktiškai tai atlikti ypatingai sudėtinga. Mažmeninė prekyba reguliuojama kitais paprastesniais ūkinių veiklų reguliavimo būdais. 24 str. 3 dalies redakcija: “
26. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus draudimus ir apribojimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų paėmimo iš apyvartos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija." 24 str. 4 dalies redakcija: "
27. Juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, planuojančios įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti toksiškas, labai toksiškas, kancerogenines, mutagenines ar toksiškas reprodukcijai chemines medžiagas ir preparatus, turi gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Tokio leidimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Atskirų projekto straipsnių įsigaliojimo datos suderintos su atitinkamų poįstatyminių teisės aktų įsigaliojimo terminais, nustatytais Nacionalinėje ACQUIS priėmimo programoje. Pakeista minėtų straipsnių redakcija įstatymo projekto tekste. Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Grumadas Projektas P-2346

(2)LIETUVOS RESPUBLIKOS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ ĮSTATYMAS 2000 m. d. Nr. Vilnius PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

1. Šio įstatymo paskirtis yra įtvirtinti cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo, pakavimo, ženklinimo, pranešimų apie naujas chemines medžiagas ir rizikos vertinimo nuostatas, nustatyti tam tikrų cheminių medžiagų ir preparatų tiekimo į rinką ar naudojimo apribojimus, gamintojų, importuotojų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, tiekiančių į rinką ar kitaip tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, teises ir pareigas.
2. Šio įstatymo tikslas yra apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo cheminių medžiagų ir preparatų kenksmingo poveikio dėl joms būdingų savybių. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas
3. Šis įstatymas taikomas visiems cheminių medžiagų ir preparatų gamintojams, importuotojams ir kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, tiekiant į rinką ar kitaip tvarkant chemines medžiagas ir preparatus, išskyrus atliekas, radioaktyviąsias medžiagas ir radioaktyviąsias atliekas, sprogmenis ir pirotechnines priemones, vaistus ir veterinarinius preparatus, narkotines ir psichotropines medžiagas, kosmetikos gaminius, maisto, alkoholio ir tabako gaminius, gyvulių pašarus.
4. Šis įstatymas netaikomas: 1) cheminiams augalų apsaugos preparatams ir biocidams (išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7-14, 17, 18, 19, 22 ir 25, 26 straipsnius, jei kitaip nenustato cheminių augalų apsaugos preparatų ir biocidų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai); 2) cheminėms medžiagoms ir preparatams, gabenamiems tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu jie tranzito metu nėra perdirbami ar kitaip apdorojami; 3) pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gabenimo geležinkeliu, keliais, vidaus vandens keliais, jūra ar oru procesams.
5. Jeigu Lietuvos Respublikoje galiojančiose ratifikuotose tarptautinėse sutartyse numatyti kitokie, negu šiame įstatyme, reikalavimai, tai taikomos šių tarptautinių sutarčių nuostatos. 3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos
6. Cheminės medžiagos - tai gamtiniai arba gamybos proceso metu gauti cheminiai elementai ir jų junginiai, įskaitant priedus, reikalingus tų gaminių stabilumui palaikyti, ir bet kokios naudojimo proceso metu atsirandančios priemaišos, išskyrus tirpiklius, kurie gali būti atskiriami nepaveikiant medžiagos stabilumo ar nepakeičiant jos sudėties.
7. Preparatai- tai dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišiniai ar tirpalai.
8. Polimeras - tai stambiamolekulinis junginys, susidedantis iš daug kartų pasikartojančių grandžių. Tai - medžiaga, susidedanti iš molekulių, kurioms būdingos vieno ar kelių tipų monomerų grandžių sekos; šios medžiagos paprasta svorinė molekulių dauguma sudaryta bent iš trijų monomero grandžių, kovalentiškai sujungtų su bent viena kito monomero grandimi ar kitu reagentu, o tos pačios molekulinės masės molekulės nesudaro šios medžiagos paprastos svorinės daugumos. Tokios molekulės turi būti pasiskirsčiusios pagal molekulines mases, o jų molekulinių masių skirtumas visų pirma priklauso nuo monomero grandžių skaičiaus. Sąvoka “monomero grandis” čia reiškia susijungusio į polimerą monomero molekulės liekaną.
9. Gaminiai - tai cheminės medžiagos ar preparatai, kurie gamybos proceso metu įgijo konkrečią formą ar struktūrą, aiškesnes funkcines savybes negu jų gamtiniai junginiai.
10. Rizika - tai tikimybė, kad cheminės medžiagos ar preparatai, esant tam tikroms aplinkybėms, gali pakenkti žmonių sveikatai ar padaryti kenksmingą poveikį aplinkai.
11. Mokslinis tyrimas -tai cheminių medžiagų ar preparatų mokslinis bandymas, analizavimas ar kitoks tyrimas pagal nustatytą metodiką. Ši sąvoka apima cheminių medžiagų ir preparatų būdingųjų savybių nustatymą bei jų poveikio mokslinį tyrimą.
12. Technologinis tyrimas ir plėtra - tai cheminių medžiagų ar preparatų analizė, kurios metu eksperimentais ar gamybiniais bandymais nustatomos tų cheminių medžiagų ar preparatų panaudojimo galimybės ir sritys.
13. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymas - tai cheminių medžiagų ir preparatų gamyba, klasifikavimas, pakavimas, ženklinimas, sandėliavimas, apskaita, eksportas, tiekimas į rinką, naudojimas.
14. Tiekimas į rinką - tai sudarymas galimybių bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui bei įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, įsigyti chemines medžiagas ir preparatus. Cheminių medžiagų ir preparatų importavimas į Lietuvos Respublikos teritoriją taip pat laikomas tiekimu į rinką.
15. Gamintojas - tai juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kuri gamina chemines medžiagas ar preparatus.
16. Importuotojas - tai Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo bei įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, įvežusi į Lietuvos Respubliką iš užsienio juridinio ar fizinio asmens nupirktas ar kitaip įgytas chemines medžiagas ir preparatus.
17. Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašas - Europos Komisijos sudarytas esamų cheminių medžiagų inventoriaus sąrašas, į kurį įeina iki 1981 m. rugsėjo 18 d. Europos Bendrijos rinkoje buvusios cheminės medžiagos.
18. Europos naujų cheminių medžiagų sąrašas - tai Europos Komisijos cheminių medžiagų sąrašas , apie kurių tiekimą į rinką yra pranešta po 1981 m. rugsėjo 18 d.
19. Naujos cheminės medžiagos - tai cheminės medžiagos, neįrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą.
20. Ženklinimas - tai informacijos, nustatytos pagal šio įstatymo 11 straipsnį, pateikimas etiketėje.
21. Iš anksto praneštas sutikimas - tai informacijos apie chemines medžiagas ir preparatus pasikeitimo tarp importuojančiosios ir eksportuojančiosios šalių procedūra, importuojančiosios šalies sutikimas dėl cheminių medžiagų ir preparatų įvežimo.
22. Saugos duomenų lapas - tai informacijos apie pavojingas chemines medžiagas ir preparatus pateikimas šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.
23. Naudojimas - tai laikymas, saugojimas, sudėjimas ar supylimas į talpyklas, perdėjimas ar perpylimas iš vienos talpyklos į kitą, perkėlimas iš vienos vietos į kitą, sumaišymas, perdirbimas, sunaikinimas ar suvartojimas.
24. Profesionalus naudotojas - tai juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, kuri naudoja chemines medžiagas ir preparatus savo įprastinėje veikloje ūkinėms-komercinėms reikmėms tenkinti.
25. Leidimas - tai valstybės institucijos patvirtintas raštiškas sutikimas, suteikiantis teisę atlikti tam tikrus darbus.
26. Licencija - tai valstybės institucijos išduotas oficialus dokumentas, suteikiantis teisę užsiimti tam tikra veikla cheminių medžiagų tvarkymo srityje, laikantis nustatytų sąlygų bei reikalavimų.
27. Pranešimas apie naujas chemines medžiagas - tai dokumentų su būtina informacija, nustatyta pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pateikimas Vyriausybės įgaliotai rinkos priežiūros institucijai.
28. Pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai - tai tokios cheminės medžiagos ir preparatai, kurių bent viena savybė gali būti priskiriama vienai iš šių kategorijų: 1) sprogstamosios medžiagos ir preparatai - tai kietos, skystos, pastos ar drebučių pavidalo medžiagos ir preparatai, galintys ir be atmosferinio deguonies egzotermiškai reaguoti, greitai išskirdami dujas, ir nustatytomis bandymo sąlygomis detonuoti, greitai užsiliepsnoti ar iš dalies ribotoje erdvėje pakaitinti sprogti; 2) oksiduojančios medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie dėl sąveikos su kitomis medžiagomis, ypač su degiomis, sukelia labai egzotermišką reakciją; 3) ypatingai degios medžiagos ir preparatai – tai skystos medžiagos ir preparatai, turintys nepaprastai žemas pliūpsnio ir virimo temperatūras, bei dujinės medžiagos ir preparatai, kurie normaliomis sąlygomis užsidega nuo sąlyčio su oru; 4) labai degios medžiagos ir preparatai - tai: medžiagos ir preparatai, kurie, nenaudojant jokios energijos, aplinkos temperatūroje gali įkaisti ir galiausiai užsidegti nuo sąlyčio su oru; kietos medžiagos ir preparatai, kurie gali greitai užsidegti po trumpo sąlyčio su uždegimo šaltiniu ir, uždegimo šaltinį pašalinus, toliau dega ar sudega; skystos medžiagos ar preparatai, kurių labai žema pliūpsnio temperatūra; medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru išskiria pavojingus degių dujų kiekius; 5) degios medžiagos ir preparatai - skystos medžiagos ir preparatai, kurių žema pliūpsnio temperatūra; 6) labai toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, labai mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus; 7) toksiškos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, mažais kiekiais patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus; 8) kenksmingos medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, sukelia mirtį arba ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus; 9) ardančios (ėsdinančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, sąveikaudami su gyvais audiniais, gali juos suardyti; 10) dirginančios medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie po vienkartinio, ilgalaikio ar pakartotinio susilietimo su oda ar gleivinėmis gali sukelti uždegimą; 11) jautrinančios (sensibilizuojančios) medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, įkvėpti ar prasiskverbę per odą, gali sukelti padidinto jautrumo reakciją ir tolesnis medžiagos ar preparato poveikis gali sukelti kenksmingus padarinius; 12) kancerogeninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti vėžį arba padidinti sergamumą vėžiu; 13) mutageninės medžiagos ir preparatai – tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus arba padidinti jų dažnumą; 14) toksiškos reprodukcijai medžiagos ir preparatai - tai medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į žmogaus organizmą per virškinamąjį traktą, kvėpavimo takus arba prasiskverbę per odą, gali sukelti nepaveldimus palikuonių pakenkimus arba padidinti jų dažnumą ir (arba) gali pakenkti vyro ar moters lytiniam pajėgumui ar reprodukcijos funkcijoms arba padidinti pakenkimų dažnumą; 15) aplinkai pavojingos medžiagos ir preparatai – medžiagos ir preparatai, kurie, patekę į aplinką, gali sukelti tiesioginį ar uždelstą pavojų vienam ar keletui aplinkos komponentų. ANTRASIS SKIRSNIS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ VALDYMAS 4 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančios institucijos
29. Cheminių medžiagų ir preparatų valdymą įstatymų nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija, Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos valstybės institucijos, vietos savivaldos institucijos.
30. Vietos savivaldos institucijos pagal savo kompetenciją organizuoja šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų kitų norminių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę savo teritorijose. TREČIASIS SKIRSNIS SAUGOS PRIEMONIŲ TAIKYMAS TVARKANT CHEMINES MEDŽIAGAS IR PREPARATUS 5 straipsnis. Bendrieji reikalavimai, tvarkant chemines medžiagas ir preparatus
31. Už šiame įstatyme numatytų cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą yra atsakingi cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios chemines medžiagas ir preparatus į rinką, profesionalūs naudotojai.
32. Gamintojai, importuotojai, kiti juridiniai ar fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios chemines medžiagas ir preparatus į rinką, privalo užtikrinti šiuos cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimus: 1) numatyti ir taikyti priemones, šalinančias arba iki minimumo mažinančias kenksmingą cheminių medžiagų ir preparatų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai; 2) turėti duomenis apie tiekiamų į rinką cheminių medžiagų ir preparatų savybes ir saugos priemones bei taikyti šias priemones savo veikloje; 3) pateikti naudotojui informaciją apie cheminių medžiagų ir preparatų pavojingąsias savybes, galinčias pakenkti žmonių sveikatai ar aplinkai, taip pat taikytinas saugos priemones, ženklinti tiekiamas į rinką chemines medžiagas ir preparatus.
33. Vyriausybė gali nustatyti ir kitus, šiame straipsnyje nenurodytus, cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimus. 6 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimas
34. Siekiant nustatyti naujų ar būtinų papildomai ištirti cheminių medžiagų ir preparatų, turinčių įtakos žmogaus sveikatai ir aplinkai, savybes turi būti atliekamas cheminių medžiagų ir preparatų tyrimas.
35. Sveikatos apsaugos ministerija nustato cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai, savybių tyrimo tvarką, o Aplinkos ministerija nustato cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų aplinkai, savybių tyrimo tvarką.
36. Cheminių medžiagų ir preparatų savybių tyrimas atliekamas akredituotose Lietuvos Respublikos ar užsienio laboratorijose. Cheminių medžiagų ir preparatų tyrimų išlaidas sumoka šių medžiagų gamintojai, importuotojai ar kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiantys į rinką tiriamas chemines medžiagas.
37. Laboratorijų, atliekančių cheminių medžiagų savybių tyrimą, akreditavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos nacionalinis akreditavimo biuras. 7 straipsnis. Pranešimas apie naujas chemines medžiagas
38. Cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, prieš pirmą kartą tiekdami į rinką naują cheminę medžiagą (taip pat įeinančią į preparatus), privalo apie ją pranešti Vyriausybės įgaliotai rinkos priežiūros institucijai.
39. Pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarką ir pateiktinų duomenų apimtis nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
40. Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija, gavusi pranešimą apie naują medžiagą, atlieka pateiktos informacijos ir duomenų įvertinimą pagal pranešimų apie tiekiamas į rinką naujas chemines medžiagas tvarką. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija nustatytąja tvarka teikia pranešimus apie naujas chemines medžiagas Europos Sąjungos Komisijai.
41. Išlaidas už paslaugas, įvertinant pateiktus duomenis apie naujas chemines medžiagas, apmoka gamintojai, importuotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pateikiančios šiuos duomenis.
42. Už institucijų teikiamas paslaugas dėl pranešimų apie naujas chemines medžiagas imama įstatymais nustatyta valstybės rinkliava. 8 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinimas
43. Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija, gavusi šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytą pranešimą, įvertina jame pateiktus duomenis dėl naujos cheminės medžiagos (taip pat įeinančios į preparatus) rizikos aplinkai bei žmonių sveikatai ir pateikia atitinkamas išvadas.
44. Rizikos įvertinimo tvarką ir duomenų, kurie būtini rizikai įvertinti, apimtis nustato: Aplinkos ministerija - dėl rizikos aplinkai įvertinimo, ir Sveikatos apsaugos ministerija - dėl rizikos žmogaus sveikatai įvertinimo. 9 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas
45. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, prieš tiekdamos į rinką pavojingas chemines medžiagas ar preparatus, privalo juos suklasifikuoti pagal pavojingas savybes, keliančias pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai.
46. Cheminių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti pavojų žmogaus sveikatai ir aplinkai, klasifikavimas atliekamas remiantis cheminių medžiagų ir preparatų savybėmis, kurios nustatomos pagal šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus bei naudojant Aplinkos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą cheminių medžiagų ir preparatų pavojingumo skaičiavimo metodiką.
47. Pavojingų cheminių medžiagų ir jų preparatų klasifikavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
48. Suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija. 10 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakavimo reikalavimai
49. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, privalo nustatytąja tvarka šias medžiagas ir preparatus pakuoti, naudodamos tinkamą pakuotę.
50. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų pakuotės reikalavimus bei pakavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. 11 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimas
51. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką pavojingas chemines medžiagas ar preparatus, privalo jų pakuotes ženklinti pagal cheminių medžiagų ir preparatų pavojingumo kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje, ir pagal nustatytą ženklinimo tvarką.
52. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo tvarką, taip pat ir laikinojo ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija.
53. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, prieš tiekdamos į rinką pavojingas chemines medžiagas (taip pat įeinančias į preparatus), kurios yra įrašytos į suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, privalo jų pakuotes ženklinti pagal šiame sąraše nurodytą cheminių medžiagų klasifikaciją.
54. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, prieš tiekdamos į rinką pavojingas chemines medžiagas (taip pat įeinančias į preparatus), kurios yra įrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą, tačiau dar nėra įrašytos į suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, taip pat naujas chemines medžiagas, privalo surinkti duomenis apie tų medžiagų savybes ar jas ištirti, kad tas chemines medžiagas, iki jos bus nustatytąja tvarka ištirtos ir įrašytos į suklasifikuotų cheminių medžiagų sąrašą, būtų galima pakuoti ir laikinai ženklinti pagal nustatytą ženklinimo tvarką.
55. Ženklinimo užrašai turi būti lietuvių kalba. Gamintojai, importuotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką pavojingas chemines medžiagas, šalia užrašo lietuvių kalba gali papildomai pateikti užrašus kitomis kalbomis. Papildomo užrašo tekstas turi būti tapatus užrašui lietuvių kalba.
56. Ant pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų pakuotės draudžiama rašyti “netoksiška” ar “nekenksminga”. 12 straipsnis. Saugos duomenų lapas
57. Gamintojai, importuotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios pavojingas chemines medžiagas ar preparatus profesionaliems naudotojams, privalo iš anksto arba kartu su medžiaga pateikti saugos duomenų lapą. Gamintojai, importuotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką pavojingas medžiagas, atsako už saugos duomenų lape esančių duomenų tikslumą ir išsamumą. Gavę naujos informacijos apie pavojingą cheminę medžiagą ar preparatą, jie privalo papildyti (pakeisti) saugos duomenų lapą ir pateikti jį profesionaliems naudotojams, kuriems per pastaruosius 12 mėnesių buvo pateikę šią cheminę medžiagą ar preparatą.
58. Saugos duomenų lapo turinį ir jo pateikimo profesionaliems naudotojams tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 13 straipsnis. Avarinių situacijų valdymas Avarijų prevencijos, avarijų padarinių likvidavimo ir tyrimo, taip pat gelbėjimo darbai, kai į aplinką patenka pavojingos cheminės medžiagos ar preparatai, organizuojami ir vykdomi kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų reklamos reikalavimai
59. Neregistruotų Lietuvos Respublikoje cheminių augalų apsaugos preparatų ir biocidų bei kitų privalomųjų registruoti cheminių medžiagų ir preparatų reklama draudžiama.
60. Bet kokia pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų reklama draudžiama, jei joje nenurodomos tų pavojingų cheminių medžiagų ar preparatų savybės, apibrėžtos šio įstatymo 3 straipsnio 23 dalyje.
61. Cheminių medžiagų ar preparatų reklamoje draudžiama detaliai nurodyti tokias medžiagos ar preparato panaudojimo galimybes, kurios gali paskatinti tyčinį jų panaudojimą, siekiant pakenkti žmonių sveikatai arba aplinkai. KETVIRTASIS SKIRSNIS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ APSKAITA IR REGISTRAVIMAS 15 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaita
62. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką ir eksportuojančios pavojingas chemines medžiagas bei preparatus, taip pat profesionalūs naudotojai privalo vykdyti cheminių medžiagų ir preparatų apskaitą, kurioje nurodomi naudojamų cheminių medžiagų ir preparatų pavadinimai, savybės, kiekiai, juos gaminant, sandėliuojant, eksportuojant, tiekiant į rinką. Apskaitos duomenys turi būti prieinami valstybinę cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo kontrolę atliekantiems valstybės tarnautojams.
63. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 16 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, naudojimo vidaus auditas
64. Gamintojai ir profesionalūs naudotojai privalo kasmet atlikti pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, naudojimo vidaus auditą, kad nustatyti, ar jų veikla atitinka nustatytus reikalavimus.
65. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamybos, naudojimo vidaus audito tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 17 straipsnis. Duomenų apie chemines medžiagas ir preparatus rinkimas ir kaupimas
66. Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija renka ir kaupia duomenis apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes bei galimą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai ir nustatytąja tvarka teikia šią informaciją suinteresuotiems asmenims. Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija tvarko informacines cheminių medžiagų ir preparatų duomenų bazes ir tikrina pateikiamų duomenų apie chemines medžiagas ir preparatus patikimumą.
67. Sveikatos apsaugos ministerija renka ir kaupia duomenis apie labai toksiškas, toksiškas, kenksmingas, ardančias (ėsdinančias), dirginančias, jautrinančias (sensibilizuojančias), kancerogenines, mutagenines, toksiškas reprodukcijai chemines medžiagas ir preparatus, tiekiamus į Lietuvos rinką, teikia informaciją suinteresuotiems asmenims bei visuomenei apie cheminių medžiagų poveikį žmogui ir rizikos veiksnius.
68. Žemės ūkio ministerija renka ir kaupia duomenis apie cheminių augalų apsaugos preparatų naudojimą.
69. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos kaupia duomenis apie importuojamas ir eksportuojamas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus ir šio įstatymo 19 straipsnio numatyta tvarka teikia juos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančioms valstybės institucijoms, joms prašant.
70. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų duomenų rinkimo ir kaupimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 18 straipsnis. Pareiga teikti duomenis
71. Cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką ir eksportuojančios pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, bei profesionalūs naudotojai privalo teikti Aplinkos ministerijai ir Vyriausybės įgaliotai rinkos priežiūros institucijai duomenis apie gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, o apie cheminius augalų apsaugos preparatus - ir Žemės ūkio ministerijai, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka.
72. Cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką ir eksportuojančios pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, bei profesionalūs naudotojai, gavę naujos papildomos informacijos apie cheminių medžiagų ar preparatų pavojingumą aplinkai ar žmogaus sveikatai, privalo apie tai nedelsdami pranešti Aplinkos ministerijai ir Vyriausybės įgaliotai rinkos priežiūros institucijai.
73. Informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus pateikimo bei tolesnio jos paskirstymo tvarką nustato Aplinkos ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija ir su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 19 straipsnis. Prieinamumas prie duomenų apie chemines medžiagas ir preparatus
74. Gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, tiekiančios į rinką ir eksportuojančios pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, bei profesionalūs naudotojai, teikdami duomenis šio įstatymo 18 straipsnyje išvardintoms cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančioms institucijoms, nurodo, kokius duomenis jie laiko komercine ir pramonine paslaptimi. Tokie duomenys gali būti teikiami kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui, taip pat įmonei, neturinčiai juridinio asmens teisių, tik pagal gamintojo, importuotojo ar profesionalaus naudotojo raštišką sutikimą.
75. Komercinė ir pramoninė paslaptis - gamintojui, importuotojui bei profesionaliam naudotojui priklausanti ir viešai neatskleista techninė, technologinė, komercinė ar organizacinė informacija, dėl kurios slaptumo išsaugojimo gamintojas, importuotojas bei profesionalus naudotojas imasi tam tikrų priemonių, išskyrus informaciją, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti laikoma komercine paslaptimi. Komercine ir pramonine paslaptimi negali būti ši informacija: 1) prekės pavadinimas; 2) gamintojo ar importuotojo pavadinimas ir buveinė; 3) medžiagų ir preparatų fizikinės, cheminės savybės; 4) apsaugos nuo medžiagų kenksmingo poveikio priemonės; 5) apsaugos priemonės avarijų atveju; 6) toksiškumo ir ekotoksiškumo bandymų rezultatų apibendrinimas; 7) metodai, padedantys nustatyti medžiagos ar preparato poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; 8) saugos duomenų lapo duomenys.
76. Duomenys apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nėra priskirti valstybės ar tarnybos paslaptims, ir duomenys, kurie nėra komercinė ir pramoninė paslaptis, turi būti prieinami suinteresuotoms organizacijoms ir visuomenei. Cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančios valstybės institucijos bei Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija nustatyta tvarka turi teisę gauti iš bet kurio juridinio ar fizinio asmens bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, visus veiklos priežiūrai ir kontrolei reikalingus duomenis, tarp jų - ir duomenis, kurie laikomi valstybės ar tarnybos ir komercine bei pramonine paslaptimi. Šios valstybės institucijos atsako už duomenų, kurie yra valstybės ar tarnybos ir komercinė bei pramoninė paslaptis, apsaugą. 20 straipsnis. Pavojingų cheminių medžiagų registras
77. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registrą steigia ir šio registro nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
78. Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija tvarko pavojingų cheminių medžiagų registrą. PENKTASIS SKIRSNIS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ IMPORTAS IR EKSPORTAS 21 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų importo ir eksporto tvarka
79. Cheminės medžiagos (taip pat įeinančios į preparatus), kurios yra įrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą ir nepatenka į medžiagų, kurių naudojimas draudžiamas arba griežtai ribojamas, sąrašus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje, gali būti importuojamos ar eksportuojamos vadovaujantis šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais.
80. Cheminės medžiagos (taip pat įeinančios į preparatus), kurios nėra įrašytos į Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašą ir nepatenka į medžiagų, kurių naudojimas draudžiamas arba griežtai ribojamas, sąrašus, numatytus šio straipsnio 3 dalyje, gali būti importuojamos ar eksportuojamos vadovaujantis šio įstatymo 7 straipsnyje numatyta pranešimų apie naujas chemines medžiagas tvarka.
81. Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtina cheminių medžiagų ir preparatų, kurių naudojimas draudžiamas arba griežtai ribojamas, sąrašus ir nustato griežtai ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų importo bei eksporto ribojimo tvarką.
82. Cheminių medžiagų, priskiriamų prie strateginių prekių, importo ir eksporto tvarką, cheminių medžiagų, įrašytų į medžiagų sąrašą, kurios gali būti panaudotos cheminio ginklo gamyboje, importo ir eksporto tvarką , cheminių augalų apsaugos preparatų importo tvarką nustato kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
83. Importuojamos ar eksportuojamos pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai privalo būti supakuoti ir paženklinti pagal šio įstatymo 10 ir 11 straipsnių reikalavimus. Su cheminių medžiagų ar preparatų siunta arba prieš išsiunčiant chemines medžiagas ir preparatus gavėjui turi būti pateikiami šio įstatymo 12 straipsnyje numatyti saugos duomenų lapai.
84. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kontroliuoja pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų importą ir eksportą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka informuoja cheminių medžiagų ir preparatų valdymą vykdančias institucijas apie pastebėtus šio įstatymo reikalavimų pažeidimus. 22 straipsnis. Iš anksto praneštas sutikimas
85. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija patvirtina sąrašą medžiagų, kurioms importuoti ar eksportuoti reikia taikyti iš anksto pranešto sutikimo procedūrą.
86. Cheminių medžiagų ir preparatų, įrašytų į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, importas ar eksportas leidžiamas tik vadovaujantis iš anksto pranešto sutikimo nustatyta tvarka.
87. Iš anksto pranešto sutikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ministerijomis ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš anksto pranešto sutikimo procedūrą įgyvendina Vyriausybės įgaliota rinkos priežiūros institucija. ŠEŠTASIS SKIRSNIS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ TIEKIMO Į RINKĄ IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI 23 straipsnis. Ūkinės - komercinės veiklos licencijavimas Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos draudžiama užsiimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų gamyba, didmenine prekyba ir sandėliavimu. 24 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo uždraudimai ir apribojimai
88. Cheminės medžiagos ir preparatai, kurių pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai įrodytas moksliniais tyrimais ir patvirtintas tarptautine praktika, gali būti uždrausti ar ribojami naudoti ir tiekti į Lietuvos Respublikos rinką.
89. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas uždraustas chemines medžiagas ir preparatus gamintojai ar importuotojai privalo savo sąskaita paimti iš prekybos įmonių ar šių medžiagų naudotojų ir užtikrinti, kad paėmimo metu nebūtų padaryta žala žmonių sveikatai ir aplinkai.
90. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus draudimus ir apribojimus nustato Sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sveikatai ir aplinkai pavojingų cheminių medžiagų paėmimo iš apyvartos tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.
91. Juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, planuojančios įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti toksiškas, labai toksiškas, kancerogenines, mutagenines ar toksiškas reprodukcijai chemines medžiagas ir preparatus, turi gauti Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimą. Tokio leidimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
92. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali nustatyti kitus cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo apribojimus, jei jie reikalingi šių medžiagų ir preparatų ypatingai kontrolei, susijusiai su jų keliamu pavojumi žmonių sveikatai ar aplinkai, tarptautinių sutarčių vykdymui užtikrinti. SEPTINTASIS SKIRSNIS CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ IR PREPARATŲ TVARKYMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ 25 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinė kontrolė Lietuvos Respublikoje cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę pagal kompetenciją vykdo Aplinkos, Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ministerijų bei Muitinės departamento prie Finansų ministerijos įgaliotos institucijos, kurioms nustatytąja tvarka pavestos cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo kontrolės funkcijos. Šios institucijos vykdo kontrolę, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais. 26 straipsnis. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinės kontrolės valstybės tarnautojų pareigos ir teisės
93. Cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos tikrina, ar cheminių medžiagų klasifikavimas, pakavimas, ženklinimas, pranešimai apie naujas medžiagas, tyrimas, saugos duomenų lapas, uždraustų ir griežtai ribojamų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimas bei kitoks cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymas atitinka galiojančias teisės normas, taip pat kontroliuoja uždraustų, nežinomos sudėties ir savybių, neteisėtu būdu pagamintų ar importuotų, taip pat nebetinkamų naudoti pavojingų cheminių medžiagų bei preparatų paėmimą iš apyvartos.
94. Valstybinę kontrolę vykdančios institucijos gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apginti valstybės interesai ir atlyginti jai padaryti nuostoliai, išieškant žalos atlyginimą į valstybės biudžetą.
95. Cheminių medžiagų ir preparatų valstybinę kontrolę atliekantys valstybės tarnautojai turi teisę: 1) tikrinti, kaip cheminių medžiagų ir preparatų gamintojai, importuotojai ir kiti juridiniai bei fiziniai asmenys, tiekiantys pavojingas chemines medžiagas į rinką, naudotojai ir kiti asmenys, tvarkantys chemines medžiagas ir preparatus, laikosi teisės normų, reglamentuojančių cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymą; 2) nustatyta tvarka bet kuriuo metu patekti į teritoriją ir patalpas, kuriose tvarkomos pavojingos cheminės medžiagos ir preparatai, ir ten atlikti kontrolę; 3) gauti iš gamintojų, importuotojų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, tiekiančių į rinką pavojingas chemines medžiagas, profesionalių naudotojų ir kitų asmenų, tvarkančių chemines medžiagas ir preparatus, ar iš kitos kontroliuojančios institucijos visą turimą informaciją, tarp jų ir duomenis, kurie laikomi valstybės ar tarnybos ir komercine bei pramonine paslaptimi, ir dokumentus kontrolei atlikti, imti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius medžiagų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti. Cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžių paėmimas nekompensuojamas; 4) pagal savo kompetenciją teikti privalomuosius vykdyti nurodymus asmenims, tiekiantiems į rinką, gaminantiems, importuojantiems chemines medžiagas ir preparatus, taip pat naudotojams, įspėti juos apie pažeidimus ir įpareigoti numatyti būtinas saugos priemones; 5) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas; 6) surašyti privalomuosius nurodymus dėl veiklos sustabdymo, kai ji susijusi su pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų naudojimu ar kitokiu jų tvarkymu, jei nustatomas galiojančių reikalavimų pažeidimas ir pavojus žmogaus sveikatai ar gyvybei arba avarijos galimybės, pateikti licenciją išdavusiai institucijai teikimą dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar licencijos galiojimo panaikinimo; 7) muitinės pareigūnai turi teisę nustatytąja tvarka kontroliuoti, ar pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų importuotojai ir eksportuotojai laikosi šių medžiagų ir preparatų ženklinimo, pakavimo ir kitų importo bei eksporto reikalavimų.
96. Policijos ir muitinės pareigūnai pagal savo kompetenciją turi padėti kontrolės institucijoms atlikti valstybinę cheminių medžiagų ir preparatų kontrolę ir privalo suteikti turimą informaciją. Valstybės kontrolės institucijos privalo užtikrinti gautos valstybės ar tarnybos ir komercine bei pramonine paslaptimi laikomos informacijos apsaugą. AŠTUNTASIS SKIRSNIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 27 straipsnis. Atsakomybė pažeidus cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimus Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pažeidusios cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo reikalavimus bei kitus šiuos santykius reglamentuojančius teisės aktus, traukiami baudžiamojon, administracinėn ir materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 28 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d., išskyrus 4 straipsnį, 6 straipsnio 1 ir 3 dalis, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 15, 16, 17, 18 straipsnius, 21 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnį, 24 straipsnį. Šie straipsniai (jų dalys ar punktai) įsigalioja: 1) 4 straipsnis, 24 straipsnis - nuo 2002 m. sausio 1 d.; 2) 6 straipsnio 1 ir 3 dalys, 9, 10, ir11 straipsniai - nuo 2003 m. sausio 1 d.; 3) 12, 15, 16, 17, 18, 22 straipsniai - nuo 2003 m. sausio 1 d.; 4) 7 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys, 8 straipsnis ir 21 straipsnio 2 dalis - nuo 2004 m. liepos 1 d.. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas