PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. d. nutarimu Nr. . ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJA

1. BENDROSIOS NUOSTATOS Strategijos paskirtis - apibrėžti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis 2000 - 2006 metų laikotarpiui. Strategijoje suformuluoti plėtros tikslai ir uždaviniai, principai ir strateginiai prioritetai. Svarbiausias strateginis tikslas – sudaryti sąlygas daugiafunkcinei kaimo plėtrai, kad kaimas taptų patrauklia, saugia bei sveika aplinka gyventi ir dirbti.
2. Strateginiai tikslai · Ūkininkų šeimos ūkių pagrindu veikiantis į rinką orientuotas žemės ūkis, užtikrinantis stabilų vartotojų aprūpinimą kokybiškais maisto produktais ir jų eksportą. · Valstybės parama žemės ūkiui, grindžiama vidaus rinkos apsauga ir žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymu · Aplinkos apsauga, ekologinis ir biologinę įvairovę bei kraštovaizdį puoselėjantis ūkininkavimas. · Sąlygos žemės ūkio produkcijos gamintojams užsiimti papildoma ūkine veikla ir galimybės įvairinti ekonominę veiklą kaime. · Regioninius ypatumus įvertinanti ir tolygi kaimo ekonominė ir socialinė plėtra. · Veiksmingai ir glaudžiai su gamyba veikianti žemės ūkio mokslo, mokymo, konsultavimo ir švietimo sistema.
3. DABARTINĖ KAIMO SITUACIJA 3.
4. Kaimo reikšmė šalies gyvenime Lietuvoje išlieka didelė kaimo ir žemės ūkio ekonominė bei socialinė reikšmė. Kaime gyvena 32 proc. visų šalies gyventojų. Žemės ūkyje užimta apie 21 proc. visų šalies dirbančiųjų. Žemės ūkyje 1999 m. sukurta apie 10 proc. BVP. Žemės ūkio ir maisto prekės praėjusiais metais davė apie 13 proc. šalies eksporto pajamų. 3.
5. Dabartinė kaimo situacija Kaime vyksta nepalankūs demografiniai procesai, ypač ryškus gyventojų senėjimo procesas, mažėja gimstamumas. Vidutinis metinis nedarbo lygis kaime yra aukštesnis nei mieste, o vidutinės pajamos – žemesnės. Vis sunkiau prieinamos švietimo, medicinos, buities, kultūros ir kitos paslaugos. Blogesnė gyvenimo kaime kokybė turi tiesioginę įtaką ir jų gyventojų gyvenimo trukmei, didelis savižudybių skaičius. Darbo ir gyvenimo sąlygos tampa vis labiau nepatrauklios jauniems ūkininkams ir specialistams. Mažas jaunų ir aukštąjį išsilavinimą ar specialų pasirengimą turinčių ūkininkų skaičius sudaro daug sunkumų modernizuojant ūkius ir perorientuojant žemės ūkį dirbti padidėjusios konkurencijos sąlygomis. Didėjant žemės ūkio gamintojų skaičiui, žemės ūkio produkcijos gamyba turi tendenciją mažėti. Nuo 1995 m. prekybos žemės ūkio ir maisto prekėmis balansas tapo neigiamu. Nepalankios kaimo ir žemės ūkio plėtros tendencijos kelia pavojų kaimo gyvenimo būdo, istorinio paveldo, kultūrinių, gamtos ir bendražmogiškų vertybių išsaugojimui. 3.
6. Svarbiausi Lietuvos kaimo privalumai (stipriosios pusės): · Pakankami gamtiniai ištekliai (žemės ūkio naudmenos, kurių didžioji dalis melioruotos,miškai, vandenys ir kt.), leidžiantys žemės ūkio produktų gamintojams prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų. · Palankios gamtinės sąlygos plėtoti veislinę gyvulininkystę, pieno ir mėsos galvijininkystę, kiaulininkystę, sodininkystę, daržininkystę, bulvininkystę, auginti linus, rapsus, cukrinius runkelius, taip pat kitus šioms platumoms būdingus augalus ir gyvulius, plėtoti ekologinį žemės ūkį. · Santykinai mažas dirvožemio, vandens ir oro užterštumas. · Gilios kaimo gyventojų tradicijos žemės ūkio srityje. · Išplėtotas ir tolygiai išdėstytas mokslo, mokymo ir konsultavimo institucijų tinklas. · Vaizdingas kraštovaizdis lemia kaimo vietovių rekreacines galimybes. · Sukurtos finansinės sistemos ir institucijos paramai teikti (Kaimo rėmimo fondas, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas, VĮ Lietuvos Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra). · Aktyviai plėtojama kaimo žmonių savivalda. 3.
7. Svarbiausios Lietuvos kaimo problemos (silpnosios pusės): · Nepakankamas žemės ūkio ir maisto pramonės produktų konkurencingumas vidaus ir užsienio rinkose. · Nebaigta žemės reforma, silpnai funkcionuojanti žemės rinka. · Besiformuojanti žemės ūkio subjektų sistema, kurioje dominuoja ūkiai su mažu investiciniu pajėgumu, maža technologine pažanga, silpna ūkių gamybinių struktūrų kaita, didelėmis išlaidomis ir mažu produkcijos konkurencingumu. · Nepakankamai apsaugota šalies vidaus žemės ūkio ir maisto produktų rinka nuo blogos kokybės, kontrabandinių ir dempingo kainomis parduodamų prekių. · Besiformuojantys žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų santykiai; per ilga atsiskaitymų ciklo trukmė, mažas žemdirbių apdraustumas jų produkciją superkančių subjektų bankroto atveju. · Reguliuojama žaliavos kaina ir santykiai tarp žemdirbių ir perdirbėjų, tačiau nepakankamai įtakojami santykiai (atsiskaitymų už produkciją terminai) tarp perdirbėjų ir prekybininkų. · Neišplėtota kooperacija, materialinio aprūpinimo, techninių ir kitų paslaugų infrastruktūra. · Nepakankamai efektyvi regioninė politika ir nemažėjantys ekonominiai bei socialiniai skirtumai tarp regionų. · Žemas pragyvenimo lygis. · Nepakankamos galimybės plėtoti alternatyvius verslus kaime · Labai ryški sezoniškumo įtaka žemės ūkio produktų gamybai. · Neigiamos demografinių procesų tendencijos, gyventojų senėjimas, kvalifikuotos darbo jėgos nutekėjimas į miestus. · Mažas jaunų ir aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą turinčių ūkininkų skaičius · Žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų santykiai ne visada grindžiami rinkos principais, nepakankamai efektyviai veikia konkurencijos kontrolės sistema. 3.
8. Teigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis · Didėja kapitalo, technologijų, darbo jėgos ir prekių judėjimo tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos galimybės. · Didėja šalies finansinis pajėgumas strategiškai vykdyti žemės ūkio ir kaimo struktūrinius pertvarkymus, didinti jo konkurencinį pajėgumą ir spręsti kaimo socialines problemas. Europos Sąjunga teikia specialią paramą pagal PHARE programą, o nuo 2000 m. ir pagal Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (toliau SAPARD) bei struktūrinei politikai įgyvendinti (toliau ISPA) programas. · Techninė ir konsultacinė pagalba pertvarkant kaimo žmonių savivaldos institucijas ir didinant jų gebėjimą kvalifikuotai atlikti patikėtas funkcijas. · Didesnis informacijos apie tarptautines žemės ūkio rinkas prieinamumas. · Didėjanti konkurencija nacionaliniams ūkio subjektams, skatinanti juos daugiau rūpintis technine pažanga, produkcijos kokybe ir rinkodara. · Didėja daugiafunkcionalumo kaime reikšmė. 3.6.Galimas neigiamas integracijos į Europos Sąjungą poveikis · Didėjanti tiesioginė sandūra nacionalinių žemės ūkio subjektų ir jų partnerių rinkoje su labiau subsidijuojamais ir objektyviai didesnio konkurencinio pajėgumo kitų valstybių subjektais. · Galimas staigus nedarbo žemės ūkyje padidėjimas, jeigu nebus sukurtos sąlygos alternatyviam verslui kaime. · Padidėjusi konkurencinė grėsmė iš Rytų ir Vidurio Europos valstybių.
9. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS POLITIKOS ĮGYVENDINIMO KRYPTYS 4.
10. Prioritetinės žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptys 4.1.
11. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos įvairinimas: · besikuriančių ūkininkų, ypač jaunųjų, rėmimas; · specializuotų racionalaus dydžio prekinių ūkių plėtojimo investicijų dalinis finansavimas, lengvatinis kreditavimas, kitos specialios priemonės ūkių kapitalui formuoti; · subsidijos žemės ūkio technikai, įrangai, pastatams pirkti; · geriausių veislinių gyvulių ir augalų sėklinės medžiagos įsigijimo subsidijavimas; · melioracijos įrenginių remonto ir daugiamečių ganyklų atnaujinimo ir įrengimo dalinis finansavimas; · ekologinis ūkininkavimas; · netradicinių žemės ūkio verslų rėmimas; · žemės ūkio produktų gamyba ne maisto reikmėms. 4.1.
12. Geros kokybės produktų gamybos plėtojimas ir marketingo sukūrimas: · žemės ūkio ir maisto produktų rinkos infrastruktūros plėtojimo rėmimas; · produktų perdirbimo technologijų tobulinimo ir kokybės kontrolės įrangos įsigijimo rėmimas; · Lietuvos Respublikos standartų tobulinimas; · lyginamąjį pranašumą turinčios produkcijos eksporto subsidijavimas, ypač ją realizuojant naujose rinkose; · ekologinio žemės ūkio plėtros rėmimas. 4.1.
13. Užimtumo didinimas, skatinant alternatyvią veiklą, ir socialinės būklės gerinimas: · alternatyvios veiklos (kaimo turizmo, miškų sodinimo, amatų, kitų ne žemės ūkio verslų) rėmimas; · arklininkystės kaip sporto ir pramogų verslo plėtra; · kaimo žmonių perkvalifikavimo finansavimas; · gyventojų pasitraukimo iš žemės ūkio veiklos, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, skatinimas ir naujos ekonominės veiklos rėmimas; · žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamų palaikymas tiesioginėmis išmokomis; · ekonomiškai silpnų ūkininkų, draudžiančių save ir ūkio narius, dalies socialinio draudimo įmokų dengimas iš valstybės biudžeto lėšų ; · parama nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms socialines paslaugas kaime. 4.1.
14. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra: · investicijos į kaimų pastatų ir statinių renovaciją ir geros būklės palaikymą; · melioracijos sistemų (griovių, drenažo, siurblinių, pylimų, tiltų, pralaidų ir kt.) rekonstrukcijos ir modernizavimo finansavimas; · bendro naudojimo infrastruktūros objektų (vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų valymo įrenginių, kelių ir kt.) statybos ir rekonstrukcijos finansavimas; · parama jauniesiems specialistams įsikuriant kaime; · mokslo, mokymo, konsultavimo, žemės ūkio informacinės sistemos plėtros finansavimas; · savivaldos ir savitarpio pagalbos struktūrų bei kaimo bendruomenių lyderių mokymo finansavimas; · etnokultūros ugdymo ir paveldo išsaugojimo finansavimas. 4.1.
15. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo gerinimas: · taršos židinių likvidavimo, pastatų liekanų ir teritorijų sutvarkymo projektų finansavimas; · mėšlidžių statybos ir mėšlo skleidimo technikos įsigijimo dalinis finansavimas; · pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų nitratų taršai jautriose teritorijose įgyvendinimo dalinis finansavimas; · aplinkosaugos priemonių įgyvendinimas, siekiant užtikrinti aplinkos apsaugą ir išsaugoti ir gausinti biologinę įvairovę, žemės natūralizavimas; · nuostolių dėl žemės naudojimo ūkinei veiklai apribojimų ir agroaplinkosauginių priemonių taikymo kompensavimas; · žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų pertvarkymo į ganyklas ir natūralias pievas bei apsodinimo mišku projektų įgyvendinimo dalinis finansavimas.
16. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PERTVARKYMO BEI MODERNIZAVIMO PRIEMONĖS 5.
17. Žemės naudojimas · Teritorijose, kur susidarys laisvos žemės ūkio paskirties žemės rezervas, formuoti racionalaus dydžio ūkininko šeimos ūkiui tinkamus sklypus ir juos lengvatinėmis sąlygomis parduoti jauniesiems ūkininkams. · Sukurti žemės ir kito nekilnojamojo turto administravimo sistemą, siekiant sudaryti sąlygas žemės ir nekilnojamojo turto rinkai susiformuoti ir funkcionuoti, racionaliam ūkių stambėjimui bei žemės sklypų konsolidacijai. · Siekiant paspartinti žemės rinkos formavimąsi, sudaryti sąlygas užstatyti bankams žemės ūkio paskirties žemę, o iš esmės užbaigus žemės reformą, įteisinti žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsienio šalių piliečiams. 5.
18. Žemės ir maisto ūkio šakų plėtra · Teikti prioritetą šioms žemės ūkio ir maisto ūkio šakoms: - pieno galvijininkystei, - sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei, - aliejinių augalų auginimui, - mėsos gyvulininkystei, - linininkystei, - prieskoninių, vaistinių ir kitų specialios paskirties augalų auginimui, - ekologiniam žemės ūkiui. · Parengti žemės ir maisto ūkio šakų bei kitos ekonominės veiklos plėtros regionuose rekomendacijas. · Skatinti geriausių veislinių gyvulių ir sėklų naudojimą, modernios technikos ir technologijų, diegimą. · Pereiti prie naujų augalų ir gyvulių sveikatingumo vertinimo, prevencijos bei ligų židinių likvidavimo standartų ir metodų. · Tobulinti augalų apsaugos teisinę ir institucinę sistemą. · Tobulinti veterinarijos teisinę ir institucinę sistemą. · Tobulinti gyvulių veislininkystės teisinę ir institucinę sistemą. · Palaipsniui pereiti nuo žemės ūkio produktų pardavimo subsidijavimo prie prioritetinių investicinių projektų rėmimo ir tiesioginių išmokų. · Įgyvendinti žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo ir eksporto skatinimo programos priemones ir užtikrinti tinkamą jų finansavimą. · Įgyvendinti intervencinių pirkimų modelį. · Parengti ir įgyvendinti naujus maisto produktų gamybos standartus. 5.
19. Žemės ūkio subjektų restruktūrizavimas · Prioritetą teikti prekiniam ūkininko šeimos ūkiui, kurio žemės plotas priklausys nuo specializacijos. · Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti: ūkių, kuriuose ūkininkauja jauni asmenys, kūrimąsi, ūkių persitvarkymą iki racionalaus dydžio, jų modernizavimą bei veiklos įvairinimą. · Teikti paramą ūkininkaujantiems retai apgyvendintose mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose, siekiant skatinti alternatyvią veiklą. · Sukurti palankesnę žemės ūkio kreditavimo sistemą. 5.
20. Javų ūkis · Pertvarkyti javų augintojų rėmimo priemones, pereinant nuo subsidijų už parduotą produkciją prie tiesioginių išmokų už pasėlių plotą. · Įdiegti naujus grūdų kokybės standartus. · Įkurti grūdų eksporto licencijų sistemą. · Įgyvendinti intervencinių pirkimų sistemą. 5.
21. Linų ūkis · Ekonominėmis priemonėmis skatinti specializaciją, pluošto kokybę, plėtoti veislinę sėklininkystę, gerinti auginimo ir pirminio perdirbimo technologijas. · Pereiti nuo linų šiaudelių subsidijavimo prie tiesioginių išmokų už geriausių veislių linų pasėlių hektarą. · Pagal specialią programą modernizuoti pirminio linų perdirbimo įmones. Apsirūpinti pakankamu kiekiu ir kokybiška savos gamybos žaliava. · Plėsti produkcijos, gaminamos iš linų, asortimentą. 5.
22. Cukrinių runkelių ūkis · Vidaus rinkai optimizuoti taikyti baltojo cukraus gamybos kvotas. · Cukrinių runkelių auginimą koncentruoti jų lyginamojo pranašumo zonose, garantuojančiose minimalius gamybos kaštus. Išsaugoti tradicines Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio ir Pavenčių cukrinių runkelių auginimo zonas. 5.
23. Aliejinių augalų ūkis · Skatinti rapsų perdirbimo pajėgumų didinimą, džiovinimo ir valymo paslaugų tinklo plėtrą bei rapsų augintojų ir perdirbėjų kooperaciją. · Siekti visiškai apsirūpinti savo gamybos aliejumi ir jo produktais. · Plėsti vietinio rapsų ir linų aliejaus gamybą ir jų produktų asortimentą. · Įdiegti naujus aliejaus kokybės standartus. · Skatinti biodegalų, biotepalų, pokosto ir kitų medžiagų gamybą. 5.
24. Sodininkystė ir daržininkystė · Skatinti vidaus rinkos aprūpinimą savos gamybos produkcija ir eksportą. · Skatinti intensyvių verslinių sodų ir uogynų veisimą, vaisių bei daržovių saugyklų rekonstrukciją ir modernizaciją bei naujų statybą, produkcijos prekinio paruošimo modernių technologijų diegimą. · Remti modernizuotų šiltnamių energetinės bazės pertvarkymą. · Parengti naujus kokybės reikalavimus. 5.
25. Pieno ūkis · Pereiti prie tiesioginio pieno gamintojų rėmimo. · Remti gyvulininkystės pastatų ir jų įrangos modernizavimą, ganyklų įrengimą ir aukštos veislinės vertės pieninių veislių gyvulių įsigijimą. · Skatinti pieno žaliavos surinkimo ir perdirbimo bazės modernizavimą. · Mažinti gamybos sezoniškumą, taikant atitinkamas ekonomines priemones. · Skatinti konkurenciją pieno ūkyje, remti didesnės pridėtinės vertės ir biologiškai vertingų, ypač baltymingų, produktų gamybos plėtrą bei ekologiškai švarių pieno produktų gamybą. 5.
26. Mėsos ūkis · Įdiegti gyvulių identifikavimo ir registro sistemą. · Mėsos gamybos ir perdirbimo srityse siekti naujų kokybės standartų. · Įdiegti atsiskaitymą už gyvulius pagal skerdienos kokybę ir svorį. · Sugriežtinti produkcijai higienos ir kokybės reikalavimus. · Modernizuoti gyvulių ir paukščių auginimo ir perdirbimo technologijas. · Skatinti geriausių mėsinių veislių gyvulių auginimą. · Remti gyvulininkystės pastatų ir jų įrangos modernizavimą, veislinių gyvulių įsigijimą. · Statyti naujas skerdyklas, sukurti ir įdiegti gyvulinės kilmės atliekų utilizavimo sistemą. 5.
27. Ekologinis žemės ūkis · Skatinti ekologiškos produkcijos gamybą. · Sudaryti palankias sąlygas ekoproduktų rinkai formuoti. · Tobulinti ekologinių ūkių sertifikavimo sistemą. 5.
28. Miškininkystė · Parengti ir įgyvendinti žemdirbystei netinkamų ir eroduojamų žemės ūkio naudmenų užsodinimo mišku programą. · Sustiprinti privačių miškų naudojimo kontrolę. Iškirstus miškus atsodinti per dvejus metus. · Skatinti energetinių augalų auginimą, katilinių pertvarkymą naudoti kurą iš nerūšinės medienos ir medžio bei kitų organinių atliekų. 5.
29. Žuvininkystė · Skatinti žvejybos infrastruktūros plėtrą. · Remti žuvų perdirbamosios pramonės modernizavimą. · Plėtoti vertingų žuvų auginimą tvenkiniuose, remti jų veislynus. · Įgyvendinti priemones, užtikrinančias tvenkinių nuotekų kokybę. · Remti žuvininkystės tvenkinių statybą ir žuvies perdirbimo įmonių modernizavimą.
30. ALTERNATYVIŲ KAIMO VERSLŲ PLĖTROS UŽDAVINIAI 6.
31. Netradiciniai žemės ūkio ir kiti verslai · Sudaryti palankias ekonomines ir teisines sąlygas netradicinei žemės ūkio veiklai plėtoti. · Rengti ir įdiegti netradicinės žemės ūkio veiklos regionines rekomendacijas. · Teikti mokymo, perkvalifikavimo, konsultavimo paslaugas, aktyvinti kaimo gyventojus ir skatinti jų verslinį pasirengimą alternatyviai veiklai kaime. · Remti smulkaus verslo plėtojimą, ypač mažiau palankiose ūkininkauti teritorijose. · Remti energetinių kultūrų auginimą ir perdirbimą. · Remti bei steigti verslo plėtrą inicijuojančias institucijas, verslo konsultavimo centrus.
32. KAIMO VERSLŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS UŽDAVINIAI 7.
33. Kooperacijos plėtra · Teikti finansinę, organizacinę ir intelektinę paramą kooperacijai, organizuoti lyderių ir vadovų mokymą. · Kooperatyvų steigimo koordinavimą pavesti žemdirbių savivaldos institucijoms ir jų atstovams apskrityse bei rajonuose, reikšmingiau prie šio darbo pasitelkiant savivaldybes bei seniūnijas. · Prioritetą teikti kredito, prekybos ir techninių bei kitų paslaugų kooperatyvams bei kooperatyvų susivienijimams. 7.
34. Prekybos plėtra · Parengti ir įgyvendinti priemones neigiamam žemės ir maisto ūkio eksporto - importo balansui sumažinti. · Sudaryti teisines, organizacines ir finansines prielaidas sparčiau kurtis gamintojų ir prekybininkų sąjungoms, prekių biržoms ir kitoms rinkodaros institucijoms. · Įteisinti žemės ūkio produktų išankstinę kontraktaciją. · Tobulinti informacijos apie rinkas sistemą. · Gerinti eksportą koordinuojančių institucijų veiklą, daugiau teisių šioje srityje suteikiant Žemės ūkio ministerijai. Skatinti žemės ir maisto ūkio gaminių eksportu užsiimančių verslo institucijų steigimąsi. · Įsteigti žemės ūkio atašė reikšmingiausiose rinkos plėtrai šalyse. 7.
35. Vidaus rinkos apsauga · Parengti ir įgyvendinti teisines, ekonomines bei veterinariniais ir fitosanitariniais reikalavimais pagrįstas vidaus rinkos apsaugos priemones. · Parengti ir įyvendinti teisines priemones apsaugoti vidaus rinką nuo blogos kokybės ir didelėmis subsidijomis remiamų bei nelegaliai įvežamų produktų importo. 7.
36. Finansų infrastruktūra · Remti kredito unijų ir kitų kredito įstaigų sistemos plėtrą. · Tobulinti Kaimo rėmimo fondo nuostatus ir lėšų naudojimo tvarką, priartinant ją prie Europos Sąjungos žemės ūkio paramos taisyklių. · Remti Nacionalinės mokėjimo agentūros plėtrą, siekiant tinkamai administruoti nacionalines bei Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos fondų lėšas. · Tobulinti valstybinę paramą per Žemės ūkio paskolų garantijų fondą. Paskolų garantijas suteikti visų kategorijų perspektyviems ūkiams, kaimo verslininkams ir susieti su nacionaliniais ir ES specialiaisiais fondais. · Sukurti ir įdiegti žaliavų ir paslaugų, ryškaus pabrangimo kompensavimo pagal išgales sistemą. · Kaimo plėtrai finansuoti, pagal atskiras ūkio plėtros sritis, integruoti Kaimo rėmimo, Miškų, Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo, Kelių, Privatizavimo, Gamtos apsaugos fondų, Europos Sąjungos PHARE programos, Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai programos (SAPARD), bei kitų Lietuvos ir užsienio šalių finansinės paramos šaltinių lėšas. 7.
37. Technikos paslaugų infrastruktūra · Sudaryti palankesnes sąlygas techninių ir kitų paslaugų įmonių, pirmiausia kooperatinių, taip pat technikos bendro naudojimo ratelių, plėtrai, jų techninei bazei stiprinti ir modernizuoti. · Įdiegti naują žemės ūkio technikos registracijos ir techninės būklės kontrolės sistemą 7.
38. Vandentvarka, melioracija ir dirvų kalkinimas · Išsaugoti žemės ūkiui tinkamas nusausintas žemes tam tikslui kooperuoti valstybės, ūkininkų, kitų žemės naudotojų bei juridinių ir fizinių asmenų, turinčių naudos iš melioracijos, lėšas. · Patikslinti naujų melioracijos sistemų statybos ir esamų remonto, rekonstrukcijos ir modernizavimo ekonominį tikslingumą, melioracijos statinių nuosavybės santykių sureguliavimą, visų melioracijos darbų apimtis ir jų finansavimą. · Parengti ir įgyvendinti priemones kurios leistų užtikrinti kompleksinę kaimo vandentvarką (sausinimo, paviršinio ir nutekamųjų vandenų nuvedimo, aprūpinimo geriamuoju vandeniu ir kt.). 7.
39. Žemės ūkio mokslas, studijos ir mokymas · Integruoti žemės ūkio mokslo institucijas į vieningą universitetinę mokslo ir studijų sistemą, su sistemos institucijų finansavimo koordinavimo teise. · Vystyti ir koordinuoti žemės ūkio mokslo, studijų, tęstinio mokymo, perkvalifikavimo ir konsultavimo veiklą (programas). · Koordinuoti kaimo verslų mokymo centrų kūrimą ir jų veiklą. · Modernizuoti universitetinių ir akštųjų studijų institucijų tyrimų ir mokymo bazę pritaikant ją tęstiniam mokymui ir praktinėms problemoms spręsti. · Sukurti ūkininkų tęstinio mokymo sistemą. 7.8.Informacijos ir konsultavimo sistema · Įkurti integruotą valstybinę žemės ūkio informacijos sistemą, parengti ją reglamentuojančius aktus. · Sukurti vieningą konsultavimo sistemą (universitetai su mokslo tyrimų institutais, bandymų stotimis, Žemės ūkio rūmai, kolegijos, žemės ūkio mokyklos, privačios ir viešos konsultavimo įmonės), teikti įvairiapusišką paramą mokslo rezultatams skleisti. · Gerinti apskaitos, ekonomikos, technologijų ir aplinkosaugos konsultavimo paslaugų kokybę, diegti ūkininkavimo ir buhalterinės apskaitos duomenų tinklą.
40. KAIMO SOCIALINĖS PLĖTROS UŽDAVINIAI 8.
41. Užimtumo didinimas ir darbo santykių tobulinimas · Įvertinant susiklosčiusią kaimo gyventojų struktūrą, siekiant užtikrinti kaimo gyventojų pajamų palaikymą, skatinti darbo vietų kūrimą kaime, sudaryti sąlygas užsiimti alternatyvia veikla. · Parengti teisės aktų projektus, reglamentuojančius trumpalaikių darbo santykių įforminimą, atitinkantį specifines kaimo sąlygas. · Parengti ir įgyvendinti kaimo gyventojų pajamų palaikymo sistemą. · Mažinti Lietuvos regionų išvystymo netolygumus, ypač skiriant dėmesį toms kaimo vietovėms, kuriose ekstremaliai sumažėjo darbo vietų arba vyrauja mažiau palankios ūkininkauti teritorijos. 8.
42. Socialinė ir sveikatos apsauga · Parengti ir įgyvendinti ilgalaikes sveikatos apsaugos programas. · Tobulinti socialinių pašalpų skyrimo mažas pajamas gaunančioms šeimoms tvarką, remti būsto įsigijimą kaime. · Siekti racionalesnio socialinių paslaugų įstaigų teritorinio išdėstymo. · Teikti prioritetą nestacionarių socialinių paslaugų plėtrai. · Skatinti verslo įmones bei nevyriausybines organizacijas plačiau užsiimti socialine veikla kaime, taip pat labdara ir parama. 8.
43. Švietimas ir kultūra · Didinti finansinę pagalbą kaimo mokyklų materialinei bazei bei mokytojų kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui. · Parengti rekomendacijas savivaldybių bei apskričių etnokultūros plėtros ilgalaikėms programoms rengti ir paramos kultūros plėtrai fondams steigti. · Teikti valstybės finansinę paramą kultūros centrų tinklui sutvarkyti ir naujiems kultūros plėtros projektams vykdyti. 8.
44. Kaimo socialinė infrastruktūra · Teikti prioritetą infrastruktūros decentralizacijai ir modernizavimui. · Parengti ir įgyvendinti kaimo socialinės infrastruktūros plėtros regioninius projektus. 8.
45. Kaimo atnaujinimas · Atsižvelgiant į regioninius ypatumus, parengti kaimo gyvenviečių transformacijos, vienkiemių kūrimo, infrastruktūros formavimo, gamtos ir kultūros paminklų sutvarkymo bei apsaugos programas. · Inventorizuoti, sutvarkyti ir pritaikyti rekreacinei ar kitai veiklai kultūrinio ir ūkinio paveldo objektus (dvarus, parkus, malūnus ir kt.). · Skatinti kaimo papročių ir tradicijų atgaivinimą. 8.
46. Kaimo bendruomenių ugdymas ir kaimo žmonių savivaldos veiklos aktyvinimas · Remti įvairiapusišką Žemės ūkio rūmų ir kitų institucijų veiklą, padedančių įgyvendinti kaimo žmonių savivaldą. · Remti žemdirbių organizacijas, tiesiogiai padedančias žemės ūkio srities kooperatyvams ir jų sąjungoms spręsti su ūkinės veiklos organizavimu susijusias problemas. · Stiprinti kaimo žmonių savivaldos institucijų vaidmenį bei atsakomybę už kaimo ekonominę, socialinę, gamtosauginę ir etnokultūrinę plėtrą.
47. GAMTOS IŠTEKLIŲ IR BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS UŽDAVINIAI · Nustatyti ekologiškai jautrių žemės ūkio veiklai teritorijų ribas. · Sumažinti antropogeninę apkrovą žemės ūkio teritorijose, parengti ją reguliuojančius normatyvinius dokumentus. · Saugoti paviršinius ir gruntinius vandenis nuo taršos, sumažinti augalų apsaugos priemonių neigiamą poveikį aplinkai. · Parengti ir įgyvendinti aplinkos kokybės gerinimo programas žemės ūkio veikla pažeistose teritorijose. · Skatinti ekologinį, aplinkai palankų ūkininkavimą. · Gerinti miškų būklės ir naudojimo kontrolę. Remti sodybų ir kaimo gyvenviečių nutekamųjų vandenų valymo ir kitų aplinkosaugos įrenginių statybą. · Skatinti alternatyvių ir atsinaujinančių energijos rūšių naudojimą.
48. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ORGANIZAVIMAS 10.
49. Strategiją įgyvendinančios institucijos Už strategijos įgyvendinimą pagal savo kompetenciją atsako Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskričių viršininkai bei rajonų savivaldybės. Iš strategiją įgyvendinančių institucijų sudaroma Kaimo plėtros taryba, susidedanti iš pirmininko – žemės ūkio ministro ir iki 15 narių – ministrų, kitų valstybės valdymo institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Kaimo plėtros tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kaimo plėtros taryba dirba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Į posėdžius gali būti kviečiami valstybės valdymo ir savivaldos institucijų vadovai ir kitų, susijusių su strategijos įgyvendinimu, organizacijų atstovai. Pagal atsakingų už strategijos vykdymą ministerijų pateiktas ataskaitas, Kaimo plėtros taryba įvertina įgyvendinimo eigą bei rezultatus ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl konkrečių projektų įgyvendinimo gerinimo. Įgyvendinant strategiją, svarbu priimti Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą bei kitus būtinus teisės aktus. Žemės ūkio ministerija kasmet parengia Žemės ūkio ir kaimo plėtros apžvalgas. Įgyvendinant strategiją dalyvauja Lietuvos žemės ūkio rūmai, Lietuvos savivaldybių asociacija, žemės ūkio produkcijos gamintojų, perdirbamosios pramonės ir aptarnaujančių organizacijų asociacijos, Lietuvos žemės ūkio universitetas, Lietuvos veterinarijos akademija, institutai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras, Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centras, verslo konsultavimo centrai, kitos kaimo ir verslo institucijos bei savivaldos institucijos. 10.
50. Strategijos įgyvendinimui reikalingi teisės aktai, programos ir kitos priemonės Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimui tikslinga priimti: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio papildymo įstatymą, Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymą, Fondo fizinių asmenų reikalavimams apmokėti už bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių supirktą perdirbti žemės ūkio produkciją įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos bankams restruktūrizuoti įstatymo 1,2,3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, Seimo nutarimą “Dėl žemėvaldų konsolidavimo teisinių, ekonominių, ūkinių ir techniniųprincipų patvirtinimo”, Melioracijos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą, Anaujintą Nacionalinę žemės ūkio programą, Kaimo vandentvarkos ir melioracijos programą, Ekologinio žemės ūkio plėtros programą, Gyvulių veislininkystės programą 2001 – 2005 metams, Kooperacijos plėtros kaime programą 2000 – 2005 metams, Vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo programą, Artimiausiais metais surengti žemės ūkio surašymą, Parengti kitus strategijos įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, programas ir priemones. 10.
51. Strategijos įgyvendinimo finansavimas Kiekvienais metais, vadovaujantis Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymu ir atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, žemės ūkio plėtros tendencijas bei remiantis Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje išdėstytomis nuostatomis, lėšų apimtys bei finansavimo šaltiniai bus tikslinami, nemažinant šiuo metu esamos valstybės paramos - Nacionalinės žemės ūkio programos finansavimo lygio. Strategijoje numatytos priemonės pagal atskiras ūkio plėtros sritis finansuojamos iš šių šaltinių: Kaimo rėmimo fondo, Vandentvarkos ir melioracijos fondo, Miškų fondo, Kelių fondo, Privatizavimo fondo, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondo, Gamtos apsaugos fondo, Kultūros ir sporto, Valstybės ir savivaldybių biudžetų tikslinių asignavimų, Bankų ir kitų kredito institucijų paskolų, Ūkininkų, žemės ūkio įmonių ir kitų kaimo verslininkų nuosavo kapitalo, Europos Sąjungos specialiosios stojimo paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (SAPARD), ISPA, Europos Sąjungos PHARE programos bei dvišalių programų ir projektų lėšų ir kitų šaltinių. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V.Lapė