Neoficialioji RID dalis

Neoficialioji RID dalis Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) B priedo „Vienodosios tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklĖS (CIM)“ I priedas „Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (RID)“ Įsigalioja 2005 m. sausio 1 d. Šis leidimas pakeičia nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojusias taisykles su 2004 m. padarytais pakeitimais. Centrinio biuro pastabos Šalys COTIF sutarties dalyvės (2004 m. sausio 1 d. duomenys): Albanija, Alžyras, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Danija, Vokietija, Suomija, Prancūzija, Graikija, Irakas, Iranas, Airija, Italija, Kroatija, Latvija, Libanas, Lichtenšteinas, Lietuva, Liuksemburgas, Marokas, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Monakas, Nyderlandai, Norvegija, Austrija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Šveicarija, Serbija ir Juodkalnija, Slovakijos Respublika, Slovėnija, Ispanija, Sirija, Čekijos Respublika, Tunisas, Turkija, Ukraina, Vengrija, Jungtinė Karalystė. Ukrainos prašymas stoti į COTIF organizaciją teisiškai yra priimtas, tačiau stojimas dar neįsigaliojo. Išleista Vokietijoje Turinys 1 dalis Bendrosios taisyklės 1.1 Galiojimo ir taikymo sritis 1.1.1 Struktūra 1.1.2 Galiojimo sritis 1.1.3 Taisyklių netaikymas 1.1.3.1 Taisyklių, susijusių su vežimo būdu, netaikymo atvejai 1.1.3.2 Taisyklių netaikymas, vežant dujas 1.1.3.3 Taisyklių netaikymas, vežant skystuosius degalus 1.1.3.4 Taisyklių netaikymas, kai galioja specialiosios taisyklės arba kai pavojingieji kroviniai supakuoti ribotais kiekiais 1.1.3.5 Taisyklių netaikymas nevalytoms tuščioms pakuotėms 1.1.3.6 Didžiausias leistinasis kiekis vienam vagonui ar didžiajam konteineriui 1.1.4 Kitų taisyklių taikymas 1.1.4.1 Bendrosios nuostatos 1.1.4.2 Vežimas kelių rūšių transportu, apimantis vežimą jūra arba oru 1.1.4.3 Jūrų transportui patvirtintų vežiojamųjų cisternų naudojimas 1.1.4.4 Mišrusis vežimas 1.1.4.5 Vežimas ne geležinkeliu 1.2 Apibrėžimai ir matavimo vienetai 1.2.1 Apibrėžimai 1.2.2 Matavimo vienetai 1.3 Asmenų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu, instruktavimas 1.3.1 Taikymo sritis 1.3.2 Instruktavimo pobūdis 1.3.2.1 Įvadas 1.3.2.2 Instruktavimas pagal pareigas 1.3.2.3 Su sauga susijęs instruktavimas 1.3.2.4 Instruktavimas, susijęs su 7 klasės medžiagomis 1.3.3 Dokumentai 1.4 Su sauga susijusios subjektų pareigos 1.4.1 Bendrieji saugos reikalavimai 1.4.2 Pagrindinių subjektų pareigos 1.4.2.1 Siuntėjas 1.4.2.2 Vežėjas 1.4.2.3 Gavėjas 1.4.3 Kitų subjektų pareigos 1.4.3.1 Perkrovėjas 1.4.3.2 Pakuotojas 1.4.3.3 Pripildytojas 1.4.3.4 Cisterninio konteinerio ar vežiojamosios cisternos naudotojas 1.4.3.5 Cisterninio vagono naudotojas 1.4.3.6 Geležinkelių infrastruktūros naudotojas 1.5 Išimtys 1.5.1 Laikinosios išimtys 1.5.2 Karinės siuntos 1.6 Laikinosios taisyklės 1.6.1 Įvairūs 1.6.2 Slėginės 2 klasės dujų talpyklos 1.6.3 Cisterniniai vagonai ir sekciniai vagonai 1.6.4 Cisterniniai konteineriai ir MEGC konteineriai 1.6.5 (rezervuota) 1.6.6 7 klasė 1.6.6.1 Siuntos, kurioms pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (IAEA Safety Series No. 6) 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimą nereikalingas kompetentingosios institucijos konstrukcinio tipo patvirtinimas 1.6.6.2 Siuntos, kurios buvo patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (pakeistos redakcijos) leidimo nuostatas 1.6.6.3 Ypatingos rūšies radioaktyviosios medžiagos, patvirtintos pagal TATENA 6-osios leidinių apie saugą serijos (Safety Series No. 6) 1973 m., 1973 m. (pakeistos redakcijos), 1985 m. ir 1985 m. (1990 m. redakcijos) leidimo nuostatas 1.7 Bendrosios 7 klasės taisyklės 1.7.1 Bendrosios nuostatos 1.7.2 Spindulinės saugos programa 1.7.3 Kokybės užtikrinimas 1.7.4 Specialusis susitarimas 1.7.5 Radioaktyviosios medžiagos, turinčios kitų pavojingų savybių 1.7.6 Reikalavimų pažeidimas 1.8 Kontrolės ir kitos priemonės, padedančios laikytis saugos reikalavimų 1.8.1 Institucijų vykdoma pavojingųjų krovinių kontrolė 1.8.2 Tarnybinė pagalba 1.8.3 Saugos patarėjai 1.8.4 Kompetentingųjų institucijų ir jų įgaliotųjų įstaigų sąrašas 1.8.5 Pranešimai apie įvykius, susijusius su pavojingaisiais kroviniais 1.9 Kompetentingųjų institucijų nustatomi vežimo apribojimai 1.10 Saugumo užtikrinimo taisyklės 1.10.1 Bendrosios taisyklės 1.10.2 Instruktavimas apie saugumo užtikrinimą 1.10.3 Taisyklės, taikomos pavojingiesiems kroviniams, kurie yra potencialiai labai pavojingi 1.11 Skirstymo stočių vidiniai avariniai planai 2 dalis Klasifikacija 2.1 Bendrosios taisyklės 2.1.1 Įžanga 2.1.2 Klasifikavimo principai 2.1.3 Konkrečiai neįvardytų medžiagų, įskaitant tirpalus ir mišinius (preparatus, ruošinius ir atliekas), priskyrimas 2.1.4 Mėginių priskyrimas 2.2 Specialiosios atskirų klasių taisyklės 2.2.1 1 klasė. Sprogstamosios medžiagos ir sprogstamieji gaminiai 2.2.1.1 Kriterijai 2.2.1.2 Draudžiamos vežti medžiagos ir gaminiai 2.2.1.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.2 2 klasė. Dujos 2.2.2.1 Kriterijai 2.2.2.2 Draudžiamos vežti dujos 2.2.2.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.3 3 klasė. Liepsnieji skysčiai 2.2.3.1 Kriterijai 2.2.3.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.3.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.41 4.1 klasė. Degiosios kietos medžiagos, savaime reaguojančios medžiagos ir nujautrintos sprogstamosios medžiagos 2.2.41.1 Kriterijai 2.2.41.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.41.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.41.4 Savaime reaguojančių priskirtų medžiagų, vežamų pakuotėse, sąrašas 2.2.42 4.2 klasė. Savaime užsidegančios medžiagos 2.2.42.1 Kriterijai 2.2.42.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.42.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.43 4.3 klasė. Medžiagos, dėl sąlyčio su vandeniu išskiriančios liepsniąsias dujas 2.2.43.1 Kriterijai 2.2.43.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.43.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.51 5.1 klasė. Oksiduojančiosios medžiagos 2.2.51.1 Kriterijai 2.2.51.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.51.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.52 5.2 klasė. Organiniai peroksidai 2.2.52.1 Kriterijai 2.2.52.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.52.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.52.4 Priskirtų organinių peroksidų, vežamų pakuotėse, sąrašas 2.2.61 6.1 klasė. Toksiškos medžiagos 2.2.61.1 Kriterijai 2.2.61.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.61.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.62 6.2 klasė. Infekcinės medžiagos 2.2.62.1 Kriterijai 2.2.62.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.62.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.7 7 klasė. Radioaktyviosios medžiagos 2.2.7.1 7 klasės apibrėžimas 2.2.7.2 Apibrėžimai 2.2.7.3 Mažo savitojo aktyvumo (LSA) medžiagos. Grupės nustatymas 2.2.7.4 Ypatingos rūšies radioaktyviųjų medžiagų taisyklės 2.2.7.5 Daiktai užterštu paviršiumi (SCO). Grupės nustatymas 2.2.7.6 Transporto indekso (TI) ir krizinės saugos indekso (CSI) nustatymas 2.2.7.7 Ribinės aktyvumo reikšmės ir medžiagų apribojimai 2.2.7.8 Transporto indekso, krizinės saugos indekso ir spinduliuotės lygio ribinės reikšmės siuntoms ir papildomoms išorinėms pakuotėms 2.2.7.9 Išskirtinių pakuočių vežimo taisyklės ir kontrolės priemonės 2.2.8 8 klasė. Ėsdinančios medžiagos 2.2.8.1 Kriterijai 2.2.8.2 Draudžiamos vežti medžiagos 2.2.8.3 Bendrinių pavadinimų sąrašas 2.2.9 9 klasė. Kitos pavojingosios medžiagos ir gaminiai 2.2.9.1 Kriterijai 2.2.9.2 Draudžiamos vežti medžiagos ir gaminiai 2.2.9.3 Pavadinimų sąrašas 2.2.9.4 Jau klasifikuotos aplinkai pavojingos medžiagos, kurios neatitinka jokios kitos klasės kriterijų ar 9 klasės pavadinimų, išskyrus pavadinimus JT Nr. 3077 ir 3082 2.3 Bandymų tvarka 2.3.0 Bendrosios nuostatos 2.3.1 A tipo sprogstamųjų medžiagų komponentų rasojimo bandymas 2.3.2 4.1 klasės nitrintų celiuliozės mišinių bandymai 2.3.3 3, 6.1 ir 8 klasės liepsniųjų skysčių bandymai 2.3.3.1 Bandymas pliūpsnio temperatūrai nustatyti 2.3.3.2 Peroksido kiekio nustatymo bandymas 2.3.4 Takumo bandymas 2.3.5 Tyrimai medžiagų ekotoksiškumui, atsparumui ir biologinei akumuliacijai vandenyje nustatyti, priskiriant jas 9 klasei 2.3.5.1 Ūmus toksiškumas žuvims 2.3.5.2 Ūmus toksiškumas dafnijoms 2.3.5.3 Dumblių augimo sulėtėjimas 2.3.5.4 Tyrimas greito biologinio skaidymosi galimybėms nustatyti 2.3.5.5 Tyrimas biologinės akumuliacijos galimybei nustatyti 2.3.5.6 Kriterijai 2.3.5.7 Eigos schema 2.3.6 Metalo organinių medžiagų priskyrimas 4.2 ir 4.3 klasėms 3 dalis Pavojingųjų krovinių sąrašai, specialiosios taisyklės bei taisyklių negaliojimas vežant ribotais kiekiais supakuotus pavojinguosius krovinius 3.1 Bendrosios nuostatos 3.1.1 Įvadas 3.1.2 Oficialusis vežimui skirtas pavadinimas 3.2 Pavojingųjų krovinių sąrašai 3.2.1 A lentelės paaiškinimai. Pavojingųjų krovinių sąrašas pagal JT numeraciją A lentelė: Pavojingųjų krovinių sąrašas pagal JT numeraciją B lentelė: Abėcėlinis pavojingųjų krovinių sąrašas 3.3 Kai kurioms medžiagoms ir gaminiams taikomos specialiosios taisyklės 3.4 Taisyklių negaliojimas vežant ribotais kiekiais supakuotus pavojinguosius krovinius 4 dalis Pakuočių, IBC konteinerių, didžiųjų pakuočių, vežiojamųjų cisternų, metalinių cisternų ir cisterninių konteinerių iš pluoštu sutvirtinto plastiko naudojimas 4.1 Pakuočių, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, naudojimas 4.1.1 Bendrosios pavojingų krovinių pakavimo į pakuotes, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, taisyklės 4.1.2 Papildomos bendrosios IBC konteinerių naudojimo taisyklės 4.1.3 Bendrosios pakavimo taisyklės 4.1.4 Pakavimo taisyklių sąrašas 4.1.4.1 Pakuočių (išskyrus IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes) naudojimo taisyklės 4.1.4.2 IBC konteinerių naudojimo taisyklės 4.1.4.3 Didžiųjų pakuočių naudojimo taisyklės 4.1.4.4 Slėginių indų, skirtų 2 klasei nepriklausančioms medžiagoms, naudojimo taisyklės 4.1.5 Specialiosios 1 klasės medžiagų pakavimo taisyklės 4.1.6 2 klasės medžiagų ir kitų klasių medžiagų, kurioms taikoma P 200 pakavimo taisyklė, specialiosios pakavimo taisyklės 4.1.7 5.2 klasės organinių peroksidų ir 4.1 klasės savaime reaguojančių medžiagų specialiosios pakavimo taisyklės 4.1.7.1 Pakuočių naudojimas 4.1.7.2 IBC konteinerių naudojimas 4.1.8 6.2 klasės infekcinių medžiagų specialiosios pakavimo taisyklės 4.1.9 Specialiosios 7 klasės medžiagų pakavimo taisyklės 4.1.9.1 Bendrosios nuostatos 4.1.9.2 Mažo savitojo aktyvumo radioaktyviųjų medžiagų (LSA medžiagų) ir gaminių užterštu paviršiumi (SCO gaminių) vežimo taisyklės ir kontrolės priemonės 4.1.10 Specialiosios bendrojo pakavimo taisyklės 4.2 Vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC) naudojimas 4.2.1 Vežiojamųjų cisternų, skirtų 1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės 4.2.2 Vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, naudojimo bendrosios taisyklės 4.2.3 Vežiojamųjų cisternų, skirtų atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, bendrosios naudojimo taisyklės 4.2.4 JT MEGC konteinerių bendrosios naudojimo taisyklės 4.2.5 Vežiojamųjų cisternų taisyklės ir specialiosios taisyklės 4.2.5.1 Bendrosios nuostatos 4.2.5.2 Vežiojamųjų cisternų taisyklės 4.2.5.3 Vežiojamųjų cisternų specialiosios taisyklės 4.3 Cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių, keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalo, bei sekcinių vagonų ir MEGC dujų konteinerių naudojimas 4.3.1 Taikymo sritis 4.3.2 Taisyklės visų klasių medžiagoms 4.3.2.1 Naudojimas 4.3.2.2 Pripildymo lygis 4.3.2.3 Eksploatavimas 4.3.2.4 Nevalytos tuščios cisternos, sekciniai vagonai ir MEGC konteineriai 4.3.3 Specialiosios 2 klasės taisyklės 4.3.3.1 Cisternų kodavimas ir hierarchija 4.3.3.2 Pripildymo sąlygos ir bandymo slėgis 4.3.3.3 Eksploatavimas 4.3.3.4 Cisterninių vagonų, pripildomų suskystintų dujų, kontrolės taisyklės 4.3.4 3–9 klasių medžiagų specialiosios taisyklės 4.3.4.1 Cisternų kodavimas, racionalizuotas metodas ir cisternų hierarchija 4.3.4.2 Bendrosios taisyklės 4.3.5 Specialiosios taisyklės 4.4 Cisterninių konteinerių, įskaitant ir keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), kurių korpusas pagamintas iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP), naudojimas 4.4.1 Bendrosios nuostatos 4.4.2 Eksploatavimas 4.5 Siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms taikymas ir naudojimas 4.5.1 Taikymas 4.5.2 Naudojimas 5 dalis Išsiuntimo taisyklės 5.1 Bendrosios taisyklės 5.1.1 Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos 5.1.2 Papildomųjų išorinių pakuočių naudojimas 5.1.3 Nevalytos tuščios pakuotės (įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes), tuščios cisternos, tušti vagonai ir tušti konteineriai suverstiniams kroviniams 5.1.4 Bendrasis pakavimas 5.1.5 Bendrosios 7 klasės taisyklės 5.1.5.1 Taisyklės, kurių privaloma laikytis prieš vežimą 5.1.5.2 Leidimas vežti ir išankstinis pranešimas 5.1.5.3 Kompetentingosios institucijos išduodamas patvirtinimas (leidimas) 5.1.5.4 Reikalavimų, susijusių su patvirtinimu (leidimu) ir išankstiniu pranešimu, santrauka 5.2 Žymėjimas ir ženklinimas 5.2.1 Krovinio vienetų žymėjimas 5.2.2 Pakuočių ženklinimas 5.2.2.1 Ženklinimo taisyklės 5.2.2.2 Pavojingumo ženklams keliami reikalavimai 5.3 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ir žymėjimas 5.3.1 Didžiųjų pavojaus ženklų (plakatų) tvirtinimas 5.3.1.1 Bendrosios taisyklės 5.3.1.2 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant didžiųjų konteinerių, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų 5.3.1.3 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant platforminių vagonų, kuriais vežami didieji konteineriai, MEGC konteineriai, cisterniniai konteineriai arba vežiojamosios cisternos, ir ant platforminių vagonų, kurie naudojami mišriajam vežimui 5.3.1.4 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant vagonų suverstiniams kroviniams, cisterninių vagonų, sekcinių vagonų ir vagonų su nuimamosiomis cisternomis 5.3.1.5 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant vagonų, kuriuose vežamos tik siuntos 5.3.1.6 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimas ant tuščių cisterninių vagonų, sekcinių vagonų, MEGC konteinerių, cisterninių konteinerių ir vežiojamųjų cisternų bei ant tuščių vagonų ir didžiųjų konteinerių, skirtų suverstiniams kroviniams 5.3.1.7 Didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) aprašymas 5.3.2 Oranžinės lentelės 5.3.2.1 Bendrosios oranžinių lentelių taisyklės 5.3.2.2 Oranžinių lentelių aprašymas 5.3.2.3 Pavojaus identifikavimo numerio reikšmė 5.3.3 Aukštos temperatūros medžiagų žymos 5.3.4 13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklai 5.3.4.1 Bendrosios taisyklės 5.3.4.2 13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklų aprašymas 5.3.5 Oranžinės juostos 5.4 Dokumentai 5.4.1 Pavojingųjų krovinių vežimo važtaraštis ir su juo susijusi informacija 5.4.1.1 Bendrieji duomenys, kuriuos privaloma nurodyti važtaraštyje 5.4.1.2 Papildomieji arba specialieji tam tikrų klasių duomenys 5.4.1.3 (rezervuota) 5.4.1.4 Forma ir vartotina kalba 5.4.1.5 Nepavojingi kroviniai 5.4.2 Konteinerių pakavimo sertifikatas 5.4.3 (rezervuota) 5.4.4 Pavojingų krovinių multimodalinio vežimo blanko pavyzdys 5.5 Specialiosios taisyklės 5.5.1 Specialiosios infekcinių medžiagų siuntimo taisyklės 5.5.2 Dujomis apdorotų vagonų, konteinerių ir cisternų specialiosios taisyklės 6 dalis Pakuočių, IBC konteinerių, didžiųjų pakuočių ir cisternų konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.1 Pakuočių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.1.1 Bendrosios nuostatos 6.1.2 Pakuotės tipo kodavimas 6.1.3 Žymėjimas 6.1.4 Pakuotėms keliami reikalavimai 6.1.4.1 Plieniniai būgnai 6.1.4.2 Aliumininiai būgnai 6.1.4.3 Būgnai, pagaminti iš metalų, išskyrus plieną ir aliuminį 6.1.4.4 Plieniniai arba aliumininiai kanistrai 6.1.4.5 Faneriniai būgnai 6.1.4.6 Natūralios medienos statinės 6.1.4.7 Pluoštinio kartono būgnai 6.1.4.8 Plastikiniai būgnai ir kanistrai 6.1.4.9 Natūralios medienos dėžės 6.1.4.10 Fanerinės dėžės 6.1.4.11 Dėžės iš apdorotosios medienos 6.1.4.12 Pluoštinio kartono dėžės 6.1.4.13 Plastikinės dėžės 6.1.4.14 Plieninės arba aliumininės dėžės 6.1.4.15 Maišai iš tekstilės 6.1.4.16 Maišai iš polimerinio audinio 6.1.4.17 Maišai iš plastikinės plėvelės 6.1.4.18 Popieriniai maišai 6.1.4.19 Sudėtinės pakuotės (iš plastikinių medžiagų) 6.1.4.20 Sudėtinės pakuotės (stiklas, porcelianas, keramika) 6.1.4.21 Mišriosios pakuotės 6.1.4.22 Lengvosios metalinės pakuotės 6.1.5 Pakuočių bandymams keliami reikalavimai 6.1.5.1 Bandymų atlikimas ir jų periodiškumas 6.1.5.2 Pakuočių paruošimas bandymams 6.1.5.3 Kritimo bandymas 6.1.5.4 Sandarumo bandymas 6.1.5.5 Vidinio slėgio bandymas (hidraulinis) 6.1.5.6 Krovimo rietuve bandymas 6.1.5.7 Papildomas skvarbumo bandymas plastikiniams būgnams ir kanistrams, aprašytiems 6.1.4.8 skirsnyje, ir sudėtinėms pakuotėms (iš plastiko), išskyrus pakuotes 6HA1, kurios aprašytos 6.1.4.19 skirsnyje ir yra skirtos vežti skysčius, kurių pliūpsnio temperatūra ≤ 61 oC 6.1.5.8 Bandymų ataskaita 6.1.6 Standartiniai skysčiai, kuriais įrodomas 6.1.5.2.6 ir 6.5.4.3.5 punktuose aprašytų didelės arba vidutinės molekulinės masės polietileno pakuočių, taip pat ir IBC konteinerių cheminis suderinamumas 6.2 Slėginių indų, aerozolinių purkštuvų ir mažųjų dujų talpyklų (dujų balionėlių) konstrukcijai ir bandymams keliami reikalavimai 6.2.1 Bendrosios nuostatos 6.2.1.1 Projektavimas ir konstrukcija 6.2.1.2 Slėginių indų konstrukcinės medžiagos 6.2.1.3 Valdymo įranga 6.2.1.4 Slėginių talpyklų tvirtinimas 6.2.1.5 Pirminis patikrinimas ir bandymas 6.2.1.6 Periodinis patikrinimas ir bandymas 6.2.1.7 Daugkartinio naudojimo slėginių indų žymėjimas 6.2.1.8 Vienkartinių slėginių indų žymėjimas 6.2.2 Pagal standartus suprojektuoti, sukonstruoti ir išbandyti slėginiai indai 6.2.3 Slėginiams indams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti, nesilaikant standartų, keliami reikalavimai 6.2.3.1 Metaliniai balionai, didbalioniai ir balionų ryšuliai 6.2.3.2 Papildomieji reikalavimai, keliami iš aliuminio lydinių pagamintiems slėginiams indams, skirtiems suslėgtoms, suskystintoms, ištirpintoms ir nesuslėgtoms dujoms, kurioms taikomi specialūs reikalavimai (dujų mėginiams), bei gaminiams, turintiems suslėgtų dujų, išskyrus aerozolinius purkštuvus ir mažąsias dujų talpyklas (dujų balionėlius) 6.2.3.3 Slėginiai indai iš kompozicinių medžiagų 6.2.3.4 Uždarosios kriogeninės talpyklos 6.2.4 Bendrieji reikalavimai aerozoliniams purkštuvams ir mažoms dujų talpykloms (dujų balionėliams) 6.2.4.1 Projektavimas ir konstrukcija 6.2.4.2 Hidraulinis bandymas 6.2.4.3 Sandarumo bandymas 6.2.4.4 Taikytini standartai 6.2.5 JT slėginiams indams keliami reikalavimai 6.2.5.1 Bendrieji reikalavimai 6.2.5.2 Projektavimas, konstrukcija, pirminė apžiūra ir pirminis bandymas 6.2.5.3 Konstrukcinės medžiagos 6.2.5.4 Valdymo įranga 6.2.5.5 Periodinė apžiūra ir periodiniai bandymai 6.2.5.6 Slėginių indų atitikties įvertinimo ir leidimo gaminti sistema 6.2.5.7 Slėginių indų periodinės apžiūros ir periodinių bandymų tvirtinimo sistema 6.2.5.8 Daugkartinio naudojimo JT slėginių indų žymėjimas 6.2.5.9 Vienkartinių JT slėginių indų žymėjimas 6.3 6.2 klasės medžiagoms skirtų pakuočių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.3.1 Bendrosios nuostatos 6.3.2 Pakuočių bandymams keliami reikalavimai 6.3.3 Bandymų ataskaitos 6.4 7 klasės pakuočių ir medžiagų konstrukcijai, bandymams ir tvirtinimui keliami reikalavimai 6.4.1 (rezervuota) 6.4.2 Bendrieji reikalavimai 6.4.3 (rezervuota) 6.4.4 Išskirtinėms pakuotėms keliami reikalavimai 6.4.5 Pramoninėms pakuotėms keliami reikalavimai 6.4.6 Pakuotėms, kuriose yra urano heksafluorido, keliami reikalavimai 6.4.7 A tipo pakuotėms keliami reikalavimai 6.4.8 B(U) tipo pakuotėms keliami reikalavimai 6.4.9 B(M) tipo pakuotėms keliami reikalavimai 6.4.10 C tipo pakuotėms keliami reikalavimai 6.4.11 Pakuotėms, kuriose yra daliųjų medžiagų, keliami reikalavimai 6.4.12 Bandymų metodai ir įrodymų tvarka 6.4.13 Sandarumo sistemos ir spinduliuotės ekranavimo vientisumo bandymas ir krizinės saugos įvertinimas 6.4.14 Kritimo bandymų bandomoji aikštelė 6.4.15 Bandymai atsparumui normaliomis vežimo sąlygomis įrodyti 6.4.16 Papildomieji A tipo pakuočių, skirtų skysčiams ir dujoms vežti, bandymai 6.4.17 Bandymai atsparumui ekstremaliomis sąlygomis įrodyti 6.4.18 Sunkesnis nardinimo į vandenį bandymas B(U) ir B(M) tipo pakuotėms, kurių turinys viršija 105 A2, ir C tipo pakuotėms 6.4.19 Vandens prasiskverbimo bandymas pakuotėms su daliosiomis medžiagomis 6.4.20 C tipo pakuočių bandymai 6.4.21 Pakuočių, kurios apskaičiuotos ne mažesniam kaip 0,1 kg urano heksafluorido kiekiui, bandymai 6.4.22 Pakuočių ir medžiagų konstrukcinio tipo tvirtinimas 6.4.23 Paraiška ir leidimas vežti radioaktyviąsias medžiagas 6.5 IBC konteinerių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.5.1 Bendrieji reikalavimai, keliami visų tipų IBC konteineriams 6.5.1.1 Taikymo sritis 6.5.1.2 (rezervuota) 6.5.1.3 (rezervuota) 6.5.1.4 Kodų sistema IBC konteineriams žymėti 6.5.1.5 Konstrukcijos reikalavimai 6.5.1.6 Bandymai, konstrukcinio tipo tvirtinimas ir patikrinimas 6.5.2 Žymėjimas 6.5.2.1 Pagrindinis žymėjimas 6.5.2.2 Papildomasis žymėjimas 6.5.2.3 Atitiktis konstrukcinio tipo pavyzdžiui 6.5.3 Specialieji IBC konteinerių reikalavimai 6.5.3.1 Specialieji metalinių IBC konteinerių reikalavimai 6.5.3.2 Specialieji minkštųjų IBC konteinerių reikalavimai 6.5.3.3 Specialieji kietųjų plastikinių IBC konteinerių reikalavimai 6.5.3.4 Specialieji sudėtinių IBC konteinerių su vidine plastikine talpykla reikalavimai 6.5.3.5 Specialieji IBC konteinerių iš pluoštinio kartono reikalavimai 6.5.3.6 Specialieji medinių IBC konteinerių reikalavimai 6.5.4 Bandymų reikalavimai 6.5.4.1 Bandymų atlikimas ir jų dažnumas 6.5.4.2 Konstrukcinio tipo bandymai 6.5.4.3 Pasiruošimas bandymams 6.5.4.4 Kėlimo už apačios bandymas 6.5.4.5 Kėlimo už viršaus bandymas 6.5.4.6 Krovimo rietuve bandymas 6.5.4.7 Sandarumo bandymas 6.5.4.8 Hidraulinis vidinio slėgio bandymas 6.5.4.9 Kritimo bandymas 6.5.4.10 Plyšimo bandymas 6.5.4.11 Virtimo bandymas 6.5.4.12 Pastatymo bandymas 6.5.4.13 Bandymų ataskaita 6.5.4.14 Visų metalinių IBC, kietųjų plastikinių IBC ir sudėtinių IBC konteinerių bandymas 6.6 Didžiųjų pakuočių konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.6.1 Bendrosios nuostatos 6.6.2 Kodai, žymintys didžiųjų pakuočių tipą 6.6.3 Žymėjimas 6.6.3.1 Pagrindinis žymėjimas 6.6.3.2 Žymėjimo pavyzdžiai 6.6.4 Specialieji didžiųjų pakuočių reikalavimai 6.6.4.1 Specialieji didžiųjų pakuočių iš metalo reikalavimai 6.6.4.2 Specialieji didžiųjų pakuočių iš minkštų konstrukcinių medžiagų reikalavimai 6.6.4.3 Specialieji didžiųjų pakuočių iš kietojo plastiko reikalavimai 6.6.4.4 Specialieji didžiųjų pakuočių iš pluoštinio kartono reikalavimai 6.6.4.5 Specialieji didžiųjų pakuočių iš medžio reikalavimai 6.6.5 Bandymų reikalavimai 6.6.5.1 Bandymų atlikimas ir jų dažnumas 6.6.5.2 Pasiruošimas bandymams 6.6.5.3 Bandymų reikalavimai 6.6.5.4 Patvirtinimas ir bandymų ataskaita 6.7 Vežiojamųjų cisternų ir JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC) projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.7.1 Taikymo sritis ir bendrosios nuostatos 6.7.2 Vežiojamųjų cisternų, skirtų 1 ir 3–9 klasių medžiagoms vežti, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.7.2.1 Apibrėžimai 6.7.2.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai 6.7.2.3 Projektavimo kriterijai 6.7.2.4 Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis 6.7.2.5 Valdymo įranga 6.7.2.6 Dugno angos 6.7.2.7 Saugos įtaisai 6.7.2.8 Slėgio mažinimo įtaisai 6.7.2.9 Slėgio mažinimo įtaisų nustatymas 6.7.2.10 Lydieji saugikliai 6.7.2.11 Trūkiosios membranos 6.7.2.12 Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba 6.7.2.13 Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas 6.7.2.14 Slėgio mažinimo įtaisų išvadai 6.7.2.15 Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas 6.7.2.16 Pripildymo lygio rodymo įtaisai 6.7.2.17 Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai 6.7.2.18 Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.7.2.19 Bandymai 6.7.2.20 Žymėjimas 6.7.3 Vežiojamųjų cisternų, skirtų neatšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.7.3.1 Apibrėžimai 6.7.3.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai 6.7.3.3 Projektavimo kriterijai 6.7.3.4 Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis 6.7.3.5 Valdymo įranga 6.7.3.6 Dugno angos 6.7.3.7 Slėgio mažinimo įtaisai 6.7.3.8 Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba 6.7.3.9 Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas 6.7.3.10 Slėgio mažinimo įtaisų išvadai 6.7.3.11 Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas 6.7.3.12 Pripildymo lygio rodymo įtaisai 6.7.3.13 Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai 6.7.3.14 Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.7.3.15 Bandymai 6.7.3.16 Žymėjimas 6.7.4 Vežiojamųjų cisternų, skirtų vežti atšaldytas suskystintas dujas, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.7.4.1 Apibrėžimai 6.7.4.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai 6.7.4.3 Projektavimo kriterijai 6.7.4.4 Mažiausias cisternos korpuso sienelių storis 6.7.4.5 Valdymo įranga 6.7.4.6 Slėgio mažinimo įtaisai 6.7.4.7 Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba ir jų nustatymas 6.7.4.8 Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas 6.7.4.9 Slėgio mažinimo įtaisų išvadai 6.7.4.10 Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas 6.7.4.11 Pripildymo lygio rodymo įtaisai 6.7.4.12 Vežiojamųjų cisternų atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai 6.7.4.13 Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.7.4.14 Bandymai 6.7.4.15 Žymėjimas 6.7.5 JT daugiaelemenčių dujų konteinerių (MEGC), skirtų vežti neatšaldytas dujas, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.7.5.1 Apibrėžimai 6.7.5.2 Bendrieji projektavimo ir konstrukcijos reikalavimai 6.7.5.3 Valdymo įranga 6.7.5.4 Slėgio mažinimo įtaisai 6.7.5.5 Slėgio mažinimo įtaisų pralaidumo geba 6.7.5.6 Slėgio mažinimo įtaisų žymėjimas 6.7.5.7 Slėgio mažinimo įtaisų išvadai 6.7.5.8 Slėgio mažinimo įtaisų išdėstymas 6.7.5.9 Pripildymo lygio rodymo įtaisai 6.7.5.10 MEGC konteinerių atramos, rėmai, kėlimo ir tvirtinimo įtaisai 6.7.5.11 Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.7.5.12 Bandymai 6.7.5.13 Žymėjimas 6.8 Cisterninių vagonų, nuimamųjų cisternų, cisterninių konteinerių ir keičiamųjų cisterninių kėbulų (keičiamųjų cisterninių talpyklų), kurių korpusas pagamintas iš metalinių medžiagų, bei sekcinių vagonų ir daugiaelemenčių MEGC dujų konteinerių konstrukcijos, įrangos, konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimo, bandymų ir žymėjimo reikalavimai 6.8.1 Taikymo sritis 6.8.2 Visoms klasėms keliami reikalavimai 6.8.2.1 Konstrukcija 6.8.2.2 Įranga 6.8.2.3 Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.8.2.4 Bandymai 6.8.2.5 Žymėjimas 6.8.2.6 Cisternoms, kurios suprojektuotos, pagamintos ir išbandytos pagal atitinkamus standartus, keliami reikalavimai 6.8.2.7 Cisternoms, kurios suprojektuotos, pagamintos ir išbandytos nesilaikant standartų, keliami reikalavimai 6.8.3 Specialiosios 2 klasės medžiagų taisyklės 6.8.3.1 Korpusų konstrukcija 6.8.3.2 Įranga 6.8.3.3 Konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.8.3.4 Bandymai 6.8.3.5 Žymėjimas 6.8.3.6 Sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti laikantis tam tikrų standartų, keliami reikalavimai 6.8.3.7 Sekciniams vagonams ir MEGC konteineriams, kurie suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti nesilaikant standartų, keliami reikalavimai 6.8.4 Specialiosios taisyklės 6.8.5 Cisterninių vagonų ir cisterninių konteinerių, kuriems nustatytas ne mažesnis kaip 1 MPa (10 bar) bandymo slėgis, korpusų medžiagoms ir konstrukcijai, taip pat cisterniniams vagonams ir cisterniniams konteineriams, kurie skirti 2 klasės suskystintoms dujoms vežti, keliami reikalavimai 6.8.5.1 Konstrukcinės medžiagos ir korpusai 6.8.5.2 Bandymų reikalavimai 6.8.5.3 Smūginio tąsumo nustatymas 6.8.5.4 Nuorodos į taikytinus standartus 6.9 Reikalavimai, keliami iš pluoštu sustiprinto plastiko (PSP) pagamintų cisterninių konteinerių, įskaitant keičiamuosius cisterninius kėbulus (keičiamąsias cisternines talpyklas), projektavimui, konstrukcijai, įrangai, konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimui, bandymams ir žymėjimui 6.9.1 Bendrosios nuostatos 6.9.2 Konstrukcija 6.9.3 Įrangos dalys 6.9.4 Bandymai ir konstrukcinio pavyzdžio tvirtinimas 6.9.5 Bandymai 6.9.6 Žymėjimas 6.10 Siurbiamųjų slėginių cisternų atliekoms konstrukcijos, įrangos, tvirtinimo, bandymų ir žymėjimo reikalavimai 6.10.1 Bendrosios nuostatos 6.10.2 Konstrukcija 6.10.3 Įranga 6.10.4 Bandymai 6.11 Biriųjų krovinių konteinerių projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.11.1 Apibrėžimai 6.11.2 Taikymo sritis ir bendrosios taisyklės 6.11.3 KSK nuostatas atitinkančių ir biriesiems kroviniams vežti naudojamų konteinerių projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 6.11.4 Biriųjų krovinių konteinerių, kurie pagal KSK nuostatas nelaikomi konteineriais, projektavimo, konstrukcijos ir bandymų reikalavimai 7 dalis Vežimo, pakrovimo ir iškrovimo bei krovinio tvarkymo taisyklės 7.1 Bendrosios taisyklės 7.2 Krovinio vienetų vežimo taisyklės 7.3 Suverstinių krovinių vežimo taisyklės 7.3.1 Bendrosios nuostatos 7.3.2 Suverstinių krovinių vežimo pagal 7.3.1.1 skirsnio a punkto nuostatas papildomosios taisyklės 7.3.3 Suverstinių krovinių vežimo pagal 7.3.1.1 skirsnio b punkto nuostatas specialiosios taisyklės 7.4 Krovinių vežimo cisternose taisyklės 7.5 Pakrovimo ir iškrovimo bei krovinio tvarkymo taisyklės 7.5.1 Bendrosios nuostatos 7.5.2 Bendrasis krovimas 7.5.3 Saugusis atstumas 7.5.4 Atsargumo priemonės vežant maisto produktus, plataus vartojimo prekes ir pašarus 7.5.5 (rezervuota) 7.5.6 (rezervuota) 7.5.7 (rezervuota) 7.5.8 Valymas iškrovus 7.5.9 (rezervuota) 7.5.10 (rezervuota) 7.5.11 Papildomosios kai kurių klasių ar krovinių taisyklės 7.6 Skubiojo krovinio išsiuntimo taisyklės 7.7 Rankinis ir kelioninis bagažas Neoficialioji RID dalis Plastikinių talpyklų bandymų reikalavimai 1.1 skyrius Galiojimo ir taikymo sritis 1.1.1 Struktūra RID taisyklės suskirstytos į septynias dalis; dalis sudaro skyriai, šiuos – poskyriai ir skirsniai (žr. turinį). Tam tikrą dalį žymintis skaitmuo kartu yra ir skyriaus, poskyrio bei skirsnio numerio sudedamoji dalis, pvz., 4 dalies 2 skyriaus 1 poskyris žymimas skaičiumi „4.2.1“. 1.1.2 Galiojimo sritis I priede išdėstytos vykdomosios taisyklės, nurodytos Vienodųjų tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais sutarties taisyklių (CIM) 4 straipsnio d punkte ir 5 straipsnio 1 dalies

1. a)punkte. Sutrumpintai jos vadinamos „RID“ (Règlement concernant le transport international ferroviaire des marchandises dangereuses – Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės). RID objektas:
2. a)pavojingieji kroviniai, kurių tarptautinis vežimas yra draudžiamas;
3. b)pavojingieji kroviniai, kurių tarptautinis vežimas yra leidžiamas, ir tokiems kroviniams galiojančios taisyklės (įskaitant jų netaikymo atvejus), ypač reglamentuojančios: - krovinių priskyrimą (klasifikaciją), įskaitant priskyrimo kriterijus ir su tuo susijusius bandymus; - pakuočių naudojimą (įskaitant bendrąjį pakavimą); - cisternų naudojimą (įskaitant jų turinį); - krovinio siuntimo procedūras (įskaitant siuntų ir riedmenų žymėjimą bei ženklinimą, dokumentus, privalomuosius duomenis ir įrašus); - pakuočių ir cisternų konstrukciją, bandymų ir tvirtinimo tvarką; - riedmenų naudojimą (įskaitant pakrovimą, bendrąjį krovimą ir iškrovimą). 1.1.3 Taisyklių netaikymas 1.1.3.1 Taisyklių, susijusių su vežimo būdu, netaikymo atvejai RID taisyklės netaikomos:
4. a)kai pavojinguosius krovinius veža privatūs asmenys, jei šie kroviniai yra supakuoti mažmeninei prekybai arba skirti asmeniniam naudojimui, buičiai, laisvalaikiui ar sportinei veiklai, su išlyga, kad buvo imtasi priemonių, kurios normaliomis vežimo sąlygomis neleistų vežamoms medžiagoms pasklisti. Pavojingieji kroviniai, esantys IBC konteineriuose, didžiosiose pakuotėse ar cisternose, nelaikomi supakuotais mažmeninės prekybos tikslams;
5. b)neaprašytiems RID įrenginiams ar prietaisams, kurių vidaus konstrukcijoje ar veikimo elementuose yra pavojingų medžiagų, su sąlyga, kad buvo imtasi priemonių, kurios normaliomis vežimo sąlygomis neleistų vežamoms medžiagoms pasklisti;
6. c)vežimams, kuriuos vykdo įmonės, nes jie susiję su pagrindine jų veikla, tokia kaip medžiagų tiekimas į antžemines ir požemines statybvietes ar išvežimas iš jų, arba vežimams, susijusiems su matavimo, remonto ar priežiūros darbais, jei vežamų medžiagų kiekis neviršija 450 l vienai pakuotei ir neperžengia didžiausio leistinojo kiekio ribų, nustatytų 1.1.3.6 skirsnyje. Be to, būtina imtis priemonių, kurios normaliomis vežimo sąlygomis neleistų vežamoms medžiagoms ištekėti ar išbyrėti. Vežant 7 klasės krovinius, RID taisyklės taikomos visais atvejais. Ši išimtinė nuostata netaikoma vežimams, kuriuos vidinio ar išorinio tiekimo tikslams vykdo tokios įmonės;
7. d)specialiosios paskirties tarnybų atliekamiems ar jų kontroliuojamiems vežimams;
8. e)vežimams ekstremalių situacijų metu, kai reikia gelbėti žmonių gyvybę ar apsaugoti aplinką, su sąlyga, kad bus imamasi visų priemonių vežimo saugumui užtikrinti. Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.1.2 punktą. 1.1.3.2 Taisyklių netaikymas vežant dujas RID taisyklės netaikomos vežant:
9. a)riedmenų talpyklose esančias dujas, kurios skirtos jiems užvesti ir varyti ar jų specialiai įrangai eksploatuoti (pvz., šaldymo įrenginiams);
10. b)dujas vežamų transporto priemonių degalų bakuose; čiaupas tarp degalų bako ir variklio turi būti uždarytas, o elektrinis kontaktas nutrauktas;
11. c)2.2.2.1 skirsnyje aprašytas A ir O grupių dujas, jei esant 15 oC temperatūrai dujų slėgis talpykloje arba cisternoje neviršija 200 kPa (2 bar), o dujos vežimo metu išlieka dujinio būvio; ši nuostata galioja visų rūšių talpykloms ir cisternoms, taip pat įrenginių ar prietaisų dalims;
12. d)dujas, esančias įrangos dalyse, kurios skirtos transporto priemonėms eksploatuoti (pvz., ugnies gesintuvuose ar dujų pripildytose transporto priemonės padangose, kurios laikomos atsarginėmis dalimis arba vežamos kaip krovinys);
13. e)specialioje vagonų įrangoje esančias dujas, reikalingas šiai įrangai eksploatuoti vežant (šaldymo įrenginiuose, žuvų talpyklose, šildymo aparatuose ir t. t.), taip pat ir tame pačiame vagone vežant atsargines tokių įrenginių talpyklas ir nevalytas tuščias keičiamąsias talpyklas;
14. f)nevalytas tuščias stacionariąsias slėgines talpyklas, jei visos jų angos, išskyrus slėgio mažinimo įtaisus (jei tokie yra), sandariai uždarytos;
15. g)dujas, esančias maisto produktuose ar gėrimuose. 1.1.3.3 Taisyklių netaikymas vežant skystuosius degalus RID taisyklės netaikomos vežant riedmenų degalų bakuose esančius degalus, kurie reikalingi jiems varyti ar jų specialiai įrangai (pvz., šaldymo įrenginiams) eksploatuoti. Vežant uždaromasis čiaupas tarp variklio ir motociklo ar motorinio dviračio bako su degalais turi būti užsuktas; be to, šie motociklai ir motoriniai dviračiai turi būti sukrauti statmenai ir apsaugoti, kad neapvirstų. 1.1.3.4 Taisyklių netaikymas, kai galioja specialiosios taisyklės arba kai pavojingieji kroviniai supakuoti ribotais kiekiais 1.1.3.4.1 Pagal 3.3 skyriuje aprašytas specialiąsias taisykles tam tikrų pavojingųjų krovinių vežimui iš dalies arba visiškai netaikomos RID taisyklės. RID nuostatos negalioja, kai 3.2 skyriaus A lentelės 6 skiltyje ties atitinkamos pavojingosios medžiagos pavadinimu įrašyta nuoroda į specialiąją taisyklę. 1.1.3.4.2 Taisyklės gali būti netaikomos ir kai kuriems ribotais kiekiais supakuotiems pavojingiesiems kroviniams, jei jie atitinka 3.4 skyriuje pateiktus reikalavimus. Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.1.2 punktą. 1.1.3.5 Taisyklių netaikymas nevalytoms tuščioms pakuotėms RID taisyklės netaikomos nevalytoms tuščioms pakuotėms, įskaitant IBC konteinerius ir didžiąsias pakuotes, kuriose buvo laikomos 2, 3, 4.1, 5.1, 6.1, 8 ir 9 klasių medžiagos, jei tik buvo imtasi reikiamų priemonių galimai grėsmei išvengti. Grėsmė nekils tuo atveju, jei bus imtasi priemonių 1–9 klasių medžiagų keliamam pavojui pašalinti. 1.1.3.6 Didžiausias leistinasis krovinio kiekis vienam vagonui ar didžiajam konteineriui 1.1.3.6.1 (rezervuota) 1.1.3.6.2 (rezervuota) 1.1.3.6.3 Jei pagal 1.1.3.1 skirsnio c punkto reikalavimus pavojingieji kroviniai, priklausantys tai pačiai vežimo kategorijai, vežami tame pačiame vagone ar didžiajame konteineryje, privaloma laikytis toliau pateiktos lentelės 3 skiltyje nurodytų didžiausio viename vagone ar didžiajame konteineryje vežamo krovinio kiekio apribojimų. Vežimo katego-rija Medžiagos arba gaminiai Pakavimo grupė arba klasifikacinis kodas (klasif. grupė) arba JT Nr. Didžiausias leistinasis kiekis vežti viename vagone arba didžiajame konteineryje 0 1 klasė: 1.1 L, 1.2 L, 1.3 L, 1.4 L, JT Nr. 0190 3 klasė: JT Nr. 3343 4.2 klasė: I pakavimo grupei priskirtos medžiagos 4.3 klasė: JT Nr. 1183, 1242, 1295, 1340, 1390, 1403, 1928, 2813, 2965, 2968, 2988, 3129, 3130, 3131, 3134, 3148, 3396, 3398 ir 3399 5.1 klasė: JT Nr. 2426 6.1 klasė: JT Nr. 1051, 1613, 1614, 2312 ir 3294 6.2 klasė: JT Nr. 2814 ir 2900 7 klasė: JT Nr. 2912–2919, 2977, 2978, 3321–3333 9 klasė: JT Nr. 2315, 3151, 3152 ir 3432, taip pat ir prietaisai, turintys tokių medžiagų arba mišinių, bei nevalytos tuščios pakuotės, kuriose buvo laikomos šios vežimo kategorijos medžiagos, išskyrus pakuotes, priskirtas JT Nr. 2908 0 1 I pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys 0 vežimo kategorijos, taip pat šių klasių medžiagos ir gaminiai: 1 klasė: 1.1 B–1.1 Ja), 1.2 B–1.2 J, 1.3 C, 1.3 G, 1.3 H, 1.3 J ir 1.5Da) 2 klasė: T, TCa), TO, TF, TOC ir TFC grupės aerozoliniai purkštuvai: C, CO, FC, T, TF, TC, TO, TFC ir TOC grupės 4.1 klasė: JT Nr. 3221–3224 5.2 klasė: JT Nr. 3101–3104 20 2 II pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys 0, 1 arba 4 vežimo kategorijų, taip pat šių klasių medžiagos ir gaminiai 1 klasė: 1.4 B–1.4 G ir 1.6 N 2 klasė: F grupė aerozoliniai purkštuvai: F grupė 4.1 klasė: JT Nr. 3225–3230 5.2 klasė: JT Nr. 3105–3110 6.1 klasė: III pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai 9 klasė: JT Nr. 3245 333 3 III pakavimo grupei priskirtos medžiagos ir gaminiai, neatitinkantys 0, 2 arba 4 vežimo kategorijų, taip pat šių klasių medžiagos ir gaminiai: 2 klasė: A ir O grupės aerozoliniai purkštuvai: A ir O grupės 8 klasė: JT Nr. 2794, 2795, 2800 ir 3028 9 klasė: JT Nr. 2990 ir 3072 1000 4 1 klasė: 1.4 S 4.1 klasė: JT Nr. 1331, 1345, 1944, 1945, 2254 ir 2623 4.2 klasė: JT Nr. 1361 ir 1362, III pakavimo grupė 7 klasė: JT Nr. 2908–2911 9 klasė: JT Nr. 3268 taip pat nevalytos tuščios pakuotės, kuriose buvo laikomos pavojingosios medžiagos, išskyrus 0 vežimo kategoriją atitinkančias medžiagas. neribojama
16. a)Didžiausias medžiagų, kurių JT Nr. 0081, 0082, 0084, 0241, 0332, 0482, 1005 ir 1017, kiekis, leidžiamas vežti viename vagone ar didžiajame konteineryje, yra 50 kg. Šioje lentelėje apibrėžimas „didžiausias leistinasis kiekis vienam vagonui ar didžiajam konteineriui“ reiškia: - gaminių bruto masę, kg (vežant 1 klasės gaminius – sprogstamosios medžiagos neto masę, kg); - kietųjų medžiagų, suskystintų dujų, atšaldytų suskystintų dujų ir ištirpintų dujų neto masę, kg; - vežant skysčius ir suspaustas dujas – talpyklos nominaliąją talpą litrais (žr. 1.2.1 poskyryje pateiktus apibrėžimus). 1.1.3.6.4 Jei skirtingoms vežimo kategorijoms priklausantys pavojingieji kroviniai vežami tame pačiame vagone ar didžiajame konteineryje, jų bendrasis kiekis negali viršyti 1000, - 1 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 50, - lentelės
17. a)išnašoje pateiktų 1 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 20, - 2 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 3 ir - 3 vežimo kategorijai priklausančių medžiagų ir gaminių kiekį padauginus iš 3. 1.1.3.6.5 Šiame skirsnyje neatsižvelgiama į pavojinguosius krovinius, kuriems pagal 1.1.3.2–1.1.3.5 skirsnius RID taisyklės netaikomos. 1.1.4 Kitų taisyklių taikymas 1.1.4.1 Bendrosios nuostatos 1.1.4.1.1 Pavojingųjų krovinių įvežimą į valstybės COTIF sutarties dalyvės teritoriją gali reglamentuoti įvairios nuostatos arba draudimai, kurie buvo priimti dėl priežasčių, nesusijusių su vežimo saugumu. Apie šias nuostatas ar draudimus turi būti atitinkamu būdu paskelbta. 1.1.4.1.2 Be RID nuostatų, taikomų vežimui, kuris apibrėžiamas Tarptautinio vežimo geležinkeliais sutarties (COTIF) 3 straipsnio 3 dalyje, būtina laikytis taip pat ir specialiųjų nacionalinių bei tarpvalstybinių pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais arba vandens keliais taisyklių, jei tik jos neprieštarauja RID nuostatoms. 1.1.4.1.3 Be to, privaloma laikytis muitinės taisyklių ir kitų administracinių nuostatų (žr. Vienodųjų taisyklių CIM 25 straipsnio 1 dalį). Be šiame priede nurodytų įrašų ir pažymėjimų, būtina dėti siuntimo žymas važtaraštyje bei pristatyti kitus lydraščius, kurie yra numatyti administracinėse nuostatose. 1.1.4.2 Vežimas kelių rūšių transportu, apimantis vežimą jūra arba oru 1.1.4.2.1 Siuntos, konteineriai, vežiojamosios cisternos ir cisterniniai konteineriai bei vagonai, prikrauti to paties krovinio siuntų, atitinkantys ne visas RID nustatytas siuntų pakavimo, bendrojo pakavimo, žymėjimo ir ženklinimo arba didžiųjų pavojingumo ženklų tvirtinimo ar ženklinimo oranžinėmis lentelėmis ar juostomis taisykles, bet atitinkantys IMDG kodekso arba ICAO techninių instrukcijų reikalavimus, gali būti vežami kelių rūšių transportu, apimančiu vežimą jūra ar oru, laikantis tokių sąlygų:
18. a)siuntos turi būti pažymėtos ir paženklintos pavojingumo ženklais pagal IMDG kodeksą arba ICAO technines instrukcijas, jei užrašai ant jų ir pavojingumo ženklai neatitinka RID reikalavimų;
19. b)į vieną siuntą kartu pakuojant kelias pavojingąsias medžiagas, taikomi IMDG kodekso arba ICAO techninių instrukcijų reikalavimai;
20. c)vežant krovinius kelių rūšių transportu, apimančiu vežimą jūra, siuntos, konteineriai, vežiojamosios cisternos ir cisterniniai konteineriai bei vagonai, prikrauti paties krovinio siuntų, turi būti paženklinti didžiaisiais pavojingumo ženklais (plakatais) ir pažymėti pagal IMDG kodekso 5.3 skyriaus nuostatas, jei jie nebuvo paženklinti pavojingumo ženklais (plakatais) arba oranžiniais skiriamaisiais ženklais pagal RID 5.3 skyriaus reikalavimus. Taip turi būti ženklinamos ir nevalytos tuščios vežiojamosios cisternos ir cisterniniai konteineriai, vežami į valymo vietą. Ši išimtis netaikoma kroviniams, kurie pagal RID klasifikuojami kaip pavojingieji 1–8 klasės kroviniai, tačiau nelaikomi pavojingais pagal IMDG kodekso arba ICAO techninių instrukcijų nuostatas. 1.1.4.2.2 (rezervuota) Pastaba. Apie vežimą laikantis 1.1.4.2.1 punkto reikalavimų žr. taip pat 5.4.1.1.7 punktą. Apie vežimą konteineriais žr. taip pat 5.4.2 poskyrį. 1.1.4.3 Jūrų transportui patvirtintų vežiojamųjų cisternų naudojimas Vežiojamosios cisternos, neatitinkančios 6.7 arba 6.8 skyrių reikalavimų, tačiau pagamintos ir patvirtintos pagal IMDG kodekso (žr. 29–98 priedą) nuostatas (įskaitant laikinąsias nuostatas) iki 2003 m. sausio 1 d., gali būti naudojamos iki 2009 m. gruodžio 31 d., jei jos atitinka IMDG kodekse (žr. 29–98 priedą) aprašytus bandymų reikalavimus ir visiškai atitinka IMDG kodekso (žr. 30-00 priedą) 3.2 skyriaus 12 ir 14 skiltyse nurodytas instrukcijas. Po 2009 m. gruodžio 31 d. cisternas bus leidžiama toliau naudoti, jei jos atitiks IMDG kodekso bandymų reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad bus laikomasi ir 3.2 skyriaus 10 ir 11 skilčių bei RID 4.2 skyriaus instrukcijų. 1.1.4.4 Mišrusis vežimas Pavojingieji kroviniai gali būti vežami kelių rūšių transportu (mišrusis vežimas), laikantis tokių reikalavimų: Mišriajam vežimui skirtos kelių transporto priemonės bei jomis vežami kroviniai privalo atitikti Europos sutarties dėl pavojingųjų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) nuostatas. Tačiau draudžiama vežti: - 1 klasės sprogstamąsias medžiagas, priklausančias A suderinamumo grupei (JT Nr. 0074, 0133, 0114, 0129, 0130, 0135, 0224 ir 0473); - 4.1 klasės savaime reaguojančias medžiagas, kurioms būtina temperatūros kontrolė (JT Nr. 3231–3240); - 5.2 klasės organinius peroksidus, kuriems būtina temperatūros kontrolė (JT Nr. 3111–3120); - 8 klasės sieros trioksidą, turintį daugiau kaip 99,95 % sieros, vežamą be inhibitorių cisternose (JT Nr. 1829). Pastaba. Dėl didžiųjų pavojingumo ženklų (plakatų) tvirtinimo ant platforminių vagonų, naudojamų mišriajam vežimui, žr. 5.3.1.3 skirsnį. Dėl įrašų važtaraštyje ir pridedamų raštiškų instrukcijų pagal ADR 5.4.3 poskyrį žr. 5.4.1.1.9 punktą. 1.1.4.5 Vežimas ne geležinkeliu 1.1.4.5.1 Jei vagonas, naudojamas kroviniui vežti pagal RID nuostatas, vieną vežimo maršruto dalį buvo vežamas ne geležinkeliu, šiai vežimo maršruto daliai taikomi tik tie nacionaliniai arba tarptautiniai teisės aktai, kurie galioja vežant pavojinguosius krovinius tos rūšies transportu, kuriuo vežamas minėtas vagonas. 1.1.4.5.2 Atitinkamos šalys COTIF sutarties dalyvės gali susitarti minėtai vežimo maršruto daliai, kurią vagonas vežamas ne geležinkeliu, taikyti RID taisykles, kurias prireikus papildytų kitos nuostatos, jei toks valstybių COTIF sutarties dalyvių susitarimas neprieštarauja tarptautinėms sutartims dėl pavojingųjų krovinių vežimo tos rūšies transportu, kuriuo atitinkamą vežimo maršruto dalį bus vežamas vagonas. Toji šalis Sutarties dalyvė, kuri parodo iniciatyvą pasirašyti atitinkamą susitarimą, privalo pranešti apie tai Centrinei įstaigai, kuri informuotų ir kitas valstybes nares.1) 1.2 skyrius Apibrėžimai ir matavimo vienetai 1.2.1 Apibrėžimai 1 pastaba. Šiame poskyryje pateikiami visi bendrieji ir specialieji apibrėžimai. 2 pastaba. Šio poskyrio apibrėžimuose vartojamos sąvokos, kurios yra konkretaus apibrėžimo objektas, pateikiamos kursyvu. RID taisyklėse vartojami apibrėžimai reiškia: A ADR – Europos sutartis dėl tarptautinio pavojingųjų krovinių vežimo keliais, įskaitant specialiuosius susitarimus, kuriuos yra pasirašiusios visos su vežimu susijusios valstybės. Aerozolinis purkštuvas (aerozolis) – vienkartinė talpykla, pagal 6.2.4 poskyrio reikalavimus pagaminta iš metalo, stiklo ar plastiko, kurioje yra suspaustų, suskystintų ar ištirpintų dujų su skysta, pastos ar miltelių pavidalo medžiaga ar be jos, su purškimo įtaisu, kuriuo galima išpurkšti talpyklos turinį kaip kietų ar skystų dalelių suspensiją dujose, kaip putas, pastą ar miltelius arba kaip skystį ar dujas. Aerozolis – žr. aerozolinis purkštuvas. Apkala – išorinė pakuotė, turinti kiaurą (neakliną) paviršių. Apsauginė pakuotė – speciali pakuotė, į kurią dedama pažeista, nekokybiška ar nesandari pavojingųjų krovinių siunta arba išsipylusios ar prasisunkusios pavojingosios medžiagos, kurios vežamos perpakuoti ar pašalinti. Apsauginis IBC konteineris (metaliniams IBC konteineriams) – IBC konteineris su papildomąja apsauga nuo smūgių. Tai gali būti, pvz., daugiasluoksnė (sluoksniuotoji) konstrukcija, dvigubų sienelių konstrukcija arba rėminė konstrukcija su metalinėmis grotelėmis. Apsauginis vožtuvas – automatinis slėgio veikiamas spyruoklinis įtaisas, skirtas apsaugoti cisterną nuo neleistino vidinio viršslėgio. Atliekos – medžiagos, tirpalai, mišiniai arba gaminiai, kurių nenumatoma tiesiogiai naudoti, tačiau jie vežami perdirbti, palaidoti arba pašalinti sudeginant ar kitais būdais sunaikinti. Atnaujintasis IBC konteineris – metalinis, kietojo plastiko arba sudėtinis IBC konteineris:
21. a)kuris gaunamas iš taisyklių neatitinkančio tipo konteinerio pagaminus reikalavimus atitinkančio JT tipo konteinerį arba
22. b)kuris gaunamas taisyklių neatitinkančio JT tipo konteinerį perdirbus į kitą taisykles atitinkančio tipo konteinerį. Atnaujintajam IBC konteineriui taikomos tos pačios RID taisyklės, kaip ir naujam to paties tipo IBC konteineriui (žr. konstrukcinio tipo apibrėžimą 6.5.4.1.1 punkte). Atnaujintoji pakuotė – pakuotė, ypač:
23. a)metaliniai būgnai,
24. i)nuvalyti taip, kad jų konstrukcinė medžiaga įgautų pradinę išvaizdą, pašalinant visas ankstesnio turinio liekanas, nuvalant korozijos išėstas vidinio ir išorinio paviršiaus vietas, pašalinant išorinį dažų sluoksnį ir ženklinimus;
25. ii)ištiesinti iki pradinės jų formos ir kontūrų, ištiesinant bei užtaisant užlankus (jei tokie yra) ir pakeičiant visus nuimamuosius tarpiklius, ir iii) išvalyti ir prieš perdažymą patikrinti, išbrokuojant pakuotę su matoma taškine korozija ar pastebimai suplonėjusiomis sienelėmis, fiziškai nusidėvėjusiomis metalinėmis dalimis, pažeistais sriegiais ar uždarymo įtaisais, kitais akivaizdžiais trūkumais;
26. b)plastikiniai būgnai ar kanistrai:
27. i)nuvalyti taip, kad jų konstrukcinė medžiaga atgautų pradinę išvaizdą, pašalinant visas ankstesnio turinio liekanas, išorinį dažų sluoksnį ir ženklinimus;
28. ii)pakeičiant nuimamuosius tarpiklius, kurie nėra neatskiriama pakuotės dalis; iii) išvalyti ir patikrinti, išbrokuojant pakuotę su akivaizdžiais defektais, tokiais kaip įtrūkiai, raukšlės, plyšiai, pažeisti sriegiai ar uždarymo įtaisai ar kiti didesni pažeidimai. Atvirasis konteineris – konteineris atviru viršumi arba plokščioji talpykla. Atvirasis vagonas – vagonas su šoninėmis, priekinėmis bei galinėmis sienomis arba be jų, su atviru kraunamuoju paviršiumi. Avarinė temperatūra – nutrūkus temperatūros kontrolei susidariusi temperatūra, kuriai esant būtina imtis avarinių priemonių. B Balionas – kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa ne didesnė kaip 150 litrų. Balionų ryšulys – balionų grupė, kurie vienas su kitu sutvirtinti ir tarpusavyje sujungti vamzdiniu kolektoriumi ir vežami kaip nedalomas vienetas. Bendroji talpa neturi viršyti 3000 litrų; jei balionų ryšuliai skirti 2 klasės (pagal 2.2.2.1.3 punktą T grupės) toksiškoms dujoms vežti, bendroji talpa apribojama iki 1000 litrų. Bandymo slėgis – slėgis, kuriam esant atliekamas pirminis arba periodinis slėgio bandymas [žr. taip pat projektinis, ištuštinimo, išpylimo, pripildymo ir didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis)]. Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. Bandymų ir kriterijų vadovas – JT pavojingųjų krovinių vežimo rekomendacijų 4-asis atnaujintas leidimas, Bandymų ir kriterijų vadovas, kurį išleido Jungtinės Tautos (ST/SG/AC.10/11/Rev.4). Bendrinis pavadinimas – apibrėžta medžiagų ar gaminių grupė (žr. 2.1.1.2 skirsnio B, C ir D raides). Biriųjų krovinių konteineris – talpykla (įskaitant esamus įdėklus arba vidines dangas), skirta vežti kietas medžiagas, tiesiogiai susiliečiančias su talpykla. Apibrėžimas neapima pakuočių, IBC konteinerių, didžiųjų pakuočių ir cisternų. Biriųjų krovinių konteineris: - yra tvirtas ir pakankamai atsparus, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai, - sukonstruotas pirmiausia tam, kad palengvintų krovinių vežimą viena ar keliomis transporto priemonėmis, neperkraunant jų, - turi įtaisus, palengvinančius krovinio valdymą, - yra ne mažesnės kaip 1,0 m3 talpos. Biriųjų krovinių konteinerių pavyzdžiai: konteineriai, jūriniai biriųjų krovinių konteineriai, kaušai, suverstinių krovinių bunkeriai, keičiamieji kėbulai (keičiamosios talpyklos), piltuvo formos konteineriai, riedamieji konteineriai, krovininiai vagonų skyriai. Būgnas – cilindro formos pakuotė su plokščiu ar išgaubtu viršumi ir apačia, iš metalo, pluoštinio kartono, plastmasės, faneros ar kitos tinkamos medžiagos. Ši sąvoka tinka ir kitokios formos pakuotėms, pvz., apvalioms su kūgio formos kakliuku arba kibiro formos pakuotėms. Medinės statinės ar kanistrai į šį apibrėžimą neįeina. C Cisterna – rezervuaras, turintis valdymo ir konstrukcinę įrangą. Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7.4.1 skirsnį. Cisterninio konteinerio, vežiojamosios cisternos arba cisterninio vagono naudotojas – įmonė, kurios vardu naudojamas cisterninis konteineris, vežiojamoji cisterna ar cisterninis vagonas. Cisterninis konteineris – konteinerio apibrėžimą atitinkantis vežimo įrenginys, kurį sudaro cisternos korpusas ir įrangos dalys, įskaitant įtaisus, kuriais galima perkelti cisterninį konteinerį, iš esmės nekeičiant jo pusiausvyros; skirtas vežti dujų, skysčio, miltelių ar granulių pavidalo medžiagas, jo talpa didesnė nei 0,45 m3 (450 litrų), jei jis naudojamas 2 klasės pavojingosioms dujoms vežti. Pastaba. IBC konteineriai, atitinkantys 6.5 skyriaus reikalavimus, nelaikomi cisterniniais konteineriais. Cisterninis vagonas – vagonas, skirtas skystoms, dujinėms, miltelių ar granulių pavidalo medžiagoms vežti, sudarytas iš kėbulo su viena ar daugiau cisternų, jų įrangos dalių ir rėmo su konstrukcinėmis dalimis (važiuokle, lingėmis, smūgio ir traukos įrenginiais, stabdžiais ir užrašais ant jų). Pastaba. Cisterniniais vagonais laikomi ir vagonai su nuimamosiomis cisternomis. Cisternos korpusas – cisternos apvalkalas ir dugnas, kurie apgaubia medžiagą (įskaitant angas ir jų dangčius). 1 pastaba. Talpykloms šis apibrėžimas netaikomas. 2 pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. D Darbinis slėgis – pilnoje slėginėje talpykloje susidaręs suspaustų dujų slėgis, esant standartinei 15 oC temperatūrai. Pastaba. Dėl cisternų žr. didžiausio darbinio slėgio apibrėžimą. Daugiaelementis dujų konteineris (MEGC konteineris) – vežimo įrenginys, kurį sudaro keli elementai, sujungti tarpusavyje vamzdiniu kolektoriumi ir įmontuoti į rėmą. MEGC konteinerio elementais laikomi balionai, didieji balionai, slėginiai būgnai ir balionų ryšuliai bei 2 klasės dujoms vežti skirtos cisternos, kurių talpa didesnė nei 450 litrų. Pastaba. Dėl JT MEGC konteinerių žr. 6.7 skyrių. Daugkartinio naudojimo pakuotė – pakuotė, kurioje apžiūros metu nebuvo rasta jokių defektų, dėl kurių ji negalėtų sėkmingai išlaikyti veikimo bandymo; ši sąvoka apima ir tokias pakuotes, kurios pakartotinai pripildomos tokių pačių arba panašių suderinamų medžiagų ir vežamos per rūšiavimo punktus, kuriuos kontroliuoja krovinio siuntėjas. Dengiamasis konteineris – atvirasis konteineris su apdangalu kroviniui apsaugoti. Dengiamasis vagonas – atvirasis vagonas, turintis apdangalą kroviniui apsaugoti. Dengtasis konteineris – visiškai uždaras konteineris su nenuimamuoju stogu, stacionariomis šoninėmis ir priekinėmis bei galinėmis sienomis bei dugnu. Ši sąvoka apima ir konteinerius su nuimamuoju stogu, jei vežimo metu stogas uždarytas. Dengtasis vagonas – vagonas tvirtomis arba lanksčiomis sienomis ir stogu. Dėžė – stačiakampė ar daugiakampė pakuotė aklinomis sienomis, pagaminta iš metalo, natūralios medienos, faneros, apdorotosios medienos, pluoštinio kartono, plastiko ar kitų tinkamų medžiagų. Nedidelės angos, skirtos patogesniam kėlimui ir atidarymui ar tiesiog atitinkančios klasifikacinius reikalavimus, leidžiamos tik tuo atveju, jei jos neturi įtakos pakuotės vientisumui vežimo metu. Didbalionis – besiūlis kilnojamasis slėginis indas, kurio talpa 150–3000 litrų. Didysis konteineris:
29. a)konteineris, kurio talpa didesnė nei 3,0 m3;
30. b)KSK nuostatas atitinkantis konteineris, kurio keturių apatinių išorinių kampų ribojamas pagrindo plotas: - ne mažesnis kaip 14 m2 (150 kv. pėdų) arba - ne mažesnis kaip 7 m2 (75 kv. pėdos), jei jo viršutiniai kampai yra apkalti. Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį. Didžiausiasis darbinis slėgis (viršlėgis) – didžiausia iš šių verčių:
31. a)didžiausias efektinis slėgis, leidžiamas cisternos pripildymo metu (didžiausiasis pripildymo slėgis);
32. b)didžiausias efektinis slėgis, leidžiamas cisternos išpylimo metu (didžiausias išpylimo slėgis);
33. c)pripildomos medžiagos (įskaitant galbūt esančias kitas dujas) sukeltas efektinis viršslėgis cisternoje esant aukščiausiai darbinei temperatūrai. Jei 4.3 skyriuje nenurodyta kitaip, šio darbinio slėgio (viršslėgio) skaitinė vertė negali būti mažesnė už pripildomos medžiagos (absoliutųjį) garų slėgį esant 50 oC temperatūrai. Tačiau cisternų su apsauginiais vožtuvais (su trūkiąja membrana arba be jos), išskyrus cisternas 2 klasės suslėgtoms, suskystintoms arba ištirpintoms dujoms vežti, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) turi būti lygus nustatytam šių apsauginių vožtuvų reakcijos slėgiui (žr. taip pat projektinis, išpylimo, pripildymo ir bandymo slėgis). 1 pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. 2 pastaba. Dėl uždarųjų kriogeninių talpyklų žr. 6.2.1.3.3.5 punkto pastabą. Didžiausias leistinasis krovinio kiekis (minkštiesiems IBC konteineriams) – didžiausia krovinio neto masė, kuriai suprojektuotas IBC konteineris ir kuriai vežti jis patvirtintas. Didžiausioji neto masė – vienos pakuotės turinio didžiausioji grynoji masė arba vidinių pakuočių ir jų turinio masių suma kilogramais. Didžiausioji bruto masė:
34. a)(visų rūšių IBC konteinerių, išskyrus minkštuosius): IBC konteinerio korpuso, jo valdymo įrangos arba konstrukcinės įrangos masių ir didžiausios neto masės suma;
35. b)(cisternų): pačios cisternos korpuso ir didžiausio leistinojo krovinio masių suma. Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. Didžiausioji talpa – didžiausias talpyklų ar pakuočių, įskaitant didžiąsias pakuotes ir IBC konteinerius, vidinis tūris, išreikštas m3 arba litrais. Didžioji pakuotė – iš išorinės pakuotės sudaryta pakuotė su gaminiais arba vidinėmis pakuotėmis:
36. a)kuri tinka mechanizuotam kėlimui ir
37. b)kurios neto masė didesnė nei 400 kg arba kurios talpa viršija 450 litrų, bet yra ne didesnė nei 3,0 m3. Dujos – medžiaga,
38. a)kurios garų slėgis esant 50 oC temperatūrai viršija 300 kPa (3 bar) arba
39. b)kuri esant 20 oC temperatūrai ir normaliam 100,3 kPa slėgiui yra visiškai dujinio pavidalo. Dujų balionėlis – žr. mažoji dujų talpykla E EN (standartas) – Europos standartizacijos komiteto (CEN, 36, rue de Stassart, B-1050 Bruxelles) paskelbtas Europos standartas. G Gavėjas – gavėjas pagal vežimo sutartį. Jei pagal galiojančias vežimo sutarties nuostatas gavėjas yra trečiasis asmuo, tai pastarasis laikomas gavėju ir RID taisyklėse. Jei vežama nesudarius vežimo sutarties, tai gavėju laikoma įmonė, kuri perima atvežtus pavojinguosius krovinius. Geležinkelių infrastruktūra – visi geležinkeliai (bėgių keliai) ir stacionarieji įrenginiai, reikalingi geležinkelių transporto eismui ir eismo saugumui. Geležinkelių infrastruktūros naudotojas – bet kuri viešoji įstaiga arba įmonė, kuriai pavesta kurti ir išlaikyti geležinkelių infrastruktūrą, vadovauti jos veiklai ir saugumo sistemoms. GHS (Globally Harmonized System of Classification and Labelling of Chemicals – Pasaulinė darnioji cheminių medžiagų klasifikavimo ir ženklinimo sistema) – Jungtinių Tautų dokumente ST/SG/AC.10/30 paskelbta pasaulinė darnioji sistema cheminiams produktams klasifikuoti ir ženklinti. I IBC – žr. IBC konteineriai IBC konteineris – kietoji arba minkštoji vežti tinkama pakuotė, kuri neaprašoma 6.1 skyriuje ir
40. a)kurios talpa:
41. i)ne didesnė kaip 3,0 m3 (3000 l), jei ji skirta kietoms ir skystoms II ir III pakavimo grupės medžiagoms;
42. ii)ne didesnė kaip 1,5 m3, jei ji skirta kietoms I pakavimo grupės medžiagoms vežti minkštuosiuose, plastikiniuose, sudėtiniuose, pluoštinio kartono ir mediniuose IBC konteineriuose; iii) ne didesnė kaip 3,0 m3, jei ji skirta kietoms I pakavimo grupės medžiagoms vežti metaliniuose IBC konteineriuose;
43. iv)ne didesnė kaip 3,0 m3, jei ji skirta 7 klasės radioaktyviosioms medžiagoms vežti,
44. b)kuri tinka mechanizuotam kėlimui;
45. c)kuri išlaiko apkrovas, atsirandančias kėlimo darbų ir vežimo metu, ir tai patvirtina 6.5 skyriuje aprašyti bandymai. (žr. taip pat minkštieji IBC konteineriai, mediniai IBC konteineriai, kartoniniai IBC konteineriai, sudėtiniai IBC konteineriai su vidine plastmasine talpykla, metaliniai IBC konteineriai ir kietieji plastikiniai IBC konteineriai). 1 pastaba. Cisterniniai konteineriai, atitinkantys 6.7 arba 6.7 skyriaus reikalavimus, nelaikomi IBC konteineriais. 2 pastaba. IBC konteineriai, atitinkantys 6.5 skyriaus reikalavimus, RID taisyklėse nelaikomi konteineriais. ICAO techninės instrukcijos – Pavojingųjų krovinių saugaus vežimo oro keliais techninės instrukcijos, Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos (Čikaga, 1944) 18 priedo papildymas; išleido Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO), Monrealis. IMDG kodeksas – Tarptautinis pavojingųjų krovinių vežimo jūrų laivais kodeksas, Tarptautinės sutarties dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (1974, SOLAS sutartis) A dalies VII skyriaus taikymo nuostatos; išleido Tarptautinė jūrų transporto organizacija (IMO), Londonas. Įmonė – kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo, siekiantis ar nesiekiantis pelno, bet koks žmonių susivienijimas ar asociacija, turinti juridinio asmens statusą arba jo neturinti, bei kiekviena valstybinė įstaiga, kuri arba pati turi juridinio asmens statusą, arba priklauso institucijai, turinčiai juridinio asmens statusą. Inspekcijos įstaiga – kompetentingosios institucijos patvirtinta nepriklausoma inspekcijos ir tikrinimo įstaiga. ISO (standartas) – Tarptautinės standartizacijos organizacijos paskelbtas tarptautinis standartas (ISO, 1, rue de Varembé, CH-1204 Ženeva 20). Išorinė pakuotė – sudėtinės ar mišriosios pakuotės išorinė apsauga, įskaitant absorbuojančias medžiagas ir pamušalus, būtinus vidinėms talpykloms ar vidinėms pakuotėms apgaubti ir apsaugoti. Išpylimo (ištuštinimo) slėgis – didžiausias slėgis, kuris faktiškai susidaro išpilant medžiagas iš cisternos (žr. taip pat projektinis slėgis, pripildymo slėgis, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) ir bandymo slėgis). J JT tipinės taisyklės – taisyklės, pateikiamos JT pavojingųjų krovinių vežimo rekomendacijų 13-ojo atnaujinto leidimo priede; leidėjas – JT (ST/SG/AC.10/1/Rev.13). JT Nr. – keturženklis skaičius, žymintis medžiagas ir gaminius pagal JT tipines taisykles. Jūrinis biriųjų krovinių konteineris – konteineris suverstiniams kroviniams, daugiausia skirtas periodiškai vežti krovinius iš jūroje esančių įrenginių ir į juos bei iš vienų įrenginių į kitus. Jūrinis biriųjų krovinių konteineris projektuojamas ir gaminamas pagal atvirojoje jūroje naudojamų jūrinių konteinerių tvirtinimo direktyvas, kurias priėmė Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) dokumentu SC/Circ.860. K Kanistras – metalinė arba plastikinė pakuotė, stačiakampio arba daugiakampio skerspjūvio, turinti vieną arba daugiau angų. Keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla) – keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla) laikomas cisterniniu konteineriu. Keičiamasis kėbulas (keičiamoji talpykla) – tai konteineris, kuris pagal Europos standartą EN 283 (1991 m. redakcija) pasižymi tokiomis ypatybėmis: - mechaninio tvirtumo požiūriu tinkamas vežti tik vagonuose arba kelių transporto priemonėse, vežant sausumos keliais arba keltu, - nekraunamas su kitomis talpyklomis rietuve, - konstrukcijoje numatytais įtaisais gali būti nukeltas nuo transporto priemonės ant atraminių kojelių ir vėl pakeltas. Pastaba. Konteinerio sąvoka neapima nei įprastinių pakuočių, nei IBC konteinerių, cisterninių konteinerių ar vagonų. Kėlimo įranga (minkštiesiems IBC konteineriams) – kroviniui pakelti skirtas diržas, kilpa, ąsa ar rėmas, pritvirtinti prie IBC konteinerio korpuso arba sukonstruoti iš paties IBC konteinerio korpuso. Kietieji plastikiniai IBC konteineriai – IBC konteineriai, sudaryti iš kieto plastikinio korpuso, kuris gali turėti konstrukcinę ir atitinkamą valdymo įrangą. Kietoji medžiaga:
46. a)medžiaga, kurios lydymosi temperatūra ar lydymosi pradžios temperatūra, esant 101,3 kPa slėgiui, yra aukštesnė nei 20 oC, arba
47. b)medžiaga, kuri yra neskysta pagal ASTM D 4359-90 bandymą arba yra klampi pagal 2.3.4 poskyryje aprašytus bandymus takumui nustatyti (penetrometrinis bandymas). Kietoji vidinė talpykla (sudėtinių IBC konteinerių) – talpykla, kuri būdama tuščia išlaiko savo įprastinę formą be uždarymo įtaisų ir neprilaikoma išorinio apvalkalo. Bet kuri vidinė talpykla, kuri nėra „kieta“, priskiriama prie „minkštųjų“ talpyklų. k. n. grupė (konkrečiai nenurodyta) – bendrinis pavadinimas medžiagoms, mišiniams, tirpalams ar gaminiams, kurie:
48. a)nėra konkrečiai įvardyti 3.2 skyriaus A lentelėje ir
49. b)turi tokių cheminių, fizikinių ir (arba) pavojingų savybių, kurios atitinka k. n. grupės klasę, klasifikacinį kodą, pakavimo grupę ir pavadinimą. Kokybės užtikrinimas – sisteminė stebėjimo ir kontrolės programa, kurią taiko kiekviena organizacija ar įstaiga siekdama, kad praktikoje būtų laikomasi RID numatytų saugumo reikalavimų. Kompetentingoji institucija – institucija ar kitokia įstaiga, kuri kiekvienoje valstybėje paskiriama kompetentingoji tam tikram atvejui pagal nacionalinę tos valstybės teisę. Konstrukcinė įranga
50. a)cisterninio vagono cisternoje: cisternos korpuso išorėje ir viduje pritvirtinti standūs elementai, tvirtinimo arba apsaugos detalės;
51. b)cisterninio konteinerio cisternoje: cisternos korpuso išorėje ir viduje pritvirtinti standūs elementai, tvirtinimo, apsaugos arba stabilizavimo detalės; Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
52. c)sekcinio vagono arba MEGC konteinerio elementuose: cisternos arba talpyklos korpuso išorėje pritvirtinti standūs elementai, tvirtinimo, apsaugos arba stabilizavimo detalės;
53. d)IBC konteineryje (išskyrus minkštuosius IBC konteinerius): armavimo, tvirtinimo, kėlimo, apsauginiai arba korpuso stabilizavimo elementai (įskaitant padėklo pagrindą, skirtą sudėtiniams IBC konteineriams su vidine plastikine talpykla). Konstrukcinis plienas – plienas, kurio mažiausiasis atsparumas tempimui lygus nuo 360 N/mm2 iki 440 N/mm2. Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. Konteineris – vežimui skirtas įrenginys (rėminė konstrukcija arba panašus įtaisas), kuris: - pasižymi ilgalaikėmis savybėmis ir todėl yra pakankamai atsparus bei tinka pakartotiniam naudojimui, - sukonstruotas būtent tam, kad palengvintų krovinių vežimą viena ar keliomis transporto rūšimis neperkraunant paties krovinio, - turi įtaisų, palengvinančių jo tvirtinimą bei kėlimą, ypač keičiant riedmenis; - taip sukonstruotas, kad būtų lengviau jį pripildyti ir ištuštinti. (žr. taip pat dengiamasis konteineris, dengtasis konteineris, didysis konteineris, mažasis konteineris ir atvirasis konteineris). Kontrolinė temperatūra – aukščiausia temperatūra, kuriai esant galima vežti organinį peroksidą arba savaime reaguojančią medžiagą. Krizinė temperatūra – temperatūra, virš kurios medžiaga negali būti skysto būvio. Kriogeninė talpykla – kilnojamoji termiškai izoliuota slėginė talpykla atšaldytoms suskystintoms dujoms vežti, kurios talpa ne daugiau kaip 1000 litrų. Krovinio vienetas – galutinis pakavimo operacijos produktas, kurį sudaro siųsti paruošta pakuotė, didžioji pakuotė ar IBC konteineris ir jų turinys. Ši sąvoka apima ir dujoms skirtus slėginius indus, atitinkančius šiame poskyryje pateiktą apibrėžimą, bei gaminius, kuriuos dėl jų dydžio, masės ar formos galima vežti nesupakuotus arba ant pavažų, su apkala ar kėlimo įrenginiuose. Ši sąvoka netaikoma nei suverstiniams kroviniams, nei cisternose vežamoms medžiagoms. Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį. KSK (CSC) – Tarptautinė konteinerių saugumo konvencija (Ženeva, 1972), paskutinė redakcija, išleido Tarptautinė jūrų transporto organizacija (IMO) Londone. L Lengva metalinė pakuotė – pakuotė, kurios skerspjūvis yra apskritimo, elipsės, stačiakampio ar daugiakampio (taip pat ir kūgio) formos, bei pakuotė su kūginiu kakleliu ar kibiro formos pakuotė, pagaminta iš plono metalo, kurio storis mažesnis nei 0,5 mm (pvz., iš baltosios skardos), plokščiu arba išgaubtu dugnu ir dangčiu, su viena ar daugiau angų, neatitinkanti būgno ar kanistro apibrėžimų. Liepsnusis komponentas (aerozolinis purkštuvas ir mažoji dujų talpykla ) – dujos, kurios užsiliepsnoja esant normaliam oro slėgiui, arba medžiaga ar skystas jos ruošinys, kurių pliūpsnio temperatūra neviršija 100 oC. M Maišas – minkšta pakuotė, pagaminta iš popieriaus, polimerinės plėvelės, tekstilės, austinių ar kitų tinkamų medžiagų. Mažasis konteineris – konteineris, kurio talpa nuo 1,0 m3 iki 3,0 m3. Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį. Mažoji dujų talpykla (dujų balionėlis) – vienkartinė talpykla su dujomis ar dujų mišiniu, veikiama slėgio. Gali būti su purškimo vožtuvu arba be jo. Medinė statinė – pakuotė iš natūralios medienos, apvalaus skerspjūvio, išgaubtomis sienelėmis, sudaryta iš šulų, dugno ir dangčio, sutvirtina lankais. Mediniai IBC konteineriai – IBC konteineriai, sudaryti iš kieto arba išardomo medinio korpuso su vidiniu įdėklu (bet be vidinės pakuotės) ir iš atitinkamos valdymo ir konstrukcijos įrangos. MEGC – žr. daugiaelementis dujų konteineris. Metalinis IBC konteineris – IBC konteineris, kuris sudarytas iš metalinio korpuso ir tinkamos valdymo bei konstrukcinės įrangos. Minkštasis IBC konteineris – IBC konteineris, kurį sudaro tinkamą valdymo įrangą bei kėlimo įtaisus turintis korpusas, pagamintas iš plėvelės, austinės medžiagos ar kitos minkštos medžiagos bei iš panašių medžiagų derinio, jei būtina, su vidine danga ar įdėklu. Mišrioji pakuotė – pakuotė, vežimo tikslams sudaryta iš vienos ar daugiau vidinių pakuočių, kurios sudėtos į išorinę pakuotę, kaip nurodyta 4.1.3.1 skirsnyje. Pastaba. Mišriosios pakuotės „vidinė dalis“ visada vadinama vidine pakuote, o ne vidine talpykla. Stiklinis balionas – tokios vidinės pakuotės pavyzdys. Mišrusis vežimas – vežimas ir kelių transporto priemonėmis, ir geležinkelio vagonais. N Neautomatinis ventiliacinis vožtuvas – apačioje ištuštinamų cisternų vožtuvas, sujungtas su dugno vožtuvu, atidaromu tik vėdinimo tikslams pakraunant ar iškraunant cisterną. Nedalomasis krovinys – bet koks krovinys, kurį atsiunčia tik vienas siuntėjas; jam paliekama teisė į išskirtinį didžiojo konteinerio naudojimą, o visi krovos darbai vyksta pagal siuntėjo arba gavėjo nurodymus. Pastaba. Atitinkama sąvoka, taikoma 7 klasei, yra „išskirtinis naudojimas“ (žr. 2.2.7.2 skirsnį). Nelaidžioji pakuotė – pakuotė, nelaidi sausoms medžiagoms, įskaitant vežimo metu susidarančias kietų medžiagų dulkes. Nominalioji talpyklos talpa – nominalusis talpykloje esančios pavojingosios medžiagos tūris litrais. Nominalioji suspaustoms dujoms skirtų balionų talpa turi atitikti baliono talpą, apskaičiuotą vandeniui. Nuimamoji cisterna – specialiesiems vagono įtaisams pritaikyta cisterna, kurią galima nuimti tik atleidus tvirtinimo priemones. Nuolatinė kietojo IBC konteinerio priežiūra – reguliariai atliekami darbai, susiję su metaliniais, kietojo plastiko arba sudėtiniais IBC konteineriais:
54. a)valymas;
55. b)konteinerio uždarymo įtaisų (įskaitant tarpiklius), taip pat ir valdymo įrangos nuėmimas ir pritvirtinimas ar pakeitimas pagal pradinę gamintojo specifikaciją, su sąlyga, kad bus patikrintas IBC konteinerio sandarumas; arba
56. c)konstrukcinės įrangos, kuri tiesiogiai neskirta pavojingajam kroviniui talpinti arba išpylimo slėgiui palaikyti, atnaujinimas, kad konteineris vėl atitiktų patvirtintą konstrukcinį tipą (pvz., atraminių kojų arba kėlimo įtaisų reguliavimas), su sąlyga, kad nebus neigiamai paveikta IBC konteinerio kaip talpyklos funkcija. Nuolatinė minkštojo IBC konteinerio priežiūra – reguliariai atliekami darbai, susiję su minkštaisiais plastikiniais IBC konteineriais arba IBC konteineriais iš tekstilės:
57. a)valymas arba
58. b)atskiriamųjų komponentų, pavyzdžiui, atskiriamųjų įdėklų ir uždarymo įtaisų keitimas kitomis dalimis, atitinkančiomis pradines gamintojo specifikacijas, su sąlyga, kad šie darbai neigiamai nepaveiks minkštojo IBC konteinerio kaip talpyklos funkcijos ir nepakeis jo konstrukcinio tipo. P Pakavimo grupė – grupė, kuriai pakavimo tikslams priskiriamos medžiagos, atsižvelgiant į vežimo metu keliamą pavojų. Pakavimo grupėms priskiriama (išsamiau žr. 2 dalį): I pakavimo grupė: labai pavojingos medžiagos; II pakavimo grupė: pavojingos medžiagos; III pakavimo grupė: mažai pavojingos medžiagos. Pastaba. Kai kurie gaminiai, turintys pavojingų medžiagų, taip pat priskiriami tam tikrai pakavimo grupei. Pakuotė – talpyklos ir visi kiti komponentai bei medžiagos, be kurių talpykla negalėtų atlikti talpinimo funkcijos (žr. taip pat išorinė pakuotė, apsauginė pakuotė, lengvoji metalinė pakuotė, IBC konteineris, didžioji pakuotė, vidinė pakuotė, sudėtinė pakuotė (plastikinė), sudėtinė pakuotė (stiklinė, porcelianinė, keraminė), atnaujintoji pakuotė, nelaidžioji pakuotė, tarpinė pakuotė, rekonstruotoji pakuotė, daugkartinio naudojimo pakuotė ir mišrioji pakuotė). Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį. Pakuotės korpusas (visų rūšių IBC konteinerių, išskyrus sudėtinius IBC konteinerius) – pati talpykla, įskaitant angas ir jų uždarymo sistemas, išskyrus valdymo įrangą. Pakuotojas – įmonė, sudedanti pavojinguosius krovinius į pakuotes, įskaitant didžiąsias pakuotes ir IBC konteinerius ir prireikus ruošianti siuntas vežti. Papildomoji išorinė pakuotė – apvalkalas, kurį naudoja siuntėjas vienai ar kelioms siuntoms sudėti ar jų rinkiniui sudaryti, norėdamas palengvinti jų kėlimą ar perkrovimą vežimo metu. Papildomosios pakuotės pavyzdžiai:
59. a)krovimo padėklas, ant kurio statomos ar kraunamos rietuve kelios siuntos, kurios apsaugomos apvyniojant jas plastiko juostomis, tampriąja plėvele ar terminio pakavimo plėvele arba kitomis tinkamomis priemonėmis, arba
60. b)išorinė apsauginė pakuotė, tokia kaip dėžė ar apkala. Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnyje pateiktą papildomos išorinės pakuotės apibrėžimą. Pavojingieji kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos vežti pagal RID taisykles yra draudžiama arba leidžiama tik tam tikromis sąlygomis. Pavojingoji reakcija:
61. a)degimas ir (arba) didelio šilumos kiekio išsiskyrimas;
62. b)liepsniųjų, troškiųjų, oksiduojančiųjų ir (arba) toksiškų dujų išsiskyrimas;
63. c)ėsdinančių medžiagų susidarymas;
64. d)nepatvarių medžiagų susidarymas;
65. e)pavojingas slėgio padidėjimas (tik cisternoms). Perdirbtasis plastikas – medžiaga, gauta iš naudotų pramoninių pakuočių, išvalyta ir paruošta perdirbti į naujas pakuotes. Perkrovėjas – įmonė, perkraunanti pavojinguosius krovinius į vagoną ar didįjį konteinerį. Pertvara (1 klasės medžiagoms) – metalo, plastiko ar kitos tinkamos medžiagos lakštas, dedamas į vidines, tarpines ar išorines pakuotes ir leidžiantis kompaktiškai jas suspausti. Pertvaros paviršiui leidžiama suteikti tokią formą, kad pakuotes ar gaminius būtų galima sudėti, saugiai laikyti ir atskirti vienus nuo kitų. Pliūpsnio temperatūra – žemiausia skysčio temperatūra, kuriai esant jos garai sudaro su oru liepsnųjį mišinį. Pluoštinio kartono IBC konteineriai – IBC konteineriai, kuriuos sudaro korpusas, pagamintas iš kietojo kartono, su atskirais viršutiniais ar apatiniais dangčiais arba be jų, prireikus su vidiniu įklotu (bet be vidinės pakuotės), ir su atitinkama valdymo ir konstrukcijos įranga. Polimerinis audinys (minkštiesiems IBC konteineriams) – konstrukcinė medžiaga, pagaminta iš tinkamos rūšies plastiko tempiamųjų juostų arba pavienių skaidulų. Pripildymo lygis – dujų masės ir vandens masės santykis esant 15 oC temperatūrai, kai naudojimui parengtas slėginis indas yra visiškai pripildytas (talpa). Pripildymo slėgis – didžiausias slėgis, kuris faktiškai susidaro pripildant cisterną su slėgiu (žr. taip pat projektinis slėgis, išpylimo (ištuštinimo) slėgis, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) ir bandymo slėgis). Pripildytojas – įmonė, kuri pripildo pavojingųjų krovinių cisterną (cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamąją cisterną arba cisterninį konteinerį), sekcinį vagoną arba MEGC konteinerį ir (arba) vagoną, didįjį ir mažąjį konteinerį, skirtus suverstiniams kroviniams vežti. Projektinis slėgis – apskaičiuotasis slėgis, kuris atsižvelgus į vežamos medžiagos pavojingumo laipsnį gali daugiau ar mažiau nukrypti nuo darbinio slėgio, bet negali būti mažesnis už bandymo slėgį; skirtas tik cisternos korpuso sienelės storiui nustatyti, neatsižvelgiant į išorinius ar vidinius armavimo įtaisus (žr. taip pat išpylimo slėgis, pripildymo slėgis, didžiausias darbinis slėgis (viršslėgis) ir bandymo slėgis). Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. R Rekonstruotoji pakuotė – pakuotė, ypač:
66. a)metaliniai būgnai, kurie:
67. i)gaminami kaip 6.1 skyriaus reikalavimus atitinkančio JT tipo pakuotės iš šių reikalavimų neatitinkančio tipo metalinių būgnų;
68. ii)perdirbami iš vieno JT tipo pakuotės, atitinkančios 6.1 skyriaus reikalavimus, į kito tipo pakuotę, taip pat atitinkančią minėtus reikalavimus, arba iii) taisomi, pakeičiant stacionariuosius konstrukcinius elementus (pvz., nenuimamuosius dangčius);
69. b)plastikiniai būgnai, kurie:
70. i)gaunami perdirbant vieno tipo JT pakuotę į kito tipo JT pakuotę (pvz., 1H1 į 1H2) arba
71. ii)taisomi, pakeičiant įmontuotus konstrukcinius elementus. Rekonstruotiesiems būgnams taikomos tos pačios 6.1 skyriaus taisyklės kaip ir naujiems to paties tipo būgnams. Ritė (1 klasės medžiagoms) – įtaisas iš plastiko, medienos, pluoštinio kartono, metalo ar kitos tinkamos medžiagos, kurį sudaro ašis ir, jei reikia, šoninės sienelės ties abiem ašies galais. Medžiagos ir gaminiai užvyniojami ant ašies ir prireikus apsaugomi šoninėmis sienelėmis. S SADT (angl. self-accelerating decomposition temperature – savaime greitėjančio skilimo temperatūra) – žemiausia temperatūra, kuriai esant medžiaga siųsti parengtoje pakuotėje gali imti skilti savaime greitėjančios reakcijos metu. Taisyklės, kaip nustatyti SADT temperatūrą ir šilumos padidėjimo uždaroje pakuotėje pasekmes, aprašytos Bandymų ir kriterijų vadovo II dalyje. Sandariai uždaryta cisterna – skysčiams vežti skirta cisterna, kurios projektinis slėgis yra ne mažesnis kaip 4 bar, arba kietoms (miltelių ar granulių pavidalo) medžiagoms skirta cisterna, neatsižvelgiant į jos projektinį slėgį, kurios visos angos yra sandariai uždarytos ir - joje nėra apsauginių vožtuvų, trūkiųjų membranų ar panašių saugos įtaisų, vakuuminių arba neautomatinių ventiliacinių vožtuvų, kurie yra patvirtinti pagal 6.8.4 poskyryje pateikiamą TE 15 specialiąją taisyklę, arba - joje nėra apsauginių vožtuvų, trūkiųjų membranų ar panašių saugos įtaisų, tačiau yra įrengti vakuuminiai arba neautomatiniai ventiliaciniai vožtuvai, kurie patvirtinti pagal 6.8.4 poskyryje pateikiamą TE 15 specialiąją taisyklę, arba - joje yra apsauginių vožtuvų, prieš kuriuos pagal 6.8.2.2.10 punkto nuostatas įrengta trūkioji membrana, tačiau joje nėra vakuuminių arba neautomatinių ventiliacinių vožtuvų, arba - joje yra apsauginių vožtuvų, prieš kuriuos pagal 6.8.2.2.10 punkto nuostatas įrengta trūkioji membrana, bei vakuuminių arba neautomatinių ventiliacinių vožtuvų, kurie patvirtinti pagal 6.8.4 poskyryje pateikiamą TE 15 specialiąją taisyklę. Sandarumo bandymas – bandymas, kurio metu nustatomas cisternos, pakuotės ar IBC konteinerio, jų įrangos bei uždarymo įtaisų sandarumas. Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių. Sekcinis vagonas – vagonas, kurį sudaro keletas kolektoriumi sujungtų ir stacionariai prie vagono pritvirtintų elementų. Sekcinio vagono elementais laikomi: balionai, didbalioniai, slėginiai būgnai ir balionų ryšuliai bei cisternos, kurių talpa didesnė nei 450 litrų ir kurios skirtos 2 klasės dujoms vežti. Siuntėjas – įmonė, kuri pati ar per trečiuosius asmenis išsiunčia pavojinguosius krovinius. Jei krovinio vežimą reglamentuoja vežimo sutartis, siuntėju laikomas šioje sutartyje nurodytas siuntėjas. Siunta – pavienis krovinio vienetas ar keli krovinio vienetai arba pavojingųjų medžiagų krovinys, kurį siuntėjas pateikia vežti. Siuntos masė – tai siuntos bruto masė, jei nenustatyta kitaip. Siurbiamoji slėginė cisterna atliekoms – daugiausiai pavojingoms atliekoms vežti naudojamas cisterninis konteineris arba keičiamasis cisterninis kėbulas (keičiamoji cisterninė talpykla), savitos konstrukcijos arba turintis savitą įrangą, kuri palengvina atliekų pakrovimą ir iškrovimą pagal 6.10 skyriaus taisykles. Skystis – medžiaga, kurios garų slėgis 50 oC temperatūroje neviršija 300 kPa (3 bar) ir kuri esant 20 oC temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui nėra visiškai dujinio pavidalo ir:
72. a)kurios lydymosi temperatūra ar lydymosi pradžios temperatūra esant 101,3 kPa slėgiui yra ne aukštesnė kaip 20 oC,
73. b)kuri yra skysta pagal ASTM D 4359-90 bandymą arba
74. c)kuri nėra klampi pagal 2.3.4 poskyryje aprašytą bandymą medžiagos takumui nustatyti (penetrometrinį bandymą). Pastaba. Cisternoms taikomose taisyklėse skysto pavidalo medžiagos vežimu laikomas: - skysčių, atitinkančių anksčiau pateiktą apibrėžimą, vežimas arba - kietųjų medžiagų, kurios pateikiamos vežti išlydytos, vežimas. Slėginis būgnas – suvirinta vežiojama slėginė talpykla, kurios talpa 150–1000 litrų (pvz., cilindrinės talpyklos su ratukais, rutulinės talpyklos su šliaužikliais). Slėginis indas – bendrinė sąvoka, žyminti balioną, didbalionį, slėginį būgną, uždarąją kriogeninę talpyklą ir balionų ryšulį. Stacionarioji cisterna – cisterna, kurios talpa didesnė kaip 1000 litrų ir kuri yra nejudamai pritvirtinta ant vagono (šis tampa cisterniniu vagonu) arba yra tokio vagono rėmo dalis. Standartinis plienas – plienas, kurio atsparumas tempimui lygus 370 N/mm2, o garantuotas pailgėjimas trūkus sudaro 27 %. Sudėtinė pakuotė (plastikinė) – pakuotė, sudaryta iš vidinės plastikinės talpyklos ir išorinės pakuotės (metalo, pluoštinio kartono, faneros ir pan.). Taip surinkta pakuotė yra nedalomas vienetas, kurį galima pripildyti, sandėliuoti, vežti ar ištuštinti. Pastaba. žr. pastabą prie Sudėtinė pakuotė (stiklinė, porcelianinė, keraminė). Sudėtinė pakuotė (stiklinė, porcelianinė ar keraminė) – pakuotė, kurią sudaro iš stiklo, porceliano ar keramikos pagaminta vidinė talpykla ir išorinė pakuotė (iš metalo, medienos, pluoštinio kartono, plastiko, putplasčio ir t. t.). Taip surinkta pakuotė yra nedalomas vienetas, kurį galima pripildyti, sandėliuoti, vežti ar ištuštinti. Pastaba. Sudėtinės pakuotės vidinė dalis paprastai vadinama vidine talpykla. Pvz., 6HA1 sudėtinės pakuotės (plastikinės) vidinė dalis yra būtent tokia vidinė talpykla, nes be išorinės pakuotės ji negali atlikti talpinimo funkcijos, todėl ji nėra vidinė pakuotė. Sudėtinis IBC konteineris su plastikine vidine talpykla – IBC konteineris, sudarytas iš kieto išorinio apvalkalo, į kurį įdėta plastikinė vidinė talpykla kartu su valdymo arba kita konstrukcijos įranga. Jis pagamintas taip, kad vidinė talpykla ir išorinis apvalkalas, juos surinkus, sudaro vientisą kompleksą, kurį galima pripildyti, sandėliuoti, vežti ar ištuštinti. Susidaręs slėgis – slėginiame inde esančios medžiagos slėgis, esant temperatūros ir difuzijos pusiausvyrai. Sutaisytasis IBC konteineris: metalinis, kietasis plastikinis arba sudėtinis IBC konteineris, kuris dėl smūgio poveikio ar dėl kitos priežasties (pvz., korozijos, suaižėjimo ar kitų sumažėjusio tvirtumo požymių palyginti su išbandytu konstrukciniu tipu) buvo taip restauruotas, kad jis vėl atitinka išbandytąjį konstrukcinį tipą ir gali išlaikyti konstrukcinio tipo bandymus. RID taisyklėse sudėtinio IBC konteinerio kietos vidinės talpyklos keitimas talpykla, atitinkančia pradines gamintojo nustatytas specifikacijas, laikomas taisymu. Tačiau ši sąvoka neapima nuolatinės kietojo IBC konteinerio priežiūros. Kietasis plastikinis IBC konteineris ir sudėtinio IBC konteinerio vidinė talpykla netaisomi. Minkštieji IBC konteineriai netaisomi, jei jų taisyti neleidžia kompetentingoji institucija. Suverstinių krovinių vežimas – nesupakuotų kietųjų medžiagų ar gaminių vežimas vagonuose ar konteineriuose; ši sąvoka netaikoma kroviniams, kurie vežami kaip krovinio vienetai, ir medžiagoms, kurios vežamos cisternose. T Taisyklių laikymosi garantija (radioaktyviosioms medžiagoms) – sistemingoji priemonių programa, kurią taiko kompetentingoji institucija, norėdama užtikrinti praktinį RID taisyklių laikymąsi. Talpykla – rezervuaras, į kurį galima sudėti ir jame laikyti medžiagas bei gaminius, įskaitant ir visas uždarymo priemones. Ši sąvoka neapima cisternų. (žr. taip pat slėginė talpykla, vidinė talpykla). Talpykla (1 klasei) – kaip vidinė ir tarpinė pakuotė naudojamos dėžės, balionai, skardinės, būgnai, bidonai arba tūtos su įvairių tipų uždarymo įtaisais. Tarpinė pakuotė – pakuotė, esanti tarp vidinių pakuočių arba gaminių ir išorinės pakuotės. TATENA (IAEA) – Tarptautinė atominės energetikos agentūra (IAEA, p/d 100, A-1400 Wien). Techninis pavadinimas – pripažintas cheminis medžiagos pavadinimas, kai kuriais atvejais biologinis ar kitoks pavadinimas, kuris paprastai vartojamas mokslo ir technikos žinynuose, žurnaluose ir įvairiuose tekstuose (žr. 3.1.2.8.1.1 punktą). U Uždarymo įtaisas – įtaisas, skirtas talpyklos angai uždaryti. V Vagonas – geležinkelių transporto priemonė be variklio, savais ratais riedanti geležinkelio bėgiais, skirta kroviniams vežti. Vagono krovinys – išskirtinis vagono naudojimas, nesvarbu, ar vagono krovos talpa išnaudojama visiškai, ar tik iš dalies. Pastaba. Atitinkamas 7 klasei taikomas apibrėžimas yra „išskirtinis naudojimas“ (žr. 2.2.7.2 skirsnį). Vakuuminis vožtuvas – automatinis slėgio veikiamas spyruoklinis įtaisas, skirtas apsaugoti cisterną nuo neleistino itin mažo vidinio slėgio. Valdymo įranga
75. a)cisternos: pripildymo ir išpylimo įtaisai, ventiliacijos, apsaugos, šildymo ir termoizoliacijos įrenginiai bei kontroliniai matavimo prietaisai; Pastaba. Dėl vežiojamųjų cisternų žr. 6.7 skyrių.
76. b)sekcinio vagono arba MEGC konteinerio elementų: pripildymo ir ištuštinimo įtaisai, įskaitant ir vamzdinio kolektoriaus sistemą, apsaugos įrenginiai bei kontroliniai matavimo prietaisai;
77. c)IBC konteinerio: pripildymo ir išpylimo įtaisai, taip pat slėgio mažinimo arba ventiliacijos įranga, apsaugos, šildymo, termoizoliacijos įrenginiai ir kontroliniai matavimo prietaisai. Vežėjas – įmonė, kuri vykdo vežimą pagal vežimo sutartį arba be jos. Vežimas – pavojingųjų krovinių vietos pakeitimas, įskaitant su vežiojimu susijusį pavojingųjų krovinių laikymą ir prastovą vagonuose, cisternose ir konteineriuose prieš pakeičiant vietą, keičiant vietą ir ją pakeitus. Ši sąvoka apima ir laikiną pavojingųjų krovinių iškrovimą, keičiant vežimo rūšį ar vežimo priemonę (perkrovimas). Šiuo atveju galioja sąlyga, kad važtos dokumentai, pagal kuriuos nustatoma krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta, pateikiami jų pareikalavus ir kad laikinosios prastovos metu siuntos ir cisternos neatidaromos (išskyrus kompetentingųjų institucijų vykdomos kontrolės atvejus). Pastaba. Dėl radioaktyviųjų medžiagų žr. 2.2.7.2 skirsnį. Vežiojamoji cisterna – įvairios paskirties cisterna, naudojama 2 klasės dujoms vežti, kurios talpa didesnė nei 450 litrų, atitinkanti 6.7 skyriuje arba IMDG kodekse pateiktą apibrėžimą ir 3.2 skyriaus A lentelės 10 skiltyje nurodyta kartu su vežiojamųjų cisternų instrukcija (T kodas). Vidinė pakuotė – pakuotė, kuriai vežti būtina išorinė pakuotė. Vidinė talpykla – talpykla, kuriai būtina išorinė pakuotė, kad ji galėtų atlikti talpinimo funkciją. Vidinis įdėklas – atskira kamera arba maišas, dedami į pakuotę, didžiąją pakuotę ar IBC konteinerį (bet ne korpuso dalis), įskaitant jų angų uždarymo įtaisus. 1.2.2 Matavimo vienetai 1.2.2.1 RID taisyklėse vartojami šie matavimo vienetai2): Dydis SI matavimo vienetas3) Papildomas matavimo vienetas Matavimo vienetų santykis Ilgis m (metras) - - Plotas m2 (kvadratinis metras) - - Tūris m3 (kubinis metras) I4) (litras) 1 l = 10-3 m3 Laikas s (sekundė) min (minutė) 1 min = 60 s h (valanda) 1 h = 3600 s d (diena) 1 d = 86 400 s Masė kg (kilogramas) g (gramas) 1 g = 10-3kg t (tona) 1 t = 103kg Tankis kg/m3 kg/l 1 kg/l = 1 03 kg/m3 Temperatūra K (kelvinas) °C (Celsijaus laipsnis) 0°C = 273,15 K Temperatūrų skirtumas K (kelvinas) °C (Celsijaus laipsnis) 1 °C = 1 K Jėga N (niutonas) - 1 N = 1 kg·m/s2 Slėgis Pa (paskalis) bar (baras) 1 Pa = 1 N/m2 1 bar = 105Pa Mechaninis tempimas N/m2 N/mm2 1 N/mm2 = 1 MPa Darbas J (džaulis) kWh (kilovatvalandė) 1 kWh = 3,6 MJ Energija J (džaulis) 1 J = 1 N·m = 1 W·s Šilumos kiekis J (džaulis) eV (elektronvoltas) 1 eV = 0,1602·10-18 J Galia W (vatas) - 1 W = 1 J/s = 1 N·m/s Kinematinė klampa m2/s mm2/s 1 mm2/s = 10-6 m2/s Dinaminė klampa Pa·s mPa·s 1 mPa·s = 10-3 Pa·s Aktyvumas Bq (bekerelis) Dozės ekvivalentas Sv (sivertas) Matavimo vienetų dešimtainiai kartotiniai ir daliniai dešimtainiai sudaromi naudojant sudurtinių žodžių dėmenis ar simbolius, kurių reikšmės rašomos prieš vieneto pavadinimą ar simbolį: 1 000 000 000 000 000 000 = 1018 kvintilijonas eksa E 1 000 000 000 000 000 = 1015 kvadrilijonas peta P 1 000 000 000 000 = 1012 trilijonas tera T 1 000 000 000 = 109 milijardas giga G 1 000 000 = 106 milijonas mega M 1 000 = 103 tūkstantis kilo k 100 = 102 šimtas hekto h 10 = 101 dešimt deka da 0,1 = 10-1 dešimtoji deci d 0,01 = 10-2 šimtoji dalis centi c 0,001 = 10-3 tūkstantoji mili m 0,000 001 = 10-6 milijoninė mikro µ 0,000 000 001 = 10-9 milijardinė nano n 0,000 000 000 001 = 10-12 trilijoninė piko P 0,000 000 000 000 001 = 10-15 kvadrilijoninė femto f 0,000 000 000 000 000 001 = 10-18 kvintilijoninė ato a 1.2.2.2 Jei aiškiai nenurodyta kitaip, RID taisyklėse ženklas „%“ reiškia:
78. a)kietų ir skystų medžiagų mišiniuose, tirpaluose arba skysčio prisotintose medžiagose – procentais išreikštą masės dalį, lyginant su bendrąja mišinio, tirpalo ar prisotintos medžiagos mase;
79. b)suspaustų dujų mišiniuose, kai jie pripildomi veikiant slėgiui,– procentais išreikštą tūrio dalį, lyginant su visu dujų mišinio tūriu, arba jei dujos pripildomos pagal masę,– procentais išreikštą masės dalį, lyginant su bendrąja dujų mišinio mase;
80. c)suskystintų dujų mišiniuose, taip pat ištirpintose dujose – procentais išreikštą masės dalį, lyginant su bendrąja mišinio mase. 1.2.2.3 Talpyklos bet kokios rūšies slėgis (pvz., bandymo, vidinis, apsauginių vožtuvų atidarymo slėgis) visuomet nurodomas, turint galvoje viršslėgį (t. y. slėgį, aukštesnį už atmosferos slėgį); tuo tarpu garų slėgis visada nurodomas, turint galvoje absoliutųjį slėgį. 1.2.2.4 Jei RID taisyklės nustato talpyklos pripildymo lygį, šis taikomas 15 oC temperatūros medžiagai, jei nenurodyta kita temperatūra. 1.3 skyrius Asmenų, susijusių su pavojingųjų krovinių vežimu, instruktavimas 1.3.1 Taikymo sritis Su vežimu susijusiose įmonėse (žr. 1.4 skyrių) dirbantys asmenys, kurių darbo sritis apima pavojingųjų krovinių vežimą, kartu su reikalavimais, keliamais jų darbui ir atsakomybei dėl pavojingųjų krovinių vežimo, turi gauti ir atitinkamas instrukcijas. Instrukcijos turi apimti ir 1.10 skyriuje pateikiamas specialiąsias taisykles, susijusias su saugumo užtikrinimu vežant pavojinguosius krovinius. Pastaba. Dėl saugos patarėjų rengimo žr. 1.8.3 poskyrį. 1.3.2 Instruktavimo pobūdis Atsižvelgus į asmens atsakomybės lygį ir funkcijas, turi būti teikiamos tokio pobūdžio instrukcijos: 1.3.2.1 Įvadas Personalas turi būti supažindintas su bendrosiomis pavojingųjų krovinių vežimo taisyklių nuostatomis. 1.3.2.2 Instruktavimas pagal pareigas Personalas turi gauti išsamius nurodymus, atitinkančius jų atsakomybės lygį ir pareigas, susijusius su taisyklėmis, kurios reglamentuoja pavojingųjų krovinių vežimą. Tais atvejais, kai pavojingųjų krovinių vežimas apima multimodalinius vežimus, personalą būtina instruktuoti apie kitoms transporto rūšims taikomas taisykles. Vežėjo arba geležinkelių infrastruktūros naudotojo personalą būtina papildomai instruktuoti apie geležinkelių transporto ypatumus. Šį instruktavimą sudaro bendrasis instruktažas ir specialusis instruktažas.
81. a)Bendrasis viso personalo instruktažas: Visiems darbuotojams išaiškinamos pavojingumo ženklų ir oranžinių žymų reikšmės. Be to, darbuotojai turi būti supažindinami su pranešimo apie pažeidimus tvarka.
82. b)Specialusis įmonės personalo, tiesiogiai dalyvaujančio pavojingųjų krovinių vežime, instruktažas: Be
83. a)punkte aprašyto bendrojo instruktažo, darbuotojai turi būti mokomi ir pagal jų veiklos sritį. Specialiojo instruktažo temos, 1.3.2.2.2 punkte suskirstytos į tris grupes, dėstomos personalui pagal jo priskyrimą vienai iš trijų kategorijų (žr. 1.3.2.2.1 punktą). 1.3.2.2.1 Darbuotojai priskiriami atskiroms kategorijoms pagal šią lentelę: Kategorija Kategorijos aprašymas Personalas 1 Įmonės personalas, tiesiogiai dalyvaujantis vežant pavojinguosius krovinius Lokomotyvo mašinistai, krovinių skirstymo operatoriai arba atitinkamas pareigas einantis personalas 2 Personalas, atsakingas už pavojingųjų krovinių vežimui naudojamų vagonų techninę būklę Vagonų tikrintojai arba atitinkamas pareigas einantis personalas 3 Personalas, atsakingas už geležinkelių tarnybas ir manevrinio darbo atlikimą, bei geležinkelių infrastruktūros valdytojo personalas Traukinių dispečeriai, centralizacijos posto operatoriai, valdymo centro darbuotojai arba atitinkamas pareigas einantis personalas 1.3.2.2.2 Specialusis instruktažas privalo apimti šias temas:
84. a)Lokomotyvų mašinistams arba atitinkamas pareigas einančiam 1 kategorijos personalui: – būtinoji informacija apie traukinio sąstatą, pavojingųjų krovinių buvimą ir sąstato vietą, kurioje yra vagonas su šiais kroviniais; – pažeidimų rūšys; – veiksmai, kai dėl pažeidimų susidaro avarinė situacija, ir priemonės, kurių būtina imtis konkrečiam traukiniui bei eismui gretimuose keliuose apsaugoti. Krovinių skirstymo operatoriams arba atitinkamas pareigas einančiam 1 kategorijos personalui: – 13 ir 15 pavyzdžio manevravimo ženklų reikšmės (žr. 5.3.4.2 skirsnį); – saugieji atstumai vežant 1 klasės krovinius pagal 7.5.3 poskyrio reikalavimus; – pažeidimų nustatymas.
85. b)Vagonų tikrintojams arba atitinkamas pareigas einančiam 1 kategorijos personalui: – bandymų atlikimas pagal Susitarimo dėl geležinkelių transporto įmonių keitimosi krovininiais vagonais ir jų naudojimo (RIV) XII priedo (krovininių vagonų laikinosios techninės apžiūros sąlygos) nuostatas; – UIC atmintinės 471-3 nuostatų vykdymas (tik tiems darbuotojams, kurie atlieka 1.4.2.2.1 punkte numatytą patikrą); – pažeidimų nustatymas.
86. c)Traukinių dispečeriams, centralizacijos posto darbuotojams, valdymo centro darbuotojams arba atitinkamas pareigas einančiam 3 kategorijos personalui: – kritinių situacijų valdymas pažeidimų atvejais; – skirstymo stočių vidiniai avariniai planai pagal 1.11 skyriaus nuostatas. 1.3.2.3 Su sauga susijęs instruktavimas Atsižvelgiant į tai, kad pavojingųjų krovinių vežimo, pakrovimo ir iškrovimo metu, įvykus eismo įvykiui, gali kilti pavojus sužeisti ar pakenkti, personalas turi būti instruktuotas apie pavojingųjų krovinių keliamą grėsmę ir pavojų. Instruktavimo tikslas – informuoti personalą apie saugaus krovinio tvarkymo ir avarines priemones. 1.3.2.4 Instruktavimas, susijęs su 7 klasės medžiagomis Dirbantys su 7 klasės medžiagomis darbuotojai turi būti atitinkamai instruktuoti apie spinduliuotės keliamą pavojų, kurį jie gali patirti, taip pat apie svarbias saugos priemones, kurios sumažintų spinduliuotės poveikį ir jiems patiems, ir kitiems asmenims, kurie gali būti susiję su jų veikla. 1.3.3 Dokumentai Išsamų visų suteiktų instrukcijų aprašymą turi saugoti ir darbdavys, ir darbuotojas, kurie privalo peržiūrėti jas kiekvieną kartą prieš pradėdami naują veiklą. Kadangi taisyklės gali būti keičiamos, šias instrukcijas būtina nuolat papildyti, lankant tobulinimosi kursus. 1.4 skyrius Su sauga susijusios subjektų pareigos 1.4.1 Bendrieji saugos reikalavimai 1.4.1.1 Pavojinguosius krovinius vežantys subjektai privalo, atsižvelgdami į numatomų pavojų pobūdį ir mastą, imtis reikiamų priemonių nuostoliams išvengti, o susidarius žalai, kiek įmanoma sumažinti jos mastą. Visais atvejais jie privalo laikytis galiojančių RID nuostatų. 1.4.1.2 Iškilus tiesioginiam pavojui visuomenės saugumui, subjektai nedelsdami privalo pranešti apie tai specialiosios paskirties bei saugumo pajėgoms ir perduoti jų veiklai būtiną informaciją. 1.4.1.3 RID taisyklėse gali būti išsamiau apibrėžtos kai kurios subjektų pareigos. Su sąlyga, kad 1.4.2 ir 1.4.3 poskyriuose aprašytos pareigos bus vykdomos, valstybė Sutarties dalyvė savo nacionaliniuose teisės aktuose gali įvardytam subjektui priskirtas pareigas perduoti kitam subjektui ar kitiems subjektams, jei ji mano, kad dėl to nesumažės vežimo saugumas. Apie tokius veiksmus valstybė Sutarties dalyvė turi pranešti Centrinei įstaigai, kad ši informuotų kitas valstybes Sutarties dalyves. 1.2.1, 1.4.2 ir 1.4.3 poskyrių nuostatos apie subjektus žyminčias sąvokas ir atitinkamas jų pareigas neturi įtakos nacionaliniams teisės aktams dėl teisinių pasekmių (bausmės, atsakomybės ir t. t.), kurios kyla iš to, kad atitinkamas subjektas, pvz., juridinis asmuo, fizinis asmuo, savo atsakomybe veikiantis asmuo, yra darbdavys arba įdarbintas asmuo. 1.4.2 Pagrindinių subjektų pareigos Pastaba. Apie radioaktyviąsias medžiagas žr. taip pat 1.7.6 poskyrį. 1.4.2.1 Siuntėjas 1.4.2.1.1 Pavojingųjų krovinių siuntėjas privalo pateikti vežti tokią siuntą, kuri atitinka RID taisykles. Laikydamasis 1.4.1 poskyrio nuostatų, jis pirmiausia privalo:
87. a)įsitikinti, kad pateikiami vežti pavojingieji kroviniai yra klasifikuoti pagal RID reikalavimus ir jų nedraudžiama vežti;
88. b)pateikti vežėjui būtinus duomenis ir informaciją, taip pat ir, jei reikia, būtinus važtaraščius ir lydraščius (leidimus, patvirtinimo pažymas, pranešimus, liudijimus ir t. t.), laikydamasis pirmiausia 5.4 skyriaus ir 3.2 skyriaus A lentelės nuostatų;
89. c)naudoti tik tokias pakuotes, didžiąsias pakuotes, IBC konteinerius ir cisternas (cisterninis vagonus, sekcinius vagonus, vagonus su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamąsias cisternas, cisterninius konteinerius ir MEGC konteinerius), kuriuose leidžiama vežti atitinkamus krovinius, kurie yra tam pritaikyti ir paženklinti, laikantis RID reikalavimų;
90. d)laikytis siuntimo apribojimų ir siuntimo būdo taisyklių;
91. e)pasirūpinti, kad nevalytos ir nedegazuotos tuščios cisternos (cisterniniai vagonai, sekciniai vagonai, vagonai su nuimamosiomis cisternomis, vežiojamosios cisternos, cisterniniai konteineriai arba MEGC konteineriai) arba nevalyti tušti vagonai, didieji konteineriai ir mažieji konteineriai, skirti suverstiniams kroviniams vežti, būtų atitinkamai pažymėti ir paženklinti, o nevalytos tuščios cisternos būtų uždarytos ir nelaidžios kaip ir pilnos