Trumpai
Įstatymas dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo.
Ką reglamentuoja
Reglamentuoja represuotų Lietuvos gyventojų reabilitaciją, jų pilietinių teisių atstatymą ir pažymėjimų apie represijas išdavimą.
Kam taikoma
Taikoma Lietuvos gyventojams, represuotiems už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams; netaikoma genocido ir civilių žudynių dalyviams.
Pagrindiniai punktai
- AT konstatuoja, kad gyventojų pasipriešinimas okupaciniams režimams neprieštaravo nacionalinei ir tarptautinei teisei; represijas vykdė TSRS teismai, hitlerinės Vokietijos ir buvusios Lietuvos TSR teismai.
- 1 straipsnis: asmenys, nuteisti ar ištremti 1940–1953 m. pagal RTFSR (1926 m.) ar kitus baudžiamuosius įstatymus bei buvusios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 62, 63, 66–68, 70, 73, 79–82, 88, 89, 199-1, 210, 211 straipsnius, skelbiami nekaltais; atstatomos pilietinės teisės.
- 2 straipsnis: nuostata netaikoma genocido nusikaltimų ir beginklių civilių žudynių bei kankinimų dalyviams.
- 3 straipsnis: pažymėjimus išduoda Aukščiausiasis teismas (teisminėms represijoms), Prokuratūra (neteisminėms) ir Vidaus reikalų ministerija (ištremtiems).
- Data: Vilnius, 1990 m. gegužės 2 d., Nr. I-180. Pasirašė V. Landsbergis.
📄 Įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ĮSTATYMAS
DĖL ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ ATKŪRIMO
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
konstatuodama, kad Lietuvos gyventojų pasipriešinimas agresijai ir okupaciniams režimams neprieštaravo nacionalinei ir tarptautinei teisei,
pažymėdama, kad represijas šiems asmenims vykdė TSRS teismai ir neteisminiai organai, hitlerinės Vokietijos ir krašto teismai, taip pat buvusios Lietuvos TSR teismai,
siekdama pašalinti represijų pasekmes ir atstatyti teisingumą, nutaria:
1. Paskelbti, kad Lietuvos gyventojai, kurie tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų buvo represinių organų nuteisti arba įkalinti neteismine tvarka, arba kitaip apribota jų laisvė pagal RTFSR baudžiamąjį kodeksą (1926 m.), kitų TSRS respublikų baudžiamuosius įstatymus, hitlerinės Vokietijos baudžiamuosius nuostatus arba vietos įstatymus (1941-1944 m.) už pasipriešinimą agresijai ir okupaciniams režimams, taip pat ištremti iš Lietuvos 1940-1953 metais bei nuteisti pagal buvusios Lietuvos TSR baudžiamojo kodekso 62, 63, 66-68, 70, 73, 79-82, 88, 89, 199-1, 210, 211 straipsnius, yra nekalti Lietuvos Respublikai ir atstatomos visos jų pilietinės teisės.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasipriešinimo dalyvių kovą vertina kaip tautos teisės į savigyną pasireiškimą.
2. Šio įstatymo pirmojo straipsnio nuostata netaikoma asmenims, dalyvavusiems darant genocido nusikaltimus, taip pat beginklių civilių žmonių žudynėse ir kankinimuose.
3. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką išduoda:
a) Lietuvos Respublikos aukščiausiasis teismas - teisminių instancijų represuotiems asmenims;
b) Lietuvos Respublikos prokuratūra - neteismine tvarka represuotiems asmenims;
c) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija - ištremtiems asmenims.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. gegužės 2 d.
Nr. I-180
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.