BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1947), BAIGIMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS, SUTARTIS DĖL CIVILINĖS AVIACIJOS ORLAIVIŲ PREKYBOS, LIETUVOS PRISIJUNGIMO PRIE MARAKEŠO SUTARTIES, ĮSTEIGIANČIOS PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ, PROTOKOLAS, LIETUVOS RESPUBLIKOS IR JUNGTINIŲ MEKSIKOS VALSTIJŲ SUPRATIMO MEMORANDUMAS DĖL GEOGRAFINIŲ NUORODŲ APSAUGOS IR DARBO GRUPĖS DĖL STOJIMO I PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ ATASKAITA 2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublikai įsigalioja: – Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1947) – Baigiamasis dokumentas, išreiškiantis daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus, – Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos, – Lietuvos prisijungimo prie Marakešo sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją, protokolas, – Lietuvos respublikos ir Jungtinių Meksikos Valstijų supratimo memorandumas dėl geografinių nuorodų apsaugos, – Darbo grupės dėl Lietuvos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją ataskaita. ______________ PPO/GATT DOKUMENTAI, PRIE KURIŲ PRISIJUNGIA LIETUVA, STODAMA Į PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJĄ 1) BAIGIAMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS 2) PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS STEIGIMO SUTARTIS 3) Daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatai 4) Sutartis dėl žemės ūkio 5) Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo 6) Sutartis dėl tekstilės ir aprangos 7) Sutartis dėl techninių prekybos kliūčių 8) Sutartis dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių 9) Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VI straipsnio įgyvendinimo 10) Sutartis dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 straipsnio įgyvendinimo 11) Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant 12) Sutartis dėl kilmės taisyklių 13) Sutartis dėl importo licencijos tvarkos 14) Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 15) Sutartis dėl specialiųjų rinkos protekcinių (apsaugos) priemonių 16) 1B priedas. Bendrasis susitarimas dėl prekybos paslaugomis 17) 1C priedas. Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba 18) 2 priedas: Susitarimas dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos 19) 3 priedas: Prekybos politikos peržiūros mechanizmas 20) Ministrų nutarimų ir deklaracijų sąrašas 21) Ministrų nutarimai ir deklaracijos 22) Sutartis dėl civilinės aviacijos orlaivių prekybos 23) BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1947) 24) BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL MUITŲ TARIFŲ IR PREKYBOS (GATT 1994) ______________ BAIGIAMASIS DOKUMENTAS, IŠREIŠKIANTIS DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATUS Marakešas 1994 m. balandžio 15 d. 1. Vyriausybių ir Europos Bendrijų atstovai, Prekybos derybų komiteto nariai, susirinkę užbaigti daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundą, susitaria, kad Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis (šiame Baigiamajame dokumente vadinama „PPO sutartimi“), Ministrų deklaracijos ir nutarimai, Susitarimas dėl įsipareigojimų finansinių paslaugų sektoriuje, esantys kaip Baigiamojo dokumento priedai, yra derybų rezultatus atspindinti šio Baigiamojo dokumento sudėtinė dalis. 2. Pasirašydami šį Baigiamąjį dokumentą, atstovai susitaria: (

1. a)pateikti PPO sutartį svarstyti savo atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms, kad Sutartis, laikantis šalies nustatytos tvarkos, būtų patvirtinta, (
2. b)priimti Ministrų deklaracijas ir nutarimus. 3. Atstovai susitaria, kad reikalinga, jog PPO sutartį turėtų priimti visi daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo dalyviai (šiame dokumente toliau vadinami „dalyviais“), siekiant, kad ji įsigaliotų 1995 metų sausio 1 dieną arba kuo greičiau po šios datos. Ne vėliau kaip 1994 metų pabaigoje ministrai susitiks, kaip numatyta Punta del Estės Ministrų deklaracijos paskutiniame punkte, priimti sprendimų dėl rezultatų įgyvendinimo tarptautiniu mastu, taip pat ir dėl jų įsigaliojimo terminų. 4. Atstovai susitaria, kad PPO visa sutartis turi būti patvirtinta visiems dalyviams pasirašant ar kitu būdu, kaip numatyta šio dokumento XIV straipsnyje. Keliašalių prekybos sutarčių, esančių PPO sutarties 4 priede, priėmimas ir įsigaliojimas turi atitikti atitinkamos keliašalės prekybos sutarties nuostatas. 5. Prieš priimdami PPO sutartį, dalyviai, kurie nėra Bendrojo susitarimo dėl muitų ir tarifų susitariančiosios šalys, turi pirmiausia užbaigti derybas dėl jų prisijungimo prie Bendrojo susitarimo ir tapti jo susitariančiosiomis šalimis. Dalyviams, kurie iki šio Baigiamojo dokumento priėmimo dienos nėra tapę Bendrojo susitarimo susitariančiosiomis šalimis, Įsipareigojimų sąrašai nėra laikomi galutiniais ir turi būti užbaigiami vėliau prisijungiant prie Bendrojo susitarimo ir priimant PPO sutartį. 6. Šis Baigiamasis dokumentas ir prie jo pridėti tekstai Prieduose yra deponuojami Bendrojo susitarimo dėl muitų ir tarifų Susitariančiųjų Šalių generaliniam direktoriui, kuris nedelsdamas kiekvienam dalyviui pateikia šio dokumento patvirtintą kopiją. PRIIMTA Marakeše, vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtųjų metų balandžio mėnesio penkioliktą dieną vienintele kopija anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis. Tokie tekstai yra autentiški. (Parašų sąrašas pridedamas prie pasirašyti skirtos Baigiamojo dokumento sutarties kopijos.) ______________ PASAULIO PREKYBOS ORGANIZACIJOS STEIGIMO SUTARTIS Sutarties šalys, pripažindamos, kad jų prekybos ir ekonomikos ryšiai turėtų būti plėtojami siekiant kelti pragyvenimo lygį, užtikrinti visišką užimtumą ir nuolatinį realių pajamų bei mokiosios paklausos didėjimą, taip pat plėtoti prekių ir paslaugų gamybą bei plėsti jų prekybą, optimaliai naudojant pasaulio išteklius siekiant išsaugoti ir išlaikyti aplinką, laikytis tolygaus plėtojimo principo ir aktyviau taikyti tam skirtas priemones taip, kad jos atitiktų skirtingo ekonominio lygio šalių atitinkamus poreikius ir interesus, toliau pripažindamos, kad reikalingos konstruktyvios pastangos siekiant užtikrinti, kad besivystančios šalys, ypač mažiausiai išsivysčiusios, atsižvelgiant į jų ekonominės plėtros poreikius, galėtų atitinkamai dalyvauti tarptautinėje prekyboje, siekdamos prisidėti prie šių tikslų įgyvendinimo sudaro abipusiai naudingas sutartis dėl didelio tarifų ir kitų prekybos barjerų sumažinimo bei diskriminacinio tarptautinių prekybinių santykių režimo panaikinimo, dėl to nusprendė plėtoti integruotą, gyvybingesnę ir patikimesnę daugiašalę prekybos sistemą, apimančią Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos, ankstesniųjų liberalizavimo pastangų rezultatus bei visus daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatus. Pasiryžusios laikytis pagrindinių principų ir siekti tikslų, kuriais grindžiama tokia daugiašalės prekybos sistema, Sutarties šalys susitaria: I straipsnis ORGANIZACIJOS ĮSTEIGIMAS Šiuo dokumentu įsteigiama Pasaulio prekybos organizacija (toliau vadinama „PPO“). II straipsnis PPO TAIKYMO SRITIS 1. PPO nustato bendrą institucinę sistemą, reguliuojančią jos valstybių narių prekybos santykius tose srityse, kurios yra nurodytos sutartyse ir su jomis susijusiuose dokumentuose, įtrauktuose į šios Sutarties priedus. 2. Sutartys ir su jomis susiję dokumentai, įtraukti į 1, 2 ir 3 priedus (toliau vadinami „Daugiašalėmis prekybos sutartimis“) yra šios Sutarties sudėtinė dalis, privaloma visoms valstybėms narėms. 3. Sutartys ir su jomis susiję dokumentai, įtraukti 4 priede (toliau vadinami „Keliašalėmis prekybos sutartimis“), taip pat yra šios Sutarties dalis, skirta toms valstybėms narėms, kurios yra juos priėmusios, ir yra toms valstybėms narėms privalomi. Keliašalės prekybos sutartys nesukuria pareigų ir teisių toms valstybėms narėms, kurios nėra prie jų prisijungusios. 4. Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos, pateiktas 1A priede (toliau vadinamas „GATT 1994“), teisiškai skiriasi nuo 1947 metų spalio mėn. 30 dienos Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos, pridedamo prie Baigiamojo dokumento ir priimto Jungtinių Tautų Prekybos ir įdarbinimo konferencijos parengiamojo komiteto antrosios sesijos baigiamojoje dalyje, su vėliau priimtais pataisymais, papildymais ar pakeitimais (toliau vadinamo „GATT 1947“). III straipsnis PPO FUNKCIJOS 1. PPO vykdo šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių įgyvendinimą, administravimą ir veikimą bei skatina siekti minėtų tikslų, taip pat sukuria keliašalių prekybos sutarčių įgyvendinimo, administravimo ir veikimo sistemą. 2. PPO sudaro sąlygas deryboms tarp jos valstybių narių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių tais klausimais, kurie aptariami šios Sutarties prieduose esančiose sutartyse. PPO taip pat gali sukurti forumą tolesnėms deryboms tarp jos valstybių narių dėl jų daugiašalių prekybinių santykių bei tokių derybų rezultatų įgyvendinimo sistemą, jeigu taip nusprendžia Ministrų Konferencija. 3. PPO administruoja Susitarimą dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančių ginčų sprendimą (toliau vadinamas „Susitarimu dėl ginčų sprendimo“ (DSU)), kuris yra šios Sutarties 2 priede. 4. PPO administruoja Prekybos politikos peržiūros mechanizmą (toliau – TPRM), kuris yra šios Sutarties 3 priede. 5. Siekdama didesnio nuoseklumo formuojant viską apimančią ekonomikos politiką, PPO atitinkamai bendradarbiauja su Tarptautiniu valiutos fondu ir su Tarptautiniu rekonstrukcijos ir plėtros banku bei su jiems priklausančiomis agentūromis. IV straipsnis PPO STRUKTŪRA 1. Į PPO struktūrą turi įeiti iš visų valstybių narių atstovų sudaryta Ministrų Konferencija, kuri renkasi mažiausiai kartą per dvejus metus. Ministrų Konferencija vykdo PPO funkcijas ir atlieka tam reikalingus veiksmus. Ministrų Konferencija turi įgaliojimus, jeigu to prašo valstybė narė, priimti sprendimus visais klausimais, kuriuos numato bet kuri iš daugiašalių prekybos sutarčių, laikydamasi atitinkamų reikalavimų dėl sprendimų priėmimo, nustatytų šioje Sutartyje ir atitinkamose daugiašalėse prekybos sutartyse. 2. Į PPO struktūrą turi įeiti iš visų valstybių narių atstovų sudaryta Generalinė Taryba, kuri renkasi esant reikalui. Kai nevyksta Ministrų Konferencijos susirinkimai, jos funkcijas vykdo Generalinė Taryba. Generalinė Taryba taip pat vykdo šioje Sutartyje jai nustatytas funkcijas. Generalinė Taryba nustato savo reglamentą ir tvirtina pagal šio straipsnio 7 dalį numatytų komitetų reglamentą. 3. Esant reikalui Generalinė Taryba renkasi vykdyti Komiteto dėl ginčų sprendimo funkcijas, laikydamasi Susitarimo dėl ginčų sprendimo nuostatų. Komitetas dėl ginčų sprendimo gali turėti savo pirmininką ir nustatyti tokį reglamentą, kokį mano esant reikalingą toms funkcijoms vykdyti. 4. Esant reikalui Generalinė Taryba renkasi vykdyti Prekybos politikos peržiūros komiteto funkcijas, kaip nustatyta pagal Prekybos politikos peržiūros mechanizmą. Prekybos politikos peržiūros komitetas gali turėti savo pirmininką ir nustatyti tokį reglamentą, kokį mano esant reikalingą toms funkcijoms vykdyti. 5. Į PPO struktūrą turi įeiti Prekių prekybos taryba, Paslaugų prekybos taryba ir Taryba dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau vadinama TRIPs taryba), kurios veikia vadovaujamos Generalinės Tarybos. Prekių prekybos taryba prižiūri 1A priede nurodytų daugiašalių prekybos sutarčių veikimą. Paslaugų prekybos taryba prižiūri Bendrojo susitarimo dėl paslaugų prekybos (toliau vadinamo GATS), veikimą. TRIPs taryba prižiūri Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau vadinamą TRIPs sutartimi) veikimą. Šios tarybos vykdo funkcijas, kurios joms yra nustatytos pagal atitinkamas sutartis ir nustatytas Generalinės Tarybos. Tarybos nustato savo reglamentus, o juos tvirtina Generalinė Taryba. Šiose tarybose gali dalyvauti visų valstybių narių atstovai. Šios tarybos renkasi reikalui esant, kad vykdytų savo funkcijas. 6. Prekių prekybos taryba, Paslaugų prekybos taryba ir TRIPs taryba, jei reikalinga, įsteigia sau pavaldžias struktūras. Tos pavaldžios struktūros nustato savo reglamentus, o juos tvirtina atitinkamos tarybos. 7. Ministrų Konferencija įsteigia Prekybos ir plėtros komitetą, Mokėjimo balanso apribojimų komitetą, Biudžeto, finansų ir administravimo komitetą, kurie vykdo pagal šią Sutartį ir pagal daugiašales prekybos sutartis jiems priskirtas funkcijas bei visas papildomas funkcijas Generalinės Tarybos jiems priskirtas, ir gali steigti tokius papildomus komitetus, kokius mano esant reikalingus, vykdančius tokias funkcijas, kokias mano esant reikalingas. Prekybos ir plėtros komitetas turi periodiškai peržiūrėti daugiašalėse prekybos sutartyse esančias specialiąsias nuostatas dėl mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir Generalinei Tarybai turi pranešti, kokių reikia imtis veiksmų. Šių komitetų nariais gali būti visų valstybių narių atstovai. 8. Struktūros, numatytos pagal keliašales prekybos sutartis, vykdo funkcijas, kurios jiems priskiriamos pagal tas sutartis, ir veikia PPO institucinės sistemos rėmuose. Šios struktūros reguliariai informuoja Generalinę Tarybą apie savo veiklą. V straipsnis RYŠIAI SU KITOMIS ORGANIZACIJOMIS 1. Generalinė Taryba sudaro atitinkamas sutartis dėl reikšmingo bendradarbiavimo su kitomis tarpvyriausybinėmis organizacijomis, kurių funkcijos susijusios su PPO funkcijomis. 2. Generalinė Taryba gali sudaryti atitinkamas sutartis dėl konsultacijų ir bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis tais klausimais, kurie susiję su PPO vykdomomis funkcijomis. VI straipsnis SEKRETORIATAS 1. Į PPO struktūrą įeina PPO Sekretoriatas (toliau tekste vadinamas „Sekretoriatu“), kuriam vadovauja generalinis direktorius. 2. Ministrų Konferencija skiria generalinį direktorių ir priima reglamentą, kuriame apibrėžiamos generalinio direktoriaus teisės, pareigos, darbo sąlygos ir kadencijos trukmė. 3. Generalinis direktorius skiria Sekretoriato personalo darbuotojus ir pagal Ministrų Konferencijos nustatytą tvarką nustato jų pareigas bei darbo sąlygas. 4. Generalinio direktoriaus ir Sekretoriato personalo pareigos turi būti išimtinai tarptautinio pobūdžio. Atlikdami savo pareigas, generalinis direktorius ir Sekretoriato personalas nesilaiko ir nepriima jokios vyriausybės ir jokios kitos valdžios, nepriklausančios PPO nurodymų. Jie susilaiko nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų kenkti jų, kaip tarptautinių pareigūnų, padėčiai. PPO valstybės narės pripažįsta tarptautinį generalinio direktoriaus ir Sekretoriato personalo atsakomybės pobūdį ir nesistengia daryti įtakos jiems vykdant savo pareigas. VII straipsnis BIUDŽETAS IR ĮNAŠAI 1. Generalinis direktorius Biudžeto, finansų ir administravimo komitetui pateikia PPO metinį biudžeto planą ir finansinę ataskaitą. Biudžeto, finansų ir administravimo komitetas apsvarsto generalinio direktoriaus pateiktą metinį biudžeto planą ir finansinę ataskaitą ir Generalinei Tarybai pateikia rekomendacines išvadas. Metinį biudžeto planą tvirtina Generalinė Taryba. 2. Biudžeto, finansų ir administravimo komitetas siūlo Generalinei Tarybai finansų reglamentą, kuriame numatoma: (
3. a)įnašų apimtis, paskirstant PPO valstybių narių išlaidas; (
4. b)priemonės, kurių reikia imtis valstybių narių atžvilgiu dėl įsiskolinimų. Pagal galimybes finansų reglamentas turi būti grindžiamas GATT 1947 reglamentu ir praktika. 3. Generalinė Taryba tvirtina finansų reglamentą ir metinį biudžeto planą dviejų trečdalių balsų dauguma, jei tą daugumą sudaro daugiau kaip pusė PPO valstybių narių. 4. Kiekviena valstybė narė nedelsdama įmoka savo PPO išlaidų dalį, laikydamasi Generalinės Tarybos priimto finansų reglamento. VIII straipsnis PPO STATUSAS 1. PPO yra juridinis asmuo, ir kiekviena valstybė narė jam suteikia tokias teises ir pareigas, kokios gali būti reikalingos jos funkcijoms vykdyti. 2. Kiekviena valstybė narė suteikia PPO tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi jos funkcijoms vykdyti. 3. PPO pareigūnams ir valstybių narių atstovams valstybės narės suteikia tokias privilegijas ir imunitetus, kokie yra reikalingi jiems vykdant nepriklausomas funkcijas, susijusias su PPO. 4. Privilegijos ir imunitetai, kuriuos valstybės narės suteikia PPO, jos pareigūnams ir valstybių narių atstovams, turi būti panašūs į privilegijas ir imunitetus, kurie yra numatyti Konvencijoje dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų, kurią 1947 metų lapkričio mėn. 21 dieną patvirtino Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. 5. PPO gali sudaryti būstinės sutartį. IX straipsnis SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS 1. PPO ir toliau laikosi pagal GATT 19471 numatyto principo sprendimą priimti konsensuso būdu. Jeigu sprendimo negalima priimti konsensuso būdu, išskyrus tuos atvejus, kai numatyta kitaip, dėl svarstomo klausimo balsuojama. Ministrų Konferencijos ir Generalinės Tarybos posėdžiuose kiekviena PPO valstybė narė turi vieną balsą. Jeigu Europos Bendrijos naudojasi savo balso teise, joms priklauso toks balsų skaičius, kiek jose yra narių2, esančių ir PPO valstybėmis narėmis. Ministrų Konferencijos ir Generalinės Tarybos sprendimai turi būti priimami balsavime dalyvavusių balsų dauguma, jeigu šioje Sutartyje ar atitinkamoje daugiašalėje prekybos sutartyje nenumatyta kitaip 3. 2. Ministrų Konferencija ir Generalinė Taryba turi išimtinę teisę tvirtinti šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių aiškinimus. Daugiašalės prekybos sutarties, nurodytos 1 priede, aiškinimo atveju jos naudojasi tokia savo teise atsižvelgdamos į Tarybos, kuri prižiūri tos Sutarties veikimą, rekomendacijas. Sprendimas tvirtinti aiškinimą turi būti priimamas trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma. Šis punktas neturi būti taikomas taip, kad nepažeistų X straipsnio nuostatų dėl pataisų. 3. Išskirtinėmis aplinkybėmis Ministrų Konferencija gali nuspręsti atidėti valstybės narės įsipareigojimą, nustatytą šioje Sutartyje arba bet kurioje daugiašalėje prekybos sutartyje, tik tada, jeigu bet koks toks sprendimas bus priimamas trijų ketvirčių 4 valstybių narių balsų dauguma, išskyrus atvejus, kai šiame punkte numatyta kitaip.
5. a)Prašymas dėl šios Sutarties įsipareigojimų atidėjimo Ministrų Konferencijai svarstyti turi būti pateikiamas laikantis nustatytos sprendimų priėmimo konsensuso būdu praktikos. Ministrų Konferencija nustato 90 dienų neviršijantį laikotarpį, per kurį svarstomas prašymas. Jeigu per šį laikotarpį nepasiekiamas susitarimas konsensuso būdu, sprendimas suteikti įsipareigojimų atidėjimą turi būti priimamas trimis ketvirčiais 4 valstybių narių balsų. (
6. b)Prašymas dėl 1A ar 1B, ar 1C prieduose nurodytų daugiašalių prekybos sutarčių ir jų priedų įsipareigojimų atidėjimo pirmiausia turi būti pateikiamas atitinkamai Prekių prekybos tarybai, Paslaugų prekybos tarybai ar TRIPS tarybai svarstyti per laikotarpį, kuris neviršytų 90 dienų. Šio laikotarpio pabaigoje atitinkama taryba pateikia Ministrų Konferencijai ataskaitą. 4. Ministrų Konferencijos sprendimas dėl leidimo atidėti įsipareigojimus nurodo tokį sprendimą pagrindžiančias išskirtines aplinkybes, terminus ir tokio leidimo taikymui galiojančias sąlygas bei dieną, iki kurios galioja įsipareigojimų atidėjimas. Bet kokį įsipareigojimų atidėjimą, suteiktą ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, Ministrų Konferencijos turi peržiūrėti praėjus ne daugiau kaip vieneriems metams nuo jo suteikimo dienos, o po to kiekvienais metais, kol baigiasi to įsipareigojimų atidėjimo terminas. Per kiekvieną peržiūrą Ministrų Konferencija tiria, ar išskirtinės aplinkybės, į kurias atsižvelgus buvo suteiktas įsipareigojimų atidėjimas, tebeegzistuoja ir ar terminai bei sąlygos, priskirti įsipareigojimų atidėjimui, buvo vykdomi. Ministrų Konferencija, remdamasi metinių peržiūrų rezultatais, gali pratęsti, pakeisti ar panaikinti leidimą dėl įsipareigojimų atidėjimo. 5. Sprendimai pagal keliašalę prekybos sutartį, įskaitant bet kokį sprendimą dėl interpretacijų ir įsipareigojimų atidėjimo, turi būti priimami vadovaujantis tos Sutarties nuostatomis. X straipsnis PAKEITIMAI 1. Bet kuri PPO valstybė narė gali inicijuoti siūlymą dėl šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, minimų 1 priede, nuostatų pakeitimo, pateikdama tokį siūlymą Ministrų Konferencijai. IV straipsnio 5 dalyje išvardytos Tarybos, taip pat gali pateikti Ministrų Konferencijai siūlymus dėl 1 priede nurodytų atitinkamų daugiašalių prekybos sutarčių, kurių funkcionavimą tos Tarybos prižiūri, nuostatų pakeitimo. Jeigu Ministrų Konferencija nepriima sprendimo pratęsti terminą, per 90 dienų nuo formalaus siūlymo pateikimo Ministrų Konferencijai dienos bet kuris Ministrų Konferencijos sprendimas teikti siūlomą pakeitimą tvirtinti valstybėms narėms turi būti priimamas konsensuso būdu. Jeigu šio straipsnio 2, 5 ar 6 dalių nuostatos yra netaikomos, tame sprendime nurodoma, ar galioja šio straipsnio 3 dalies ar šio straipsnio 4 dalies nuostatos. Jeigu pasiekiamas konsensusas, Ministrų Konferencija nedelsdama pateikia siūlomą pakeitimą valstybėms narėms priimti. Jeigu per Ministrų Konferenciją konsensuso nepasiekiama per nustatytą laikotarpį, Ministrų Konferencija dviejų trečdalių valstybių narių balsų dauguma nusprendžia, ar teikti siūlomą pakeitimą valstybėms narėms priimti. Išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse, siūlomam pakeitimui taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos, jeigu Ministrų Konferencija trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma nenusprendžia, kad taikomos šio straipsnio 4 dalies nuostatos. 2. Šio straipsnio nuostatų ir toliau išvardytų straipsnių nuostatų pakeitimai įsigalioja tik po to, kai jas priima visos valstybės narės: šios Sutarties IX straipsnis; GATT 1994 I ir II straipsniai; GATS II straipsnio 1 dalis; TRIPS Sutarties 4 straipsnis. 3. Šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 1A ir 1C prieduose, išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 ir 6 dalyse, nuostatų pakeitimai, keičiantys valstybių narių teises ir įsipareigojimus, įsigalioja juos priėmusioms valstybėms narėms tik juos priėmus dviem trečdaliams valstybių narių, o po to kiekvienai kitai juos priėmusiai valstybei narei. Trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma Ministrų Konferencija gali nuspręsti, kad bet kurie pakeitimai, įsigalioję pagal šią straipsnio dalį, yra tokio pobūdžio, kad bet kuri valstybė narė, kuri jų nepriėmė per Ministrų Konferencijos nustatytą laikotarpį, kiekvienu atveju turi teisę laisvai pasitraukti iš PPO arba, sutikus Ministrų Konferencijai, pasilikti valstybe nare. 4. Šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 1A ir 1C prieduose, išskyrus nurodytas šio straipsnio 2 ir 6 dalyse, nuostatų pakeitimai, nekeičiantys valstybių narių teisių nei įsipareigojimų, įsigalioja visoms valstybėms narėms po to, kai juos priima du trečdaliai valstybių narių. 5. Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, pakeitimai I, II ir III GATS dalyse ir atitinkamuose prieduose įsigalioja juos priėmusioms valstybėms narėms po to, kai tuos pakeitimus priima du trečdaliai valstybių narių, o po to kiekvienai kitai juos priėmusiai valstybei narei. Ministrų Konferencija trijų ketvirčių valstybių narių balsų dauguma gali nuspręsti, kad bet koks pakeitimas, įsigaliojęs pagal pirmiau nurodytą tvarką, yra tokio pobūdžio, kad bet kuri valstybė narė, kuri nėra to pakeitimo priėmusi per Ministrų Konferencijos nustatytą laikotarpį, kiekvienu atveju turi teisę laisvai pasitraukti iš PPO arba, Ministrų Konferencijai sutikus, pasilikti valstybe nare. IV, V ir VI GATS dalių bei atitinkamų priedų pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms, juos priėmus dviem trečdaliams valstybių narių. 6. Nepaisant kitų šio straipsnio nuostatų, TRIPS Sutarties pakeitimai, atitinkantys tos Sutarties 71 straipsnio 2 dalies reikalavimus, gali būti Ministrų Konferencijos priimami be tolesnės formalios priėmimo procedūros. 7. Bet kuri valstybė narė, priimdama šios Sutarties ar daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 1 priede, pakeitimus, per Ministrų Konferencijos nustatytą priėmimo laikotarpį pateikia PPO generaliniam direktoriui priėmimo dokumentą. 8. Bet kuri PPO valstybė narė turi teisę inicijuoti siūlymą pakeisti daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 2 ir 3 prieduose, nuostatas, pateikdama tokį siūlymą Ministrų Konferencijai. Sprendimas tvirtinti daugiašalių prekybos sutarčių, esančių 2 priede, pakeitimus turi būti priimamas konsensuso būdu ir tokie pakeitimai įsigalioja visoms valstybėms narėms po to, kai juos patvirtina Ministrų Konferencija. Sprendimas tvirtinti daugiašalės prekybos sutarčių, esančių 3 priede, pakeitimus įsigalioja visoms valstybėms narėms po to, kai juos patvirtina Ministrų Konferencija. 9. Ministrų Konferencija valstybių narių, kurios yra prekybos sutarties šalys, prašymu, gali išimties tvarka konsensuso būdu įtraukti tą sutartį į 4 priedą. Ministrų Konferencija, valstybių narių, kurios yra keliašalės prekybos sutarties šalys, gali nuspręsti išbraukti tą Sutartį iš 4 priedo. 10. Pakeitimai keliašalėje prekybos sutartyje turi būti priimami laikantis tos Sutarties nuostatų. XI straipsnis VALSTYBĖS NARĖS – STEIGĖJOS 1. GATT 1947 susitariančiosios šalys, priklausančios GATT 1947 šios Sutarties įsigaliojimo dieną, ir Europos Bendrijos, kurios priėmė šią Sutartį bei daugiašales prekybos sutartis, kurių Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašai yra pridėti prie GATT 1994 ir kurių paslaugų Įsipareigojimų sąrašai yra pridėti prie GATS, tampa PPO valstybėmis narėmis – steigėjomis. 2. Iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurias tokiomis pripažino Jungtinės Tautos, bus reikalaujama prisiimti įsipareigojimus ir joms bus suteiktos tik tokios nuolaidos, kurios atitinka kiekvienos tų šalių išsivystymą, finansinius bei prekybos poreikius arba jų administracines ir institucines galimybes. XII straipsnis PRISIJUNGIMAS 1. Bet kuri valstybė ar atskira muitų teritorija, kuri naudojasi visiška autonomija tvarkydama savo išorinius prekybinius ryšius ir kitus reikalus, numatytus šioje Sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse, gali prisijungti prie šios Sutarties tokiomis sąlygomis, dėl kurių ji susitaria su PPO. Toks prisijungimas galioja šiai Sutarčiai ir daugiašalėms prekybos sutartims, prie jos pridėtoms. 2. Sprendimus dėl prisijungimo turi priimti Ministrų Konferencija. Ministrų Konferencija prisijungimo sąlygų sutartį patvirtina dviejų trečdalių PPO valstybių narių balsų dauguma. 3. Prisijungimui prie keliašalės prekybos sutarties galioja Sutarties nuostatos. XIII straipsnis DAUGIAŠALIŲ PREKYBOS SUTARČIŲ NETAIKYMAS KAI KURIOMS VALSTYBĖMS NARĖMS 1. Ši Sutartis ir daugiašalės prekybos sutartys, esančios 1 ir 2 prieduose, netaikomos valstybei narei ir kitai valstybei narei, jeigu kuri nors iš tų valstybių narių tuo metu, kai kita iš tų valstybių tampa valstybe nare, nesutinka su tokiu taikymu. 2. Šio straipsnio 1 dalimi gali vadovautis PPO valstybės narės – steigėjos, kurios buvo GATT 1947 susitariančiosios šalys, tik tuo atveju, kai GATT XXXV straipsniu buvo vadovaujamasi anksčiau ir tas straipsnis galiojo tarp tų susitariančiųjų šalių šios Sutarties įsigaliojimo joms metu. 3. Šio straipsnio 1 dalis taikoma valstybei narei ir kitai pagal XII straipsnį įstojusiai valstybei narei tik tuo atveju, jeigu valstybė narė, nesutinkanti su atitinkamu taikymu, apie tai pranešė Ministrų Konferencijai prieš jai patvirtinant prisijungimo sąlygų sutartį. 4. Ypatingais atvejais bet kurios valstybės narės prašymu Ministrų Konferencija gali peržiūrėti šio straipsnio veikimą ir pateikti atitinkamas rekomendacijas. 5. Keliašalės prekybos sutarties netaikymas Sutarties šalims turi būti reguliuojamas tos Sutarties nuostatomis. XIV straipsnis PRIĖMIMAS, ĮSIGALIOJIMAS IR DEPONAVIMAS 1. Šią Sutartį gali priimti, pasirašydamos ar kitaip, GATT 1947 susitariančiosios šalys bei Europos Bendrijos, kurios gali tapti PPO valstybėmis narėmis – steigėjomis pagal šios Sutarties XI straipsnį. Toks priėmimas taikomas šiai Sutarčiai ir daugiašalėms prekybos sutartims, esančioms jos Priede. Ši Sutartis ir daugiašalės prekybos sutartys, esančios jos Priede, įsigalioja Ministrų nustatytą dieną pagal išreiškiančio daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raundo rezultatų Baigiamojo dokumento 3 dalį; jas valstybės narės gali priimti dar dvejus metus po tos dienos, jeigu Ministrai nenusprendžia kitaip. Priėmimas, įvykęs po šios Sutarties įsigaliojimo dienos, įsigalioja 30-tą dieną po tokio priėmimo. 2. Valstybė narė, kuri priima šią Sutartį po jos įsigaliojimo, įgyvendina tas nuolaidas ir įsipareigojimus, išdėstytus daugiašalėse prekybos sutartyse, kurie turėjo būti įgyvendinti per laikotarpį po šios Sutarties įsigaliojimo dienos, taip, lyg ta valstybė narė būtų priėmusi šią Sutartį jos įsigaliojimo dieną. 3. Iki šios Sutarties įsigaliojimo dienos, šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių tekstai deponuojami GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generaliniam direktoriui. Generalinis direktorius nedelsdamas išsiunčia patvirtintas šios Sutarties ir daugiašalių prekybos sutarčių kopijas ir kiekvienai vyriausybei ir Europos Bendrijoms, kurios priėmė šią Sutartį, pranešimo apie kiekvieno tų sutarčių priėmimą kopiją. Ši Sutartis ir daugiašalės prekybos sutartys bei jų pakeitimai nuo šios Sutarties įsigaliojimo dienos yra deponuojamos PPO generaliniam direktoriui. 4. Keliašalės prekybos sutarties priėmimas ir įsigaliojimas turi būti reguliuojamas tos Sutarties nuostatų. Tokios sutartys deponuojamos GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generaliniam direktoriui. Po šios Sutarties įsigaliojimo tokios sutartys yra deponuojamos PPO generaliniam direktoriui. XV straipsnis PASITRAUKIMAS 1. Bet kuri valstybė narė gali pasitraukti iš šios Sutarties. Toks pasitraukimas galioja ir šiai Sutarčiai, ir daugiašalėms prekybos sutartims ir įsigalioja po šešių mėnesių nuo tos dienos, kai PPO generalinis direktorius gauna raštišką pranešimą apie pasitraukimą. 2. Pasitraukimą iš keliašalės prekybos sutarties reguliuoja tos Sutarties nuostatos. XVI straipsnis ĮVAIRIOS NUOSTATOS 1. PPO vadovaujasi sprendimais, tvarka ir įprastine praktika, kurios laikėsi GATT 1947 Susitariančiosios Šalys ir struktūros, įsteigtos GATT 1947 sistemoje, išskyrus tuos atvejus, kai pagal šią Sutartį ir daugiašales prekybos sutartis numatyta kitaip. 2. Pagal galimybes, GATT 1947 Sekretoriatas tampa ir PPO Sekretoriatu, o GATT 1947 Susitariančiųjų Šalių generalinis direktorius, kol Ministrų Konferencija paskirs generalinį direktorių pagal šios Sutarties VI straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdo ir PPO generalinio direktoriaus funkcijas. 3. Jeigu atsiranda prieštaravimas tarp šios Sutarties ir bet kurios daugiašalės prekybos sutarties nuostatų, tame prieštaravime viršenybę turi šios Sutarties nuostatos. 4. Kiekviena valstybė narė užtikrina savo įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių procedūrų atitikimą savo įsipareigojimams, numatytiems pridedamose Sutartyse. 5. Jokioms šios Sutarties nuostatoms negali būti daroma išlygų. Išlygos daugiašalėms prekybos sutarčių nuostatoms gali būti daromos tik tiek, kiek leidžiama tose Sutartyse. Išlygas keliašalėms prekybos sutarties nuostatoms reguliuoja tos Sutarties nuostatos. 6. Ši Sutartis turi būti įregistruota pagal Jungtinių Tautų Įstatų 102 straipsnio nuostatus. PRIIMTA Marakeše vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtų metų balandžio mėnesio penkioliktą dieną vieninteliu egzemplioriumi anglų, prancūzų ir ispanų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Aiškinamosios pastabos Šioje Sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse vartojami terminai „valstybė“ arba „valstybės“ apibrėžia ir bet kokią atskirą muitų teritoriją, kuri yra PPO valstybė narė. Atskirai PPO valstybės narės muitų teritorijai, kai šioje Sutartyje ir daugiašalėse prekybos sutartyse vartojamas terminas „nacionalinis (-ė)“ turi būti suprantamas kaip „būdingas tai muitų teritorijai“, jeigu nenurodoma kitaip. ______________ PRIEDŲ SĄRAŠAS 1 priedas 1 A priedas. DAUGIAŠALĖS SUTARTYS DĖL PREKIŲ PREKYBOS Bendrasis susitarimas dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 Sutartis dėl žemės ūkio Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo Sutartis dėl tekstilės ir aprangos Sutartis dėl techninių prekybos barjerų Sutartis dėl su prekyba susijusių investicinių priemonių (TRIMS) Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VI straipsnio įgyvendinimo Sutartis dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 VII straipsnio įgyvendinimo Sutartis dėl tikrinimo prieš pakraunant Sutartis dėl kilmės taisyklių Sutartis dėl importo licencijavimo tvarkos Sutartis dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių Sutartis dėl specialiųjų rinkos apsaugos priemonių 1 B priedas. BENDRASIS SUSITARIMAS DĖL PASLAUGŲ PREKYBOS (GATS) 1 C priedas. SUTARTIS DĖL INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ ASPEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU PREKYBA (TRIPS) 2 priedas SUSITARIMAS DĖL GINČŲ SPRENDIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TAISYKLIŲ IR TVARKOS 3 priedas PREKYBOS POLITIKOS PERŽIŪROS MECHANIZMAS 4 priedas KELIAŠALĖS PREKYBOS SUTARTYS Sutartis dėl prekybos civilinėje aviacijoje Sutartis dėl viešųjų pirkimų Tarptautinė pieno produktų sutartis Tarptautinė jautienos sutartis ______________ 1 PRIEDAS 1A priedas DAUGIAŠALĖS SUTARTYS DĖL PREKIŲ PREKYBOS Bendro pobūdžio aiškinamoji pastaba 1A priedui: Tuo atveju, jeigu atsiranda prieštaravimas tarp kurios nors Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos 1994 nuostatos ir kurios nors 1A priede prie Sutarties, įsteigiančios Pasaulio prekybos organizaciją (1A priedo Sutartyse vadinamą „PPO sutartimi“), išvardytos Sutarties nuostatos, viršenybę turi pastarosios Sutarties nuostatos. DAUGIAŠALIŲ DERYBŲ DĖL PREKYBOS URUGVAJAUS RAUNDO REZULTATAI Teisiniai dokumentai SUTARTIS DĖL ŽEMĖS ŪKIO Valstybės narės, nusprendusios sukurti pagrindą, reikalingą inicijuoti prekybos žemės ūkio produkcija reformų, atitinkančių derybose numatytus tikslus, išdėstytus Punta del Estės deklaracijoje, procesui; atsimindamos, kad jų ilgalaikis tikslas, dėl kurio buvo susitarta Urugvajaus raundo peržiūroje, atliktoje įpusėjus raundui, yra „sukurti teisingą ir į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produkcija sistemą ir kad reformų procesas turėtų būti pradėtas derybomis dėl įsipareigojimų dėl paramos ir rinkos apsaugos ir sukuriant griežtesnes ir veiksmingesnes GATT taisykles bei tvarką“; atsimindamos, kad „aukščiau minimas ilgalaikis tikslas yra sudaryti sąlygas, kurios leistų iš esmės ir laipsniškai mažinti žemės ūkiui teikiamą paramą ir rinkos apsaugą, taikytas nuo sutarto laikotarpio, ir kad tą tikslą pasiekus būtų ištaisytas esamas ir užkirstas kelias galimam žemės ūkio rinkų apribojimui ir iškraipymui pasaulyje“; įsipareigojusios įvykdyti specialius „įšaldymo“ įsipareigojimus, prisiimtus kiekvienoje iš šių sričių: rinkos atvėrimas, vidaus parama, konkurencija eksporto srityje, ir pasiekti susitarimą sanitarijos ir fitosanitarijos klausimais; susitarusios, kad, vykdydamos savo rinkos atvėrimo įsipareigojimus, išsivysčiusios valstybės narės visapusiškai atsižvelgs į specifines besivystančių valstybių narių sąlygas ir poreikius sudarydamos sąlygas didinti galimybes patekti į rinką tiems žemės ūkio produktams, kurie yra itin svarbūs toms valstybėms narėms, įskaitant visišką prekybos atogrąžų žemės ūkio produktais liberalizavimą, kaip buvo susitarta Raundo peržiūroje, atliktoje įpusėjus Raundui, bei ypatingą reikšmę turinčių produktų gamybos išplėtimą nukreipiant ją nuo neteisėto narkotinių augalų auginimo; pažymėdamos, kad įsipareigojimai pagal reformų programą turėtų būti vykdomi nešališkai tarp visų valstybių narių, atsižvelgdamos į neprekybinius reikalus, tarp jų – maisto produktų saugumą ir poreikį saugoti aplinką; atsižvelgdamos į susitarimą, kad ypatingas ir diferencinis režimas besivystančioms šalims yra neatskiriamas derybų elementas; atsižvelgdamos į galimą neigiamą reformų programos įgyvendinimo poveikį mažiausiai išsivysčiusioms ir tik maisto produktus importuojančioms šalims; susitaria: I DALIS 1 straipsnis TERMINŲ APIBRĖŽIMAS Šioje Sutartyje, jeigu pagal kontekstą nesuteikiama kitokia reikšmė:
7. a)„bendrasis paramos dydis“ (BPD) – metinis paramos dydis, išreikštas piniginiais vienetais, kai parama teikiama pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams tam tikro žemės ūkio produkto atžvilgiu arba kai teikiama su produktu nesusijusi parama apskritai žemės ūkio produktų gamintojams, išskyrus paramą, teikiamą pagal programas, kurios pagal šios Sutarties 2 priedą laikomos išimtimis iš įsipareigojimų dėl paramos mažinimo, tai yra parama teikiama:
8. i)baziniu periodu, nustatytu atitinkamose pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį,
9. ii)bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ir jam pasibaigus, apskaičiuoto pagal šios Sutarties 3 priedo nuostatas ir atsižvelgiant į sudedamus duomenis ir metodologiją, naudotą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį;
10. b)„pagrindinis žemės ūkio produktas“ – įsipareigojimų dėl vidaus paramos atžvilgiu apibrėžiamas kaip produktas, esantis arčiausiai pirmiausia parduotinų produktų kategorijos, kaip nustatyta valstybių narių Įsipareigojimų sąrašuose ir atitinkamoje pagalbinėje informacinėje medžiagoje;
11. c)„biudžetinės išlaidos“ arba „išlaidos“ reiškia ir atitinkamų valstybės pajamų atsisakymą;
12. d)„ekvivalentinis paramos dydis“ (EPD) – metinis paramos dydis, išreikštas piniginiais vienetais, kai parama teikiama pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams taikant vieną ar daugiau priemonių, kurių apskaičiuoti pagal BPD metodologiją neįmanoma, išskyrus paramą, teikiamą pagal programas, kurios pagal šios Sutarties 2 priedą laikomos išimtimis iš įsipareigojimų dėl paramos mažinimo, tai yra parama teikiama:
13. i)baziniu periodu, nustatytu atitinkamose pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, kurios įtrauktos į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį,
14. ii)bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ir jam pasibaigus, apskaičiuoto pagal šios Sutarties 4 priedo nuostatas ir atsižvelgiant į sudedamus duomenis ir metodologiją, naudotą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį;
15. e)„eksporto subsidijos“ – subsidijos, kurių skyrimas priklauso nuo eksporto rodiklių, įskaitant eksporto subsidijas, išvardytas šios Sutarties 9 straipsnyje;
16. f)„įgyvendinimo laikotarpis“ – šešerių metų laikotarpis, prasidedantis 1995 metais, išskyrus 13 straipsnyje minimą laikotarpį, kuris reiškia devynerių metų laikotarpį, prasidedantį 1995 metais;
17. g)„nuolaidos, susijusios su rinkos atvėrimu“ – yra visi rinkos atvėrimo įsipareigojimai, prisiimti pagal šią Sutartį;
18. h)„visas bendrasis paramos dydis“ir „visas BPD“ – visos vidaus paramos, teikiamos žemės ūkio gamintojams, suma, apskaičiuojama sudedant visus bendrus paramos pagrindiniams žemės ūkio produktams dydžius, visus su produktais nesusijusios paramos bendrus dydžius ir visus ekvivalentinius paramos žemės ūkio produkcijai dydžius; ir tai yra:
19. i)paramos, teikiamos baziniu periodu, dydis (t. y. „visas bazinio periodo BPD“) ir maksimalus paramos, kurią leidžiama teikti bet kuriais įgyvendinimo laikotarpio metais ar tam laikotarpiui pasibaigus, dydis (t. y. „metinis ir galutinis „įšaldytų“ įsipareigojimų lygis“), kaip nurodyta valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje,
20. ii)paramos, faktiškai suteiktos per bet kuriuos įgyvendinimo laikotarpio metus ir jiems pasibaigus, dydis (t. y. „visas einamasis BPD“), apskaičiuojamas pagal šios Sutarties nuostatas, įskaitant 6 straipsnį, ir pagal sudedamus duomenis ir metodologiją, naudojamą pagalbinės informacinės medžiagos lentelėse, įtrauktose į valstybių narių Įsipareigojimų sąrašo IV dalį;
21. i)„metai“ pirmiau minėtame šio straipsnio f punkte ir atitinkamos valstybės narės įsipareigojimų atžvilgiu reiškia kalendorinius, finansinius arba rinkodaros metus, nustatytus tos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše. 2 straipsnis PRODUKTAI, KURIUOS APIMA ŠI SUTARTIS Ši Sutartis taikoma produktams, išvardytiems šios Sutarties 1 priede, toliau tekste vadinamiems žemės ūkio produktais. II DALIS 3 straipsnis NUOLAIDŲ IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮTRAUKIMAS Į ĮSIPAREIGOJIMŲ SĄRAŠĄ 1. Kiekvienos valstybės narės įsipareigojimai dėl Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje numatytų vidaus paramos ir eksporto subsidijų teikimo apima įsipareigojimus, apribojančius subsidijavimą, ir sudaro neatskiriamą GATT 1994 dalį. 2. Atsižvelgdama į 6 straipsnio nuostatas, valstybė narė neteikia vidaus gamintojams paramos daugiau įsipareigojimų lygio, nustatyto tos valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalies I skyriuje. 3. Atsižvelgdama į 9 straipsnio 2 dalies b punkto ir 4 dalies nuostatas, valstybė narė neteikia eksporto subsidijų, išvardytų 9 straipsnio 1 dalyje, žemės ūkio produktams nei produktų grupėms, nurodytoms tos valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalies II skyriuje, jeigu tos subsidijos yra didesnės negu Įsipareigojimų sąraše nustatytos biudžeto išlaidos ir įsipareigojimai dėl subsidijuojamo kiekio, taip pat neteikia tokių subsidijų jokiems žemės ūkio produktams, kurie tame jos Įsipareigojimų sąrašo skyriuje nenurodyti. III DALIS 4 straipsnis RINKOS ATVĖRIMAS 1. Nuolaidos, susijusios su rinkos atvėrimu, numatytos Įsipareigojimų sąraše, yra susijusios su tarifų „įšaldymu“ ir sumažinimu ir kitais tame Sąraše numatytais rinkos atvėrimo įsipareigojimais. 2. Valstybės narės netaiko, nesiima ir negrąžina jokių priemonių, panašių kaip buvo reikalaujama jas paversti (konvertuoti) įprastiniais muito mokesčiais 1, išskyrus tuos atvejus, kai 5 straipsnyje ir 5 priede numatyta kitaip. 5 straipsnis NUOSTATOS DĖL SPECIALIŲJŲ RINKOS APSAUGOS (PROTEKCINIŲ) PRIEMONIŲ 1. Nepaisant GATT 1994 II straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų, kiekviena valstybė narė gali, remdamasi toliau išdėstytomis šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, ieškoti išeities iš padėties, susijusios su importu tam tikro žemės ūkio produkto, kurio atžvilgiu priemonės, numatytos šios Sutarties 4 straipsnio 2 dalyje, buvo paverstos (konvertuotos) įprastiniais muito mokesčiais ir kuris tos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše yra pažymėtas ženklu „SSG“ – specialioji rinkos apsaugos (protekcinė) priemonė, tokiu būdu tam produktui tampant objektu nuolaidos, kurios atžvilgiu gali būti taikomos šio straipsnio nuostatos, jeigu:
22. a)to produkto importuojamas kiekis, patenkantis į valstybės narės, teikiančios nuolaidas bet kuriais metais, muitinės teritoriją, viršija slenkstinį lygį, susijusį su esančiomis rinkos atvėrimo galimybėmis, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje; arba, bet ne tuo pačiu metu:
23. b)kaina, kuria to produkto importuojamas kiekis gali patekti į nuolaidą teikiančią valstybės narės muitinės teritoriją, nustatyta atitinkamos siuntos CIF importo kainos, išreikštos vietine valiuta, pagrindu, krinta žemiau slenkstinės kainos, kuri yra lygi aptariamojo produkto 1986-1988 metų referencinės kainos 2 vidurkiui. 2. Importas, kuriam taikomi einamojo ir minimalaus rinkos atvėrimo įsipareigojimai, nustatyti kaip šio straipsnio 1 dalyje minimų nuolaidų dalis, turi būti apskaičiuojamas siekiant nustatyti importo apimtį, reikalingą taikyti šio straipsnio 1 dalies a punkto ir 4 dalies nuostatoms; bet importui, kuriam taikomi tokie įsipareigojimai, neįvedami jokie kiti papildomi muitai, numatyti arba šio straipsnio 1 dalies a punkte ir 4 dalyje arba šio straipsnio 1 dalies b punkte bei toliau pateikiamoje 5 dalyje. 3. Bet koks aptariamojo produkto tiekimas (siuntos), kuris buvo en route pagal kontraktą, sudarytą prieš papildomo muito įvedimą pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalį, turi būti atleistas nuo kiekvienų tokių papildomų muitų su sąlyga, kad jie gali būti įskaičiuoti į aptariamojo produkto importo per ateinančius metus kiekį siekiant atitikti šio straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas tais metais. 4. Kiekvienas papildomas muitas, įvedamas pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, gali būti taikomas tik iki tų metų, kuriais jis buvo įvestas, pabaigos, ir gali būti įvedamas tik iki tokio lygio, kuris neviršija vieno trečdalio įprastų tais metais, kuriais imamasi priemonių, taikomų muitų tarifų lygio. Slenkstinis lygis yra nustatomas pagal toliau pateikiamą schemą, pagrįstą rinkos atvėrimo galimybėmis, kurios apibrėžiamos kaip atitinkamumo vidaus suvartojimo 3 importo procentinė dalis per trejus praėjusius metus, kurių duomenys yra prieinami. Kai rinkos atvėrimo galimybės tam produktui yra:
24. a)10 procentų arba mažesnės, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 125 procentai;
25. b)didesnės negu 10 procentų, bet ne didesnės kaip 30 procentų, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 110 procentų;
26. c)didesnės negu 30 procentų, tai pagrindinis slenkstinis lygis yra 105 procentai. Visais atvejais ir kiekvienais metais gali būti įvedami papildomi muitai, kai absoliuti aptariamojo produkto importo, patenkančio į valstybės narės, teikiančios nuolaidą, muitinės teritoriją apimtis viršija sumą, kurią sudaro (
27. x)pirmiau pateikta pagrindinio slenkstinio lygio suma, padauginta iš vidutinio importo kiekio per paskutinius trejus metus, kurių duomenys yra prieinami, ir (
28. y)absoliutus aptariamojo produkto vidaus suvartojimo apimties pasikeitimas per paskutinius metus, kurių duomenys prieinami, palyginti su praėjusiais metais, su sąlyga, kad slenkstinis lygis yra ne mažesnis kaip 105 procentai vidutinio importo kiekio, pateikto pirmiau nurodytame (x). 5. Papildomas muitas, įvedamas pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą, yra nustatomas pagal tokią schemą:
29. a)jeigu skirtumas tarp CIF siuntos importo kainos, išreikštos vietine valiuta (toliau vadinama „importo kaina“), ir slenkstinės kainos, kaip nustatyta pagal tą punktą, yra ne didesnis negu 10 procentų kainos, joks papildomas muito mokestis neįvedamas;
30. b)jeigu skirtumas tarp importo kainos ir slenkstinės kainos (toliau tekste vadinamas „skirtumu“) yra didesnis kaip 10 procentų, bet ne didesnis kaip 40 procentų slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 30 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 10 procentų;
31. c)jeigu skirtumas yra didesnis kaip 40 procentų, bet ne didesnis kaip 60 procentų slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 50 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 40 procentų, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b punktą;
32. d)jeigu skirtumas yra didesnis kaip 60 procentų, bet ne didesnis kaip 75 procentai, papildomas muitas yra lygus 70 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 60 procentų slenkstinės kainos, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b ir c punktus;
33. e)jeigu skirtumas yra didesnis kaip 75 procentai slenkstinės kainos, papildomas muitas yra lygus 90 procentų tos sumos, kuria skirtumas viršija 75 procentus, pridedant papildomą muitą, leistiną pagal b, c ir d punktus. 6. Gendantiems ir sezoniniams produktams pirmiau nurodytos sąlygos yra taikomos atsižvelgiant į specifines tokių produktų savybes. Būtent, pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą ir 4 dalį numatyti trumpesni laikotarpiai gali būti taikomi remiantis atitinkamais bazinio periodo laikotarpiais ir pagal 1 dalies b punktą skirtingiems laikotarpiams gali būti taikomos skirtingos referencinės kainos. 7. Specialios rinkos apsaugos (protekcinės) priemonės turi būti taikomos skaidriai. Bet kuri valstybė narė, imdamasi veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą, pateikdama atitinkamus duomenis raštu kaip galima anksčiau apie tai įspėja Komitetą dėl žemės ūkio, bet ne vėliau kaip likus10 dienų prieš pradedant įgyvendinti tokias priemones. Tais atvejais, kai vartojimo kiekio pasikeitimai turi būti paskirstomi atskiroms muitų pozicijoms pagal šio straipsnio 4 dalį, su atitinkamais duomenimis turi būti pateikiama informacija apie tai, kokiais metodais remiantis tie pasikeitimai yra paskirstomi. Valstybė narė, imdamasi priemonių pagal šio straipsnio 4 dalį, bet kuriai suinteresuotai valstybei narei sudaro sąlygas pasikonsultuoti su ja dėl tos priemonės taikymo sąlygų. Kiekviena valstybė narė, imdamasi priemonių pagal pirmiau nurodytą šio straipsnio 1 dalies b punktą, pateikdama atitinkamus duomenis raštu apie tai įspėja Komitetą dėl žemės ūkio per 10 dienų nuo pirmųjų tokių priemonių įgyvendinimo dienos arba, kai produktai gendantys ir sezoniniai, nuo pirmųjų priemonių įgyvendinimo bet kuriuo periodu. Valstybės narės įsipareigoja, kiek įmanoma, nesinaudoti šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatomis, kur aptariamųjų produktų importo apimtis mažėja. Bet kuriuo atveju valstybė narė, imdamasi tokių veiksmų, visoms suinteresuotoms valstybėms narėms sudaro sąlygas konsultuotis su ja dėl tokių priemonių taikymo sąlygų. 8. Kai priemonės yra taikomos neprieštaraujant pirmiau nurodytų šio straipsnio 1-7 dalių nuostatoms, valstybės narės įsipareigoja tokių priemonių atžvilgiu nesinaudoti GATT 1994 XIX straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies nuostatomis ir Sutarties dėl specialiųjų rinkos apsaugos (protekcinių) priemonių 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis. 9. Šio straipsnio nuostatos galioja tol, kol vyksta reformų procesas, numatytas pagal 20 straipsnį. IV DALIS 6 straipsnis ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL VIDAUS PARAMOS 1. Kiekvienos valstybės narės vidaus paramos mažinimo įsipareigojimai, esantys jos Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje, yra taikomi visų jos vidaus paramos priemonių, teikiamų žemės ūkio gamintojams, atžvilgiu, išskyrus vidaus priemones, kurių atžvilgiu pagal šiame straipsnyje ir šios Sutarties 2 priede išdėstytus kriterijus reikalavimas sumažinti yra netaikomas. Įsipareigojimai yra išreikšti specialiais terminais: „visas bendrasis paramos dydis“ („visas BPD“) ir „metinis ir galutinis „įšaldytų“ įsipareigojimų lygiai“. 2. Atsižvelgiant į Sutartį dėl peržiūros, atliekamos įpusėjus terminui, pagal kurią vyriausybinės paramos priemonės, tiesioginės ar netiesioginės, skatinančios žemės ūkio ir kaimo vietovių plėtotę, yra besivystančių šalių plėtros programų sudėtinė dalis, subsidijos investicijoms, paprastai prieinamos žemės ūkiui besivystančiose valstybėse narėse ir žemės ūkio sąnaudų subsidijos, paprastai prieinamos mažas pajamas ir menkus išteklius turintiems gamintojams besivystančiose valstybėse narėse, turi būti atleistos nuo įsipareigojimų sumažinti vidaus paramą, kurie kitais atvejais tokių priemonių atžvilgiu būtų taikomi kaip tokie įsipareigojimai netaikomi besivystančiose valstybėse narėse gamintojams teikiamai vidaus paramai, skatinančiai gamybos išplėtimą nukreipiant ją nuo neteisėto narkotinių augalų auginimo. Nereikalaujama, kad vidaus parama, atitinkanti šios straipsnio dalies kriterijus, būtų įtraukta į valstybės narės viso einamojo BPD skaičiavimus. 3. Laikoma, kad valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų dėl vidaus paramos sumažinimo bet kuriais metais, kuriais jos teikiama vidaus parama žemės ūkio produkcijos gamintojams, išreikšta visu einamuoju BPD, neviršija atitinkamo metinio arba galutinio „įšaldytų“ įsipareigojimų lygio, numatyto valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje. 4.
34. a)Iš valstybės narės nėra reikalaujama įtraukti į jos viso einamojo BPD apskaičiavimą duomenis apie/ir neturi būti reikalaujama sumažinti:
35. i)konkretiems produktams teikiamos vidaus paramos dydžio, kurį kitu atveju būtų reikalaujama įtraukti į valstybės narės einamojo BPD apskaičiavimą, jeigu tokios paramos dydis ne didesnis kaip 5 procentai visos tos valstybės narės pagrindinio žemės ūkio produkto gamybos per atitinkamus metus vertės,
36. ii)su produktu nesusijusios vidaus paramos dydžio, kurį kitu atveju būtų reikalaujama įtraukti į valstybės narės einamojo BPD apskaičiavimą, jeigu tokios paramos dydis ne didesnis kaip 5 procentai visos tos valstybės narės žemės ūkio produkcijos vertės.
37. b)Besivystančioms valstybėms narėms procentas de minimis pagal šį punktą yra 10 procentų. 5.
38. a)Tiesioginėms išmokoms pagal produkcijos ribojimo programas įsipareigojimai sumažinti vidaus paramą netaikomi, jeigu:
39. i)tokios išmokos yra skiriamos nustatytiems rajonams ir produkcijos kiekiui; arba
40. ii)tokios išmokos yra skiriamos 85 procentams ir mažesniam procentui bazinio gamybos lygio; arba iii) išmokos gyvulininkystės srityje skiriamos nustatytam gyvulių skaičiui.
41. b)Atleidimas nuo įsipareigojimų sumažinti paramą, kai tiesioginės išmokos atitinka pirmiau išdėstytus kriterijus, yra išreiškiamas neįtraukiant tų tiesioginių išmokų vertės į valstybės narės viso einamojo BPD apskaičiavimą. 7 straipsnis BENDROJI VIDAUS PARAMOS TVARKA 1. Visos valstybės narės užtikrina, kad visos vidaus paramos žemės ūkio produktų gamintojams priemonės, kurios nėra mažinimo įsipareigojimų objektas, kadangi atitinka šios Sutarties 2 priede išdėstytus kriterijus, yra taikomos vadovaujantis šia Sutartimi. 2.
42. a)Visos vidaus paramos priemonės žemės ūkio produktų gamintojams, tarp jų ir kiekviena tų priemonių modifikacija, taip pat kiekviena vėliau įvesta priemonė, kurios neįmanoma pateikti taip, kad atitiktų šios Sutarties 2 priedo kriterijus, arba kuri negali būti atleista nuo mažinimo pagal kurią nors kitą šios Sutarties nuostatą, turi būti įtraukiamos į valstybės narės viso einamojo BPD apskaičiavimą.
43. b)Jeigu valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje viso BPD įsipareigojimas nenumatytas, ta valstybė narė neteikia žemės ūkio produktų gamintojams didesnės paramos, negu leidžia atitinkamas de minimis lygis, nustatytas 6 straipsnio 4 dalyje. V DALIS 8 straipsnis ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL KONKURENCIJOS EKSPORTUOJANT Kiekviena valstybė narė įsipareigoja neteikti eksporto subsidijų kitaip, negu reikalauja ši Sutartis ir įsipareigojimai, nustatyti tos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše. 9 straipsnis ĮSIPAREIGOJIMAI DĖL EKSPORTO SUBSIDIJŲ 1. Toliau apibūdintoms eksporto subsidijoms pagal šią Sutartį yra taikomi mažinimo įsipareigojimai:
44. a)tiesioginės subsidijos, įskaitant ne pinigines išmokas, vyriausybių ar vyriausybinių institucijų teikiamos įmonei, ūkio šakai, žemės ūkio produktų gamintojams, tokių gamintojų kooperatyvams ar kitokioms asociacijoms arba rinkodaros valdyboms, ir teikiamos priklausomai nuo eksporto rodiklių;
45. b)vyriausybių ar vyriausybinių institucijų atliekamas nekomercinių žemės ūkio produktų atsargų pardavimas eksportui ar disponavimas jais turint tikslą eksportuoti juos už mažesnę kainą negu panašaus produkto kaina pirkėjams vietinėje rinkoje;
46. c)vyriausybės finansuojamas žemės ūkio produktų eksportas, nepriklausomai nuo to visuomenės sąskaita, ar ne, įskaitant išmokas, finansuojamas iš rinkliavų, įvestų tam žemės ūkio produktui ar žemės ūkio produktui, iš kurio gaunamas eksportuojamasis produktas, pajamų;
47. d)subsidijos, skirtos eksportuojamų žemės ūkio produktų rinkodaros išlaidoms sumažinti (išskyrus plačiai taikomas eksporto skatinimo ir konsultavimo paslaugas), tarp jų pakavimo ir gabenimo, modernizavimo ir kitus apdorojimo kaštus bei tarptautinio gabenimo ir frachto išlaidas;
48. e)vyriausybės numatomi ar sankcionuojami mokesčiai už eksporto siuntų vidaus gabenimą ir frachtą palankesnėmis sąlygomis negu vietinėms siuntoms;
49. f)subsidijos žemės ūkio produktams, kurie bus įtraukti į eksportuojamų produktų sudėtį. 2.
50. a)Išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies b punkte, kiekvienų įgyvendinimo laikotarpio metų įsipareigojimai dėl eksporto subsidijų lygio, kaip nurodyta valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, šio straipsnio 1 dalyje išvardytų eksporto subsidijų atžvilgiu, sudaro:
51. i)kai įsipareigojama sumažinti biudžetines išlaidas, maksimalų išlaidų tokioms subsidijoms, kurios tais metais gali būti skiriamos ar gali tekti tam žemės ūkio produktui ar produktų grupei, lygį,
52. ii)kai įsipareigojama sumažinti subsidijuojamo eksporto kiekį, maksimalų žemės ūkio produkto ar produktų grupės kiekį, kuriems tais metais gali būti skiriamos eksporto subsidijos.
53. b)Bet kuriais nuo antrųjų iki penktųjų įgyvendinimo laikotarpio metais valstybė narė gali teikti eksporto subsidijas, išvardytas šio straipsnio 1 dalyje, tam tikrais metais viršydama atitinkamą metinį įsipareigojimų tų produktų ar produktų grupės atžvilgiu lygį, nustatytą valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo IV dalyje, su sąlyga, kad:
54. i)bendra tokių subsidijų biudžetinių išlaidų suma, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios iki aptariamų metų, neviršija bendros sumos, kuri būtų susidariusi griežtai laikantis atitinkamų įsipareigojimų dėl metinių išlaidų lygio, nustatyto valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, daugiau negu 3 procentais nuo tokių biudžetinių išlaidų lygio baziniu periodu,
55. ii)bendras produktų kiekis, eksportuotas naudojantis tokiomis eksporto subsidijomis, skaičiuojant nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios iki aptariamų metų, neviršija bendro kiekio, kuris būtų susidaręs griežtai laikantis atitinkamų įsipareigojimų dėl bendro metinio kiekio, nustatyto valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, daugiau negu 1,75 procento kiekio baziniu periodu, iii) visa bendra biudžetinių sąnaudų tokioms eksporto subsidijoms suma ir visas bendras produktų kiekis, kuriam tenka tokios eksporto subsidijos, per visą įgyvendinimo laikotarpį nėra didesnis už tą bendrą kiekį, kuris būtų susidaręs griežtai laikantis atitinkamų metinių įsipareigojimų, nustatytų valstybės narės Įsipareigojimų sąraše,
56. iv)valstybės narės biudžetinės išlaidos eksporto subsidijoms ir produktų kiekis, kuriam tenka tokios subsidijos, įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje yra ne didesnis kaip 64 procentai ir 79 procentai atitinkamai 1986-1990 metų bazinio periodo lygio; besivystančioms valstybėms narėms atitinkamai 76 ir 86 procentai. 3. Įsipareigojimai dėl eksporto subsidijavimo apimties plėtimo apribojimų yra nustatyti Įsipareigojimų sąrašuose. 4. Per įgyvendinimo laikotarpį iš besivystančių valstybių narių nėra reikalaujama prisiimti įsipareigojimus eksporto subsidijų, išvardytų šio straipsnio 1 dalies d ir e punktuose, atžvilgiu, su sąlyga, kad tokios subsidijos nėra taikomos taip, kad trukdytų mažinimo įsipareigojimams. 10 straipsnis ĮSIPAREIGOJIMŲ DĖL EKSPORTO SUBSIDIJŲ IŠVENGIMO PREVENCIJA 1. Eksporto subsidijos, neišvardytos 9 straipsnio 1 dalyje, netaikomos tokiu būdu, dėl kurio atsiranda arba gali atsirasti galimybė išvengti įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų; taip pat neturi būti naudojamasi nekomerciniais sandoriais, siekiant išvengti tokių įsipareigojimų. 2. Valstybės narės įsipareigoja dirbti, kad būtų sukurta tarptautiniu mastu priimtina tvarka dėl eksporto kreditų, eksporto kreditų garantijų teikimo ar draudimo programų taikymo ir, priėmus tokią tvarką, teikti eksporto kreditus, eksporto kreditų garantijas ar taikyti draudimo programas tik laikantis tos tvarkos. 3. Kiekviena valstybė narė, tvirtinanti, kad bet koks eksporto kiekis, viršijantis mažinimo įsipareigojimų lygį, nėra subsidijuojamas, turi parodyti, kad eksporto subsidijos, nepriklausomai nuo to, ar jos išvardytos 9 straipsnyje, ar ne, nebuvo suteiktos tokiam eksportui. 4. Valstybės narės, kurios teikia pagalbą maistu, užtikrina, kad:
57. a)pagalbos maistu tarptautiniu mastu teikimas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebūtų susijęs su žemės ūkio produktų komerciniu eksportu į šalis gavėjas;
58. b)sandoriai dėl tarptautinės maisto pagalbos teikimo, įskaitant dvišalę pagalbą maistu, teikiamą pinigais, būtų vykdomi laikantis FAO „Principų dėl perteklinės produkcijos realizavimo ir įsipareigojimų konsultacijoms“, įskaitant, kur reikia, Įprastinės rinkodaros reikalavimų sistemą;
59. c)kad tokia pagalba būtų teikiama kiek įmanoma išlaikant gryną paramos formą arba ne mažiau lengvatinėmis sąlygomis, negu nustatytos 1986 metų Pagalbos maistu konvencijos IV straipsnyje. 11 straipsnis SUDĖTINIAI PRODUKTAI Subsidijos, skiriamos produkto vienetui ir teikiamos pirminiams produktams sudėtiniuose produktuose, jokiu būdu negali viršyti eksporto subsidijų, skiriamų produkto vienetui, kurios būtų mokamos eksportuojant tuos pirminius produktus. VI DALIS 12 straipsnis EKSPORTUI TAIKOMŲ DRAUDIMŲ IR APRIBOJIMŲ TVARKA 1. Valstybė narė, nustatydama bet kokį naują eksporto draudimą ar apribojimą maisto produktų atžvilgiu, pagal GATT 1994 XI straipsnio 2 dalies a punktą, laikosi šių nuostatų:
60. a)valstybė narė, nustatydama eksporto draudimą ar apribojimą, gerai apsvarsto tokio draudimo ar apribojimo poveikį importuojančios valstybės narės maisto saugumui;
61. b)prieš nustatydama eksporto draudimą ar apribojimą, valstybė narė raštu ir kiek įmanoma anksčiau praneša Komitetui dėl žemės ūkio apie tokios priemonės pobūdį ir trukmę ir, gavusi prašymą, konsultuojasi su kita valstybe nare, kuri kaip importuotoja yra suinteresuota visais su šia priemone susijusiais klausimais; tokį eksporto draudimą ar apribojimą nustatanti valstybė narė, gavusi suinteresuotos valstybės narės prašymą, suteikia jai reikalingą informaciją. 2. Šio straipsnio nuostatos netaikomos jokios besivystančios valstybės narės atžvilgiu, išskyrus tuos atvejus, kai priemonių imasi besivystanti valstybė narė, kuri yra tik atitinkamus maisto produktus eksportuojanti šalis. VII DALIS 13 straipsnis TAM TIKRI APRIBOJIMAI Įgyvendinimo laikotarpiu, nepaisant GATT 1994 ir Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (šiame straipsnyje vadinama „Sutartimi dėl subsidijų“) nuostatų:
62. a)vidaus paramos priemonės, visiškai atitinkančios šios Sutarties 2 priedo nuostatas, turi būti:
63. i)nekompensuotinos subsidijos siekiant kompensacinių muitų tikslų 4;
64. ii)atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnį ir Sutarties dėl subsidijų III dalį; iii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos siekiant išvengti naudos dėl tarifinių nuolaidų, tenkančių kitai valstybei narei pagal GATT 1994 II straipsnį, anuliavimo ar sumažinimo, kaip nustatyta GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte;
65. b)vidaus paramos priemonės, visiškai atitinkančios šios Sutarties 6 straipsnio nuostatas, įskaitant tiesiogines išmokas, atitinkančias to straipsnio 5 dalies reikalavimus, kaip atsispindi kiekvienos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše; taip pat vidaus parama de minimis lygiu, atitinkanti 6 straipsnio 2 dalį, yra:
66. i)atleistos nuo kompensacinių muitų, išskyrus tuos atvejus, kai pagal GATT 1994 VI straipsnį ir Sutarties dėl subsidijų V dalį yra nustatoma padaryta žala ar jos grėsmė, ir yra būtina susilaikyti nuo bet kokio kompensacinių muitų tyrimo inicijavimo;
67. ii)atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnio 1 dalį ar pagal Sutarties dėl subsidijų 5 ir 6 straipsnius, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis tam tikrai prekei neteikiama didesnės apimties parama, negu buvo nustatyta 1992 rinkodaros metais; iii) atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos, siekiant išvengti naudos dėl tarifinių nuolaidų, tenkančių kitai valstybei narei pagal GATT 1994 II straipsnį, anuliavimo ar sumažinimo, kaip nustatyta GATT 1994 XXIII straipsnio 1 dalies b punkte, su sąlyga, kad tokiomis priemonėmis tam tikrai prekei neteikiama didesnės apimties parama, negu buvo nustatyta 1992 rinkodaros metais;
68. c)eksporto subsidijos, visiškai atitinkančios šios Sutarties V dalies nuostatas, kaip atsispindi kiekvienos valstybės narės Įsipareigojimų sąraše, yra:
69. i)kompensacinių muitų objektas tik tokiu atveju, kai nustatoma žala ar jos grėsmė, remiantis apimtimi, poveikiu kainoms ar to padariniais pagal GATT 1994 VI straipsnį ir pagal Sutarties dėl subsidijų V dalies nuostatas, ir yra būtina susilaikyti nuo bet kokio kompensacinių muitų tyrimo inicijavimo;
70. ii)atleistos nuo priemonių, kurios būtų taikomos pagal GATT 1994 XVI straipsnį arba Sutarties dėl subsidijų 3, 5 ir 6 straipsnius. VIII DALIS 14 straipsnis SANITARINĖS IR FITOSANITARINĖS PRIEMONĖS Valstybės narės susitaria įgyvendinti Sutartį dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių taikymo. IX DALIS 15 straipsnis SPECIALUSIS IR DIFERENCINIS REŽIMAS 1. Pripažįstant, kad diferencinis ir palankesnis režimas besivystančioms valstybėms narėms yra neatsiejama derybų dalis, įsipareigojimų atžvilgiu yra laikomasi specialaus ir diferencinio režimo principų, vadovaujantis atitinkamomis šios Sutarties nuostatomis ir išreiškiant tai Tarifinių nuolaidų ir įsipareigojimų sąrašuose. 2. Besivystančios valstybės narės turi teisę mažinimo įsipareigojimus įvykdyti per 10 metų laikotarpį. Mažiausiai išsivysčiusioms valstybėms narėms netaikomas reikalavimas prisiimti mažinimo įsipareigojimus. X DALIS 16 straipsnis MAŽIAUSIAI IŠSIVYSČIUSIOS IR DAŽNIAUSIAI MAISTO PRODUKTUS IMPORTUOJANČIOS BESIVYSTANČIOS ŠALYS 1. Išsivysčiusios valstybės narės imasi tokių priemonių, kurios yra nustatytos Nutarimo dėl priemonių, taikytinų galimiems neigiamiems padariniams, kuriuos gali sukelti reformų programa mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir dažniausiai tik maisto produktus importuojančioms besivystančioms šalims, pagrindu. 2. Komitetas dėl žemės ūkio, esant reikalui, prižiūri, kaip vykdomas šis Nutarimas. XI DALIS 17 straipsnis KOMITETAS DĖL ŽEMĖS ŪKIO Įsteigiamas Komitetas dėl žemės ūkio. 18 straipsnis ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮVYKDYMO PATIKRINIMAS 1. Komitetas dėl žemės ūkio turi tikrinti, kaip yra vykdomi įsipareigojimai, prisiimti pagal Urugvajaus raundo reformų programą. 2. Patikrinimas turi būti atliekamas valstybių narių pateiktų atitinkamų pranešimų pagrindu ir nustatytais laiko tarpais, taip pat remiantis dokumentais, kuriuos parengti gali būti paprašyta Sekretoriato, siekiant pagreitinti tikrinimo procesą. 3. Be pranešimų, pateikiamų pagal šio straipsnio 2 dalį, taip pat nedelsiant turi būti pranešama ir apie bet kokią naują vidaus paramos priemonę, įskaitant ir esamos priemonės, dėl kurios yra paprašyta atleisti nuo mažinimo, pakeitimą. Šiame pranešime smulkiai apibūdinama nauja arba pakeista priemonė ir nurodoma, ar ji atitinka sutartus kriterijus, išdėstytus 6 straipsnyje arba 2 priede. 4. Patikrinimo metu valstybės narės atitinkamai atsižvelgia į per didelį infliacijos lygį valstybei narei laikytis prisiimtų įsipareigojimų dėl vidaus paramos. 5. Valstybės narės susitaria kiekvienais metais konsultuotis su Komitetu dėl žemės ūkio dėl dalyvavimo pasaulinės prekybos žemės ūkio produktais įprastinio augimo procese įsipareigojimų dėl eksporto subsidijų pagal šią Sutartį pagrindu. 6. Patikrinimas suteikia valstybėms narėms galimybę aptarti visus klausimus, susijusius su įsipareigojimų, prisiimtų pagal reformų programą, nustatytą šioje Sutartyje, įgyvendinimu. 7. Bet kuri valstybė narė gali atkreipti Komiteto dėl žemės ūkio dėmesį į priemonę, kurią, tos valstybės narės nuomone, taikanti valstybė narė turėjo apie tai pranešti. 19 straipsnis KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, yra taikomos konsultuojantis ir sprendžiant ginčus, kilusius pagal šią Sutartį. XII DALIS 20 straipsnis REFORMŲ PROCESO TĄSA Valstybės narės, pripažindamos, kad didelio ir laipsniško paramos ir rinkos apsaugos mažinimo, kurio rezultatas – vykstančios pagrindinės reformos, ilgalaikis tikslas yra besitęsiantis procesas, susitaria, kad derybos dėl proceso tęsimo bus pradėtos vieneri metai prieš įgyvendinimo laikotarpio pabaigą, atsižvelgiant į:
71. a)iki tos dienos sukauptą mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo patyrimą;
72. b)mažinimo įsipareigojimų poveikį pasaulinei prekybai žemės ūkio produkcija;
73. c)su prekyba nesusijusius klausimus, specialųjį ir diferencinį režimą besivystančioms valstybėms narėms ir siekį sukurti tinkamą į rinką orientuotą prekybos žemės ūkio produktais sistemą, taip pat į kitus tikslus ir klausimus, minėtus šios Sutarties preambulėje;
74. d)tai, kokie tolesni įsipareigojimai yra reikalingi, kad būtų pasiekti pirmiau minėti ilgalaikiai tikslai. XIII DALIS 21 straipsnis BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 1. GATT 1994 ir kitų daugiašalių prekybos sutarčių, išvardytų PPO sutarties 1 A priede, nuostatos yra taikomos priklausomai nuo šios Sutarties nuostatų. 2. Šios Sutarties priedai sudaro sudėtinę šios Sutarties dalį. ______________ 1 priedas PRODUKTAI, KURIEMS TAIKOMA ŠI SUTARTIS 1. Ši Sutartis taikoma šiems produktams:
75. i)HS skyriai: nuo 1 iki 24, išskyrus žuvį ir žuvies produktus, taip pat ir:*
76. ii)HS kodas 2905.43 (manitas) HS kodas 2905.44 (sorbitas) HS pozicija 33.01 (pagrindiniai riebalai) HS pozicija 35.01 – 35.05 (albumininės medžiagos, modifikuotas krakmolas, klijai) HS kodas 3809.10 (apretai) HS kodas 3823.60 (sorbito n. e. p.) HS pozicija 41.01 – 41.03 (kailiai ir odos) HS pozicija 43.01 (neišdirbti kailiai) HS pozicija 50.01 – 50.03 (žaliasis šilkas, šilko atliekos) HS pozicija 51.01 – 51.03 (vilna ir gyvulių plaukai) HS pozicija 52.01 – 52.03 (žalia medvilnė, atliekos ir karšta arba šukuota medvilnė) HS pozicija 53.01 (žali linai) HS pozicija 53.02 (žalios kanapės) 2. Pirmiau pateiktas produktų sąrašas neapriboja produktų sąrašo, kuriam taikoma Sutartis dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių. 2 priedas VIDAUS PARAMA: PAGRINDAS ATLEISTI NUO PARAMOS MAŽINIMO ĮSIPAREIGOJIMŲ 1. Vidaus paramos priemonės, dėl kurių prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, turi tenkinti pagrindinį reikalavimą, kad jos nedaro arba daro minimalų prekybos iškraipymo poveikį ar poveikį gamybai. Taip pat visos priemonės, dėl kurių prašoma atleisti, turi tenkinti šiuos pagrindinius kriterijus:
77. a)pagal šias priemones parama turi būti teikiama per valstybės finansuojamas vyriausybines programas (įskaitant tas, pagal kurias atsisakoma valstybės pajamų), neapimančias pervedimų iš vartotojų;
78. b)pagal šias priemones parama neturi daryti gamintojų kainų palaikomojo poveikio; taip pat pagal specifinius kriterijus ir sąlygas, nustatytus toliau. VYRIAUSYBĖS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PROGRAMOS 2. Bendrosios paslaugos Šios kategorijos priemonės apima išlaidas (ar valstybės pajamų atsisakymą), susijusias su programomis, pagal kurias teikiamos paslaugos ar kita nauda žemės ūkiui ar kaimo gyventojams. Šios priemonės neapima tiesioginių išmokų gamintojams ar perdirbėjams. Tokios programos, kurios apima toliau pateikiamą sąrašą, bet juo neapsiriboja, atitinka pagrindinius šio priedo 1 dalyje pateiktus kriterijus ir specifines sąlygas, išdėstytus toliau:
79. a)tyrimai, įskaitant bendruosius tyrimus, su aplinkos apsaugos programomis susijusius tyrimus ir tyrimų programas, tam tikrų produktų tyrimai;
80. b)kenkėjų ir ligų kontrolė, apimanti bendras ir su tam tikrais produktais susijusias kenkėjų ir ligų kontrolės priemones, tokias kaip ankstyvojo įspėjimo sistemos, karantinas ir naikinimas;
81. c)mokymo paslaugos, apimančios ir bendrąjį bei specialųjį parengimą;
82. d)papildomos ir konsultacinės paslaugos, tarp jų priemonių, skirtų palengvinti informacijos ir tyrimų rezultatų perdavimą gamintojams ir vartotojams, parengimas;
83. e)tikrinimo paslaugos, įskaitant bendrąsias tikrinimo paslaugas ir tam tikrų produktų tikrinimą sveikatos apsaugos, saugumo, rūšies nustatymo ir standartizavimo tikslais;
84. f)rinkodaros ir reklamos paslaugos, įskaitant informaciją apie tam tikrų produktų rinką, konsultavimo ir reklamos išlaidas, išskyrus išlaidas nenurodytiems tikslams, kurias pardavėjai galėtų naudoti, siekdami sumažinti pardavimo kainą ar suteikti tiesioginę ekonominę naudą pirkėjams;
85. g)infrastruktūros paslaugos, įskaitant elektros tinklus, kelius ir kitas gabenimo priemones, prekyviečių ir uostų įrengimą, vandens tiekimo pajėgumus, užtvankas ir sausinimo sistemas, taip pat infrastruktūros darbus, susijusius su aplinkos apsaugos programomis; visais atvejais parama turi būti teikiama tik kapitalinių objektų aprūpinimui ar jų statybai, o ūkio aprūpinimas nesubsidijuojamas, išskyrus visuomeninio naudojimo komunalinių paslaugų tinklus; čia neįeina sąnaudų ir eksploatavimo išlaidų subsidijos, taip pat naudojimosi lengvatiniais mokesčiais subsidijos. 3. Valstybės rezervas maisto atsargoms užtikrinti 5 Išlaidos (ar atsisakymas valstybės pajamų), susijusios su maisto produktų kaupimu ir laikymu, kurios sudaro neatskiriamą valstybės įstatymų reglamentuojamą maisto atsargų programos dalį. Šios išlaidos gali apimti vyriausybės paramą privačiam produktų saugojimui, kuris yra tos programos dalis. Sukauptų atsargų kiekis ir kaupimo pobūdis turi atitikti iš anksto nustatytus tikslus, susijusius tik su apsirūpinimo maistu reikmėmis. Maisto atsargų kaupimas ir naudojimas finansiniu požiūriu turi būti labai aiškus procesas. Vyriausybė maisto atsargas turi pirkti einamosiomis rinkos kainomis, o sukauptos maisto atsargos turi būti parduodamas ne mažesnėmis kaip einamosios vidaus rinkos kainos už atitinkamos kokybės atitinkamą produktą. 4. Vidaus pagalba maistu66 Išlaidos (ar atsisakymas valstybės pajamų), susijusios su šalies vidaus pagalbos teikimu maistu vargingajai gyventojų daliai. Gyventojų teisė gauti tokią pagalbą maistu remiasi aiškiai nustatytais maitinimo užtikrinimo kriterijais. Tokia pagalba turi būti teikiama tiesiogiai tiekiant maistą tiems, kuriems jo reikia, arba skiriant lėšų, kad atitinkami pagalbos gavėjai galėtų nusipirkti maisto už rinkos ar už subsidijuotas kainas. Vyriausybė maistą tokiai pagalbai teikti turi pirkti einamosiomis rinkos kainomis, o pagalbos finansavimas ir administravimas turi būti aiškus. 5. Tiesioginės išmokos gamintojams Parama, teikiama tiesioginių išmokų pavidalu [arba atsisakymas valstybės pajamų, taip pat įskaitant nepinigines išmokas (išmokos natūra)] gamintojams, kuriuos buvo prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, turi, be pagrindinių kriterijų, nurodytų šio Priedo 1 dalyje, atitikti specifinius kriterijus, taikomus tam tikriems tiesioginių išmokų tipams, nurodytiems šio priedo 6-13 dalyse. Jei nagrinėjamas kitoks negu išvardytieji šio priedo 6-13 dalyse arba naujas tiesioginių išmokų tipas, kai yra prašoma atleisti nuo mažinimo įsipareigojimų, jis, be pagrindinių kriterijų, nurodytų šio priedo 1 dalyje, turi atitikti šio priedo 6 dalies b-e punktuose nustatytus kriterijus. 6. Su gamyba nesiejamas pajamų palaikymas
86. a)Teisė gauti tokias išmokas turi būti nustatyta tiksliai apibrėžtais kriterijais, tokiais kaip pajamos, buvimas gamintoju ar žemės savininku, sunaudojimas ar gamybos lygis per tam tikrą nustatytą bazinį periodą.
87. b)Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas gamybos, vykdomos bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, pobūdžiu ir apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių) nei su tuo siejamas.
88. c)Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su tuo siejamas.
89. d)Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas gamybos veiksniais, naudojamais per bet kuriuos metus pasibaigus baziniam periodui, nei su jais siejamas.
90. e)Nereikalaujama vykdyti gamybą tik dėl to, kad būtų galima gauti tokias išmokas. 7. Vyriausybės finansinis dalyvavimas pajamų draudimo ir pajamų apsaugos programose
91. a)Teisė gauti tokias išmokas turi būti nustatyta pagal prarastas pajamas, atsižvelgiant tik į pajamas iš žemės ūkio, kurios yra didesnės kaip 30 procentų vidutinių bendrųjų pajamų, arba šio dydžio ekvivalentą, išreikštą grynosiomis pajamomis (atėmus bet kokias išmokas pagal tokias pat ar panašias programas), per trejus paskutiniuosius metus arba trejų metų vidurkį, grindžiamą paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu, neįskaitant didžiausių ir mažiausių pajamų; bet kuris gamintojas, atitinkantis šias sąlygas, turi teisę gauti tokias išmokas.
92. b)Tokių išmokų dydis kompensuoja mažiau kaip 70 procentų gamintojo prarastų pajamų tais metais, kai gamintojas įgyja teisę gauti tokią pagalbą.
93. c)Bet kurios tokios išmokos dydis turi būti susietas tik su pajamomis; jis negali būti siejamas nei su gamintojo vykdomos gamybos pobūdžiu ar apimtimi (įskaitant naminių gyvulių skaičių), nei su šalies vidaus ar tarptautinėmis tokios produkcijos kainomis, nei su naudojamais gamybos veiksniais.
94. d)Jeigu gamintojas tais pačiais metais pagal šią ir pagal 8 dalį (pagalba stichinių nelaimių atveju) gauna išmokas, bendra tokių išmokų suma turi būti mažesnė nei 100 procentų visos gamintojo patirtų nuostolių sumos. 8. Išmokos (mokamos tiesiogiai arba vyriausybei finansiškai dalyvaujant pasėlių draudimo programose) stichinių nelaimių atveju
95. a)Teisė gauti tokias išmokas įgyjama tik po to, kai vyriausybė oficialiai pripažįsta, kad stichinė ar panaši nelaimė (įskaitant epidemijas, kenkėjų antplūdį, branduolines avarijas, karą atitinkamos valstybės narės teritorijoje) įvyko arba vyksta, ir kai dėl tos priežasties įvykęs gamybos smukimas viršija 30 procentų vidutinės gamybos apimties per praėjusį trejų metų laikotarpį ar trejų metų vidurkį, grindžiamą paskutiniųjų penkerių metų laikotarpiu, išskyrus didžiausias ir mažiausias gamybos apimtis.
96. b)Išmokos įvykus nelaimei yra teikiamos tik pajamų (įskaitant išmokas, susijusias su veterinariniu naminių gyvulių gydymu), žemės ir kitų gamybos veiksnių nuostoliams, patirtiems dėl tos nelaimės, kompensuoti.
97. c)Išmokos kompensuoja ne daugiau kaip patirtų nuostolių padengimo kaštus, o išmokų gavimas neturi būti siejamas nei su būsimos gamybos pobūdžiu, nei su apimtimi.
98. d)Išmokos nelaimės atveju neviršija sumos, reikalingos išvengti būsimų nuostolių ar juos sumažinti, kaip nustatyta pagal pirmiau b punkte pateiktą kriterijų.
99. e)Jeigu gamintojas tais pačiais metais gauna išmokas, numatytas pagal šią ir 7 dalis (pajamų draudimas ir pajamų apsaugos programos), bendra tokių išmokų suma turi būti mažesnė nei 100 procentų visos gamintojo patirtų nuostolių sumos. 9. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per gamintojų veiklos atsisakymo programas
100. a)Teisė gauti šias išmokas yra nustatoma remiantis programose, skirtose padėti į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamyba besiverčiantiems asmenims atsisakyti tos veiklos ar imtis ne žemės ūkio veiklos, aiškiai nustatytais kriterijais.
101. b)Išmokos sudaro sąlygas į rinką tiekiamų žemės ūkio produktų gamintojui visiškai ir visam laikui pasitraukti iš gamybos. 10. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per resursų naudojimo nutraukimo programas
102. a)Teisė gauti šias išmokas yra nustatoma pagal programose, skirtose nutraukti žemės ir kitokių išteklių, įskaitant naminius gyvulius, naudojimą į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamybai, aiškiai nustatytus kriterijus.
103. b)Išmokos turi būti mokamos, kai atsisakoma naudotis žeme į rinką tiekiamos žemės ūkio produkcijos gamybai ne mažiau kaip 3 metus, ir kai naminiai gyvuliai yra paskerdžiami ar kitaip visiškai ir ne laikinai pašalinami.
104. c)Išmokoms gauti nereikalaujama nurodyti jokio alternatyvaus žemės nei kitų išteklių, susijusių su į rinką tiekiamų žemės ūkio produktų gamyba, naudojimo būdo.
105. d)Išmokos neturi būti siejamos nei su gamybos pobūdžiu, nei su gamybos kiekiu, nei su šalies vidaus ar tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, kuri vykdoma naudojant žemę ar kitus išteklius, likusius gamybai. 11. Struktūrinio reguliavimo pagalba, teikiama per investicijų pagalbos programas
106. a)Teisė gauti tokias išmokas yra nustatoma pagal vyriausybinėse programose, skirtose finansiškai ar natūroje padėti pertvarkyti gamintojo veiklą atsižvelgiant į objektyvius struktūrinius sunkumus, aiškiai nustatytus kriterijus; teisė gauti išmokas pagal šias programas taip pat gali būti nustatyta aiškiai apibrėžtoje valstybinėje programoje, skirtoje žemės ūkio gamybai naudojamos žemės reprivatizavimui.
107. b)Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus negali būti grindžiamas gamybos, vykdomos gamintojo bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, pobūdžiu nei apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių), nei su tuo siejamas, išskyrus atvejus, nustatytus pagal toliau pateiktą e kriterijų.
108. c)Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus negali būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su bet kokia gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su tomis kainomis siejamas.
109. d)Išmokos turi būti mokamos tik tuo laikotarpiu, kai būtina realizuoti investicijas, dėl kurių jos mokamos.
110. e)Išmokos neturi įpareigoti jų gavėjų gaminti tam tikrus žemės ūkio produktus, taip pat jiems jokiu būdu negali būti nurodoma, kokius žemės ūkio produktus gaminti, išskyrus reikalavimą, kad jie negamintų tam tikro produkto.
111. f)Išmokos negali viršyti dydžio, reikalingo struktūriniams sunkumams kompensuoti. 12. Išmokos pagal aplinkos apsaugos programas
112. a)Teisė gauti tokias išmokas yra nustatoma aiškiai apibrėžtoje valstybinėje aplinkos apsaugos ar konservavimo programoje ir priklauso nuo valstybinėje programoje tiksliai nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygas, susijusias su gamybos metodais ar gamybai naudojamais ištekliais, įvykdymo.
113. b)Išmokos dydis negali viršyti nei papildomų kaštų, nei prarastų pajamų dydžio, kuriuos nulėmė prisiderinimas prie valstybinės programos. 13. Išmokos pagal regioninės pagalbos programas
114. a)Teisę gauti tokias išmokas turi tik tie gamintojai, kurie gyvena nepalankių sąlygų regionuose; kiekvienas toks regionas turi būti aiškiai geografiškai apibrėžtas, išskirtas pagal tam tikrus ekonominius ir administracinius kriterijus; jis laikomas nepalankių sąlygų regionu remiantis neutraliais ir objektyviais kriterijais, aiškiai nustatytais įstatymu ar kitu teisės aktu, rodančiais, kad regiono sunkumai kyla ne dėl laikinų aplinkybių.
115. b)Tokių išmokų dydis per bet kuriuos metus neturi būti grindžiamas gamybos, vykdomos gamintojo bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, kitam nei gamybos sumažėjimo laikotarpis, pobūdžiu nei apimtimi (įskaitant ir naminių gyvulių skaičių).
116. c)Tokių išmokų per bet kuriuos metus dydis neturi būti grindžiamas šalies vidaus nei tarptautinėmis kainomis, susijusiomis su gamyba, vykdoma bet kuriais metais pasibaigus baziniam periodui, nei su jomis siejamas.
117. d)Išmokos turi būti mokamos tik atitinkamuose regionuose, kurių gamintojams teikiama pagalba, ir tuose regionuose jos turi būti prieinamos visiems gamintojams.
118. e)Kai išmokos siejamos su gamybos veiksniais, jos turi būti mokamos mažinant tarifą, skaičiuojant nuo slenkstinio to veiksnio lygio.
119. f)Išmokos neturi viršyti papildomų kaštų arba turi būti apribojamos prarastų pajamų, susijusių su žemės ūkio gamyba tame regione, dydžiu. 3 priedas VIDAUS PARAMA: BENDROJO PARAMOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS 1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, bendrasis paramos dydis (BPD) yra apskaičiuojamas produkto pagrindu kiekvienam pagrindiniam žemės ūkio produktui, kuriam teikiama rinkos kainos parama, tiesioginės išmokos ar bet kurios kitos subsidijos, neįtrauktos į atleistųjų nuo mažinimo įsipareigojimų sąrašą („kiti neatleidimo principai“). Parama, skiriama ne produkto pagrindu, yra susumuojama į visą ne produkto pagrindu skiriamą BPD, išreiškiamą piniginiais vienetais. 2. Į subsidijas, apibrėžtas šio priedo 1 dalyje, įeina abi priemonės: išmokos iš biudžeto ir vyriausybės ar jos institucijų nesurinkti mokesčiai (valstybės pajamų atsisakymas). 3. Turi būti įskaičiuojama parama, teikiama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu. 4. Specifiniai žemės ūkio gamintojų mokami mokesčiai ir rinkliavos yra išskaičiuojami iš BPD. 5. BPD, apskaičiuotas baziniam periodui kaip nurodyta toliau, sudaro bazinį vidaus paramos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo lygį. 6. Kiekvienam pagrindiniam žemės ūkio produktui yra nustatomas konkretus BPD, išreiškiamas piniginiais vienetais. 7. BPD turi būti apskaičiuojamas pardavus pirmąjį atitinkamą pagrindinį žemės ūkio produktą. Priemonės, numatytos žemės ūkio produktų perdirbėjams, yra įtraukiamos tiek, kiek tos priemonės duoda naudos pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams. 8. Rinkos kainos parama: rinkos kainos parama yra apskaičiuojama pagal skirtumą tarp fiksuotos išorinės referencinės kainos ir taikomos nustatytos kainos, padauginus tą skirtumą iš produkcijos, kuriai gali būti taikoma ta nustatyta kaina, kiekio. Išmokos iš biudžeto, kurios palaiko šį skirtumą, tokios kaip supirkimo ar saugojimo išlaidos, neįskaičiuojamos į BPD. 9. Fiksuota išorinė referencinė kaina turi būti grindžiama 1986-1988 metų kainomis ir paprastai lygi FOB pagrindinio atitinkamo žemės ūkio produkto vieneto vertės eksportuojančioje šalyje vidurkiui ir CIF pagrindinio atitinkamo žemės ūkio produkto vieneto vertės importuojančioje šalyje vidurkiui baziniu periodui. Fiksuota referencinė kaina, jei būtina, atsižvelgiant į kokybės skirtumus gali būti tikslinama. 10. Neatleistos (nuo mažinimo įsipareigojimų) tiesioginės išmokos: neatleistos tiesioginės išmokos, kurios priklauso nuo kainų skirtumo, yra apskaičiuojamos arba pagal skirtumą tarp fiksuotos referencinės kainos ir taikomos nustatytos kainos, padauginus tą skirtumą iš produkcijos, kuriai galima taikyti tokias nustatytas kainas, kiekio, arba pagal išmokas iš biudžeto. 11. Fiksuota referencinė kaina turi būti grindžiama 1986-1988 metų kainomis ir yra faktinė kaina, naudojama nustatant išmokų dydžius. 12. Neatleistos nuo mažinimo tiesioginės išmokos, kurios yra grindžiamos kitais veiksniais nei kaina, yra apskaičiuojamos pagal išmokas iš biudžeto. 13. Kitos neatleistos nuo mažinimo priemonės, įskaitant sąnaudų subsidijas ir kitas priemones, tokias kaip rinkodaros išlaidų mažinimo priemonės: tokių priemonių vertė yra apskaičiuojama pagal išmokas iš biudžeto arba, kai biudžetinės išmokos ne visai atspindi tam tikros subsidijos dydį, pagrindas subsidijai apskaičiuoti yra skirtumas tarp subsidijuojamos prekės ar paslaugos kainos ir atitinkamos panašios prekės ar paslaugos rinkos kainos, padauginus tą skirtumą iš prekių ar paslaugų kiekio. 4 priedas VIDAUS PARAMA: EKVIVALENTINIO PARAMOS DYDŽIO APSKAIČIAVIMAS 1. Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, yra apskaičiuojamas visų pagrindinių žemės ūkio produktų, kuriems rinkos kainos parama, apibrėžta 3 priede, yra teikiama, ekvivalentinis paramos dydis, apskaičiuoti šį bet kurio BPD komponentą netikslinga. Tokių produktų vidaus paramos mažinimo įsipareigojimų įgyvendinimo lygį sudaro rinkos kainos paramos komponentas, išreikštas ekvivalentiniu paramos dydžiu pagal šio priedo 2 dalį, taip pat nuo mažinimo neatleistomis tiesioginėmis išmokomis ar kita nuo mažinimo neatleista parama, kurios yra įvertinamos pagal toliau 3 punkte pateiktas nuostatas. Turi būti įskaičiuojama parama, teikiama tiek valstybiniu, tiek regioniniu lygiu. 2. Visų pagrindinių žemės ūkio produktų ekvivalentinis paramos dydis, pateiktas šio priedo 1 dalyje, yra apskaičiuojamas tam tikro produkto pagrindu pagal pirmąjį pardavimą, gavusį rinkos kainos paramą, ir kai apskaičiuoti BPD rinkos kainos paramos komponentą yra netikslinga. Tokių pagrindinių žemės ūkio produktų ekvivalentinis rinkos kainos paramos dydis yra apskaičiuojamas pagal taikomą nustatytą kainą ir produkcijos, kuriai galima taikyti tą kainą, kiekį, arba, jeigu tai netikslinga, pagal išmokas iš biudžeto, skirtas gamintojo kainai palaikyti. 3. Kai pagrindiniai žemės ūkio produktai, kuriems taikoma šio priedo 1 dalis, yra nuo mažinimo neatleistų tiesioginių išmokų objektas arba bet kurių kitų subsidijų, skiriamų produkto pagrindu ir neatleistų nuo mažinimo įsipareigojimų, objektas, ekvivalentinio tokių priemonių paramos dydžio apskaičiavimo pagrindas yra tas pats, kaip apskaičiuojant atitinkamus BPD komponentus (nurodytus 3 priedo 10-13 dalyse). 4. Ekvivalentinis paramos dydis yra apskaičiuojamas pagal subsidijos, teikiamos pagal atitinkamo pagrindinio žemės ūkio produkto pirmojo pardavimo lygį, dydį. Priemonės, teikiamos žemės ūkio produktų perdirbėjams, yra apskaičiuojamos tiek, kiek tokios priemonės duoda naudos pagrindinių žemės ūkio produktų gamintojams. Specifiniai žemės ūkio mokesčiai arba rinkliavos, kuriuos moka gamintojai, atitinkamai sumažina ekvivalentinį paramos dydį. 5 priedas SPECIALUSIS REŽIMAS 4 STRAIPSNIO 2 DALIES ATŽVILGIU A skyrius 1. 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliojus PPO sutarčiai, netaikomos visiems pirminiams žemės ūkio produktams bei perdirbtiems ir paruoštiems produktams („nurodytiems produktams“), kuriems taikomos toliau nurodytos sąlygos (toliau vadinamos „specialiuoju režimu“):
120. a)nurodytų produktų importas sudaro mažiau kaip 3 procentus vietinio suvartojimo apimties baziniu periodu 1986-1988 metais („baziniu periodu“);
121. b)nuo bazinio periodo pradžios nebuvo teikiama jokių eksporto subsidijų nurodytiems produktams;
122. c)pirminiams žemės ūkio produktams yra taikomos veiksmingos gamybos apribojimo priemonės;
123. d)tokie produktai valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo, pridėto prie Marakešo protokolo, I dalies I-B skyriuje, yra pažymėti simboliu „ST-5 priedas“, taip nurodant, kad yra taikomas specialusis režimas, atspindintis nekomercinio pobūdžio veiksnius, tokius kaip maisto saugumas ir gamtos apsauga;
124. e)minimalaus rinkos atvėrimo galimybės nurodytiems produktams atitinka, kaip nurodyta tos valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo I dalies I-B skyriuje, 4 procentus nurodytųjų produktų vietinio suvartojimo baziniu periodu lygio nuo įgyvendinimo laikotarpio pirmųjų metų pradžios, ir po to, likusiu įgyvendinimo laikotarpiu didinami 0,8 procento atitinkamo vietinio suvartojimo lygio per bazinį periodą. 2. Kiekvienų įgyvendinimo laikotarpio metų pradžioje valstybė narė, laikydamasi šio priedo 6 dalies nuostatų, gali nebetaikyti specialiojo režimo nurodytiems produktams. Tokiu atveju aptariamoji valstybė narė išlaiko minimalaus rinkos atvėrimo galimybes, kurios jau galiojo tuo metu, ir didina minimalaus rinkos atvėrimo galimybes po 0,4 procento nuo atitinkamo vietinio suvartojimo lygio baziniu periodu kiekvienais likusiais įgyvendinimo metais. Pagal šią formulę apskaičiuotas minimalaus rinkos atvėrimo galimybių lygis paskutiniais įgyvendinimo laikotarpio metais turi būti nurodytas aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše. 3. Derybos dėl to, ar galima tęsti specialiojo režimo pagal šio priedo 1 dalį taikymą pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, turi būti užbaigiamos per tą patį įgyvendinimo laikotarpį ir yra derybų dalis, kaip nurodyta šios Sutarties 20 straipsnyje, atsižvelgiant į nekomercinio pobūdžio veiksnius. 4. Jeigu per šio priedo 3 dalyje minėtas derybas sutinkama, kad valstybė narė gali ir toliau taikyti specialųjį režimą, ta valstybė narė suteikia papildomas ir priimtinas nuolaidas, jei tų derybų metu jos buvo nustatytos. 5. Kai specialusis režimas nebetaikomas įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje, aptariamoji valstybė narė įgyvendina šio priedo 6 dalies nuostatas. Tokiu atveju, pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui, minimalaus rinkos atvėrimo nurodytiems produktams galimybės turi būti išlaikomos 8 procentų lygiu nuo atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše. 6. Pasienio priemonėms, išskyrus įprastinius muito mokesčius, kurios yra taikomos nurodytiems produktams, yra taikomos 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, įsigaliosiančios tų metų, kuriais nustojama taikyti specialųjį režimą, pradžioje. Tokie produktai apmokestinami įprastiniais muito mokesčiais, kurie turi būti „įšaldyti“ aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše ir taikomi nuo tų metų, kai nutraukiamas specialusis režimas, pradžios, o vėliau tokiu tarifu, koks būtų taikomas, jeigu įgyvendinimo laikotarpiu būtų pasiektas bent 15 procentų sumažinimas mažinant lygiomis dalimis kasmet. Tokie muito mokesčiai yra nustatomi remiantis tarifų ekvivalentais, kurie yra apskaičiuojami pagal šio Priedo priedėlio taisykles. B skyrius 7. 4 straipsnio 2 dalies nuostatos taip pat netaikomos, kai įsigalioja PPO sutartis, tam pirminiam žemės ūkio produktui, kuris yra pirminis tradicinio maisto produktas besivystančioje valstybėje narėje ir kuris atitinka toliau nurodytas papildomas sąlygas prie jau nurodytų 1 dalies a-d punktuose ir taikomas atitinkamiems produktams:
125. a)minimalaus rinkos atvėrimo atitinkamiems produktams galimybės, kaip yra nurodyta aptariamosios besivystančios valstybės narės Įsipareigojimų sąrašo I dalies I-B skyriuje, atitinka 1 procentą to produkto vietinio suvartojimo baziniu periodu lygio nuo įgyvendinimo laikotarpio pirmųjų metų pradžios ir tos galimybės yra didinamos kasmet lygiomis dalimis iki 2 procentų atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu įgyvendinimo laikotarpio penktųjų metų pradžioje; nuo įgyvendinimo laikotarpio šeštųjų metų pradžios minimalaus rinkos atvėrimo tokiems produktams galimybės atitinka 2 procentus vietinio suvartojimo lygio baziniu periodu ir kasmet iki 10-ųjų metų pradžios lygiomis dalimis yra didinamos iki 4 procentų atitinkamo vietinio suvartojimo baziniu periodu; toliau minimalaus rinkos atvėrimo galimybės, apskaičiuotos pagal šią formulę, 10-iesiems metams turi būti nurodytos tos besivystančios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše;
126. b)šia Sutartimi numatytos atitinkamos rinkos atvėrimo galimybės kitiems produktams. 8. Derybos dėl to, ar specialusis režimas pagal šio priedo 7 dalį gali būti toliau taikomas pasibaigus 10-iesiems metams nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios, turi būti pradedamos ir baigiamos tų pačių 10-ies metų nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios laikotarpiu. 9. Jeigu per šio priedo 8 dalyje minėtas derybas susitariama, kad valstybė narė gali ir toliau taikyti specialųjį režimą, ta valstybė narė suteikia papildomas ir priimtinas nuolaidas, jei jos buvo nustatytos tų derybų metu. 10. Jeigu nusprendžiama, kad specialusis režimas pagal šio priedo 7 dalį pasibaigus 10-iesiems metams nuo įgyvendinimo laikotarpio pradžios nebebus taikomas, tiems produktams turi būti taikomi įprastiniai muito mokesčiai, nustatyti tarifų ekvivalentų pagrindu, kurie yra apskaičiuojami pagal šio Priedo priedėlio taisykles ir kurie turi būti „įšaldyti“ aptariamosios valstybės narės Įsipareigojimų sąraše. Kitais atžvilgiais yra taikomos šio priedo 6 dalies nuostatos, pritaikytos pagal šią Sutartį besivystančioms valstybėms narėms taikomą specialųjį ir direfencinį režimą. 5 priedo priedėlis TARIFŲ EKVIVALENTŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLĖS SPECIFINIAMS TIKSLAMS, NURODYTIEMS ŠIO PRIEDO 6 IR 10 DALYSE 1. Tarifų ekvivalentų apskaičiavimas, išreikštas arba ad valorem, arba specifiniais dydžiais, turi būti atliekamas aiškiai ir naudojant faktinį skirtumą tarp vidaus ir užsienio kainų. Turi būti naudojamasi 1986-1988 metų duomenimis. Tarifų ekvivalentai:
127. a)pirmiausia turi būti nustatomi HS keturių skaitmenų lygiu;
128. b)esant reikalui, yra nustatomi HS šešių ar daugiau skaitmenų lygiu;
129. c)turi būti bendrai nustatomi perdirbtiems ir/arba paruoštiems produktams, padauginus specifinį (-ius) pirminio (-ių) žemės ūkio produkto (-ų) tarifo ekvivalentą (-
130. us)iš pirminio (-ių) žemės ūkio produkto (-ų), esančio (-ių) perdirbtame ir/arba paruoštame produkte, dalies (-ių) vertės ar natūrinės išraiškos, priklausomai nuo to, kaip yra tinkama, ir reikalui esant atsižvelgiant į visus papildomus elementus, tuo metu teikiamus tos ūkio šakos rinkos apsaugai. 2. Vadovaujantis bendru principu, išorinė kaina turi būti faktinės CIF prekės vieneto vertės importuojančiai šaliai vidurkis. Ten, kur nėra duomenų apie CIF prekės vieneto vertės vidurkį arba jie neprieinami, išorinė kaina turi būti:
131. a)atitinkamas CIF prekės vieneto vertės vidurkis kaimyninėje šalyje; arba
132. b)apskaičiuota pagal atitinkamo (-ų) pagrindinio (-ių) eksportuotojo (-ų) FOB prekės vieneto vertės vidurkį, patikslinant jį pridėjus apskaičiuotas draudimo, frachto ir kitas atitinkamas išlaidas importuojančioje šalyje. 3. Išorinės kainos paprastai yra konvertuojamos į vietos valiutą pagal metinį valiutos keitimo kurso vidurkį tuo pačiu periodu kaip ir kainos duomenys. 4. Vidaus kaina paprastai turi atspindėti didmeninę kainą, vyraujančią vidaus rinkoje, arba, jei tokių duomenų gauti neįmanoma, tai tokią preliminariai apskaičiuotą kainą. 5. Kur reikia, pradiniai tarifų ekvivalentai, naudojant atitinkamą koeficientą, gali būti tikslinti atsižvelgiant į prekių kokybės ar rūšies skirtumus. 6. Jeigu pagal šias taisykles apskaičiuotas tarifų ekvivalentas yra negatyvus arba mažesnis negu tuometinis taikomas tarifas, pradinis tarifų ekvivalentas gali būti nustatomas pagal galiojantį „įšaldytą“ lygį arba tam produktui šalies siūlomo lygio pagrindu. 7. Jeigu patikslintas tarifo ekvivalentas yra tokio lygio, koks būtų jį apskaičiavus pagal pirmiau nurodytas taisykles, aptariamoji valstybė narė, gavusi prašymą, sudaro visas sąlygas konsultuotis siekiant surasti tinkamą sprendimą. ______________ SUTARTIS DĖL SANITARINIŲ IR FITOSANITARINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO Valstybės narės, patvirtindamos, kad jokiai valstybei narei neturi būti kliūčių imtis priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai arba jas įgyvendinti, laikantis reikalavimo, kad šios priemonės nebūtų taikomos tokiu būdu, kuris reikštų savavališką ar nepateisinamą diskriminaciją tarp valstybių narių, kuriose vyrauja tokios pat sąlygos, arba paslėptą apribojimą tarptautinei prekybai, siekdamos pagerinti žmonių sveikatą, gyvūnų sveikatą bei fitosanitarinę būklę visose valstybėse narėse, pažymėdamos, jog sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės dažnai taikomos dvišalių sutarčių ar protokolų pagrindu, siekdamos sukurti daugiašalę taisyklių bei elgsenos sistemą, kuria vadovaujantis būtų rengiamos, priimamos bei įgyvendinamos sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kad iki minimumo būtų sumažintas jų neigiamas poveikis prekybai, pripažindamos tarptautinių standartų, gairių ir rekomendacijų svarbą šioje srityje, siekdamos toliau tarp valstybių narių naudoti suderintas sanitarines ir fitosanitarines priemones, pagrįstas tarptautiniais standartais, gairėmis bei rekomendacijomis, kurias parengė atitinkamos tarptautinės organizacijos, įskaitant Codex Alimentarius komisiją, Tarptautinį epizootijos biurą bei atitinkamas tarptautines ir regionines organizacijas, veikiančias Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje, nereikalaudamos, kad valstybės narės pakeistų savo įprastą žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos lygį, pripažindamos, jog besivystančios valstybės narės gali susidurti su tam tikrais sunkumais dėl importuojančių valstybių narių sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių laikymosi, o dėl to ir rinkos atvėrimo, taip pat dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių savo teritorijoje formulavimo ir taikymo, ir siekdamos paremti besivystančių šalių pastangas šioje srityje, todėl siekdamos patobulinti GATT 1994 nuostatų, susijusių su sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių naudojimu, o ypač XX straipsnio b punkto1 nuostatų taikymo taisykles, susitaria: 1 straipsnis BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši Sutartis taikoma visoms sanitarinėms ir fitosanitarinėms priemonėms, kurios gali tiesiogiai ar netiesiogiai veikti tarptautinę prekybą. Tokios priemonės turi būti rengiamos ir taikomos pagal šios Sutarties nuostatas. 2. Šioje Sutartyje taikomi A priede pateikti terminų apibrėžimai. 3. Priedai yra neatsiejama šios Sutarties dalis. 4. Jokios šios Sutarties nuostatos nekeičia valstybių narių teisių, numatytų Sutartyje dėl techninių prekybos barjerų, priemonių, kurios neįeina į šios Sutarties taikymo sritį, atžvilgiu. 2 straipsnis PAGRINDINĖS TEISĖS IR PAREIGOS 1. Valstybės narės turi teisę imtis sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, reikalingų žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai, su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštaraus šios Sutarties nuostatoms. 2. Valstybės narės užtikrina, kad kiekviena sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė būtų taikoma tiktai lygiu, būtinu apsaugoti žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybę ar sveikatą, būtų moksliškai pagrįsta ir nebūtų taikoma be pakankamo mokslinio pagrindimo, išskyrus atvejus, numatytus 5 straipsnio 7 dalyje. 3. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės nebūtų savavališkai ar nepateisinamai nediskriminuotų valstybių narių, kuriose egzistuoja identiškos ar panašios sąlygos, įskaitant jų pačių bei kitų valstybių narių teritorijas. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės netaikomos tokiu būdu, kuris taptų paslėptu apribojimu tarptautinei prekybai. 4. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka šios Sutarties nuostatas, laikomos atitinkančiomis valstybių narių pareigas pagal GATT 1994 nuostatas, susijusias su sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių naudojimu, ypač XX straipsnio b punkto nuostatas. 3 straipsnis SUDERINIMAS 1. Siekdamos kiek įmanoma platesniu mastu suderinti sanitarines ir fitosanitarines priemones, valstybės narės savo sanitarines ir fitosanitarines priemones grindžia tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, kur jos yra, jeigu šioje Sutartyje, ypač šio straipsnio 3 dalyje, nenumatyta kitaip. 2. Sanitarinės ir fitosanitarinės priemonės, kurios atitinka tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas, laikomos būtinomis žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai ir, manoma, derinasi su atitinkamomis šios Sutarties ir GATT 1994 nuostatomis. 3. Valstybės narės gali įsivesti ar naudoti sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurios būtų aukštesnio sanitarinio ar fitosanitarinio apsaugos lygio, negu tos, kurios būtų pasiektos priemonėmis, grindžiamomis atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, jeigu tam yra mokslinis pagrindimas arba jeigu to prireikia dėl tokio sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygio, kurį valstybė narė nustato esant tinkamą pagal atitinkamas 5 straipsnio 1-8 dalių nuostatas2. Nepaisant to, kas pasakyta anksčiau, nė viena priemonė, dėl kurios sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis skiriasi nuo lygio, kurį būtų galima pasiekti priemonėmis, besiremiančiomis tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, neturi prieštarauti nė vienai kitai šios Sutarties nuostatai. 4. Valstybės narės, kiek leidžia jų išgalės, visapusiškai dalyvauja atitinkamų tarptautinių organizacijų bei joms pavaldžių struktūrų, ypač Codex Alimentarius komisijos, Tarptautinio epizootijos biuro bei tarptautinių ir regioninių organizacijų, veikiančių Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sistemoje, darbe, skatindamos šiose organizacijose standartų, gairių ir rekomendacijų rengimą bei reguliarų peržiūrėjimą, atsižvelgiant į visus sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių aspektus. 5. Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių komitetas, numatytas 12 straipsnio 1 ir 4 dalyse (šioje Sutartyje vadinamas „Komitetu“), nustato tvarką, kaip kontroliuoti tarptautinio suderinimo procesą ir koordinuoti pastangas šioje srityje su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. 4 straipsnis LYGIAVERTIŠKUMAS 1. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių sanitarines ir fitosanitarines priemones lygiavertėmis, net jeigu tos priemonės skiriasi nuo jų pačių priemonių ar nuo tų, kurias taiko kitos valstybės narės, prekiaujančios tuo pačiu produktu, jeigu eksportuojanti valstybė narė objektyviai parodo importuojančiai valstybei narei, jog jos priemonės pasiekia importuojančios valstybės narės atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį. Šiuo tikslu, esant prašymui, importuojančiai valstybei narei turi būti sudaromos priimtinos sąlygos atlikti patikrinimą, bandymus ir kitas su tuo susijusias procedūras. 2. Valstybės narės, gavusios prašymą, pradeda konsultacijas siekdamos sudaryti dvišalius bei daugiašalius susitarimus dėl nurodytų sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo. 5 straipsnis RIZIKOS ĮVERTINIMAS IR ATITINKAMO SANITARINĖS AR FITOSANITARINĖS APSAUGOS LYGIO NUSTATYMAS 1. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių pagrindas yra priklausomai nuo sąlygų atliktas žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos rizikos įvertinimas, atsižvelgiant į atitinkamų tarptautinių organizacijų parengtus rizikos įvertinimo metodus. 2. Įvertindamos riziką valstybės narės atsižvelgia į turimą mokslinį pagrindą; atitinkamus procesus bei gamybos būdus; atitinkamus tikrinimo, atrankos bei bandymų metodus; tam tikrų ligų ar kenkėjų paplitimą; teritorijas, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų; atitinkamas ekologines bei aplinkosaugines sąlygas; karantiną ar kitokį režimą. 3. Įvertindamos riziką gyvūnų arba augalų gyvybei ar sveikatai ir nustatydamos priemones, kurios turi būti taikomos pasiekti atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo tokios rizikos lygiui, valstybės narės atsižvelgia į šiuos ekonominius veiksnius: potencialią žalą dėl gamybos ar pardavimų praradimo, sukelto atsiradus, įsitvirtinus ar paplitus kenkėjui ar ligai; kontrolės ar išnaikinimo importuojančios valstybės narės teritorijoje sąnaudas; santykinį sąnaudų efektyvumą alternatyviems rizikos sumažinimo būdams. 4. Valstybės narės, nustatydamos atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį, turėtų atsižvelgti į tikslą sumažinti iki minimumo neigiamą tokių priemonių poveikį prekybai. 5. Norėdama būti nuosekli, siekdama atitinkamo sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų gyvybei ar sveikatai lygio, kiekviena valstybė narė vengia savavališkų ar nepateisinamų skirtumų tarp apsaugos lygių, kuriuos ji mano esant tinkamus skirtingose situacijose, jeigu tokie skirtumai sąlygoja diskriminaciją ar paslėptą apribojimą tarptautinei prekybai. Valstybės narės bendradarbiauja su Komitetu pagal 12 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, kai rengiamos taisyklės tolesniam praktiniam šios nuostatos įgyvendinimui. Rengdamas taisykles, Komitetas atsižvelgia į visus svarbius veiksnius, įskaitant išskirtinį rizikos, kurios savanoriškai imasi žmonės savo sveikatos atžvilgiu, pobūdį. 6. Nepažeisdamos 3 straipsnio 2 dalies, įvesdamos ar taikydamos sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurios reikalingos atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui pasiekti, valstybės narės užtikrina, kad tokios priemonės nebūtų ribojančios prekybą daugiau negu reikia tam, kad galima būtų pasiekti atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį, atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes.3 7. Tais atvejais, kai tinkamas mokslinis pagrindimas nepakankamas, valstybė narė gali laikinai įsivesti sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę turimos tinkamos informacijos pagrindu, įskaitant informaciją, gaunamą iš atitinkamų tarptautinių organizacijų, taip pat informaciją apie sanitarines ar fitosanitarines priemones, kurias taiko kitos valstybės narės. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės stengiasi gauti papildomos informacijos, kurios reikia objektyvesniam rizikos įvertinimui, ir sanitarinę ar fitosanitarinę priemonę peržiūri per pakankamą laikotarpį. 8. Kai valstybė narė turi pagrindo manyti, kad kitos valstybės narės įvesta ar taikoma tam tikra sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė riboja arba gali riboti jos eksportą ir ta priemonė nėra paremta atitinkamais tarptautiniais standartais, gairėmis ar rekomendacijomis, arba tokių standartų, gairių ar rekomendacijų nėra, ji gali prašyti, kad valstybė narė, taikanti tą priemonę, paaiškintų tokios sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės taikymo priežastis, ir pastaroji turi pateikti tokį paaiškinimą. 6 straipsnis PRITAIKYMAS REGIONO SĄLYGOMS, ĮSKAITANT TERITORIJAS, KURIOSE NEUŽREGISTRUOTA KENKĖJŲ AR LIGŲ, BEI TERITORIJAS, KURIOS MAŽAI UŽKRĖSTOS KENKĖJAIS AR LIGOMIS 1. Valstybės narės užtikrina, kad jų sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės būtų pritaikytos teritorijos – visos šalies ar šalies dalies ar kelių šalių ar jų dalių – iš kur produktas kilęs arba kur produktas yra vežamas, sanitarinėms ar fitosanitarinėms charakteristikoms. Įvertindamos regiono sanitarines ar fitosanitarines charakteristikas valstybės narės, inter alia, atsižvelgia į konkrečių ligų ar kenkėjų paplitimo lygį, esamas išnaikinimo ar kontrolės programas ir atitinkamus kriterijus ar taisykles, kurie gali būti parengti atitinkamos tarptautinės organizacijos. 2. Valstybės narės ypač pripažįsta tokias sąvokas kaip teritorijos, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų, bei teritorijos, kurios mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis. Tokių teritorijų nustatymas remiasi tokiais veiksniais kaip geografija, ekosistemos, epidemiologinė priežiūra bei sanitarinės ar fitosanitarinės kontrolės efektyvumas. 3. Eksportuojančios valstybės narės, teigiančios, kad jų šalies teritorijoje esančiose srityse neužregistruota kenkėjų ar ligų arba jos yra mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis, pateikia reikalingus tam įrodymus, kad objektyviai įrodytų importuojančiai valstybei narei, kad tokios teritorijos yra ir tikriausiai toliau liks teritorijomis, kuriose neužregistruota kenkėjų ar ligų, ar kad jos yra mažai užkrėstos kenkėjais ar ligomis. Šiuo tikslu importuojančios valstybės narės prašymu jai turi būti suteikiama galimybė patikrinti, atlikti bandymus ir kitas atitinkamas procedūras. 7 straipsnis VIEŠUMAS Valstybės narės praneša apie savo sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių pakeitimus ir suteikia informacijos apie savo sanitarines ar fitosanitarines priemones pagal B priedo nuostatas. 8 straipsnis KONTROLĖS, PATIKRINIMO IR PATVIRTINIMO PROCEDŪROS Valstybės narės vadovaujasi C priedo nuostatomis įgyvendindamos kontrolės, patikrinimo ir patvirtinimo procedūras, įskaitant nacionalines priedų naudojimo sankcionavimo arba teršalų maiste, gėrimuose ir pašaruose leistinų ribų nustatymo sistemas, ir kitais atžvilgiais užtikrina, kad jų procedūros atitiktų šios Sutarties nuostatas. 9 straipsnis TECHNINĖ PAGALBA 1. Valstybės narės susitaria palengvinti techninės pagalbos suteikimą kitoms valstybėms narėms, ypač besivystančioms valstybėms narėms, dvišaliu pagrindu arba per atitinkamas tarptautines organizacijas. Tokia pagalba galima, inter alia, perdirbamosios pramonės technologijų srityje, mokslinių tyrimų bei infrastruktūros srityje, įskaitant nacionalinių reguliavimo struktūrų kūrimą, ir gali vykti patarimų, kreditavimo, dotacijų ir negrąžinamų paskolų forma, įskaitant tuo tikslu reikalingas technines žinias bei patirtį, mokymą ir įrangą, kad tokios šalys galėtų prisitaikyti ir laikytis sanitarinių ar fitosanitarinių priemonių, kurios būtinos pasiekti atitinkamam sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygiui tų šalių eksporto rinkose. 2. Kai reikia didelių investicijų, kad eksportuojanti besivystanti valstybė narė galėtų įvykdyti sanitarinius ar fitosanitarinius importuojančios valstybės narės reikalavimus, pastaroji svarsto klausimą dėl suteikimo tokios techninės pagalbos, kuri leistų besivystančiai valstybei narei išlaikyti ir išplėsti savo galimybes įeiti į rinką su atitinkamu produktu. 10 straipsnis SPECIALUS IR DIFERENCINIS REŽIMAS 1. Rengdamos ir taikydamos sanitarines ar fitosanitarines priemones valstybės narės atsižvelgia į atitinkamus besivystančių valstybių narių, o ypač į mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių, poreikius. 2. Kur atitinkamas sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygis leidžia etapais įdiegti naujas sanitarines ar fitosanitarines priemones, reikalavimų atitikimui įgyvendinti sutariamas ilgesnis laikotarpis produktų, kuriais suinteresuotos besivystančios valstybės narės, atžvilgiu, taip remiant jų eksporto galimybes. 3. Siekiant užtikrinti, kad besivystančios valstybės narės galėtų laikytis šios Sutarties nuostatų, Komitetui suteikiama teisė ribotą laiką daryti tokioms šalims jų prašymu tam tikras išimtis, atleidžiant nuo šioje Sutartyje numatytų visų arba dalies pareigų vykdymo, priklausomai nuo tų šalių finansinių, prekybos ir plėtros poreikių. 4. Valstybės narės turėtų skatinti ir lengvinti aktyvų besivystančių valstybių narių dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose. 11 straipsnis KONSULTACIJOS IR GINČŲ SPRENDIMAS 1. GATT 1994 XXII ir XXIII straipsnių nuostatos, išplėstos ir taikomos pagal Susitarimą dėl ginčų sprendimo, taikomos konsultacijoms ir ginčų sprendimui pagal šią Sutartį, išskyrus atvejus, kurie specialiai Sutartyje numatyti kaip spręstini kitokiu būdu. 2. Iškilus ginčui pagal šią Sutartį moksliniais ar techniniais klausimais kolegija turėtų prašyti patarimo ekspertų, kuriuos kolegija parinktų konsultuodamasi su besiginčijančiomis šalimis. Tuo tikslu kolegija, jei mano esant reikalinga, gali įkurti patariamąją technikos ekspertų grupę arba prašant kuriai nors iš besiginčijančių šalių, ar savo pačios iniciatyva, konsultuotis su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis. 3. Jokios šios Sutarties nuostatos nesumažina valstybių narių teisių, kurias suteikia kitos tarptautinės sutartys, įskaitant teisę kreiptis dėl įtakos darymo ar taikyti ginčų sprendimo mechanizmus, kuriuos taiko kitos tarptautinės organizacijos ar kurie numatyti kokioje nors tarptautinėje sutartyje. 12 straipsnis ADMINISTRAVIMAS 1. Reguliarioms konsultacijoms įkuriamas Sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių komitetas. Jis vykdo funkcijas, kurios yra reikalingos, kad būtų įgyvendintos šios Sutarties nuostatos ir būtų pasiekti jos tikslai, ypač suderinimo atžvilgiu. Komitetas sprendimus priima konsensuso pagrindu. 2. Komitetas skatina ad hoc konsultacijas ar derybas tarp valstybių narių konkrečiais sanitarijos ar fitosanitarijos klausimais. Komitetas skatina visas valstybes nares taikyti tarptautinius standartus, gaires ar rekomendacijas ir šiuo tikslu remia technines konsultacijas ir tyrimą, siekdamas didinti koordinaciją ir integraciją tarp tarptautinių ir nacionalinių sistemų ir požiūrių, kaip patvirtinti maistinių priedų naudojimą ar kaip nustatyti leistinas teršalų ribas maiste, gėrimuose ir pašaruose. 3. Komitetas palaiko glaudžius ryšius su atitinkamomis sanitarijos ir fitosanitarijos apsaugos srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis, ypač su Codex Alimentarius komisija, Tarptautiniu epizootijos biuru bei Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriatu, siekdamas užtikrinti, kad moksliniai ir techniniai patarimai dėl šios Sutarties administravimo būtų aukščiausio lygio, ir stengdamasis išvengti nereikalingo pastangų dubliavimo. 4. Komitetas sukuria tvarką, kaip kontroliuoti tarptautinio suderinimo procesą ir tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų taikymą. Šiuo tikslu Komitetas kartu su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis turėtų sudaryti tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų, susijusių su sanitarinėmis ar fitosanitarinėmis priemonėmis, kurias Komitetas nustato turinčias didžiausią poveikį prekybai, sąrašą. Sąraše turi būti nuoroda dėl valstybių narių, besilaikančių tarptautinių standartų, gairių ar rekomendacijų, kurios taikomos kaip sąlygos importui arba kurių pagrindu importuojamiems produktams, atitinkantiems šiuos standartus, atveriamos rinkos. Valstybė narė tais atvejais, kai nesinaudoja tarptautiniu standartu, gaire ar rekomendacija kaip sąlyga importui, turėtų nurodyti priežastį ir ypač nurodyti, ar ji mano, jog standartas nėra pakankamai griežtas, kad užtikrintų atitinkamą sanitarinės ar fitosanitarinės apsaugos lygį. Jeigu valstybė narė, nurodžiusi standarto, gairės ar rekomendacijos naudojimą kaip sąlygą importui, tokią savo poziciją peržiūri, tai turėtų paaiškinti, kodėl ją keičia, ir informuoti apie tai Sekretoriatą ir atitinkamas tarptautines organizacijas, jeigu toks pranešimas ir aiškinimas nevyko pagal B priede numatytas procedūras. 5. Kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo, Komitetas gali nutarti, esant reikalui, naudoti informaciją, gaunamą per procedūras, ypač per pranešimo procedūras, kurios yra vykdomos atitinkamose tarptautinėse organizacijose. 6. Komitetas, remdamasis vienos iš valstybių narių iniciatyva, gali atitinkamais kanalais kviesti atitinkamas tarptautines organizacijas arba jų filialų struktūras nagrinėti specifinių klausimų dėl tam tikro standarto, gairės ar rekomendacijos, įskaitant aiškinimų, pateikiamų pagal šio straipsnio 4 dalį dėl jų nenaudojimo, pagrindimą. 7. Komitetas peržiūri šios Sutarties veikimą ir įgyvendinimą praėjus 3 metams po PPO Sutarties įsigaliojimo dienos, o po to – iškilus poreikiui. Jei reikia, Komitetas gali pateikti Prekybos prekėmis tarybai pasiūlymų dėl Sutarties teksto papildymo, atsižvelgdamas, inter alia, į patirtį įgyvendinant šią Sutartį. 13 straipsnis ĮGYVENDINIMAS Pagal šią Sutartį valstybės narės yra visiškai atsakingos už visų čia išdėstytų įsipareigojimų vykdymą. Valstybės narės suformuluoja ir įgyvendina tokias priimtinas priemones bei mechanizmus, kurie padeda kitoms, ne centrinės valdžios tarnyboms, įgyvendinti šios Sutarties nuostatas. Valstybės narės imasi tokių priimtinų, joms prieinamų priemonių, kurios užtikrintų, kad nevyriausybinės organizacijos jų teritorijoje, taip pat regioninės organizacijos, kurių narėmis jų veiklos zonoje yra atitinkamos tarnybos, laikytųsi atitinkamų šios Sutarties nuostatų. Be to, valstybės narės nesiima priemonių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai verstų ar skatintų tokias regionines, nevyriausybines organizacijas ar vietos valdžios tarnybas veikti ne pagal šios Sutarties nuostatus. Valstybės narės užtikrina, kad, įgyvendindamos sanitarines ar fitosanitarines priemones, naudosis nevyriausybinių organizacijų paslaugomis, tik jeigu tos organizacijos laikosi šios Sutarties nuostatų. 14 straipsnis BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Mažiausiai išsivysčiusios valstybės narės gali atidėti šios Sutarties nuostatų dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, darančių poveikį importui ar importuojamiems produktams, vykdymą penkerių metų laikotarpiui nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos. Kitos besivystančios valstybės narės gali atidėti šios Sutarties, išskyrus 5 straipsnio 8 dalies ir 7 straipsnio, nuostatų vykdymą dvejiems metams nuo PPO Sutarties įsigaliojimo dienos, atsižvelgdamos į savo turimas sanitarines ar fitosanitarines priemones, darančias poveikį importui ar importuojamiems produktams, kai tokių nuostatų neįmanoma įvykdyti dėl techninių žinių bei patyrimo, techninės infrastruktūros ar išteklių stokos. ______________ A priedas APIBRĖŽIMAI 4 1. Sanitarinė ar fitosanitarinė priemonė – tai priemonė taikoma:
133. a)gyvūnų ir augalų gyvybės ar sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios atėjus iš kitur, atsiradus ar paplitus kenkėjams, ligoms, ligos nešėjams ar ligos sukėlėjams;
134. b)žmonių ir gyvūnų gyvybės ar sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl maiste, gėrimuose ir pašaruose esančių priedų, teršalų, toksinų ar ligos sukėlėjų;
135. c)žmogaus gyvybės ir sveikatos apsaugai valstybės narės teritorijoje nuo rizikos, atsirandančios dėl gyvūnų, augalų ar jų produktų platinamų ligų arba dėl kenkėjų ateinančių iš kitur atsiradimo ar paplitimo; arba
136. d)kitokios žalos prevencijai ar ribojimui valstybės narės teritorijoje nuo kenkėjų ateinančių iš kitur atsiradimo ar paplitimo. Sanitarinės ar fitosanitarinės priemonės apima visus atitinkamus įstatymus, nutarimus, kitus teisės aktus, reikalavimus ir procedūras, įskaitant, inter alia, kriterijus, kuriais vertinamas galutinis produktas; perdirbimo bei gamybos būdus; bandymų, patikrinimo, sertifikavimo bei patvirtinimo procedūras; karantino režimą, įskaitant atitinkamus reikalavimus, susijusius su gyvūnų ar augalų transportavimu ar su medžiagomis, reikalingomis, kad jie išgyventų transportuojami; nuostatas apie tinkamus statistikos metodus, atrankos procedūras bei rizikos įvertinimo metodus; pakavimo bei žymėjimo reikalavimus, tiesiogiai susijusius su maisto saugumu. 2. Suderinimas – bendrų sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių priėmimas, pripažinimas ir taikymas skirtingose valstybėse narėse. 3. Tarptautiniai standartai, gairės ir rekomendacijos
137. a)standartai, gairės ir rekomendacijos maisto saugumui, kuriuos nustatė Codex Alimentarius komisija, susiję su maisto priedais, veter