LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA Į S A K Y M A S DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO 2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2331 Vilnius Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą, tvirtinu Mokyklų tobulinimo programą plius (pridedama)*. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA PLIUS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, skirtos įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, joje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius. 2. Šios Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti efektyviai įsisavinti 2007-2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas bendrajam ugdymui. 3. Išskiriami du Programos įgyvendinimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis apima 2007-2010 m., šio laikotarpio išlaidos ir veiklos suplanuotos detaliai. Antrojo 2011-2013 m. laikotarpio plane numatytos tik pagrindinės veiklų sritys. 4. Programa parengta atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113- 5029), Nacionalinę Lisabonos strategijos įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 159-5019), Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), Valstybinės švietimo strategijos 2003- 2012 m. nuostatų įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391). 5. Programa leidžia siekti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), Komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005-2007 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), numatytų tikslų ir uždavinių. 6. Programoje vartojamos sąvokos: Alternatyvus ugdymas – ugdymas, atitinkantis bendruosius ugdymo tikslus, turintis savitą turinį, formas, metodus ir kontekstą, atliepiančius mokinio galias ir jo mokymosi patirtį. Bendrasis ugdymas – mokymas pagal ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo programas. eAprašas – platus daugialypės terpės pagrindu veikiantis reprezentatyvių įrodymų archyvas, kurio visi ar dalis įrodymų pateikiami skirtingoms auditorijoms nustatytiems tikslams pasiekti. Inkliuzinis ugdymas – specialiųjų poreikių vaikų ugdymas kartu su bendraamžiais tokiam ugdymui pasirengusioje mokykloje (pakankama pedagogų kompetencija, pagalbos mokiniui specialistų etatai, specialiųjų poreikių vaikams pritaikytos ugdymo programos, mokymo priemonės, kabinetai, teigiamos mokytojų ir visų vaikų tėvų nuostatos). Iškritusieji iš mokyklos (švietimo sistemos) asmenys – vaikai iki 18 m., neįgiję pagrindinio išsilavinimo. Išmokėtos lėšos – projektų vykdytojų mokėjimo prašymuose deklaruotos išlaidos, tinkamos finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Komponentas – sudedamoji Programos dalis, skirta tam tikros bendrojo ugdymo srities problemoms spręsti. Lyderis – bendruomenę telkiantis asmuo ir/ar bendruomenė, įsipareigojusi ir veikianti dėl nuolatinio tobulinimo, siekiant viršyti nustatytus arba jau organizacijoje pasiektus standartus. Metodinis centras – pagalbos mokyklai, mokytojui ir mokiniui švietimo įstaiga ar jos padalinys. Mokyklos įsivertinimo instrumentas – konkreti priemonė, skirta informacijai apie analizuojamą edukacinį ar vadybinį reiškinį surinkti, apimanti vertinamo reiškinio konstrukto apibrėžimą, duomenų rinkimo formą ir procedūrą bei duomenų analizės procedūrą. Nuotolinio mokymo kuratorius – asmuo, organizuojantis nuotolinio mokymo paslaugų teikimą ir teikiantis pagalbą nuotoliniu būdu besimokantiems asmenims. Švietimo specialistai – mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, skyrių vedėjai, mokytojai, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijų atstovai ir švietimo pagalbą teikiantys specialistai. Universalus daugiafunkcinis centras – švietimo, kultūros ir socialines paslaugas vaikams ir vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veiklos sritys gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis, neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir panašiai. Centro atliekamų funkcijų apimtį ir tikslines grupes nustato vietos savivaldos institucijos, įvertinusio vietos bendruomenės poreikius. 7. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 8. Pagrindinės bendrojo ugdymo stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau vadinama – SSGG) skirstomos pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymo, infrastruktūros, paramos, turinio ir personalo tobulinimas. 9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – valdymo tobulinimas. Pagal šią kryptį bus įgyvendinti kokybės vadybos principai, numatantys perėjimą prie tolygiai paskirstytos atsakomybės ir atskaitomybės, pagrįstos racionaliai ir skaidriai planuojamais ir skirstomais finansiniais ištekliais. Didžiausios vertybės – atvira pilietinė visuomenė, skaidrumas, veiksmingumas; 9.1. bendrojo ugdymo valdymo stiprybės: 9.1.1. Lietuvoje yra sukurta ir įdiegta mokyklų vidaus audito sistema, kuri leidžia pačioms mokykloms įvairiais aspektais įsivertinti savo veiklą, įvardyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus, nustatyti mokyklos tobulinimo prioritetus; 9.1.2. pastaraisiais metais aktyviai dalyvaujama tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, diegiama mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata. Tai kelia mokinių pasiekimų vertinimo kultūrą, geriau suderinami vidinio ir išorinio vertinimo būdai, tikslingiau panaudojama reikalinga valdymui vertinimo informacija; 9.1.3. įkūrus Švietimo valdymo informacinės sistemos skyrių Švietimo informacinių technologijų centre ir Politikos analizės skyrių Švietimo plėtotės centre, didėja švietimo valdymo informacinės sistemos naudojimas ir pripažinimas tarp įvairių lygių švietimo sistemos darbuotojų. Stiprinant naują vadybos kultūrą, sprendimai švietimo politikos klausimais priimami objektyvių duomenų ir informacijos pagrindu; 9.1.4. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų programos, užduotys ir vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai, optimizuojama užduočių rengimo ir vertinimo sistema. Centralizuotai organizuojami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai ir brandos egzaminai supaprastina perėjimo į sekančią ugdymo pakopą procedūras; 9.1.5. Lietuva jau yra sukaupusi nemažai teorinės lyderystės patirties ir užmezgusi tarptautinių ryšių su lyderystės centrais ir autoritetais. Šalyje yra geros praktikos mokyklų ir švietimo skyrių, kuriuose dirba veržlūs lyderiai, vyksta informacijos mainai, nusistovi konsultavimosi tradicija, kurią skatina vidinio ir išorinio audito sistema. Šalyje padėtas geras institucinis pagrindas paramos lyderiams infrastruktūrai formuoti; 9.2. bendrojo ugdymo valdymo silpnybės: 9.2.1. įvairių lygmenų švietimo sistemos darbuotojams stinga visuotinės kokybės vadybos mokslo žinių, specifinių žinių, reikalingų tiriamajai veiklai, auditų atlikimui, švietimo politikos vykdymui, darbui su švietimo informacija. Nuolat trūksta profesionalių ir kvalifikuotų užduočių rengėjų ir gerai parengtų vertintojų – kasmet Nacionalinis egzaminų centras sulaukia nemažos visuomenės dalies priekaištų dėl nepakankamai gerai parengtų užduočių, vertinimo instrukcijų ar neprofesionalaus vertintojų darbo; 9.2.2. daugeliui mokytojų vidaus auditas, kaip galimybė tobulinti mokyklos veiklą ir didinti mokyklos konkurencingumą švietimo paslaugų srityje, dar nėra priimtinas, nes nėra esminio veiklą tobulinančio vertinimo suvokimo, kokybės filosofijos įgyvendinimo nuostatų. Nepakankamai suvokiama ir švietimo valdymo informacinės sistemos bei švietimo politikos analizės reikšmė. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams ir polinkiams pažinti ar ugdymo turiniui pritaikyti, per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais; 9.2.3. švietimo įstaigos vis dar nėra tinkamai aprūpintos specifine technologine ir programine įranga, dėl to stabdoma šiuolaikiškų bendrojo ugdymo valdymo principų plėtra; 9.2.4. lyderių patirtis vis dar lokali, nėra sistemingo rengimo lyderystei ir specializuoto mokymo, nukreipto į konkrečias iškilusias problemas. Darbdaviai vengia leisti lyderiams dirbti už įstaigos ribų. Dar nedaug institucijų profesionaliai konsultuoja, teikia vadybinę pagalbą mokyklai ir lyderiams, organizuoja lyderių paiešką, patirties sklaidą; 9.3. bendrojo ugdymo valdymo galimybės: 9.3.1. vykdant valdymo instrumentų diegimą ir plėtrą, sudaroma galimybė stiprinti mokyklų vidaus audito sistemą ir diegti mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimą, pasinaudojant sėkminga užsienio šalių praktika. Tobulinant bendrojo ugdymo valdymo instrumentus būtų galima pasinaudoti Lietuvos aukštųjų mokyklų moksliniu potencialu, taip mokslo teorijas priartinant prie bendrojo ugdymo poreikių; 9.3.2. valdymo instrumentų plėtra yra neatsiejama nuo informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau vadinama – IKT) plėtros. Pastaruoju metu auga švietimo sistemos įstaigų aprūpinimas IKT įranga, švietimo sistemos darbuotojų kompiuterinis raštingumas. Visa tai leidžia kaupti valdymo instrumentams būtinus specifinius duomenis, vėliau juos integruojant į bendrą sistemą; 9.3.3. valdymo instrumentų diegimas ir plėtra išskiriami daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių strateginių dokumentų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose ir kt. Šiuo metu formuojama aiški institucinė sąranga, apibrėžianti atskirų įstaigų atsakomybę už konkrečias švietimo valdymo sritis; 9.3.4. lyderystė ir savarankiškumas palankiai vertinami pagrindiniuose strateginiuose švietimo dokumentuose, pasaulyje jau yra sukurta lyderystės infrastruktūra: stiprūs lyderystės centrai, teikiamos verslo lyderystės konsultavimo paslaugos, rinkoje galima įsigyti virtualiam konsultavimui tinkamos instrumentinės programinės įrangos; 9.4. bendrojo ugdymo valdymo grėsmės: 9.4.1. dėl objektyviai egzistuojančios kultūrinio perkeliamumo problemos kitose užsienio šalyse sukurtus ir naudojamus valdymo instrumentus Lietuvoje būtina adaptuoti ir diegti palaipsniškai. Skubotas užsienio praktikos taikymas, neįvertinus kultūrinių skirtumų sukelia kūrybišką pasipriešinimą naujų valdymo instrumentų naudojimui; 9.4.2. veiksmingam ir šiuolaikiškam švietimo valdymui įtakos turi nepakankamos švietimo sistemos darbuotojų žinios apie naujų valdymo instrumentų teikiamą naudą ar gebėjimų naudotis šiuolaikiškais švietimo valdymo instrumentais stoka; 9.4.3. smulkmeniškos mokyklos konsultavimo veiklos, lėšų panaudojimo galimybių reglamentavimas ir kontrolė varžo kūrybiškumą ir veiksmingesnių valdymo modelių diegimą, pedagoginė bendruomenė netiki naujomis galimybėmis, vengia pokyčių, geriausi patirtį turintys specialistai palieka švietimą;. 9.5. valdymo SSGG analizės išvados. Šalies bendrojo ugdymo valdymas aktyviai transformuojamas: siekiama perimti ilgametę užsienio šalių patirtį, diegti naujus pažangius valdymo instrumentus. Valdymo instrumentų plėtrą stabdo nepakankamas jų svarbos suvokimas, švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacija, specifinės kompiuterinės ir programinės įrangos trūkumas. Pagrindinės vystytinos bendrojo ugdymo valdymo kryptys yra: mokyklų įsivertinimo ir išorės vertinimo sistema, švietimo valdymo informacinė sistema, mokinių pasiekimų tyrimų sistema, egzaminų sistema ir švietimo bendruomenių savarankiškumo skatinimas. Tobulinant minėtas sritis, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams atlikti, švietimo sistemos darbuotojų mokymams ir kvalifikacijos kėlimui, aprūpinimui specifine įranga, teisės aktų tobulinimui. 10. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – infrastruktūros tobulinimas. Tobulinant infrastruktūrą, bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo jungtys. Didžiausios vertybės – mokymasis visą gyvenimą, mokymosi prieinamumas, socialinis teisingumas; 10.1. bendrojo ugdymo infrastruktūros stiprybės: 10.1.1. 2001–2005 m. sėkmingai įgyvendinta Mokyklų tobulinimo programa. Jos vykdymo metu buvo renovuojamos šalies mokyklos, tiekiamos šiuolaikiškos mokymo priemones, programinė įranga, mokykliniai autobusai. Modernizuota dalis Lietuvos mokyklų, tai padidino švietimo paslaugų prieinamumą, pagerino jų kokybę; 10.1.2. didėjant IKT taikymui ugdymo procese gerėja ugdymo kokybė. 2001–2005 m. programos „Švietimas informacinei visuomenei“ vykdymo metu bendrojo ugdymo įstaigoms paskirstyta nemažai techninės bei programinės įrangos komplektų. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų pedagogų, naudojančių IKT ugdymo procese, kartu didėja pedagogų galimybės perimti gerąją patirtį ir užtikrinti jos sklaidą; 10.1.3. Lietuvos mokyklų bibliotekose naudojama nemažai kompiuterinės technikos. Remiantis Europos Komisijos parengta ataskaita „Benchmarking Access and Use of ICT in European Schools 2006“, 2006 m. 61,7 proc. Lietuvos mokyklų naudojo kompiuterius švietimui mokyklų bibliotekose (Europos Sąjungos vidurkis siekia 33,4 proc.). Pakankamai technine įranga aprūpintos bibliotekos sudaro didesnes IKT naudojimo galimybes mokytojams ir mokiniams; 10.1.4. tobulėja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistema. Valstybiniai egzaminai vyksta lokaliuose centruose, jų rezultatai vertinami centralizuotai, mokykliniai egzaminai vykdomi ir jų rezultatai vertinami mokyklose. Tobulėjant egzaminų sistemai, didėja mokinių ir mokytojų pasitenkinimas, aiškėja jų pasirinkimo galimybės, geriau naudojami finansiniai ištekliai; 10.1.5. švietimo reforma teikia galimybių diegti naujas ugdymo formas. Siekiant spręsti nepakankamo švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas (uždaromos mokyklos, reorganizavimo proceso pasekoje neužtikrinamos mokinių mokymosi pasirinkimo galimybės, nepakankamas suaugusiųjų švietimo paslaugų prieinamumas ir pan.), Lietuvoje bus įsteigta 85–90 universalių daugiafunkcinių centrų (apie 35– 40 skirtų vaikams ir apie 50 skirtų suaugusiesiems, suaugusiųjų mokymo centrų infrastruktūroje). Šiuose centruose teikiamos įvairios švietimo paslaugos atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius; 10.1.6. pastarąjį dešimtmetį, gerinant švietimo įstaigų infrastruktūrą ir aprūpinant jas specialia įranga, fizinių ir intelekto sutrikimų turintiems mokiniams sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Didėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais, skaičius, didinamos jų integracijos galimybės; 10.2. bendrojo ugdymo infrastruktūros silpnybės: 10.2.1. švietimo įstaigose dar nesudarytos sąlygos teikti visapusišką pagalbą mokiniui: nėra įrengtos mokytojų bei mokyklų darbuotojų darbo vietos (nepatenkinama patalpų būklė), organizacinė technika moraliai pasenusi, trūksta naujos technikos, baldų (kabinetams, mokyklų bibliotekoms). Pamokos organizuojamos ne visada tinkamai ir patraukliai mokiniui; 10.2.2. gamtos, technologinių mokslų ir meninio ugdymo pasirinkimo galimybes skirtingose mokyklos pakopose daugiausia riboja pasenusios mokymo priemonės ir jų stoka bei nusidėvėjusi infrastruktūra. Dėl nepatenkinamų mokymosi sąlygų ryškėja tendencija, kad vaikams šis ugdymas tampa nepatrauklus, mažėja vaikų ir jaunimo kultūriniai poreikiai; 10.2.3. esami universalūs daugiafunkciniai centrai tik iš dalies sprendžia švietimo įstaigų reorganizacijos, švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės problemas, dėl nepakankamo daugiafunkcinių centrų skaičiaus ir siauro jų paslaugų spektro švietimo paslaugos kai kurių vietovių (ypač kaimo) gyventojams vis dar sunkiai prieinamos, jų kokybė nepakankama; 10.3. bendrojo ugdymo infrastruktūros galimybės: 10.3.1. pastaraisiais metais, sparčiai tobulėjant technologijoms, didėja modernios specifinės švietimo įrangos pasiūla, dėl gamintojų ir importuotojų konkurencijos mažėja įrangos kainos. Kasmet didėja švietimo įstaigų finansinės galimybės įsigyti modernią technologinę ir programinę mokymo įrangą; 10.3.2. sparčiai tobulėjančios informacinės ir komunikacinės technologijos išplečia mokymosi galimybes nuotoliniu būdu. Naudojant nuotolinio mokymo infrastruktūrą švietimo paslaugos ir naujausia mokymo medžiaga užtikrina lygias mokymosi galimybes visiems visuomenės nariams, kartu ir bendrojo ugdymo sistemos dalyviams; 10.3.3. gamtos, tiksliuosius ir technikos mokslus norinčiųjų studijuoti skaičiaus didinimas laikomas dinamiškos ir konkurencingos Europos žinių visuomenės sukūrimo sąlyga. Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba iškėlė šios srities tikslą – iki 2010 m. bent 15 proc. padidinti gamtos, tiksliųjų ir technikos mokslų absolventų skaičių ir sumažinti lyčių skirtumus šioje srityje (ES Tarybos 2000 m. kovo mėn. 23–24 d. pasitarimo Lisabonoje medžiaga). Technologinių naujovių diegimas ir investicijos į susijusią infrastruktūrą tampa neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi; 10.3.4. šalyje rengiami įvairių švietimo įstaigų aprūpinimą reglamentuojantys teisės aktai. Mokyklų aprūpinimo bendrojo lavinimo dalykų vadovėliais ir mokymo priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-2 (Žin., 2005, Nr. 7-216), reglamentuoja švietimo įstaigų materialinį aprūpinimą infrastruktūra, įranga ir kt., atsižvelgiant į mokymosi pakopą, mokinių skaičių. Teisės aktai leidžia tiksliai įvertinti švietimo įstaigų poreikius, tinkamai vykdyti jų aprūpinimą, sudaryti vienodas galimybes skirtingų įstaigų mokiniams ir mokytojams; 10.3.5. švietimo įstaigų infrastruktūros plėtra akcentuojama daugelyje svarbiausių Lietuvos švietimą reglamentuojančių teisės aktų: Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatose, Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą strategijoje ir programoje ir kt. Tai sudaro strategines prielaidas švietimo infrastruktūrai modernizuoti; 10.4. bendrojo ugdymo infrastruktūros grėsmės: 10.4.1. galiojantys griežti statybos techniniai reglamentai ir higienos normos reikalauja didelių investicijų į švietimo infrastruktūrą. Atlikti dalinį švietimo įstaigų infrastruktūros pagerinimą dažnai neįmanoma dėl nesuderintų norminių dokumentų, todėl neretai būtina investuoti ir į perteklinę infrastruktūrą, o tam reikalingos ypač didelės lėšos; 10.4.2. spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo įstaigų technologinė bazė būtų nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo; 10.4.3. dėl nepalankių demografinių tendencijų pastaruoju metu gyventojų skaičius, ypač kaimo vietovėse, sparčiai mažėja, daugėja asmenų, kuriems teiktina specialioji pedagoginė ir/ar psichologinė pagalba. Švietimo infrastruktūros poreikiui nuolat keičiantis kyla grėsmė, kad modernizuota infrastruktūra nebus tinkamai panaudojama; 10.5. infrastruktūros SSGG analizės išvados. Šalies švietimo įstaigų išsidėstymas yra pakankamai geras, taip pat steigiami nauji pažangūs švietimo sistemos vienetai – universalūs daugiafunkciniai centrai. Šiuo metu gerėja švietimo įstaigų aprūpinimas IKT įranga, ji daugiau naudojama ugdymo procese. Tačiau šalies bendrojo ugdymo įstaigos dar nepakankamai aprūpintos specifinėmis mokymo priemonėmis (gamtos ir technologijų mokslų bei meninio ugdymo įranga, specialiųjų poreikių mokiniams reikalinga įranga, bibliotekų įranga ir pan.). Mokyklose neįrengtos modernios darbo vietos mokytojams, psichologams, socialiniams pedagogams, dar neužtikrinamas švietimo paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse. Tobulinant egzaminų sistemą susiduriama su įrangos problemomis. Probleminės ir investicijų reikalaujančios bendrojo ugdymo infrastruktūros sritys yra ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, bendrojo lavinimo mokyklos ir jų bibliotekos, specialiosios ir jaunimo mokyklos, egzaminų infrastruktūra, universalūs daugiafunkciniai centrai. Pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos įstaigų patalpoms modernizuoti, aprūpinti mokymo priemonėmis, IKT įranga, kita įranga, baldais. 11. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – paramos tobulinimas. Daugiausia dėmesio skiriama socialiai teisingoms, lygioms švietimo galimybėms puoselėti: įvairiai visuotinei ir kriterinei individualiai paramai mokiniams plėtoti, materialinei, psichologinei ir kitokiai pagalbai mokyklai organizuoti. Didžiausios vertybės – socialinis teisingumas, mokymosi prieinamumas, kokybė; 11.1. paramos mokiniui bendrajame ugdyme stiprybės: 11.1.1. pradėtas įgyvendinti trijų lygių pagalbos mokiniui modelis, kurį naudojant pagalba vykdoma savivaldybių, o ne apskričių lygmeniu, todėl paramos mokiniui sistema vis labiau priartinama prie mokinio; 11.1.2. teikiant informacinę, ekspertinę ir konsultacinę pagalbą ir skatinant bendradarbiavimą tarp įvairių lygių pagalbos mokiniui specialistų, didinamas specialiųjų poreikių, psichologinių, asmenybės ir mokymosi problemų turinčių asmenų ugdymosi veiksmingumas, psichologinis atsparumas; 11.1.3. išaugo paramos mokiniui reikšmė sprendžiant vieną iš opiausių bendrojo ugdymo problemų – iškrentančių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių. Atliekant tyrimus, analizuojančius mokyklos nelankymo ir iškritimo priežastis, vykdant projektus, susijusius su „iškritusiųjų“ mokinių grąžinimu į mokyklas, vis labiau atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį, tai leidžia veiksmingiau spręsti problemą ir tobulinti paramos sistemą; 11.1.4. daugiau dėmesio skiriama mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių: kasmet vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių integruojama į bendrojo lavinimo mokyklas, mokyklose steigiami papildomi pagalbos mokiniui specialistų etatai, kuriamos ir adaptuojamos specialiųjų poreikių vertinimo metodikos ir specialiosios mokymo priemonės; 11.2. paramos mokiniui bendrajame ugdyme silpnybės: 11.2.1. dėl netinkamai įrengtų pagalbos mokiniui specialistų darbo vietų nukenčia darbo kokybė, tai neleidžia veiksmingai funkcionuoti paramos mokiniui sistemai; 11.2.2. stokojama valstybinio prevencinės politikos švietimo sistemoje požiūrio, būtino sėkmingam ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencijos politikos įgyvendinimui; 11.2.3. užsienio šalyse pastebimas didelis susidomėjimas gabiais vaikais ir jų problemomis. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Kauno technologijos universitetu 2002 m. atliktas tiriamasis darbas „Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė“ (Almonaitienė, Janilionis, Narkevičienė, 2002 m.) parodė, kad nėra aiškios valstybės politikos gabių vaikų ugdymo atžvilgiu: nėra bendros itin gabių vaikų ugdymo sampratos, specialistų, parengtų darbui su itin gabiais vaikais, gabių vaikų atpažinimas, ugdymas ir parama jiems stokoja sistemiškumo; 11.2.4. nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, šalies mokyklos techniškai ir materialiai dar nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų: trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją; 11.3. paramos mokiniui bendrajame ugdyme galimybės: 11.3.1. paramos mokiniui, švietimo sistemos prieinamumo ir lygių galimybių užtikrinimą specialiųjų poreikių asmenims reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m birželio 7 d. nutarimu Nr. 850 (Žin., 2002, Nr. 57-2335), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983), Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228). Tai sudaro teisinį pagrindą subalansuoti ir kontroliuoti paramos mokiniui sistemos veikimą; 11.3.2. Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrąsias taisykles, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Formuodama specialiųjų poreikių vaikų ugdymo politiką, Lietuva vadovaujasi Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems koncepcija. Tobulinant paramą mokiniui yra galimybė pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi; 11.3.3. švietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos didinamos, tai leidžia investuoti į paramos mokiniui specialistų rengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą, naujų darbo vietų steigimą (pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, pedagogų padėjėjų etatai), infrastruktūros kūrimą; 11.3.4. šalies aukštųjų mokyklų kuriamos ir atnaujinamos studijų programos sudaro galimybę paruošti reikiamos kvalifikacijos paramos mokiniui specialistus. Į švietimo sistemą įsiliejant naujų sričių specialistams, sumažėja mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo specialiojo ugdymo ir specialiųjų mokymo priemonių panaudojimo klausimais poreikis, padidėja galimybė daugiau lėšų skirti specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymui, reikiamų priemonių įsigijimui; 11.3.5. naujų informacinių technologijų taikymas paramos mokiniui organizavime (duomenų bazės specialistams, programinė įranga ir mokomosios programos mokiniams ir pan.) gerina darbo sąlygas paramos mokiniui specialistams. Kryptingai diegiamos informacines technologijos teikia galimybių toliau didinti mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą; 11.4. paramos mokiniui bendrajame ugdyme grėsmės: 11.4.1. šalies regionų socialiniai ekonominiai skirtumai, neadekvatus valdžios institucijų požiūris į problemos mastą, paramos mokiniui specialistų stygius stabdo socialinę integraciją, didina gyventojų socialinę atskirtį ir kelia grėsmę tolygiam paslaugų prieinamumui ir jų kokybei; 11.4.2. didėjantis iškritusių iš bendrojo ugdymo sistemos mokinių skaičius, asmenų, turinčių negalią integravimas į bendrojo lavinimo mokyklas reikalauja papildomų valstybės investicijų. Neskiriant adekvataus dėmesio šioms problemoms, ateityje smarkiai išaugs investicijos į socialinės paramos, reintegracijos programas ir pan. 11.5. paramos SSGG analizės išvados. Nepaisant teisinio reglamentavimo ir papildomo specialiųjų poreikių asmenų ugdymo proceso finansavimo, Lietuvos mokyklos techniškai, materialiai ir moraliai nėra pasirengusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikų. Trūksta ne tik kvalifikuotų specialistų, specialiųjų mokymo priemonių, pritaikytos mokymosi aplinkos, bet ir teigiamo požiūrio į specialiųjų poreikių asmenų integraciją. Pagrindinės investicijos turi būti nukreiptos į pedagoginių psichologinių tarnybų plėtrą, naujų ugdymo formų diegimą, gabių vaikų atpažinimo ir pagalbos jiems metodikų kūrimą, specialiųjų mokymo priemonių rengimą ir sklaidą. 12. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – turinio tobulinimas. Bus padidinta mokymosi ir studijų turinio atitiktis darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, sustiprintas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas, mokymasis bus individualizuotas pagal asmens poreikius, gebėjimus, bus subalansuotas mokymosi krūvis. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, socialinis teisingumas; 12.1. bendrojo ugdymo turinio stiprybės: 12.1.1. vykdant Lietuvos švietimo sistemos reformas ir tobulinant ugdymo turinį gerėja teikiamo bendrojo ugdymo kokybė: mokiniai turi vis daugiau galimybių pasirinkti dalykų kursus ir modulius, atsižvelgiama į mokinių poreikius, polinkius, sugebėjimus ir tolesnę jų mokymosi perspektyvą. Taip pat atnaujinamos pagrindinio ugdymo Bendrosios programos, kurios yra orientuojamos į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, turinio diferencijavimą ir individualizavimą; 12.1.2. vadovaujantis Švietimo konsultantų rengimo, veiklos ir atskaitomybės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. ISAK-1041 (Žin., 2005 Nr. 73-2666), ir siekiant užtikrinti kokybišką mokyklų valdymą bei ugdymo kokybės veiksmingumą, šalyje rengiami ugdymo turinio konsultantai, kurie konsultuoja mokyklų vadovus, mokytojus, psichologus ir mokyklų bendruomenių narius aktualiais nacionalinio ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo proceso organizavimo klausimais, atitinkamai gerindami švietimo specialistų turinio tobulinimo gebėjimus; 12.2. bendrojo ugdymo turinio silpnybės: 12.2.1. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys yra labiau orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu, o tai yra būtina sąlyga visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui; 12.2.2. mokytojai, mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai stokoja kompetencijų, individualizuoti mokymo procesą atsižvelgiant į įvairias mokymosi sunkumų priežastis (motyvacijos stoką, skirtingai suvokiamas užduotis, skirtingus mokymosi stilius) ir prioritetinius ugdymo pasiekimus. Mokymo turinys ir mokymo procesas dar nėra tinkamai individualizuojami, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, dėl to nukenčia mokymo kokybė; 12.2.3. atliktų tyrimų duomenimis, ne visi Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose naudojami vadovėliai ir kita mokymo medžiaga tinkami naudoti dirbant pagal Bendrąsias ugdymo programas ir ugdymo planus, jų turinys tik iš dalies atitinka mokinių amžiaus ypatumus ir ne visuomet padeda siekti išsilavinimo standartuose numatytų tikslų; 12.2.4. dėl intensyvių imigracijos procesų atsiranda poreikis užtikrinti palankias integracijos į šalies švietimo sistemą sąlygas užsieniečių vaikams. Šie keblumų patiria dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių, o šalies bendrojo ugdymo sistema dar nėra visapusiškai pasirengusi tenkinti šios tikslinės grupės poreikių: nėra parengtos lietuvių kalbos mokymo priemonės įvairaus amžiaus mokinių grupėms, trūksta įvairių kalbų žodynų, nepakankama mokytojų kvalifikacija integracijos srityje; 12.3. bendrojo ugdymo turinio galimybės: 12.3.1. vadovėliai ir kita mokymo(

1. si)medžiaga, skirta IKT panaudoti ugdymo procese, sudaro mokiniams geresnes galimybes ir sąlygas ugdyti esmines kompetencijas, mažėja iškrentančių iš švietimo sistemos mokinių; 12.3.2. mokinių esminių kompetencijų, ypač kalbų, kompiuterinio raštingumo, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ugdymas išskiriamas kaip prioritetas Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategijoje ir Ilgalaikėje pilietinio ir tautinio ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. X-818 (Žin., 2006, Nr. 102-3939). Šiuolaikinės mokymosi teorijos ir vykstančios švietimo reformos orientuojamos į geresnį ugdymo turinio pritaikymą individualiems mokymosi poreikiams tenkinti, tai sudaro sąlygas mokymąsi sieti su mokinių asmeninėmis stiprybėmis, poreikiais ir praktika. Tęsiant reformas, mokymasis taptų dar patrauklesnis, spartesnis, prasmingesnis ir veiksmingesnis; 12.4. bendrojo ugdymo turinio grėsmės – skeptiškas visuomenės požiūris į asmens profesinį mokymą ir karjeros planavimą lemia mokiniams patrauklios taikomosios ir praktinės veiklos pamokose trūkumą, mokiniams dažniausia teikiama tik akademinių žinių. Mokiniai dėl nepakankamai išugdytų esminių kompetencijų gali patirti įvairių sunkumų aukštesnėse švietimo sistemos pakopose ir darbo rinkoje; 12.5. turinio SSGG analizės išvados. Vykdomos Lietuvos švietimo sistemos reformos turi teigiamos įtakos ugdymo turinio tobulinimo procesui, tai sudaro prielaidas gerinti bendrojo ugdymo kokybę, tačiau pats ugdymo turinys vis dar orientuotas į mokinių akademinių gebėjimų ugdymą ir žinių pateikimą. Siekiant ugdyti esmines mokinių kompetencijas, pagrindinės investicijos turi būti skiriamos ugdymo turinio atnaujinimui, bendrojo ugdymo įstaigų bei švietimo konsultantų bendradarbiavimui plėtoti. 13. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatyta kryptis – personalo tobulinimas. Personalo rengimo pertvarka pakeis pedagogų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, konkretins reikalavimus pedagogams, organizuos naują pedagogų kompetencijos ir jos tobulinimo vertinimo sistemą. Taip pat bus imamasi veiksnių mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti. Didžiausios vertybės – kokybė, kontekstualumas, veiksmingumas; 14.1. bendrojo ugdymo personalo stiprybės: 14.1.1. Lietuvoje aktyviai vyksta procesai, nukreipti į švietimo paslaugų kokybės gerinimą ir prieinamumo didinimą, reorganizuojant švietimo ir ugdymo įstaigų tinklą pagal gyventojų poreikius ir turimus išteklius, mokyklos aprūpinamos būtina įranga ir technika, vyksta aktyvus mokyklų tarpusavio bendradarbiavimas. Ypač sparčiai vykdomi mokyklų informacinių komunikacinių technologijų plėtros, mokyklų modernizacijos projektai, mokyklose aktyviau pradedami taikyti inovatyvūs mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo metodai. Skiriama dėmesio ir suaugusiųjų tęstiniam mokymui, sudarant sąlygas mokymuisi visą gyvenimą: steigiamos mokymosi vietos, skatinama kurti programas ir pan. Taip pat didinama švietimo paslaugų teikėjų (pedagogų, švietimo įstaigų administracijos darbuotojų, kitų švietimo specialistų ir susijusių darbuotojų) kompetencija taikyti šiuos mokymo būdus, metodus ir priemones mokymo kontekste; 14.1.2. daug dėmesio skiriama pagalbos mokiniui sistemos plėtros personalui: steigiami specialistų etatai, išlaikomos darbo vietos, kuriamos ir naudojamos specialiosios darbo, vertinimo metodikos, specialistai mokomi spręsti problemas. Atitinkamai gerinama švietimo paslaugų kokybė: užtikrinamas mokinių socialinių ir specialiųjų poreikių tenkinimas, adaptacija, didinama ir motyvacija, t. y. sprendžiamos vienos opiausių švietimo problemų; 14.2. bendrojo ugdymo personalo silpnybės: 14.2.1. Lietuvos bendrojo ugdymo žmogiškieji ištekliai (švietimo paslaugų teikėjai) dėl informacijos, kvalifikacijos (žinių ir įgūdžių, patirties) stokos yra nepakankamai pasirengę diegti naujoves (inovacijas) ir remtis šiuolaikinėmis moderniomis technologijomis mokymo procesui organizuoti. Švietimo paslaugų teikėjams ypač trūksta žinių, kvalifikacijos, praktinių gebėjimų ne tik problemų identifikavimo, vertinimo srityse, bet ir vadybinių, techninių žinių (pvz., kompiuterinis raštingumas, gebėjimai taikyti modernius darbo metodus ir pan.). Šios problemos stabdo švietimo paslaugų kokybės gerinimo procesą; 14.2.2. šalies bendrojo ugdymo darbuotojų kompetencijoms tobulinti (tinkamam funkcijų atlikimui) skiriamas nepakankamas strateginis ir finansinis dėmesys: nepakanka specialiųjų metodikų, programų, trūksta kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos sistemos elementų, stokojama lėšų kai kurių lygių švietimo paslaugų teikėjų kvalifikacijai tobulinti, pastebimas specialistų stygius ir kt. Be tinkamų švietimo personalo kompetencijų pagalbos mokiniui sistema nustoja veikti ir nesprendžia opių „iškritimo“, nepakankamo inkliuzinio ugdymo, prastos mokinių motyvacijos mokytis bei panašių problemų; 14.3. bendrojo ugdymo personalo galimybės: 14.3.1. patvirtinti ilgalaikiai strateginiai dokumentai (Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos, Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1176 (Žin., 2004, Nr. 140-5124) ir kt.), ir pagrįstas užsienio šalių patirties taikymas Lietuvos bendrajame ugdyme iškelia personalo kvalifikacijos vertę švietimo reformos kontekste. Kartu atsiranda galimybių nuolat, kryptingai ir sistemingai tobulinti bendrojo ugdymo personalo kvalifikaciją; 14.3.2. didėjantis švietimo vaidmuo visuomenės vertybių sistemoje įgalina siekti modernesnės švietimo sampratos ir atitinkamai keisti švietimo personalo vertybines, kvalifikacines nuostatas. Šių svarbių pokyčių suvokimas ir diegimas sudaro galimybes plėtoti racionalią, pagrįstą ir į pokyčius reaguojančią švietimo sistemą; 14.3.3. augantis Lietuvos biudžetas ir atitinkamai švietimui skiriama lėšų suma sukuria galimybes didinti valstybės indėlį į švietimo srities personalo tobulinimo sistemą vykdant projektus, keliant personalo kvalifikaciją, kuriant personalui palankias modernias darbo vietas ir kt.; 14.3.4. vykdant Lietuvos švietimo sistemos nacionalinę politiką, paremtą pažangiausiais Europos ir pasaulio dokumentais: Jungtinių Tautų Lygių galimybių neįgaliems žmonėms teikimo bendrosiomis taisyklėmis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, „Salamankos deklaracija: specialusis ugdymas ir jo vystymo metmenys – mokykla visiems!“ koncepcija. Šie strateginiai dokumentai teikia galimybių švietimo personalui stiprinti inkliuzinio ugdymo svarbą (neįgaliųjų vaikų poreikiai, jų tolesnė integracija į visuomenę), formuoti vaikų (būsimųjų suaugusiųjų) toleranciją bendraamžiams. Tai ypatinga švietimo sistemos funkcija, leidžianti kurti darnią ir visavertę visuomenę; 14.3.5. kryptingos investicijos į mokymo procese naudojamas technologijas (technologijų diegimas, perėmimas ir nuolatinis atnaujinimas) ir jų pritaikymas švietimo procesams užtikrinti sudaro galimybes švietimo personalui nuolat tobulinti savo kompetencijas įvairiose srityse, palengvina darbo sąlygas (leidžia geriau tobulinti kvalifikaciją, optimizuoti darbo laiką, palengvina darbą su kolegomis ir vaikais bei jų tėvais) ir drauge didina švietimo personalo motyvaciją, pasitenkinimą darbu. Taip pat generuojamos naujos idėjos, koncepcijos, leidžiančios brandinti Lietuvos švietimo sistemą; 14.4. bendrojo ugdymo personalo grėsmės: 14.4.1. nepakankamai spartus teisės aktų parengimas, įgyvendinimas ir kontrolė stabdo būtinus pokyčius švietimo srities personalo tobulinimo klausimais: palyginti lėtai vykdomas mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimas; 14.4.2. atskirų institucijų, atsakingų už tam tikros bendrojo ugdymo srities įgyvendinimą, pasyvus moksliniais tyrimais ir patirtimi paremtų priemonių taikymas personalo kvalifikacijos tobulinimo aspektais kelia grėsmę Lietuvos švietimo sistemos įsiliejimui į Europos švietimo tinklus lygiomis teisėmis (per dideli skirtumai tarp personalo rengimo sistemų, kvalifikacijos ir įgūdžių bei kt.); 14.4.3. nepakankamai aiškiai apibrėžtos personalo teisių siekti kvalifikacijos tobulinimo (nesuderintas pavadavimo klausimas, neišspręsta švietimo konsultantų vaidmens ir išlaikymo problema bei kt.) galimybės kelia grėsmę kryptingam švietimo srities personalo atsinaujinimui siekiant švietimo kokybės ir prieinamumo; 14.4.4. Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos ir senėjimo procesai iškelia švietimo personalo netolygaus pasiskirstymo problemą, dėl to pasunkėja racionalus ir nuoseklus švietimo reformos vykdymas visoje Lietuvos teritorijoje ir atitinkamai mažėja jos vertė Europos lygiu; 14.4.5. nuolat kintančios techninės ir technologinės sąlygos (pvz., informacinių technologijų plėtra, naujų komunikavimo būdų atsiradimas, mokymo priemonių kaita ir pan.) kelia grėsmę ilgalaikiam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimo proceso formavimui, kadangi gali iš esmės pakeisti personalo kvalifikacijas ir atitinkamai – reikalavimus, keliamus atitinkamos srities specialistams. Be to, tai sąlygoja nuolatinį finansavimo poreikį; 14.5. personalo SSGG analizės išvados. Personalas sudaro pagrindą Lietuvos švietimo sistemai funkcionuoti. Nuo švietimo srities personalo kvalifikacijos (rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos) ypač priklauso švietimo sistemos modernizavimas: švietimo turinio sąsaja su pasaulio realijomis, žinių visuomenės nuostatų atitikimas, švietimo sistemos veiksmingumo didinimas ir kt. Dėl lėšų, kryptingų pokyčių valdymo stokos, nepakankamai spartaus politinių pokyčių valdymo ir kitų veiksnių švietimo personalo kvalifikacija kai kuriose srityse lieka nepakankama. Taip mažėja švietimo veiksmingumas, pažeidžiamas švietimo racionalumo principas, todėl nukenčia paslaugų vartotojai, t. y. visi Lietuvos gyventojai. Švietimo reformos įgyvendinimas pirmiausia siejamas su personalo ir jo kvalifikacijos tobulinimu. Daugiausia dėmesio reikės skirti visapusiškam švietimo personalo kvalifikacijos tobulinimui plečiant personalo rengimo sistemą ir kuriant būtiną metodinę medžiagą. Tobulinant bendrojo ugdymo personalą, pagrindinės investicijos turėtų būti skiriamos reikalingiems tyrimams, švietimo sistemos personalo mokymams ir aprūpinimui metodine medžiaga. III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 15. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas: užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią bendrojo ugdymo kokybę diegiant inovacijas ir stiprinant švietimo sistemos pajėgumus. 16. Atsižvelgiant į 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinius, keliami šie specifiniai Programos tikslai: 16.1. 1 tikslas: plėtoti švietimo valdymo sistemą, užtikrinančią švietimo specialistų kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „valdymo tobulinimas“. Pirmo tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai: Uždavinys Komponentas Sukurti ir įdiegti standartizuotus mokinių vertinimo ir įsivertinimo įrankius, tai leis užtikrinti ugdymo proceso grįžtamąjį ryšį ir sudaryti sąlygas mažinti iškrentančių mokinių skaičių Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas (8 priedas) Stiprinti švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas (2 priedas) Plėtoti švietimo valdymo informacines sistemas siekiant išsamia informacija pagrįstų ir racionalių švietimo politikos sprendimų Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei Švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas (3 priedas) Diegti integruotus ir praktiškai lengvai pritaikomus mokyklų įsivertinimo instrumentus, sudarant sąlygas pačioms mokykloms kompleksiškai ir objektyviai įsivertinti savo veiklą ir priimti duomenimis grįstus sprendimus Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas (1 priedas) Suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus Lyderių laikas (20 priedas) 16.2. 2 tikslas: atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ bei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „turinio tobulinimas“. Antro tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai: Uždavinys Komponentas Rengti ugdymo turinio konsultantus, formuoti konsultantų partnerystės tinklą, sukurti metodinę medžiagą atnaujintoms Bendrosioms programoms įgyvendinti, taip užtikrinant veiksmingai mokyklose diegimas ugdymo turinio naujoves Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas (16 priedas) Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis (10 priedas) Atnaujintą ugdymo turinį orientuoti jį į esminių mokinių kompetencijų ugdymo, ugdymo programų lankstumo, įvairiapusiškumo, didesnių pasirinkimo galimybių didinimą Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui (7 priedas) Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese (29 priedas) Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas (31 priedas) Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones (30 priedas) Gamtos mokslų mokytojų kompetencijos ugdymas (37 priedas) 16.3. 3 tikslas: įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijų ugdymo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytą prioritetinę kryptį „personalo tobulinimas“. Trečio tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai: Uždavinys Komponentas Tobulinti mokymosi pasiekimų vertinimo sistemą gerinant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos įvaizdį, didinant vertinimo veiklos efektyvumą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas (17 priedas) Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingą kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius ir modernias IKT eAplanko taikymas plėtojant pedagogų kompetenciją, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį (4 priedas) Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra (11 priedas) Besimokančių mokyklų tinklai (18 priedas) Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas (9 priedas) Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijos ugdymas (38 priedas) Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas (36 priedas) Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas (33 priedas) 16.4. 4 tikslas: plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą. Šis tikslas atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“ ir 3 uždavinį „Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą“, taip pat 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ 2 uždavinį „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje nustatytas prioritetines kryptis „paramos tobulinimas“ ir „infrastruktūros tobulinimas“. Ketvirto tikslo uždaviniai ir jį įgyvendinantys komponentai: Uždavinys Komponentas Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra (13 priedas) Specialiųjų mokymo priemonių rengimas (14 priedas) Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(
2. si)formų plėtra (15 priedas) Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas (5 priedas) Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones (6 priedas) Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje (19 priedas) Iškritusiųjų iš mokyklos mokinių grąžinimas (12 priedas) Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas (32 priedas) Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas (34 priedas) Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas (35 priedas) Gerinti švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę kuriant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus ir modernizuojant suaugusiųjų švietimo institucijas Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra (27 priedas) Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklas ir mokytojų darbo vietas sudarant sąlygas Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra (24 priedas) tobulinti bendrojo lavinimo ugdymo turinį ir gerinti švietimo kokybę Bendrojo lavinimo mokyklų modernizavimas (25 priedas) Modernizuoti bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekas gerinant mokyklos bendruomenei teikiamų paslaugų kokybę ir užtikrinti geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas (21 priedas) Sudaryti sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi, steigiant specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinant jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengiant specialistų darbo vietas Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas (28 priedas) Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas (23 priedas) Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas (22 priedas) Gerinti mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo kokybę, mokymosi pasiekimų ir brandos egzaminų sistemos skaidrumą, modernizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo infrastruktūrą Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra (26 priedas) IV. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS 17. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 5 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai, informacinės visuomenės plėtra, regioninė plėtra ir darnus vystymasis. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus: 17.1. lygių galimybių skatinimas. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas prisidės prie lygių galimybių užtikrinimo: 17.1.1. švietimo srityje bus užtikrinamos vienodos ankstyvo mokymosi pradžios galimybės, vykdoma vaikų priežiūros įstaigų infrastruktūros plėtra (Programos komponentai „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“, „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“), skatinama socialinę atskirtį patiriančių bei specialiųjų poreikių asmenų socialinė adaptacija (kuriant alternatyvaus ugdymo modelius, metodines rekomendacijas bei specialias programas, suteikiant prevencinę pagalbą rizikos grupės vaikams, organizuojant užimtumo grupių veiklą), integracija bei galimybės įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą; 17.1.2. Programoje numatoma tobulinti ne tik mokytojų, bet ir švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų kvalifikaciją darbui su specialiųjų poreikių asmenimis, modernizuoti jų darbo aplinką (Programos 4.1 ir 4.5 uždaviniai ir šiuos uždavinius įgyvendinantys komponentai); 17.1.3. plečiant ir modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą (steigiant naujus ir plėtojant veikiančius universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse), švietimo paslaugos taps prieinamesnės socialinės atskirties grupėms, taip pat kaimo ir atokių vietovių gyventojams; 17.2. novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ komponentus bus siekiama: 17.2.1. skatinti novatoriškos specialiųjų poreikių, socialinės atskirties ir nemotyvuotų asmenų integracijos veiklas (nuotolinio mokymosi infrastruktūros plėtra, dokumentų, reglamentuojančių specialiųjų poreikių mokinių ugdymą rengimas, mokinių ugdymo (-
3. si)formų plėtojimas, mokyklų aprūpinimas metodine literatūra, pritaikytais vadovėliais ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, materialinės bazės kūrimas ir atnaujinimas ir pan.), siekiant juos paskatinti mokytis; 17.2.2. ieškoti netradicinių mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumo, ypač kaimo vietovėse, problemų sprendimų: vieningų kaimo vietovės gyventojus jungiančių centrų (edukacinių ir sociokultūrinių), kurių funkcijas atliks universalūs daugiafunkciniai centrai, steigimas kaimo vietovėse padės suburti aktyvią bendruomenę, sudarys prielaidas socialinei partnerystei, stiprins bendruomenes, plėtos socialinį kapitalą, gims inovatyvūs sprendimai ir kompetencijos tinkliniam bendradarbiavimui; 17.2.3. skatinti pedagoginio personalo mobilumą, visų švietimo lygių įstaigų tarpusavio bendradarbiavimą, siekiant optimalaus turimų išteklių naudojimo bei bendradarbiavimo (Programos 1 ir 3 tikslai, šiuos tikslus įgyvendinantys uždaviniai ir komponentai); 17.2.4. tobulinti bendrojo ugdymo valdymą, personalą, turinį ir paramą taikant šiuolaikines IKT. Prie šio tikslo prisidės daugelis Programos uždavinių, o ypatingai Švietimo informacinių technologijų centro įgyvendinami komponentai; 17.2.5. pasinaudoti pažangia užsienio šalių patirtimi bendradarbiaujant su užsienio šalių ekspertais. Šiuo tikslu į Lietuvą bus kviečiami Europos Sąjungos ir kitų šalių bendrojo ugdymo ir švietimo srities specialistai, įsiliejama į tarptautinius bendradarbiavimo tinklus (Programos komponentai „Lyderių laikas“, „Besimokančių mokyklų tinklai“, „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“); 17.3. informacinės visuomenės plėtra. Įgyvendinant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ bus finansuojami įvairūs veiksmai, susiję su informacinės visuomenės plėtra ir pasireikš teigiamas poveikis informacinės visuomenės plėtrai: 17.3.1. numatoma skatinti šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą atnaujinant mokymo programų turinį (tai numato Programos 2 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai), diegiant lanksčias mokymosi formas, tobulinant švietimo personalo kompetenciją informacinių technologijų naudojimo švietimui srityje ir didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims, socialinės atskirties grupių prieigą prie informacijos šaltinių (tai numato Programos 3tikslo 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai); 17.3.2. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies bendrojo ugdymo įstaigose (Programos 4 tikslo uždaviniai ir juos įgyvendinantys komponentai) ir tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su IKT (Programos 3.2 uždavinys ir jį įgyvendinantys komponentai) bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strateginiame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), numatytų tikslų pasiekimo; 17.3.3. papildomai, siekiant įvertinti Programos poveikį strateginiams Lietuvos informacinės visuomenės plėtros tikslams, Programoje numatyti nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai: 17.3.3.1. kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose); 17.3.3.2. mokyklų, prisijungusių prie interneto, procentas; 17.4. regioninė plėtra. Pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ numatoma įgyvendinti įvairius mokymosi visą gyvenimą kokybės ir prieinamumo didinimo veiksmus, būtinus užtikrinti tolygią regionų plėtrą, 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ siekinys taip pat yra socialinių paslaugų kokybės, apimties ir prieinamumo skirtumų mažinimas šalies regionuose, o ypač – nuo didžiųjų miestų nutolusiuose mažuose miesteliuose ir kaimo vietovėse, taip prisidedant prie nacionalinės regioninės politikos strategijos įgyvendinimo: 17.4.1. daug dėmesio bus skiriama mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumui kaimo vietovėse didinti, steigiant ir plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus. Tai ilguoju laikotarpiu turės didelę įtaką regionų plėtrai; 17.4.2. investuojant į mokymosi pasiūlos kokybę bus siekiama, kad mokymo programos geriau atitiktų regionų ūkio poreikius kvalifikuotiems specialistams rengti ir jų kvalifikacijai tobulinti (jaunimo mokyklų ikiprofesinio mokymo materialinės bazės atnaujinimas, modernizavimas ir kūrimas, gamtos, menų ir technologijų klasių atnaujinimas); 17.4.3. investuojant į mokymosi paslaugų prieinamumą, ypatingas dėmesys bus skiriamas lanksčių ir individualizuotų mokymosi formų, kuriomis galės naudotis nuo pagrindinių aukštojo mokslo centrų nutolusių regionų gyventojai, ilgesnį laiką neatitrūkdami nuo savo pagrindinio užsiėmimo, plėtrai. Prie šio tikslo ypatingai prisidės komponentas „Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus“: modernizuotose suaugusiųjų mokyklose bus organizuojamas suaugusiųjų tęstinis mokymas, teikiamos nuotolinio mokymo paslaugos, vykdoma perkvalifikavimo veikla; 17.4.4. trys Programos komponentai: „Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra“, „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“ ir „Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas“ bus įgyvendinami taikant regioninę atranką; 17.5. darnus vystymasis. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ įgyvendinimas, investuojant į švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimo: 17.5.1. prireikus periodiškai atnaujinti įvairių švietimo lygmenų programas, atsižvelgiant į opiausias šalies problemas, eurointegracijos ir globalizacijos siekius. Tai numatoma įgyvendinant Programos 2 tikslo uždavinius; 17.5.2. kurti ir diegti aktyvaus mokymo(-
4. si)metodus, skatinti integralų, nagrinėjantį esamas ekonomines, socialines ir aplinkos problemas, mokymą (-
5. si)ir tarpdalykines studijas. Vykdant Programą bus atnaujinta bendrojo ugdymo įstaigų materialinė bazė, investuojama į gamtos, menų ir technologijų mokymo įrangą, ilgalaikėje perspektyvoje tai užtikrins aukštus gamtos ir tiksliuosius mokslus siekiančių studijuoti mokinių rodiklius; 17.5.3. pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais, savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais. Vykdant Programos projektus, susijusius su bendrojo ugdymo personalo ir turinio tobulinimu, kartu bus diegiami inovatyvūs mokymo (-
6. si)metodai, daugiau dėmesio skiriant ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimu; 17.5.4. plėsti vidurinių ir aukštųjų mokyklų kompiuterizavimą, tobulinti žinių įsisavinimo ir naudojimo metodus. Įgyvendinant Programos uždavinius, susijusius su bendrojo ugdymo infrastruktūros tobulinimu, švietimo įstaigose bus aktyviai diegiamos informacinės technologijos, kuriami virtualūs bendradarbiavimo tinklai; 17.5.5. mokymosi visą gyvenimą plėtra turės didelį poveikį socialinės atskirties mažinimui, to bus siekiama įgyvendinant Programos komponentus, susijusius su lygių galimybių specialiųjų poreikių asmenims užtikrinimu, švietimo sistemos prieinamumo didinimu, aprūpinant švietimo įstaigas kompensacine technika, įranga, specialiosiomis mokymo priemonėmis, neįgaliesiems skirtomis informacinėmis technologijomis, kuriant specialiojo ugdymo metodinius centrus (komponentai, įgyvendinantys Programos 4 tikslo uždavinius). V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS 18. Programos tikslų bus siekiama įgyvendinant 38 komponentus. 19. Programos įgyvendinimo biudžetas yra 602,99 mln. Lt. Programa finansuojama Europos regioninės plėtros fondo (toliau vadinama – ERPF), Europos socialinio fondo (toliau vadinama – ESF) paramos lėšomis, nacionalinėmis projektų lėšomis. 20. ERPF ir ESF paramos lėšos skiriamos atsižvelgiant į Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789). 21. ERPF ir ESF paramos lėšomis nekompensuojamos Programos komponentų įgyvendinimo išlaidos bus finansuojamos iš Valstybinės švietimo strategijos programos. 22. Programos apimtis komponentų ir jiems skirtų lėšų įsisavinimo prasme yra didelė – iki 2015 m. (įskaitytinai), pradedant 2008 m., kiekvienais metais reikia įsisavinti vidutiniškai 75,00 mln. Lt. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių projektų lėšų. Vienas iš svarbiausių veiksnių sėkmingai Programai įgyvendinti yra lėšų įsisavinimo sparta bei veiksmingumas. Atsižvelgiant į 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento įgyvendinimo patirtį ir problemas, Programos komponentų specifiką (daug smulkių veiklos rūšių, finansuojamų iš ESF), 88,9 proc. Programai įgyvendinti numatytų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir nacionalinių lėšų skiriama komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės ir regionų projektus, 11,1 proc. – komponentams, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus. Komponentų įgyvendinimas užtikrina greitą projektų (idėjų) atranką ir supaprastina administravimo procedūras. Lentelėje pateikiamas Programos įgyvendinimo lėšų paskirstymas valstybės ir regionų planavimo projektams bei projektų konkursams: Finansavimo būdas Lėšos, mln. Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšos Nacionalinės projektų lėšos Pareiškėjų lėšos (konkursinio finansavimo atveju) Iš viso Valstybės projektai 177,6925 31,3575 - 209,05 Regionų projektai 115,464 20,376 - 135,84 Projektų konkursai - - - - Iš viso 293,1565 51,7335 - 344,89 Finansavimo būdas Europos socialinio fondo lėšos Nacionalinės projektų lėšos Iš viso Valstybės projektai 162,35 28,65 - 191,00 Regionų projektai - - - - Projektų konkursai 57,035 10,065 -* 67,10 Iš viso 219,385 38,715 - 258,10 Pastaba: * pareiškėjams (projektų vykdytojams), kurie yra biudžetinės įstaigos, ne pelno siekiantys ir viešąjį interesą atstovaujantys subjektai, paramos intensyvumas sudaro iki 100 proc. Subjektus ar jų grupes, kuriems netaikomas 100 proc. paramos intensyvumas, nustato ir tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas atskiru sprendimu. 22.1. siekiant veiksmingai įgyvendinti Programą, būtina Programos veiklos sričių vykdymą patikėti institucijoms, kurios turi patirties tiek bendrojo ugdymo, tiek projektų vykdymo ir valdymo srityje. Už valstybės ir regionų projektų įgyvendinimą ir koordinavimą skiriamos institucijos: 22.1.1. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA). NMVA vykdo bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų veiklos kokybės vertinimą, teikia metodinę pagalbą ir rekomendacijas mokykloms ir jų steigėjams dėl mokyklos veiklos kokybės gerinimo. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su bendrojo ugdymo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą; 22.1.2. Švietimo informacinių technologijų centras (toliau vadinama – ITC). ITC veiklos kryptys apima Lietuvos švietimo informacijos sistemos kūrimą, informacijos ir komunikacijos technologijų integravimą į švietimą, informacijos apie švietimo sistemą rinkimą (statistika), valdymo kompiuterizavimą. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su bendrojo ugdymo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą; 22.1.3. Švietimo plėtotės centras (toliau vadinama – ŠPC). ŠPC aktyviai dalyvauja planuojant ir įgyvendinant švietimo pertvarką, analizuojant ir vertinant bendrojo ugdymo būklę, inicijuojant, kuriant ir diegiant ugdymo turinio, ugdymo organizavimo ir sprendimų priėmimo naujoves. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su ugdymo turinio, personalo ir bendrojo ugdymo valdymo tobulinimu, įgyvendinimą; 22.1.4. Pedagogų profesinės raidos centras (toliau vadinama – PPRC). PPRC tobulina šalies pedagogų, švietimo įstaigų vadovų, kitų švietimo specialistų profesinę kvalifikaciją, teikia metodinę pagalbą ugdymo įstaigų pedagogams, skleidžia šalies ir užsienio šalių pedagoginės veiklos naujoves, rengia švietimo konsultantus ir lektorius. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su bendrojo ugdymo personalo tobulinimu, įgyvendinimą; 22.1.5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (toliau vadinama – SPPC). SPPC paskirtis – plėtoti specialiosios pedagoginės, specialiosios, psichologinės ir socialinės pedagoginės pagalbos teikimo sistemą šalyje, vykdyti jos stebėseną ir teikti metodinę pagalbą savivaldybių pedagoginėms psichologinėms tarnyboms. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su paramos mokiniui tobulinimu, įgyvendinimą; 22.1.6. Nacionalinis egzaminų centras (toliau vadinama – NEC). NEC yra pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai teikianti švietimo įstaiga, organizuojanti ir vykdanti asmenų žinių bei gebėjimų testavimą ir egzaminavimą, analizuojanti, apibendrinanti ir naudojanti egzaminų, testų bei ugdymo rezultatus, tobulinanti asmenų žinių ir gebėjimų tyrimo būdus ir formas. Įstaiga bus atsakinga už valstybės projektų, susijusių su egzaminų sistemos tobulinimu, įgyvendinimą; 22.1.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras (toliau vadinama – ŠAC). ŠAC aprūpina švietimo įstaigas vadovėliais, mokomąja literatūra, kitomis mokymo priemonėmis, inventoriumi ir mokykline dokumentacija. Įstaiga bus atsakinga už valstybės ir regionų projektų, susijusių su bendrojo ugdymo valdymo, personalo tobulinimu bei infrastruktūra koordinavimą ir įgyvendinimą; 22.1.8. Mokytojų kompetencijos centras (toliau vadinama – MKC). MKC paskirtis – organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų (mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, skyrių vedėjų, psichologų ir kitų dalyvaujančių ugdymo procese asmenų) kvalifikacijos tobulinimo sistemos kokybės stebėseną, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklą vykdančių institucijų bei mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą ir metodinės pagalbos teikimą, teikti pagalbą švietimo įstaigų pedagogų atestacijos komisijoms, vykdyti ekspertinį pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimą, pedagogų rengimo studijų programų tyrimus, dalyvauti atliekant pedagogų rengimo programų ekspertizę. Įstaiga bus atsakinga už valstybės ir regioninių projektų, susijusių su ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo valdymo, personalo tobulinimu bei infrastruktūra koordinavimą ir įgyvendinimą; 22.1.9. į Programos įgyvendinimą įtraukiamos apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, savivaldybėms pavaldžios švietimo įstaigos, kitos švietimo veiklą vykdančios ar kontroliuojančios įstaigos bei privatūs juridiniai asmenys, veikiantys švietimo srityje. 23. Konkuruoti dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos ir dalyvauti projektų konkursuose galės valstybinės, viešosios ir privačios įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios patirties švietimo srityje ir kurių teikiami projektai geriausiai atitiks bendruosius, specialiuosius ir prioritetinius projektų atrankos kriterijus. 24. Programa įgyvendinama vykdant valstybės, regionų projektus ir projektų konkursus: 24.1. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ESF ir nacionalinių projektų lėšų: Komponentas Atsakingas vykdytojas ES lėšos, mln. Lt Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt Iš viso lėšų, mln. Lt Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt 2007 2008 2009 2010 2011–2013 Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas NMVA 4,25 0,75 5,00 - 0,30 1,00 1,30 2,40 Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimas NMVA 1,70 0,30 2,00 - 0,30 0,50 0,30 0,90 Regioninių švietimo valdymo informacinių sistemų plėtra ir švietimo valdymo informacinių sistemų bei švietimo politikos analizės specialistų kompetencijos tobulinimas ITC 4,25 0,75 5,00 - 0,60 1,20 0,60 2,60 E. Aplanko taikymas pedagogų kompetencijai plėtoti, nagrinėjant jo taikymo pedagoginiame kompiuteriniame raštingume atvejį ITC 2,55 0,45 3,00 - 0,20 0,40 0,60 1,80 Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) kompetencijos tobulinimas ITC 2,55 0,45 3,00 - 0,20 0,40 0,40 2,00 Mokyklos bibliotekų darbuotojų kompetencijos tobulinimas, taikant šiuolaikines priemones PPRC 2,55 0,45 3,00 - 0,20 0,40 0,10 2,30 Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui ŠPC 8,50 1,50 10,00 - 1,80 2,20 2,80 3,20 Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas ŠPC 5,10 0,90 6,00 - 1,10 1,90 1,80 1,20 Pradinių klasių mokytojų ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir inovatyvius mokymo metodus tobulinimo modelio išbandymas ir diegimas ŠPC 14,45 2,55 17,00 - 5,70 1,90 2,10 7,30 Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis PPRC 10,20 1,80 12,00 - 0,50 2,60 3,60 5,30 Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra MKC 25,50 4,50 30,00 - 0,30 4,00 3,80 21,90 Iškritusių iš mokyklos mokinių grąžinimas SPPC 8,50 1,50 10,00 - 0,50 1,00 2,50 6,00 Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra SPPC 7,65 1,35 9,00 - 0,60 3,30 1,70 3,40 Specialiųjų mokymo priemonių rengimas SPPC 8,50 1,50 10,00 - 0,40 0,90 1,90 6,80 Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(
7. si)formų plėtra SPPC 8,50 1,50 10,00 - 1,00 1,50 2,50 5,00 Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas ŠPC 8,50 1,50 10,00 - 1,00 2,50 2,50 4,00 Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas NEC 7,65 1,35 9,00 - 0,82 1,23 2,75 4,20 Besimokančių mokyklų tinklai ŠAC 5,95 1,05 7,00 - 0,40 2,20 1,30 3,10 Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje ŠAC 8,50 1,50 10,00 - 0,10 2,20 1,50 6,20 Lyderių laikas ŠAC 17,00 3,00 20,00 - 0,20 6,50 6,60 6,70 Iš viso 162,35 28,65 191,00 0,00 16,22 37,83 40,65 96,3 24.2. Komponentai, kurie įgyvendinami vykdant valstybės projektus ir finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų: Komponentas Atsakingas vykdytojas ES lėšos, mln. Lt Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt Iš viso lėšų, mln. Lt Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt 2007 2008 2009 2010 2011–2013 Bendrojo lavinimo mokyklų bibliotekų modernizavimas ŠAC 19,074 3,366 22,44 - - - 15,0 7,44 Pedagoginių psichologinių tarnybų infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų, psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas MKC 22,0235 3,8865 25,91 - - - 2,15 23,76 Jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas ŠAC 19,8645 3,05055 23,37 - - - - 23,37 Technologijų, menų ir gamtos mokslų mokymo infrastruktūra ŠAC 75,4715 13,3185 88,79 - - - 47,10 41,69 Bendrojo lavinimo ŠAC 29,07 5,13 34,20 - - - 16,75 17,45 mokyklų modernizavimas - - - - - Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų vertinimo sistemos infrastruktūros plėtra NEC 3,40 0,60 4,00 - 2,32 0,30 0,10 1,28 Suaugusiųjų švietimo institucijų modernizavimas plėtojant universalius daugiafunkcinius centrus MKC 8,789 1,551 10,34 - - 10,34 Iš viso 177,6925 31,3575 209,05 0,00 2,32 10,64 81,10 114,99 24.3. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant regionų projektus, finansuojami iš ERPF ir nacionalinių projektų lėšų: Komponentas Atsakingas koordinatorius ES lėšos, mln. Lt Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt Iš viso lėšų, mln. Lt Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt 2007 2008 2009 2010 2011–2013 Universalių daugiafunkcinių centrų steigimas ir plėtra ŠAC 74,63 13,17 87,80 - - - - 87,80 Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas ŠAC 17,00 3,00 20,00 - - - 0,50 19,50 Investicijos į ikimokyklinio ugdymo įstaigas MKC 23,834 4,206 28,04 - - - 14,00 14,04 Iš viso 115,464 20,376 135,84 0,00 0,00 0,00 14,50 121,34 24.4. Komponentai, kurie bus įgyvendinami vykdant projektų konkursus: Komponentas Fondas ES fondo lėšos, mln. Lt Nacionalinės projektų lėšos, mln. Lt Iš viso lėšų, mln. Lt Lėšų įsisavinimo grafikas, mln. Lt 2007 2008 2009 2010 2011–2013 Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo plėtra ugdymo procese ESF 4,25 0,75 5,00 - - 0,68 1,05 3,27 Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones ESF 0,85 0,15 1,00 - - 0,34 0,52 0,14 Ankstyvojo užsienio kalbos mokymo gerinimas ESF 5,10 0,90 6,00 - - 1,01 1,57 3,42 Psichologinės pagalbos prieinamumo didinimas ESF 2,55 0,45 3,00 - - 0,34 0,90 1,76 Užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimas ESF 3,40 0,60 4,00 - - 0,68 1,05 2,27 Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo kokybės gerinimas ESF 4,25 0,75 5,00 - - 0,84 1,31 2,85 Inkliuzijos technologijų teikimo paslaugų sistemos sukūrimas ESF 9,35 1,65 11,00 - 0,79 2,10 8,11 Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas ESF 5,95 1,05 7,00 - - 1,35 2,10 3,55 Gamtos mokslų mokytojų kompetencijų ugdymas ESF 3,40 0,60 4,00 - - 0,63 1,05 2,32 Vaikų ir jaunimo socializacijos centruose dirbančių mokytojų ir pagalbos specialistų kompetencijų ugdymas ESF 0,935 0,165 1,10 - - 0,25 0,66 0,19 Švietimo inovacijos ESF 17,00 3,00 20,00 - - 2,25 6,0 11,75 Iš viso 57,035 10,065 67,10 - 9,16 18,31 39,63 24.5. įgyvendinant Programos komponentus, numatoma kryžminio finansavimo galimybė. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 proc. nuo visų Programos komponentams skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ lėšų. 25. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklėmis, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija yra tarpinė institucija. 26. Valstybės projektams ir konkurso būdu atrenkamiems projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemones, įgyvendinančiąja institucija skiriama Europos socialinio fondo agentūra. 27. Valstybės ir regionų projektams, kurie bus finansuojami pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, įgyvendinančiąja institucija skiriama Centrinė projektų valdymo agentūra. 28. Siekiant tinkamai panaudoti Programos lėšas ir užtikrinti jų kontrolę, tvirtinama 3 lygių Programos įgyvendinimo valdymo schema, atitinkamai paskirstanti funkcijas ir atsakomybę (39 Programos priedas) ir planuojamų pasirašyti Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir nacionalinių lėšų sutarčių grafikas (40 priedas). 29. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą. VI. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 30. Programos tikslų ir uždavinių išraiška skaičiais prognozuojant Programos poveikį: Tikslas Rodiklis Esama padėtis (Lietuva) Esama padėtis (ES 27 vidurkis) Tikėtina padėtis 2015 m. Informacijos šaltinis metai reikšmė metai reikšmė 1 tikslas Atestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalis procentais 2006 69,2 -* -* 71,0 Valstybės švietimo stebėsenos (toliau – ŠVIS) rodiklis R42 2 tikslas Mokinių, kurie mokosi pagal technologinio profilio ir profesinio rengimo programas (ISCED 3 lygmens), dalis procentais 2006 26,4 2005 58,0 50,0 ŠVIS rodiklis R66 3 tikslas 18 metų asmenys, dalyvaujantys švietimo sistemoje (visi ISCED lygiai), procentais 2005 90,1 2005 78,0 95,0 Eurostat 4 tikslas Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis (proc.) lyginant su bendru to amžiaus vaikų skaičiumi 2006 56,0 -* -* 60,0 ŠVIS rodiklis R55 Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose 2006 250,5 -* -* 125,0 ŠVIS rodiklis R39 Bendrojo lavinimo mokyklų mokinių, kuriems mokykloje buvo suteikta psichologinė ar/ir specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba, dalis procentais 2006 40,0 -* -* 80,0 ŠVIS rodiklis R40 4 metų vaikai, ugdomi ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, procentais 2005 56,8 2005 85,7 65,0 Eurostat Pastaba: –* šiuo metu duomenų nėra ir bus atliekami papildomi tyrimai. 31. Programa ženkliai prisidės prie šių 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ bei 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ strateginio konteksto rodiklių pasiekimo: Rodiklis (vertinimo vienetas) Pradinė situacija (metai) Skaičiais išreikšti uždaviniai 25–64 metų gyventojų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje (mokymosi visą gyvenimą lygis), dalis 6,3 proc., 2005 m. 11,0 proc. Jaunimo švietimo pasiekimų lygis: bent vidurinį išsilavinimą (arba vidurinį išsilavinimą ir darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją) įgijusių 20–24 metų asmenų dalis 85,2 proc., 2005 m. 90,0 proc. Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos lygis: pagrindinį išsilavinimą turinčių ir toliau nesimokančių 18–24 metų asmenų dalis 9,2 proc., 2005 m. 9,0 proc. 32. Programos įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir pažangą vertina pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa Prioritetas Mokymasis visą gyvenimą Uždavinys Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą Rodiklio tipas Rodiklis ir vertinimo vienetas Pradinė situacija Tikėtina padėtis 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, procentais -* 80** Projektų ataskaitos, tyrimai Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais -* 90** Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius - 50 Projektų ataskaitos, tyrimai Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius - 1900 Projektų ataskaitos, tyrimai Uždavinys Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę Rezultato Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais -* 80** Projektų ataskaitos, tyrimai Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais -* 90** Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius iš kurių: - 6300 Projektų ataskaitos, tyrimai – moksleiviai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 6000 – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 300 Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš Projektų ataskaitos, tyrimai jų: - 22000 – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) - 22000 Uždavinys Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą Rezultato Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais -* 80** Projektų ataskaitos, tyrimai Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais -* 90** Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: - 120 Projektų ataskaitos, tyrimai – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties - - asmenys; – švietimo pagalbos specialistai - 120 Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio: - 8000 Projektų ataskaitos, tyrimai – socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys; - 3000 – švietimo pagalbos specialistai - 5000 Veiksmų programa 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa Prioritetas Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra Uždavinys Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje Rodiklio tipas Rodiklis ir vertinimo vienetas Pradinė situacija Tikėtina padėtis 2015 metais Informacijos šaltinis Rezultato Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos) - 193000 Projektų ataskaitos, tyrimai Produkto Projektų skaičius (bendrasis ugdymas) - 200 Projektų ataskaitos, tyrimai Pastabos: * bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** reiškia veiksmų programoje numatytą rodiklio išraišką. Programos indėlis į šio rodiklio pasiekimą bus nustatomas atliekant papildomus tyrimus. 33. Nustatomi papildomi nacionalinio lygio stebėsenos rodikliai, leidžiantys įvertinti nurašytaProgramos pažangą ir veiksmingumą: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 metais Informacijos šaltinis Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius 1000-iui pedagoginių darbuotojų). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 29 35 Projektų ataskaitos, tyrimai Kompiuterių skaičius 100-ui mokinių, vienetais (bendrojo lavinimo mokyklose) 2006 8,8 10,0 Tyrimai Mokyklos, prisijungusios prie Interneto (proc.) 2006 85,0 90,0 Tyrimai Produkto rodikliai: Apmokyta švietimo administracijos darbuotojų (skaičius). Į šį skaičių traukiami mokyklų direktoriai, pavaduotojai, savivaldybių, apskričių administracijų švietimo skyrių, Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų specialistai. Kursų trukmė mažiau nei 80 valandų - - 8000 Projektų ataskaitos, tyrimai Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai - - 2300 Projektų ataskaitos, tyrimai Įgyvendintų švietimo inovacijų ir bendradarbiavimo skatinimo projektų skaičius - - 40 Projektų ataskaitos, tyrimai Modernizuota bibliotekų bendrojo lavinimo įstaigose, skaičius - - 240 Projektų ataskaitos, tyrimai Modernizuota mokytojų darbo vietų bendrojo ugdymo įstaigose, skaičius - - 5400 Projektų ataskaitos, tyrimai Modernizuota ikimokyklinio ugdymo įstaigų, skaičius - - 50 Projektų ataskaitos, tyrimai Universalių daugiafunkcinių centrų, kurių steigimui ir plėtrai buvo skirta ne mažiau kaip 0,5 mln. litų paramos, skaičius - - 81 Projektų ataskaitos, tyrimai Įrengta naujų arba modernizuota esamų paramą mokiniui teikiančių specialistų darbo vietų, skaičius - - 700 Projektų ataskaitos, tyrimai Jaunimo mokyklų, kuriose sukurta ir modernizuota mokytojų, ikiprofesinio mokymo mokytojų, psichologų, socialinių pedagogų, specialių pedagogų darbo ir mokymosi aplinka, skaičius - - 25 Projektų ataskaitos, tyrimai Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius - - 10 Projektų ataskaitos, tyrimai Bendrojo ugdymo įstaigų, kuriose atnaujinta technologijų ir/arba menų, ir/arba gamtos mokslų mokymo, ir/arba organizacinės technikos bazė, skaičius - - 400 Projektų ataskaitos, tyrimai 34. Už Programos nacionalinio lygio stebėsenos rodiklių apskaičiavimą, kontrolę ir atskaitomybę atsakingas Programos valdymo komitetas. VII. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI 35. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 36. Programos prieduose nurodyti specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai konkretaus komponento projektų atrankos kriterijai: 36.1. valstybės ir regionų projektams numatomi specialieji atitikties atrankos kriterijai; 36.2 projektų konkursų projektams numatomi specialieji atitikties ir specialieji prioritetiniai atrankos kriterijai. VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 37. Sisteminė bendrojo ugdymo situacijos analizė leidžia teigti, kad Lietuvos bendrojo ugdymo sistema aktyviai pertvarkoma siekiant užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę. Dėmesys bendrajam ugdymui atsispindi daugelio šalies strategijų prioritetiniuose uždaviniuose, tačiau įgyvendinti strategines priemones dažnai sudėtinga dėl lėšų stygiaus. 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo galimybių panaudojimas šalies bendrojo ugdymo sistemai tobulinti įtvirtins vykdomų švietimo reformų tęstinumą, suteiks galimybę perimti pažangią užsienio šalių patirtį ir užtikrins kokybiškas švietimo paslaugas šalies gyventojams. 38. Programa prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų programos įgyvendinimo, kompleksiškai tobulinant bendrojo ugdymo valdymą, infrastruktūrą, turinį, personalą ir paramą mokiniui. Programos įgyvendinimo priemonių visuma užtikrina, kad 2015 metais: 38.1. šalies švietimo valdymas keisis diegiant pažangius valdymo metodus ir visapusiškai panaudojant informacinių komunikacinių technologijų galimybes; 38.2. atnaujintas ugdymo turinys bus orientuotas į mokinių esminių kompetencijų ugdymą, didelis dėmesys bus kreipiamas į ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimą; 38.3. taikydamiesi prie darbo rinkos pokyčių šalies bendrojo ugdymo švietimo specialistai patobulins savo kvalifikacijas ir pasirengs diegti naujas ir pažangias ugdymo formas; 38.4. specialiųjų poreikių mokiniams bus užtikrintos lygios mokymosi galimybės ir socialinis teisingumas; 38.5. bus užtikrintas kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumas socialinės atskirties grupėms, o bendrojo ugdymo dalyviai (mokiniai ir švietimo specialistai) mokysis ir dirbs šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje aplinkoje. ______________ Mokyklų tobulinimo programos plius 1 priedas MOKYKLŲ ĮSIVERTINIMO INSTRUMENTŲ KŪRIMO IR DIEGIMO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 1 uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“. 3. Komponentas prisideda prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonės: dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio vertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą. 4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Diegti integruotus ir praktikoje lengvai pritaikomus švietimo įstaigų vertinimo instrumentus, sudarant sąlygas kompleksiškai ir objektyviai vertinti įstaigų veiklą bei priimti šiais rezultatais pagrįstus racionalius sprendimus“. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Išskirtini šie pagrindiniai bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos Lietuvoje privalumai ir trūkumai: 5.1. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos privalumai: 5.1.1. Lietuvoje jau yra sukurta ir diegiama mokyklų vidaus audito metodika, kuri leidžia: 5.1.1.1. pačioms mokykloms įsivertinti veiklą įvairiausiais aspektais; 5.1.1.2. nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus; 5.1.1.3. pasirinkti mokyklos veiklos tobulinimo prioritetus; 5.1.2. užsienio patirties adaptavimas. Šiuo metu Lietuvoje taikoma mokyklos vidaus audito metodika remiasi Škotijos adaptuotu modeliu pateiktu metodikoje „How good is our school – self – evaluation using performance indicators“, Crown Copyright, 1996. Šio pasirinkimo privalumas yra tas, kad Škotijos patirtis šioje srityje yra labai didelė ir pripažįstama pasauliniu mastu. Škotiškasis mokyklų įsivertinimo modelis remiasi mokyklos veiklos rodiklių taikymu, t.y. sukuriama požymių sistema, pagal kurią kiekviena mokykla gali įsivertinti darbo kokybę įvairiose srityse. Modelis adaptuotas atsižvelgiant į Lietuvos švietimo situaciją bei poreikius, bendrą vertinimo, įsivertinimo ir atsiskaitomumo kultūrą Lietuvoje; 5.1.3. bendrojo lavinimo mokyklos veiklos rodiklių taikymas pagal parengtą mokyklų vidaus audito metodiką padeda mokyklai: 5.1.3.1. pamatuoti konkretų mokyklos veiklos aspektą pagal tam tikrus požymius; 5.1.3.2. nustatyti mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus; 5.1.3.3. identifikuoti prioritetus rengiant mokyklos strateginį planą; 5.1.3.4. priimti teisingus sprendimus dėl mokyklos veiklos tobulinimo krypčių; 5.1.4. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito vykdymas yra apibrėžtas metodikoje bei leidiniuose, apibendrinančiuose skirtingų tipų mokyklų patirtį, vykdant vidaus auditą: 5.1.4.1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. I dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002; 5.1.4.2. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. II dalis. Švietimo aprūpinimo centras, 2002; 5.1.4.3. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. III dalis. Molėtų švietimo centras, 2004; 5.1.4.4. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodika. IV dalis. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kauno miesto savivaldybė, 2006; 5.2. bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito situacijos trūkumai: 5.2.1. mokytojai yra nepasirengę patys sudaryti informatyvius, patikimus ir validžius vidaus audito duomenų rinkimo instrumentus. Mokytojų sukurtų ir mokyklų vidaus audito procese taikomų klausimynų analizė rodo, kad jie dažnai neatitinka elementariausių tyrimo instrumento metodologinės kokybės reikalavimų (instrumento savybė, išreiškianti jo vertę, tikimo laipsnį. Ją sudaro tokios charakteristikos, kaip instrumento validumas, patikimumas, informatyvumas, efektyvumas, veiksmingumas, ir t.t). 5.2.2. kokybiškam vidaus audito duomenų rinkimo instrumentų rengimui vidaus audito metu reikia daug laiko, ir tai, mokytojų teigimu, atitraukia juos nuo pagrindinių vidaus audito klausimų, nelieka laiko išsamiai, visapusiškai nagrinėjamos problemos analizei; 5.2.3. mokyklos vidaus audito koordinavimo grupė turi galimybę ne pati sudaryti duomenų rinkimo instrumentus, bet pasirinkti iš jau sukurtų. Pagrindiniai šaltiniai gali būti 15 punkte nurodyti mokyklų patirtį apibendrinantys leidiniai, įvairių universitetų edukologijos ir švietimo vadybos bakalaurų ir magistrų baigiamieji darbai, šalies ir užsienio ugdymo srities mokslininkų tyrimų ataskaitos ir pan. Praktika rodo, kad instrumento pasirinkimas dažnai yra problemiškas: 5.2.3.1. Lietuvoje nėra sudarytas edukologijos ir švietimo vadybos srities tyrimo instrumentų katalogas, todėl norint rasti tinkamą instrumentą tenka atlikti sudėtingas, daug laiko užimančias paieškas bibliotekų kataloguose, perversti daug šaltinių; 5.2.3.2. mokytojams, turintiems nepakankamai tyrimo metodologijos žinių ir patirties, sudėtinga suformuluoti turinio ir metodologinius kriterijus ieškomam duomenų rinkimo instrumentui. Praktikai dažnai supranta, kad instrumentas yra vien klausimų sąrašas ir nekreipia dėmesio į konceptualų jo pagrindimą; 5.2.3.3. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai yra didelės apimties, tačiau nagrinėjantys labai siaurą sritį, tuo tarpu vidaus audito metu siekiama analizuoti keletą sričių, todėl tokį instrumentą vidaus auditui sunku pritaikyti; 5.2.3.4. mokslinių tyrimų tikslu sukurti instrumentai dažnai orientuoti į analitinės informacijos rinkimą ir nenumato tiriamosios edukacinės ar vadybinės veiklos tobulinimo perspektyvos, tuo tarpu vidaus audito duomenų rinkimas yra tiesiogiai orientuotas į mokyklos veiklos tobulinimą; 5.2.3.5. mokslinių tyrimų instrumentų duomenų apdorojimo procedūros dažnai yra sudėtingos ir mokytojams sunku jas atlikti. Sudėtinga yra interpretuoti sujungtus, susietus tiriamą požymį išreiškiančius rodiklius, interpretaciją supranta tik su instrumentu dirbę mokytojai, bet ne visa mokyklos bendruomenė; 5.2.3.6. mokyklų vidaus audito patirtį skleidžiančiuose leidiniuose pateikiami tiek metodologiškai tinkamai, tiek ir ydingai suformuluoti klausimynai, todėl mokytojams sudėtinga išsirinkti tinkamą. Nėra aprašoma specifikacija, administravimo instrukcija, todėl interpretuojant duomenis, kyla problemų (tenka spėlioti, ką klausimynas matuoja); 5.2.3.7. naudojant užsienio literatūroje, taip pat ir interneto šaltiniuose publikuotus duomenų rinkimo instrumentus, be minėtų apimties, turinio ir tikslo nesuderinamumo problemų, kyla ir vertimo bei kultūrinio perkeliamumo sąlygoti sunkumai; 5.2.4. mokyklose stebimas nusivylimas kiekybinių duomenų rinkimo procedūromis. Dėl nepakankamo mokyklų vidaus audito duomenų rinkimo tikslo ir konkrečių metodikų išmanymo, netinkamo instrumentų parinkimo, tyrimo duomenų interpretavimo patirties trūkumo dažnai gaunama mažai vertinga informacija. Nepasitenkinimas šiais metodais gaunama informacija pasireiškia ne tik kiekybinių metodų tinkamumo kvestionavimu, bet ir paties vidaus audito idėjos neigimu; 5.2.5. pirmose vidaus audito patirtyse nepagrįstai suabsoliutinami kiekybiniai duomenų rinkimo metodai. Mokytojams šie metodai atrodo paprasti, reikalaujantys mažiau laiko sąnaudų, leidžiantys parengti „gražias“ ataskaitas; 5.2.6. nepakanka literatūros lietuvių kalba, skirtos mokytojų tyriminių metodologinių kompetencijų ugdymui. Esama metodologinė literatūra orientuota daugiau į žinias nei į praktinį jų taikymą. 6. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo teikiamos galimybės: 6.1. Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloms ypač svarbu naudoti profesionaliai sukonstruotus mokyklų įsivertinimo instrumentus tam, kad galima būtų daugiau laiko skirti: 6.1.1. pačiam mokyklos veiklą tobulinančio vertinimo ir mokyklos veiklos kokybės tobulinimo filosofijų suvokimui; 6.1.2. veiklos analizei ir tobulinimui, o ne instrumentų konstravimui ir techniniam duomenų apdorojimui; 6.1.3. savo vykdomos veiklos specifikos analizei; 6.1.4. domėjimuisi švietimo politika, švietimo kokybės standartais; 6.1.5. efektyvesnių veiklos modelių paieškai; 6.2. Komponento įgyvendinimas turės tiesioginės įtakos bendrai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kaitai, jų siekiui šiuolaikiškai dirbti; 6.3. galimybė Lietuvoje švietimo lygmenyse diegti šiuolaikinę įsivertinimo ir vertinimo kultūrą. Bendrojo lavinimo mokyklos naudodamos šio Komponento sukurtus produktus galės: 6.3.1. sėkmingai išsiaiškinti, kokie ugdymo procesai vyksta sėkmingai ir ar atitinka nustatytus vertinimo kriterijus pagal apibrėžtus standartus; 6.3.2. numatyti, ką reikėtų tobulinti; 6.3.3. įvertinti mokyklos darbuotojų kompetenciją, organizuojant ugdymo procesą, numatyti tobulinimosi kryptis; 6.3.4. geriau informuoti mokytojus bei suinteresuotus švietimo kokybe asmenis (tėvai, politikai, steigėjai ir kiti) apie realią padėtį visose mokyklos veiklos srityse; 6.3.5. įvertinti esamą situaciją ir išsiaiškinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses; 6.3.6. nusistatyti savo mokyklos veiklos prioritetus, fiksuoti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti mokyklose, mieste, regione ir kt.; 6.3.7. parengti strateginį planą; 6.4. minėtos galimybės tikėtinos, kai: 6.4.1. kokybės vertinimas bus grindžiamas ne instrukcijomis, o šalių susitarimu dėl būtinybės nuolat vertinti mokyklos veiklos kokybę, tobulinti procesus; 6.4.2. sprendimai bus pagrįsti tyrimų duomenimis, rodikliais, standartais; bus naudojami profesionaliai sukurti validūs tyrimo instrumentai, leidžiantys tinkamai vertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus; 6.4.3. vadybiniai procesai mokykloje bus tinkamai organizuojami ir mokyklų bendruomenėms bus sudaryta galimybė naudotis instrumentų baze; 6.4.4. Komponento produktai palengvins mokytojų darbą vidaus audito procesuose, teikdami profesionalią pagalbą instrumentais, kurie galės fiksuoti tikslesnę vertinamo proceso situaciją; 6.5. kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus, bus sudaryta galimybė pasinaudoti užsienio šalių geros praktikos pavyzdžiais (Austrijos, Vokietijos, Škotijos mokyklų patirtis ir pan.). Mokykloms interpretuojant ir analizuojant surinktus duomenis, kaip ir užsienio valstybėse, būtų teikiama profesionali pagalba, kurią laiduotų Komponento vykdymo metu sukurta konsultavimo sistema; 6.6. galimybės bendrojo lavinimo mokykloms pasinaudoti aukštųjų mokyklų mokslininkų pajėgomis sprendžiant problemas, susijusias su duomenų rinkimu, apdorojimu ir analize: 6.6.1. šiuo metu Šiaulių universiteto Socialinių tyrimų mokslinis centras domisi pagalba bendrojo lavinimo mokykloms. Centras padeda profesionaliai įsivertinti mokyklos veiklą, parengdamas instrumentą, paremtą vidaus audito metodika. Šis instrumentas padeda mokyklai tirti aktualius veiklos aspektus, organizuojant apklausas ir interpretuojant gautus apklausos duomenis, taip pat sudarant mokyklos veiklos tobulinimo planą. Šis centras yra teikęs paslaugas keletui Lietuvos mokyklų; 6.6.2. bendrojo lavinimo mokyklose skleisti aukštosiose mokyklose sukurtas edukologijos žinias. Mokykloms būtų naudingas bendradarbiavimas su profesionalais, kurie turi kompetencijų ir mokslo žinių kokybiškam vidaus auditui atlikti. 7. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimo ir diegimo grėsmės: 7.1. užsienio patirties perėmimas gali būti netinkamas Lietuvos švietimo sistemos plėtrai bei mokyklų veiklos įsivertinimo sistemos tobulinimui; 7.2. negalima nė vieno instrumento perkelti į kitos valstybės mokslo sistemą: egzistuoja kultūrinio perkeliamumo problemos – kitose šalyse kurtus instrumentus reikia adaptuoti ir diegti palaipsniui, siekiant sumažinti kultūrinius skirtumus ir mokykloms pasirengti juos naudoti; 7.3. jei mokyklų bendruomenės nesupras veiklą tobulinančio vertinimo esmės, naujos mokyklų veiklos kokybės vertinimo metodologijos sukūrimas ar adaptavimas neduos teigiamų rezultatų. III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 8. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę. 9. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai: 9.1. sukurti universalius mokyklų įsivertinimo instrumentus; 9.2. sukurti profesionalią pagalbos mokykloms sistemą, kuri padėtų mokyklai analizuoti ir interpretuoti gautus duomenis; 9.3. išbandyti sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus; 9.4. organizuoti bei vykdyti mokymus; 9.5. užtikrinti tarpinstitucinį mokyklų bei mokslinių institucijų bendradarbiavimą veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo instrumentų tobulinimo srityje. IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI 10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Rezultato rodikliai: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais 2006 –* 90** Produkto rodikliai: Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius 2006 – 120 Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio). ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai. 11. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius: Rodiklis Esama padėtis Tikėtina padėtis 2015 m. Metai Reikšmė Produkto rodikliai: Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai 2006 - 120 12. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau vadinama – NMVA) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius: Eil. Nr. Rodiklio pavadinimas Matavimo vienetas Tikėtina padėtis 2015 m. 1. Parengtų mokytojų skaičius 1.1. Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrime, skaičius Asmenų skaičius 30 1.2. Mokytojų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymuose, skaičius Asmenų skaičius 120 2. Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius 2.1. Mokyklų, dalyvaujančių mokyklų įsivertinimo instrumentų išbandymo mokymuose, skaičius Įstaigų skaičius 40 13. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka: 13.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas; 13.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai. V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA 14. Komponentas įgyvendinamas vykdant projektą „Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas ir diegimas“ (toliau vadinama – Projektas). 15. Pagrindinis Projekto tikslas – sukurti bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo ir vertinimo sistemą, siekiant užtikrinti ir nuolat tobulinti bendrojo lavinimo mokyklų teikiamų švietimo paslaugų kokybę. 16. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema: 16.1. Komponento Projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina NMVA; 16.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos Socialinio fondo agentūra; 16.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų; 16.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK. 17. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja NMVA. 18. Projektas bus įgyvendinamas 3 etapais, Projekto I įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 1314,6 tūkst. Lt, Projekto II įgyvendinimo etapo metu – 1965,6 tūkst. Lt, Projekto III įgyvendinimo etapo metu – 1719,8 tūkst. Lt. Projekto I, II ir III įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas. VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI 19. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti. 20. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai: Eil. Nr. Kriterijų kategorijos Kriterijai 1. Bendra informacija 1.1. Veiksmų programa 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa 1.2. Prioritetas 2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“ 1.3. Uždavinys Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą 1.4. Nacionalinė programa Mokyklų tobulinimo programa plius 2. Finansavimas 2.1. Finansavimo būdas Valstybės projektas 2.2. Kryžminis finansavimas Iki 15 tūkst. Lt 3. Tinkamumas 3.1. Pareiškėjas Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra 3.2. Partneris (iai) – 3.3. Remiamos veiklos 1. Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas. 2. Mokyklų įsivertinimo instrumentų panaudojimo mokyklų veikloje tiksliniai mokymai mokyklų vadovams bei mokytojams. 3.4. Tikslinės grupės Tiesioginės tikslinės grupės: 1. bendrojo lavinimo mokyklų vadovai; 2. bendrojo lavinimo mokyklų direktorių pavaduotojai ugdymui; 3. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai. Netiesioginės tikslinės grupės: 1. bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai; 2. bendrojo lavinimo mokyklos veikla suinteresuotieji asmenys. 3.5. Projekto vertė Iki 5000,0 tūkst. Lt 3.6. Prašomos paramos dydis Iki 5000,0 tūkst. Lt 3.7. Paramos intensyvumas Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų 3.8. Projekto vieta Lietuvos Respublika 3.9. Projekto trukmė 69 mėn. I įgyvendinimo etapas 21 mėn. II įgyvendinimo etapas 24 mėn. III įgyvendinimo etapas 24 mėn. 3.10. Projekto pradžia 2008 m. 4. Atitikties kriterijai – 5. Administruojanti institucija Europos socialinio fondo agentūra 6. Projektų vertinimas Atliekamas Projekto tinkamumo vertinimas 7. Horizontalieji prioritetai 7.1. Lygių galimybių skatinimas Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos. 7.2. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su konsultantais, lektoriais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.3. Informacinės visuomenės plėtra Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas tobulinant bendrojo lavinimo mokyklų vadovų, taip pat mokytojų kvalifikaciją, kuriant mokyklų įsivertinimo instrumentus (modelius) bei didinant švietimo personalo kompetencijas naudoti informacines technologijas švietimo srityje. Prie informacinės visuomenės plėtros taip pat prisidės duomenų bazių, kuriose bus centralizuotai ir sistemingai kaupiama įvairi informacija apie sukurtus mokyklų įsivertinimo instrumentus, jų galimybes pritaikyti mokyklų veikloje, pasiektus instrumentų taikymo rezultatus, kūrimas. Projekto veiklos teigiamai įtakos įgyvendinant šiuos Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į Lietuvos švietimą 2005–2007 m. strategijos, patvirtintos 2004 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2015 (Žin., 2005, Nr. 7-217), uždavinius: gerinti pedagogų ir mokyklos vadovų IKT kompetenciją profesinėje veikloje; sukurti ir įdiegti įvairių lygių švietimo informacines sistemas: valdymo, pasiekimų vertinimo, informavimo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.4. Regioninė plėtra Projekto veiklos, skirtos mokyklų įsivertinimo instrumentų sukūrimui, išbandymui bei diegimui, prisidės prie veiksmų, reikalingų užtikrinti tolygią regionų plėtrą. Bendrojo lavinimo mokyklų vadovų bei mokytojų vadybinių (instrumentų taikymas) gebėjimų didėjimas sudarys geresnes galimybes mokiniams mokytis mokyklose, kuriose nuolatos vertinama veiklos kokybė. Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl palies ir 2007 m. sausio 31d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei 2005 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 575 patvirtintoje Lietuvos regioninės politikos strategijoje iki 2013 m. (Žin., 2005, Nr. 66-2370) nurodytus 7 ekonominio augimo centrus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. 7.5. Darnus vystymasis Mokyklų įsivertinimo instrumentų kūrimas, išbandymas, diegimas bei patirties sklaida, turės teigiamą poveikį švietimo ir mokslo plėtrai Lietuvoje. Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas, suteikti jiems žinių darnaus visuomenės vystymosi ir žinių visuomenės kūrimo klausimais. Projekto įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą tarp bendrojo lavinimo mokyklų ir aukštųjų mokyklų mokslinio potencialo. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas. VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA 21. Komponento tikslus ir rezultatus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės: 21.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla; 21.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas. 22. Numatomos viešinimo priemonės: 22.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose; 22.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių internetinėse svetainėse; 22.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai; 22.4. konferencijose – informacinio pobūdžio konferencijos, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus Europos Sąjungos, Ministerijos bei NMVA simbolika; 22.5. NMVA, įrengiant viešinimo stendą. 23. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje. ______________ Mokyklų tobulinimo programos plius 2 priedas APSKRITIES VIRŠININKŲ IR SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJOS ŠVIETIMO PADALINIŲ SPECIALISTŲ EKSPERTINIŲ GEBĖJIMŲ STIPRINIMO KOMPONENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių specialistų ekspertinių gebėjimų stiprinimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis. 2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ uždavinį „Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą“. 3. Komponentas prisidės Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sustiprinti savivaldybių atsakomybę už švietimo prieinamumą ir kokybę savivaldybių teritorijoje; rengti detalius savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planus; dalį švietimo priežiūros ir inspektavimo funkcijų laipsniškai keisti mokyklų audito (įsivertinimo ir išorinio įsivertinimo) sistema, kurios pagrindinis tikslas – skatinti švietimo kokybę ir veiksmingumą. 4. Komponentas įgyvendina Programos 1 tikslo „Plėtoti švietimo valdymo sistemą, tenkinančią švietimo specialistų kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo poreikius“ uždavinį „Stiprinti institucinės pagalbos švietimo specialistų ekspertinius gebėjimus, edukacines bei vadybines kompetencijas“. II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ 5. Lietuvoje apskričių bei savivaldybių švietimo padalinių specialistų mokymai stokoja nuoseklumo ir tęstinumo. Tai sąlygoja pasekmes, kodėl švietimo padalinių specialistai nepakankamai konsultuoja mokyklas, neužtikrina joms realios paramos. 6. Lietuvos švietime pastebima tendencija, kai nacionalinis lygmuo, įgyvendindamas švietimo kaitos projektus, tiesiogiai dirba su mokyklomis, aplenkdamas steigėjo švietimo padalinius. Todėl mokyklų vadovai ar pedagogai įgyja geresnius gebėjimus nei steigėjų švietimo padalinių specialistai. Tikėtina, kad be svaraus steigėjo švietimo padalinių specialistų dalyvavimo švietimo kaitos procesuose nebus tinkamai realizuotos ir Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatos. 7. Analizuojant apskrities ir savivaldybių švietimo padalinių ekspertų mokymų raidą istoriniu aspektu, išskiriami du etapai: 7.1. 1993–1997 m. periodas. Šiuo laikotarpiu specialistų mokymams buvo skiriamas pakankamai didelis dėmesys. Nuo 1993 m. pradėtas vykdyti ugdomojo inspektavimo mokymų ciklas, organizuojant kokybiškus mokymus švietimo skyrių specialistams. Tačiau šis mokymų ciklas truko iki 1997 m. Įgyvendinus minėtus mokymus, tolimesni ciklai nebuvo vykdomi, kadangi neskirta lėšų ugdomojo inspektavimo mokymų organizavimui bei vykdymui. Nutrūkus mokymų procesui, atsirado mokymų tęstinumo poreikis. Komponento veiklos yra skirtos šio tęstinumo užtikrinimui bei praktinių konsultacijų tarp mokyklos ir apskričių ar savivaldybių specialistų įgyvendinimui (konsultavimo modelių atsiradimui); 7.2. Mokyklų tobulinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759 (Žin., 2002, Nr. 54-2130) B komponento (toliau vadinama – Mokyklų tobulinimo programa) veiklų įgyvendinimas. Mokyklų tobulinimo programos veiklų įgyvendinimo metu švietimo padalinių specialistams organizuota nemažai mokymų apie: 7.2.1. švietimo informacinės sistemos panaudojimą; 7.2.2. mokyklos informacinės sistemos kūrimą ir naudojimą; 7.2.3. švietimo politikos analizės galimybes; 7.2.4. mokinių pasiekimų tyrimų analizę; 7.2.5. vidaus ir išorės audito medžiagos panaudojimą rengiant strateginį mokyklos veiklos planą. 7.3. Mokyklų tobulinimo programai pasibaigus, švietimo padalinių specialistų mokymų veikla reikalauja tęstinumo. 8. Europos Sąjungos šalyse regioninio (steigėjo) lygmens švietimo specialistų edukacinės bei vadybinės kompetencijos yra gana aukštos palyginus su Lietuvos. Didžiojoje Britanijoje, atlikus išorės mokyklų auditą, jeigu mokyklų veiklos kokybė yra nepakankamai gera, savivaldybės švietimo padalinių specialistai teikia joms konkrečią pagalbą ir konsultacijas. Šiuo atveju švietimo padalinių specialistai konsultuoja ir atlieka konkrečią veiklą, susijusią su mokyklos kaip organizacijos valdymu, su ugdymo proceso vadyba. Tuo tarpu Lietuvos situacija nėra tolygi užsienio valstybių praktikai. 9. Komponento įgyvendinimo metu planuojama stiprinti savivaldybių švietimo padalinių specialistų edukacines bei vadybines kompetencijas (kompetencija – mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma). Ypač didelis dėmesys bus skiriamas šių specialistų konsultacinių gebėjimų stiprinimui. Tai padėtų savivaldybių švietimo skyrių padaliniams veiksmingiau naudoti vidaus ir išorės auditų duomenis konsultuojant mokyklas. Planuojama, kad švietimo strateginis planavimas savivaldybės ir mo