LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

Trumpai

Šis įsakymas patvirtina Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles, kurios nustato, kaip kroviniai turi būti kraunami į vagonus ir tvirtinami juose, siekiant užtikrinti saugumą geležinkelių transporte.

Ką jis reguliuoja

Krovinių krovimo į vagonus ir tvirtinimo juose būdus.
Krovinių krovimo ir tvirtinimo projektų parengimo tvarką.
Krovinio išbandymų tvarką.
Vagonų saugą kraunant krovinius.

Kam tai rūpi

Asmenims ir įmonėms, kraunantiems krovinius į geležinkelio vagonus.
Valstybinei geležinkelio inspekcijai, kuri kontroliuoja šių taisyklių laikymąsi.

Pagrindiniai punktai

Taisyklės įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Tarptautiniams kroviniams taikomi tarptautinių sutarčių reikalavimai, o šios Taisyklės taikomos, jei tarptautinės sutartys nereguliuoja tam tikrų atvejų.
Taisyklės apima krovinių krovimą ir tvirtinimą atviruose, dengtuose vagonuose bei smulkių frakcijų krovinių krovimą.
Taisyklėse apibrėžiamos sąvokos, tokios kaip „aprišalas“, „atotampa“, „deformacija“ ir „krovinio gavėjas“.

Įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2003 m. lapkričio 5 d. Nr. 3-611 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 59-1402, Nr. 74-3143) 45 straipsnio 1 dalimi: 1. Tvirtinu Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles (pridedama)*. 2. Nustatau, kad Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklės įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. 3. Pavedu Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininkui Jonui Savickui kontroliuoti, kaip geležinkelių transporte laikomasi šių taisyklių. SUSISIEKIMO MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS ____________________ * Su taisyklėmis galima susipažinti internete http://www.litrail.lt ir akcinėje bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ (Mindaugo g. 12/14, Vilnius) PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 3–611 ADV/7 KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO TAISYKLĖS VILNIUS 2004 PRATARMĖ PARENGĖ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Lietuvos mokslininkų sąjungos skyrius „Technika“ (darbo vadovas dr. Kazys Sakalauskas) ir SPAB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) Eismo saugumo tarnybos specialistas Jevgenijus Kozlovas (I dalies III, V–XI skyriai) bei Krovinių vežimo valdybos specialistai Stasė Balsienė (I dalies III, V–XI skyriai) ir Alvydas Sakalauskas (I dalies I–II, IV skyriai, II–IV dalys, 1–3 priedai) PERŽIŪRĖJO, SUREDAGAVO IR SUTVARKĖ LG Technikos tarnybos Techninės dokumentacijos skyrius (Česlovas Černiauskas) SUDERINTA DK – Juozas Senūta DI – Vytautas Ramonas VK – Rimvydas Valys VR – Silistinas Razgus VP – Alfredas Zubkevičius TT – Liudmila Sarkisianc Taisyklių projektas 1999 11 29 aprobuotas Vilniaus Gedimino technikos universiteto išplėstiniame Kelių katedros posėdyje (katedros vedėjas dr. Alfredas Laurinavičius) Tikrino LG Standartizacijos, metrologijos ir kokybės valdymo skyrius (Raimondas Puišys) GALIOJA nuo 2004-01-01 Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklės pakeičia „Krovinių krovimo ir tvirtinimo technines sąlygas“, 1988 m. (rus. Технические условия погрузки и крепления грузов) TURINYS I DALIS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS ATVIRUOSE VAGONUOSE I SKYRIUS. KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO VAGONUOSE BENDRIEJI REIKALAVIMAI I skirsnis. Bendrosios nuostatos II skirsnis. Krovinių, sukrautų ir įtvirtintų šiose Taisyklėse nenumatytu būdu, vežimo reikalavimai III skirsnis. Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių parengimas II SKYRIUS. MEDIENOS KROVIMAS IR TVIRTINIMAS IV skirsnis. Bendrieji reikalavimai V skirsnis. Nepaketuotos medienos krovimas pagal įprastą gabaritą Rąstai Pjautinė mediena Pabėgiai ir kita trumpamatė pjautinė mediena VI skirsnis. Paketuotos medienos krovimas pagal įprastą gabaritą Medienos veržimas daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis Medienos veržimas tašelių ir vielos aprišalais Medienos veržimas plieninėmis juostomis Medienos veržimas lyno arba vielos aprišalais VII skirsnis. Medžio drožlių plokščių krovimas pagal įprastą gabaritą VIII skirsnis. Nepaketuotos medienos krovimas pagal zoninį gabaritą Bendroji dalis Negenėta mediena Medienos riejimas stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje Rąstų riejimas kaupe Kaupo rietuvės tvirtinimas ant ilgųjų tarpiklių Kaupe formuojamos rietuvės įtvirtinimas be ilgųjų tarpiklių Ne trumpesnė kaip 3,0 m mediena Trumpamatės medienos vežimas pusvagoniuose su įtaisytais grebėstais IX skirsnis. Paketuotos medienos krovimas pagal zoninį gabaritą Rąstai Daugkartinio naudojimo pusiau standžiomis pakabomis suveržti pjautinės medienos paketai Plieninėmis juostomis suveržta pjautinė mediena Neįmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai Įmirkyti 2,75 m ilgio pabėgiai X skirsnis. Medienos krovimas į specialiai įrengtus vagonus Ilgų rąstų ir pjautinės medienos vežimas keturašiuose platforminiuose vagonuose su VO–162 tipo metalinėmis galinėmis sienelėmis ir VO–118 tipo metaliniais šoniniais priešiniais statramsčiais Bendroji dalis Rąstai Pjautinė mediena Ilgi rąstai keturašiuose platfominiuose vagonuose su VO–118 tipo įranga Rąstų vežimas 23–4000 modelio keturašiuose platforminiuose vagonuose Rąstų vežimas keturašiuose miškavežiuose Rąstų vežimas keturašiuose miškavežiuose su statramsčių antgaliais III SKYRIUS. METALO IR METALO PRODUKCIJOS KROVIMAS IR TVIRTINIMAS XI skirsnis. Bendrieji reikalavimai XII skirsnis. Rūšinio valcuoto plieno krovimas ir tvirtinimas XIII skirsnis. Lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas XIV skirsnis. Pakuose esančio lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas XV skirsnis. (6–160) mm storio lakštinio metalo krovimas ir tvirtinimas XVI skirsnis. Sliabų krovimas ir tvirtinimas XVII skirsnis. Metalo luitų krovimas ir tvirtinimas XVIII skirsnis. Bliumų krovimas ir tvirtinimas XIX skirsnis. Luitadėžių krovimas ir tvirtinimas XX skirsnis. Metalo ritinių (štripsų) krovimas ir tvirtinimas XXI skirsnis. Bandažų ir vientisų valcuotų ratų krovimas ir tvirtinimas XXII skirsnis. Metalinių valcavimo velenėlių krovimas ir tvirtinimas XXIII skirsnis. Iešmų krovimas ir tvirtinimas XXIV skirsnis. Metalo laužo krovimas ir tvirtinimas XXV skirsnis. Aširačių krovimas ir tvirtinimas XXVI skirsnis. Luitadėžių vežimėlių krovimas ir tvirtinimas XXVII skirsnis. Vamzdžių krovimas ir tvirtinimas XXVIII skirsnis. (10500–12000) mm ilgio metalinių vamzdžių krovimas ir tvirtinimas skirtingo tūrio kėbulų pusvagoniuose XXIX skirsnis. Iki 11800 mm ilgio ir 1420 mm skersmens polietileno dangos plieno vamzdžių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose pusvagoniuose XXX skirsnis. 1420 mm skersmens polietileno dangos plieno vamzdžių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose XXXI skirsnis. Ketaus šildymo radiatorių paketų krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose XXXII skirsnis. Metalo konstrukcijų krovimas ir tvirtinimas keturašiuose pusvagoniuose ir platforminiuose vagonuose IV SKYRIUS. GELŽBETONIO, ASBESTCEMENČIO IR KITOKIŲ GAMINIŲ BEI KONSTRUKCIJŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS XXXIII skirsnis. Gelžbetonio gaminių ir konstrukcijų krovimas ir tvirtinimas XXXIV skirsnis. Asbestcemenčio gaminių krovimas XXXV skirsnis. Stambiaplokščių namų statybos gaminių krovimas ir tvirtinimas XXXVI skirsnis. Gelžbetonio, keramzitbetonio ir gipso plokščių bei pertvarų krovimas ir tvirtinimas XXXVII skirsnis. Gelžbetonio lovių krovimas į keturašius Platforminius vagonus XXXVIII skirsnis. Gelžbetonio lovių krovimas j keturašius pusvagonius XXXIX skirsnis. Gelžbetonio gaminių krovimas j savivarčius vagonus XL skirsnis. Į maišus suberto cemento paketų krovimas V SKYRIUS. Į DĖŽES SUPAKUOTŲ IR NESUPAKUOTŲ SU PLOKŠČIU PAVIRŠIUMI KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS XLI skirsnis. Bendrieji reikalavimai XLII skirsnis. Kilnojamųjų vagono tipo namelių krovimas ir tvirtinimas VI SKYRIUS. CILINDRO FORMOS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS XLIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai XLIV skirsnis. Ilgųjų vamzdžių krovimas ir tvirtinimas VII SKYRIUS. RATINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS XLV skirsnis. Bendrieji reikalavimai XLVI skirsnis. Traktorių priekabų krovimas ir tvirtinimas XLVII skirsnis. Lengvųjų automobilių krovimas ir tvirtinimas XLVIII skirsnis. Lengvųjų automobilių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose sutankintu būdu XLIX skirsnis. Grūdinių kultūrų nuėmimo savaeigių kombainų krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose L skirsnis. Kombainų be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis) LI skirsnis. Kombainų su kupetuotuvu be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis) LII skirsnis. Kombainų su pakabintu smulkintuvu be javapjovės krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis) LIII skirsnis. Kombainų su iki 5 m pločio javapjove krovimas ir tvirtinimas (lauko sąlygomis) LIV skirsnis. Kombainų su javapjove krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis) LV skirsnis. Kombainų be javapjovės, su kabinomis ir be jų, krovimas ir tvirtinimas (gamyklos sąlygomis) LVI skirsnis. Kombainų su kupetuotuvu, nuožulnia kamera, javapjove bei kabina krovimas ir tvirtinimas (lauko sąlygomis) VIII SKYRIUS. VIKŠRINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS LVII skirsnis. Bendrieji reikalavimai LVIII skirsnis. Traktorių, buldozerių ir krūmapjovių krovimas ir tvirtinimas LIX skirsnis. Ekskavatorių, kranų ir vamzdžių klotuvų krovimas ir tvirtinimas IX SKYRIUS. KONTEINERIŲ IR ŠIAUDŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS ATVIRUOSIUOSE VAGONUOSE LX skirsnis. Universaliųjų konteinerių krovimas LXI skirsnis. Specializuotųjų konteinerių krovimas LXII skirsnis. Presuotų šiaudų ryšulių krovimas j keturašius pusvagonius X SKYRIUS. ILGŲJŲ KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS KETURAŠIŲ PLATFORMINIŲ VAGONŲ JUNGINIUOSE NAUDOJANT TURNIKETINES ATRAMAS LXIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai LXIV skirsnis. Ilgųjų krovinių krovimas ir tvirtinimas naudojant CNII MPS tipo turniketines atramas LXV skirsnis. 25 m ilgio geležinkelio bėgių krovimas ir tvirtinimas LXVI skirsnis. Autokelių tiltų 24 m ilgio gelžbetonio perdangų sijų krovimas ir tvirtinimas LXVII skirsnis. Iki 44 m ilgio metalinių tiltinių kranų sijų krovimas ir tvirtinimas LXVIII skirsnis. 24 m ir 18 m ilgio gelžbetonio gegninių santvarų krovimas ir tvirtinimas LXIX skirsnis. Ilgųjų krovinių krovimas ir tvirtinimas naudojant turniketus . LXX skirsnis. Aukštos įtampos gelžbetonio atramų stulpų krovimas ir tvirtinimas LXXI skirsnis. Gelžbetonio sijų ZBDR–18 krovimas ir tvirtinimas LXXII skirsnis. 33 m ir 24 m ilgio tiltinių gelžbetonio sijų krovimas ir tvirtinimas platforminių vagonų junginiuose naudojant turniketus XI SKYRIUS. SUNKIŲJŲ PRAMAIŠIUI SU LENGVAISIAIS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS PUSVAGONIUOSE IR PLATFORMINIUOSE VAGONUOSE LXXIII skirsnis. Bendrieji reikalavimai LXXIV skirsnis. Metalo ir didelio skersmens vamzdžių krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose LXXV skirsnis. Gelžbetonio gaminių krovimas ir tvirtinimas keturašiuose platforminiuose vagonuose LXXVI skirsnis. Metalo pakuose ir šienapjovių „KIR–1,5M“ krovimas ir tvirtinimas pusvagoniuose II DALIS BE TAROS VEŽAMŲ SMULKIŲ FRAKCIJŲ KROVINIŲ KROVIMAS Į ATVIRUOSIUS VAGONUS LXXVII skirsnis. Bendrieji reikalavimai LXXVIII skirsnis. Smulkios frakcijos biralų paviršiaus lyginimas ir plūkimas LXXIX skirsnis. Pusvagoniuose vežamų biralų apsauga nuo išbyrėjimo per kėbulo plyšius LXXX skirsnis. Pusvagoniuose vežamų krovinių apsauga nuo išpustymo III DALIS KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO DENGTUOSIUOSE VAGONUOSE BŪDAI LXXXI skirsnis. Bendrieji reikalavimai LXXXII skirsnis. Paketų tvirtinimo dengtuosiuose vagonuose priemonės LXXXIII skirsnis. Grūdai LXXXIV skirsnis. Popieriaus ritinių krovimo ir tvirtinimo bendrieji reikalavimai LXXXV skirsnis. Popieriaus ritinių, kurių skersmuo 800 mm plius minus 50 mm, krovimas ir tvirtinimas LXXXVI skirsnis. Popieriaus ritinių, kurių skersmuo 850 mm plius minus 50 mm, krovimas ir tvirtinimas LXXXVII skirsnis. Paketuotų keraminių plytelių krovimas ir tvirtinimas LXXXVIII skirsnis. Presuotų šiaudų ryšulių krovimas ir tvirtinimas LXXXIX skirsnis. M-140AO markės radiatorių paketų krovimas ir tvirtinimas IV DALIS VAGONŲ SAUGA KRAUNANT KROVINIUS XC skirsnis. Bendrieji reikalavimai XCI skirsnis. Pusvagoniai XCII skirsnis. Dengtieji vagonai XCIII skirsnis. Platforminiai vagonai XCIV skirsnis. Cisterniniai vagonai XCV skirsnis. Izoterminiai vagonai XCVI skirsnis. Specializuotieji vagonai XCVII skirsnis. Visų tipų krovimo priemonės, išskyrus tas, kurios turi kaušinius griebtuvus XCVIII skirsnis. Krovimo priemonės, turinčios griebtuvus XCIX skirsnis. Vagonų verstuvai C skirsnis. Krautuvai CI skirsnis. Vibratoriai ir purentuvai CII skirsnis. Vagonų šildyklos CIII skirsnis. Krovinių plūktuvai, vagonų valytuvai, krovimo angų dangčių uždarytuvai ir kitokia įranga PRIEDAI 1 priedas. Forma KR–101. Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros aktas 2 priedas. Forma KR–105. Vagonų patikros aktas 3 priedas. Forma KR–109. Krovinio bandomojo vežimo aktas 4 priedas. Forma KR–110. Krovinio bandomojo vežimo kontrolinė kortelė Literatūra Pakeitimų registravimo lapas I DALIS KROVINIŲ KROVIMAS IR TVIRTINIMAS ATVIRUOSE VAGONUOSE I SKYRIUS KROVINIŲ KROVIMO IR TVIRTINIMO VAGONUOSE BENDRIEJI REIKALAVIMAI I skirsnis. Bendrosios nuostatos 1. Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklės (toliau -Taisyklės) nustato krovinių krovimo į vagonus ir tvirtinimo juose būdus, jų projektų parengimo ir krovinio išbandymų tvarką. Gabenamiems tarptautiniais maršrutais kroviniams krauti ir tvirtinti taikomi tarptautinio krovinių gabenimo sutarčių ir taisyklių nustatyti reikalavimai. Šių Taisyklių reikalavimai taikomi tais atvejais, kurie nėra reglamentuoti tarptautinio krovinių gabenimo sutartyse ir taisyklėse. 2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos ir santrumpos: 2.1. aprišalas – vienetinių krovinių pritvirtinimo vagone priemonė (viela, lynas, virvė ir kt.); 2.2. atotampa – viela, į kurią nors pusę tempianti krovinį, kad šis tvirčiau laikytųsi; 2.3. deformacija – formos ir matmenų pakitimas ar pakeitimas; kūno dalelių tarpusavio padėties pokyčių intensyvumo matas; 2.4. krovinio gavėjas – krovinio vežimo sutartyje nurodytas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę gauti krovinį; 2.5. glemžimas – sutelktinis mažo sąlyčio ploto gniuždymas; 2.6. grebėstai – stačiakampėje pakrovos gabarito dalyje skersai statramsčių prikaltos lentos (kartys) virš pusvagonio bortų sukrautai medienai užtverti; 2.7. geležinkelio įmonė – įmonė, kurios pagrindinė veikla yra keleivių ir (

ar)krovinių vežimas bendrojo naudojimo geležinkeliais, nuosavomis ar nuomojamomis traukos priemonėmis; 2.8. įrąža – vienas iš šešių vektorinių dydžių, atstojančių konstrukcijos elemento skerspjūvio vidines jėgas; įtempimas nuo vidaus jėgų; 2.9. įtempimas – vidinių jėgų intensyvumo matas; 2.10. kirpimas – konstrukcijos elemento deformavimas vien skersinėmis jėgomis; 2.11. konteineriai – daugkartinio naudojimo kroviniams gabenti skirta standartinė tara, užtikrinanti krovinių saugą ir pritaikyta mechanizuotai pakrauti ir iškrauti; 2.12. metalo pakas – vienodo ilgio (su nuokrypiais pagal standartus) metalo vienetai, surišti viela arba metaline juosta; 2.13. paketas – sustambintas krovinio vienetas, kurį sudaro keli mažesni krovinio vienetai (dėžės, statinės, maišai, lentos, vamzdžiai, pabėgiai, liejiniai ir kt.), sutvirtinti universaliomis arba specialiomis vienkartinio ar daugkartinio naudojimo paketavimo priemonėmis, ant padėklų ar be jų; 2.14. papentis – lenta nuo rąsto krašto, naudojama kaip tarpiklis, padėklas arba medžiaga skydams daryti; 2.15. krovinių paketavimo priemonės – keturių arba šešių grandžių metalinės sąvaržos, metaliniai lankstūs lynai, plokštieji padėklai krovimo darbams palengvinti ir paspartinti; 2.16. patvarumas – konstrukcijos elemento, detalės savybė nesuirti dėl kintamųjų įtempimų, nuo kurių atsiranda besiplečiantis nuovarginis plyšys, savybė priešintis vadinamajam nuovargiui; 2.17. polinkis – krovinio padėtis (nelygiagreti) horizontalios plokštumos (vagono grindų) atžvilgiu; 2.18. ryšulys – stambus krovinio vienetas, suformuotas iš rūšinio metalo (strypų, vamzdžių ir kt.), surištas viela arba metaline juosta; 2.19. krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, sudaręs krovinio vežimo sutartį; 2.20. standumas – medžiagos savybė priešintis deformavimui; 2.21. stiprumas – medžiagos savybė nesuirti dėl mechaninių veiksnių; 2.22. stotis – geležinkelio infrastruktūros dalis. Ją sudaro kelių, pastatų, statinių ir įrenginių kompleksas, užimantis tam tikrą žemės sklypą ir skirtas traukiniams priimti, išformuoti, suformuoti, išleisti ir praleisti, keleiviams, bagažo ar krovinių siuntėjams (gavėjams) aptarnauti; 2.23. geležinkelio valdytojas – Lietuvos Respublikos įmonė, teisėtu pagrindu prižiūrinti bendrojo naudojimo geležinkelius ir teikianti su tuo susijusias paslaugas geležinkelio įmonėms; 2.24. žyminys – pakrovos gabarito riba; 2.25. SC – svorio centras; 2.26. b. g. l. – bėgių galvučių lygis; 2.27. indeksas adm – leistinasis; 2.28. indeksas lim – ribinis. 3. Į atvirus vagonus kroviniai kraunami ir įtvirtinami juose tiksliai laikantis šių Taisyklių, taip pat šių Taisyklių II skirsnyje nustatyta tvarka parengtų ir patvirtintų krovinių krovimo ir tvirtinimo būdų projektų, sudarytų iš brėžinių, schemų, skaičiavimų ir paaiškinimų. 3.1. Jei kituose šių Taisyklių skirsniuose pateikti reikalavimai neatitinka šiame skirsnyje pateiktų reikalavimų, tai vadovaujamasi tų skirsnių (punktų) reikalavimais. 3.2. Šiose Taisyklėse vartojami Tarptautinės vienetų sistemos (SI) vienetai pagal LST ISO 31 dalyje „Dydžiai ir vienetai“ nustatytus reikalavimus. Skaičiavimo duomenys atitinka prekinių traukinių greitį iki 27,8 m/s (100 km/h). 3.3. Atvirame vagone sukrautas krovinys (įskaitant krovimo ir tvirtinimo įtaisus) turi tilpti į pakrovos gabaritą (žr. 1 paveikslą, toliau tekste – santrumpa – pav.). 3.3.1. Kai krovinio ilgis neviršija 1 lentelėje nurodytų reikšmių, krovinio skersiniai matmenys atitinka pakrovos gabaritą. 3.3.2. Ilgojo krovinio (žr. šių Taisyklių 15 punktą) leistinieji skersiniai matmenys apskaičiuojami pagal šių Taisyklių 59 ir 60 punktų reikalavimus. 1 lentelė Matmenys metrais Vagono tipas Didžiausias atstumas nuo vagono vidurio iki krovinio galo Vagonų junginio Didžiausias atstumas nuo junginio vidurio iki krovinio galo tipas bazė Platforminis vagonas, kurio bazė: Junginys iš dviejų platforminių vagonų, kurių bazė: 9,720 8,800 8,800 14,620 11,840 9,294 8,580 8,580 14,194 11,600 4. Automobiliai, traktoriai, žemės ūkio ir kelių statybos mašinos, gelžbetonio ir metalo gaminiai bei kiti, ne ilgesni už vagoną, kroviniai kraunami pagal lengvatinį pakrovos gabaritą (žr. 2 pav.). 4.1. Taip pakrautą krovinį pateikdamas vežti siuntėjas važtaraščio ypatingųjų žymų skiltyje pažymi: „Lengvatinis pakrovos gabaritas“. Geležinkelio įmonės atsakingi darbuotojai lygiai taip pat pažymi krovinio lydraštį ir vagonlapį. Lygiai taip pažymimas važtaraštis, krovinio lydraštis ir vagonlapis, kai ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 32–1507) nustatyta tvarka įforminami papildomi arba nauji važtos dokumentai. 4.2. Lengvatinio pakrovos gabarito ribos žyminio taško atstumas B nuo kelio ašies ir jo aukštis H virš bėgių galvučių lygio nurodytas 2 lentelėje. 5. Medieną į pusvagonius leidžiama krauti pagal zoninį pakrovos gabaritą (žr. 3 pav.). 5.1. Taip pakrautą krovinį pateikdamas vežti siuntėjas važtaraščio ypatingųjų žymų skiltyje pažymi: „Zoninis pakrovos gabaritas“. Geležinkelio įmonės atsakingi darbuotojai taip pat pažymi krovinio lydraštį ir vagonlapį. Lygiai taip pažymimas važtaraštis, krovinio lydraštis ir vagonlapis, kai ADV/6 Krovinių vežimo geležinkelio transportu taisyklėse nustatyta tvarka įforminami papildomi arba nauji važtos dokumentai. 5.2. Zoninio pakrovos gabarito ribos žyminio taško atstumas B nuo kelio ašies ir jo aukštis H virš b. g. l. nurodytas 3 lentelėje. 6. Į vagoną krovinys sukraunamas taip, kad nuo vagono ašių skaičiaus priklausantis jo vežimėliams tenkančių krovinio masės dalių skirtumas būtų ne didesnis kaip: 10000 kg – keturašiame, 15000 kg – šešiaašiame, 20000 kg – aštuonašiame vagone. Krovinys sukraunamas taip, kad vagono vežimėliui tenkanti krovinio masės dalis nebūtų didesnė kaip pusė vagono krovumo. 6.1. Jei tai padaryti neįmanoma, tai atsižvelgus j krovinio masę mKr (toliau santrumpos: mKrn – krovinio (n-tojo) vieneto masė, mKr – visų krovinio vienetų masė), krovinio svorio centro SCKr (toliau santrumpos: SCKrn – krovinio (n–tojo) vieneto, SCKr – visų krovinio vienetų) didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį, nurodyti 4 lentelėje. (pav.) (pav.) 1 paveikslas 2 paveikslas (pav.) 3 paveikslas 2 lentelė Matmenys metrais Lengvatinio pakrovos gabarito žyminio (taško) aukštis H virš b.g.l. atstumas B nuo kelio ašies aukštis H virš b.g.l. atstumas B nuo kelio ašies 0,380–1,299 1,625 4,391–4,400 1,339 1,300–1,400 1,700 4,401–4,410 1,332 1,401–1,452 1,699 4,411–4,420 1,324 1,453–1,504 1,698 4,421–4,430 1,316 1,505–1,556 1,697 4,431–4,440 1,308 1,557–1,608 1,696 4,441–4,450 1,300 1,609–1,660 1,695 4,451–4,460 1,293 1,661–1,712 1,694 4,461–4,470 1,285 1,713–1,764 1,693 4,471–4,480 1,277 1,765–1,816 1,692 4,481–4,490 1,270 1,817–1,868 1,691 4,491–4,500 1,262 1,869–1,920 1,690 4,501–4,510 1,254 1,921–1,972 1,689 4,511–4,520 1,246 2,023–2,024 1,688 4,521–4,530 1,239 2,025–2,076 1,687 4,531–4,540 1,231 2,077–2,128 1,686 4,541–4,550 1,223 2,129–2,180 1,685 4,551–4,560 1,215 2,181–2,232 1,684 4,561–4,570 1,208 2,233–2,284 1,683 4,571–4,580 1,200 2,285–2,336 1,682 4,581–4,590 1,192 2,337–2,388 1,681 4,591–4,600 1,184 2,389–2,440 1,680 4,601–4,610 1,176 2,441–2,492 1,679 4,611–4,620 1,168 2,493–2,544 1,678 4,621–4,630 1,160 2,545–2,596 1,677 4,631–4,640 1,153 2,597–2,648 1,676 4,641–4,650 1,146 2,649–2,700 1,675 4,651–4,660 1,137 2,701–2,752 1,674 4,661–4,670 1,129 2,753–2,804 1,673 4,671–4,680 1,122 2,805–2,856 1,672 4,681–4,690 1,114 2,857–2,908 1,671 4,691–4,700 1,106 2,909–2,960 1,670 4,701–4,710 1,098 2,961–3,012 1,669 4,711–4,720 1,090 3,013–3,064 1,688 4,721–4,730 1,083 3,065–3,116 1,667 4,731–4,740 1,075 3,117–3,168 1,666 4,741–4,750 1,067 3,169–3,220 1,665 4,751–4,760 1,060 3,221–3,272 1,664 4,761–4,770 1,052 3,273–3,324 1,663 4,771–4,780 1,044 3,325–3,376 1,662 4,781–4,790 1,036 3,377–3,428 1,661 4,791–4,800 1,029 3,429–3,480 1,660 4,801–4,810 1,021 3,481–3,532 1,659 4,811–4,820 1,013 3,533–3,584 1,658 4,821–4,830 1,006 3,585–3,636 1,657 4,831–4,840 0,998 3,637–3,688 1,656 4,840–4,850 0,990 3,689–3,740 1,655 4,851–4,860 0,982 3,741–3,790 1,654 4,861–4,870 0,975 3,791–3,844 1,653 4,871–4,880 0,967 3,845–3,896 1,652 4,881–4,890 0,959 3,897–3,948 1,651 4,891–4,900 0,951 3,949–4,000 1,650 4,901–4,910 0,943 4,001–4,010 1,642 4,911–4,920 0,936 4,011–4,020 1,634 4,921–4,930 0,928 4,021–4,030 1,627 4,931–4,940 0,920 4,031–4,040 1,619 4,941–4,950 0,912 4,041–4,050 1,611 4,951–4,960 0,905 4,051–4,060 1,603 4,961–4,970 0,897 4,061–4,070 1,596 4,971–4,980 0,889 4,071–4,080 1,588 4,981–4,990 0,882 4,081–4,090 1,580 4,991–5,000 0,873 4,091–4,100 1,572 5,001–5,010 0,866 4,101–4,110 1,564 5,011–5,020 0,858 4,111–4,120 1,557 5,021–5,030 0,850 4,121–4,130 1,549 5,031–5,040 0,842 4,131–4,140 1,541 5,041–5,050 0,835 4,141–4,150 1,533 5,051–5,060 0,827 4,151–4,160 1,526 5,061–5,070 0,819 4,161–4,170 1,518 5,071–5,080 0,811 4,171–4,180 1,510 5,081–5,090 0,803 4,181–4,190 1,502 5,091–5,100 0,795 4,191–4,200 1,495 5,101–5,110 0,787 4,201–4,210 1,487 5,111–5,120 0,779 4,211–4,220 1,479 5,121–5,130 0,772 4,221–4,230 1,472 5,131–5,140 0,764 4,231–4,240 1,464 5,141–5,150 0,756 4,241–4,250 1,456 5,151–5,160 0,748 4,251–4,260 1,448 5,161–5,170 0,741 4,261–4,270 1,441 5,171–5,180 0,733 4,271–4,280 1,433 5,181–5,190 0,725 4,281–4,290 1,425 5,191–5,200 0,717 4,291–4,300 1,417 5,201–5,210 0,709 4,301–4,310 1,409 5,211–5,220 0,702 4,311–4,320 1,402 5,221–5,230 0,694 4,321–4,330 1,394 5,231–5,240 0,686 4,331–4,340 1,386 5,241–5,250 0,678 4,341–4,350 1,378 5,251–5,260 0,671 4,351–4,360 1,371 5,261–5,270 0,663 4,361–4,370 1,363 5,271–5,280 0,655 4,371–4,380 1,355 5,281–5,290 0,647 4,381–4,390 1,348 5,291–5,300 0,640 3 lentelė Matmenys metrais Zoninio pakrovos gabarito žyminio (taško) aukštis H virš b.g.l. atstumas B nuo kelio ašies aukštis H virš b.g.l. atstumas B nuo kelio ašies 0,380–4,000 1,625 4,651–4,660 1,488 4,001–4,010 1,623 4,661–4,670 1,486 4,011–4,020 1,621 4,671–4,680 1,484 4,021–4,030 1,619 4,681–4,690 1,482 4,031–4,040 1,617 4,691–4,700 1,480 4,041–4,050 1,615 4,701–4,710 1,472 4,051–4,060 1,613 4,711–4,720 1,465 4,061–4,070 1,611 4,721–4,730 1,457 4,071–4,080 1,608 4,731–4,740 1,450 4,081–4,090 1,606 4,741–4,750 1,442 4,091–4,100 1,604 4,751–4,760 1,434 4,101–4,110 1,602 4,761–4,770 1,427 4,111–4,120 1,600 4,771–4,780 1,419 4,121–4,130 1,598 4,781–4,790 1,412 4,131–4,140 1,596 4,791–4,800 1,404 4,141–4,150 1,594 4,801–4,810 1,396 4,151–4,160 1,592 4,811–4,820 1,389 4,161–4,170 1,590 4,821–4,830 1,381 4,171–4,180 1,588 4,831–4,840 1,374 4,181–4,190 1,586 4,841–4,850 1,366 4,191–4,200 1,584 4,851–4,860 1,358 4,201–4,210 1,582 4,861–4,870 1,357 4,211–4,220 1,579 4,871–4,880 1,343 4,221–4,230 1,577 4,881–4,890 1,336 4,231–4,240 1,575 4,891–4,900 1,328 4,241–4,250 1,573 4,901–4,910 1,320 4,251–4,260 1,571 4,911–4,920 1,313 4,261–4,270 1,569 4,921–4,930 1,305 4,271–4,280 1,567 4,931–4,940 1,298 4,281–4,290 1,565 4,941–4,950 1,290 4,291–4,300 1,563 4,951–4,960 1,282 4,301–4,310 1,561 4,961–4,970 1,275 4,311–4,320 1,559 4,971–4,980 1,267 4,321–4,330 1,557 4,981–4,990 1,260 4,331–4,340 1,555 4,991–5,000 1,252 4,341–4,350 1,553 5,001–5,010 1,244 4,351–4,360 1,550z 5,011–5,020 1,237 4,361–4,370 1,548 5,021–5,030 1,229 4,371–4,380 1,546 5,031–5,040 1,222 4,381–4,390 1,544 5,041–5,050 1,214 4,391–4,400 1,542 5,051–5,060 1,206 4,401–4,410 1,540 5,061–5,070 1,199 4,411–4,420 1,538 5,071–5,080 1,191 4,421–4,430 1,536 5,081–5,090 1,184 4,431–4,440 1,534 5,091–5,100 1,176 4,441–4,450 1,532 5,101–5,110 1,168 4,451–4,460 1,530 5,111–5,120 1,161 4,461–4,470 1,528 5,121–5,130 1,153 4,471–4,480 1,526 5,131–5,140 1,146 4,481–4,490 1,524 5,141–5,150 1,138 4,491–4,500 1,521 5,151–5,160 1,130 4,501–4,510 1,519 5,161–5,170 1,123 4,511–4,520 1,517 5,171–5,180 1,115 4,521–4,530 1,515 5,181–5,190 1,108 4,531–4,540 1,513 5,191–5,200 1,100 4,541–4,550 1,511 5,201–5,210 1,052 4,551–4,560 1,509 5,211–5,220 1,004 4,561–4,570 1,507 5,221–5,230 0,956 4,571–4,580 1,505 5,231–5,240 0,908 4,581–4,590 1,503 5,241–5,250 0,860 4,591–4,600 1,501 5,251–5,260 0,812 4,601–4,610 1,499 5,261–5,270 0,764 4,611–4,620 1,497 5,271–5,280 0,716 4,621–4,630 1,495 5,281–5,290 0,668 4,631–4,640 1,492 5,291–5,300 0,620 4,641–4,650 1,490 4 lentelė Krovinio masė (mKr), kg Krovinių svorio centro SCKr didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per pusvagonio, kurio bazė lvb metrų platforminio vagono, kurio bazė lvb metrų 8,650 9,720 9,294 skersinę ašį 40 000 1,081 1,215 1,161 45 000 0,960 1,080 1,032 50 000 0,865 0,970 0,929 55 000 0,550 0,618 0,422 60 000 0,144 0,162 0 65 000 0 0 – 70 000 – – – 6.2. Didžiausias leistinasis krovinių svorio centro SCKr poslinkis skersai vagono nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį – 0,1 m. Jei tai padaryti neįmanoma, vagonas balansuojamas. 7. Norint išvengti pakrovos negabaritiškumo ir geriau išnaudoti vagono krovumą bei talpą, išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į krovinių masę mKr, išskyrus amortizuotųjų (turinčių smūgių slopintuvus), ilgųjų (žr. šių Taisyklių 15 punktą) bei nesimetriškai išdėstytų vagone, leidžiami krovinių svorio centro SCKr poslinkiai: 7.1. išilginiai, nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per skersinę vagono ašį 5 lentelėje nurodytu atstumu; tačiau krovinių svorio centro SCKr skersinis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį, neturi būti didesnis kaip 0,1 m; 7.2. atsižvelgiant į vagono su kroviniu svorio centro aukštį virš b. g. l. lygio, HSCB skersiniai, nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį 6 lentelėje nurodytu atstumu; be to, krovinių svorio centro SKr išilginis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį, draudžiamas. 5 lentelė Krovinio masė (mKr), kg Krovinių svorio centro SCKr didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per keturašio pusvagonio arba platforminio vagono skersinę ašį 10 000 3,000 15 000 2,480 20 000 2,230 25 000 2,070 30 000 1,970 35 000 1,890 40 000 1,840 45 000 1,800 50 000 1,760 55 000 0,850 60 000 0,420 62 000 0,250 67 000 0,070 virš 70 000 0 PASTABA. Kai krovinio masės mKr reikšmės tarpinės, leistinasis bendrojo svorio centro SCKr poslinkis nustatomas interpoliuojant. 6 lentelė Krovinio masė, kg Vagono su kroviniu svorio centro aukštis HSCB virš b.g.l., m Krovinių svorio centro SCKr didžiausi leistinieji išilginiai poslinkiai (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per keturašio pusvagonio arba platforminio vagono išilginę ašį iki 10 000 iki 1,200 0,620 1,500 0,550 2,000 0,410 2,300 0,320 nuo 10 000 iki 30 000 iki 1,200 0,550 1,500 0,450 2,000 0,350 2,300 0,280 nuo 30 000 iki 50 000 iki 1,200 0,350 1,500 0,280 2,000 0,250 2,300 0,200 nuo 50 000 iki 55 000 iki 1,500 0,220 2,000 0,170 2,300 0,150 nuo 55 000 iki 67 000 iki 1,500 0,180 2,000 0,140 2,300 0,120 nuo 67 000 iki 70 000 iki 2,300 0,023 nuo 70 000 ir daugiau iki 2,300 0 PASTABA. Kai vagonų su kroviniais bendrojo svorio centro aukščio HSCB reikšmės tarpinės, krovinių svorio centro SCKr leistinųjų poslinkių dydis nustatomas interpoliuojant. SCKr1, SCKr2 – krovinio vienetų svorio centrai; SCB – bendras vagono ir krovinio svorio centras 4 paveikslas 5 paveikslas 7 lentelė Bendra dviejų krovinio vienetų masė (mKr), kg Didžiausias leistinasis atstumas (metrais) tarp į keturašius pusvagonius ir Platforminius vagonus pakrauto krovinio vienetų svorio centrų išilgai vagono (
l)skersai vagono (
b)20 000 8,000 1,250 30 000 7,000 0,900 40 000 6,000 0,750 50 000 6,000 0,600 55 000 6,000 0,500 67 000 5,000 0,400 72 000 4,500 0,350 PASTABA. Kai krovinio vienetų masė tarpinė, didžiausias leistinasis atstumas nustatomas interpoliuojant. 8 lentelė Leistinosios padėklo apkrovos, N Mažiausias leistinasis atstumas (
a)metrais tarp vertikaliųjų plokštumų, einančių per padėklo vidurį ir po 1963 m. pagaminto platforminio vagono skersinę ašį, kai apkrovos pasiskirstymo skersai vagono plotis (B) 0,880 1,780 2,700 metro 353039 2,900 / 3,100 2,600 / 2,900 2,150 / 2,400 323619 1,925 / 2,075 1,760 / 1,885 1,725 / 1,850 304006 1,650 / 1,775 1,550 / 1,700 1,425 / 1,550 294199 1,550 / 1,675 1,450 / 1,600 1,300 / 1,450 264779 1,325 / 1,425 1,225 / 1,350 1,075 / 1,200 245166 1,100 / 1,200 0,900 / 1,100 0,750 / 0,900 220649 0,575 / 0,950 0,375 / 0,750 0,250 / 0,500 196133 0,400 / 0,550 0,150 / 0,325 neribojama 171616 neribojama neribojama PASTABA. Skaitiklyje – atstumas a, kai greitis 25 m/s (90 km/h), vardiklyje – 27,8 m/s (100 km/h). 9 lentelė Leistinosios padėklo apkrovos, N Didžiausias leistinasis atstumas (
a)metrais tarp vertikaliųjų plokštumų, einančių per padėklo vidurį ir po 1963 m. pagaminto platforminio vagono skersinę ašį, kai apkrovos pasiskirstymo skersai vagono plotis B 0,880 1,780 2,700 metro 98066 – – – 122583 6,250 6,350 6,400 147099 6,000 6,050 6,150 196133 5,600 5,650 5,750 245166 5,400 5,450 5,550 323619 5,350 5,400 5,500 353039 – – 5,500 PASTABA. Kai apkrovos reikšmės tarpinės, atstumas nustatomas interpoliuojant. 10 lentelė Didžiausias prekinių traukinių greitis, m/s Pusvagonio pagaminimo metai Didžiausios leistinosios pusvagonio skersinės vidurinės tarpinės sijų apkrovos niutonais (N), kai krovinio plotis 1,400 2,100 2,700 1,400 2,100 2,700 metro 27,8 1964–1973 140235 147099 157887 230456 252030 284392 po 1973 171616 183384 202997 238301 267721 304006 25,0 1964–1973 155925 165732 177500 253992 277528 314793 po 1973 189268 202997 222610 268702 295180 335387 10 lentelė (pabaiga) Didžiausias prekinių traukinių greitis, m/s Pusvagonio pagaminimo metai Didžiausios leistinosios pusvagonio skersinės šerdeso galinės sijų apkrovos niutonais (N), kai krovinio plotis 1,400 2,100 2,700 1,400 2,100 2,700 metro 27,8 1964–1973 0,5 P* 0,5 P* 0,5 P* 111795 129447 137293 po 1973 0,5 P* 0,5 P* 0,5 P* 215746 236340 257914 25,0 1964–1973 0,5 P* 0,5 P* 0,5 P* 125525 144157 152983 po 1973 0,5 P* 0,5 P* 0,5 P* 226533 261837 280470 P* – geležinkelio valdytojo nustatytas vagono krovumas. 8. Du vienodos masės krovinio vienetus (mKr1 = mKr2) leidžiama vežti pakrautus simetriškai vagono įstrižainei (žr. 4 pav.), jei vagono su kroviniu SC aukštis virš b. g. l. HSCB ne didesnis kaip 2,3 m. Be to, atstumas l tarp krovinio vienetų svorio centrų SCKr1 ir SCKt2 neturi būti didesnis kaip 7 lentelėje pateikti matmenys, o bendras vagono ir krovinio svorio centras SCB turi būti vertikalioje plokštumoje, einančioje per tuščio vagono svorio centrą SCN. 9. Leistinosios platforminio vagono bazės ribose sudėtų skersinių padėklų (žr. 5 pav.) apkrovos nurodytos šių Taisyklių 8 lentelėje. Leistinosios skersai platforminio vagono rėmsijės už bazės ribų (ant gembių) sudėtų padėklų apkrovos, kai traukinio greitis 27,8 m/s (100 km/h), nurodytos šių Taisyklių 9 lentelėje. 10. Vagono rėmą veikiančių apkrovų išskirstymo plotis Bapskr apskaičiuojamas pagal formulę: Bapskr = bkr+ 1,35 hp;

(1)čia: bkr – krovinio plotis atramos vietoje metrais; hp – skersinio padėklo aukštis metrais. 11. Didžiausios leistinosios keturašio pusvagonio skersinių (vidurinių, tarpinių, šerdeso ir galinių) sijų apkrovos (krovinio svorio jėgos) nurodytos šių Taisyklių 10 lentelėje. 12. Didžiausi leistinieji keturašių pusvagonių ir platforminių vagonų rėmų lenkimo momentai Mlenk nurodyti šių Taisyklių 11 lentelėje. 13. Pusvagonio iškrovimo angų dangčius turi veikti tik tolygiai išsiskirsčiusi jėga, ne didesnė kaip 58 840 N. 13.1. Kai pusvagonio iškrovimo angos dangčio plotas 0,0625 m2 [(0,25x0,25) m2], jį veikiančių jėgų suma neturi būti didesnė kaip 22 555 N; kai pusvagonio iškrovimo angos dangčio plotas mažesnis, savitoji dangčio apkrova neturi būti didesnė kaip 360 885 Pa. 13.2. Kai krovinys padedamas ant dviejų, ne trumpesnių kaip 1,25 m, padėklų, padėtų skersai grindų bangų, iškrovimo angos dangtį veikianti jėga neturi būti didesnė kaip 58 840 N. Be to, atstumas tarp padėklų ašių neturi būti mažesnis kaip 0,7 m, o atstumai tarp padėklo ir vagono šoninės sienos bei kito padėklo ir vagono vidurinės sijos – vienodi. 11 lentelė Didžiausias prekinių traukinių greitis, m/s Krovinių išdėstymo skersai vagono plotis (b), m Didžiausi leistinieji rėmų lenkimo momentai M*lenk (t *

cm)platforminių vagonų pusvagonių pagamintų po 1963 iki 1974 po 1973 0,880 97 45 49,5 25,0 1,780 105 48 52,8 2,700 115 55 60,5 0,880 91 40 46 27,8 1,780 99 44 50,6 2,700 110 50 57,5 M*lent – pusvagoniams taikoma tuo atveju, kai apkrova veikia jo skersines sijas. 12 lentelė Krovinio masė (mKr) kilogramais ne didesnė kaip Krovinio ilgis (lKr) metrais ne didesnis kaip 20000 30,000 25000 27,000 30000 24,000 35000 22,500 40000 21,000 45000 20,000 50000 19,000 55000 18,500 60000 18,000 65000 14,300 70000 14,300 72000 14,300 PASTABA. Atstumas nuo platforminio vagono vidurio iki krovinio krašto (iš bet kurios pusės) turi būti ne didesnis kaip pusė krovinio ilgio (0,5 lKr ). 13.3. Iki 12000 kg sveriantį krovinį leidžiama padėti taip, kad jis remtųsi į dviejų iškrovimo angų dangčius, kuriems jėgos perduodamos per padėklus, padedamus šių Taisyklių nustatyta tvarka. 13.4. Tarp iškrovimo angos dangčio bangų esantį ir galais besiremiantį į pusvagonio rėmo atraminius kampainius, o viduriu – į vagono vidurinę siją, padėklą veikianti jėga neturi būti didesnė kaip 81 395 N. 14. Platforminio vagono bortų sekcijos ir pusvagonio galinės durys bei iškrovimo angų dangčiai turi būti uždaryti ir įtvirtinti antšovomis. Pakraunamo platforminio vagono bortų sekcijų kaištiniai uždoriai nuspaudžiami žemyn. 14.1. Kraunant ilguosius (žr. šių Taisyklių 15 punktą) krovinius, platforminio vagono skersgalinių bortų sekcijos nuleidžiamos ant gembių, pusvagonio durys atidaromos ir įtvirtinamos. 14.2. Draudžiama krovinį atremti į nuleistas platforminio vagono bortų sekcijas, todėl jis dedamas ant padėklų. 14.3. Vežant krovinius platforminiais vagonais su nuleistomis šoninių bortų sekcijomis, pastarosios būtinai pritvirtinamos prie žiedų, esančių ant išilginių vagono sijų. Nesant tokių žiedų, šoninių bortų priešines sekcijas skersai vagono siuntėjas turi surišti 4 mm skersmens viela, prakišta po vagono apačia, žemiau šoninių ir vidurinių sijų. Už platforminio vagono bortų įtvirtinimą atsako krovinio siuntėjas. 14.4. Prieš nuleidžiant ir įtvirtinant platforminio vagono bortų sekcijas, būtina kruopščiai apžiūrėti ašidėžes. Nuleistos platforminio vagono bortų sekcijos įtvirtinamos vertikalioje padėtyje, o ant kairiajame krašte esančių šoninių bortų sekcijų baltais nenusitrinančiais dažais užrašomas vagono numeris. 14.5. Jeigu krovinio formos leidžia pakelti platforminių vagonų šoninių bortų kraštines sekcijas, tai jos pakeliamos ir įtvirtinamos trumpais statramsčiais. Šiuo atveju (žr. šių Taisyklių 14.3 punktą) vagono priešinių bortų sekcijos surišamos viela, du kartus perkišta po vagono šonine ir vidurine sijomis. 15. Draudžiamos didesnės kaip 0,4 m krovinio galų iškyšos už vagono galinės sijos. 15.1. Kai iškyša didesnė kaip 0,4 m – ilgasis krovinys vežamas vagonų junginiu, kuriame jis atremiamas į vieną arba du vagonus. 15.2. Vagonų junginys formuojamas iš vienodo tipo vagonų; gretimų tuščių vagonų sankabų išilginių ašių aukščio skirtumas neturi būti didesnis kaip 0,1 m. 16. Šiame skirsnyje pateikti į du vagonus atremto ilgojo krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo reikalavimai taikomi tik tais atvejais, kai krovinio svorio jėgos kiekvienam junginio laikančiajam vagonui perduodamos per turniketų atramas. 17. Jeigu į vieną keturašį platforminį vagoną atremto ilgojo krovinio svorio centras SCKr yra vertikalioje plokštumoje, sutampančioje su vagono skersine ašimi, tai atsižvelgus į krovinio ilgį ir platforminio vagono lingių įtaisus, leistinoji krovinio masė mkr nustatoma pagal šių Taisyklių 12 lentelę. 18. Norint geriau išnaudoti vagono krovą bei talpą, ne ilgesnius kaip 17,2 m, vienodo skerspjūvio visame ilgyje ir tolygiai išskirstyta apkrova krovinius leidžiama vežti išsikišusius viename platforminio vagono arba pusvagonio gale. Be to, leidžiamas krovinio svorio centro SCKr išilginis poslinkis nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį. Toks didžiausias leistinasis poslinkis metalinius bortus turinčiame 9,720 m bazės keturašiame platforminiame vagone nurodytas šių Taisyklių 13 lentelėje, o 8,650 m bazės keturašiame pusvagonyje – 14 lentelėje. 19. Įtaisant vagonuose turniketus vadovaujamasi šių Taisyklių 6 ir 7 punktais. 20. Kreivomis kelio atkarpomis vežant į du vagonus atremtą krovinį, jo įtvirtinimo įtaisai (atotampos, statramsčiai, bortai ir kiti) neturi kliudyti junginio vagonų poslinkiams krovinio atžvilgiu. Nuo skersinių poslinkių ar virtimo krovinį sulaikantys įtaisai krovinio atramų plokštumose įtaisomi ant abiejų vagonų. 20.1. Apsauginių platforminių vagonų šoninių bortų sekcijos nuleidžiamos, jei jos trukdo judėti kroviniui vagono atžvilgiu važiuojant kreivomis kelio atkarpomis. Iš junginio pusės esančios platforminių vagonų galinių bortų sekcijos nuleidžiamos ant gembių. 20.2. Tarp gretimuose junginio vagonuose sukraunamų krovinio vienetų galų paliekamas ne mažesnis kaip 0,27 m tarpas (žr. 6 a pav.). 20.3. Jei ilgasis krovinys remiasi į du vagonus ir turi iškyšas, tai tarpas tarp iškyšos galo ir krovinio, pakrauto į apsauginį vagoną, turi būti: toje pusėje, kurioje ilgasis krovinys vagone įtvirtintas nuo skersinio poslinkio, ne mažesnis kaip 0,270 m, o priešingoje pusėje – 0,490 m (žr. 6 b pav.), jei junginyje yra tarpiniai (papildomi) apsauginiai vagonai – 0,710 m (žr. 6 c pav.). 20.4. Po ilgaisiais kroviniais dedamų padėklų ilgis turi būti vagono pločio, o plotis ir aukštis – apskaičiuojami. 13 lentelė Krovinio masė (mKr), kg Platforminiame vagone pakrauto krovinio ilgis (lKr) metrais ne didesnis kaip Didžiausias leistinasis krovinio svorio centro SCKr išilginis poslinkis (
a)metrais nuo platforminio vagono skersinės ašies Iki 10000 17,200 3,000 15000 16,700 2,480 20000 16,430 2,230 25000 16,300 2,070 30000 16,200 1,970 35000 16,100 1,890 40000 16,040 1,840 45000 16,000 1,800 50000 15,960 1,760 55000 15,100 0,850 60000 14,720 0,420 62000 14,590 0,390 64000 14,330 0,130 67000 14,290 0,090 72000 14,290 0 PASTABA. Kai krovinio masė (mKr) tarpinė, leistinasis krovinio ilgis (lKr) ir poslinkis (αal) nustatomi interpoliuojant. 14 lentelė Krovinio masė (mKr), kg Į pusvagonį pakrauto krovinio maksimalus ilgis (lKr) metrais ne didesnis kaip Didžiausias leistinasis krovinio svorio centro SCKr išilginis poslinkis metrais nuo pusvagonio skersinės simetrijos ašies 10000 16,500/15,700 3,000 15000 16,000/15,200 2,480 20000 15,730/14,970 2,230 25000 15,570/14,770 2,070 30000 15,470/14,670 1,970 35000 15,380/14,590 1,890 40000 15,340/14,540 1,840 45000 15,300/14,500 1,800 50000 15,260/14,460 1,760 55000 14,350/13,550 0,850 60000 13,960/13,160 0,460 62000 13,840/13,040 0,340 64000 13,610/12,810 0,110 66000 13,570/12,770 0,070 72000 13,170/12,370 0 1 PASTABA. Skaitiklio reikšmė taikoma kroviniui, kurio vienas galas 0,4 m išsikiša už pusvagonio galinės sijos, vardiklio – kroviniui, kurio vienas galas prispaustas prie pusvagonio skersgalio. 2 PASTABA. Kai krovinio masė (mKr) tarpinė, leistinoji krovinio iškyša ir poslinkis (αal) nustatomi interpoliuojant. 20.5. Norint sumažinti vagonų junginio išardymo tikimybę, ant jo šoninių bortų iš abiejų vagono pusių užrašoma: „Junginio neišardyti“. 20.6. Pakrauto vagono atkabinimo svirtis turi būti minkšta viela pririšta prie gembių. 20.7. Prieš pradedant krauti, geležinkelio valdytojo nustatyta tvarka patikrinamas techninis vagonų junginio parengimas kroviniui krauti ir vežti. 21. Kroviniams įtvirtinti naudojamos atotampos, rišalai, spyriai, skėtikliai, statramsčiai, padėklai, tarpikliai, skydai, turniketai ir kitokios priemonės, taip pat daugkartinio naudojimo standartiniai įtvirtinimo įtaisai. 21.1. Draudžiama naudoti drebulės, alksnio, liepos ir kitokių sausmedžių krovinio įtvirtinimo priemones (statramsčius, padėklus, tarpiklius ir kt.). Drebuliniai ir alksniniai padėklai bei tarpikliai naudojami tik gniuždymui atlaikyti ir tik tuo atveju, jei prie jų nebus pritvirtinami tašai, skėtikliai ar kitokios įtvirtinimo priemonės. 21.2. Vielines atotampas, medines sijas ir kitokias šiose Taisyklėse numatytas krovinio įtvirtinimo priemones siuntėjas gali pakeisti daugkartinio naudojimo standartiniais įtvirtinimo įtaisais, kurių tvirtumas turi būti pagrįstas ir ne mažesnis už šių Taisyklių tvirtinimo rekvizituose nurodytąjį. Siuntėjas privalo turėti šių įtaisų dokumentus ir naudojimo instrukciją. 21.3. Prieš pakraudamas krovinį, siuntėjas turi patikrinti, ar turimi standartiniai įtaisai atitinka dokumentuose nurodytus reikalavimus ir ar jie tvarkingi. Už standartinių įtaisų kokybę ir patvarumą atsako siuntėjas. 21.4. Prieš pakraudamas krovinį, siuntėjas privalo nuvalyti sniegą, ledą ir purvą nuo vagono grindų, krovinio atramų, padėklų, tarpiklių, sijų ir nuo krovinio paviršiaus, esančio po rišalais. Žiemos metu lietimosi su kroviniu vietas ant vagono grindų ir padėklų būtina pabarstyti iki 2 mm sluoksniu sauso smėlio. 22. Statramsčiams naudojamas sveikas apvalus medis, kurio skersmuo storgalyje – (120–140) mm, plongalyje – ne mažesnis kaip 90 mm. Statramsčius galima padaryti iš ne žemesnės kaip antros rūšies pjautinės medienos pagal GOST 8486-86E ir GOST 2695-83 reikalavimus. Šiuo atveju naudojama išilgai pluošto pjauta (90x120) mm skerspjūvio mediena. 22.1. Pusvagonyje statramsčiai statomi plongaliais ir storgaliais į viršų. (pav.) 6 paveikslas (pav.) 7 paveikslas 22.2. Platforminiuose vagonuose statomų statramsčių apatinė dalis nutašoma, kad jie glaudžiai priglustų prie statramsčių ąsų visomis keturiomis savo briaunomis. Tarp vienos statramsčio briaunos ir ąsos jos apačioje neturi likti didesnis kaip 15 mm plyšys, kuris būtinai užsandarinamas pleištu. Į statramsčių ąsą pleištas įspraudžiamas iš apačios; jei vagone yra įtaisytos dvigubos statramsčių ąsos, tai pleištas iš viršaus (apačios) įspraudžiamas į apatinę ąsą ir prie statramsčio prikalamas (50–60) mm ilgio vinimis. 22.3. Statramsčio iškyša iš ąsos turi būti (80–100) mm. 22.4. Priešinių šoninių statramsčių viršutinės arba viršutinės ir vidurinės dalys skersai vagono surišamos viela: viršutinėse dalyse vielojama (25–100) mm virš krovinio ir bent 50 mm žemiau statramsčio galo, apatinėse – taip, kad viela nesiliestų su kroviniu, esančiu virš jos ir po ja. 22.5. Jei ąsos įtaisytos platforminio vagono išorėje, tai statramsčiai nuo vagono borto pusės nutašomi, kad glaudžiai priglustų prie vagono bortų. 22.6. Šoniniai statramsčiai nuo platforminio vagono grindų lygio neturi būti aukštesni kaip 2,8 m. 22.7. Keturašiuose pusvagoniuose, kurių bortų aukštis 1,88 m, statramsčių iškyšos virš jų neturi būti didesnės kaip 0,9 m, kurių bortų aukštis yra 2,06 m – 0,7 m. 22.8. Šešiaašiuose pusvagoniuose, kurių bortų aukštis 2,365 m, statramsčių iškyšos virš jų neturi būti didesnės kaip 0,4 m. 22.9. Kai pusvagonis ar platforminis vagonas pakraunamas pagal zoninį pakrovos gabaritą, šoninių statramsčių aukštis nuo vagono grindų lygio turi atitikti šį pakrovos gabaritą. 22.10. Į platforminį vagoną statomi trumpieji statramsčiai neturi būti trumpesni už bortų aukštį. 23. Krovinio įtvirtinimo priemonės (padėklai, tarpikliai, atraminiai tašai ir skėtikliai) daromos iš ne žemesnės kaip trečios rūšies pjautinės medienos, įvairaus profilio metalo, gelžbetonio ir kitų medžiagų. 23.1. Leidžiama naudoti sudėtinius (į aukštį ir plotį) padėklus ir tarpiklius, išskyrus padėklus, sudėtus į plotį, kai kroviniai vežami pusvagoniuose, ir į aukštį, kai vežami į du vagonus besiremiantys ilgieji kroviniai. Dvigubų padėklų abi dalys viena su kita suveržiamos varžtais arba kabėmis, sukalamos vinimis ar kitaip sutvirtinamos, kad nejudėtų viena kitos atžvilgiu. 23.2. Jei dvigubų į aukštį sudėtų spyrių ir skėtiklių dalys sukalamos vinimis, tai apatiniam tašeliui prikalti prie grindų, o viršutiniam – prie apatinio reikia ne mažiau vinių negu yra apskaičiuota tašeliui prikalti prie grindų. 23.3. Skersinių padėklų ilgis turi būti lygus vagono pločiui, o tarpiklių – krovinio pločiui. Jeigu nepažeidžiamas pakrovos gabaritas, leidžiamos padėklų (iki 0,2
m)iškyšos už krovinio briaunos. 23.4. Skersiniai tarpikliai vienas virš kito sudedami ne arčiau kaip 0,5 m atstumu nuo krovinio galo ir 0,3 m – nuo statramsčių. 23.5. Padėklai ir tarpikliai neturi būti aukštesni kaip 25 mm, o spyriai ir skėtikliai – 50 mm. 23.6. Sunkių krovinių įtvirtinimo tašelius patartina sudėti taip, kad jų pluoštas būtų lygiagretus krovinio briaunai (žr. 7 pav.). 24. Atotampos ir aprišalai gali būti vieliniai, iš metalinių strypų ir juostų, grandinių, plieninio lyno ir kitokių medžiagų. 24.1. Kiekvienos atotampos vienas galas pritvirtinamas prie krovinio detalės, kitas – prie vienos iš 34 ir 37 lentelėje nurodytų vagono detalių. Draudžiama atotampas pritvirtinti prie kitų vagono detalių (pvz., pusvagonio statramsčių ąsos, žiedų, esančių ant pusvagonio viršutinės ir ant platforminio vagono šoninės sijos). 24.2. Atotampai padaryti reikiamas vielos gijų skaičius ir gijų skerspjūvio plotas apskaičiuojami silpniausioje aprišalo vietoje (tarp įtvirtinimų). 24.3. Vielojama vientisa ne mažiau kaip dviejų gijų viela. Kiekvienas vielos galas du arba tris kartus apsukamas apie kroviniui ar vagonui pririšti skirtą elementą ir bent tris kartus apie aprišalą. Po to gijos būtinai viena su kita susukamos. Naudojant atskiras vielos gijas, jų galai įtvirtinami vientisam aprišalui nustatyta tvarka. 24.4. Linginiai kroviniai vielojami taip, kad vielos tarpusavyje nesiliestų ir krovinį vežant nenutrintų viena kitos. 24.5. Jeigu platforminiame vagone ąsos įtaisytos vagono viduje, tai (bortų neliečiančios) vielos pritvirtinamos prie jų; jei ąsos įtaisytos vagono išorėje ir vielos liečia bortus, tai jos prakišamos po bortais (kai vagono bortai metaliniai, vielas galima tiesti virš jų). Bet kuriuo atveju platforminio vagono bortus būtina apsaugoti nuo sulaužymo. 24.6. Virš vagono bortų tiesiamomis vielomis krovinys įtvirtinamas tada, kai vielų pritvirtinimo prie krovinio vieta yra aukščiau platforminio vagono bortų. 24.7. Viela neturi veržti platforminio vagono borto, jei kampas tarp jos ir vertikaliosios plokštumos didesnis kaip 15 laipsnių. Prireikus platforminio vagono bortai nuleidžiami. 24.8. Vielos galai pritvirtinami prie dviejų priešinių šoninių ąsų. Jeigu iš plieninių juostų su tempikliais padaryti aprišalai liečia platforminio vagono bortus, tai tokie bortai nuleidžiami. 24.9. Metaliniai strypai ir juostos prie krovinio privirinamos arba priveržiamos varžtais. Už privirinimo (priveržimo) kokybę ir patvarumą atsako krovinio siuntėjas. 24.10. Jei atotampos pritvirtinamos taip, kad tarp atotampos ir vagono grindų bei tarp atotampos projekcijos ant vagono grindų ir vagono išilginės ašies susidaro ne didesnis kaip 45 laipsnių kampas, bet krovinio konstrukcinės ypatybės to padaryti neleidžia, tai polinkio kampą galima padidinti, padidinus ir atotampų skerspjūvio plotą. Šiuo atveju kiekviena 6 mm skersmens vielos gijų pora pakeičiama 15 lentelėje nurodyto skersmens vielos gijų pora. 25. Naudojama ne mažesnio kaip 4 mm skersmens, termiškai apdorota (atkaitinta) viela. Jos paviršiuje neturi būti įtrūkimų, susukimų, išsisluoksniavimų, šerpetų ir kitų pažeidimų. Draudžiama antrą kartą naudoti tą pačią vielą, tačiau: 25.1. leidžiama vienokio skersmens vielą pakeisti kitokio skersmens viela, pvz.: dvi 6 mm skersmens vielos gijas pakeisti trimis 5 mm skersmens arba penkiomis 4 mm skersmens vielos gijomis; 25.2. leidžiama vieloti plonesne – (1–4) mm skersmens viela, susukta gamykliniu būdu. Šiuo atveju 1 mm skersmens suktinė viela turi būti ne mažiau kaip šešiolikos gijų, 2 mm skersmens – ne mažiau keturių gijų ir 6 mm skersmens – ne mažiau kaip dviejų gijų; 25.3. vielojama ir neapvalia (3–4) mm skersmens viela, kurios skerspjūvis būtų ne mažesnis kaip 0,00002 m2; 25.4. atotampoms, aprišalams ir kitokioms krovinių įtvirtinimo priemonėms naudojamos vienodo ilgio vielos gijos, kurios stipriai įtempiamos laužtuvėliu ar panašiomis priemonėmis susukant gijas vieną su kita. 26. Kroviniai prikalami GOST 283-75 ir GOST 4028-63 atitinkančiomis vinimis, kurių matmenys nurodyti šių Taisyklių 16 lentelėje. Leidžiama 6 mm skersmens vinis pakeisti šių Taisyklių 17 lentelėje nurodyto skersmens vinimis. 15 lentelė Kampas tarp atotampos projekcijos ir vagono išilginės ašies laipsniais Vielos gijų nvg, reikiamų atotampos ir ų padaryti atotampą, skaičius, kai kampas tarp os projekcijos ant vagono grindų yra iki 46 46–50 51–55 56–60 61–65 66–70 71–75 76–80 laipsni Iki 45 2/3 3/2 3/2 3/3 4/3 5/4 6/5 8/6 46–50 3/2 3/2 3/2 4/3 4/3 5/4 6/5 –/7 51–55 3/2 3/2 3/3 4/3 5/4 6/4 7/5 –/8 56–60 3/3 4/3 4/3 4/3 5/4 6/5 8/6 – 61–65 4/3 4/3 5/4 5/4 6/4 7/5 –/7 – 66–70 5/4 5/4 6/4 6/5 7/5 –/7 – – 71–75 6/5 6/5 7/5 8/6 –/7 – – – 76–80 8/6 –/7 –/8 – – – – – PASTABA. Vardiklis – 6 mm skersmens viela, skaitiklis – 7 mm skersmens viela. 16 lentelė Matmenys milimetrais Strypo skersmuo Vinies ilgis Mažiausias galvutės skersmuo 3,0 70–80 6,0 3,5 90 7,0 4,0 100–120 7,5 5,0 120–150 9,0 6,0 150–200 11,0 8,0 250 14,0 17 lentelė Kelios 6,0 3,0 3,5 4,0 5,0 8,0 mm, skersmens vinys keičiamos jas atstos 2 8 6 5 3 2 3 12 9 7 5 2 4 16 12 9 6 3 5 20 15 12 8 3 6 24 18 14 9 4 7 28 21 16 10 4 8 32 24 18 12 5 9 36 27 20 13 5 10 41 30 23 15 6 26.1. Prie platforminio vagono grindų medinės detalės prikalamos statmenomis vinimis, kalamomis ne mažesniu kaip 30 mm atstumu nuo lentos briaunos ir ne mažesniu kaip 90 mm – nuo detalės briaunos. Draudžiama vinis kalti į tarpus tarp lentų ir užlenkti vinių galvutes. 26.2. Vinys turi būti (50–60) mm ilgesnės už įtvirtinimo detales, kad kartu su pastarosiomis būtų perkalamos vagono grindys. 26.3. Visais atvejais turi būti laikomasi minimalių atstumų tarp kalamų vinių bei tarp vinių ir prikalamos medienos briaunų (žr. 8 pav. ir 18 lentelę), išskyrus šiose Taisyklėse nurodytus atvejus. 18 lentelė Vinių išdėstymo kryptis Mažiausias atstumas, mm, tarp vinių vinių ir medienos briaunų kai kalamos iki 6 mm skersmens vinys ir medienos storis plaušas vinies atžvilgiu (35–45) mm virš 50 mm statmenas lygiagretus Išilgai medienos plaušo S1 = 125 S1 = 90 S4 = 90 S5 = 30 Skersai medienos plaušo, kai vinis kalama į gaminį statmena S2 = 30 S2 = 30 S4 = 90 S5 = 30 Skersai medienos plaušo, kai vinis kalama 45° kampu į išilginę briauną S3 = 30 S3 = 30 S4 = 90 S5 = 30 26.4. Vinimis sukalamos ne plonesnės kaip 35 mm medinės detalės. 26.5. Vinys į pleištus, spyrius, skėtiklius ir kitas detales įkalamos nesuskaldant medienos. Prieš įkalant vinis į tvirtas lapuočių medienos (ąžuolo, skroblo ir kt.) detales, jose išgręžiamos skylės. 26.6. Leidžiama prie padėklų krovinį pritvirtinti bėgvinėmis ir kabėmis. Draudžiama bėgvines ir storesnes kaip 8 mm kabes kalti į platforminio vagono grindis. 27. Leidžiama krovinį įtvirtinti standartiniais varžtais, smeigėmis (strypeliais su sriegiais galuose) ir sraigtais. Norint, kad veržlės savaime neatsisuktų, naudojami vielokaiščiai, fiksuojamosios veržlės, išplakamas sriegis arba suvirinama. Leidžiama suvirinti krovinio įtvirtinimo priemones arba jas privirinti prie krovinio. (pav.) 8 paveikslas (pav.) 9 paveikslas Už suvirintų siūlių kokybę ir sujungimų patikimumą atsako siuntėjas. 28. Visos siuntėjo panaudotos krovinio įtvirtinimo priemonės (statramsčiai, skydai, padėklai, sąvaržos, tašeliai ir kiti) įrašomos į siuntėjo įrašams skirtą važtaraščio skiltį ir galinėje stotyje kartu su kroviniu išduodamos gavėjui. Tokios priemonės, nepašalintos iš gavėjo vagono, vertinamos kaip atliekos ir pretenzijų dėl jų geležinkelio įmonė nepriima. 29. Siekdamas užtikrinti traukinių eismo saugumą ir vežamo krovinio saugą, siuntėjas privalo: 29.1. krovinį patikimai įtvirtinti taroje; 29.2. patikrinti krovinio įtvirtinimo vagone detalių ir mazgų patvarumą (ar išlaikys juos veikiančias jėgas); 29.3. kai reikia, ant krovinio įtaisyti įtvirtinimo elementus; 29.4. patikrinti ratinių, vikšrinių ir kitokių mašinų stabdžius ir jų sistemas; įjungti mašinų stabdžiai neturi savaime atsileisti; 29.5. iš mašinų aušinimo sistemų išpilti vandenį; 29.6. talpyklose degalų palikti ne daugiau kaip: 29.6.1. 10 l – lengvuosiuose ir iki 5000 kg krovumo automobiliuose bei ratiniuose mažo ir vidutinio galingumo traktoriuose; 29.6.2. 15 l – didesnio kaip 5000 kg krovumo automobiliuose, vikšriniuose traktoriuose ir sunkiosiose kelių tiesimo mašinose; 29.7. fiksatoriais įtvirtinti visas judančias mašinų ir įrenginių dalis (kad nepasisuktų ir nepasislinktų skersai ar išilgai vagono); 29.8. nuimti ir supakuoti arba pakavimo medžiagomis apsaugoti visas dūžtančias, lengvai nuimamas krovinio dalis ir neapsaugotus (benzinu ar elektra varomus) motorus; 29.9. supakuoti ir vagone įtvirtinti atsargines mašinų dalis arba jas sudėti į mašinos kabiną; 29.10. užplombuoti automobilius, traktorius, savaeiges žemės ūkio ar kitas mašinas, sudaryti aprašą, kuriame nurodo visas nuo mašinos nuimtas detales, dėžių, į kurias sudėtos atsarginės dalys, įranga, skaičių ir buvimo vietas, plombų tipą, skaičių ir jų kontrolinius ženklus; 29.11. ant kiekvienos, aukštesnės kaip 1,0 m, krovinio dėžės ir geležinkelio įmonės pareikalavimu ant kiekvieno įrenginių, mašinų ar neįpakuotų ir aukštesnių kaip 1,0 m krovinio vienetų nenuplaunamaisiais ryškiai raudonais dažais nupieštu šiuo W(ženklas) ženklu nurodyti krovinio svorio centro SCKr vietą. Piešiama ant gretimų šoninės ir galinės krovinio vieneto plokštumų, ten, kur ant jų projektuojamas SCKr. 30. Norint mechanizuotai iškrauti krovinį, siuntėjas su gavėju tarpusavyje sutaria, kiek turi būti rietuvėse paketų ir kokia jų bei atskirų krovinio vienetų masė, nustato, ar reikia padėklų ir tarpiklių. 30.1. Jeigu galinėje stotyje krovinį savo krautuvais iškraus geležinkelio įmonė, tai kraunamų paketų masė parenkama pagal tokių krautuvų kėlą (stočių sąrašai ir jose esančių krautuvų kėla nurodyti Tarifų knygoje). Šiuo atveju mechanizuotai kraunami kroviniai turi būti ant padėklų ir su tarpikliais. 30.2. Padėklai nebūtini, kai konstrukcijose yra užkabinimo įtaisai. 31. Iškrovęs krovinį, gavėjas privalo: 31.1. iš vagono išvalyti krovinio likučius ir šiukšles, nuimti krovinio įtvirtinimo priemones (statramsčius, tašelius, atotampas ir kt.); 31.2. nuimti vielas nuo vagonų automatinės sankabos svirčių rankenų, pusvagonio iškraunamųjų angų dangčių ir platforminio vagono šoninių uždorių; 31.3. uždaryti platforminio vagono bortų sekcijas, pusvagonio duris ir iškraunamųjų angų dangčius. 32. Norint nesugadinti vagonų, reikia laikytis šių Taisyklių IV dalies reikalavimų. 33. Už kroviniui įtvirtinti naudojamų priemonių, įtaisų, įrenginių ir medžiagų nustatytą skaičių, matmenis ir kokybę atsako krovinio siuntėjas (arba geležinkelio įmonė, jei ji krovinį pakrovė). 34. Krovimo darbų vadovai Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatyta tvarka egzaminuojami, ar moka Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles ADV/7. Egzaminus išlaikę asmenys gauna Inspekcijos nustatytos formos pažymėjimą. 35. Krovimo darbų vadovas tam skirtoje važtaraščio skiltyje įrašo: 35.1. kai krovinys pakrautas ir įtvirtintas šiose Taisyklėse numatytu būdu: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas laikantis Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių _______ punkto reikalavimų“; 35.2. kai krovinys pakrautas ir įtvirtintas šiose Taisyklėse nenumatytu būdu: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas pagal brėžinį Nr. .................., patvirtintą ....... m. ...................... mėn. ........ d., šiomis krovinio tvirtinimo priemonėmis .....................“. Įrašas patvirtinamas siuntėjo spaudu ir darbų vadovo parašu; nurodoma darbų vadovo vardas, pavardė, pareigos ir pažymėjimo numeris. 36. Jei krovimo darbų vadovas nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų, jis nušalinamas nuo vadovavimo krovimo darbams iki kito žinių patikrinimo. Egzamino neišlaikiusiems arba nuo darbo nušalintiems darbuotojams draudžiama eiti darbų vadovo pareigas. 37. Geležinkelio įmonės, geležinkelio valdytojo ir Inspekcijos įgalioti darbuotojai gali (pradinėje stotyje geležinkelio įmonės darbuotojai – privalo) patikrinti, ar krovinys taisyklingai (kaip nurodyta šiose Taisyklėse arba šių Taisyklių II skirsnyje nustatyta tvarka patvirtintame krovimo ir įtvirtinimo būdo projekte) pakrautas ir įtvirtintas vagone. 37.1. Pateikiant vežti šiose Taisyklėse numatytu būdu pakrautą krovinį, geležinkelio įmonės darbuotojai gali iš siuntėjo pareikalauti būtinų, siuntėjo patvirtintų, dokumentų, brėžinių eskizų, kuriuose turi būti nurodytas krovinio svoris ir pagrindiniai matmenys; krovinio svorio centro SCKr (SCKrn) vieta, vagono su kroviniu svorio centro SCB vieta, krovinio priešvėjinio šono paviršiaus plotas Sprv, bet kurio vagono grindims ir pusvagonio iškrovimo angų dangčiams perduodamų jėgų P, F dydis, krovinio įtvirtinimo priemonės (statramsčiai, skydai, padėklai, sąvaržos, tašeliai ir kiti) ir jų sudėtinių elementų (pvz., vielos gijų, tašelių) skaičius bei matmenys. 38. Masiškai vežamų suverstinių (anglies, žvyro, smėlio, skaldos ir kt.) krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklingumą patikrina krovinį vežti priimančios geležinkelio įmonės įgaliotas asmuo (pvz., krovinių priėmėjas), o krovinių, kuriems sukrovimo ir įtvirtinimo būdai šiose Taisyklėse nenumatyti – stoties viršininkas, jo pavaduotojas arba kitas atsakingas asmuo (pvz., vyr. krovinių priėmėjas). Patikrinimo metu nustačius, kad krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai, vagonlapyje padaromas įrašas „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“ ir patvirtinamas parašu bei nurodoma tikrinusio darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos. II skirsnis. Krovinių, sukrautų ir įtvirtintų šiose Taisyklėse nenumatytu būdu, vežimo reikalavimai 39. Norėdamas išsiųsti šiose Taisyklėse nenumatytu būdusukrautą ir įtvirtintą krovinį, siuntėjas privalo padaryti, savo įmonėje patvirtinti ir, likus ne mažiau kaip dešimčiai dienų iki pakrovimo pradžios, krovinį vežti priimančiai geležinkelio įmonei pateikti pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projektą (brėžinius, schemas, techninius apskaičiavimus ir aiškinamuosius raštus). 40. Siuntėjo pateiktą projektą patikrina geležinkelio valdytojo ir geležinkelio įmonės įgaliotieji asmenys kartu su siuntėjo atstovais. 41. Jei projektas tinkamas, surašomas KR-101 formos Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros aktas (žr. šių Taisyklių 1 priedą), kurį savo parašais patvirtina projektą tikrinę asmenys. Visi brėžiniai arba schemos taip pat turi būti pasirašyti. 41.1. KR-101 formos Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros aktas surašomas trimis egzemplioriais (po vieną krovinio siuntėjui, pradinei stočiai, krovinį vežti priimančiai geležinkelio įmonei); prie visų akto egzempliorių pridedami brėžiniai, schemos, apskaičiavimai ir aiškinamieji raštai. 42. Toje pačioje stotyje pakartotinai pateikiant vežti tokiame pačiame vagone taip pat pakrautą krovinį ir nuimamąją vagonų įrangą, nereikia daryti papildomo projekto, pakanka prie važtos dokumentų pridėti turimų brėžinių, schemų, paaiškinamosios dalies ir KR-101 formos Krovinio pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projekto patikros akto kopijas. 43. Krovinio krovimą ir įtvirtinimą prižiūri darbų vadovas, kuris pakrovus krovinį tam skirtoje važtaraščio skiltyje įrašo: 43.1. kai krovinys pakrautas pagal brėžinį: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas pagal brėžinį Nr. ................., ................ (nurodo pareigas), patvirtintą ..... m. .................... d., šiomis krovinio tvirtinimo priemonėmis ................“ (išvardija pavadinimus ir nurodo jų skaičių, pvz.: 8 statramsčiai, 4 atotampos ir kt.); 43.2. kai krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga: „Krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga; brėžiniai, schemos ir paaiškinamoji dalis 20.... m. .................. d. išsiųsti su važtaraščiu Nr. .........“; 43.3. įrašai patvirtinami darbų vadovo parašu ir nurodoma vardas, pavardė, pareigos ir pažymėjimo numeris. 44. Priimdamas krovinį vežti, geležinkelio įmonės įgaliotas darbuotojas patikrina, ar krovinys pakrautas ir įtvirtintas brėžinyje parodytu būdu ir, jei krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga – jos įtvirtinimą, o teigiamus tikrinimo rezultatus įrašo vagonlapyje: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“ arba „Nenuimamoji įranga įtvirtinta taisyklingai“. 44.1. Įrašas patvirtinamas parašu ir nurodomas darbuotojo vardas, pavardė ir pareigos. 45. Pakelinėje stotyje aptiktas šiose Taisyklėse nenumatytu būdu sukrautas ir įtvirtintas, tačiau be atitinkamos žymos važtaraštyje (žr. šių Taisyklių 43 punktą) krovinys – sulaikomas. Apie tai telegrama nedelsiant pranešama geležinkelio valdytojui, krovinį vežti priėmusiai geležinkelio įmonei, siuntėjui ir gavėjui. 45.1. Krovinys į galinę stotį išsiunčiamas tik po to, kai krovinį sulaikiusiai stočiai, remiantis šių Taisyklių 39 punktu, bus pateiktas parengtas ir patvirtintas krovinio įtvirtinimo projektas. 45.2. Kai kliūtys pašalintos, geležinkelio įmonės įgaliotasis darbuotojas (pvz., krovinių priėmėjas) patikrina, ar krovinys pakrautas ir įtvirtintas projekte numatytu būdu ir, jei krovinys įtvirtintas nenuimamąja įranga – tai ir jos įtvirtinimą, o teigiamus tikrinimo rezultatus įrašo į važtaraštį ir vagonlapį (žr. šių Taisyklių 43 ir 44 punktus). Įrašą patvirtina parašu, nurodo darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas, taip pat stotį, kurioje kliūtys pašalintos. 46. Krovinį siunčiant mažąja arba smulkiąja siunta, prie kiekvieno važtaraščio pridedamas projektas, kuris bus reikalingas krovinį kraunant į vagoną. 47. Krovinį į vagoną pakrovusios geležinkelio įmonės įgaliotasis darbuotojas patikrina, ar krovinys pakrautas ir įtvirtintas patvirtintame projekte nustatytu būdu, o teigiamus tikrinimo rezultatus įrašo vagonlapyje: „Krovinys pakrautas ir įtvirtintas taisyklingai“. Įrašą patvirtina parašu ir nurodo darbuotojo vardą, pavardę ir pareigas. 48. Iš kitų šalių ar kito pločio vėžės geležinkelių į perkrovimo punktus atvežti kroviniai į 1520 mm pločio vėžės geležinkelio vagonus sukraunami ir juose įtvirtinami šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Kai krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo būdas šiose Taisyklėse nenumatytas, krovinio savininkas (jo įgaliotas asmuo) privalo pateikti parengtus ir patvirtintus projektus. 49. Geležinkelio valdytojas gali savo įsakymu paskirti laikiną arba nuolatinę komisiją krovinio sukrovimo ir įtvirtinimo projektams parengti ir tikrinti. 50. Didelėse perkrovimo stotyse krovimo ir tvirtinimo projektus parengia geležinkelio valdytojo įsakymu paskirti darbuotojai, kurie surašo ir pasirašo aktus. Rengiant pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projektą, įvertinamos šios apkrovos: 50.1. išilginės horizontaliosios inercijos jėgos, atsirandančios važiuojančio traukinio vagonams trinksint vienas į kitą, manevruojant, vagonus leidžiant nuo kalnelio ir stabdant; 50.2. skersinės horizontaliosios inercijos jėgos, atsirandančios vagonams judant kreivėmis ar pereinamaisiais kelio ruožais; 50.3. dėl vagono virpesių pagreičio atsirandančios vertikaliosios jėgos; 50.4. vėjo slėgio jėga; 50.5. trinties jėgos; 50.6. svorio jėga. 51. Išilginių ir vertikaliųjų jėgų pridėties vieta yra SCKr, o vėjo – priešvėjinio šono paviršiaus plokštumos svorio centras SCSprv. Ant dviejų atramų sukrautą ilgąjį krovinį veikiančių vertikalių ir skersinių jėgų pridėties vieta yra krovinio skerspjūvio plokštumų svorio centrai SCSpl , esantys vertikaliose plokštumose, einančiose per atramų vidurį. Sukraunant ir įtvirtinant krovinį, jėgos įvertinamos abiejuose deriniuose, kaip nurodyta 19 lentelėje. Pirmasis derinys atitinka vagonų trinkius manevruojant, paleidžiant nuo skirstomojo kalnelio bei traukinį stabdant, antrasis – traukiniui važiuojant didžiausiu leistinuoju greičiu (iki atskiro Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo, apskaičiavimuose taikoma 27,8 m/s (100 km/
h)prekinio traukinio greičio reikšmė). 52. Išilginė inercijos jėga Fiš (niutonais) apskaičiuojama pagal formulę: Fiš = αališ x mKr;

(2)čia: αališ – santykinės išilginės inercijos jėgos dydis, niutonais kilogramui, kurio reikšmė, atsižvelgiant į krovinio įtvirtinimo būdą ir vagono (vagonų junginio) bruto masę, nurodyta 20 lentelėje; mKr – krovinio masė kilogramais. 52.1. Santykinės išilginės inercijos jėgos αališ tarpinis dydis apskaičiuojamas pagal formules: αališ = αališ22 – [mKrv x (αališ22 – αališ94)] / 72 000;

(3)αališ = αališ44 – [mKrj x (αališ44 – αališ188)] / 144 000;

(4)čia: mKrv – (vagone esančio) krovinio masė kilogramais; mKrj – (vagonų junginyje esančio) krovinio masė kilogramais; αališ22, αališ94, αališ44, αališ188 – santykinės išilginės inercijos jėgos dydis, niutonais kilogramui, nurodytas 20 lentelėje, atitinkamai 22000 kg ir 94000 kg vagono bruto masei arba 44000 kg ir 188000 kg vagonų junginio bruto masei. 53. Skersinė horizontalioji inercijos jėga Fsk (niutonais), kuri, įvertinus išcentrinę jėgą, apskaičiuojama pagal formulę: Fsk = αalsk x mKr;

(5)čia: αalsk – santykinės skersinės inercijos jėgos dydis, niutonais kilogramui, kurio reikšmė nurodyta 21 lentelėje, atsižvelgiant į tai, kurioje skersinėje plokštumoje (einančioje per vagono vidurį αalskv ar per šerdeso siją αalskš) yra krovinio svorio centras SCKr; mKr – krovinio masė kilogramais. 53.1. Jei krovinio svorio centras SCKr yra kitose skersinėse plokštumose, tai santykinės skersinės inercijos jėgos dydis αalsk apskaičiuojamas pagal formulę: αalsk = αalskv + [2 x (αalskš – αalskv) / lv] x lKr;

(6)čia: lv – vagono bazė metrais; lKr – atstumas (metrais) tarp skersinių plokštumų, einančių per krovinio svorio centrą SCKr ir vagono skersinę ašį; αalskš, αalskv – santykinės skersinės inercijos jėgos dydis (niutonais kilogramui), kurio reikšmė nurodyta 21 lentelėje. 53.

Į du vagonus besiremiančio ilgojo krovinio santykinės skersinės inercijos jėgos dydis αalsk nurodytas 21 lentelėje.
Vertikalioji inercijos jėga Fvert apskaičiuojama pagal formulę: Fvert = αalvert x mKr;

(7)čia: mKr – krovinio masė kilogramais. 19 lentelė Jėgų derinys Krovinį veikianti jėga, N išilginė inercijos skersinė inercijos vertikalioji dinaminė vėjo slėgio trinties I punktas 52 --- --- --- 56 formulė 2 --- --- --- 11 arba 12 II punktas --- 53 54 55 56 formulė --- 5 7 10 13 arba 14 20 lentelė Krovinio įtvirtinimo tipas Santykinė išilginė inercijos jėga (αališ) N/kg, kai krovinys remiasi į vieną vagoną du vagonus o vagono (vagonų junginio) bruto masė, kg 22000 94000 44000 188000 αal22 αal94 αal44 αal188 Stangrus (atotampos, trauklės ir aprišalai, mediniai spyriai ir skėtikliai, metalinės juostos) 11,7 9,5 11,7 8,4 Tvirtas (sraigtai, termosiūlės) 18,6 16,3 18,6 15,2 21 lentelė Krovinio sukrovimo būdas Santykinė skersinė inercijos jėga (αalsk) N/kg, kai prekinis traukinys važiuoja 25,0 m/s 27,8 m/s greičiu Krovinys remiasi į vieną vagoną, o krovinio svorio centras (SCKr) yra vertikalioje plokštumoje, einančioje per: – vagono vidurį (αalv) 2,7 3,2 – šerdeso siją (αalš) 4,9 5,3 Krovinys remiasi į du vagonus 3,4 3,9 αalvert – santykinės vertikaliosios jėgos dydis, niutonais kilogramui, kuris atsižvelgus j traukinio greitį v (metrais per sekundę) apskaičiuojamas pagal formules: αalvert (v = 25 m/s) = 1,962 + k x lpl + 18633 / mKr;

(8)αalvert (v = 27,8 m/s) = 2,452 + k x lpl + 20986 / mKr;

(9)čia: k – koeficientas, kurio reikšmė 0,049, kai krovinys remiasi j vieną vagoną, ir – 0,196, kai krovinys remiasi j du vagonus; lpl – atstumas (metrais) tarp skersinių plokštumų, einančių per krovinio svorio centrą SCKr ir vagono skersinę ašį; mKr – krovinio masė kilogramais (kai ji mažesnė kaip 10000 kg, jos reikšmė

(8)ir

(9)formulėse prilyginama 10000 kg). 55. Vėjo slėgio jėga Fvėj (niutonais) apskaičiuojama pagal formulę: Fvėj = Pvėj x Sproj;

(10)čia: Pvėj – jėga (niutonais) kuria vėjas slegia kiekvieną krovinio paviršiaus kvadratinį metrą (skaičiavimuose Pvėj = 491 Pa); Sproj – krovinio priešvėjinio šono paviršiaus projekcijos plotas (kvadratiniais metrais) į vertikaliąją plokštumą, einančią per vagono išilginę ašį. Kai krovinys yra gaubta konstrukcija (kevalas), apskaičiavimams imama pusė projekcijos ploto. 56. Trinties jėga Ftr (niutonais) apskaičiuojama: 56.1. pirmajam deriniui (išilgine kryptimi): 56.1.1. kai krovinys pakrautas be turniketų, nesvarbu į kelis (vieną ar du) vagonus jis atremtas, pagal formulę: Ftr = 0,00980665 (mKr x μmiu);

(11)56.1.2. ilgiesiems kroviniams, kai jie vienodai slegia turniketus, pagal formulę: Ftriš (ilg.) = 0,00980665 [0,5 mKr x (μmiu + μmiutum)];

(12)56.

antrajam deriniui (skersine kryptimi): 56.2.
kai krovinys atremtas j vieną vagoną, pagal formulę: Ftrsk = 9,807 [mKr x μmiu (1000 – αalvert)];

(13)56.2.2. ilgajam kroviniui, kai jis atremtas j du vagonus (apskaičiuojama kiekvienam vagonui), pagal formulę: Ftrsk = 9,807 [0,5 mKr x μmiu (1000 – αalvert)];

(14)čia: μmiu – krovinio trinties j vagono grindis, padėklus ir turniketų paviršių koeficientas; μmiuturn – turniketų paslankiosios dalies trinties j jų nepaslankiąją dalį koeficientas (μmiuturn = 0,1); mKr – krovinio masė kilogramais; αalvert – santykinės vertikaliosios jėgos dydis (niutonais kilogramui) kuris, atsižvelgiant j traukinio važiavimo greitį v, metrais per sekundę, apskaičiuojamas pagal

(8)ir

(9)formules. 56.

Trinties tarp krovinio atramos pagrindo, padėklų ir vagono grindų (nuvalytų nuo purvo, sniego, ledo ir tepalų) koeficiento μmiu reikšmės, kai ant padėklų ir vagono grindų (lietimosi su padėklais, kroviniu vietose) pažertas plonas smėlio sluoksnis ir trinasi: 56.3.
medis su medžiu – 0,45; 56.3.
plienas su medžiu – 0,40; 56.3.
plienas su plienu – 0,30; 56.3.
gelžbetonis su medžiu – 0,
56.
Naudojant iš Nr. 20–200 tipo švitrinio popieriaus ant medžiaginio pagrindo padarytus ir dvigubai sulenktus šiurkščiąja puse į išorę tarpiklius, tarp krovinio ir padėklų bei tarp padėklų ir vagono grindų atramos paviršių trinties koeficiento μmiu reikšmė, kai medis trinasi į medį arba į metalą, lygi 0,
(Jei neįmanoma laikytis šių reikalavimų, pvz., išteptas krovinio paviršius, imama mažiausia trinties koeficiento μmiu reikšmė.) 56.
Vagonuose su atdarais galais stačiai sustatytų lakštinio plieno ritinių trinties j medį koeficientas μmiu lygus 0,61, o ištepto lakštinio plieno paketų – 0,
56.
Didesnių už šiame punkte nustatytų trinties koeficiento μmiu reikšmių naudojimą apskaičiavimuose, krovinio siuntėjas turi argumentuoti. 22 lentelė Krovinio ilgis, m Koeficiento kp reikšmės, esant atitinkamam tarpui tarp atramų, m 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 14 3,91 3,41 2,83 2,14 1,20 --- --- --- --- --- --- --- 15 4,16 3,67 3,11 2,46 1,64 --- --- --- --- --- --- --- 16 4,42 3,93 3,39 2,78 2,04 1,14 --- --- --- --- --- --- 17 4,68 4,20 3,68 3,09 2,40 1,60 --- --- --- --- --- --- 18 4,96 4,48 3,96 3,41 2,74 2,01 1,14 --- --- --- --- --- 19 5,23 4,76 4,24 3,71 3,08 2,39 1,60 --- --- --- --- --- 20 5,48 5.04 4,54 4,01 3,40 2,75 2,01 1,13 --- --- --- --- 21 5,78 5,31 4,82 4,31 3,72 3,09 2,40 1,59 --- --- --- --- 22 6,04 5,59 5,13 4,60 4,03 3,43 2,77 2,01 1,17 --- --- --- 23 6,32 5,86 5,40 4,90 4,32 3,75 3,12 2,40 1,61 --- --- --- 24 6,59 6,16 5,68 5,18 4,64 4,08 3,46 2,77 2,03 1,21 --- --- 25 6,86 6,44 5,95 5,48 4,94 4,39 3,79 3,14 2,43 1,65 --- --- 26 7,16 6,72 6,25 5,77 5,25 4,70 4,12 3,47 2,80 2,06 1,25 --- 27 7,46 6,99 6,53 6,07 5,55 5,00 4,45 3,82 3,17 2,46 1,69 --- 28 7,70 7,29 6,81 6,34 5,83 5,31 4,76 4,16 3,68 2,85 2,11 1,29 29 7,98 7,55 7,12 6,62 6,14 5,63 5,08 4,47 3,86 3,21 2,51 1,74 30 8,27 7,84 7,39 6,94 6,41 5,92 5,56 4,80 4,20 3,57 2,89 2,14 31 8,54 8,13 7,69 7,22 6,73 6,20 5,69 5,12 4,53 3,91 3,25 2,54 32 8,82 8,42 7,99 7,53 7,02 6,53 6,01 5,43 4,86 4,14 3,62 2,93 23 lentelė Keturašio vagono tipas Krovinio virpesių savasis dažnis, Hz (63–65) t krovumo pusvagonis 0–1,6; 3,4–4,7; 17,2–21,7; 54,3–oo∞ (62–65) t krovumo platforminis vagonas 0–1,6; 3,4–9,7; 18,7–26,6; 55,2– oo∞
Jei ant dviejų atramų padėto ilgojo krovinio lenkiamasis skerspjūvio standis E x Ip mažesnis kaip 88,26 mN, padaugintų iš kvadratinio metro, tai būtina nustatyti krovinio virpesių savojo dažnio w, hercais, dydį, kuris apskaičiuojamas pagal formulę: w = kp ((0,102 (E * Ip)) / mKr)^1/2

(15)čia: E – krovinio tamprumo modulis paskaliais; mKr – krovinio masė kilogramais; kp – koeficientas, kurio reikšmės nurodytos 22 lentelėje; Ip – krovinio skerspjūvio ploto polinis inercijos momentas (metrais ketvirtajame laipsnyje) apskaičiuojamas pagal formulę: Ip = Io x n;

(16)čia: Io – krovinio vieneto skerspjūvio ploto polinis inercijos momentas (horizontaliosios ašies atžvilgiu) metrais ketvirtajame laipsnyje; n – krovinio vienetų skaičius. 57.1. Pagal

(15)ir

(16)formules apskaičiuotas krovinio virpesių savasis dažnis w turi atitikti 23 lentelėje nurodytas reikšmes. 57.

Keičiant atstumus tarp atramų, galima padidinti arba sumažinti krovinio virpesių savąjį dažnį.
Į vieną vagoną pakrauto ilgojo krovinio leistinasis plotis B, kai važiuojant kreivosiomis kelio atkarpomis nepažeidžiamas pakrovos gabaritas, apskaičiuojamas: 58.
krovinio dalims, esančioms tarp vagono nukreipiamųjų pjūvių ir turinčioms poslinkius j kelio kreivės vidų, pagal formulę: Bv = Bpg – 2 fv;

(17)24 lentelė Matmenys milimetrais lvb arba ljb fv reikšmės, kai atstumas lfv nuo krovinio vidinio skerspjūvio iki artimiausio vagono (vagonų junginio) kreipiamojo pjūvio iki 2500 3000 3500 4000 4500 5000 5500 6000 0–17000 – – – – – – – – 18000 – – – – – – – – 19000 – – – – – – – 6 20000 – – – – – 2 9 15 21000 – – – – – 9 17 24 22000 – – – – 7 16 25 33 23000 – – – 4 14 24 32 40 24000 – – – 9 20 31 40 49 25000 – – 2 15 26 38 48 58 26000 – – 7 21 33 45 56 66 27000 – – 12 26 40 52 64 75 28000 – 2 17 32 46 59 72 83 29000 – 6 22 38 52 66 80 92 30000 – 11 27 44 59 74 87 100 24 lentelė (tęsinys) Matmenys milimetrais lvb arba ljb fv reikšmės, kai atstumas lfv nuo krovinio vidinio skerspjūvio iki artimiausio vagono (vagonų junginio) kreipiamojo pjūvio 6500 7000 7600 8000 8600 9000 9500 10000 0–17000 – – – – – – – – 18000 2 5 8 9 10 11 – – 19000 11 15 19 21 23 24 24 – 20000 20 26 30 32 35 36 38 38 21000 30 36 40 44 47 49 51 52 22000 39 45 51 55 60 62 65 66 23000 48 55 62 66 72 75 79 81 24000 57 66 73 78 84 88 92 95 25000 67 76 84 89 97 101 106 109 26000 76 86 95 101 109 114 119 123 27000 85 96 106 112 120 127 133 138 28000 95 106 116 123 133 139 146 152 29000 104 116 127 135 146 152 160 166 30000 113 126 138 146 157 165 174 181 24 lentelė (pabaiga) Matmenys milimetrais lvb arba ljb fv reikšmės, kai atstumas lfv nuo krovinio vidinio skerspjūvio iki artimiausio vagono (vagonų junginio) kreipiamojo pjūvio 10500 11000 11600 12000 13000 14000 15000 0–17000 – – – – – – – 18000 – – – – – – – 19000 – – – – – – – 20000 – – – – – – – 21000 52 – – – – – – 22000 67 68 – – – – – 23000 82 83 84 – – – – 24000 98 99 100 101 – – – 25000 112 115 116 118 – – – 26000 128 130 132 134 136 – – 27000 144 147 148 152 155 – – 28000 158 162 164 169 173 175 – 29000 174 178 180 186 192 195 – 30000 188 194 196 203 211 215 216 PASTABA. Kai vagonų bazės (lvb arba ljb) ir atstumų reikšmės tarpinės, fv – nustatoma interpoliuojant. 25 lentelė Matmenys milimetrais lv 8000 9000 10000 11000 12000 13000 14000 15000 16000 f 23 29 36 43 52 61 67 81 92 25 lentelė (tęsinys) lv 17000 18000 19000 20000 21000 22000 23000 f 103 116 130 144 158 174 190 25 lentelė (pabaiga) lv 24000 25000 26000 27000 28000 29000 30000 f 203 225 241 261 282 301 324 (pav.) 10 paveikslas 58.2. krovinio dalims, esančioms už vagono kreipiamųjų pjūvių (už vagono arba jų junginio bazės ribų, ant gembių) ir turinčioms poslinkius j kreivosios kelio atkarpos išorę: Biš = Bpg – 2 fiš;

(18)čia: Bpg – pakrovos gabarito plotis ieškomame taške virš b.g.l. (metrais); fv ir fiš – krovinio pločio apribojimai atsižvelgiant j poslinkius kreivosios kelio atkarpos vidų ar išorę (metrais); 58.

krovinio pločio apribojimų fv ir fiš reikšmės nurodytos 24 ir 25 lentelėse, atsižvelgiant j vagono bazę lvb ir atstumus lfv (metrais) – nuo konkrečios krovinio dalies, esančios vagono bazės ribose, iki artimiausio kreipiamojo pjūvio bei lfiš, metrais, – nuo konkrečios krovinio dalies, esančios už vagono bazės ribų, iki vagono artimiausio kreipiamojo pjūvio (žr. 9 pav.); 58.
jei krovinio skerspjūvis pastovus, tai atstumai bus vienodi: lfv = 0,5 lvb;

(19)lfiš = 0,5 (L – lvb);

(20)čia: lvb – vagono bazė metrais; L – krovinio ilgis metrais. 58.5. kai fv ir fiš reikšmės 24 ir 26 lentelėse nenurodytos, jos apskaičiuojamos pagal formules: fv = [(500 / R) * (lvb – lfv) * lfv] – 105;

(21)fiš = [(500 / R) * (lvb + lfv) * lfv – 105 + k;

(22)čia 500 – koeficientas; 105 – statinių artumo gabarito ir tarpukelių paplatinimo dalis skaičiuotinose kreivėse; R – skaičiuotinos kreivės spindulys (R = 350) metrais. 26 lentelė Matmenys milimetrais lv arba lj fiš reikšmės, kai atstumas lfiš tarp krovinio išorinio skerspjūvio ir artimiausio vagono arba turniketo kulno (kreipiamojo) pjūvio iki 2600 3000 3500 4000 4500 5000 5500 6000 8650 – – – 4 24 44 66 88 9000 – – – 3 23 44 66 88 9290 – – – 3 23 44 65 88 9720 – – – 2 22 43 65 87 10000 – – – 2 22 43 65 87 11000 – – – 3 23 44 63 88 12000 – – – 4 25 46 68 91 13000 – – – 6 27 49 71 94 14000 – – – 8 30 52 74 98 14190 – – – 10 31 53 75 98 14620 – – – 11 32 54 77 100 15000 – – – 12 34 56 79 102 16000 – – – 17 37 63 83 107 17000 – – – 19 42 65 88 113 18000 – – – 23 46 69 94 119 19000 – – 4 27 50 74 99 125 20000 – – 8 31 55 80 105 131 21000 – – 12 35 60 85 111 138 22000 – – 15 40 65 90 117 144 23000 – – 20 44 70 97 119 151 24000 – – 24 49 75 102 130 158 25000 – – 27 54 82 108 136 166 26000 – – 32 59 86 114 143 173 27000 – 10 36 64 92 120 149 180 28000 – 14 41 69 98 126 156 188 29000 – 18 46 74 103 133 163 195 30000 – 22 50 79 109 138 171 203 26 lentelė (pabaiga) lv arba lj fiš reikšmės, kai atstumas lfiš tarp krovinio išorinio skerspjūvio ir artimiausio vagono arba turniketo kulno (kreipiamojo) pjūvio 6500 7000 7500 8000 8500 9000 9500 10000 8650 112 136 160 186 212 239 266 294 9000 111 135 160 185 211 238 265 293 9290 111 135 159 184 210 237 264 292 9720 110 134 159 184 210 237 264 292 10000 110 134 159 184 210 236 264 292 11000 112 135 160 185 211 238 265 293 12000 114 138 163 188 214 241 268 297 13000 118 142 167 192 218 246 273 302 14000 122 146 171 198 224 252 280 308 14190 122 147 173 199 226 253 281 310 14620 125 149 175 201 228 256 284 314 15000 127 152 177 204 230 259 287 317 16000 132 157 183 210 238 266 295 325 17000 137 164 190 218 245 275 304 334 18000 144 171 197 226 254 283 313 344 19000 151 178 205 234 263 292 323 354 20000 157 185 213 242 272 302 333 364 21000 164 193 221 251 281 312 343 375 22000 172 201 230 260 290 322 354 387 23000 179 209 239 269 300 332 365 398 24000 187 217 247 279 310 343 376 410 25000 195 225 256 288 320 353 387 422 26000 203 234 265 298 331 364 398 434 27000 211 242 274 308 341 376 411 446 28000 219 251 282 318 352 387 422 468 29000 227 260 293 328 362 398 434 471 30000 235 269 303 338 373 410 446 484 k – krovinio galų papildomieji poslinkiai, milimetrais, atsirandantys dėl vagono posvyrių geležinkelio vėžėje (įskaitant kelio ir riedmenų priežiūros normas), kurie apskaičiuojami pagal formulę: k = 70 [(L / lvb) – 1,41];

(23)58.6. kai krovinys atremtas j du vagonus,

(17)ir

(18)formulėse fv ir fiš reikšmės keičiamos f’v ir f’iš apribojimų reikšmėmis, kurios apskaičiuojamos: 58.6.1. kai krovinio dalys yra tarp turniketų kreipiamųjų pjūvių (žr. 10 pav.), skaičiuojama pagal formulę: f’v = fv + f;

(24)PASTABA.

(24)formulė taikoma, kai fv > 0; jeigu fv < 0, tai skaičiuojama pagal

(26)formulę. 58.6.2. kai krovinio dalys yra už turniketų kreipiamųjų pjūvių (už vagonų junginio bazės), skaičiuojama pagal formulę: f’iš = fiš – f;

(25)čia: f – krovinį laikančio vagono poslinkis (milimetrais), kurio reikšmė, atsižvelgiant į vagono bazės lvb matmenis, nurodyta 25 lentelėje; 58.

reikiamos fv ir fiš reikšmės nustatomos atsižvelgiant j vagonų junginio bazę ir atstumus fv ir fiš atitinkamai pagal 24 ir 26 lenteles; 58.7.
kai apskaičiuotosios fv ir fiš reikšmės neigiamos, j jas neatsižvelgiama, nes šiuo atveju krovinio plotis atitinka pakrovos gabaritą; 58.7.
kai visame ilgyje krovinio skersiniai matmenys vienodi, atstumai lfv ir lfiš apskaičiuojami pagal

(19)ir

(20)formules, kur reikšmės lvb pakeičiamos lj reikšmėmis; 58.7.3. kai ieškomi parametrai

(25)ir

(27)lentelėse nenurodyti, f’v ir f’iš apribojimų reikšmės apskaičiuojamos pagal formules: f’v = [ (500 / R) (lj – nv)] – 105 + (125 / R) l^2vb;

(26)f’iš = [ (500 / R) (lj – nv)] – 105 + (125 / R) l^2vb + k;

(27)27 lentelė Vagono tipas Tuščio vagono svorio centro HSCN aukštis (metrais) virš b.g.l. Koeficiento reikšmė p q Keturašis pusvagonis 1,130 5,61 0,11 Šešiaašis pusvagonis 1,130 8,36 0,15 Keturašis platforminis vagonas 0,800 3,34 0,10 28 lentelė Krovinys Poslinkiai Įtvirtinimo priemonės Vienetinis ir sunkusis plokščiu pagrindu Poslinkiai išilgai ir skersai vagono Šoniniai ir galiniai statramsčiai, tašeliai, atotampos ir aprišalai Virtimas išilgai ir skersai vagono Atotampos ir aprišalai, nuokartos, kriauklai, piramidės Kevalo (cilindro) formos Poslinkiai išilgai ir skersai vagono Šoniniai ir galiniai statramsčiai, atotampos, aprišalai Riedėjimas išilgai ir skersai vagono Tašeliai, aprišalai, atotampos Su ratais Poslinkiai išilgai ir skersai vagono Tašeliai, atotampos 28 lentelė (pabaiga) Krovinys Poslinkiai Įtvirtinimo priemonės Su ratais Riedėjimas išilgai ir skersai vagono Tašeliai, atotampos Vienarūšis rietuvėse Poslinkiai išilgai ir virtimas skersai vagono Šoniniai statramsčiai, aprišalai, skydai, prievaržos Ilgasis Poslinkiai išilgai ir skersai vagono, virtimas skersai vagono Aprišalai, atotampos, prievaržos, pasparos, tašeliai 29 lentelė Krovinio sukrovimo vagonų junginyje būdas, kai krovinys remiasi Tg γgama reikšmės taikomos krovinio daliai vidurinei galinei į du gretimus keturašius vagonus 0,036 0,017 į vieną keturašį vagoną – 0,025 30 lentelė Deformacijos rūšis Plieno markės pagal GOST (380–71; 1050–74; 6713–75) Įtempimas σsiadm,max, MPa Tempimas ir gniuždymas St 3 ir St 20 161,8 Tempimas ir gniuždymas St 30 181,1 Lenkimas St 3 ir St 20 161,8 Lenkimas St 5 ir St 30 181,1 Kirpimas St 3 ir St 20 116,8 Glemžimas St 3 ir St 20 245,2 Varžtų tempimas St 3 ir St 20 137,3 58.8. į atvirą vagoną pakrauto krovinio plotis turi būti mažesnis už skaičiuotinį arba lygus jam; 58.9. kai į atvirą vagoną krovinys pakraunamas nesimetriškai vagono išilginei ašiai, krovinio skersiniai matmenys, matuojami nuo plokštumos, einančios per šią ašį, iš abiejų pusių neturi būti didesni kaip 0,5 Bv ir 0,5 Biš reikšmės. 59. Į du junginio pusvagonius atremto ilgojo krovinio leistinasis plotis apskaičiuojamas pagal formules: 59.1. įvertinus krovinio galo poslinkį į kreivės išorę, pagal formulę: Biš = Bnaud – 2 (lKrg + k);

(28)59.2. įvertinus krovinio vidurio poslinkį į kreivės vidų, pagal formulę: Bv = Bdur – 2 ldur;

(29)čia: Bnaud –pusvagonio naudingas plotis (milimetrais) vertikalioje plokštumoje, einančioje per krovinio galą; Bdur – durų angos plotis milimetrais; lKrg – krovinio galo poslinkis (milimetrais) apskaičiuojamas pagal formulę: lKrg = (L2 – l2j) / 8R;

(30)ldur – krovinio vidurinės dalies poslinkis (milimetrais) durų angos plokštumoje apskaičiuojamas pagal formulę: ldur = (l2j – l2pl) / 8R;

(31)čia: lpl – atstumas tarp sukabintų pusvagonių galų vidinių durų išorinių plokštumų (keturašiuose vagonuose jis lygus 1750 mm).

Skersinis vagono atsparumas tikrinamas tada, kai vagono su kroviniu svorio centras SCKr yra 2,3 m virš bėgių galvučių lygio arba kai vagono su kroviniu priešvėjinio paviršiaus plotas didesnis kaip 50 m2, o vagonų junginio (kai krovinys atremtas j du vagonus) – 80 m
60.
Vagono su kroviniu svorio centro aukštis HSCB (žr. 11 pav.) apskaičiuojamas pagal formulę: HSCB = (mKr1HSCKr1 + mKr2HSC2 + ... + mKrnHSCKrn + mNHSCN ) / / (SUM SUM∑∑Kr + mN);

(32)čia: mKr1, mKr2, ..., mKrn – kiekvieno krovinio vieneto masė kilogramais; SUM∑mKr – visų krovinio vienetų masė kilogramais; HSCKr1, HSCKr2, ..., HSCKrn – krovinio vieneto svorio centro aukštis virš b.g.l. (milimetrais); mN – vagono tara kilogramais; HSCn – tuščio vagono svorio centro aukštis virš b.g.l. (milimetrais) (žr. 27 lentelę). 60.2. Pakrauto vagono (vagonų junginio) skersinis atsparumas užtikrinamas, jeigu patenkinama nelygybė: (Pišc + Pv) / Pst <=≤ 0,5;

(33)čia: Pišc – papildoma vagono rato apkrova, atsirandanti dėl išcentrinių jėgų; Pv – papildoma vagono rato apkrova, atsirandanti dėl vėjo; Pst – statinė bėgio apkrova nuo rato (kilogramais). Pst = (1 : nr) x {(nv x mN) + mKr [(b – bp) / (S + 0,5 fak)]};

(34)čia: mKr – krovinio masė kilogramais; mN – vagono tara kilogramais; nr – krovinį laikančiųjų vagonų ratų skaičius; nv – krovinį laikančiųjų vagonų skaičius; b krovinio svorio centro SCKr skersinis poslinkis (metrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį; bp – papildomas ilgojo krovinio svorio centro SCKr skersinis poslinkis (metrais), vagonų junginiui važiuojant kreivomis kelio atkarpomis, apskaičiuojamas pagal formulę: bp = [(lv ± 2lp)2 – l2v] / 8Rsk ;

(35)čia: (+) – ženklas dedamas, kai atramos slankioja nuo laikančiųjų vagonų vidurio į vagonų junginio išorę; (-) – ženklas dedamas, kai atramos slankioja nuo laikančiųjų vagonų vidurio į vagonų junginio vidų; lv – atstumas (metrais) tarp junginio laikančiųjų vagonų centrų; lp – atstumas (metrais) tarp krovinio atramos ir vagono, kuriame ji yra, centro; Rsk – skaičiuotinis kreivės spindulys imamas, kai didžiausias leistinasis greitis 25,0 m/s (90 km/h) – 840 metrų, kai 27,8 m/s (100 km/h) – 1 000 metrų; 2S (= 1,580) – atstumas (metrais) tarp ratų riedėjimo apskritimų; fak – junginio vagonų atraminio kontūro pločio padidėjimas, važiuojant per skaičiuotines kreives, apskaičiuojamas pagal formulę: fak = (l2viš – l2vvid) / 8Rsk

(36)čia: lviš – atstumas (metrais) tarp vagonų junginio išorinių vežimėlių šerdeso ašių; lvvid – atstumas (metrais) tarp vagonų junginio laikančiųjų vagonų vidinių vežimėlių šerdeso ašių. 60.

Kai krovinys vagone pakraunamas nesimetriškai, mažiausia apkrauto vežimėlio statinė apkrova Pst apskaičiuojama pagal formules: 60.3.
kai krovinio poslinkiai išilginiai: Pst = (1 / nvv) {0,5mN + mKr [0,5 + (lišpas / lv)]};

(37)60.3.2. kai vienu metu krovinio poslinkiai išilginiai ir skersiniai: Pst = (1 / nvv) {0,5 mN + mKr [0,5 + (lišpas / lv)] [1 – (b / S)]};

(38)čia: nvv – vagono vežimėlio ratų skaičius; mKr – krovinio masė kilogramais; mN – vagono tara kilogramais; lišpas – krovinio svorio centro SCKr išilginis poslinkis (milimetrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono skersinę ašį; lv – vagono bazė metrais; b – krovinio svorio centro SCKr skersinis poslinkis (milimetrais) nuo vertikaliosios plokštumos, einančios per vagono išilginę ašį; 2S (= 1,58) – atstumas tarp ratų riedėjimo apskritimų (milimetrais). 31 lentelė Gijos skersmuo, mm Vielinės įtvirtinimo priemonės leistinosios įrąžos Fadm niutonais (N), kai gijos skersmuo milimetrais (

mm)4,0 4,5 5,0 5,5 6,0 2 2674,5 3432,0 4216,5 5197,5 6080,0 4315,0 5491,5 6668,5 8237,5 9610,5 3 3971,5 5148,0 6325,0 7796,0 9120,1 6472,0 8237,5 10002,5 12356,0 14317,5 4 5295,5 6864,5 8433,5 10395,0 12160,0 8629,5 10983,0 13337,0 16475,0 19221,0 5 6619,5 8580,0 10542,1 12993,5 15200,0 10787,0 13729,0 16671,0 20593,5 24026,0 6 7943,0 10296,5 12650,5 15592,5 18240,3 12944,5 16475,0 20005,5 24712,5 28831,5 7 9267,0 12013,0 14759,0 18191,3 21280,0 15102,0 19221,0 23339,5 28831,5 33636,5 8 10591,0 13729,0 16867,0 20790,0 24320,0 17259,5 21966,5 26674,0 32950,0 38442,0 31 lentelė (pabaiga) Gijos skersmuo, mm Vielinės įtvirtinimo priemonės leistinosios įrąžos Fadm niutonais (N), kai gijos skersmuo milimetrais (
mm)6,3 6,5 7,0 7,5 8,0 2 6668,5 7158,5 8335,5 9512,0 10787,0 10591,0 11277,5 13238,5 15200,0 17161,5 3 10002,7 10738,0 12503,0 14268,5 16180,5 15886,5 16916,0 19858,0 22800,0 25742,0 4 13337,0 14317,7 16671,0 19024,5 21574,5 21182,0 22555,0 26477,0 30400,5 34323,0 5 16671,0 17897,0 20839,0 23781,0 26968,0 26477,5 28194,0 33097,0 38000,5 42904,0 6 20005,5 21476,5 25006,5 28537,0 32361,5 31773,5 33832,5 39716,5 45600,5 51484,5 7 24320,4 25055,5 29174,5 33293,5 37755,5 37069,0 39471,5 46336,0 53201,0 60065,5 8 26674,0 28635,0 33342,5 38049,5 43149,0 42364,5 45110,5 52955,5 60801,0 68646,5 PASTABA. Skaitiklyje – įrąžos, kraunant šiose Taisyklėse nustatytu būdu, vardiklyje – pagal projektą. (pav.) 11 paveikslas (pav.) 12 paveikslas 60.4. Papildoma vertikalioji rato apkrova, atsirandanti dėl išcentrinių Pišc ir vėjo jėgų Pv: (Pišc + Pv)=[2 / nvv (2S + fak)] x [0,075 (nv x mN + mKr) x HSCB + W x hw + nvv x p – q];

(39)čia: nv – krovinį laikančiųjų vagonų skaičius; W – vėjo apkrovos atstojamoji (niutonais), veikianti krovinio iškyšas; hw – vėjo jėgų atstojamosios pridėjimo aukštis (milimetrais) virš bėgių galvučių lygio; p – vėjo apkrovų į laikančiųjų vagonų kėbulus ir vežimėlius bei krovinių bendrojo svorio centro SCmKr skersinių poslinkių dėl lingių deformacijos koeficientas; q – vagonų junginio atramos kontūro paplatėjimo ir ilgojo krovinio SCmKr poslinkių važiuojant kreivomis kelio atkarpomis koeficientas. 60.

Koeficientų p ir q reikšmės pateiktos 27 lentelėje.
Atsižvelgiant j krovinio konfigūraciją, jis įtvirtinamas pagal 28 lentelės nuostatas.
Nuo poslinkių krovinys įtvirtinamas atotampomis, skėtikliais, atramomis, spyriais, aprišalais ir kitomis priemonėmis. 62.
Krovinio įtvirtinimus veikiančios išilginė ΔDeFiš ir skersinė ΔDeFsk apkrovos apskaičiuojamos pagal formules: ΔDeFiš = Fiš – Ftriš;

(40)ΔDeFsk = ηeta x (Fsk + W) – Ftrsk ;

(41)čia: Fiš – išilginė inercijos jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal

(2)formulę; Ftriš – išilginė trinties jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal

(11)ir

(12)formules; ηeta – koeficientas, kurio reikšmė imama 1,0, vežant pagal vietines krovinio krovimo ir tvirtinimo taisykles, 1,25 – kai rengiamas eksportuojamo krovinio krovimo ir tvirtinimo būdas; Fsk – skersinė horizontalioji inercijos jėga (niutonais), kuri, įvertinus išcentrinę jėgą, apskaičiuojama pagal

(5)formulę; W – vėjo apkrovų atstojamoji (niutonais), veikianti krovinio iškyšas; Ftrsk – skersinė trinties jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal

(13)ir

(14)formules. 62.2. Krovinio įtvirtinimus veikiančios išilginė ΔDeFiš ir skersinė ΔDeFsk apkrovos gali veikti vienodas įtvirtinimo priemones ir skirtingų rūšių priemonių visumą: ΔDeFiš = ΔDeFiš1 + ΔDeFiš2 + ... + ΔDeFišn ;

(42)ΔDeFsk = ΔDeFsk1 + ΔDeFsk2 + ...+ ΔDeFskn ;

(43)čia ΔDeF – išilginių ir skersinių apkrovų dalys, tenkančios atotampoms, sijoms, aprišalams ir kitoms įtvirtinimo priemonėms.

Nustatant krovinių įtvirtinimo būdus, svarbu pasirūpinti išilginiu krovinių nesvirumu naudojant vienodas įtvirtinimo priemones. 63.
Kai parenkamas pavieniame vagone arba vagonų junginyje kraunamo krovinio įtvirtinimo būdas, atotampoms tenkanti apkrova Ratt, įvertinus padidėjusias trinties jėgas nuo vertikaliųjų jos dalių (žr. 12 pav.), apskaičiuojama pagal formules: 63.1.
pirmam apkrovų deriniui: Rišatt = ΔDeFišatt / [nišatt (μmiu sin αal + cos αal cos βbeiš)];

(44)63.1.2. antram apkrovų deriniui: Rskatt = ΔDeFskatt / [nskatt (μmiu sin αal + cos αal cos βbesk)];

(45)čia: Rišatt, Rskatt – atotampos apkrova niutonais; nišatt, nskatt – vienu metu ir viena kryptimi veikiančių atotampų skaičius; αal – kampas (laipsniais) tarp atotampos ir jos projekcijos į vagono grindis; βbeiš, βbesk – kampas (laipsniais) tarp atotampos projekcijos į horizontalią plokštumą ir išilginės (skersinės) vagono ašies. 63.

Atotampos skerspjūvis (konkretus gijų skaičius, vielos skersmuo) nustatomas pagal didžiausias Rišatt ir Rskatt apkrovas. Viena kryptimi (išilgai ar skersai vagono) veikiančių atotampų apkrovos apskaičiuojamos tik pagal pirmąjį arba tik pagal antrąjį derinį.
Tašai prie vagono grindų prikalami vinimis, priveržiami varžtais ar kitaip pritvirtinami. 64.
Tašeliui prikalti reikiamų vinių nvin skaičius apskaičiuojamas pagal formules: 64.1.
išilgai vagono: nišvin = ΔDeFišspyr+skėk / (nišspyt+skėk x Rvin) ;

(46)64.1.2. skersai vagono: nskvin = ΔDeFskspyr+skėk / (nskspyr+skėk x Rvin) ;

(47)čia: ΔDeFišspyr+skėk, ΔDeFskspyr+skėk – išilginių ir skersinių apkrovų dalys, tenkančios spyriams ir skėtikliams; nišspyr+skėk, nskspyr+skėk – vienu metu ir viena kryptimi veikiančių skėtiklių ir spyrių skaičius; Rvin – leistinoji vienos vinies apkrova (žr. 32 lentelę). 65. Į pavienį vagoną ar vagonų junginį sukrauto ir nuo skersinio ar išilginio poslinkio įtvirtinto krovinio aprišalo apkrova Rapriš apskaičiuojama pagal formulę: Rapriš = ΔDeFsk(iš)apriš / (2napriš μmiu sin αal);

(48)čia: ΔDeFsk(iš)apriš – išilginių ir skersinių apkrovų dalys, tenkančios aprišalams; napriš – aprišalų skaičius; μmiu – krovinio trinties į vagono grindis, padėklus ir turniketų paviršių koeficientas; αal – kampas (laipsniais) tarp aprišalo ir jo projekcijos į vagono grindis.

Vežamas krovinys gali ne tik pasislinkti, bet ir parvirsti. 66.
Nesvirumo koeficientas ηetanesv apskaičiuojamas pagal formules: 66.1.
nesvirumas išilgai vagono (žr. 13 pav.): ηetasknesv = lišnesv / (hSCKr – hišat) ≥>= 1,25;

(50)66.1.2. nesvirumas skersai vagono (žr. 14 pav.): ηetasknesv = (mKr x lsknesv) / [Fsk (hSCKr – hskat) + Fvėj (hproj – hskat)] ≥>= 1,25;

(50)čia: mKr – krovinio masė kilogramais; lišnesv, lsknesv – trumpiausias atstumas (milimetrais) nuo SCKrm projekcijos į horizontalią plokštumą iki virtimo skersai arba išilgai vagono briaunos; hSCKr – krovinio svorio centro aukštis (milimetrais) virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio; hišat, hskat – išilginės arba skersinės atramos aukštis (milimetrais) virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio; hproj – krovinio šoninio paviršiaus projekcijos centro aukštis (milimetrais) virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio; Fvėj – vėjo slėgio jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal

(10)formulę. 66.

Krovinys (plokštė, ferma ar kt.), kuris be papildomų įtvirtinimo įtaisų gali nuvirsti ir apgadinti vagoną, turi būti vežamas panaudojus specialias metalines kasetes, metalinius arba medinius kriauklus ir piramides, kurių parametrai apskaičiuojami. Be tokių įtaisų vežamo krovinio vienetai sujungiami į masyvą (vientisą bloką, monolitą), negalintį nuvirsti. Blokui sutvirtinti naudojami kampuočiai, loviai arba kitokio profilio plieno sijos, kurių atskiros dalys suvirinamos arba suveržiamos varžtais. 66.
Kai nesvirumo koeficientas ηetanesv lygus (0,8–1,0), krovinį nuo poslinkių tikslinga įtvirtinti vienos rūšies įtaisais (pvz., tašais), o nuo virtimo – kitokiais (pvz., atotampomis). Kai vežamas krovinys gali virsti skersai vagono, jį reikia stengtis įtvirtinti atotampomis taip, kad jos būtų pritvirtintos krovinio viršutinėje dalyje, o jų projekcijos į vagono grindis būtų statmenos vagono išilginei ašiai. Atotampų apkrova nustatoma atsižvelgiant į skersinę horizontalią inercijos jėgą ir vėjo apkrovą. 66.
Kai nesvirumo koeficientas ηetanesv lygus (1,01–1,25), krovinį galima įtvirtinti atotampomis, kurios atlaiko išilgines ir skersines apkrovas. Atotampos skerspjūvis (konkretus gijų skaičius arba vielos skersmuo) nustatomas pagal suminę apkrovą, atsirandančią atotampoje dėl krovinio poslinkių arba virtimo skersai ar išilgai vagono. Šiuo atveju atotampų apkrovos dėl poslinkių apskaičiuojamos pagal

(44)ir

(45)formules, o dėl apvirtimo – pagal

(51)ir

(52)formules. 66.

Vienu metu skersai ir išilgai vagono virsti galintys kroviniai turi būti vežami vagonuose su įtaisyta specialia įranga (piramidės, rėmai ir kt.), kad krovinys neapvirstų. (pav.) 13 paveikslas (pav.) 14 paveikslas 66.
Galinčių apvirsti krovinių tvirtinimo įtaisų (atotampų) apkrovos Rgr apskaičiuojamos pagal formules: 66.6.
apkrovos išilgai vagono: Rišgr = [ηeta Fiš (hSCKr – hišat) – mKr lišgr] / nišat lproj cos γgama;

(51)66.6.2. apkrovos skersai vagono: Rskgr = {ηeta [Fsk(hSCKr – hskat)+ Fvėj (hproj – hskat)] – mKr lsknesv} / nskat bproj cos φphi,

(52)čia: Fiš – išilginė inercijos jėga (niutonais) apskaičiuojama pagal

(2)formulę; hSCKr – krovinio svorio centro aukštis virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio milimetrais; hišat, hskat – išilginės arba skersinės atramos aukštis virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio milimetrais; mKr – krovinio masė kilogramais; Fsk – skersinė horizontalioji inercijos jėga, niutonais, kuri, įvertinus išcentrinę jėgą, apskaičiuojama pagal

(5)formulę; γgama – kampas, laipsniais, tarp atotampos ir jos projekcijos į išilginę vertikaliąją plokštumą; Fvėj – vėjo slėgio jėga, niutonais, apskaičiuojama pagal

(10)formulę; φphi – kampas, laipsniais, tarp atotampos ir jos projekcijos į skersinę vertikaliąją plokštumą; lproj, bproj – trumpiausių atstumų nuo krovinio virtimo briaunos iki atotampos projekcijos j išilginę ir skersinę vertikaliąją plokštumą; nat – atotampų skaičius; hproj – krovinio šoninio paviršiaus projekcijos centro aukštis virš vagono grindų (padėklų plokštumų) lygio milimetrais; ηeta – koeficientas, kurio reikšmė 1, kai nesvirumo koeficientas 1,0 arba didesnis, ir 1,25, kai nesvirumo koeficientas mažesnis kaip 1. (pav.) 15 paveikslas (pav.) 16 paveikslas 67. Cilindro formos ir su ratais kroviniai nuo riedėjimo įtvirtinami spyriais ir atotampomis arba vielojami (žr. 15 ir 16 pav.). Šiuo atveju vienam spyriui prikalti reikiamas vinių skaičius apskaičiuojamas pagal formules: 67.1. išilgai vagono: nišvin = [mKr (ctg αal – μmiu)] / (nišapriš Rvin);

(53)67.2. skersai vagono: nišvin = [mKr (ctg αal – μmiu)] / (nskapriš Rvin);

(54)čia: napriš – aprišalų skaičius. 68. Aprišalo apkrova Rapriš (niutonais) apskaičiuojama pagal formulę: Rapriš = {1,25 x [Fsk x (0,5D – hskatt) + Fvėj (hproj – hskatt)] – mKr bskgr } / (nskatt bproj);

(55)čia: D – krovinio skersmuo milimetrais. 69. Aprišalo skerspjūvis Sapriš (kvadratiniais milimetrais) apskaičiuojamas pagal formulę: Sapriš = Rapriš / [σsileist];

(56)čia: Rapriš – aprišalo apkrova niutonais; [σsileist] – leistinieji įtempimai, kurių reikšmės, atsižvelgiant į plieno rūšį, parenkamos pagal 30 lentelę. 70. Padėklų ir vagono grindų atsparumas lenkimo ir gniuždymo įtempimams apskaičiuojamas pagal formules: [σsileist] = M / Wtaš;

(57)[σsign] = (Npad + Fpad) / Srėėproj;

(58)čia: Npad – padėklą veikianti svorio ir tvirtinimo įtaisų apkrovos vertikaliųjų dedamųjų apkrova niutonais; Fpad – padėklą veikianti vertikalioji inercijos jėga niutonais; Srėėproj – krovinio rėmimosi į vieną padėklo horizontalią plokštumą projekcija kvadratiniais metrais; M – lenkimo momentas; Wtaš – stačiakampę skerspjūvio formą turinčio tašelio atsparumo lenkimui momentas (kubiniais milimetrais) apskaičiuojamas pagal formulę: Wtaš = bh2 / 6;

(59)čia: b – tašelio plotis milimetrais; h – tašelio aukštis milimetrais. Platforminio vagono grindys klojamos iš (48–55) mm storio ir 150 mm pločio pirmarūšių pušinių arba eglinių lentų.

Ilgiesiems kroviniams vežti naudojamų padėklų ir turniketo atramų aukštis apskaičiuojamas pagal formules: 71.
17 (a, b) paveiksle parodytiems atvejams: hpad = an tg γgama + hgr + fįlink + laps + hsl;

(60)71.2. 17 (c) paveiksle parodytam atvejui: hpad = 228 + 27 [ (ljb – 14,6) / 2] + fįlink ;

(61)čia: an – atstumas (milimetrais) nuo krovinio laisvojo galo galimo lietimosi su vagono grindimis taško iki artimiausios atramos vidurio, kai krovinys remiasi j du vagonus, arba laikančiojo vagono kraštinio aširačio ašies, kai krovinys remiasi j vieną vagoną; γgama – kampas (laipsniais) krovinio ir junginio vagono išilginės ašies, kurios tangentas parenkamas pagal 29 lentelę; hgr – leistinasis junginio gretimų vagonų grindų aukščio skirtumas, ne didesnis kaip 100 milimetrų; laps – 25 milimetrų apsauginis tarpas; fįlink – krovinio tamprusis įlinkis milimetrais; hst – 90 milimetrų aukščio pusvagonio galinis slenkstis; ljb – vagonų junginio bazė milimetrais. (pav.) 17 paveikslas 72. Prieš vežant ilguosius krovinius patikrinama, ar atramų plotis laiduoja krovinio nesvirumą batr: batr = [2 (Natr μmiu hatr – Plaik hlaik)] / Natr;

(62)čia: Natr – atramą veikianti svorio ir įtvirtinimo įtaisų apkrovos vertikaliųjų dedamųjų apkrova niutonais; Plaik – atramų laikančioji jėga niutonais; hlaik – apkrovos pridėjimo aukštis milimetrais.

Turniketai yra tinkamiausia įranga ilgiesiems kroviniams sukrauti. 73.
Siuntėjas privalo: 73.1.
turėti turniketų ir tvirtinimo priemonių komplekto pasus bei naudojimo žinynus ir pasirūpinti jų reikalavimų vykdymu. Ant ilgiesiems kroviniams sukrauti ir tvirtinti naudojamų bet kurio tipo turniketų turi užrašyti inventorinį numerį ir nurodyti kito patikrinimo datą; 73.1.
patikrinti turniketų ir tvirtinimo priemonių komplekto būklę, nuo jų nuvalyti purvą, o kulno ir tarpinio rėmo pakulnio dalis, kurios liečiasi su apatiniu ir viršutiniu rėmu, patepti universaliu tepalu US-2, o patikrinimo rezultatus naudojimo žinyne nustatyta tvarka įrašyti į nurodytos formos žurnalus. Naudojimo žinyną rengia ir tvirtina siuntėjas; žinyne nurodoma įrangos apžiūrėjimo tvarka, remontų periodiškumas ir kiti būtini reikalavimai. 73.
Norėdamas išsiųsti grąžinamus turniketus, siuntėjas privalo pagal šių Taisyklių 39 punkto reikalavimus padaryti ir pateikti tvirtinti turniketų pakrovimo ir tvirtinimo būdo projektą. 73.2.
Patvirtintą projektą siuntėjas prideda prie važtos dokumentų to krovinio, kuriam sukrauti ir įtvirtinti panaudota tokia įranga. Apie pridedamus dokumentus siuntėjas įrašo tam skirtoje važtaraščio skiltyje, o įrašą patvirtina parašu ir nurodo savo vardą, pavardę ir pareigas. 73.2.
Tam pačiam gavėjui dažnai siunčiant krovinį, pakrautą į vagoną su nuimamaisiais turniketais, leidžiama patvirtintą pakrovimo ir įtvirtinimo būdo projektą pridėti tik prie pirmąjį kartą siunčiamo krovinio važtos dokumentų. Kai projektas prie važtos dokumentų nepridedamas, krovimo darbų vadovas tam skirtoje važtaraščio skiltyje įrašo: „Grąžinamųjų turniketų sukrovimo ir įtvirtinimo brėžiniai pridėti ..... m. ..................... mėn. ...... d. prie važtaraščio Nr. ...........“. (Įrašas patvirtinamas parašu, nurodomas vardas, pavardė ir pareigos). 73.
Grąžindamas turniketus, gavėjas vadovaujasi kartu su važtaraščiu gautais dokumentais. 73.
Krovinio krovimo ir įtvirtinimo taisyklingumas tikrinamas pagal šių Taisyklių 44 ir 45 punktų reikalavimus.
Į du junginio vagonus atremtiems ilgiesiems kroviniams vežti gali būti naudojami paslankieji ir nepaslankieji turniketai. Turniketai turi leisti vagonų junginiui laisvai judėti važiuojant tiesia ar kreiva kintamojo profilio kelio atkarpa, taip pat per skirstomojo kalnelio keterą.
Naudojant paslankiuosius ir nepaslankiuosius turniketus ilgiesiems kroviniams vežti būtina laikytis šių reikalavimų: 75.
šerdeso išilginio judėjimo įpjovos lšerdįpj ilgis apskaičiuojamas pagal formulę: lšerdįpj = (4 la + 20) (nv – 1) + d + 50;

(63)čia: la – autosankabos smūgių slopintuvo eiga milimetrais (III–1T tipo imama 100 mm); nv – vagonų skaičius junginyje (neskaičiuojant išsikišusių krovinio galų apsauginių vagonų); d – šerdeso skersmuo milimetrais; 75.

kraunant krovinį ant turniketų, šerdesas turi būti įpjovos viduryje; 75.
apatinės turniketo atramos tvirtinimas prie vagono apskaičiuojamas tokia, kaip ir kroviniui įtvirtinti, tvarka, įskaitant turniketo masę. Šiuo atveju apskaičiuojama išilginė inercijos jėga: 75.3.
nepaslankiųjų turniketų: Fišnejturn =(mKr + mnejturn + 0,5 mjturn) αališt;

(64)75.3.2. paslankiųjų turniketų: Fišjturn = 0,625 (mKr + mjturn) μmiutrsld;

(65)čia: mnejturn – nepaslankiosios turniketo atramos masė kilogramais; mjturn – paslankiosios turniketo atramos masė kilogramais; αališt – santykinė išilginė inercijos jėga, kai įrengti nenuimamieji turniketai: jeigu vagonų junginio bruto masė 188 000 kg – 19,6 niutono kilogramui, jeigu vagonų junginio bruto masė 44 000 kg – 29,4 niutono kilogramui; μmiutrsld – turniketo paslankiosios dalies slydimo trinties koeficientas, lygus 0,1; 75.4. Tarpinės αališt reikšmės nustatomos interpoliuojant. Kai naudojami nuimamieji turniketai, αališ reikšmės parenkamos pagal 20 lentelę. 75.5. Kiekvieno turniketo skersinė inercijos jėga apskaičiuojama pagal formulę: Fskturn = 0,5 (mKr + mnejturn + mjturn) αalskturn;

(66)čia: αalskturn – santykinė skersinė inercijos jėga, kurios reikšmė 3,92 niutono kilogramui, traukiniui važiuojant 25,0 m/s (90 km/

h)greičiu, ir 4,41 niutono kilogramui, traukiniui važiuojant 27,8 m/s (100 km/
h)greičiu; 75.6. kiekvienai turniketo atramai nuo poslinkių įtvirtinti trinties jėgos apskaičiuojamos pagal formules: 75.6.1. nepaslankiųjų turniketų išilgine kryptimi: Fišnejta = (0,5 mKr – mnejturn) μmiu + (0,5 mKr + mnejturn) μmiutr;

(67)75.6.2. paslankiųjų turniketų išilgine kryptimi: Fišjta = (0,5 mKr + mnejturn) μmiutr;

(68)75.6.3. nepaslankiųjų ir slankiųjų turniketų skersine kryptimi: Fskt = 0,5 (mKr + mt) μmiu (1000 – αalvert);

(69)čia: μmiu – koeficientas, krovinio trinties į turniketo paviršių ir turniketo į vagono grindis; 75.

krovinio pritvirtinimas prie turniketo viršutinio rėmo apskaičiuojamas tokiai pačiai jėgai, kaip turniketo pritvirtinimas prie platforminio vagono; 75.
ilgasis krovinys ant turniketų kraunamas taip, kad SCKr būtų vertikalioje plokštumoje, einančioje per platforminio vagono išilginę ašį; 75.
tikrinant pakrovos gabaritiškumą ir nustatant negabaritiškumo rūšį ir laipsnį skaičiuotinis krovinio ilgis ir aukštis laikomas pagrįstu atsižvelgiant į turniketo tipą ir atitinkamai padidinus tikrąjį jų dydį; 32 lentelė Vinies skersmuo, mm Vinies ilgis, mm Vinies leistinoji įrąža Fadm niutonais (N), kai medinė tvirtinimo detalė ne žemesnė kaip 40 mm 5,0 120–150 735,5 6,0 150–200 1059,1 8,0 250 1882,9 33 lentelė Detalių deformavimo rūšis Eglinių ir pušinių nuimamųjų tvirtinimo priemonių vagono detalių leistinieji įtempimai [σsiadm,max], MPa Lenkimas 11,7 8,3 Tempimas išilgai medienos pluošto 8,3 5,8 Gniuždymas ir glemžimas išilgai medienos pluošto 11,7 8,3 Gniuždymas ir glemžimas skersai medienos pluošto 1,7 1,1 Glemžimas (detalės dalies, jos ilgio ir pločio atžvilgiu) skersai medienos pluošto, kai laisvasis detalės galas ne trumpesnis kaip detalės storis ir ne trumpesnis kaip 0,1 m 2,9 1,9 33 lentelė (pabaiga) Detalių deformavimo rūšis Eglinių ir pušinių nuimamųjų tvirtinimo priemonių vagono detalių leistinieji įtempimai [σsiadm,max], MPa Glemžimas (detalės dalies, jos ilgio ir pločio atžvilgiu) skersai medienos pluošto poveržle, kai įtempimo jėgos kryptis su medienos pluoštu sudaro (60–90) laipsnių kampą 3,9 Skėlimas pleištu, kai skėlimo ilgis ne didesnis kaip du pleišto storiai arba kaip dešimties įkirčių gylis ir skeliama: išilgai medienos pluošto 1,1 – skersai medienos pluošto 0,5 – Kirpimas išilgai medienos pluošto (skėlimas) šoniniuose įkirčiuose, kai skėlimo ilgis ne didesnis kaip penki detalės storiai ir kai detalių sunėrimo kampas: mažesnis kaip 30 laipsnių 0,5 – 30 laipsnių arba didesnis 0,3 – Kirpimas skersai medienos pluošto 5,3 3,9 PASTABA. Naudojant kitokią medieną, šioje lentelėje nurodytas įtempimas dauginamas iš pataisos koeficiento, nurodyto 34 lentelėje. 75.
naudojant du ilgųjų krovinių vežimo paslankiuosius turniketus, krovinio pritvirtinimas prie jo viršutinės dalies apskaičiuojamas pagal I skyriaus reikalavimus. Šiuo atveju taikomi santykinių inercijos jėgų dydžiai, atitinkantys normatyvus, nustatytus naudojamiems turniketams; 75.
turniketai ant platforminių vagonų montuojami ir tvirtinami pagal tokiems turniketams patvirtintus dokumentus.
Krovinių sukrovimo ir įtvirtinimo projektų apskaičiavimuose būtina naudotis tokiais duomenimis: 76.
plieninių įtvirtinimo įtaisų ribinių įtempimų [σsilim] reikšmėmis; 76.
vagono detalių ribinių įtempimų [σsilim] reikšmėmis; 76.
suvirinimo siūlių leistinieji įtempimai [σsiadm,max], kai suvirinama elektrodais E-42 rankiniu būdu ir kai suvirinama automatiškai – 152 MPa tempiant, gniuždant bei lenkiant, ir 93 MPa – kerpant; 76.
vielinių įtvirtinimo priemonių leistinosios apkrovos Fadm nurodytos šių Taisyklių 31 lentelėje; 76.
į medines įtvirtinimo detales kalamų vinių leistinosios apkrovos Fadm nurodytos šių Taisyklių 32 lentelėje; 76.
eglinių ir pušinių nuimamųjų įtvirtinimo priemonių ir vagono detalių leistinieji įtempimai [σsiadm, max] nurodyti 33 lentelėje; 76.
jeigu nuimamosios įtvirtinimo priemonės ir vagono detalės padarytos iš kitos medienos, tai 33 lentelėje nurodytos [σsiadm,max] reikšmės padauginamos iš pataisos koeficientų, nurodytų šių Taisyklių 34 lentelėje; 34 lentelė Medienos rūšis Leistinojo įtempimo σsiadm,max pataisos koeficientas ηetapat, kai mediena tempiama ir lenkiama išilgai pluošto gniuždoma ir glemžiama skersai pluošto skeliama Maumedis 1,2 1,2 1,0 Jakutijos pušis, Kaukazo kėnis, kedras 0,9 0,9 0,9 Kolos pusiasalio pušis ir eglė, kėnis 0,8 0,8 0,8 Ąžuolas, uosis, skroblas, klevas, baltoji akacija 1,3 2,0 1,6 Beržas, bukas, Tolimųjų Rytų uosis 1,1 1,6 1,3 76.
krovinio masė neturi būti didesnė kaip: 76.8.
45000 kg, kai krovinys 3 m ilgio rietuve sukrautas platforminio vagono vidurinėje dalyje; 76.8.
60000 kg, kai krovinys 4,3 m ilgio rietuve sukrautas tarp platforminio vagono šoninių sijų; 76.
keturašiame platforminiame vagone esančių krovinio įtvirtinimo mazgų ir detalių leistinosios apkrovos Fadm nurodytos 35 lentelėje; 35 lentelė Keturašių platforminių vagonų krovinio įtvirtinimo mazgų ir detalių pavadinimai Leistinosios apkrovos (Fadm,max), kN Statramsčių ąsa: pritvirtinta kniedėmis 24,5 lietinė privirinta 49,0 Vagono gale įtaisyta atraminė gembė: 1) lietinė, kai kampas tarp jos normalės ir atotampos: 90° 63,7 45° 89,2 2) suvirinta, kai kampas tarp jos normalės ir atotampos: 90° 98,0 45° 139,2 1971 m. antrajame pusmetyje ir vėliau pagaminto platforminio vagono viduje esantis pririšimo įtaisas 73,6 76.
keturašio platforminio vagono metalinių bortų leistinosios apkrovos Fadm nurodytos 36 lentelėje; 36 lentelė Po 1963 m. pagaminto platforminio vagono bortai su pleištiniais uždoriais Metalinės borto sekcijos apkrovos (Fadm,max), kN, pasiskirsčiusios tolygiai apačioje nuo (50–100) mm aukščio tašelio, pastatyto priešais pleištinį uždorį prie statramsčio ąsą borto sekcijos, kuri papildomai neįtvirtinta įtvirtinta mediniais metaliniais statramsčiais šoniniai (išilgai banguoti) 39,2 14,7 19,6 29,4 39,2 galiniai 19,6 – 9,8 24,5 34,3 37 lentelė Apkrovos Fadm,max pridėties vieta pusvagonyje Leistinosios apkrovos (Fadm,max), kN, kai jėgų kryptis lygiagreti išilginei vagono ašiai su medinėmis nespyrinės konstrukcijos su metalinėmis bortų apkalomis pusvagonis pagamintas po 1963 m. iki 1974 m. po 1973 m. Kampinio statramsčio a) viršus 161,8 161,8 168,7 b) 0,65 m virš grindų 157,3 178,0 185,3 c) per 0,1 m virš grindų 215,7 215,7 225,6 Galinis slenkstis 410,0 410,0 428,5 38 lentelė Keturašio pusvagonio bortų apkalos Atotampos vien

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.