SUSITARIMAS,

SUSITARIMAS, Autentiškas vertimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras SUSITARIMAS, steigiantis Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Čilės Respublikos asociaciją BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, DIDŽIOJI LIUKSEMBURGO KUNIGAIKŠTYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ. Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys (toliau – valstybės narės) ir EUROPOS BENDRIJA (toliau – Bendrija), ir ČILĖS RESPUBLIKA (toliau – Čilė), ATSIŽVELGDAMOS į tradicinius Šalių ryšius ir ypač į: – bendrą kultūros paveldą ir glaudžius istorinius, politinius ir ekonominius Šalių ryšius; – jų tvirtą pasiryžimą gerbti demokratinius principus ir pagrindines žmogaus teises, išdėstytas Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje; – jų pagarbą teisinės valstybės ir tinkamo valdymo principams; – būtinybę gerinti savo gyventojų ekonominę ir socialinę padėtį, laikantis tvarios plėtros principo ir aplinkosaugos reikalavimų; – norą plėtoti Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos santykius regioninės integracijos srityje, siekiant prisidėti prie abiejų regionų strateginio bendradarbiavimo, numatyto Deklaracijoje, kuri buvo priimta Lotynų Amerikos, Karibų jūros valstybių ir Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybės vadovų susitikime Rio de Žaneire 1999 m. birželio 28 d. – nuolatinio politinio dialogo dvišaliais ir tarptautiniais abi Šalis dominančiais klausimais, jau įtvirtinto Bendrojoje deklaracijoje, kuri yra 1996 m. birželio 21 d. Bendrojo Šalių bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Bendrasis bendradarbiavimo susitarimas) dalis, stiprinimo svarbą; – tokius Šalims svarbius klausimus kaip antai: – savo pozicijų koordinavimas ir bendrų iniciatyvų ėmimasis atitinkamuose tarptautiniuose forumuose; – principai ir vertybės, išdėstyti Pasaulio vadovų susitikimo socialinės plėtros klausimais, kuris įvyko 1995 m. kovo mėnesį, baigiamojoje deklaracijoje; – kova su visomis terorizmo formomis ir pasiryžimas imtis veiksmingų priemonių jam sunaikinti; – norą užmegzti kultūrinį dialogą, kuris padėtų Šalims viena kitą geriau suprasti ir skatinti tradicinius, kultūrinius ir natūralius ryšius, egzistuojančius tarp abiejų Šalių piliečių; – 1990 m. gruodžio 20 d. Europos bendrijos ir Čilės bendradarbiavimo susitarimo ir Bendrojo bendradarbiavimo susitarimo svarbą, šių procesų bei principų įgyvendinimo palaikymą ir jo skatinimą; ŠALYS NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ: I DALIS BENDROSIOS IR INSTITUCINĖS NUOSTATOS I ANTRAŠTINĖ DALIS SUSITARIMO POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS 1 straipsnis Principai 1. Šalių vidaus ir tarptautinės politikos yra grindžiamos pagarba demokratiniams principams ir Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje išdėstytoms pagrindinėms žmogaus teisėms bei teisinės valstybės principui, ir ta pagarba yra svarbi šio Susitarimo dalis. 2. Pagrindiniai principai, taikomi įgyvendinant šį Susitarimą, yra tvarios ekonominės ir socialinės plėtros skatinimas ir tinkamas Asociacijos teikiamos naudos paskirstymas. 3. Šalys dar kartą patvirtina savo pasiryžimą laikytis tinkamo valdymo principo. 2 straipsnis Tikslai ir taikymo sritis 1. Šiuo Susitarimu yra įsteigiama Šalių politinė ir ekonominė asociacija, kuri remiasi abipusiškumo principu, bendrais interesais ir santykių visose Susitarimo taikymo srityse stiprinimu. 2. Asociacija – tai procesas, leisiantis Šalims plėtoti santykius ir glaudžiau bendradarbiauti, jį užtikrins šiuo Susitarimu įsteigtos institucijos. 3. Šis Susitarimas pirmiausia apima politinę, komercinę, ekonominę ir finansinę, mokslinę, technologinę, socialinę, kultūrinę ir bendradarbiavimo sritis. Jo taikymo sritis gali būti išplėsta, įtraukiant sritis, dėl kurių Šalys susitars. 4. Laikantis pirmiau nurodytų tikslų šiame Susitarime yra numatyta:

1. a)skatinti politinį dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abi Šalis dominančiais klausimais, kuriam užtikrinti bus rengiami įvairių lygių susitikimai;
2. b)stiprinti bendradarbiavimą politikos, komercijos, ekonomikos ir finansų, mokslo, technologijų, socialinėje, kultūros ir bendradarbiavimo srityse, taip pat kitose abiem Šalims svarbiose srityse;
3. c)skatinti aktyvesnį kiekvienos Šalies dalyvavimą kitos Šalies bendrosiose programose, konkrečiose programose ir kitoje veikloje, kiek leidžia kiekvienos Šalies vidaus procedūros, reglamentuojančios dalyvavimą tose programose ir veikloje, laikantis III dalies reikalavimų; ir
4. d)plėsti ir įvairinti Šalių dvišalius prekybos santykius, laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) nuostatų ir IV dalyje išdėstytų konkrečių tikslų bei nuostatų. II ANTRAŠTINĖ DALIS INSTITUCINĖ STRUKTŪRA 3 straipsnis Asociacijos taryba 1. Šis Susitarimas įsteigia Asociacijos tarybą, kuri prižiūri šio Susitarimo vykdymą. Asociacijos tarybą sudaro ministrų lygio atstovai, ji susitinka reguliariai, ne rečiau kaip kas dvejus metus, o prireikus rengiami neeiliniai susitikimai, jei Šalys dėl to susitaria. 2. Asociacijos taryba nagrinėja visus svarbius klausimus, susijusius su šiuo Susitarimu, taip pat kitus abi Šalis dominančius dvišalius, daugiašalius arba tarptautinius klausimus. 3. Asociacijos taryba taip pat nagrinėja Šalių pasiūlymus ir rekomendacijas, kaip tobulinti šį Susitarimą. 4 straipsnis Tarybos sudėtis ir darbo tvarkos taisyklės 1. Asociacijos tarybą sudaro, viena vertus, Europos Sąjungos Tarybos pirmininkas, kuriam padeda generalinis sekretorius-aukštasis atstovas, pirmininkavimą perimančioji valstybė, kiti Europos Sąjungos Tarybos nariai arba jų atstovai bei Europos Komisijos nariai ir, kita vertus, Čilės užsienio reikalų ministras. 2. Asociacijos taryba nustato savo darbo tvarką. 3. Asociacijos tarybos nariai gali susitarti, kad jiems būtų atstovaujama laikantis Asociacijos tarybos darbo tvarkos taisyklių nuostatų. 4. Asociacijos tarybai paeiliui pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybos narys ir Čilės užsienio reikalų ministras, laikydamiesi Asociacijos tarybos darbo tvarkos taisyklių nuostatų. 5 straipsnis Sprendimų priėmimo galios 1. Siekdama šio Susitarimo tikslų, Asociacijos taryba yra įgaliota priimti sprendimus šiame Susitarime numatytais atvejais. 2. Priimti sprendimai yra privalomi Šalims, kurios imasi visų priemonių, kad įgyvendintų juos, laikydamosi savo vidaus taisyklių. 3. Asociacijos taryba taip pat gali teikti atitinkamas rekomendacijas. 4. Asociacijos taryba priima sprendimus ir rekomendacijas Šalių bendru sutarimu. 6 straipsnis Asociacijos komitetas 1. Asociacijos tarybai vykdyti savo pareigas padeda Asociacijos komitetas, kurį, viena vertus, sudaro Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos narių atstovai ir, kita vertus, Čilės vyriausybės atstovai, paprastai vyresniųjų pareigūnų lygio. 2. Asociacijos komitetas atsako už bendrąjį šio Susitarimo įgyvendinimą. 3. Asociacijos taryba nustato Asociacijos komiteto darbo tvarkos taisykles. 4. Asociacijos komitetas yra įgaliotas priimti sprendimus šiame Susitarime numatytais atvejais arba tada, kai jam tokius įgaliojimus suteikia Asociacijos taryba. Tokiu atveju Asociacijos komitetas priima savo sprendimus, laikydamasis 5 straipsnyje nustatytų sąlygų. 5. Asociacijos komitetas paprastai susitinka kartą per metus, kad bendrai įvertintų šio Susitarimo vykdymą; dėl datos ir darbotvarkės Šalys susitaria iš anksto, vienais metais Komitetas susitinka Briuselyje, o kitais – Čilėje. Kurios nors Šalies prašymu gali būti šaukiami ypatingi posėdžiai, jei dėl to susitaria abi Šalys. Asociacijos komitetui paeiliui pirmininkauja kiekvienos šalies atstovas. 7 straipsnis Specialieji komitetai 1. Asociacijos tarybai vykdyti savo pareigas padeda šiame Susitarime įsteigti specialieji komitetai. 2. Asociacijos taryba gali nuspręsti sudaryti bet kokį specialųjį komitetą. 3. Asociacijos taryba priima darbo tvarkos taisykles, kuriose yra nustatyta tokių komitetų sudėtis ir pareigos bei jų funkcionavimas, kiek tai nėra numatyta šiuo Susitarimu. 8 straipsnis Politinis dialogas Politinis Šalių dialogas vyksta II dalyje numatytu būdu. 9 straipsnis Asociacijos parlamentinis komitetas 1. Šis Susitarimas įsteigia Asociacijos parlamentinį komitetą. Tai yra Europos Parlamento ir Čilės Nacionalinio Kongreso (Congreso National de Chile) narių forumas, kur jie susitinka ir dalijasi nuomonėmis. Savo posėdžių reguliarumą nustato pats komitetas. 2. Asociacijos parlamentinį komitetą sudaro, viena vertus, Europos Parlamento nariai ir , kita vertus, Čilės Nacionalinio Kongreso (Congreso National de Chile) nariai. 3. Asociacijos parlamentinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles. 4. Asociacijos parlamentiniam komitetui pirmininkauja paeiliui Europos Parlamento atstovas ir Čilės Nacionalinio Kongreso (Congreso National de Chile) atstovas, laikydamiesi nuostatų, kurios turi būti apibrėžtos jo darbo tvarkos taisyklėse. 5. Asociacijos parlamentinis komitetas gali kreiptis į Asociacijos tarybą, kad ši pateiktų reikiamą informaciją apie šio Susitarimo įgyvendinimą, o Asociacijos taryba pateikia Komitetui reikalaujamą informaciją. 6. Asociacijos parlamentinis komitetas yra informuojamas apie Asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas. 7. Asociacijos parlamentinis komitetas gali teikti Asociacijos tarybai rekomendacijas. 10 straipsnis Jungtinis konsultacinis komitetas 1. Šis Susitarimas įsteigia Jungtinį konsultacinį komitetą, kurio užduotis yra padėti Asociacijos tarybai skatinti dialogą ir bendradarbiavimą tarp įvairių ekonominių ir socialinių pilietinės visuomenės organizacijų Europos Sąjungoje ir Čilėje. Toks dialogas ir bendradarbiavimas apima visus ekonominius bei socialinius Bendrijos ir Čilės santykių aspektus, susijusius su šio Susitarimo įgyvendinimu. Komitetas gali pareikšti savo nuomonę apie šiose srityse kylančius klausimus. 2. Jungtinį konsultacinį komitetą sudaro, viena vertus, Europos Sąjungos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai ir, kita vertus, toks pat atitinkamos Čilės Respublikos institucijos, sprendžiančios ekonominius ir socialinius klausimus, narių skaičius. 3. Jungtinis konsultacinis komitetas vykdo savo veiklą konsultuodamasis su Asociacijos taryba arba savo iniciatyva, kai ta veikla siekiama skatinti dialogą tarp įvairių ekonominių ir socialinių grupių atstovų. 4. Jungtinis konsultacinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles. 11 straipsnis Pilietinė visuomenė Šalys taip pat skatins reguliarius Europos Sąjungos ir Čilės pilietinių visuomenių atstovų, įskaitant akademinę bendruomenę, socialinius ir ekonominius partnerius bei nevyriausybines organizacijas, susitikimus, kuriais bus siekiama informuoti juos apie šio Susitarimo vykdymą ir rinkti pasiūlymus dėl jo tobulinimo. II DALIS POLITINIS DIALOGAS 12 straipsnis Tikslai 1. Šalys susitaria stiprinti savo reguliarų dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abi Šalis dominančiais klausimais. Šalių tikslas yra stiprinti ir plėtoti šį politinį dialogą, siekiant stiprinti šio Susitarimu įsteigtą Asociaciją. 2. Pagrindinis Šalių politinio dialogo tikslas yra skatinti, skleisti, toliau tvirtinti ir kartu ginti tokias demokratines vertybes kaip pagarba žmogaus teisėms, asmens laisvė ir teisinės valstybės principas kaip demokratinės visuomenės pagrindas. 3. Šiuo tikslu Šalys bendra iniciatyva aptaria ir keičiasi informacija apie visus abi Šalis dominančius klausimus ir visus kitus tarptautinius klausimus, taip siekdamos bendrų tikslų, ypač saugumo stabilumo, demokratijos ir regioninės plėtros. 13 straipsnis Mechanizmai 1. Šalys susitaria, kad politinis dialogas vyksta tokiais būdais:
5. a)reguliarūs valstybės ir vyriausybės vadovų susitikimai;
6. b)užsienio reikalų ministrų periodiški susitikimai;
7. c)kitų ministrų susitikimai, skirti abi Šalis dominantiems klausimams aptarti, rengiami tais atvejais, kai, Šalių manymu, jie galėtų sustiprinti Šalių santykius;
8. d)abiejų Šalių vyresniųjų pareigūnų metiniai susitikimai. 2. Šalys nusprendžia, kokia tvarka turi būti rengiami pirmiau minėti susitikimai. 3. 1 dalies b punkte nurodyti periodiški užsienio reikalų ministrų susitikimai vyksta 3 straipsniu įkurtoje Asociacijos taryboje arba gali būti rengiami kitokie tokio paties lygio susitikimai, dėl kurių Šalys susitaria. 4. Šalys taip pat naudojasi visomis diplomatinių kanalų teikiamomis galimybėmis. 14 straipsnis Bendradarbiavimas užsienio ir saugumo politikos srityje Šalys kiek įmanoma koordinuoja savo pozicijas ir imasi bendrų iniciatyvų atitinkamuose tarptautiniuose forumuose bei bendradarbiauja užsienio ir saugumo politikos srityje. 15 straipsnis Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje Šalys susitaria bendradarbiauti kovoje su terorizmu pagal tarptautines konvencijas ir savo atitinkamus įstatymus bei teisės aktus. Pirmiausia jos bendradarbiauja:
9. a)visiškai įgyvendindamos Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliuciją Nr. 1373, kitas taikytinas Jungtinių Tautų rezoliucijas, tarptautines konvencijas ir dokumentus;
10. b)pagal tarptautinę ir vidaus teisę keisdamosi informacija apie teroristines grupes ir jų paramos tinklus;
11. c)keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu priemones ir būdus, įskaitant tas priemones ir būdus, kurie naudojami techninėje ir parengimo srityse, ir keisdamosi nuomonėmis apie tai, kaip užkirsti kelią terorizmui. III DALIS BENDRADARBIAVIMAS 16 straipsnis Bendrieji tikslai 1. Šalys užmezga glaudų bendradarbiavimą, kurio tikslas, inter alia, yra:
12. a)stiprinti institucijų gebėjimus remti demokratiją, teisinės valstybės principą, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
13. b)skatinti socialinę plėtrą, kurią lydėtų ekonominė plėtra ir aplinkos apsauga. Šalys ypatingą dėmesį skiria pagarbai pagrindinėms socialinėms teisėms;
14. c)skatinti produktyvius ryšius, kuriant naujas prekybos ir investicijų galimybes bei skatinant konkurencingumą ir naujoves;
15. d)plėsti ir stiprinti bendradarbiavimo veiksmus, atsižvelgiant į Šalis siejančią Asociaciją. 2. Šalys dar kartą patvirtina, kad ekonominis, finansinis ir techninis bendradarbiavimas yra svarbi priemonė, padedanti įgyvendinti iš šio Susitarimo kylančius tikslus ir principus. I ANTRAŠTINĖ DALIS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 17 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės srityje 1. Bendradarbiavimas pramonės srityje stiprina ir skatina pramonės politikos priemones tam, kad būtų paskatintos ir sustiprintos Šalių pastangos ir sukurtas dinamiškas, integruotas ir decentralizuotas požiūris į bendradarbiavimo pramonės srityje valdymą, kad abiejų Šalių interesams būtų sudaryta palanki aplinka. 2. Pagrindiniai tikslai yra:
16. a)paskatinti ryšius tarp Šalių ūkio subjektų, siekiant nustatyti abiem Šalims svarbius sektorius, ypač bendradarbiavimo pramonės srityje, technologijų, prekybos ir investicijų perdavimo srityje;
17. b)stiprinti ir skatinti dialogą ir keitimąsi patirtimi tarp Europos ir Čilės ūkio subjektų tinklų;
18. c)skatinti bendradarbiavimo pramonės srityje projektus, įskaitant projektus, susijusius su privatizacijos procesu ir (arba) Čilės ekonomikos atvėrimu; tai galėtų būti projektai, skirti Europos investicijų paskatintoms infrastruktūros formoms sukurti, įmonėms bendradarbiaujant pramonės srityje; ir
19. d)stiprinti naujoves, įvairovę, modernizavimą, vystymąsi ir produktų kokybę įmonėse. 18 straipsnis Bendradarbiavimas standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo procedūrų srityje 1. Bendradarbiavimas standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo procedūrų srityje yra svarbus tikslas, kuris būtinas norint išvengti ir sumažinti technines prekybos kliūtis bei užtikrinti tinkamą prekybos liberalizavimo funkcionavimą, kaip numatyta IV dalies II antraštinėje dalyje. 2. Šalių bendradarbiavimu siekiama labiau skatinti:
20. a)bendradarbiavimą reguliavimo srityje;
21. b)techninių reglamentų derinimą pagal tarptautinius ir Europos standartus; ir
22. c)techninę pagalbą, kuriant atitikties įvertinimo institucijų tinklą pagal nediskriminavimo principą. 3. Praktiškai bendradarbiavimas:
23. a)skatina visas priemones, skirtas Šalių skirtumams atitikties įvertinimo ir standartizacijos srityse mažinti;
24. b)teikia Šalims organizacinę pagalbą, kad būtų paskatintas regioninių tinklų ir institucijų kūrimas, ir didina politikų koordinavimą, kad būtų suformuotas bendras požiūris į tarptautinių ir regioninių standartų bei panašių techninių reglamentų bei atitikties įvertinimo procedūrų naudojimą; ir
25. c)skatina visas priemones, kurios skirtos atitinkamoms Šalių sistemoms labiau suvienodinti ir suderinti pirmiau minėtose srityse, įskaitant skaidrumą, gerą reguliavimo praktiką ir skatinimą taikyti kokybės standartus produktams ir verslo praktikai. 19 straipsnis Bendradarbiavimas mažųjų ir vidutinių įmonių srityje 1. Šalys sudaro palankias sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) kurtis. 2. Bendradarbiavimas taip pat apima:
26. a)techninę pagalbą;
27. b)konferencijas, seminarus, pramoninių ir techninių galimybių paiešką, dalyvavimą apskritojo stalo diskusijose bei bendro pobūdžio ir pavieniams sektoriams skirtose mugėse;
28. c)ryšių skatinimą tarp ūkio subjektų, bendrų investicijų skatinimą ir bendrųjų įmonių ir informacijos tinklų kūrimą, naudojantis esamomis horizontaliomis programomis;
29. d)palankesnių sąlygų sudarymą naudotis finansais, informacijos teikimą ir naujovių skatinimą. 20 straipsnis Bendradarbiavimas paslaugų srityje Laikydamosi PPO bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) ir pagal savo kompetenciją Šalys remia ir skatina tarpusavio bendradarbiavimą, atsižvelgdamos į augančią paslaugų svarbą, vystantis ir augant jų ekonomikoms. Didinamas bendradarbiavimas, skirtas produktyvumui plėtoti ir įvairinti bei konkurencingumui Čilės paslaugų sektoriuje paskatinti. Šalys nustato sektorius, kuriuose bus bendradarbiaujama daugiausia, ir turimas priemones šiam tikslui pasiekti. Ypač daug dėmesio skiriama mažosioms ir vidutinėms įmonėms bei palankesnių sąlygų sudarymui, kad jos galėtų naudotis kapitalo šaltiniais ir rinkos technologija. Todėl daug dėmesio skiriama prekybai tarp Šalių ir trečiųjų šalių skatinti. 21 straipsnis Investicijų skatinimas 1. Bendradarbiavimo tikslas yra padėti Šalims pagal savo kompetenciją skatinti patrauklų ir stabilų abipusių investicijų klimatą. 2. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama:
30. a)sukurti informacijos teikimo mechanizmus, nustatyti investavimo taisykles ir galimybes ir skleisti apie jas informaciją;
31. b)sukurti investicijoms palankią teisinę sistemą Šalyse ir sudaryti, jei reikia, tarp valstybių narių ir Čilės dvišalius susitarimus, kurie paskatintų ir apsaugotų investicijas bei leistų išvengti dvigubo apmokestinimo;
32. c)teikti techninę pagalbą Šalių vyriausybinių institucijų, atsakančių už šią sritį, mokymo iniciatyvoms; ir
33. d)kurti vienodas ir supaprastintas administracines procedūras. 22 straipsnis Bendradarbiavimas energetikos srityje 1. Šalių bendradarbiavimo tikslas yra sustiprinti ekonominius santykius tokiuose svarbiuose sektoriuose kaip hidroelektrinių gaminama energija, nafta ir dujos, atsinaujinančioji energija, energiją taupanti technologija ir kaimo elektrifikavimas. 2. Bendradarbiavimo tikslai yra:
34. a)keistis informacija visomis priimtinomis formomis, taip pat kurti duomenų bazes, kuriomis naudotųsi abiejų Šalių institucijos, organizuoti mokymą ir konferencijas;
35. b)perduoti technologijas;
36. c)siekti, kad abiejų Šalių institucijos atliktų diagnostikos tyrimus, lyginamąsias analizes ir vykdytų programas;
37. d)įtraukti valstybinius ir privačius operatorius iš abiejų regionų į technologijų vystymo ir bendros infrastruktūros projektus, įskaitant tinklus su kitomis regiono šalimis;
38. e)sudaryti, jei reikia, konkrečius susitarimus abiem Šalims svarbiose srityse; ir
39. f)padėti už energetiką atsakančioms Čilės institucijoms ir formuoti energetikos politiką. 23 straipsnis Transportas 1. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama pertvarkyti ir modernizuoti Čilės transporto sistemas, gerinti keleivių ir prekių judėjimą, gerinti miesto, oro, jūrų, geležinkelių ir kelių transporto rinkų prieinamumą, tobulinant transporto valdymą eksploataciniu ir administraciniu požiūriu ir skatinant eksploatavimo standartus. 2. Bendradarbiavimas apima:
40. a)pasikeitimą informacija apie Šalių politikas, ypač apie miesto transportą, įvairiarūšio transporto tinklų sujungimą ir sąveikumą bei apie kitus abi Šalis dominančius klausimus;
41. b)mokymo programas apie ekonomiką, teisės aktus ir techninius klausimus, skirtas ūkio subjektams ir vyresniesiems valstybės tarnautojams; ir
42. c)bendradarbiavimo projektus, skirtus Europos technologijai pasaulinės navigacijos palydovų sistemoje perduoti ir miestų valstybinio transporto centrams. 24 straipsnis Bendradarbiavimas žemės ūkio ir kaimo sektoriuose ir sanitarinių bei fitosanitarinių priemonių srityje 1. Bendradarbiavimas šioje srityje yra skirtas žemės ūkio politikos priemonėms remti bei skatinti ir tokiu būdu skatinti ir stiprinti Šalių pastangas, siekiant tvaraus žemės ūkio bei žemės ūkio ir kaimo vystymosi. 2. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama ugdyti kūrimo gebėjimus, perduoti infrastruktūrą ir technologijas, sprendžiant tokius klausimus:
43. a)konkretūs projektai, skirti sanitarinėms, fitosanitarinėms, aplinkosaugos ir maisto kokybės priemonėms remti, atsižvelgiant į abiejose Šalyse galiojančius teisės aktus, laikantis PPO ir kitų kompetentingų tarptautinių organizacijų taisyklių;
44. b)žemės ūkio sektorių įvairinimas ir restruktūrizavimas;
45. c)abiejų Šalių keitimasis informacija, įskaitant informaciją apie Šalių kuriamas žemės ūkio politikas;
46. d)techninė pagalba gerinant produktyvumą ir keičiantis alternatyviomis kultūrų technologijomis;
47. e)moksliniai ir technologiniai eksperimentai;
48. f)priemonės žemės ūkio produktų kokybei gerinti ir prekybos skatinimo veiklai remti;
49. g)techninė pagalba sanitarinės ir fitosanitarinės kontrolės sistemoms stiprinti, siekiant kaip galima labiau remti lygiavertiškumo skatinimą ir abipusio pripažinimo susitarimus. 25 straipsnis Žuvininkystė 1. Šalys, atsižvelgdamos į žuvininkystės politikos svarbą tarpusavio santykiams, įsipareigoja užmegzti glaudesnį ekonominį ir techninį bendradarbiavimą, kuris leistų pasirašyti dvišalius ir (arba) daugiašalius susitarimus dėl žvejybos atviroje jūroje. 2. Be to, Šalys pabrėžia tarpusavio įsipareigojimų, numatytų 2001 m. sausio 25 d. pasirašytame Susitarime, svarbą. 26 straipsnis Bendradarbiavimas muitinės veiklos srityje 1. Šalys skatina ir lengvina savo atitinkamų muitinės įstaigų bendradarbiavimą, siekdamos užtikrinti 79 straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimą, ypač siekdamos supaprastinti muitinės procedūras, palengvinti teisėtą prekybą, kartu išlaikydamos savo kontrolės gebėjimus. 2. Nepažeisdamos šiuo Susitarimu nustatyto bendradarbiavimo, administracinės institucijos muitinės veiklos srityje teikia vienos kitoms pagalbą, laikydamosi 2001 m. birželio 13 d. Pamatinio bendradarbiavimo susitarimo dėl tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje protokolo. 3. Bendradarbiaujant, be kitų dalykų:
50. a)teikiama techninė pagalba, taip pat, jei reikia, rengiami seminarai ir įdarbinami praktikantai;
51. b)kuriama geriausia praktika ir dalijamasi šia patirtimi; ir
52. c)tobulinamas ir supaprastinamas muitinės veiklos klausimų, susijusių su rinkos atvėrimu ir kilmės taisyklėmis, sprendimas, taip pat su tuo susijusių muitinės procedūrų tvarkymas. 27 straipsnis Bendradarbiavimas statistikos srityje 1. Pagrindinis tikslas yra suderinti metodus, kad Šalys galėtų naudotis viena kitos statistiniais duomenimis apie prekybą prekėmis ir paslaugomis, taip pat statistiniais duomenimis apie bet kokią šiame Susitarime aptariamą sritį, apie kurią galima surinkti statistinės informacijos. 2. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama:
53. a)pripažinti statistikos metodus, siekiant nustatyti Šalių rodiklius, kuriuos Šalys galėtų lyginti;
54. b)keistis moksline ir technologine informacija su Europos Sąjungos valstybių narių statistikos institucijomis ir Eurostatu;
55. c)atlikti statistinius tyrimus, kurie leistų sukurti bendrus duomenų rinkimo, analizės ir aiškinimo metodus;
56. d)rengti seminarus ir praktinius užsiėmimus; ir
57. e)rengti mokymo programas statistikos srityje, įtraukiant kitas regiono šalis. 28 straipsnis Bendradarbiavimas aplinkos srityje 1. Bendradarbiavimo tikslas yra skatinti saugoti ir gerinti aplinką, užkirsti kelią gamtos išteklių ir ekosistemų taršai bei mažėjimui ir skatinti racionalų jų naudojimą, siekiant tvaraus vystymosi. 2. Todėl ypač svarbūs yra šie dalykai:
58. a)ryšys tarp skurdo ir aplinkos;
59. b)ekonominės veiklos poveikis aplinkai;
60. c)aplinkosaugos problemos ir žemėnaudos valdymas;
61. d)Čilės aplinkosaugos struktūrų ir politikų sustiprinimo projektai;
62. e)pasikeitimas informacija, technologijomis ir patirtimi tokiose srityse kaip aplinkosaugos standartai ir modeliai, mokymas ir švietimas;
63. f)švietimas ir mokymas aplinkosaugos klausimais, siekiant kuo labiau įtraukti piliečius; ir
64. g)techninė pagalba ir bendros regioninės tyrimų programos. 29 straipsnis Vartotojų apsauga Bendradarbiavimu šioje srityje siekiama suderinti Šalių vartotojų apsaugos programas, kiek įmanoma, jis yra orientuotas į:
65. a)didesnį vartotojų teisės aktų derinimą, siekiant išvengti prekybos kliūčių;
66. b)bendrų informacijos apie pavojingas prekes sistemų kūrimą ir vystymą bei šių sistemų sujungimą (išankstinio perspėjimo sistemos);
67. c)pasikeitimą informacija bei ekspertais ir Šalių vartotojų institucijų bendradarbiavimo skatinimą; ir
68. d)mokymo ir techninės pagalbos projektų organizavimą. 30 straipsnis Duomenų apsauga 1. Šalys susitaria bendradarbiauti asmens duomenų apsaugos srityje, siekdamos pagerinti duomenų apsaugos lygį ir išvengti prekybos, kurią vykdant būtina perduoti asmens duomenis, kliūčių. 2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali apimti techninę pagalbą, t. y. keitimąsi informacija ir ekspertais bei bendrų programų ir projektų kūrimą. 31 straipsnis Dialogas makroekonomikos srityje 1. Šalys skatina keitimąsi informacija apie savo atitinkamas makroekonomines politikas ir tendencijas, taip pat keitimąsi patirtimi makroekonominių politikų koordinavimo regioninės integracijos sąlygomis srityje. 2. Atsižvelgdamos į šį tikslą, Šalys siekia aktyvesnio institucijų dialogo makroekonomikos klausimais, kad galėtų keistis mintimis ir nuomonėmis tokiais klausimais:
69. a)makroekonomikos stabilizavimas;
70. b)valstybės finansų konsolidavimas;
71. c)mokesčių politika;
72. d)pinigų politika;
73. e)finansų politika ir reguliavimas;
74. f)finansinė integracija ir kapitalo sąskaitos atidarymas;
75. g)valiutų kurso politika;
76. h)tarptautinė finansų struktūra ir tarptautinės pinigų sistemos reforma; ir
77. i)makroekonominės politikos koordinavimas. 3. Toks bendradarbiavimas įgyvendinamas šiais būdais:
78. a)už makroekonomiką atsakingų valdžios institucijų susitikimai;
79. b)seminarų ir konferencijų rengimas;
80. c)mokymo galimybių suteikimas, esant poreikiui;
81. d)tyrimų abi Šalis dominančiais klausimais atlikimas. 32 straipsnis Intelektinės nuosavybės teisės 1. Šalys pagal savo galimybes susitaria bendradarbiauti, spręsdamos reikalus, susijusius su intelektinės nuosavybės teisių praktika, skatinimu, skleidimu, supaprastinimu, valdymu, derinimu, apsauga ir veiksmingu taikymu, su tokių teisių pažeidimų prevencija, kova su klastojimu ir piratavimu, nacionalinių tokių teisių kontrolės ir apsaugos organizacijų steigimu ir stiprinimu. 2. Techninė pagalba gali apimti vieną ar kelis toliau išvardytus veiksmus:
82. a)patarimai įstatymų leidybos srityje: įstatymų projektų, susijusių su 170 straipsnyje išvardytų tarptautinių konvencijų bendrosiomis nuostatomis ir pagrindiniais principais, su autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, prekių ženklais, geografinėmis nuorodomis, tradiciniais posakiais arba papildomais kokybės paminėjimais, pramoniniu dizainu, patentais, integralinių mikroschemų topografijomis, neatskleidžiamos informacijos apsauga, antikonkurencinės veiklos sutartinių licencijų srityje kontrole, įgyvendinimo užtikrinimo ir kitų klausimų, susijusių su intelektinės nuosavybės teisių apsauga, aiškinimas;
83. b)patarimai, kaip organizuoti tokią administracinę infrastruktūrą kaip patentų biurai ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijos;
84. c)mokymas intelektinės nuosavybės teisių administravimo ir valdymo metodų srityje;
85. d)konkretus teisėjų ir muitinės bei policijos pareigūnų mokymas, kurio tikslas yra užtikrinti veiksmingesnį įstatymų įgyvendinimą; ir
86. e)privataus sektoriaus ir pilietinės visuomenės informuotumo ugdymo veikla. 33 straipsnis Viešieji pirkimai Šalių bendradarbiavimu šiose srityje yra siekiama teikti techninę pagalbą tokiais klausimais, kurie yra susiję su viešaisiais pirkimais, ypač orientuojantis į savivaldybių lygmenį. 34 straipsnis Bendradarbiavimas turizmo srityje 1. Šalys skatina tarpusavio bendradarbiavimą, plėtodamos turizmą. 2. Toks bendradarbiavimas apima:
87. a)projektus, skirtus abi Šalis dominantiems turizmo produktams ir paslaugoms, arba tokiems turizmo produktams ir paslaugoms, kurie yra patrauklūs kitoms abi Šalis dominančioms rinkoms, kurti ir konsoliduoti;
88. b)turistų, keliaujančių tolimais maršrutais, srautų konsolidavimą;
89. c)turizmo skatinimo kanalų stiprinimą;
90. d)mokymą ir švietimą turizmo srityje;
91. e)techninę pagalbą ir bandomuosius projektus itin svarbiam turizmui plėtoti;
92. f)keitimąsi informacija apie turizmo skatinimą, visapusišką turizmo vietų ir paslaugų kokybės planavimą; ir
93. g)skatinimo priemonių naudojimą turizmui vietos lygmeniu plėtoti. 35 straipsnis Bendradarbiavimas kasybos srityje Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą kasybos srityje, daugiausia per susitarimus, kurie skirti:
94. a)keitimuisi informacija ir patirtimi, taikant švarias technologijas kasybos gamybiniuose procesuose, skatinti;
95. b)bendroms pastangoms kuriant mokslines ir technologines iniciatyvas kasybos srityje skatinti. II ANTRAŠTINĖ DALIS MOKSLAS, TECHNOLOGIJOS IR INFORMACINĖ VISUOMENĖ 36 straipsnis Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje 1. Bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, kuris vyksta tenkinant abiejų Šalių interesus ir laikantis jų politikų, ypač naudojimosi intelektine nuosavybe, kuri sukuriama tyrimų metu, taisyklių, tikslai yra:
96. a)dialogas politikų srityje ir keitimasis moksline bei technologine informacija ir patirtimi regioniniu lygmeniu, ypač informacija apie politikas ir programas;
97. b)ilgalaikių santykių tarp Šalių mokslo bendruomenių skatinimas; ir
98. c)intensyvinimas veiksmų, skirtų ryšiams, naujovėms ir technologijų perdavimui tarp Europos ir Čilės partnerių skatinti. 2. Ypač daug dėmesio skiriama žmogiškajam potencialui, kuris yra tikras ilgalaikis mokslo ir technologijos kompetencijos pagrindas, kurti ir nuolatiniams ryšiams tarp mokslo bei technologijų bendruomenių megzti tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmeniu. 3. Skatinamos tokios bendradarbiavimo formos:
99. a)bendri taikomųjų tyrimų projektai bendrų interesų srityse, jei reikia aktyviai dalyvaujant verslo įmonėms;
100. b)keitimasis tyrėjais, siekiant paskatinti projektų rengimą, aukšto lygio mokymą ir tyrimus;
101. c)bendri moksliniai susitikimai, siekiant paskatinti keitimąsi informacija ir bendravimą bei nustatyti bendrų tyrimų sritis;
102. d)veiklos, susijusios su išankstiniais moksliniais ir technologiniais tyrimais, kurie prisideda prie abiejų Šalių ilgalaikio vystymosi, skatinimas; ir
103. e)ryšių tarp valstybinio ir privataus sektorių mezgimas. 4. Be to, skatinamas bendro darbo vertinimas ir rezultatų paskelbimas. 5. Abiejų Šalių aukštojo mokslo įstaigos, tyrimų centrai ir gamybos sektoriai, taip pat mažosios ir vidutinės įmonės deramai plėtoja šį bendradarbiavimą. 6. Šalys skatina savo atitinkamus subjektus dalyvauti atitinkamose mokslo ir technologijų programose, siekdamos abiem Šalims naudingos mokslinės kompetencijos ir laikydamosi savo atitinkamų nuostatų, reglamentuojančių juridinių asmenų iš trečiųjų šalių dalyvavimą. 37 straipsnis Informacinė visuomenė, informacinės technologijos ir telekomunikacijos 1. Informacinės technologijos ir komunikacijos yra svarbiausi modernios visuomenės sektoriai ir yra ypač svarbūs ekonominei ir socialinei plėtrai bei tolygiam perėjimui prie informacinės visuomenės. 2. Bendradarbiavimu šioje srityje pirmiausia skatinamas:
104. a)dialogas įvairiais informacinės visuomenės klausimais, įskaitant informacinės visuomenės atsiradimo skatinimą ir priežiūrą;
105. b)bendradarbiavimas telekomunikacijų reguliavimo ir politikos aspektais;
106. c)keitimasis informacija apie standartus, atitikties įvertinimą ir tipo patvirtinimą;
107. d)naujos informacijos ir komunikacijų technologijų platinimas;
108. e)bendri informacinių ir komunikacijų technologijų tyrimų projektai bei bandomieji tyrimai informacinės visuomenės ugdymo srityje;
109. f)keitimasis specialistais ir jų mokymas, ypač jaunų specialistų; ir
110. g)keitimasis ir dalijimasis patirtimi, įgyta vykdant vyriausybines iniciatyvas, kurios taiko informacines technologijas plėtojant santykius su visuomene. III ANTRAŠTINĖ DALIS KULTŪRA, ŠVIETIMAS IR AUDIOVIZUALINĖ SRITIS 38 straipsnis Švietimas ir mokymas 1. Šalys pagal atitinkamą kompetenciją labai remia ikimokyklinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą ir aukštąjį mokslą, profesinį mokymą ir visą gyvenimą trunkantį mokymą. Šiose srityse ypač daug dėmesio skiriama tam, kad mokslas būtų prieinamas tokioms jautrioms socialinėms grupėms kaip neįgalieji, etninės mažumos ir ypač skurdžiai gyvenantys žmonės. 2. Ypač daug dėmesio skiriama decentralizuotoms programoms, kurios mezga nuolatinius ryšius tarp abiejų Šalių specializuotųjų institucijų ir skatina patirties bei techninių išteklių kaupimą ir keitimąsi jais, taip pat studentų mobilumą. 39 straipsnis Bendradarbiavimas audiovizualinėje srityje Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą šioje srityje daugiausia per mokymo programas audiovizualiniame sektoriuje ir komunikacijos priemones, įskaitant bendrą gamybą, mokymą, kūrimą ir platinimą. 40 straipsnis Keitimasis informacija ir kultūrinis bendradarbiavimas 1. Atsižvelgiant į Šalių itin glaudžius kultūrinius ryšius, bendradarbiavimas šiose srityse, įskaitant informaciją ir žiniasklaidos ryšius, turėtų būtų stiprinamas. 2. Šio straipsnio tikslas yra skatinti keitimąsi informacija ir kultūrinį bendradarbiavimą tarp Šalių, taip pat atsižvelgiama į valstybių narių dvišales programas. 3. Ypatingas dėmesys skiriamas bendrai veiklai įvairiose srityse skatinti, įskaitant spaudą, kiną ir televiziją, bei jaunimo mainų programoms skatinti. 4. Toks bendradarbiavimas galėtų, inter alia, apimti šias sritis:
111. a)bendros informacijos programas;
112. b)literatūros kūrinių vertimą;
113. c)nacionalinio paveldo apsaugą ir atkūrimą;
114. d)mokymą;
115. e)kultūros įvykius;
116. f)vietos kultūros propagavimą;
117. g)kultūros valdymą bei kūrimą; ir
118. h)kitas sritis. IV ANTRAŠTINĖ DALIS VIEŠASIS VALDYMAS IR INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS 41 straipsnis Viešasis valdymas 1. Bendradarbiavimas šioje srityje yra skirtas viešajam valdymui modernizuoti ir decentralizuoti ir apima bendrą organizacinį efektyvumą ir teisės aktų bei institucijų sistemą, pasinaudojant abiejų Šalių geriausios praktikos patirtimi. 2. Toks bendradarbiavimas gali apimti šių rūšių programas:
119. a)valstybės ir viešojo valdymo modernizavimas;
120. b)regioninės ir vietos valdžios decentralizavimas ir stiprinimas;
121. c)pilietinės visuomenės stiprinimas ir jos įtraukimas į valstybės politikų kūrimo procesą;
122. d)naujų darbo vietų kūrimas ir profesinio mokymo programos;
123. e)socialinių paslaugų valdymas ir valdymo projektai;
124. f)plėtros, būsto kaimo vietovėse ar žemės valdymo projektai;
125. g)sveikatos ir pradinio ugdymo programos;
126. h)parama pilietinei visuomenei ir eilinių žmonių iniciatyvoms;
127. i)visos kitos programos ir projektai, kurie padeda kovoti su skurdu, sudarant verslo ir užimtumo galimybes; ir
128. j)kultūros ir kelių jos apraiškų skatinimas bei kultūros identiteto stiprinimas. 3. Šioje srityje bendradarbiaujama tokiais būdais:
129. a)techninė pagalba Čilės politikų kūrimo ir vykdančiosioms institucijoms, įskaitant Europos institucijų darbuotojų ir atitinkamų Čilės institucijų darbuotojų susitikimus;
130. b)reguliarus keitimasis informacija bet kokia priimtina forma, įskaitant naudojimąsi kompiuteriniais tinklais; asmens duomenų apsauga užtikrinama visose srityse, kur reikia keistis duomenimis;
131. c)pažangios patirties perdavimas;
132. d)išankstinių tyrimų ir bendrų projektų įgyvendinimas panašiomis finansinėmis sąnaudomis; ir
133. e)mokymo ir organizacinė pagalba. 42 straipsnis Institucijų bendradarbiavimas 1. Šalių institucijų bendradarbiavimo tikslas yra skatinti glaudesnį suinteresuotųjų institucijų bendradarbiavimą. 2. Tuo tikslu šio Susitarimo III dalimi yra siekiama paskatinti reguliarius šių institucijų susitikimus. Bendradarbiavimas yra kiek galima platesnis ir apima:
134. a)visas priemones, kurios skatina reguliarų keitimąsi informacija, įskaitant bendrą kompiuterizuotų komunikacinių tinklų kūrimą;
135. b)patarimus bei mokymą; ir
136. c)pažangios patirties perdavimą. 3. Šalys gali bendru sutarimu įtraukti kitas veiksmų sritis. V ANTRAŠTINĖ DALIS SOCIALINIS BENDRADARBIAVIMAS 43 straipsnis Socialinis dialogas Šalys pripažįsta, kad:
137. a)bus skatinamas socialinių partnerių dalyvavimas gyvenimo sąlygų ir integracijos į visuomenę srityje;
138. b)ypač bus atsižvelgta į būtinybę užkirsti kelią diskriminacijai vienos Šalies piliečių, teisėtai gyvenančių kitos Šalies teritorijoje, atžvilgiu. 44 straipsnis Socialinis bendradarbiavimas 1. Šalys pripažįsta socialinio vystymosi, kurį turi lydėti ekonominė plėtra, svarbą. Jos pirmenybę teikia užimtumo skatinimui ir pagarbai pagrindinėms socialinėms teisėms, ypač skatindamos taikyti atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas, kuriose kalbama apie laisvę burtis, teisę į kolektyvines derybas ir nediskriminavimą, prievartinio ir vaikų darbo uždraudimą, lygias vyrų ir moterų galimybes. 2. Bendradarbiavimas gali apimti bet kokią Šalis dominančią sritį. 3. Priemonės gali būti koordinuojamos kartu su valstybių narių ir atitinkamų tarptautinių organizacijų priemonėmis. 4. Šalys teikia pirmenybę priemonėms, kurios skirtos:
139. a)žmonių padėties gerinimui, skurdo mažinimui ir kovai su socialine atskirtimi, kuriant naujoviškus ir atnaujinamus projektus, įtraukiančius jautrius ir marginalinius socialinius sektorius, skatinti. Ypatingas dėmesys skiriamas mažas pajamas turinčioms šeimoms ir neįgaliesiems;
140. b)moterų vaidmeniui ekonominės ir socialinės plėtros procese skatinti bei konkrečioms jaunimui skirtoms programoms skatinti;
141. c)darbo santykiams, darbo sąlygoms, globai ir rūpybai bei darbo saugai vystyti ir modernizuoti;
142. d)socialinių politikų kūrimui ir valdymui gerinti, įskaitant būsto suteikimą socialiai remtiniems žmonėms ir palankesnių sąlygų sudarymą naudos gavėjams;
143. e)efektyviai ir deramai sveikatos sistemai, kuri būtų pagrįsta solidarumo principais, kurti;
144. f)profesiniam mokymui ir žmogiškųjų išteklių vystymui skatinti;
145. g)projektams ir programoms, kurios sudaro galimybes naujoms darbo vietoms kurti mikroįmonėse, mažosiose ir vidutinėse įmonėse, skatinti;
146. h)žemės valdymo programoms skatinti, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kurios socialiniu ir aplinkosaugos atžvilgiais yra jautresnės;
147. i)iniciatyvoms, kurios padeda kurti socialinį dialogą ir konsensusą, skatinti; ir
148. j)pagarbai žmogaus teisėms, demokratijai ir piliečių dalyvavimui skatinti. 45 straipsnis Bendradarbiavimas lyčių srityje 1. Bendradarbiavimas padeda stiprinti politikas ir programas, kurios gerina, užtikrina ir praplečia lygiateisišką vyrų ir moterų dalyvavimą visuose politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo srityse. Bendradarbiavimas padeda sudaryti palankesnes sąlygas moterims naudotis visais reikalingais ištekliais, kad jos galėtų visapusiškai naudotis savo pagrindinėmis teisėmis. 2. Ypač bendradarbiavimas turėtų skatinti atitinkamos sistemos kūrimą, kuri:
149. a)užtikrintų, kad kiekvienu lygmeniu ir visose bendradarbiavimo srityse, įskaitant makroekonominę politiką, strategiją ir plėtros galimybes, būtų atsižvelgiama į lytį bei į su lytimi susijusius klausimus; ir
150. b)skatintų moterims palankių priemonių priėmimą. VI ANTRAŠTINĖ DALIS KITOS BENDRADARBIAVIMO SRITYS 46 straipsnis Bendradarbiavimas nelegalios imigracijos srityje 1. Bendrija ir Čilė susitaria bendradarbiauti, kad užkirstų kelią nelegaliai imigracijai ir ją kontroliuotų. Tuo tikslu:
151. a)Čilė sutinka priimti savo piliečius, nelegaliai esančius kurios nors valstybės narės teritorijoje, šios paprašymu ir be formalumų; ir
152. b)kiekviena valstybė narė sutinka priimti savo piliečius, kaip apibrėžta Bendrijos tikslais, nelegaliai esančius Čilės teritorijoje, šios prašymu ir be formalumų. 2. Valstybės narės ir Čilė tuo tikslu taip pat išduos savo piliečiams atitinkamus asmens dokumentus. 3. Esant prašymui, Šalys susitaria pasirašyti susitarimą tarp Čilės ir Bendrijos, reglamentuojantį Čilės ir valstybių narių konkrečius readmisijos įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą priimti kitų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės. 4. Kol bus sudarytas 3 dalyje nurodytas susitarimas su Bendrija, Čilė sutinka kurios nors valstybės narės prašymu sudaryti dvišalius susitarimus su atskiromis valstybėmis narėmis, kurie reglamentuotų Čilės ir atitinkamos valstybės narės konkrečius readmisijos įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimą priimti kitų valstybių piliečius ir asmenis be pilietybės. 5. Asociacijos taryba sprendžia, kokių kitų bendrų veiksmų galima imtis, siekiant užkirsti kelią nelegaliai imigracijai ir ją kontroliuoti. 47 straipsnis Bendradarbiavimas narkotikų ir kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje 1. Pagal savo kompetenciją Šalys įsipareigoja koordinuoti ir daugiau dėmesio skirti pastangoms, siekiant užkirsti kelią ir sumažinti neteisėtą narkotikų gamybą, prekybą narkotikais, jų vartojimą ir pelno iš prekybos narkotikais plovimą bei kovoti su organizuotu nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais, tarpininkaujant tarptautinėms organizacijoms ir institucijoms. 2. Šalys bendradarbiauja šioje srityje, siekdamos pirmiausia įgyvendinti:
153. a)narkomanų gydymo, reabilitacijos, jų reintegravimo į šeimą, socialinį gyvenimą ir darbo santykius projektus;
154. b)bendras mokymo programas, susijusias su narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo bei prekybos prevencija bei susijusių nusikaltimų prevencija;
155. c)bendras mokymo ir tyrimų programas, vykdomas naudojant Europos narkotikų ir narkomanijos priežiūros centro, Amerikos šalių organizacijos Amerikos narkotikų priežiūros institucijos ir kitų tarptautinių bei nacionalinių organizacijų taikomus metodus ir rodiklius;
156. d)priemones ir bendradarbiavimo veiksmus narkotikų ir psichotropinių medžiagų tiekimui sumažinti, numatytus su tuo susijusiose tarptautinėse konvencijose ir sutartyse, kurios buvo pasirašytos ir ratifikuotos šio Susitarimo Šalių;
157. e)keitimąsi informacija apie politikas, programas, veiksmus ir teisės aktus, susijusius su narkotikų ir psichotropinių medžiagų gamyba, prekyba ir vartojimu;
158. f)keitimąsi svarbia informacija ir priėmimą atitinkamų standartų, naudojamų kovoje su pinigų plovimu, panašių į Europos Sąjungos ir tokių tarptautinių institucijų kaip Finansinių veiksmų specialiosios paskirties darbo grupė dėl pinigų plovimo, dirbančių šioje srityje, priimtus standartus; ir
159. g)priemones, užkertančias kelią prekursorių ir cheminių medžiagų naudojimui neteisėtai gaminant narkotikus ir psichotropines medžiagas, atitinkančias Europos bendrijos bei kompetentingų tarptautinių organizacijų priimtas priemones ir 1998 m. lapkričio 24 d. pasirašytą Čilės Respublikos ir Europos bendrijos susitarimą dėl prekursorių ir cheminių medžiagų, dažnai naudojamų narkotikams ar psichotropinėms medžiagoms neteisėtai gaminti, naudojimo prevencijos. VII ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 48 straipsnis Pilietinės visuomenės dalyvavimas bendradarbiaujant Šalys pripažįsta pilietinės visuomenės (socialinių partnerių ir nevyriausybinės organizacijos) papildomą vaidmenį ir galimą įnašą į bendradarbiavimo procesą. Tuo tikslu pilietinės visuomenės veikėjai, laikydamiesi kiekvienos Šalies teisinių ir administracinių nuostatų, gali:
160. a)būti informuojami ir dalyvauti konsultacijose dėl politikų ir strategijų bendradarbiavimo, įskaitant strateginius prioritetus, ypač jiems aktualiose srityse arba srityse, kurios turi jiems tiesioginį poveikį;
161. b)gauti finansinius išteklius, kiek leidžia kiekvienos Šalies vidaus taisyklės; ir
162. c)dalyvauti, įgyvendinant bendradarbiavimo projektus ir programas jiems aktualiose srityse. 49 straipsnis Regionų bendradarbiavimas ir regionų integracija 1. Abi Šalys turėtų išnaudoti visas turimas bendradarbiavimo priemones, kad paskatintų veiklą, skirtą aktyviam ir abipusiam bendradarbiavimui tarp Šalių ir bendrai Mercado Commún del Sur (Mercosur) plėtoti. 2. Toks bendradarbiavimas yra svarbi Bendrijos paramos regionų bendradarbiavimui tarp Lotynų Amerikos Pietų Amerikos valstybių skatinti dalis. 3. Pirmenybė teikiama operacijoms, kurios skirtos:
163. a)prekybai ir investicijoms regione skatinti;
164. b)regionų bendradarbiavimui aplinkosaugos srityje skatinti;
165. c)komunikacijų infrastruktūros kūrimui, kurio reikia regiono ekonominei plėtrai, skatinti; ir
166. d)regionų bendradarbiavimui žuvininkystės srityje skatinti. 4. Šalys taip pat glaudžiau bendradarbiauja regionų vystymo ir žemėtvarkos srityje. 5. Tuo tikslu jos gali:
167. a)imtis bendrų veiksmų su regionų ir vietos valdžios institucijomis ekonominės plėtros srityje; ir
168. b)nustatyti keitimosi informacija ir pažangia patirtimi mechanizmus. 50 straipsnis Trišalis ir dvišalis regionų bendradarbiavimas 1. Šalys pripažįsta, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbus skatinant tinkamos ir tvarios plėtros procesus ir susitaria skatinti trišalio bendradarbiavimo programas ir programas su trečiosiomis šalimis bendrų interesų srityse. 2. Šis bendradarbiavimas gali būti taikomas dvišaliam bendradarbiavimui, vadovaujantis valstybių narių ir kitų Lotynų Amerikos bei Karibų jūros valstybių prioritetais. 51 straipsnis Straipsnis apie ateities įvykius Pagal Šalių kompetenciją iš anksto neturėtų būti atmesta jokia bendradarbiavimo galimybė ir Šalys galėtų pasinaudoti Asociacijos komitetu, kad šis išnagrinėtų praktines abi Šalis dominančio bendradarbiavimo galimybes. 52 straipsnis Bendradarbiavimas Asociacijos santykių srityje 1. Šalių bendradarbiavimas turėtų padėti siekti III dalies bendrųjų tikslų, nustatant ir kuriant naujoviškas bendradarbiavimo programas, kurios galėtų praturtinti jų kaip asocijuotų partnerių naujus santykius. 2. Skatinamas kiekvienos Šalies kaip asocijuotos partnerės dalyvavimas kitos Šalies bendrosiose programose, konkrečiose programose ir kitoje veikloje, kiek leidžia kiekvienos Šalies vidaus taisyklės, reglamentuojančios dalyvavimą atitinkamose programose ir veikloje. 3. Asociacijos taryba gali tuo tikslu teikti rekomendacijas. 53 straipsnis Ištekliai 1. Siekdamos prisidėti prie šiame Susitarime nustatytų bendradarbiavimo tikslų įgyvendinimo Šalys įsipareigoja pagal savo gebėjimus ir naudodamosi savo kanalais teikti atitinkamus išteklius, įskaitant finansinius išteklius. 2. Šalys imasi visų reikiamų priemonių, kad paskatintų ir sudarytų geresnes sąlygas Europos investicijų banko veiklai Čilėje, laikydamosi savo procedūrų, finansavimo kriterijų, įstatymų ir kitų teisės aktų bei nepažeisdamos savo kompetentingų institucijų įgaliojimų. 54 straipsnis Konkrečios Asociacijos komiteto užduotys bendradarbiavimo klausimais 1. Kai Asociacijos komitetas atlieka III dalyje jam numatytas užduotis, jį sudaro Bendrijos ir Čilės atstovai, atsakingi už bendradarbiavimo reikalus, paprastai vyresniųjų pareigūnų lygmens. 2. Nepaisydamas 6 straipsnio nuostatų Asociacijos komitetas turi atlikti pirmiausia šias funkcijas:
169. a)padėti Asociacijos tarybai atlikti savo funkcijas, susijusias su bendradarbiavimo klausimais;
170. b)prižiūrėti bendradarbiavimo tvarkos, dėl kurios Šalys susitarė, įgyvendinimą;
171. c)teikti rekomendacijas apie Šalių strateginį bendradarbiavimą, kuris padeda nustatyti ilgalaikius tikslus, strateginius prioritetus ir konkrečias veiksmų sritis, apie daugiametes orientacines programas, kuriose būtų aprašyti sektorių prioritetai, konkretūs tikslai, laukiami rezultatai bei orientacinės sumos, ir apie metines veiksmų programas; ir
172. d)reguliariai teikti Asociacijos tarybai III dalyje nurodytų tikslų ir klausimų taikymo bei vykdymo ataskaitas. IV DALIS PREKYBA IR SU PREKYBA SUSIJĘ KLAUSIMAI I ANTRAŠTINĖ DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS 55 straipsnis Tikslai Šios dalies tikslai yra tokie:
173. a)nuoseklus ir abipusis prekybos prekėmis liberalizavimas, laikantis 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994) XXIV straipsnio;
174. b)palankesnių prekybos prekėmis sąlygų sudarymas per, inter alia, sutartas nuostatas dėl muitinės veiklos ir susijusių klausimų, standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo procedūrų, sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, prekybos vynais, spiritiniais gėrimais ir aromatizuotais gėrimais;
175. c)prekybos paslaugomis abipusis liberalizavimas, laikantis Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnio;
176. d)investicijų klimato ir ypač įsisteigimo sąlygų Šalyse gerinimas, remiantis nediskriminavimo principu;
177. e)einamųjų mokėjimų ir kapitalo judėjimo liberalizavimas, laikantis įsipareigojimų, prisiimtų tarptautinėms finansų institucijoms ir tinkamai atsižvelgiant į kiekvienos Šalies valiutos stabilumą;
178. f)veiksmingas ir abipusis Šalių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimas;
179. g)tinkama ir veiksminga intelektinės nuosavybės teisių apsauga, laikantis aukščiausių tarptautinių standartų;
180. h)veiksmingo bendradarbiavimo mechanizmo konkurencijos srityje nustatymas; ir
181. i)veiksmingo ginčų sprendimo mechanizmo nustatymas. 56 straipsnis Muitų sąjungos ir laisvosios prekybos zonos 1. Jokia šio Susitarimo nuostata netrukdo taikyti arba kurti muitų sąjungas, laisvosios prekybos zonas arba imtis kitų priemonių tarp kurios nors iš Šalių ir trečiųjų šalių, kiek tos priemonės nekeičia šiame Susitarime numatytų teisių ir įsipareigojimų. 2. Kurios nors Šalies prašymu Šalys Asociacijos komitete konsultuojasi dėl priemonių, įkuriančių ar koreguojančių muitų sąjungas ar laisvosios prekybos zonas, ir, jei reikia, dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su Šalių prekybos su trečiosiomis šalimis atitinkamomis politikomis. Toks konsultavimasis ypač reikalingas stojimo atveju, kad būtų atsižvelgta į Šalių bendrus interesus. II ANTRAŠTINĖ DALIS LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS 57 straipsnis Tikslas Šalys nuosekliai ir abi kartu liberalizuoja prekybą prekėmis per pereinamąjį laikotarpį, kuris prasideda nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikydamosi šio Susitarimo nuostatų ir GATT 1994 XXIV straipsnio. I SKYRIUS MUITŲ PANAIKINIMAS 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 58 straipsnis Taikymo sritis 1. Šio skyriaus nuostatos dėl importo muitų panaikinimo taikomos produktams, kilusiems vienoje Šalyje ir eksportuojamiems į kitą Šalį. Šiame skyriuje žodis „kilęs“ reiškia atitinkantis III priede išdėstytas kilmės taisykles. 2. Šio skyriaus nuostatos dėl eksporto muitų panaikinimo taikomos visoms prekėms, eksportuojamoms iš vienos Šalies į kitą Šalį. 59 straipsnis Muitai Muitas – tai bet koks mokestis ar rinkliava, nustatoma prekių importui ar eksportui, įskaitant tokiam importavimui ar eksportavimui taikomą pridėtinį mokestį arba pridėtinę rinkliavą, tačiau neapima:
182. a)vidaus mokesčių ar kitų vidaus rinkliavų, nustatytų pagal 77 straipsnį;
183. b)antidempingo arba kompensacinių muitų, taikomų pagal 78 straipsnį;
184. c)mokesčių arba kitokių rinkliavų, nustatytų pagal 63 straipsnį. 60 straipsnis Muitų panaikinimas 1. Importo muitai tarp Šalių panaikinami laikantis 64–72 straipsnių nuostatų. 2. Eksporto muitai tarp Šalių panaikinami nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos. 3. Kiekvienam produktui bazinis muitas, kuris turi būti vėliau sumažintas pagal 64–72 straipsnius, yra muitas, nurodytas Šalių muitų tarifų panaikinimo tvarkaraščiuose, kurie pateikti atitinkamai I ir II prieduose. 4. Jeigu kuri nors Šalis sumažina savo taikomą didžiausio palankumo statuso muitą po šio Susitarimo įsigaliojimo ir dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui, tos Šalies muitų tarifų panaikinimo tvarkaraštis taikomas sumažintiems tarifams. 5. Kiekviena Šalis pareiškia apie savo pasirengimą sumažinti muitus greičiau, nei tai numatyta 64–72 straipsniuose, arba kitaip pagerinti dalyvavimo rinkoje sąlygas pagal tuos straipsnius, jei bendra ekonominė padėtis ir atitinkamo ekonomikos sektoriaus padėtis leis tą padaryti. Asociacijos tarybos sprendimas pagreitinti muito panaikinimą arba kitaip pagerinti dalyvavimo rinkoje sąlygas anuliuoja atitinkamam produktui 64–72 straipsniuose nustatytus terminus. 61 straipsnis Veiksmų sustabdymas 1. Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos nėra nustatomi jokie nauji muitai tarp Šalių, taip pat nėra didinami jau taikomi muitai. 2. Nepaisydama šio straipsnio 1 dalies Čilė gali išlaikyti savo kainų kategorijų sistemą, kuri yra nustatyta 18,525 įstatymo 12 straipsnyje, arba paskesnę sistemą, skirtą produktams, kuriems taikomas šis įstatymas, jei jis bus taikomas atsižvelgiant į Čilės teises ir įsipareigojimus pagal PPO susitarimą ir tokiu būdu, kad jokios trečiosios šalies, įskaitant šalis, su kuriomis Čilė sudarė ar ateityje sudarys susitarimą, apie kurį bus pranešta pagal GATT 1994 XXIV straipsnį, importui nebūtų taikomas palankesnis režimas. 62 straipsnis Prekių klasifikacija Klasifikuojant prekes prekyboje tarp Šalių taikoma prekių klasifikacija, pateikta atitinkamoje kiekvienos Šalies tarifų nomenklatūroje pagal Harmonizuotą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą (HS). 63 straipsnis Mokesčiai ir kitos rinkliavos 59 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų rinkliavų suma atitinka apytikrę suteiktų paslaugų vertę ir jie nėra netiesiogiai taikomi siekiant apsaugoti vietos produktus arba jais nėra fiskaliniais tikslais apmokestinamas importas ar eksportas. Nustatomi konkretūs jų tarifai, kurie atitinka tikrą suteiktos paslaugos vertę. 2 skirsnis Muitų panaikinimas 2.1 poskirsnis Pramoniniai produktai 64 straipsnis Taikymo sritis Šis poskirsnis taikomas produktams, kurie klasifikuojami 25–97 HS skirsniuose ir kurie neapima žemės ūkio produktų ir perdirbtų žemės ūkio produktų, apibrėžtų 70 straipsnyje. 65 straipsnis Muitai pramoninių produktų, kurių kilmės šalis yra Čilė, importui Muitai į Bendriją importuojamiems pramoniniams produktams, kurių kilmės šalis yra Čilė, išvardytiems I priedo (Bendrijos muitų tarifų panaikinimo tvarkaraštis) kategorijose „0 metai“ ir „3 metai“, panaikinami pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį, siekiant visiškai panaikinti šiuos muitus atitinkamai iki šio Susitarimo įsigaliojimo ir 2006 m. sausio 1 d.: Metinis muitų tarifų sumažinimas, procentais Kategorija Įsigaliojimas 04 01 01 05 01 01 06 01 01 0 metai 100% 3 metai 25% 50% 75% 100% 66 straipsnis Muitai pramoninių produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, importui Muitai į Čilę importuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija, išvardytiems II priedo (Čilės muitų tarifų panaikinimo tvarkaraštis) kategorijose „0 metai“, „5 metai“ ir „7 metai“, panaikinami pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį, siekiant visiškai panaikinti šiuos muitus atitinkamai iki šio Susitarimo įsigaliojimo, 2008 m. sausio 1 d. ir 2010 sausio 1 d.: Metinis muitų tarifų sumažinimas, procentais Kategorija Įsigaliojimas 04 01 01 05 01 01 06 01 01 07 01 01 08 01 01 09 01 01 10 01 01 0 metai 100% 5 metai 16,7% 33,3% 50% 66,7% 83,3% 100% 7 metai 12,5% 25% 37,5% 50% 62,5% 75% 87,5% 100% 2.2 poskirsnis Žuvies ir žuvininkystės produktai 67 straipsnis Taikymo sritis Šis poskirsnis taikomas žuvies ir žuvininkystės produktams, klasifikuojamiems 3 HS skirsnyje, 1604 ir 1605 HS pozicijose, 0511 91 ir 2301 20 HS subpozicijose ir ex 1902 20 HS pozicijoje([1]). 68 straipsnis Muitai žuvies ir žuvininkystės produktų, kurių kilmės šalis yra Čilė, importui 1. Muitai į Bendriją importuojamiems žuvies ir žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Čilė, išvardytiems I priedo kategorijose „0 metai“, „4 metai“, „7 metai“, „10 metai“, panaikinami pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį, siekiant visiškai panaikinti šiuos muitus atitinkamai iki šio Susitarimo įsigaliojimo, 2007 m. sausio 1 d., 2010 m. sausio 1 d. ir 2013 m. sausio 1 d.: Metinis muitų tarifų sumažinimas, procentais Kategorija Įsigaliojimas 04 01 01 05 01 01 06 01 01 07 01 01 08 01 01 09 01 01 10 01 01 11 01 01 12 01 01 13 01 01 0 metai 100% 4 metai 20% 40% 60% 80% 100% 7 metai 12,5% 25% 37,5% 50% 62,5% 75% 87,5% 100% 10 metai 9% 18% 27% 36% 45% 54% 63% 72% 81% 90% 100% 2. Tarifinės kvotos į Bendriją importuojamiems tam tikriems žuvies ir žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Čilė, išvardytiems I priedo kategorijoje TQ, taikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikantis tame priede nustatytų sąlygų. Šios kvotos tvarkomos pagal pirmumo principą. 69 straipsnis Muitai žuvies ir žuvininkystės produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, importui 1. Muitai į Čilę importuojamiems žuvies ir žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija, išvardyti II priedo kategorijoje „0 metai“, panaikinami įsigaliojus šiam Susitarimui. 2. Tarifinės kvotos į Čilę importuojamiems tam tikriems žuvies ir žuvininkystės produktams, kurių kilmės šalis Bendrija, išvardytiems II priedo kategorijoje TQ, taikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikantis tame priede nustatytų sąlygų. Šios kvotos tvarkomos pagal pirmumo principą. 2.3 poskirsnis Žemės ūkio ir perdirbti žemės ūkio produktai 70 straipsnis Taikymo sritis Šis poskirsnis taikomas žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems PPO susitarimo dėl žemės ūkio I priede. 71 straipsnis Muitai žemės ūkio ir perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Čilė, importui 1. Muitai į Bendriją importuojamiems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Čilė, išvardytiems I priedo kategorijose „0 metai“, „4 metai“, „7 metai“ ir „10 metai“, panaikinami pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį, siekiant visiškai panaikinti šiuos muitus atitinkamai iki šio Susitarimo įsigaliojimo, 2007 m. sausio 1 d., 2010 m. sausio 1 d. ir 2013 m. sausio 1 d.: Metinis muitų tarifų sumažinimas, procentais Kategorija Įsigaliojimas 04 01 01 05 01 01 06 01 01 07 01 01 08 01 01 09 01 01 10 01 01 11 01 01 12 01 01 13 01 01 0 metai 100% 4 metai 20% 40% 60% 80% 100% 7 metai 12,5% 25% 37,5% 50% 62,5% 75% 87,5% 100% 10 metai 9% 18% 27% 36% 45% 54% 63% 72% 81% 90% 100% 2. Iš Čilės kilusiems žemės ūkio produktams, kurie klasifikuojami Kombinuotosios nomenklatūros 7 ir 8 skirsniuose, 20.09 bei 22.04.30 pozicijose, ir yra išvardyti I priedo kategorijoje EP ir kuriems Bendrajame muitų tarife yra numatyta taikyti ad valorem muitų mokesčius ir konkretų muitą, naikinamas tik ad valorem muitas. 3. Iš Čilės kilusiems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurie išvardyti I priedo kategorijoje SP ir kuriems Bendrajame muitų tarife yra numatyta taikyti ad valorem muitų mokesčius bei konkretų muitą, naikinamas tik ad valorem muitas. 4. Bendrija nuo šio Susitarimo įsigaliojimo leidžia į Bendriją importuojamiems Čilės kilmės perdirbtiems žemės ūkio produktams, išvardytiems I priedo kategorijoje R, taikyti muitą, sudarantį 50 % bazinio muito. 5. Tarifinės kvotos į Bendriją importuojamiems tam tikriems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Čilė, išvardytiems I priedo kategorijoje TQ, taikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikantis tame priede nustatytų sąlygų. Šios kvotos tvarkomos pagal pirmumo principą arba remiantis importo ir eksporto licencijavimo sistema, taikoma Bendrijoje. 6. Tarifų nuolaidos netaikomos į Bendriją importuojamiems produktams, kurių kilmės šalis yra Čilė, išvardytiems I priedo kategorijoje PN, kadangi šiems produktams taikomi pavadinimai, kuriuos saugo Bendrija. 72 straipsnis Muitai žemės ūkio ir perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bendrija, importui 1. Muitai į Čilę importuojamiems žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija, išvardytiems II priedo kategorijose „0 metai“, „5 metai“ ir „10 metai“, panaikinami pagal toliau pateikiamą tvarkaraštį, siekiant visiškai panaikinti šiuos muitus atitinkamai iki šio Susitarimo įsigaliojimo, 2008 m. sausio 1 d. ir 2013 m. sausio 1 d.: Metinis muitų tarifų sumažinimas, procentais Kategorija Įsigaliojimas 04 01 01 05 01 01 06 01 01 07 01 01 08 01 01 09 01 01 10 01 01 11 01 01 12 01 01 13 01 01 0 metai 100% 5 metai 16,7% 33,3% 50% 66,6% 83,3% 100% 10 metai 9% 18% 27% 36% 45% 54% 63% 72% 81% 90% 100% 2. Tarifinės kvotos į Čilę importuojamiems tam tikriems žemės ūkio produktams, kurių kilmės šalis yra Bendrija, išvardytiems II priedo kategorijoje TQ, taikomos nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikantis tame priede nustatytų sąlygų. Šios kvotos tvarkomos pagal pirmumo principą. 73 straipsnis Žemės ūkio ir perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomos išimtinės sąlygos 1. Nepaisant šio Susitarimo 92 straipsnio ir PPO susitarimo dėl žemės ūkio 5 straipsnio, jei, atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkio rinkos yra ypač jautrios, produktas, kurio kilmės šalis yra viena iš Šalių, yra importuojamas į kitą Šalį tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kurios gali sukelti didelę žalą kitos Šalies panašių produktų arba tiesiogiai konkuruojančių produktų rinkoms arba jas labai sutrikdyti, ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir procedūras. 2. Susidarius šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, importuojanti Šalis gali:
185. a)sustabdyti tolesnį muitų mažinimą šioje antraštinėje dalyje išvardytiems atitinkamiems produktams; arba
186. b)padidinti muitą produktui tiek, kad nebūtų viršytas vienas iš šių mokesčių, kuris yra mažesnis nei:
187. i)didžiausio palankumo statuso muitas; arba
188. ii)60 straipsnio 3 dalyje nurodytas bazinis muitas. 3. Prieš pradėdama taikyti šio straipsnio 2 dalyje pateiktą priemonę, suinteresuotoji Šalis kreipiasi šiuo klausimu į Asociacijos komitetą, kad šis nuodugniai išnagrinėtų padėtį ir kad būtų priimtas abiem Šalims priimtinas sprendimas. Jei kita Šalis prašo, Šalys Asociacijos komitete surengia konsultacijas. Jei per 30 dienų po to, kai buvo pateiktas toks prašymas dėl konsultacijų, sprendimas nepriimamas, imamasi apsaugos priemonių. 4. Jei susiklosčius ypatingoms sąlygoms reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, importuojanti Šalis daugiausia 120 dienų pereinamajam laikotarpiui gali imtis 2 dalyje numatytų priemonių nesilaikydama 3 dalies reikalavimų. Taikomos tik tokios priemonės, kokių reikia žalai ar sutrikdymui sumažinti arba pašalinti. Importuojanti Šalis nedelsdama informuoja kitą Šalį. 5. Vadovaujantis šiuo straipsniu imamasi tik tokių priemonių, kokių reikia iškilusiems sunkumams pašalinti. Importuojanti šalis išlaiko bendrą preferencijų žemės ūkio sektoriui lygį. Šiam tikslui pasiekti Šalys gali susitarti dėl kompensacijos už priemonės padarytą žalingą poveikį jų prekybai, įskaitant laikotarpį, kada yra taikoma pereinamojo laikotarpio priemonė, kaip numatyta 4 dalyje. Šiuo tikslu Šalys surengia konsultacijas, kurių tikslas yra bendru sutarimu priimti sprendimą. Jei per 30 dienų Šalys nepriima sprendimo, nukentėjusi eksportuojanti Šalis gali laikinai netaikyti šioje antraštinėje dalyje numatytų iš esmės lygiaverčių nuolaidų, prieš tai pranešusi apie tai Asociacijos tarybai. 6. Šiame straipsnyje:
189. a)„didelė žala“ – tai vienos iš Šalių panašių produktų arba tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojų padėties žymus bendras pablogėjimas;
190. b)„didelės žalos grėsmė“ – tai aiškiai gresianti didelė žala, apie kurią spėjama remiantis faktais, o ne tik nepagrįstu tvirtinimu, spėjimu ar menka tikimybe. 74 straipsnis Raidos sąlygos Trečiaisiais metais po Susitarimo įsigaliojimo Šalys įvertina padėtį, atsižvelgdamos į Šalių prekybos žemės ūkio produktais ir perdirbtais žemės ūkio produktais modelį, ypatingą tokių produktų jautrumą ir abiejų Šalių parengtą žemės ūkio politiką. Asociacijos komitete Šalys aptaria vieną produktą po kito bei organizuotai ir remdamosi abipusiškumo principu įvertina galimybes suteikti viena kitai tolesnių nuolaidų, kad būtų labiau liberalizuota prekyba žemės ūkio ir perdirbtais žemės ūkio produktais. II SKYRIUS NETARIFINĖS PRIEMONĖS 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 75 straipsnis Taikymo sritis Šio skyriaus nuostatos taikomos Šalių prekybai prekėmis. 76 straipsnis Kiekybinių apribojimų uždraudimas Visos, išskyrus muitus ir mokesčius, prekybai tarp Šalių taikomos importo ar eksporto draudimo ar apribojimo priemonės, veikiančios kvotų, importo ar eksporto licencijavimo ar kitu pavidalu, naikinamos įsigaliojus šiam Susitarimui. Neįvedama jokių naujų tokių priemonių. 77 straipsnis Nacionalinis režimas vidaus mokesčių sistemai ir taisyklėms([2]) 1. Importuotiems kitos Šalies teritorijos produktams nėra tiesiogiai ar netiesiogiai taikomi jokie vidaus mokesčiai ar rinkliavos, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai viršytų vietiniams produktams taikomus mokesčius ir rinkliavas. Be to, Šalys jokiais kitais būdais netaiko vidaus mokesčių ar kitų vidaus rinkliavų, kad apsaugotų vietinę gamybą. 2. Importuotiems kitos Šalies teritorijos produktams yra taikomas ne mažiau palankus režimas, negu jau taikomas vietiniams panašiems produktams įstatymų, kitų teisės aktų bei reikalavimų, turinčių įtakos jų pardavimui, pasiūlai, pirkimui, transportavimui, paskirstymui ar panaudojimui, atžvilgiu. Šios straipsnio dalies nuostatos nedraudžia skirtingų vidaus rinkliavų už produktų vežimą, kurios visiškai priklauso nuo transporto pajėgumų, bet ne nuo produkto kilmės([3]). 3. Nė viena Šalis nenustato arba netaiko bet kokių vidaus kiekybinio reguliavimo taisyklių dėl produkto sudėties, perdirbimo ar panaudojimo nustatytais kiekiais ar proporcijomis, kai taisyklės tiesiogiai ar netiesiogiai reikalauja, kad produkto, esančio taisyklės objektu, nustatytas kiekis ar proporcija turi būti tiekiama iš vietinių šaltinių. Be to, nė viena Šalis jokiu būdu netaiko vidaus kiekybinio reguliavimo taisyklių tokiu būdu, kad apsaugotų vietinę gamybą([4]). 4. Šio straipsnio nuostatos nedraudžia mokėti subsidijų išimtinai vietiniams gamintojams, įskaitant mokėjimus iš įplaukų, atsiradusių dėka vidaus mokesčių ar rinkliavų, atitinkant šio straipsnio nuostatas, ir įskaitant subsidijas, kurios yra suteikiamos per valdžios įstaigų vietinių prekių pirkimus. 5. Šio straipsnio nuostatos netaikomos įstatymams, kitiems teisės aktams, procedūroms ar praktikai, reglamentuojančiai viešuosius pirkimus, kuriems taikomos išimtinai šios dalies IV antraštinės dalies nuostatos. 2 skirsnis Antidempingo ir išlyginamosios priemonės 78 straipsnis Antidempingo ir išlyginamosios priemonės Jei kuri nors Šalis nustato, kad prekybos santykiuose su kita Šalimi įsivyrauja dempingas ir (arba) išlyginamasis subsidijavimas, ji gali imtis atitinkamų priemonių, vadovaudamasi PPO susitarimu dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo ir PPO susitarimu dėl subsidijų ir išlyginamųjų priemonių. 3 skirsnis Muitinės veikla ir susiję klausimai 79 straipsnis Muitinės veikla ir susiję prekybos klausimai 1. Siekdamos užtikrinti šios antraštinės dalies nuostatų, susijusių su muitinės veikla ir prekybos klausimais, laikymąsi ir palengvinti prekybą, nepažeidžiant veiksmingos kontrolės reikalavimo, Šalys įsipareigoja:
191. a)bendradarbiauti ir keistis informacija apie muitinės įstatymus ir procedūras;
192. b)taikyti muitinės taisykles ir procedūras, dėl kurių Šalys susitarė dvišaliu arba daugiašaliu pagrindu;
193. c)supaprastinti prekių išleidimo ir muitinės procedūrų taikymo prekėms reikalavimus ir formalumus, įskaitant kuo glaudesnį bendradarbiavimą rengiant procedūras, kurios leistų pateikti importo arba eksporto duomenis vienai institucijai; koordinuoti muitinės bei kitų kontrolės institucijų darbą, kad importo arba eksporto oficialią kontrolę galėtų atlikti, kiek įmanoma, viena institucija;
194. d)bendradarbiauti visais klausimais, susijusiais su kilmės taisyklėmis bei atitinkamomis muitinės procedūromis; ir
195. e)bendradarbiauti visais muitinio įvertinimo klausimais, laikantis Susitarimo dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo, pirmiausia siekiant susitarti dėl vertinimo kriterijų taikymo, preliminarių arba orientacinių rodiklių taikymo, veiklos aspektų ir darbo metodų. 2. Šalys, siekdamos pagerinti darbo metodus ir užtikrinti muitinės operacijų skaidrumą bei efektyvumą:
196. a)užtikrina, kad tam, kad būtų laikomasi aukščiausių sąžiningumo standartų, bus taikomos priemonės, atspindinčios atitinkamų šios srities tarptautinių konvencijų ir dokumentų principus, kurie nustatyti kiekvienos Šalies įstatymuose;
197. b)kur tik įmanoma, imasi tolesnių veiksmų, kad muitinei reikalinguose dokumentuose pateikiamų duomenų kiekis būtų apribotas, supaprastinti ir standartizuoti, taip pat kad būtų naudojamas vienas prekių įvežimo muitinės dokumentas arba duomenų pranešimas ir vienas prekių išvežimo muitinės dokumentas arba duomenų pranešimas, parengti remiantis tarptautiniais standartais ir kaip galima labiau turima komercine informacija;
198. c)kur tik įmanoma, bendradarbiauja įstatymų leidybos ir veiklos iniciatyvų, susijusių su importo, eksporto ir muitinės procedūromis, srityje ir, kiek įmanoma, bendradarbiauja siekdamos pagerinti verslo bendruomenės aptarnavimą;
199. d)jei reikia, bendradarbiauja techninės pagalbos srityje, įskaitant seminarų rengimą ir aprūpinimą darbo vietomis;
200. e)bendradarbiauja muitinės procedūrų kompiuterizavimo srityje ir, jei įmanoma, bendradarbiauja kurdamos bendrus standartus;
201. f)taiko muitinės srityje tarptautines taisykles ir standartus, įskaitant, kur tik įmanoma, pagrindines Kioto konvencijos dėl muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo naujos redakcijos nuostatas;
202. g)kiek įmanoma, nustato bendras pozicijas tarptautinėse organizacijose, dirbančiose muitinės srityje, kaip antai: PPO, Pasaulio muitinių organizacija (PMO), Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) ir Jungtinių tautų prekybos ir plėtros konferencija (UNCTAD);
203. h)užtikrina veiksmingas ir greitas procedūras, kurios leidžia apeliacine tvarka apskųsti muitinės ir kitos institucijos administracinius veiksmus, nutarimus ir sprendimus, turinčius poveikį prekių importui ar eksportui, pagal GATT 1994 X straipsnį; ir
204. i)kur įmanoma, bendradarbiauja, kad būtų palengvintos prekių perkėlimo į kitos rūšies transportą operacijos bei tranzitas per jų teritorijas. 3. Šalys susitaria, kad jų atitinkamos nuostatos, reglamentuojančios prekybos ir muitinės sritį, grindžiamos:
205. a)įstatymais, kuriuose ūkio subjektams nėra numatyta nereikalingų pareigų ir kurie netrukdo kovai su sukčiavimu bei numato tolesnį geresnių sąlygų sudarymą tiksliai įstatymų besilaikantiems ūkio subjektams;
206. b)teisėtos prekybos apsauga, deramai taikant teisinius reikalavimus;
207. c)modernios muitinės technikos taikymu, įskaitant rizikos vertinimą, supaprastintas prekių įvežimo ir išleidimo procedūras, kontrolę po prekių išleidimo, ir bendrovių audito metodus, išlaikant komercinių duomenų konfidencialumą pagal kiekvienoje Šalyje taikomas nuostatas. Kiekviena Šalis imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų rizikos vertinimo metodų veiksmingumą;
208. d)procedūromis, kurios yra skaidrios, veiksmingos ir, jei reikia, supaprastintos, siekiant sumažinti išlaidas ir užtikrinti ūkio subjektams geresnį nuspėjamumą;
209. e)eksporto ir importo operacijoms skirtų informacinių technologijų sistemų kūrimu tarp ūkio subjektų bei muitinės administracijos ir tarp muitinės bei kitų institucijų. Tokios sistemos taip pat gali būti naudojamos muitams, mokesčiams ir kitoms rinkliavoms mokėti elektroniniu būdu;
210. f)taisyklėmis ir procedūromis, kurios numato išankstinius privalomus nutarimus dėl tarifų klasifikacijos ir kilmės taisyklių. Nutarimas gali būti pataisytas arba atšauktas bet kuriuo metu, tačiau tik pranešus nukentėjusiam ūkio subjektui ir be teisės taikyti jį atgaline data, nebent nutarimas buvo priimtas remiantis pateikta klaidinga arba neišsamia informacija;
211. g)nuostatomis, kurios iš esmės palengvina prekių importavimą, naudojant supaprastintas arba išankstines muitinės procedūras bei procesus; ir
212. h)nuostatomis, kuriose nėra numatyta reikalavimų dėl tikrinimų prieš pakraunant, kurie apibrėžti PPO susitarime dėl tikrinimų prieš pakraunant;
213. i)taisyklėmis, kurios užtikrina, kad bet kokios baudos, skiriamos už nedidelius muitinės taisyklių ar procedūrinių reikalavimų pažeidimus, yra proporcingos, ir kurias taikant per daug neužtrunka muitinės formalumų tvarkymas, pagal GATT 1994 VIII straipsnio reikalavimus. 4. Šalys susitaria:
214. a)dėl būtinybės tinkamu laiku rengti konsultacijas su ūkio subjektais svarbiausiais klausimais, susijusiais su įstatymų leidybos pasiūlymais ir bendromis procedūromis muitinės srityje. Tuo tikslu kiekviena Šalis nustato atitinkamus konsultacijų tarp administracijų ir ūkio subjektų mechanizmus;
215. b)išleisti naujus įstatymus ir bendrąsias procedūras muitinės srityje, kiek įmanoma, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, ir paskelbti juos, taip pat ir visus jų pakeitimus ne vėliau kaip iki tų įstatymų ir procedūrų įsigaliojimo. Jos taip pat viešai paskelbia ūkio subjektus dominančią bendrąją informaciją, pavyzdžiui, muitinės įstaigų, įskaitant uostuose ir sienos perėjimo punktuose veikiančių muitinės įstaigų, darbo valandas ir informaciją teikiančias kontaktines institucijas;
216. c)skatinti bendradarbiavimą tarp ūkio subjektų ir muitinės administracijų, naudojantis objektyviais ir viešai prieinamais supratimo memorandumais, kurie remiasi PMO paskelbtais supratimo memorandumais; ir
217. d)užtikrinti, kad atitinkami jų reikalavimai muitinės srityje ir susiję reikalavimai bei procedūros ir toliau atitiktų prekybos bendruomenės poreikius ir būtų deramai taikomi. 5. Nepaisydamos 1–4 straipsnio dalių abiejų Šalių administracijos teikia vienos kitoms administracinę pagalbą muitinės veiklos klausimais, laikydamosi 2001 m. birželio 13 d. Bendrojo bendradarbiavimo susitarimo dėl abipusės administracinės pagalbos muitinės veiklos klausimais protokolo nuostatų. 80 straipsnis Muitinis įvertinimas PPO susitarimas dėl GATT 1994 VII straipsnio įgyvendinimo reglamentuoja muitinio įvertinimo taisyklių taikymą prekybai tarp Šalių, neatsižvelgiant į to Susitarimo II priedo 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytas išlygas bei variantus. 81 straipsnis Specialusis muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetas 1. Šalys įkuria Specialųjį muitinių bendradarbiavimo ir kilmės taisyklių komitetą, kurį sudaro Šalių atstovai. Komiteto susitikimo datą ir darbotvarkę iš anksto nustato Šalys. Šalys pirmininkauja Komitetui paeiliui. Komitetas teikia ataskaitas Asociacijos komitetui. 2. Komiteto funkcijos yra:
218. a)stebėti 79 ir 80 straipsnių, III priedo bei kitų muitinės veiklos klausimų, susijusių su rinkos atvėrimu, įgyvendinimą ir administravimą;
219. b)rengti forumą, kur būtų konsultuojamasi ir aptariami visi su muitine susiję klausimai, pirmiausia kilmės taisyklės ir susijusios muitinės procedūros, bendrosios muitinės procedūros, muitinis įvertinimas, tarifų režimai, muitinės nomenklatūra, muitinių bendradarbiavimas ir abipusė administracinė pagalba muitinės veiklos klausimais;
220. c)didinti bendradarbiavimą, kuriant, taikant ir užtikrinant kilmės taisyklių bei susijusių muitinės procedūrų, bendrųjų muitinės procedūrų ir abipusės administracinės pagalbos muitinės veiklos klausimais įgyvendinimą;
221. d)kiti klausimai, dėl kurių Šalys susitaria iš anksto. 3. Siekdamos įgyvendinti šiame straipsnyje nurodytus tikslus, Šalys gali susitarti ir rengti ad hoc susitikimus. 82 straipsnis Palankesnių sąlygų taikymas 1. Šalys sutinka, kad administracinis bendradarbiavimas yra būtinas įgyvendinant ir kontroliuojant preferencijas, suteikiamas vadovaujantis šia antraštine dalimi, ir dar kartą patvirtina savo pasiryžimą kovoti su pažeidimais ir sukčiavimu prekių kilmės, taip pat ir muitinės klasifikacijos bei muitinės vertės srityje. 2. Šiuo atžvilgiu kuri nors Šalis gali laikinai netaikyti palankesnių sąlygų, kurios suteikiamos vadovaujantis šia antraštine dalimi produktui arba produktams, jei ta Šalis pagal šį straipsnį nustato, kad kita Šalis sistemingai administraciškai nebendradarbiavo arba sukčiavo to produkto arba produktų atžvilgiu. 3. Šiame straipsnyje sistemingai administraciškai nebendradarbiauti yra:
222. a)administraciškai nebendradarbiauti, t. y. nesuteikti muitinės įstaigų arba valdžios institucijų, kurios atsako už kilmės sertifikatų arba antspaudų, naudojamų tvirtinant sertifikatų autentiškumą, pavyzdžių išdavimą ir patikrinimą, arba neatnaujinti informacijos, jei to reikia;
223. b)sistemingai nesiimti veiksmų arba sistemingai nesiimti deramų veiksmų, tikrinant produktų kilmę, vykdant kitus III priedo reikalavimus ir nustatant arba užkertant kelią kilmės taisyklių pažeidimams;
224. c)sistemingai atsisakyti atlikti arba nederamai vilkinti tolesnį kilmės įrodymų patikrinimą kitos Šalies prašymu ir sistemingai atsisakyti laiku perduoti rezultatus arba vilkinti jų perdavimą;
225. d)nebendradarbiauti arba sistemingai administraciškai nebendradarbiauti, tikrinant veiksmus, numanant sukčiavimą prekės kilmės atžvilgiu. Šiuo tikslu kuri nors Šalis gali manyti, kad yra sukčiaujama, inter alia, kai produkto arba produktų importas, vadovaujantis šio Susitarimo nuostatomis, smarkiai viršija kitos Šalies normalius gamybos ir eksporto pajėgumus. 4. Šalis, nustačiusi, kad yra sistemingai administraciškai nebendradarbiaujama, arba numananti sukčiavimą, prieš pradėdama laikinai netaikyti palankesnių sąlygų, kaip numatyta šiame straipsnyje, pateikia Asociacijos komitetui visą reikalingą informaciją padėčiai nuodugniai ištirti, kad būtų priimtas abiem Šalims tinkamas sprendimas. Tuo pačiu metu ji paskelbia savo Oficialiajame leidinyje pranešimą importuotojams, kuriame nurodo produktą ar produktus, kurių atžvilgiu nebuvo administraciškai bendradarbiaujama ar kurių atžvilgiu buvo numanomai sukčiaujama. 5. Per 10 dienų nuo 4 dalyje nurodytos informacijos pranešimo Šalys surengia konsultacijas Asociacijos komitete. Jeigu Šalys per 30 dienų nuo tų konsultacijų pradžios nepriima sprendimo, kuriuo būtų išvengta laikino palankesnių sąlygų netaikymo, suinteresuotoji Šalis gali laikinai netaikyti palankesnių sąlygų atitinkamam produktui ar produktams. Laikinai netaikant palankesnių sąlygų imamasi tik tokių veiksmų, kurių reikia suinteresuotosios Šalies interesams apsaugoti. 6. Apie šiame straipsnyje numatytus laikinus palankesnių sąlygų netaikymus iš karto po jų priėmimo pranešama Asociacijos komitetui. Jie trunka daugiausia šešis mėnesius ir gali būti atnaujinti. Dėl jų periodiškai konsultuojamasi Asociacijos komitete, ypač dėl to, kad jie būtų panaikinti, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms. 4 skirsnis Standartai, techniniai reglamentai ir atitikties įvertinimo procedūros 83 straipsnis Tikslas Šio skirsnio tikslas yra palengvinti ir padidinti prekybą prekėmis, panaikinant ir neleidžiant sudaryti nepagrįstų prekybos kliūčių, atsižvelgiant į Šalių teisėtus tikslus ir nediskriminavimo principą, kaip apibrėžta PPO susitarime dėl techninių prekybos kliūčių (TBT susitarimas). 84 straipsnis Taikymo sritis ir aprėptis Šio skirsnio nuostatos taikomos prekybai prekėmis standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo procedūrų, kurios apibrėžtos TBT susitarime, srityje. Jos netaikomos šio skyriaus 5 skirsnyje išvardytoms priemonėms. Šio skirsnio nuostatos netaikomos vyriausybinių įstaigų parengtoms techninėms specifikacijoms, kurios skirtos viešiesiems pirkimams. Jos aptariamos šios dalies IV antraštinėje dalyje. 85 straipsnis Sąvokos Šiame skirsnyje taikomos TBT susitarimo I priedo sąvokos. Šiuo atžvilgiu taip pat taikomas PPO Techninių prekybos kliūčių komiteto sprendimas dėl principų, taikomų kuriant tarptautinius standartus, gaires ir rekomendacijas, remiantis to Susitarimo 2, 5 straipsniais ir 3 priedu. 86 straipsnis Pagrindinės teisės ir pareigos Šalys patvirtina savo teises ir pareigas, numatytas TBT susitarime, bei savo pasiryžimą jį visapusiškai įgyvendinti. Šiuo atžvilgiu, vadovaujantis šio skirsnio tikslu, bendradarbiavimu ir priemonėmis, kurios taikomos pagal šį skirsnį, yra siekiama pagerinti ir sustiprinti tų teisių ir pareigų įgyvendinimą. 87 straipsnis Konkretūs veiksmai, kurių turi būti imtasi pagal šį Susitarimą Siekdamos įgyvendinti šios skirsnio tikslą: 1. Šalys stiprina dvišalį bendradarbiavimą standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo srityje tam, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į jų rinkas, tobulinant abipuses žinias apie atitinkamas sistemas, jų supratimą ir suderinamumą. 2. Puoselėdamos dvišalį bendradarbiavimą, Šalys siekia nustatyti, kokie mechanizmai arba kokių mechanizmų derinys geriausiai tinka tam tikriems klausimams ar sektoriams. Tokie mechanizmai apima bendradarbiavimo reguliavimo srityje aspektus, inter alia, techninių reglamentų ir standartų suvienodinimą ir (arba) lygiavertiškumą, jų derinimą prie tarptautinių standartų, pasikliovimą tiekėjo atitikties deklaracija ir akreditacijos naudojimą vertinant atitikties įvertinimo institucijas bei tarpusavio pripažinimo susitarimus. 3. Atsižvelgdamos į pažangą, pasiektą plėtojant dvišalį bendradarbiavimą, Šalys susitaria dėl konkrečių susitarimų, kurie turėtų būti sudaryti nustatytiems mechanizmams įgyvendinti. 4. Šiuo tikslu Šalys imasi veiksmų, kad:
226. a)prieitų prie bendros nuomonės dėl geros reguliavimo praktikos, kuri apima ne tik:
227. i)skaidrumą rengiant, priimant ir taikant techninius reglamentus, standartus ir atitikties įvertinimo procedūras;
228. ii)būtinybę taikyti reguliavimo priemones ir susijusias atitikties įvertinimo procedūras, įskaitant tiekėjų atitikties deklaracijų naudojimą, bei visų jų proporcingumą; iii) tarptautinių standartų, kuriais remiasi techniniai reglamentai, naudojimą, išskyrus atvejus, kai tarptautiniai standartai būtų neveiksmingi arba netinkami, įgyvendinant teisėtus tikslus;
229. iv)techninių reglamentų ir rinkos priežiūros veiksmų įgyvendinimo užtikrinimą;
230. v)techniniams reglamentams reikalingą techninę infrastruktūrą metrologijos, standartizacijos, testavimo, sertifikavimo ir akreditacijos srityse; ir
231. vi)mechanizmus ir metodus techniniams reglamentams ir atitikties įvertinimo procedūroms peržiūrėti;
232. b)stiprintų bendradarbiavimą reguliavimo srityje, pavyzdžiui, keistųsi informacija, patirtimi ir duomenimis, plėtotų mokslinį ir techninį bendradarbiavimą ir taip keltų savo techninių reglamentų kokybę ir lygį bei efektyviai naudotųsi reguliavimo ištekliais;
233. c)atitinkami jų techniniai reglamentai, standartai ir atitikties įvertinimo procedūros būtų suderintos ir (arba) padarytos lygiavertės;
234. d)skatintų ir remtų dvišalį bendradarbiavimą tarp savo atitinkamų valstybinių ir (arba) privačių metrologijos, standartizacijos, testavimo, sertifikavimo ir akreditacijos organizacijų;
235. e)skatintų visateisį dalyvavimą tarptautinėse standartų nustatymo institucijose ir stiprintų tarptautinių standartų vaidmenį, rengiant techninius reglamentus; ir
236. f)stiprintų dvišalį bendradarbiavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir forumuose, kuriuose sprendžiami šiame skirsnyje aptariami klausimai. 88 straipsnis Standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo komitetas 1. Šalys, siekdamos šiame skirsnyje išdėstytų tikslų, įsteigia Specialųjį standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo komitetą. Komitetą sudaro Šalių atstovai, jam kartu pirmininkauja po vieną kiekvienos Šalies atstovą. Jei Šalys nesusitaria kitaip, Komitetas susitinka mažiausiai kartą per metus. Komitetas teikia ataskaitas Asociacijos komitetui. 2. Komitetas gali spręsti bet kokius klausimus, susijusius su veiksmingu šio skirsnio funkcionavimu. Jo pareigos ir funkcijos pirmiausia yra:
237. a)stebėti ir peržiūrėti šio skirsnio įgyvendinimą ir administravimą. Todėl Komitetas parengia darbo programą, kuri skirta šiame skirsnyje, ypač 87 straipsnyje, išdėstytiems tikslams pasiekti;
238. b)rengti forumus, kurių metų būtų diskutuojama ir keičiamasi informacija visais su šiuo skirsniu susijusiais klausimais ir ypač tais klausimais, kurie susiję su Šalyse taikomomis techninių reglamentų, standartų ir atitikties įvertinimo procedūrų sistemomis, taip pat aptariami įvykiai susijusiose tarptautinėse organizacijose;
239. c)rengti forumus, kurių metu būtų konsultuojamasi ir greitai sprendžiami tokie klausimai, kurie sudaro arba gali sudaryti nepagrįstas prekybos tarp Šalių kliūtis, atsižvelgiant į jų taikymo sritį ir į tai, kaip jos apibrėžtos šiame skirsnyje;
240. d)skatinti, remti ir kitais būdais lengvinti bendradarbiavimą tarp Šalių valstybinių ir (arba) privačių metrologijos, standartizacijos, testavimo, sertifikavimo, kontrolės ir akreditacijos organizacijų; ir
241. e)tirti būdus, kurie padėtų lengviau patekti į atitinkamas Šalių rinkas, ir gerinti šio skirsnio funkcionavimą. 5 skirsnis Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės 89 straipsnis Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės 1. Šio skirsnio tikslas yra, tausojant visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikatą, palengvinti prekybą tarp Šalių sanitarijos ir fitosanitarijos teisės aktų srityje, toliau įgyvendinant PPO susitarimo dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo principus (PPO SPS susitarimas). Papildomas šio skirsnio tikslas yra laikytis gyvūnų gerovės standartų. 2. Šio skirsnio tikslams pasiekti skirtas Susitarimas dėl prekybai gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, augalais, augaliniais produktais ir kitomis prekėmis taikomų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių bei gyvūnų gerovės, kuris pateiktas IV priede. 3. Nukrypstant nuo 193 straipsnio, tais atvejais, kai Asociacijos komitetas svarsto sanitarines ar fitosanitarines priemones, jį sudaro Bendrijos ir Čilės atstovai, atsakingi už sanitarijos ir fitosanitarijos klausimus. Tokiu atveju Komitetas vadinamas Jungtiniu vadybos komitetu sanitariniams ir fitosanitariniams reikalams. Šio Komiteto funkcijos yra išvardytos IV priedo 16 straipsnyje. 4. 184 straipsnyje pagal IV priedo 16 straipsnį rengiamos konsultacijos yra laikomos 183 straipsnyje nurodytomis konsultacijomis, jei Šalys nesusitaria kitaip. 6 skirsnis Vynai ir spiritiniai gėrimai 90 straipsnis Vynai ir spiritiniai gėrimai Susitarimas dėl prekybos vynais ir Susitarimas dėl prekybos spiritiniais gėrimais ir aromatizuotais gėrimais yra pateikti atitinkamai V ir VI prieduose. III SKYRIUS IŠIMTYS 91 straipsnis Straipsnis dėl bendrųjų išimčių Atsižvelgiant į reikalavimą, kad tokių priemonių taikymas neturi sudaryti ginčytinos ar nepateisinamos Šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminacijos arba paslėptų prekybos apribojimų, jokia šio Susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip trukdanti kuriai nors Šaliai priimti arba taikyti priemones, kurios yra:
242. a)būtinos visuomenės dorovei apsaugoti;
243. b)būtinos žmogaus, gyvūnų ar augalų gyvybei ar sveikatai apsaugoti;
244. c)būtinos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio Susitarimo nuostatas atitinkančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, įskaitant tų, kurie susiję su muitų sistemos įgyvendinimu, intelektinės nuosavybės apsauga ir apgaulės prevencija;
245. d)susijusios su aukso arba sidabro importu arba eksportu;
246. e)susijusios su meninės, istorinės ir archeologinės reikšmės nacionalinių vertybių apsauga;
247. f)susijusios su senkančių gamtos išteklių išsaugojimu, jei tokios priemonės yra taikomos kartu su vietinės gamybos ar vartojimo apribojimais; arba
248. g)susijusios su prekėmis, kurias pagamino kaliniai. 92 straipsnis Apsaugos straipsnis 1. Jei šis straipsnis nenumato kitaip, Šalims taikomos GATT 1994 XIX straipsnio ir PPO susitarimo dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių nuostatos. Šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 dalys taikomos tik tais atvejais, kai kuri nors Šalis yra iš esmės suinteresuota kaip konkrečios prekės eksportuotoja, kaip apibrėžta 10 dalyje. 2. Kiekviena Šalis nedelsdama ir jokiu būdu ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įvykio pateikia Asociacijos komitetui ad hoc raštišką pranešimą su visa reikiama informacija apie pradėtą tyrimą dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių priemonių) taikymo ir tyrimo galutinius rezultatus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pirmiausia sudaro paaiškinimas, kokia vietos tvarka bus taikoma atliekant tyrimą, bei tvarkaraščiai, pagal kuriuos bus išklausomos suinteresuotosios šalys ir bus suteiktos kitos galimybės joms pareikšti savo nuomonę tuo klausimu. Be to, kiekviena Šalis iš anksto pateikia Asociacijos komitetui raštišką pranešimą apie sprendimą taikyti laikinąsias specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones. Šį pranešimą jis turi gauti likus mažiausiai septynioms dienoms iki tokių priemonių taikymo pradžios. 4. Pranešusi apie galutinius tyrimo rezultatus ir prieš pradėdama taikyti specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones pagal GATT 1994 XIX straipsnio ir PPO susitarimo dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių nuostatas, Šalis, ketinanti taikyti tokias priemones, kreipiasi tuo klausimu į Asociacijos komitetą, kad šis išsamiai įvertintų padėtį ir kad būtų priimtas abiem Šalims priimtinas sprendimas. Kad toks sprendimas būtų priimtas ir esant kurios nors Šalies prašymui, Šalys Asociacijos komitete surengia išankstines konsultacijas. 5. Nepaisant šio straipsnio 4 dalies, niekas negali sutrukdyti Šaliai taikyti priemones pagal GATT 1994 XIX straipsnio ir PPO susitarimo dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių nuostatas. 6. Rinkdamosi specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones, numatytas šiame straipsnyje, Šalys pirmenybę teikia priemonėms, kurios mažiausiai kliudo siekti šio Susitarimo tikslų. Tos priemonės yra tik tokios, kokių reikia rimtai žalai panaikinti, ir jas taikant išlaikomas pagal šią antraštinę dalį suteiktų preferencijų mastas (lygis). 7. Šalys patvirtina savo teises ir pareigas pagal PPO susitarimo dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių 8 straipsnio 1 ir 2 dalis. 8. PPO susitarimo dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių 8 straipsnio 2 dalyje nu­ma­ty­ta tei­se su­stab­dy­ti prie­mo­nės tai­ky­mą Šalys nesinaudoja per pir­muo­sius 18 tos spe­cia­lio­sios rin­kos protekcinės (ap­sau­gos) prie­mo­nės ga­lio­ji­mo mėnesių su są­ly­ga, kad ta spe­cia­lio­ji rin­kos protekcinė (ap­sau­gos) prie­mo­nė pra­dė­ta tai­ky­ti dėl ab­so­liu­taus im­por­to pa­di­dė­ji­mo ir kad ta prie­mo­nė ati­tin­ka PPO susitarimo dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių nuo­sta­tas. 9. Apie pradėtas taikyti specialiąsias rinkos protekcines (apsaugos) priemones pranešama Asociacijos komitetui. Dėl jų kartą per metus yra konsultuojamasi Komitete, ypač siekiant jų liberalizavimo ar panaikinimo. 10. Šiame straipsnyje laikoma, kad Šalis yra iš esmės suinteresuota tais atvejais, kai ji yra viena iš penkių didžiausių importuojamos prekės tiekėjų per pastaruosius trejus metus absoliučiosios apimties ar vertės atžvilgiu. 11. Jeigu kuri nors Šalis taiko prekių importui priežiūros procedūrą, kuri gali sukelti sąlygas, sudarančias pagrindą specialiajai rinkos protekcinei (apsaugos) priemonei taikyti pagal šio straipsnio reikalavimus, ji informuoja apie tai kitą Šalį. 93 straipsnis Straipsnis dėl trūkumo 1. Jeigu laikantis šios antraštinės dalies nuostatų pradeda:
249. a)kritiškai trūkti arba kyla grėsmė, kad eksportuojančiai Šaliai pradės kritiškai trūkti maisto produktų arba kitų produktų;
250. b)trūkti pagrindinių vietinių medžiagų kiekių, reikalingų vietinei perdirbimo pramonei tuo laikotarpiu, kai tokių medžiagų vietinė kaina yra išlaikoma mažesnė už pasaulinę kainą, ir toks išlaikymas sudaro vyriausybinio stabilizacijos plano dalį; ir jei dėl pirmiau nurodytų aplinkybių eksportuojančiai Šaliai kyla arba gali kilti didelių sunkumų, ta Šalis gali imtis tomis sąlygomis reikiamų priemonių, laikydamasi šiame straipsnyje nustatytų procedūrų. 2. Renkantis priemones, pirmenybė turi būti teikiama priemonėms, kurios mažiausiai kliudo šiame Susitarime nustatytiems susitarimams funkcionuoti. Šios priemonės netaikomos tokiu būdu, kuris nulemtų ginčytiną ar nepateisinamą Šalių, kuriose vyrauja panašios sąlygos, diskriminaciją arba paslėptų prekybos apribojimus, ir yra panaikinamos susiklosčius sąlygoms, kai jų taikymas tampa nereikalingas. Be to, priemonės, kurios gali būti priimtos pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, nedidina konkrečios vietinės perdirbimo pramonės eksporto arba apsaugos ir nepažeidžia šio Susitarimo nuostatų dėl nediskriminavimo. 3. Prieš imdamasi šio straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių arba kaip galima greičiau tais atvejais, kai yra taikoma šio straipsnio 4 dalis, Šalis, ketinanti imtis tų priemonių, pateikia Asociacijos komitetui visą reikiamą informaciją, kad būtų priimtas Šalims priimtinas sprendimas. Asociacijos komitete Šalys gali susitarti dėl sunkumų sprendimo būdų. Jei per 30 dienų nuo tos dienos, kai klausimas buvo perduotas Asociacijos komitetui, Šalys nesusitaria, Šalis gali taikyti šiame straipsnyje numatytas priemones konkretaus produkto eksportui. 4. Jei susiklosčius ypatingoms kritiškoms aplinkybėms reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir todėl iš anksto informuoti arba atlikti vertinimą neįmanoma, Šalis, ketinanti taikyti priemones, gali nedelsdama taikyti atsargumo priemones padėčiai ištaisyti ir tuojau pat informuoti apie tai kitą Šalį. 5. Apie visas priemones, taikomas pagal šį straipsnį, nedelsiant pranešama Asociacijos komitetui, ir dėl jų periodiškai konsultuojamasi toje institucijoje, pirmiausia siekiant, kai tik leis aplinkybės, nustatyti jų panaikinimo tvarkaraštį. III ANTRAŠTINĖ DALIS PREKYBA PASLAUGOMIS IR ĮSISTEIGIMAS 94 straipsnis Tikslai 1. Šalys, remdamosi abipusiškumo principu, liberalizuoja prekybą paslaugomis, vadovaudamosi šios antraštinės dalies nuostatomis ir GATS V straipsniu. 2. III skyriaus tikslas yra pagerinti investicijų klimatą ir ypač įsisteigimo sąlygas tarp Šalių, vadovaujantis nediskriminavimo principu. I SKYRIUS PASLAUGOS 1 skirsnis Bendrosios nuostatos 95 straipsnis Taikymo sritis 1. Šiame skyriuje prekyba paslaugomis yra paslaugų teikimas tokiais būdais:
251. a)iš vienos Šalies teritorijos į kitos Šalies teritoriją (1 būdas);
252. b)vienos Šalies teritorijoje kitos Šalies paslaugos vartotojui (2 būdas);
253. c)kurį atlieka vienos Šalies paslaugos teikėjas per komercinį įsisteigimą kitos Šalies teritorijoje (3 būdas);
254. d)kurį atlieka vienos Šalies paslaugos teikėjas per fizinių asmenų paslaugų teikimą kitos Šalies teritorijoje (4 būdas). 2. Šis skyrius taikomas prekybai visuose paslaugų sektoriuose, išskyrus:
255. a)finansines paslaugas, kurioms taikomas II skyrius;
256. b)audiovizualines paslaugas;
257. c)nacionalinį jūrų kabotažą; ir
258. d)oro transporto paslaugas, įskaitant vietinio ir tarptautinio oro susisiekimo paslaugas, tiek į įsipareigojimų sąrašą įtrauktas, tiek neįtrauktas, ir tiesiogiai su gabenimo teisių įgyvendinimu susijusias paslaugas, išskyrus:
259. i)lėktuvų remonto ir eksploatavimo paslaugas, kurias atliekant lėktuvas yra nenaudojamas;
260. ii)oro transporto paslaugų pardavimą ir rinkodarą; ir iii) kompiuterinės bilietų rezervavimo sistemos (angl. cmputer reservation system – CRS) paslaugas. 3. Jokia šio skyriaus nuostata, kuriai taikoma šios dalies IV antraštinė dalis, nėra susijusi su jokiais įsipareigojimais viešųjų pirkimų srityje. 4. Šio skyriaus nuostatos netaikomos Šalių suteiktoms subsidijoms. Peržiūrėdamos šį skyrių, kaip numatyta 100 straipsnyje, Šalys peržiūri su prekyba paslaugomis susijusių subsidijų tvarką, siekdamos įtraukti bet kokią tvarką, dėl kurios buvo susitarta pagal GATS XV straipsnį. 5. Šis skirsnis taikomas tarptautiniam jūrų transportui ir telekomunikacijų paslaugoms, kurias reglamentuoja 2 ir 3 skirsnių nuostatos. 96 straipsnis Sąvokos Šiame skyriuje:
261. a)„priemonė“ – tai bet kokia Šalies taikoma priemonė: įstatymas, norminis teisės aktas, taisyklė, tvarka, sprendimas, administracinis veiksmas ar kita;
262. b)„Šalies priimta arba taikoma priemonė“ – tai priemonės, kurių imasi:
263. i)šalies, regioninė ar vietos valdžia ir jos institucijos; ir
264. ii)nevyriausybinės organizacijos, veikdamos pagal šalies, regioninės ar vietos valdžios arba jos institucijų joms suteiktus įgaliojimus;
265. c)„paslaugų teikėjas“ – tai bet kuris juridinis arba fizinis asmuo, kuris nori teikti arba teikia paslaugą;
266. d)„komercinis įsisteigimas“ – tai bet kokio tipo verslo arba profesinė įmonė, įskaitant:
267. i)įsteigus, įgijus ar eksploatuojant juridinį asmenį; arba
268. ii)įsteigus ar eksploatuojant skyrių ar atstovybę, kurios nors Šalies teritorijoje, siekiant teikti paslaugą;
269. e)„juridinis asmuo“ – tai kiekvienas juridinis subjektas, tinkamai pagal atitinkamą įstatymą įsteigtas ar kitaip organizuotas pelnui gauti ar kitais tikslais ir yra privatus ar valstybinis, įskaitant bet kokią bendrovę, trestą, ūkinę bendriją, bendrą įmonę, personalinę įmonę arba asociaciją;
270. f)„kurios nors Šalies juridinis asmuo“ – tai juridinis asmuo, įsteigtas ar kitaip organizuotas pagal Bendrijos, jos valstybių narių ar Čilės įstatymus. Jeigu toks juridinis asmuo Bendrijos arba Čilės teritorijoje turi tik savo buveinę arba centrinę valdybą, jis nelaikomas atitinkamai Bendrijos arba Čilės juridiniu asmeniu, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinkamai Bendrijos arba Čilės teritorijoje atlieka didelio masto verslo operacijas;
271. g)„fizinis asmuo“ – tai vienos iš valstybių narių arba Čilės pilietis pagal atitinkamus tos šalies įstatymus. 97 straipsnis Rinkos atvėrimas 1. Kai rinka atveriama per paslaugų teikimo būdus, nurodytus 95 straipsnyje, kiekviena Šalis kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą, negu kad yra nurodyta pagal jos įsipareigojimų sąrašo, minimo 99 straipsnyje, sąlygas. 2. Tuose sektoriuose, kur įsipareigota atverti rinką, Šalis nei regionuose, nei visos teritorijos mastu nenustato ir netaiko priemonių, kurios, jeigu kitaip nenustatyta jos įsipareigojimų sąraše, yra apibūdinamos taip:
272. a)paslaugos teikėjų skaičiaus apribojimas tokiomis formomis kaip: kiekybinės kvotos, monopolijos, išimtinę teisę turintys paslaugų teikėjai, arba reikalavimas atlikti ekonominių reikmių analizę;
273. b)paslaugų teikimo sandorių ar turto bendros vertės apribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių reikmių analizę;
274. c)bendro paslaugų operacijų kiekio apribojimas arba bendro paslaugų gamybos masto, išreikšto nustatytais vienetais, apribojimas nustatant kvotas arba reikalaujant atlikti ekonominių reikmių analizę([5]);
275. d)bendro fizinių asmenų, kurie gali būti įdarbinti tam tikrame paslaugų sektoriuje arba kuriuos gali įdarbinti paslaugų teikėjas ir kurie yra būtini tam tikrai paslaugai teikti bei tiesiogiai su ja susiję, skaičiaus apribojimas nustatant kiekybines kvotas ar reikalaujant atlikti ekonominių reikmių analizę;
276. e)priemonės, kurios apriboja juridinių asmenų, per kuriuos kitos Šalies paslaugų teikėjas gali teikti paslaugą, rūšis arba reikalauja, kad paslauga būtų teikiama per tam tikros rūšies juridinį asmenį ar bendrą įmonę;
277. f)užsienio kapitalo dalies apribojimas nustatant procentais išreikštą didžiausią leistiną užsienio kapitalo dalį įmonės kapitale arba bendrą leistiną individualios ar agreguotos užsienio investicijos vertę. 98 straipsnis Nacionalinis režimas 1. Kiekviena Šalis savo įsipareigojimų sąraše nurodytuose sektoriuose ir pagal jame nustatytas sąlygas kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams taiko ne mažiau palankų režimą negu savo tapačioms ar panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams([6]). 2. Šalis gali įvykdyti šio straipsnio 1 dalies reikalavimą, kitos Šalies paslaugoms ir paslaugų teikėjams nustatydama režimą, kuris yra arba formaliai tolygus jos pačios tapačioms ar panašioms paslaugoms ir paslaugų teikėjams taikomam režimui, arba formaliai skirtingas. 3. Formaliai tolygus ar formaliai skirtingas režimas laikomas mažiau palankiu, jeigu jis keičia konkurencijos sąlygas kurios nors Šalies paslaugų ar paslaugų teikėjų naudai, palyginti su kitos Šalies tapačiomis ar panašiomis paslaugomis ar paslaugų teikėjais. 99 straipsnis Konkrečių įsipareigojimų sąrašas 1. Konkretūs įsipareigojimai, kuriuos kiekviena Šalis prisiima pagal 97 ir 98 straipsnius, yra išdėstyti įsipareigojimų sąraše, pateiktame VII priede. Įsipareigojimų sąraše prie kiekvieno sektoriaus, kuriam prisiimti konkretūs įsipareigojimai, nurodoma:
278. a)rinkos atvėrimo terminai, apribojimai ir sąlygos;
279. b)nacionalinio režimo sąlygos ir apribojimai;
280. c)su papildomais įsipareigojimais susiję įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje;
281. d)kur tinkama, tokių įsipareigojimų vykdymo terminai ir jų įsigaliojimo data. 2. Abiejų – 97 ir 98 – straipsnių neatitinkančios priemonės įrašomos 97 straipsniui skirtoje skiltyje. Šiuo atveju bus laikoma, kad įrašas reiškia ir 98 straipsnio sąlygą ar apribojimą. 3. Jei kuri nors Šalis prisiima konkrečius įsipareigojimus dėl prekybą paslaugomis veikiančių priemonių, kurios nėra įsipareigojimų sąrašo objektas pagal 97 ir 98 straipsnius, tokie įsipareigojimai įrašomi į įsipareigojimų sąrašą kaip papildomi įsipareigojimai. 100 straipsnis Peržiūra 1. Praėjus trejiems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo, Šalys peržiūri šį skyrių, siekdamos toliau liberalizuoti, mažinti arba naikinti likusius apribojimus abipusės naudos pagrindais, užtikrinant bendrą teisių ir įsipareigojimų pusiausvyrą. 2. Asociacijos komitetas kas trejus metus nagrinėja šio skyriaus taikymą po to, kai yra atliekama šio straipsnio 1 dalyje nurodyta peržiūra, ir teikia atitinkamus pasiūlymus Asociacijos tarybai. 101 straipsnis Fizinių asmenų judėjimas Praėjus dvejiems metams po šio Susitarimo įsigaliojimo, siekdamos tolesnio liberalizavimo, Šalys peržiūri fizinių asmenų judėjimui (4 būdas) taikomas taisykles ir sąlygas. Peržiūros metu taip pat gali būti pakoreguotas 96 straipsnio g dalyje pateiktas fizinio asmens apibrėžimas. 102 straipsnis Reguliavimas šalies viduje 1. Tuose sektoriuose, kur Šalis yra prisiėmusi jos įsipareigojimų sąraše nustatytus įsipareigojimus, siekdama užtikrinti, kad bet kokios priemonės, susijusios su licencijų ir sertifikatų išdavimo kitos Šalies paslaugų teikėjams reikalavimais ir procedūromis, nesudarytų nereikalingų kliūčių prekybai, ta Šalis stengiasi užtikrinti, kad visos tokios priemonės:
282. a)būtų pagrįstos objektyviais ir aiškiais kriterijais, tokiais kaip, inter alia, kompetencija ir gebėjimas teikti paslaugas;
283. b)nesudarytų didesnių prekybos apribojimų, nei būtina teisėtam politikos tikslui pasiekti;
284. c)nesudarytų paslėptų paslaugos teikimo apribojimų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka gali būti peržiūrėta pagal 100 straipsnyje nustatytą tvarką, atsižvelgiant į tvarką, dėl kurios buvo susitarta pagal GATS VI straipsnį, ir siekiant įtraukti ją į šį Susitarimą. 3. Jeigu kuri nors Šalis vienašališkai arba susitarimo pagrindu pripažįsta trečiosios šalies teritorijoje įgytą išsilavinimą, darbo patirtį, išduotas licencijas arba sertifikatus, ta Šalis kitai Šaliai suteikia tinkamą galimybę parodyti, kad kitos Šalies teritorijoje įgytas išsilavinimas, darbo patirtis, išduotos licencijos ir sertifikatai taip pat turėtų būti pripažinti, arba sudaryti analogiško poveikio sutartį ar susitarimą. 4. Šalys periodiškai konsultuojasi, kad nustatytų, ar įmanoma panaikinti likusius pilietybės arba nuolatinės gyvenamosios vietos reikalavimus, taikomus išduodant licencijas ar sertifikatus viena kitos paslaugų teikėjams. 103 straipsnis Abipusis pripažinimas 1. Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentingos institucijos per pagrįstą laikotarpį po to, kai kitos Šalies paslaugų teikėjas pateikė prašymą gauti licenciją ar sertifikatą:
285. a)jei prašymas įformintas tinkamai, priimtų sprendimą dėl to prašymo ir informuotų apie jį prašymo pateikėją; arba
286. b)jei prašymas įformintas netinkamai, nedelsdamos informuotų prašymo pateikėją apie jo prašymo tenkinimą ir nurodytų, kokios papildomos informacijos reikia pagal Šalies įstatymus. 2. Šalys skatina atitinkamas jų teritorijoje veikiančias institucijas teikti rekomendacijas dėl abipusio pripažinimo, kad paslaugų teikėjai iš dalies ar visiškai pripažintų kiekvienos Šalies taikomus kriterijus paslaugų teikėjų leidimams, licencijoms, akreditacijai, veiklai ir sertifikatams ir ypač profesinių paslaugų teikėjams. 3. Per pagrįstą laikotarpį ir atsižvelgęs į atitinkamų teisės aktų atitikimo lygį Asociacijos komitetas nusprendžia, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyta rekomendacija atitinka šį skyrių. Jeigu atitinka, ta rekomendacija yra įgyvendinama per sutartį dėl abipusio reikalavimų, kvalifikacijų, licencijų ir kitų teisės aktų pripažinimo, dėl kurios derasi kompetentingos institucijos. 4. Toks susitarimas atitinka PPO susitarimo ir ypač GATS VII straipsnio atitinkamas nuostatas. 5. Jeigu Šalys susitaria, kiekviena Šalis skatina savo atitinkamas institucijas kurti procedūras, reglamentuojančias laikiną licencijų išdavimą kitos Šalies profesinių paslaugų teikėjams. 6. Asociacijos komitetas periodiškai, mažiausiai kartą per trejus metus, peržiūri šio straipsnio įgyvendinimą. 104 straipsnis Elektroninė komercija([7]) Šalys, pripažindamos, kad naudojant elektronines priemones daugelyje sektorių padaugėja prekybos galimybių, susitaria skatinti tarpusavio elektroninę komerciją, daugiausia bendradarbiaudamos rinkos atvėrimo srityje ir reguliavimo klausimais elektroninės komercijos srityje. 105 straipsnis Skaidrumas Kiekviena Šalis nedelsdama pateikia kitai Šaliai šios prašomą konkrečią informaciją apie savo taikomas bendro pobūdžio priemones arba tarptautinius susitarimus, susijusius su šiuo skyriumi arba turinčius jam poveikį. 190 straipsnyje nurodytas punktas ryšiams palaikyti, esant prašymui, teikia visais šiais klausimais konkrečią informaciją kitos Šalies paslaugų teikėjams. Punktuose ryšiams palaikyti nebūtinai turi būti laikomi įstatymai ir įstatymų lydimieji aktai. 2 skirsnis Tarptautinis jūrų transportas 106 straipsnis Taikymo sritis 1. Nepaisant 95 straipsnio 5 dalies, šio skirsnio nuostatos taikomos laivybos bendrovėms, kurios yra įsikūrusios už Bendrijos arba Čilės ribų ir kurias kontroliuoja atitinkamai kurios nors valstybės narės arba Čilės piliečiai, jeigu jų laivai yra įregistruoti atitinkamai toje valstybėje narėje arba Čilėje pagal jų atitinkamus įstatymus ir plaukioja su kurios nors valstybės narės arba Čilės vėliava. 2. Šitas straipsnis taikomas tarptautiniam jūrų transportui, įskaitant transporto, kai krovinys tiesiogiai pristatomas iš prekių siuntėjo prekių gavėjui, bei kelių rūšių transporto operacijas, apimančias jūrų atkarpą. 107 straipsnis Sąvokos Šiame skirsnyje:
287. a)„intermodalinio transporto operacijos“ – tai teisė organizuoti tarptautinių krovinių tiesioginio gabenimo iš prekių siuntėjo prekių gavėjui paslaugas ir tuo tikslu tiesiogiai sudaryti sutartis su kitų transporto rūšių tiekėjais;
288. b)„tarptautinių jūrų transporto paslaugų teikėjai“ – tai teikėjai, kurie teikia paslaugas, susijusias su tarptautiniais kroviniais, vežamais jūrų transportu, krovinio tvarkymu, laikymu ir sandėliavimu, muitinės formalumų atlikimu, konteinerių laikymo ir saugyklos paslaugomis, agentavimu ir krovinių ekspedijavimu. 108 straipsnis Rinkos atvėrimas ir nacionalinis režimas 1. Atsižvelgdamos į esamą liberalizavimo lygį tarp Šalių tarptautinio jūrų transporto srityje:
289. a)Šalys toliau veiksmingai taiko principą, kad yra nevaržomas patekimas į tarptautinio jūrų transporto ir gabenimo rinką komerciniais ir nediskriminaciniais pagrindais;
290. b)kiekviena Šalis toliau taiko laivams, plaukiojantiems su kitos Šalies vėliava arba valdomiems kitos Šalies paslaugų teikėjų, ne mažiau palankų režimą negu savo laivams taikomas režimas, kuris apima, inter alia, naudojimąsi uostais, uostų infrastruktūrą, naudojimąsi papildomomis jūrų transporto paslaugomis, susijusius mokesčius ir rinkliavas, muitinės įrenginius, laivo buvimo vietos ir įrenginių suteikimą kroviniui pakrauti ir iškrauti. 2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys:
291. a)nenumato straipsnių dėl krovinių pasidalijimo ateityje įsigaliosiančiuose dvišaliuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis, išskyrus išimtines aplinkybes, kai linijinės laivybos bendrovės iš suinteresuotosios Šalies neturės kitokių veiksmingų priemonių ieškoti prekybos galimybių į ir iš konkrečios trečiosios šalies;
292. b)draudžia krovinio pasidalijimo susitarimus ateityje įsigaliosiančiuose dvišaliuose susitarimuose dėl prekybos skystomis ir sausomis biralinėmis medžiagomis;
293. c)įsigaliojus šiam Susitarimui, naikina visas vienašališkas priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, kurios galėtų apriboti laisvą paslaugų teikimą tarptautinio jūrų transporto srityje arba dėl kurių toje srityje atsirastų diskriminacija. 3. Kiekviena Šalis leidžia kitos Šalies tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikėjams jos teritorijoje turėti komercinį įsisteigimą pagal ne mažiau palankias įsisteigimo ir veiklos sąlygas negu sąlygos, taikomos savo paslaugų arba bet kurios trečiosios šalies paslaugų teikėjams, nepriklausomai nuo to, kurios yra geresnės, pagal jų įsipareigojimų sąraše nustatytas sąlygas. 3 skirsnis Telekomunikacijų paslaugos 109 straipsnis Sąvokos Šiame skirsnyje:
294. a)„telekomunikacijų paslaugos“ – tai elektromagnetinių signalų perdavimas: garso, informacijos, vaizdo ir bet kokio jų derinio, išskyrus transliavimą([8]). Todėl įsipareigojimai šiame sektoriuje neapima ekonominės veiklos, kai turiniui perduoti reikia telekomunikacijų paslaugų. To turinio perdavimui, naudojantis telekomunikacijomis, taikomi konkretūs įsipareigojimai, kuriuos Šalys prisiima kituose atitinkamuose sektoriuose;
295. b)„reguliavimo institucija“ – tai institucija arba institucijos, kurioms yra pavestos bet kokios reguliavimo užduotys, susijusios su šiame skirsnyje minimais klausimais;
296. c)„pagrindiniai telekomunikacijų įrenginiai“ – tai bendrojo telekomunikacijų tinklo ir paslaugų:
297. i)kurias išimtinai arba daugiausia teikia vienas paslaugų teikėjas arba nedidelis paslaugų teikėjų skaičius; ir
298. ii)kurių negalima lengvai pakeisti ekonomikos arba technikos atžvilgiu, norint teikti paslaugą. 110 straipsnis Reguliavimo institucija 1. Telekomunikacijų paslaugų reguliavimo institucijos yra nepriklausomos nuo jokių pagrindinių telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir nėra joms atskaitingos. 2. Reguliavimo institucijų sprendimai ir taikomos procedūros yra nešališkos visų rinkos dalyvių atžvilgiu. 3. Paslaugų teikėjas, kuris nukentėjo nuo reguliavimo institucijos sprendimo, turi teisę apskųsti tą sprendimą. 111 straipsnis Paslaugų teikimas 1. Jeigu reikalinga licencija, sąlygos licencijai gauti yra skelbiamos viešai, taip pat ir laikotarpis, per kurį paprastai yra priimamas sprendimas dėl prašymo gauti licenciją. 2. Jeigu reikalinga licencija, prašymo pateikėjo prašymu jam yra pranešamos atsisakymo išduoti licenciją priežastys. 112 straipsnis Pagrindiniai paslaugų teikėjai 1. Pagrindinis paslaugų teikėjas yra paslaugų teikėjas, kuris gali iš esmės paveikti dalyvavimo sąlygas kainos ir tiekimo atitinkamoje pagrindinių telekomunikacijų paslaugų rinkoje atžvilgiu dėl:
299. a)pagrindinių įrenginių kontrolės;
300. b)turimos padėties rinkoje. 2. Turi būti taikomos atitinkamos priemonės, siekiant neleisti paslaugų teikėjams, kurie pavieniui arba kartu yra pagrindiniai paslaugų teikėjai, vykdyti arba tęsti antikonkurencinę veiklą. 3. Pirmiau nurodyta antikonkurencinė veikla pirmiausia apima tokią veiklą, kai:
301. a)yra vykdomas antikonkurencinis kryžminis subsidijavimas;
302. b)naudojamasi informacija, gauta iš konkurentų, ir tokia veikla duoda antikonkurencinių rezultatų; ir
303. c)kitiems paslaugų teikėjams laiku nepranešama techninė informacija apie pagrindinius įrenginius bei komerciškai svarbi informacija, kuri yra būtina, kad jie galėtų teikti paslaugas. 113 straipsnis Tinklų sujungimas 1. Šis skirsnis taikomas paslaugų teikėjams, suteikiantiems bendruosius telekomunikacijų tinklus arba paslaugas sujungimui, kad vieno paslaugų teikėjo paslaugų vartotojai galėtų naudotis ryšiu su kito paslaugų teikėjo paslaugų vartotojais ir galėtų naudotis kito paslaugų teikėjo teikiamomis paslaugomis. 2. Tinklai su pagrindiniu paslaugų teikėju jungiami bet kuriame techniniu požiūriu priimtiname tinklo taške. Toks tinklų sujungimas yra atliekamas:
304. a)taika