Įstatymas dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo Lietuvos Respublikos aukščiaus
Apie ką šis teisės aktas?
Įstatymas dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo.
Kam taikoma: Taikoma Lietuvos gyventojams, represuotiems už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams; netaikoma genocido ir civilių žudynių dalyviams.
Svarbiausia
- Šalis
- Lietuva
- Teisės sritis
- Civilinė teisė
- Šaltinis
- e-seimas.lrs.lt
- Tekstas gautas
- Paaiškinimas atnaujintas
Ką reguliuoja šis teisės aktas?
Reglamentuoja represuotų Lietuvos gyventojų reabilitaciją, jų pilietinių teisių atstatymą ir pažymėjimų apie represijas išdavimą.
Kam taikomas šis teisės aktas?
Taikoma Lietuvos gyventojams, represuotiems už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams; netaikoma genocido ir civilių žudynių dalyviams.
Kokie yra pagrindiniai punktai?
- AT konstatuoja, kad gyventojų pasipriešinimas okupaciniams režimams neprieštaravo nacionalinei ir tarptautinei teisei; represijas vykdė TSRS teismai, hitlerinės Vokietijos ir buvusios Lietuvos TSR teismai.
- 1 straipsnis: asmenys, nuteisti ar ištremti 1940–1953 m. pagal RTFSR (1926 m.) ar kitus baudžiamuosius įstatymus bei buvusios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 62, 63, 66–68, 70, 73, 79–82, 88, 89, 199-1, 210, 211 straipsnius, skelbiami nekaltais; atstatomos pilietinės teisės.
- 2 straipsnis: nuostata netaikoma genocido nusikaltimų ir beginklių civilių žudynių bei kankinimų dalyviams.
- 3 straipsnis: pažymėjimus išduoda Aukščiausiasis teismas (teisminėms represijoms), Prokuratūra (neteisminėms) ir Vidaus reikalų ministerija (ištremtiems).
- Data: Vilnius, 1990 m. gegužės 2 d., Nr. I-180. Pasirašė V. Landsbergis.
Civilinė teisė
Įstatymo tekstas
Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ ATKŪRIMO Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, konstatuodama, kad Lietuvos gyventojų pasipriešinimas agresijai ir okupaciniams režimams neprieštaravo nacionalinei ir tarptautinei teisei, pažymėdama, kad represijas šiems asmenims vykdė TSRS teismai ir neteisminiai organai, hitlerinės Vokietijos ir krašto teismai, taip pat buvusios Lietuvos TSR teismai, siekdama pašalinti represijų pasekmes ir atstatyti teisingumą, nutaria:
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasipriešinimo dalyvių kovą vertina kaip tautos teisės į savigyną pasireiškimą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS V. LANDSBERGIS Vilnius, 1990 m. gegužės 2 d.
Nr. I-180