EUROPOS SUTARTIS

Trumpai

Ši sutartis įsteigia asociaciją tarp Europos Bendrijų ir jų valstybių narių bei Lietuvos Respublikos. Jos tikslas – stiprinti politinius, ekonominius, finansinius, kultūrinius ir socialinius ryšius, palaipsniui sukuriant laisvos prekybos erdvę ir padedant Lietuvai integruotis į Europos Sąjungą.

Ką ji reguliuoja

Asociacijos tarp Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos steigimą.
Politinių, ekonominių, finansinių, kultūrinių ir socialinių santykių plėtojimą.
Laisvos prekybos erdvės sukūrimą tarp Bendrijos ir Lietuvos.
Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą palaipsnį procesą.

Kam ji skirta

Europos Bendrijoms ir jų valstybėms narėms (Belgijos Karalystė, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Airija, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė).
Lietuvos Respublikai.

Pagrindiniai punktai

Asociacija apima pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi vėliausiai 1999 m. gruodžio 31 d.
Pagarba demokratiniams principams, žmogaus teisėms ir rinkos ekonomikos principams yra esminiai šios Sutarties elementai.
Turi būti plėtojamas ir intensyvinamas politinis dialogas tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos.
Laisvos prekybos zona tarp Bendrijos ir Lietuvos bus palaipsniui įkurta per pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip šešerius metus, prasidedantį nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

Įstatymo tekstas

EUROPOS SUTARTIS EUROPOS SUTARTIS steigianti asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos iš kitos pusės BELGIJOS KARALYSTĖ, DANIJOS KARALYSTĖ, VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA, GRAIKIJOS RESPUBLIKA, ISPANIJOS KARALYSTĖ, PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA, AIRIJA, ITALIJOS RESPUBLIKA, LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ, NYDERLANDŲ KARALYSTĖ, AUSTRIJOS RESPUBLIKA, PORTUGALIJOS RESPUBLIKA, SUOMIJOS RESPUBLIKA, ŠVEDIJOS KARALYSTĖ, JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ, Europos Sutarties, steigiančios Europos Sąjungą, Sutarties, steigiančios Europos Bendriją, Sutarties, steigiančios Europos Anglies ir Plieno Bendriją, bei Sutarties, steigiančios Europos Atominės Energijos Bendriją, Susitariančios Šalys, toliau šioje Sutartyje vadinamos "Valstybėmis Narėmis", ir EUROPOS BENDRIJA, EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA ir EUROPOS ANGLIES IR PLIENO BENDRIJA, toliau šioje Sutartyje vadinamos "Bendrija", veikdamos Europos Sąjungos rėmuose, iš vienos pusės, ir LIETUVOS RESPUBLIKA, toliau šioje Sutartyje vadinama "Lietuva", iš kitos pusės, ATMINDAMOS istorinius ryšius tarp Šalių ir joms bendras vertybes; PRIPAŽINDAMOS, kad Bendrija ir Lietuva nori stiprinti šiuos ryšius, įtvirtinti glaudžius ir ilgalaikius santykius, grindžiamus abipusiškumu, leidžiančius Lietuvai dalyvauti Europos integracijos procese bei stiprinti ir toliau plėtoti anksčiau užmegztus santykius, ypač Sutartimi dėl Prekybos bei Komercinio ir Ekonominio Bendradarbiavimo ir Sutartimi dėl Laisvos Prekybos bei su Prekyba Susijusiais Klausimais; ATSIŽVELGDAMOS į įsipareigojimus plėsti politines bei ekonomines laisves, sudarančias šios Sutarties pagrindą, ir toliau vystyti naują Lietuvos ekonominę ir politinę sistemą, kurioje yra gerbiama - sutinkamai su inter alia susitarimais, pasiektais Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Konferencijos (ESBK) ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) kontekste - teisės viršenybė ir žmogaus teisės, tarp jų teisės asmenų priklausančių mažumoms, daugpartinė sistema su laisvais ir demokratiškais rinkimais bei liberalizacija, nukreipta į rinkos ekonomikos sukūrimą; VIENIJAMOS supratimo, kad Lietuva žymiai pažengė vykdydama politikos ir ekonomikos reformas, ir kad šios reformos bus tęsiamos; ATSIŽVELGDAMOS į įsipareigojimą vykdyti nuostatas, priimtas ESBK rėmuose, ypač tas, kurios yra išdėstytos Helsinkio Baigiamajame Akte, baigiamuosiuose Madrido, Vienos ir Kopenhagos susitikimų dokumentuose, taip pat Paryžiaus Chartijoje Naujajai Europai, ESBK Bonos Konferencijos išvadose, ESBK Helsinkio 1992-ųjų dokumente, Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje; Europos Energijos Chartijos Sutartyje, taip pat ir Liucernos Konferencijos 1993 balandžio 30 d. Ministrų Deklaracijoje; NORĖDAMOS skatinti gerėjančius ryšius tarp jų piliečių, taip pat, laisvą informacijos ir idėjų srautą, kaip Šalių sutarta ESBK ir ESBO rėmuose; SUVOKDAMOS šios Sutarties svarbą, kuriant ir įtvirtinant Europoje stabilumo sistemą, kuri grindžiama bendradarbiavimu ir kurioje Europos Sajunga yra vienu kertinių ramsčių; PRIPAŽINDAMOS poreikį tęsti, Bendrijai padedant, Lietuvos politines ir ekonomines reformas; IMDAMOS DOMĖN Bendrijos norą prisidėti prie reformų įgyvendinimo ir padėti Lietuvai sutikti ekonomines ir socialines struktūrinio pertvarkymo pasekmes; PRIPAŽINDAMOS, kad visiškas sutarties įgyvendinimas yra susijęs su nuoseklios ekonominių ir politinių reformų programos įgyvendinimu Lietuvoje; PRIPAŽINDAMOS poreikį tęsti regioninį Baltijos Šalių bendradarbiavimą, imant domėn tai, kad glaudesnė integracija tarp Europos Sąjungos ir Baltijos Šalių bei integracija tarp pačių Baltijos Šalių turėtų vykti lygiagrečiai; ATSIŽVELGDAMOS į įsipareigojimą liberalizuoti prekybą, grindžiamą Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) ir Pasaulinės Prekybos Organizacijos (WTO) principais; TIKĖDAMOSIOS, kad ši Sutartis sukurs naują klimatą jų tarpusavio ekonominiams santykiams, ir visų pirma prekybos ir investicijų skatinimui, o tai yra esminė prielaida ekonomikos restruktūrizavimui ir technologijų atnaujinimui; TURĖDAMOS mintyje, kad politinis dialogas abi puses dominančiais klausimais buvo užmegztas 1992 m. gegužės mėnesio bendra deklaracija; TROKŠDAMOS plėtoti ir intensyvinti reguliarų politinį dialogą daugiašaliu pagrindu, ES Tarybos sukurtu Kopenhagoje 1993 m. birželyje ir sustiprintu Tarybos 1994 m. kovo 7 d. sprendimu bei ES Tarybos išvadomis Essene 1994 m. gruodyje; ATMINDAMOS, kad Lietuva yra Vakarų Europos Sąjungos (WEU) asocijuotas partneris nuo 1994 m. gegužės ir kad ji dalyvauja Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) Partnerystės Taikos Vardan Programoje; PRIPAŽINDAMOS indėlį, kurį Europos Stabilumo Paktas gali įnešti, stiprinant stabilumą ir geros kaimynystės ryšius Baltijos regione, taip pat patvirtina jų pasiryžimą dirbti drauge šios iniciatyvos sėkmės labui; IMDAMOS DOMĖN Bendrijos pasiruošimą naudoti bendradarbiavimo priemones ir ekonominę, techninę bei finansinę paramą visaapimančiu ir daugiamečiu pagrindu; TURĖDAMOS mintyje ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Bendrijos ir Lietuvos ir taip pripažindamos, kad šios asociacijos tikslai turi būti pasiekti atitinkamų šios Sutarties nuostatų pagalba; TROKŠDAMOS įtvirtinti kultūrinį bendradarbiavimą ir plėtoti keitimąsi informacija; NORĖDAMOS sukurti tinklą bendradarbiavimui, kurio tikslas yra neteisėtos veiklos prevencija; PRIPAŽINDAMOS faktą, kad galutinis Lietuvos tikslas yra tapti Europos Sąjungos nare ir kad asociacija šios Sutarties dėka, Šalių manymu, padės Lietuvai pasiekti šį tikslą; ATSIŽVELGDAMOS į pasirengimo stojimui strategiją, patvirtintą ES Tarybos Essene 1994 m. gruodyje, politiškai įgyvendinamą sukurus tarp asocijuotų valstybių ir Europos Sąjungos Institucijų struktūrinius ryšius, kurie skatina abipusį pasitikėjimą ir sudarys rėmus abi puses dominančių klausimų svarstymui. SUSITARĖ TAIP: 1 straipsnis

Šiuomi yra steigiama asociacija tarp Bendrijos ir jos Šalių Narių iš vienos pusės, ir Lietuvos iš kitos pusės.
Šios asociacijos tikslai yra: - sudaryti tinkamą sąrangą Šalių politiniam dialogui, leidžiančiam glaudžių politinių santykių vystymąsi, - palaipsniui įkurti laisvos prekybos erdvę tarp Bendrijos ir Lietuvos, apimančią iš esmės visą prekybą tarp jų, - skatinti prekybos ir harmoningų ekonominių santykių plėtrą tarp Šalių, ir taip puoselėti dinamišką ekonomikos vystymąsi ir gerovę Lietuvoje, - suteikti pagrindą ekonominiam, finansiniam, kultūriniam ir socialiniam bendradarbiavimui ir bendradarbiavimui neteisėtos veiklos prevencijos srityje, taip pat ir Bendrijos paramai, kuri teikiama Lietuvai, - paremti Lietuvos pastangas plėtoti jos ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką, - sudaryti tinkamą sąrangą laipsniškai Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. Lietuva sieks šiuo atžvilgiu būtinų reikalavimų įgyvendinimo, - sukurti institucijas, kurios darytų asociaciją efektyvia. I SKYRIUS BENDRIEJI PRINCIPAI 2 straipsnis
Pagarba demokratiniams principams ir žmogaus teisėms, įtvirtintoms Helsinkio Baigiamajame Akte ir Paryžiaus Chartijoje Naujajai Europai, taip pat ir rinkos ekonomikos principams, įkvepia Šalių vidaus ir užsienio politiką bei sudaro esminius šios Sutarties elementus.
Šalys mano, kad tęsti ir plėtoti Baltijos Šalių tarpusavio bendradarbiavimą yra svarbu regiono klestėjimui bei stabilumui ateityje, ir jos dės visas pastangas, skatinant šį procesą. 3 straipsnis
Asociacija apima pereinamąjį laikotarpį, kuris toliau nurodomas konkrečiuose straipsniuose ir kuris baigiasi vėliausiai 1999 m. gruodžio 31 d.
Asociatyvinė Taryba, įkurta pagal 3 straipsnį, atsižvelgdama į tai, kad rinkos ekonomikos principai yra esminiai šiai asociacijai, turi reguliariai stebėti šios Sutarties taikymą ir Lietuvos ekonominių reformų įgyvendinimą, remiantis principais, išdėstytais preambulėje.
Pereinamasis laikotarpis, numatytas 1 punkte, netaikomas nei II Skyriui, nei III Skyriui. II SKYRIUS POLITINIS DIALOGAS 4 straipsnis Politinis dialogas tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos turi būti plėtojamas ir intensyvinamas. Jis turi lydėti ir konsoliduoti suartėjimą tarp Europos Sąjungos ir Lietuvos, remti politines ir ekonomines permainas, vykstančias šioje šalyje ar jau įgyvendintas, ir prisidėti prie glaudžių solidarumo saitų ir naujų bendradrabiavimo formų įtvirtinimo. Politinis dialogas numato ypač skatinti: - Lietuvos visapusišką integraciją į demokratinių tautų bendruomenę ir tai, kad Lietuva vis labiau suartėtų su Europos Sąjunga; - didėjantį Šalių pozicijų suderinamumą tarptautiniais klausimais ir ypač tais, kurie gali turėti esminių pasekmių Šalims; - geresnį bendradarbiavimą srityse, kurias apima Europos Sąjungos Bendra Užsienio ir Saugumo Politika; - saugumą ir stabilumą Europoje. 5 straipsnis Politinis dialogas turi vykti daugiašaliu pagrindu ir pagal formas ir praktiką, įsteigtas su asocijuotomis Centrinės Europos šalimis. 6 straipsnis
Tarp ministrų dvišalis politinis dialogas turi vykti Asociatyvinėje Taryboje, kurios kompetencijoje yra bet kurie klausimai, kuriuos Šalys nori kelti.
Šalių sutarimu gali būti vykdomos kitos politinio dialogo procedūros, būtent: - kuomet reikalinga, susitikimai aukštų pareigūnų (politinių direktorių lygio), atstovaujančių Lietuvą, iš vienos pusės, ir Europos Sąjungos Prezidentūrą bei Komisiją, iš kitos; - galimybių, kurias teikia visi diplomatiniai kanalai tarp Šalių, tame tarpe atitinkami kontaktai trečiosiose šalyse, Jungtinėse Tautose, ESBO ir kituose tarptautiniuose forumuose, visapusiškas panaudojimas; - Lietuvos įtraukimas į šalių grupę, gaunančių reguliarią informaciją apie veiklą Bendros Užsienio ir Saugumo Politikos rėmuose taip pat pasikeitimas informacija, siekiant tikslų, apibrėžtų 4 straipsnyje; - bet kurios kitos priemonės, kurios konsoliduotų, plėtotų ir gilintų šį dialogą. 7 straipsnis Politinis dialogas tarp Europos Bendrijų bei jos Šalių Narių ir Lietuvos Respublikos parlamentų turi vykti asociacijos Parlamentinio Komiteto rėmuose (toliau vadinamo Parlamentiniu Komitetu). III SKYRIUS LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS 8 straipsnis
Bendrija ir Lietuva per pereinamąjį laikotarpį, trunkantį ne ilgiau kaip šešerius metus ir prasidedantį nuo 1995 m. sausio 1 dienos, kai įsigaliojo Laisvos prekybos ir su prekyba susijusiais dalykais sutartis, palaipsniui įkurs laisvos prekybos zoną, pagal šios Sutarties sąlygas ir remiantis (GATT) bei (WTO).
Prekių kombinuota nomenklatūra turi būti taikoma klasifikuojant prekes prekyboje tarp Šalių.
Bazinis kiekvieno produkto muito tarifas, kurio sumažinimas nustatomas šioje Sutartyje, yra faktiškai 1994 m. kovo 1 d. erga omnes galiojantis muito tarifas. Produktams, išvardintiems II ir III Skirsniuose, baziniai muitų tarifai turi būti mažiausi muitų tarifai iš tų, kurie nurodyti Prieduose II-V ir XII arba erga omnes taikomi 1995 m. sausio 1 d.
Jeigu po Laisvos prekybos ir su prekyba susijusių dalykų sutarties įsigaliojimo t.y. nuo 1995 m. sausio 1 dienos bet kuris muito tarifo sumažinimas taikomas erga omnes pagrindu ir ypač mažininant muitų tarifus dėl muitų tarifų sutarties, sudarytos GATT Urugvajaus Raunde, tuomet sumažinti muitų tarifai pakeis bazinius muitų tarifus, minimus 3 punkte, nuo tokių sumažinimų įsigaliojimo dienos.
Bendrija ir Lietuva pateiks viena kitai atitinkamus bazinius muitų tarifus. I SKIRSNIS Pramoninės prekės 9 straipsnis
Šio Skirsnio sąlygos bus taikomos prekėms, kilusioms Bendrijoje ir Lietuvoje ir išvardintoms kombinuotos nomenklatūros 25-97 Skyriuose, išskyrus prekes, nurodytas Priede I.
Sąlygos, išdėstytos nuo 10 iki 14 straipsnio imtinai, nėra taikomos prekėms, minimoms 16 straipsnyje.
Prekyba tarp Šalių prekėmis, kurias apima Sutartis, įkurianti Europos Atominės Energijos Bendriją, bus vykdoma remiantis minimos Sutarties sąlygomis. 10 straipsnis
Bendrijoje taikomi importo muito mokesčiai prekėms, kilusioms Lietuvoje yra panaikinti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Bendrijoje taikomi kiekybiniai importo apribojimai arba priemonės, turinčios lygiavertį poveikį prekėms, kilusioms Lietuvos yra panaikinti nuo 1995 m. sausio 1 dienos. 11 straipsnis
Lietuvoje taikomi importo muito mokesčiai prekėms, kilusioms iš Bendrijos, išskyrus išvardintas Prieduose II, III ir IV yra panaikinti nuo 1995 m. sausio 1 dienos.
Lietuvoje taikomi importo muito mokesčiai prekėms, kilusioms iš Bendrijos, kurios yra išvardintos Priede II, bus palaipsniui mažinami pagal tokį tvarkaraštį: - nuo 1996 m. sausio 1 dienos kiekvienas muito tarifas bus mažinamas iki 50% bazinio muito tarifo dydžio, - nuo 1997 m. sausio 1 dienos bus panaikinti likę muitai.
Lietuvoje taikomi importo muito mokesčiai prekėms, kilusioms iš Bendrijos, kurios yra išvardintos Priede III, bus palaipsniui mažinami pagal tokį tvarkaraštį: - nuo 1998 m. sausio 1 dienos kiekvienas muito tarifas bus sumažintas iki 50% bazinio muito tarifo dydžio, - nuo 2001 m. sausio 1 dienos bus panaikinti likę muitai.
Lietuvoje taikomi importo muito mokesčiai prekėms, kilusioms iš Bendrijos, kurios yra išvardintos Priede IV, bus panaikinti nuo 2001 m. sausio 1 dienos.
Lietuvoje taikomi importo kiekybiniai apribojimai ir priemonės, turinčios lygiavertį poveikį, prekėms, kilusioms iš Bendrijoje, yra panaikinti nuo 1995 m. sausio 1 dienos. 12 straipsnis Importo muito mokesčių panaikinimo sąlygos taip pat galios fiskalinio pobūdžio importo muito mokesčiams. 13 straipsnis Bendrija ir Lietuva tarpusavio prekyboje nuo 1995 m. sausio 1 dienos panaikins visus mokesčius, turinčius lygiavertį poveikį importo muito mokesčiams. 14 straipsnis
Bendrija ir Lietuva tarpusavio prekyboje nuo 1995 m. sausio 1 dienos palaipsniui panaikins eksporto muito mokesčius ir mokesčius, turinčius lygiavertį poveikį, išskyrus tuos, kurie taikomi Lietuvoje prekėms, išvardintoms Priede V ir kurie turi būti panaikinti vėliausiai 2001 m. sausio 1 dieną.
Nuo 1995 m. sausio 1 dienos Bendrija turi panaikinti eksporto kiekybinius apribojimus į Lietuvą ir bet kokias priemones, turinčias lygiavertį poveikį.
Nuo 1995 m. sausio 1 dienos Lietuva turi panaikinti eksporto kiekybinius apribojimus į Bendriją ir bet kokias priemones, turinčios lygiavertį poveikį. 15 straipsnis Kiekviena Šalis pareiškia, kad yra pasirengusi, jei tai leidžia jos bendra ekonominė padėtis ir padėtis atitinkamame ekonomikos sektoriuje, sumažinti muito mokesčius greičiau negu nurodyta 10 ir 11 straipsniuose. Asociatyvinė Taryba tuo tikslu gali pateikti rekomendacijas. 16 straipsnis
Iš Lietuvos kilusiems tekstilės gaminiams, kurie yra išvardinti šios Sutarties Priede VI, bus panaikinti importo į Bendriją muito mokesčiai pagal sąlygas, išdėstytas tame Priede. Šis Priedas gali būti peržiūrėtas Asociatyvinės Tarybos sprendimu, pagal tvarką, nustatytą 113 straipsnyje.
Protokole 1 išdėstytos sąlygos, taikomos tekstilės gaminiams, minimiems tame protokole. 17 straipsnis
Šio Skirsnio sąlygos nedraudžia Bendrijai palikti žemės ūkio komponentus muito mokesčiuose, taikomuose prekėms, kilusioms iš Lietuvos, kurios išvardintos Priede VII.
Šio Skirsnio sąlygos nedraudžia Lietuvai įvesti žemės ūkio komponentus muito mokesčiuose, taikomuose prekėms, kilusioms iš Bendrijos, kurios išvardintos Priede VIII. II SKIRSNIS Žemės ūkis 18 straipsnis
Šio Skirsnio sąlygos bus taikomos žemės ūkio produktams, kilusiems Bendrijoje ir Lietuvoje.
Sąvoka "žemės ūkio produktai" reiškia prekes, išvardintas kombinuotos nomenklatūros 1-24 Skyriuose ir prekes, išvardintas Priede I, išskyrus žuvies produktus, kaip apibrėžta Nutarime (EEB) Nr. 3759/
19 straipsnis Protokole 2 išdėstos prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, kurie yra išvardinti tame Protokole, sąlygos. 20 straipsnis
Nuo 1995 m. sausio 1 dienos nebus taikomi jokie kiekybiniai apribojimai žemės ūkio produktų, kilusių Lietuvoje, importui į Bendriją ir žemės ūkio produktų, kilusių Bendrijoje, importui į Lietuvą.
Bendrija ir Lietuva, remiantis harmoningumu ir ekvivalentiškumu, suteiks viena kitai nuolaidas, nurodytas Prieduose IX-XIII, pagal sąlygas, nurodytas tuose Prieduose.
Per periodą, trunkantį iki 1997 m. gruodžio 31 dienos, abiems Šalims susitarus, nuolaidos, minimos 2 punkte, gali būti peržiūrimos remiantis principais ir tvarka, nustatyta 4-ame punkte.
Atsižvelgiant į žemės ūkio produktų prekybos apimtis tarp Šalių, jų ypatingą jautrumą, Bendrijos bendras žemės ūkio politikos normas, Lietuvos žemės ūkio politikos normas, žemės ūkio reikšmę Lietuvos ekonomikai, Bendrija ir Lietuva, remdamosios nuoseklumo ir abipusiškumo principais, Asociacinė Taryba turi išnagrinėti kiekvieną produktą, kad ištirtų galimybę suteikti viena kitai tolimesnes nuolaidas. 21 straipsnis Neprieštaraujant kitoms šios Sutarties sąlygoms ir ypač 30 straipsnio sąlygoms, jeigu, esant ypatingam žemės ūkio rinkų jautrumui, importas produktų, kilusių vienoje iš Šalių, kuriems pagal 20 straipsnį yra suteikiamos nuolaidos, sukelia rimtus trukdymus kitos Šalies rinkai, abi Šalys nedelsiant konsultuosis, siekdamos rasti tinkamą sprendimą. Neradus tokio sprendimo, suinteresuota Šalis gali imtis būtinų apsaugos priemonių. III SKIRSNIS Žuvininkystė 22 straipsnis Šio Skirsnio sąlygos bus taikomos žuvies produktams, kilusiems iš Bendrijos ir iš Lietuvos, išvardintiems Nutarime (EEB) Nr. 3759/
23 straipsnis
Bendrija ir Lietuva, remiantis harmoningumu ir abipusiškumu, suteiks viena kitai nuolaidas, nurodytas Prieduose XIV ir XV, pagal sąlygas, nurodytas tuose Prieduose.
20

(4)straipsnio ir 21 straipsnio sąlygos turi būti taikomos mutatis mutandis žuvies produktams. IV SKIRSNIS Bendros sąlygos 24 straipsnis Šio Skyriaus sąlygos bus taikomos prekybai visomis prekėmis išskyrus išimtis, nurodytas Sutartyje ir išskyrus prekes, nurodytas Protokoluose 1 ir

25 straipsnis
Nuo 1995 m. sausio 1 dienos prekyboje tarp Bendrijos ir Lietuvos: - nebus įvesti jokie nauji importo ar eksporto muito mokesčiai ar rinkliavos, turinčios lygiavertį poveikį, ir nebus didinami taikomi muito mokesčiai, - nebus įvesti jokie nauji kiekybiniai importo ar eksporto apribojimai ar priemonės, turinčios lygiavertį poveikį, ir nebus sugriežtinti taikomi apribojimai.
Neprieštaraujant nuolaidoms, suteiktoms pagal 20 straipsnį, šio straipsnio 1 punkto sąlygos neapribos atitinkamų žemės ūkio politikų vykdymo Lietuvoje ir Bendrijoje ar kitų priemonių, atitinkančių šioms politikoms, taikymą. 26 straipsnis
Šalys susilaikys nuo bet kokios vidaus fiskalinio pobūdžio priemonės ar praktikos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuotų prekes, kilusių iš vienos Šalies, panašių prekių, kilusių iš kitos Šalies, atžvilgiu.
Už prekes, eksportuojamas į kitos Šalies teritoriją, negalima grąžinti sumos, didesnės už tiesiogiai ar netiesiogiai joms uždėtų vidaus mokesčių sumą. 27 straipsnis
Ši Sutartis netrukdys egzistuoti ir įkurti muitų sąjungas, laisvos prekybos zonas ar susitarimus pasienio prekybai, kol tai nekeičia prekybos sąlygų nustatytų šioje Sutartyje.
Šalys konsultuosis Asociatyvinėje Taryboje dėl susitarimų, įkuriančių tokias muitų sąjungas ar laisvos prekybos zonas, o esant prašymui ir kitais atvejais, susijusiais su jų prekybos politika su trečiomis šalimis. Ypač tuo atveju, jei trečia šalis įstoja į Bendriją, konsultacijos bus surengtos tam, kad būtų atsižvelgta į bendrus Bendrijos ir Lietuvos interesus, pareikštus šioje Sutartyje. 28 straipsnis Lietuva gali taikyti laikino pobūdžio išimtines priemones, neatitinkančias 11 straipsnio ir 25

(1)straipsnio nuostatų, padidinant muito mokesčius. Šios priemonės gali būti taikomos tik naujoms pramonės šakoms arba atitinkamiems pošakiams, kurie yra pertvarkomi arba išgyvena rimtus sunkumus, ypač ten, kur tokie sunkumai sukelia rimtas socialines problemas. Importo muito mokesčiai, taikomi Lietuvoje pagal šias priemones prekėms, kilusioms iš Bendrijos, negali viršyti 25% ad valorem ir šiuose muitų mokesčiuose turi išlikti lengvatinis elementas prekėms, kilusioms iš Bendrijos. Bendra importuojamų prekių, kurioms taikomos šios priemonės, vertė negali viršyti 15% bendros pramoninių prekių importo iš Bendrijos vertės, kaip nurodyta I Skirsnyje, remiantis statistiniais duomenimis paskutiniųjų metų, kurių šie duomenys yra. Šios priemonės turi būti taikomos ne daugiau kaip trejus metus, jeigu šio termino nepratęs Asociatyvinė Taryba. Šios priemonės nebus taikomos pasibaigus 2000 m. gruodžio 31 d. Tokios priemonės negali būti įvestos tam tikros prekės atžvilgiu, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo visų muito mokesčių, kiekybinių apribojimų, rinkliavų ar priemonių, turinčių lygiavertį poveikį, panaikinimo tos prekės atžvilgiu. Lietuva informuos Asociatyvinę Tarybą apie visas išimtines priemones, kurias ketina taikyti ir, Bendrijai paprašius, dar prieš šių priemonių įvedimą turi būti konsultuojamasi Asociatyvinėje Taryboje dėl pačių priemonių bei jų taikymo sričių. Taikydama tokias priemones, Lietuva turi pateikti Asociatyvinei Tarybai muito mokesčių, įvestų pagal šį straipsnį, panaikinimo grafiką. Šiame grafike turi būti pateiktas laipsniškas muitų mokesčių panaikinimas pagal vienodas metines normas, pradedant vėliausiai po dviejų metų nuo jų įvedimo dienos. Asociatyvinė Taryba gali sudaryti kitokį grafiką. 29 straipsnis Jei viena iš Šalių pastebi, kad prekybiniuose santykiuose su kita Šalimi pradeda įsivyrauti dempingas, kaip apibrėžta GATT VI straipsnyje, ji gali imtis atitinkamų priemonių prieš tokią praktiką remiantis Susitarimu, susijusiu su GATT VI straipsnio taikymu ir su tuo susijusiais vidaus įstatymais, pagal sąlygas ir tvarką, išdėstytą 33 straipsnyje. 30 straipsnis Jeigu kuri nors prekė importuojama tokiais dideliais kiekiais ar tokiomis sąlygomis, kad tai sukelia ar gresia sukelti: - rimtą žalą vietiniams panašių ar tiesiogiai konkuruojančių prekių gamintojams vienos iš Šalių teritorijoje, arba - rimtus trukdymus bet kurioje ūkio srityje arba sunkumus, kurie gresia sukelti rimtus kurio nors regiono ekonominės padėties pablogėjimus, tai Bendrija ar Lietuva, bet kuri iš suinteresuotų, gali imtis atitinkamų priemonių tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia numatyta šios Sutarties 33 straipsnyje. 31 straipsnis Jei vykdant 14 ir 25 straipsnius atsiranda: (

i)reeksportas į trečią šalį, kurios atžvilgiu eksportuojanti Šalis tam tikrai prekei taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muito mokesčius ar kitas priemones, turinčias lygiavertį poveikį, arba (
ii)prekių, kurios yra ypatingai svarbios eksportuojančiai Šaliai, rimtas stygius arba grėsmė tokiam stygiui susidaryti; ir kai anksčiau minėtos situacijos sukelia arba gali sukelti didelius sunkumus eksportuojančiai Šaliai, tai ta Šalis, remiantis šios Sutarties 33 straipsnio nuostatomis ir pagal jame nustatytą tvarką, gali imtis atitinkamų priemonių. Šios priemonės turi būti nediskriminacinio pobūdžio ir turi būti panaikintos, kai aplinkybės nebepateisina jų buvimo. 32 straipsnis Europos Sąjungos Šalys Narės (toliau vadinamos "Šalys Narės") ir Lietuva palaipsniui sureguliuos bet kokį komercinio pobūdžio valstybės monopolį taip, kad užtikrintų jog 1999 metų pabaigoje nebūtų jokio diskriminavimo tarp Bendrijos Narių ir Lietuvos piliečių prekių įsigijimo ir pardavimo sąlygose. Asociatyvinė Taryba bus informuojama apie priemones, priimtas šio tikslo įgyvendinimui. 33 straipsnis 1. Tuo atveju, jei Bendrijos arba Lietuvos tam tikrų produktų importas gali sukelti sunkumus paminėtus 30 straipsnyje, suinteresuotoji Šalis turi informuoti apie tai kitą Šalį remiantis administracine procedūra, kurios tikslas yra greitai teikti informaciją apie tendencijas tarpusavio prekyboje. 2. Atvejais, paminėtais 29, 30 ir 31 straipsniuose, prieš imantis atitinkamų priemonių arba tuo atveju, kai yra taikomas 3(
d)punktas, Bendrija arba Lietuva, priklausomai nuo to, kuri Šalis taiko tokias priemones, nedelsiant pateikia Asociatyvinei Tarybai visą informaciją, reikalingą priimti abiems Šalims priimtiną sprendimą. Renkantis priemones, pirmenybė turi būti suteikta toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdys Sutarčiai funkcionuoti. Apie priimtas apsaugos priemones turi būti nedelsiant pranešta Asociatyvinei Tarybai, kurioje bus nuolat konsultuojamasi dėl šių priemonių, ypač siekiant sudaryti grafiką jų panaikinimui, kai tai leis aplinkybės. 3. 2 punkto įgyvendinimui bus taikomos šios sąlygos: (
a)Dėl 30 straipsnio, sunkumai, kylantys dėl priežasčių paminėtų šiame straipsnyje, turi būti išnagrinėti Asociatyvinėje Taryboje, kuri gali priimti bet kokį sprendimą likviduoti tokius sunkumus. Jeigu Asociatyvinė Taryba arba eksportuojanti Šalis nepriėmė sprendimo, panaikinančio sunkumus arba joks kitas tinkamas sprendimas nebuvo priimtas per 30 dienų nuo kreipimosi dienos, importuojanti Šalis gali imtis atitinkamų priemonių išspręsti problemą. Šios priemonės neturi viršyti masto, kuris yra būtinas įveikti iškilusius sunkumus. (
b)Dėl 29 straipsnio, Asociatyvinė Taryba turi būti informuota apie dempingo atvejį tuoj po to, kai importuojanti Šalis pradėjo tyrimą. Tuo atveju, jeigu dempingas nebuvo sustabdytas arba joks kitas tinkamas sprendimas nebuvo priimtas per 30 dienų nuo kreipimosi į Asociatyvinę Tarybą, importuojanti Šalis gali imtis atitinkamų priemonių. (
c)Dėl 31 straipsnio, sunkumai, kylantys atvejais, paminėtais šiame straipsnyje, turi būti išnagrinėti Asociatyvinėje Taryboje. Asociatyvinė Taryba gali priimti bet kokį sprendimą, reikalingą sunkumams panaikinti. Jeigu toks sprendimas nebuvo priimtas per 30 dienų nuo kreipimosi į jį dienos, eksportuojanti Šalis gali imtis atitinkamų priemonių, kurios apribotų prekių, sukėlusių sunkumus, eksportą. (
d)Jei dėl išimtinių aplinkybių, reikalaujančių nedelsiant imtis veiksmų, nėra įmanoma prieš tai pateikti informaciją ar ją apsvarstyti, Bendrija arba Lietuva, priklausomai nuo to, kuri Šalis yra suinteresuota, 29, 30 ir 31 straipsniuose apibrėžtais atvejais, gali nedelsiant taikyti atsargumo priemones, būtiniausias tokioje situacijoje. 34 straipsnis Protokole 3 yra išdėstytos kilmės taisyklės, preferencinių muitų tarifų, numatytų šioje Sutartyje, taikymui, taip pat ir administracinio bendradarbiavimo metodai. 35 straipsnis Ši Sutartis netrukdys uždrausti ar apriboti importą, eksportą arba pervežimą tranzitu prekių, keliančių grėsmę visuomenės moralei, viešajai politikai ar visuomenės saugumui; žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnijos ar augalijos apsaugai; nacionalinių vertybių, turinčių meninę, istorinę ar archeologinę vertę, intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugai; taisyklėms dėl sidabro ir aukso. Tačiau tokie draudimai ar apribojimai neturi tapti savavališko diskriminavimo ar paslėpto apribojimo priemone prekyboje tarp Šalių. 36 straipsnis Protokole 4 išdėstytos ypatingos sąlygos, kurios bus taikomos prekyboje tarp Ispanijos ir Portugalijos, iš vienos pusės, ir Lietuvos, iš kitos pusės, ir, kurios galios iki 1995 m. gruodžio 31 d. V SKYRIUS DARBO JĖGOS JUDĖJIMAS, STEIGIMAS, PASLAUGŲ TEIKIMAS I SKIRSNIS Darbo jėgos judėjimas 37 straipsnis 1. Atsižvelgiant į kiekvienai iš Šalių Narių galiojančias sąlygas ir ypatumus: - dirbantieji, turintys Lietuvos pilietybę ir teisėtai dirbantys Šalies Narės teritorijoje, nebus dėl savo pilietybės diskriminuojami darbo sąlygų požiūriu, apmokant už darbą ar atleidžiant iš jo, palyginti su tos Šalies piliečiais, - asmens, teisėtai dirbančio Šalies Narės teritorijoje, išskyrus sezoninius darbininkus arba dirbančiuosius, atvykstančius pagal dvišalius susitarimus, aptartus 41 straipsnyje, jeigu tokiuose susitarimuose nėra nustatyta kitaip, sutuoktinis ir vaikai, teisėtai gyvenantys Šalyje Narėje, naudojasi tos Šalies Narės darbo rinka visą tokio asmens teisėto darbo Šalyje Narėje laikotarpį. 2. Atsižvelgdama į tai šaliai taikomas sąlygas ir ypatumus, Lietuva suteikia 1 punkte nurodytą statusą dirbantiesiems, kurie yra Šalies Narės piliečiai ir yra teisėtai įdarbinti jos teritorijoje, taip pat jų sutuoktiniams ir vaikams, teisėtai gyvenantiems jos teritorijoje. 38 straipsnis 1. Siekiant koordinuoti socialinės apsaugos sistemas Lietuvos pilietybę turintiems asmenims, teisėtai dirbantiems Šalies Narės teritorijoje, ir joje teisėtai gyvenantiems jų šeimos nariams ir, atsižvelgiant į kiekvienoje Šalyje Narėje galiojančias sąlygas bei ypatumus, - apskaičiuojant pensijas ir kasmetines senatvės išmokas, invalidumo, mirties bei medicininį aprūpinimą tokiems dirbantiesiems ir jų šeimų nariams, visi tokių dirbančiųjų draudimo, darbo arba gyvenimo periodai įvairiose Šalyse Narėse yra sumuojami; - bet kokios pensijos ar kasmetinės išmokos, išmokamos senatvės, mirties, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos arba jų sukelto invalidumo atveju, išskyrus išmokas, dėl kurių įmokos nebuvo daromos, yra laisvai pervedamos tokiu santykiu, kuris yra numatytas Šalies Narės, skolininkės, arba Šalių įstatymuose; - minėti dirbantieji gauna šeimos pašalpas savo šeimų nariams kaip nurodyta ankščiau. 2. Lietuva dirbantiesiems, Šalies Narės piliečiams, teisėtai dirbantiems Lietuvos teritorijoje, ir jų šeimos nariams, teisėtai joje gyvenantiems, suteikia tokį statusą, koks nurodytas antrame ir trečiame 1 punkto papunkčiuose. 39 straipsnis 1. Asociacijos Taryba nutaria priimti atitinkamus sprendimus, kuriais įgyvendinami 38 straipsnyje išvardinti tikslai. 2. Asociacijos Taryba nusprendžia priimti detalias administracinio bendradarbiavimo taisykles, kurios suteikia būtinas vadovavimo ir kontrolės garantijas, taikant 1 punkte nurodytas nuostatas. 40 straipsnis 1. Asociacijos Tarybos nuostatos, patvirtintos pagal 39 straipsnį, neturi poveikio teisėms ar įsipareigojimams, kylantiems iš dvišalių Lietuvos ir Šalių Narių susitarimų, ten, kur šie susitarimai suteikia palankesnį statusą Lietuvos ar Šalių Narių piliečiams. 41 straipsnis 1. Atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją Šalyje Narėje, jos įstatymus bei į galiojančias tos Šalies Narės taisykles, kurios reguliuoja darbo jėgos judėjimą, - egzistuojančios Lietuvos dirbančiųjų įsidarbinimo Šalyje Narėje sąlygos, nustatytos dvišaliais Lietuvos ir Šalių Narių susitarimais, turi būti išsaugotos ir, jeigu įmanoma, pagerintos; - kitos Šalys Narės teigiamai vertina galimybę sudaryti panašius susitarimus. 2. Asociacijos Taryba tiria galimybę suteikti kitas sąlygas, tokias kaip profesinis mokymas, pagal Šalyse Narėse galiojančias taisykles ir tvarką bei atsižvelgiant į darbo rinkos situaciją Šalyse Narėse ir Bendrijoje. 42 straipsnis Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui arba anksčiau, jei Lietuvos socialinės ir ekonominės sąlygos didžiąja dalimi atitinka Šalių Narių sąlygas ir jeigu tai daryti leis užimtumo situacija Bendrijoje, Asociacijos Taryba nagrinės būdus, kaip toliau pagerinti darbo jėgos judėjimą. Šiuo tikslu Asociacijos Taryba pateikia rekomendacijas. 43 straipsnis Siekdama palengvinti darbo išteklių reorganizavimą remiantis Lietuvos ekonomikos struktūros pasikeitimais, Bendrija teikia techninę pagalbą, kad būtų kuriama derama socialinės apsaugos sistema Lietuvoje, kaip nurodyta šios Sutarties 93 straipsnyje. II SKIRSNIS Steigimas 44 straipsnis 1. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento Bendrija ir jos Šalys Narės, išskyrus sektorius, išvardintus Priede XVI, suteikia: (
i)ne mažiau palankų statusą steigti Lietuvos bendroves negu tas, kurį Šalys Narės suteikia savo pačių bendrovėms arba bet kurios trečios šalies bendrovei, tokiu būdu, kuris yra palankesnis; (
ii)Lietuvos bendrovių filialų ir padalinių, įsteigtų jų teritorijoje, veiklai - ne mažiau palankų statusą negu tas, kurį Šalys Narės suteikia savo pačių bendrovėms ir padaliniams arba bet kurios trečios šalies bendrovės filialams ir padaliniams, įsteigtiems jų teritorijoje, tokiu būdu, kuris yra palankesnis. 2. Lietuva palengvina Bendrijos bendrovėms ir piliečiams sąlygas steigti jų veiklą savo teritorijoje. Tam tikslui ji, išskyrus sektorius, nurodytus Priede XVIIa: (
i)nuo Sutarties įsigaliojimo momento Bendrijos bendrovių steigimui suteikia ne mažiau palankų statusą negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba bet kurios trečios šalies bendrovėms, tokiu būdu, kuris yra palankesnis, išskyrus Priede XVIIb nurodytus sektorius, kuriuose statusas, prilygstantis nacionalinėms bendrovėms, bus suteiktas vėliausiai iki 3 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos; (
ii)nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento Lietuvoje įsteigtų Bendrijos bendrovių padalinių ir filialų veiklai suteikia ne mažiau palankų statusą negu tas, kuris taikomas jos pačios bendrovėms arba bet kurios trečios šalies bendrovės filialams ir padaliniams Lietuvoje, tokiu būdu, kuris yra palankesnis. 3. Pereinamuoju laikotarpiu, nurodytu 2(
i)punkte, Lietuva netaiko jokių diskriminavimo priemonių arba veiksmų Bendrijos kompanijų ir piliečių įsisteigimo bei veiklos jos teritorijoje atžvilgiu, palyginti su jos pačios bendrovėmis ir piliečiais. 4. Šio straipsnio 2 punkto ribose Asociacijos Taryba nuolat tiria galimybę sparčiau suteikti tokį pat statusą, kokį turi nacionalinės bendrovės, sektoriuose, nurodytuose Priede XVIIb ir įtraukti sritis bei dalykus, išvardintus Priede XVIIa. Šių Priedų pataisos gali būti daromos Asociacijos Tarybai nusprendus. Baigiantis 3 straipsnyje nustatytam pereinamajam laikotarpiui, Asociacijos Taryba Lietuvos prašymu ir iškilus būtinybei gali išimties tvarka nutarti laikinai pratęsti išimčių taikymą tam tikroms sritims ar dalykams, išvardintiems Priede XVIIb. 5. 1 ir 2 punktuose nurodytas piliečių įsisteigimo ir veiklos statusas galioja, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, numatytam 3 straipsnyje. 6. Neprieštaraujant 44

(2)straipsnio nuostatoms, Lietuvoje esantys Bendrijos bendrovių filialai ir padaliniai nuo šios Sutarties įsigaliojimo momento turi teisę įsigyti, naudoti, nuomoti bei parduoti nekilnojamąjį turtą, o gamtinius išteklius, žemės ūkio paskirties žemę ir miškus - nuomoti, kai tai yra tiesiogiai būtina vykdyti ūkinę veiklą, kuriai jie yra įsteigti. Pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigoje Lietuva suteikia šias teises Bendrijos piliečiams, įsisteigusiems Lietuvoje. 45 straipsnis 1. 44 straipsnio nuostatos netaikomos oro transporto, vidaus vandenų ir jūrų kabotažinio transporto paslaugoms. 2. Asociacijos Taryba gali rengti rekomendacijas gerinti 1 punkte nurodytų sričių steigimą ir eksploatavimą. 46 straipsnis Siekiant šios Sutarties tikslų:

a)"Bendrijos bendrovė" arba "Lietuvos bendrovė" reiškia bendrovę, įkurtą pagal Šalies Narės arba atitinkamai pagal Lietuvos įstatymus ir turinčią savo registruotą įstaigą, centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą Bendrijos arba atitinkamai Lietuvos teritorijoje. Tačiau, jeigu pagal Šalies Narės arba Lietuvos įstatymus įkurta bendrovė Bendrijos arba atitinkamai Lietuvos teritorijoje turi tik savo registruotą įstaigą, bendrovė laikoma Bendrijos arba atitinkamai Lietuvos bendrove, jei jos veikla turi realų ir pastovų ryšį su vienos iš Šalių Narių arba atitinkamai su Lietuvos ekonomika.
b)Bendrovės "filialas" reiškia bendrovę, kurią efektyviai kontroliuoja pirmoji bendrovė.
c)Bendrovės "padalinys" reiškia verslo vietą, neturinčią juridinio asmens statuso, tačiau turinčią pastovų pobūdį kaip ir motininės struktūros atšaka, valdymo struktūrą ir esančią materialiai aprūpintą tam, kad galėtų derėtis dėl verslo su trečiąja šalimi, kad pastaroji, nors ir žinodama, jog, reikalui esant, bus teisiškai susirišta su motinine struktūra, kurios būstinė yra užsienyje, neturi derėtis tiesiogiai su tokia motinine struktūra, bet gali tvarkyti verslo reikalus su verslo vietoje esančia motininės struktūros atšaka.
d)"Steigimas" reiškia: (
i)piliečių atveju, teisę užsiimti ūkine veikla, patiems įsidarbinant bei įkuriant įmones, ypač bendroves, kurias jie faktiškai kontroliuoja. Piliečių įsidarbinimas bei jų verslo įmonės sukūrimas nereiškia darbo paieškų ar įsidarbinimo kitos Šalies darbo rinkoje ir nesuteikia teisės patekti į kitos Šalies darbo rinką. Šio skirsnio nuostatos netaikomos tiems, kurie nėra išimtinai patys įsidarbinę; (
ii)Bendrijos ir Lietuvos bendrovių atveju, teisę užsiimti ūkine veikla, steigiant filialus ir padalinius atitinkamai Lietuvoje arba Bendrijoje.
e)"Veikla" reiškia ūkinės veiklos vykdymą.
f)"Ūkinė veikla" iš principo apima pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio bei amatininkų veiklą.
g)"Bendrijos pilietis" ir "Lietuvos pilietis" atitinkamai reiškia fizinį asmenį, kuris yra vienos iš Šalių Narių arba Lietuvos pilietis.
h)Tarptautinio jūrų transporto atveju, įskaitant intermodalinius veiksmus, apimančius ir jūrų atšaką (sea leg), Šalių Narių arba Lietuvos piliečiai, įsisteigę atitinkamai už Bendrijos arba už Lietuvos ribų, bei už Bendrijos arba Lietuvos ribų įsteigtos laivininkystės bendrovės, kurias kontroliuoja atitinkamai Šalių Narių ar Lietuvos piliečiai, taip pat patenka į II ir III Skirsnių nuostatų veikimo sferą, jei jų laivai yra įregistruoti atitinkamai toje Šalyje Narėje ar Lietuvoje, pagal jų atitinkamus įstatymus. 47 straipsnis 1. Pagal 44 straipsnio nuostatas, išskyrus finansines paslaugas, nurodytas Priede XVIII, kiekviena Šalis gali reguliuoti bendrovių ir piliečių įsisteigimą ir veiklą jos teritorijoje tiek, kiek šis reglamentavimas nediskriminuoja kitos Šalies bendrovių ir piliečių, palyginti su savomis bendrovėmis ir piliečiais. 2. Finansinių paslaugų atžvilgiu, nepaisant kitų šios Sutarties nuostatų, Šaliai netrukdoma imtis atsargumo priemonių, tarp jų ir investitorių, indėlių, poliso turėtojų ar asmenų, turinčių fiducinį santykį su finansinių paslaugų tiekėjais, apsaugos arba užtikrinant finansinės sistemos vientisumą ir stabilumą. 3. Niekas šioje Sutartyje nereikalauja iš Šalies atskleisti informaciją apie individualių klientų reikalus ir sąskaitas ar bet kokią konfidencialią ar su privačia nuosavybe susijusią informaciją, esančią valstybinių subjektų žinioje. 48 straipsnis 1. 44 ir 47 straipsnio nuostatos netrukdo Šaliai taikyti konkrečių kitos Šalies bendrovių padalinių, neinkorporuotų pirmosios Šalies teritorijoje, įsikūrimo ir veikimo jos teritorijoje taisyklių, kurios remiasi teisiniais arba techniniais tokių padalinių skirtumais, palyginti su įmonių padaliniais, inkorporuotais jos teritorijoje, arba, finansinių paslaugų atžvilgiu, atsargumo sumetimais. 2. Statuso skirtumas negali būti didesnis, negu tai griežtai būtina dėl tokių teisinių arba techninių skirtumų arba, finansinių paslaugų atžvilgiu, atsargumo sumetimais. 49 straipsnis 1. "Bendrijos bendrovė" arba "Lietuvos bendrovė", įkurta atitinkamai Lietuvos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę pagal įkūrimo šalyje galiojančius įstatymus įdarbinti arba leisti įdarbinti vienam iš savo filialų ar padalinių atitinkamai Lietuvos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai Bendrijos Šalių Narių ir Lietuvos piliečiai, su sąlyga, kad tokie darbuotojai yra pagrindinis personalas, kaip nustatyta šio straipsnio 2 punkte, ir kad juos įdarbino išimtinai šios kompanijos, filialai ir padaliniai. Tokių darbuotojų gyvenamoji vieta ir darbo leidimai galioja tik tokio įdarbinimo laikotarpiui. 2. Pagrindinis anksčiau minėtų įmonių, čia vadinamų "organizacijomis", personalas yra "korporacijos viduje pervedamieji asmenys", kaip nustatyta šio punkto (
c)papunktyje toliau nurodytose kategorijose, su sąlyga, kad organizacija yra juridinis asmuo, ir kad šie asmenys yra joje įdarbinti arba yra jos partneriai (kiti, negu daugumą turintys akcininkai) mažiausiai metus iki prasidedant tokiam judėjimui:
a)Asmenys, kurie organizacijoje užima vyresniąsias pareigas, visų pirma tiesiogiai vadovaujantys organizacijos valdymui ir kuriems bendrąją veiklos kryptį nurodo arba kurių priežiūrą vykdo pirmiausia direktorių valdyba arba bendrovės akcininkai ar jų atitikmuo, įskaitant: - vadovavimą organizacijai arba organizacijos departamentui ar padaliniui; - kitų kontroliuojančių, profesinių ar vadovaujančių darbuotojų darbo priežiūrą ir kontrolę; - turinčius įgaliojimus asmeniškai įdarbinti, atleisti arba rekomenduoti įdarbinti, atleisti ar vykdyti kitus su personalu susijusius veiksmus.
b)Asmenys, dirbantys organizacijoje ir disponuojantys ypatingomis žiniomis, turinčiomis esminę svarbą organizacijos veiklai, tyrimo įrenginiams, veiklos metodams arba vadovavimui. Tokių žinių įvertinimas gali, šalia tai organizacijai specifinių žinių, atspindėti aukšto lygio kvalifikaciją, susijusią su darbo rūšimi arba veikla, reikalaujančia specialių techninių žinių, įskaitant narystę pripažintoje profesijoje.
c)"korporacijos viduje pervedamas asmuo" - tai fizinis asmuo, dirbantis Šalies teritorijoje esančioje organizacijoje ir laikinai perkeltas vykdyti ūkinę veiklą kitos Šalies teritorijoje; tokia organizacija privalo turėti pagrindinę savo veiklos vietą Šalies teritorijoje, o pervedimas turi vykti į tos organizacijos įmonę (padalinį, filialą), faktiškai užsiimančią panašia ūkine veikla kitos Šalies teritorijoje. 3. Lietuvos ir atitinkamai Bendrijos piliečiams įvažiuoti bei laikinai būti Lietuvos ir atitinkamai Bendrijos teritorijoje yra leidžiama, kai tokie bendrovių atstovai yra asmenys, užimantys bendrovėje aukštesniąsias pareigas, kaip nurodyta 2(
a)punkte, ir atsakingi už Lietuvos bendrovės filialo ar padalinio Bendrijoje arba Bendrijos bendrovės filialo ar padalinio Lietuvoje įkūrimą atitinkamai Bendrijos Šalyje Narėje ar Lietuvoje, kai: - tie atstovai nevykdo tiesioginių prekybos ar tiekimo paslaugų, ir - pagrindinė bendrovės veiklos vieta yra atitinkamai ne Bendrijoje arba Lietuvoje, ir ji neturi jokio kito atstovo, įstaigos, padalinio ar filialo atitinkamai Bendrijos Šalyje Narėje ar Lietuvoje. 5O straipsnis Tam, kad Bendrijos piliečiams ir Lietuvos piliečiams būtų lengviau pradėti ir vykdyti sureguliuotą profesinę veiklą atitinkamai Lietuvoje ir Bendrijoje, Asociacijos Taryba išnagrinėja, kokie veiksmai yra reikalingi, siekiant užtikrinti, kad profesinė kvalifikacija būtų abipusiai pripažįstama, ir šiam tikslui gali imtis visų būtinų priemonių. 51 straipsnis Pereinamuoju laikotarpiu, nurodytu 3 straipsnyje, Lietuva gali imtis priemonių, deroguojančių šio Skirsnio nuostatas dėl Bendrijos bendrovių ir piliečių įsisteigimo, jei tam tikros pramonės šakos: - yra restruktūrizuojamos, arba - susiduria su rimtais sunkumais, ypač jei tokie sunkumai sukelia Lietuvoje rimtas socialines problemas, arba - gali prarasti visą arba didžiąją dalį rinkos, kurią Lietuvos bendrovės ar piliečiai turi šiame Lietuvos pramonės sektoriuje arba šakoje, arba - yra naujai atsirandančios pramonės šakos Lietuvoje. Tokios priemonės: - nustoja galioti vėliausiai pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigoje, ir - turi būti pagrįstos ir būtinos situacijai pagerinti, ir - galioja tiktai toms Lietuvos organizacijoms, kurios susikūrė tokioms priemonėms įsigaliojus, ir nediskriminuoja Bendrijos bendrovių ir piliečių, jau veikusių Lietuvoje šių priemonių sukūrimo laikotarpiu, veiklos, palyginti su Lietuvos bendrovėmis ir piliečiais. Sukurdama ir taikydama tokias priemones, Lietuva suteikia, kur tai įmanoma, Bendrijos bendrovėms ir piliečiams palankesnį statusą, ir jokiu būdu ne mažiau palankų, negu tas, kurį turi bet kurios trečios šalies bendrovės ir piliečiai. Prieš imdamasi tokių priemonių, Lietuva konsultuojasi su Asociacijos Taryba ir jų imasi tik praėjus vienam mėnesiui nuo to momento, kai Asociacijos Taryba buvo informuota apie konkrečias Lietuvos priimamas priemones, išskyrus tuos atvejus, kada nepataisomos žalos pavojus reikalauja imtis skubių priemonių. Šiuo pastaruoju atveju Lietuva konsultuojasi su Asociacijos Taryba iškart po tokių priemonių priėmimo. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatytam 3 straipsnyje, Lietuva gali imtis tokių priemonių, tiktai gavusi Asociacijos Tarybos sutikimą ir pagal pastarosios nustatytas sąlygas. III SKIRSNIS Paslaugų teikimas 52 straipsnis 1. Pagal šias nuostatas Šalys įsipareigoja imtis būtinų priemonių skatinti palaipsniui augančias paslaugas, kurias teikia Bendrijos ir Lietuvos bendrovės arba piliečiai, įsisteigę Šalyje, kitoje nei asmenys, kuriems tos paslaugos skirtos. 2. Įgyvendinant 1 punkte minimą liberalizavimo procesą ir laikantis 56 straipsnio nuostatų, Šalys leidžia laikinai judėti fiziniams asmenims, teikiantiems paslaugą, arba asmenims, kuriuos paslaugos teikėjas įdarbina kaip pagrindinį personalą, kaip nurodyta 49

(2)straipsnyje, įskaitant fizinius asmenis, atstovaujančius Bendrijos ar Lietuvos bendrovei ar piliečiams, kurie turi laikinai atvykti į Šalį derėtis dėl paslaugų pardavimo ar sudaryti sutartį dėl paslaugų pardavimo tam paslaugų teikėjui, su sąlyga, kad tie atstovai tiesiogiai neparduoda paslaugų visuomenei ir patys jų neteikia. 3. Vėliausiai po aštuonerių metų nuo šios Sutarties įsigaliojimo, Asociacijos Taryba imasi priemonių, reikalingų progresyviai įgyvendinti 1 punkto nuostatas. Bus atsižvelgiama į Šalių pažangą, suderinant jų įstatymų bazes. 53 straipsnis 1. Šalys nesiima jokių priemonių ar veiksmų, kurie žymiai apribotų sąlygas paslaugų, kurias teikia Bendrijos ir Lietuvos piliečiai ar bendrovės, įsisteigusios Šalyje, kitoje nei asmenys, kuriems tos paslaugos skirtos, palyginti su padėtimi, esančia prieš Sutarties įsigaliojimo dieną. 2. Jei viena Šalis mano, kad po Sutarties pasirašymo kita Šalis ėmėsi priemonių, kurios žymiai labiau apriboja paslaugų teikimą, palyginti su padėtimi, buvusia Sutarties pasirašymo dieną, tai pirmoji Šalis gali kreiptis į kitą Šalį ir prašyti surengti konsultacijas. 54 straipsnis 1. Tarptautinio jūrų transporto atžvilgiu Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti nevaržomo ir komerciniais pagrindais paremto dalyvavimo rinkoje bei judėjimo principą.

a)Ankščiau minėta sąlyga neprieštarauja teisėms ir įsipareigojimams, kuriuos nustato Jungtinių Tautų Laivų Konferencijos Kodeksas, tiek, kiek šis Kodeksas taikytinas vienai ar kitai šios sutarties Šaliai. Konferencijoje nenumatytos linijos gali laisvai konkuruoti su konferencijos nustatytomis linijomis, su sąlyga, kad tai vyksta sąžiningos konkurencijos ir komerciniais pagrindais.
b)Šalys patvirtina savo pasiryžimą užtikrinti laisvos konkurencijos sąlygas kaip būtiną elementą prekiauti sausais, skystais ir biriais kroviniais. 2. Taikant 1 punkte nustatytus principus, Šalys:
a)šiai Sutarčiai įsigaliojus, netaiko jokių krovinių pasidalijimo nuostatų, sutartų dvišalėse bet kurios Bendrijos Šalies Narės ir buvusios Tarybų Sąjungos sutartyse;
b)į būsimas dvišales sutartis su trečiosiomis šalimis neįtraukia krovinio pasidalijimo straipsnių, išskyrus tuos išskirtinius atvejus, kai šios Sutarties vienos ar kitos Šalies laivininkystės bendrovės antraip netektų efektyvios galimybės prekybai į atitinkamą trečią šalį ir iš jos;
c)uždraudžia krovinio pasidalijimo susitarimus būsimose dvišalėse sutartyse dėl sausų ir pilstomų krovinių prekybos;
d)šiai Sutarčiai įsigaliojus, panaikina visas vienašales priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, kurios gali turėti varžantį ar diskriminuojantį poveikį laisvam paslaugų teikimui tarptautiniame jūrų transporte. Kiekviena Šalis suteikia, inter alia, kitos Šalies piliečių ar bendrovių eksploatuojamiems laivams ne mažiau palankų statusą negu tas, kurį turi jos pačios laivai, naudojantis tarptautiniais prekybos uostais, uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis jūrų paslaugomis uostuose, taip pat taikant mokesčius ir rinkliavas, muitinių procedūras ir skiriant krantines bei priemones pakrovimui ir iškrovimui. 3. Jūrų transporto paslaugas teikiantys Bendrijos piliečiai ir bendrovės gali laisvai teikti tarptautines jūrų-upių paslaugas Lietuvos vidaus vandenyse ir atvirkščiai. 4. Siekiant užtikrinti prekių tranzitą per abiejų Šalių teritoriją, Šalys įsipareigoja kaip galima skubiau ir iki 1999 m. pabaigos sudaryti sutartį dėl intermodalinio transporto tranzito per abiejų Šalių teritoriją. 5. Siekiant užtikrinti koordinuotą transporto tarp Šalių plėtrą ir liberalizavimą, atitinkantį abipuses komercines reikmes, įsigaliojus šiai Sutarčiai, Šalys aptars ir, kur tai reikalinga, sudarys konkrečias transporto sutartis dėl bendro naudojimosi rinka ir pervežimo paslaugų keliais, geležinkeliais, vidaus vandenimis ir, jei reikia, oro transportu teikimo sąlygų. 6. Prieš sudarant 5 punkte nurodytas sutartis, Šalys negali imtis jokių priemonių ar veiksmų, kurie būtų labiau varžantys ar diskriminuojantys, palyginti su padėtimi, galiojusia dieną prieš Sutarties įsigaliojimo datą. 7. Pereinamuoju laikotarpiu Lietuva progresyviai pritaiko savo įstatymus, įskaitant administracines, technines ir kitas taisykles, prie Bendrijos įstatymų, tuo metu galiojančių kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir oro transportui, tiek, kiek tai atitinka liberalizavimo tikslus, palengvina abipusį priėjimą prie Šalių rinkų ir keleivių bei krovinių pervežimą. 8. Siekiant abipusės pažangos įgyvendinant šiame skirsnyje nurodytus tikslus, Asociacijos Taryba ištiria galimybes sudaryti sąlygas, būtinas išplėsti kelių, geležinkelių, vidaus vandenų ir oro transporto paslaugų teikimo laisvę. IV SKIRSNIS Bendrosios nuostatos 55 straipsnis 1. Šio Skyriaus nuostatų galiojimas gali būti ribojamas viešosios politikos, visuomenės saugumo ar žmonių sveikatos sumetimais. 2. Jos netaikomos veiklai, kuri bet kurios Šalies teritorijoje, kad ir nereguliariai, yra susijusi su oficialios valdžios vykdymu. 56 straipsnis Siekiant šio Skyriaus tikslų jokia iš šioje Sutartyje išdėstytų nuostatų negali trukdyti Šalims taikyti savo įstatymus ir taisykles, reglamentuojančias fizinių asmenų įvažiavimą, buvimą, darbą, darbo sąlygas ar įsikūrimą ir paslaugų teikimą, su sąlyga, kad jų laikydamosios, Šalys netaiko jų taip, kad jų galiojimas anuliuoja arba sumažina privalumus, kuriuos bet kuri iš Šalių turi pagal konkrečias šios Sutarties nuostatas. 57 straipsnis Šio skirsnio II, III ir IV skyrių nuostatos taip pat galioja bendrovėms, kurias kontroliuoja ir išimtinai valdo Lietuvos kompanijos arba piliečiai ir bendrai Bendrijos kompanijos arba piliečiai. 58 straipsnis 1. Didžiausio palankumo statusas, suteikiamas pagal šio Skirsnio nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys teikia arba suteiks ateityje, remdamosios dvigubo apmokestinimo išvengimo arba kitais susitarimais mokesčių srityje. 2. Niekas šiame Skirsnyje negali būti aiškinama taip, kad būtų trukdoma Šalims imtis ar įgyvendinti bet kokias priemones, turinčias tikslą užkirsti kelią mokesčių vengimui arba nemokėjimui, remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo ir kitų susitarimų dėl mokesčių nuostatomis arba vietiniais biudžeto įstatymais. 3. Niekas šiame Skirsnyje negali būti aiškinama taip, kad užkirstų kelią Šalims Narėms arba Lietuvai, taikant atitinkamas biudžeto įstatymų nuostatas, išskirti mokesčių mokėtojus, esančius nelygiavertėje padėtyje, ypač dėl jų gyvenamosios vietos. 59 straipsnis Šalys palaipsniui įgyvendina šio Skirsnio nuostatas. Formuluodama rekomendacijas šiam tikslui pasiekti, Asociacijos Taryba atsižvelgia į atitinkamus Šalių įsipareigojimus, kylančius iš Visuotinio susitarimo dėl prekybos ir paslaugų (GATS) ir ypač iš jo V straipsnio. 60 straipsnis Šios Sutarties sąlygos netrukdo kiekvienai iš Šalių imtis bet kurių priemonių, reikalingų, siekiant užkirsti kelią galimybei apeiti jos priemones dėl trečiųjų šalių naudojimosi jos rinka, remiantis šios Sutarties nuostatomis. V SKYRIUS MOKĖJIMAI, KAPITALAS, KONKURENCIJA IR KITOS EKONOMINĖS NUOSTATOS, ĮSTATYMŲ SUDERINIMAS I SKIRSNIS Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas 61 straipsnis Šalys įsipareigoja atlikti laisvai konvertuojama valiuta visus einamosios mokėjimų balanso sąskaitos mokėjimus, tiek, kiek operacijos, už kurias yra mokama, yra susijusios su pagal šią Sutartį liberalizuotu prekių, paslaugų ir asmenų judėjimu tarp Šalių. 62 straipsnis 1. Dėl operacijų, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo sąskaita, šiai Sutarčiai įsigaliojus, Šalys Narės ir atitinkamai Lietuva užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis į įmones, kurios yra įsteigtos pagal priimančios šalies įstatymus, ir investicijomis, kurios atliekamos pagal IV Skyriaus II Skirsnio sąlygas, taip pat su šių investicijų likvidavimu bei repatrijavimu ir bet kokiu iš to gautu pelnu. Investicijų, susijusių su Bendrijos piliečių, kurie patys įsidarbina, įsisteigimu Lietuvoje pagal IV Skyriaus II Skirsnį, likvidavimas ir repatrijavimas yra liberalizuojamas nuo šios Sutarties įsigaliojimo datos. Nepaisant ankščiau išdėstytų nuostatų, visiškai laisvas kapitalo judėjimas visų šių investicijų atžvilgiu bus užtikrintas pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigoje. 2. Dėl mokėjimų balanso kapitalo sąskaitos operacijų, įsigaliojus šiai Sutarčiai, Šalys Narės ir atitinkamai Lietuva užtikrins laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su vertybinių popierų paketo investicijomis. Tai taip pat taikoma laisvam kapitalo judėjimui, susijusiam su komercinių operacijų kreditais ar su paslaugų teikimu, kada dalyvauja vienos iš Šalių rezidentas, bei finansinėms paskoloms. 3. Neprieštaraujant 1 punktui, Šalys Narės, įsigaliojus šiai Sutarčiai, ir Lietuva nuo pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigos neapriboja kapitalo judėjimo ir su juo susijusių einamųjų mokėjimų tarp Bendrijos ir Lietuvos rezidentų ir nesukuria naujų suvaržymų jau egzistuojantiems susitarimams. 4. 1 ir 2 punktų nuostatos netrukdo Lietuvai taikyti apribojimus Lietuvos piliečių ir bendrovių investicijoms į užsienį. Tačiau tai neturi įtakos likviduojant ir repatrijuojant investicijas Lietuvoje bei iš to kylančiam pelnui. Praėjus penkeriems metams po šios Sutarties įsigaliojimo, Šalys sutinka konsultuotis, kad būtų išsaugoti tokie apribojimai, atsižvelgdamos į visus galiojančius monetarinius, biudžetinius ir finansinius aspektus. 5. Skatindamos šios Sutarties tikslų įgyvendinimą, Šalys viena su kita konsultuojasi, siekdamos palengvinti kapitalo judėjimą tarp Bendrijos ir Lietuvos. 63 straipsnis 1. Pereinamuoju laikotarpiu, nurodytu 3 straipsnyje, Šalys įgyvendina priemones, įgalinančias sukurti būtinas sąlygas toliau palaipsniui pritaikyti Bendrijos laisvo kapitalo judėjimo taisykles. 2. Pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigoje Asociacijos Taryba nagrinėja būdus, įgalinančius visiškai taikyti Bendrijos kapitalo judėjimo taisykles. II SKYRIUS Konkurencija ir kitos ekoniminės nuostatos 64 straipsnis 1. Toliau išvardinti veiksmai yra nesuderinami su tinkamu šios Sutarties funkcionavimu tiek, kiek jie gali turėti įtakos prekybai tarp Bendrijos ir Lietuvos: (
i)visi susitarimai tarp įmonių, įmonių asociacijų sprendimai bei bendra įmonių veikla, kurios tikslas arba rezultatas yra konkurencijos stabdymas, varžymas arba iškraipymas; (
ii)vienos arba daugiau įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi visoje Bendrijos ar Lietuvos teritorijoje ar didesnėje jos dalyje; (iii) bet kokia tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai palankumą išreiškianti valstybinė pagalba, kuri iškreipia arba grasina iškreipti konkurenciją. 2. Bet kokia veikla, prieštaraujanti šiam straipsniui, yra vertinama remiantis kriterijais, kurie kyla taikant Sutarties, įkuriančios Europos Bendriją, 85, 86 ir 92 straipsnių normas, o produktai, kurie patenka į Sutarties, įkuriančios Europos anglies ir plieno bendriją (ECSC), galiojimo sferą, - remiantis atitinkamomis ECSC Sutarties taisyklėmis ir su ja susijusiais normatyviniais aktais. 3. Asociacijos Taryba iki 1997 m. gruodžio 31 d. nusprendžia priimti taisykles, kurios reikalingos įgyvendinti 1 ir 2 punktus. Laikotarpiu, kol šios taisyklės bus priimtos, Sutarties nuostatos dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių interpretavimo ir taikymo yra taikomos kaip taisyklės, pagal kurias įgyvendinami 1 punkto (iii) papunktis ir atitinkamos 2 punkto dalys. 4. (
a)1 punkto (iii) papunkčio taikymo tikslais Šalys pripažįsta, kad iki 1999 m. gruožio 31 d. bet kokia Lietuvos suteikta valstybinė pagalba bus vertinama atsižvelgiant į tai, kad Lietuva bus laikoma teritorija, identiška Bendrijos teritorijoms, aprašytoms Sutarties, įkuriančios Europos Bendriją 92

(3)(

a)straipsnyje. Asociacijos Taryba, atsižvelgdama į Lietuvos ekonomikos būklę, spręs, ar šis laikotarpis turi būti pratęstas dar penkeriems metams. (
b)Kiekviena Šalis garantuos transparentiškumą valstybinės pagalbos teikimo srityje, inter alia kasmet atsiskaitydama kitai Šaliai apie bendrą pagalbos kiekį ir paskirstymą ir, gavusi atitinkamą prašymą, suteikdama informaciją apie pagalbos schemas. Vienai iš Šalių pareikalavus, kita Šalis suteiks informaciją apie konkrečius valstybinės pagalbos atvejus. 5. Prekių, nurodytų III Skyriaus II ir III Skirsniuose, atžvilgiu: - 1 punkto (iii) papunkčio sąlygos negalioja, - bet kokie veiksmai, prieštaraujantys 1 punkto (
i)papunkčiui, turi būti vertinami pagal kriterijus, kuriuos Bendrija nustatė, remdamasi Sutarties, įkuriančios Europos Ekonominę Bendriją, 42 ir 43 straipsniais ir ypač atsižvelgiant į Tarybos Nutarimo Nr. 26/1962 nustatytus kriterijus. 6. Jeigu Bendrija arba Lietuva mano, kad tam tikri veiksmai yra nesuderinami su šio straipsnio pirmojo punkto nuostatomis, ir: - nėra pakankamai išnagrinėti pagal 3 punkte išdėstytas taisykles, arba - tokioms taisyklėms neegzistuojant ir jeigu tokie veiksmai sukelia arba grasina sukelti rimtą žalą kitos Šalies interesams arba materialinius nuostolius jos vidaus pramonei, įskaitant ir jos paslaugų pramonę, po konsultacijų Asociacijos Taryboje arba praėjus 30 darbo dienų po to, kai buvo kreiptasi dėl tokių konsultacijų, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Kai tam tikri veiksmai yra nesuderinami su šio straipsnio 1 punkto (iii) papunkčiu, tokių atitinkamų priemonių tais atvejais, kai joms galioja GATT, gali būti imamasi tik pagal tvarką ir sąlygas, nustatytas GATT, bei pagal bet kurias kitas juo remiantis priimtas priemones, kurios galioja tarp Šalių. 7. Nepaisant bet kurių priešingai teigiančių nuostatų, priimtų remiantis punktu 3, Šalys keičiasi informacija, atsižvelgdamos į apribojimus, kuriuos sąlygoja profesinės ir komercinės paslapties reikalavimai. 65 straipsnis 1. Šalys stengiasi vengti taikyti ribojančias priemones, įskaitant ir priemones, susijusias su importo mokėjimų balansu. Jei tokių priemonių būtų imtasi, jas priėmusi Šalis kaip galima greičiau pateikia kitai Šaliai tokių priemonių atšaukimo grafiką. 2. Kai viena ar daugiau Šalių Narių ar Lietuva turi rimtų mokėjimų balanso sunkumų arba susiduria su tiesiogine tokių sunkumų grėsme, Bendrija arba Lietuva gali, remdamasi GATT sąlygomis, imtis ribojančių priemonių, įskaitant su importu susijusias priemones, kurių trukmė turi būti ribota, o jų poveikis negali būti didesnis, negu yra būtina pataisyti mokėjimų balanso būklę. Jei tokių priemonių imamasi, Bendrija arba Lietuva nedelsiant informuoja apie tai kitą Šalį. 3. Bet kokios ribojančios priemonės nėra taikomos su investicijomis susijusiems pervedimams, ypač su investuojamų ar pakartotinai investuojamų sumų repatrijavimu ir iš to gautoms pajamoms. 66 straipsnis Asociacijos Taryba garantuoja, kad nuo 1998 m. sausio 1 dienos valstybinėms įmonėms ir įmonėms, kurioms buvo suteiktos ypatingos arba išskirtinės teisės, bus taikomi principai, išdėstyti Europos Bendriją įkuriančioje Sutartyje, ypač šios Sutarties 90 straipsnyje, taip pat ESBK 1990 metų balandžio mėnesio Bonos susitikimo baigiamajame dokumente, ypač verslininkų sprendimų laisvės principas. 67 straipsnis 1. Pagal šio straipsnio ir XIX Priedo nuostatas Šalys patvirtina, kad yra svarbu deramai ir veiksmingai užtikrinti bei įgyvendinti intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą 2. Lietuva ir toliau tobulina intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, siekdama iki pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigos užtikrinti apsaugos lygį, panašų į egzistuojantį Bendrijoje, įskaitant ir veiksmingas tokių teisių įgyvendinimo priemones. 3. Iki pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigos Lietuva prisidės prie daugiašalių konvencijų, išvardintų XIX Priedo 1 punkte, dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugos, prie kurių yra prisidėjusios Bendrijos Šalys Narės arba kurias Šalys Narės de facto taiko pagal atitinkamas šių konvencijų nuostatas. 4. Iškilus intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos problemoms, kurios gali turėti įtakos prekybos sąlygoms, bet kurios iš Šalių prašymu sušaukiamos skubios konsultacijos, kurių tikslas - rasti abipusiai priimtinus sprendimus. 68 straipsnis 1. Šalys mano esant pageidautina viešuosius kontraktus skirti nediskriminavimo ir abipusio supratimo keliu, ypač atsižvelgiant į GATT'o ir Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) kontekstą. 2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo pradžios Lietuvos bendrovėms, atitinkančioms šios Sutarties 46 straipsnyje pateiktą apibrėžimą, yra garantuojama galimybė dalyvauti Bendrijos kontraktų skyrimo procedūroje, remiantis Bendrijos tiekimo taisyklėmis, pagal statusą, ne mažiau palankų negu tas, kurį turi Bendrijos bendrovės. Vėliausiai nuo pereinamojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigos Bendrijos bendrovėms pagal šios Sutarties 46 straipsnį yra garantuojama galimybė dalyvauti kontraktų skyrimo procedūroje Lietuvoje, turint statusą, ne mažiau palankų negu tas, kurį turi Lietuvos bendrovės. Bendrijos bendrovės, įsteigtos Lietuvoje pagal IV Skyriaus II Skirsnį filialo forma, kaip nurodyta 46 straipsnyje, ir tokiomis formomis, kurios nurodytos 57 straipsnyje, nuo Sutarties įsigaliojimo momento gali dalyvauti kontraktų skyrimo procedūrose, turėdamos statusą, ne mažiau palankų negu tas, kurį turi Lietuvos bendrovės. Bendrijos bendrovėms, įsteigtoms Lietuvoje padalinių ir agentūrų forma, kaip nurodyta 46 straipsnyje, toks statusas bus suteiktas vėliausiai pereinamojojo laikotarpio, nurodyto 3 straipsnyje, pabaigoje. Lietuvai priėmus atitinkamus įstatymus, šio punkto nuostatos taip pat galioja viešiesiems kontraktams, kuriuos reglamentuoja 1993 m. birželio 14 dienos Direktyva 93/38/EEC. Asociacijos Taryba periodiškai tiria, ar įmanoma dar iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Lietuvoje suteikti galimybę visoms Bendrijos bendrovėms dalyvauti kontraktų skyrimo pocedūrose. 3. Steigimui, veiklai, paslaugų teikimui tarp Bendrijos ir Lietuvos, taip pat įdarbinimui ir darbo jėgos judėjimui, vykdant viešuosius kontraktus, yra taikomos šios Sutarties 37-60 straipsnių nuostatos. III SKIRSNIS Įstatymų suderinimas 69 straipsnis Šalys pripažįsta, kad svarbi Lietuvos ekonominio integravimosi į Bendriją sąlyga yra dabartinių ir būsimų Lietuvos įstatymų suderinimas su Bendrijos įstatymų baze. Lietuva stengiasi užtikrinti, kad jos įstatymų bazė būtų palaipsniui suderinta su Bendrijos įstatymais. 70 straipsnis Įstatymų suderinimas apima šias sritis: muitų įstatymą, įmonių įstatymą, bankų įstatymą, įmonių sąskaitas ir apmokestinimą, intelektinę nuosavybę, finansines paslaugas, konkurencijos taisykles, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsaugą, darbuotojų apsaugą, įskaitant sveikatą ir saugą darbe, vartotojų apsaugą, netiesioginį apmokestinimą, technines taisykles ir standartus, branduolinės energijos įstatymą ir taisykles, transportą, telekomunikacijas, gamtosaugą, valstybinį tiekimą, statistiką ir produkcijos patikimumą. Tarp šių sričių ypač sparti pažanga reikalinga, derinant įstatymus vidaus rinkos, konkurencijos, darbuotojų apsaugos, aplinkosaugos ir vartotojų apsaugos srityse. 71 straipsnis Kad būtų įgyvendintos šios priemonės, Bendrija teikia Lietuvai techninę pagalbą, kuri inter alia apima: - pasikeitimą eskpertais; - išankstinį aprūpinimą informacija apie atitinkamą įstatymų bazę; - seminarų organizavimą; - apmokymą; - pagalbą verčiant atitinkamų sričių Bendrijos įstatymus. VI SKYRIUS EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS 72 straipsnis 1. Bendrija ir Lietuva toliau plėtoja ekonominį bendradarbiavimą, kurio tikslas - prisidėti prie Lietuvos plėtros ir potencialo augimo. Toks bendradarbiavimas abipusės naudos pagrindu kiek įmanoma plačiau stiprina egzistuojančius ekonominius ryšius. 2. Politinės ir kitos priemonės numatomos, kad būtų skatinama Lietuvos ekonominė ir socialinė raida, remiantis palaikomosios plėtotės principu. Šios priemonės turi garantuoti, kad iš pat pradžių būtų visiškai įtraukta aplinkos apsauga, ir jos turi būti susietos su harmoningos socialinės raidos reikalavimais. 3. Todėl bendradarbiavimas turi remtis ypač tokia politika ir priemonėmis, kurios yra susijusios su pramone, investicijomis, žemės ūkiu ir agropramoniniu sektoriumi, energetika, transportu, regionine plėtra ir turizmu. 4. Ypatingas dėmesys skiriamas priemonėms, kurios gali paspartinti trijų Baltijos šalių ir Centrinės ir Rytų Europos šalių bei kitų Baltijos jūros šalių bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta visapusė regiono plėtra. 73 straipsnis Bendradarbiavimas pramonės srityje 1. Bendradarbiavimas ypač siekia skatinti: - abiejų Šalių ūkinių subjektų bendradarbiavimą pramonės srityje, ypač siekiant sustiprinti Lietuvos privatų sektorių; - Bendrijos dalyvavimą remiant Lietuvos pastangas modernizuoti bei pertvarkyti tiek valstybinę, tiek ir privačią pramonę, kad būtų pereinama nuo centralizuotai planuojamos sistemos prie rinkos ekonomikos tokiomis sąlygomis, kurios garantuoja aplinkos apsaugą; - individualaus sektoriaus pertvarkymą; - naujų įmonių kūrimą tose srityse, kurios turi potencialias galimybes augti, ypač lengvosios pramonės, plataus vartojimo prekių gamybos šakose bei rinkos paslaugų sferoje. 2. Bendradarbiaujant pramonės srityje atsižvelgiama į Lietuvos pasirinktus prioritetus. Iniciatyvos turi būti ypač skirtos sukurti tinkamą įmonių struktūrą, pagerinti valdymo 'know-how' bei skatinti atvirumą, kaip reikalauja rinkos ir įmonių veiklos sąlygos. Kur reikės, bus teikiama ir techninė pagalba. 74 straipsnis Investicijų skatinimas ir apsauga 1. Bendradarbiavimu siekiama išsaugoti ir, jei būtina, pagerinti įstatymų bazę ir palankią privačių vidaus bei užsienio investicijų ir jų apsaugos terpę, kas yra būtina rekonstruojant ir plėtojant Lietuvos ekonomiką bei pramonę. Bendradarbiavimu taip pat siekiama remti bei skatinti užsienio investicijas ir privatizavimą Lietuvoje. 2. Ypatingi bendradarbiavimo tikslai yra: - sukurti įstatymų bazę, kuri remtų ir skatintų investicijas Lietuvoje; - sudaryti, kur reikia, dvišales investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Šalimis Narėmis; - sureguliuoti ir patobulinti ekonomikos infrastruktūrą; - keistis informacija apie investicijų galimybes prekybos mugėse, parodose, prekybos savaitėse ir kituose renginiuose. Pradinėje stadijoje Bendrija gali teikti pagalbą agentūroms, kurios skatina vidaus investicijas, 3. Lietuva laikosi taisyklių dėl Investicinių priemonių aspektų, susijusių su prekyba (TRIMs). 75 straipsnis Mažos ir vidutinės įmonės 1. Šalys siekia plėtoti ir stiprinti mažas bei vidutines įmones (MVĮ) ir bendradarbiavimą tarp MVĮ Bendrijoje ir Lietuvoje. 2. Jos skatina keistis informacija ir "know-how" šiose srityse: - gerinant, kur reikalinga, teisines, administracines, techninines, mokesčių ir finansines sąlygas, reikalingas kurti ir plėsti MVĮ bei bendradarbiavimą kertant sienas; - teikiant specializuotas paslaugas, reikalingas MVĮ's (vadybos mokymas, apskaita, marketingas, kokybės kontrolė ir kt.), ir stiprinant agentūras, teikiančias tokias paslaugas; - užmezgant atitinkamus ryšius su Bendrijos valdytojais Europos biznio bendradarbiavimo tinkle, kad pagerėtų MVĮ'ių aprūpinimas informacija ir būtų skatinamas bendradarbiavimas kertant sienas. 3. Bendradarbiavimas numato teikti techninę pagalbą, ypač steigiant atitinkamas nacionalines ir regionines paramos MVĮ'ėms institucijas, susijusias su finansinėmis, mokymo, konsultacijų, technologijos ir marketingo paslaugomis. 76 straipsnis Žemės ūkio ir pramonės standartai ir atitikties įvertinimas 1. Šalių bendradarbiavimo tikslas - mažinti standartų, techninių reglamentų ir atitikties įvertinimo procedūrų skirtumus, kur reikia, Bendrijai teikiant techninę pagalbą. 2. Tuo tikslu bendradarbiavimas siekia: - remti Bendrijos techninių reglamentų ir Europos standartų bei atitikties įvertinimo procedūrų naudojimą, pripažįstant, kad Lietuva, siekdama aplinkos kokybės tikslų, esant reikalui, gali laisvai rengti ir diegti specialius (tobulesnius) standartus; - kur tinkama, sudaryti dvišales pripažinimo sutartis šiose srityse; - skatinti, kad Lietuva aktyviai ir nuolat dalyvavautų specializuotų organizacijų (CEN, CENELEC, ETSI, EOTC, EUROMET) darbe; - remti Lietuvą Europos matavimo ir bandymo programose; - skatinti keitimąsi technine ir metodine informacija tarp suinteresuotų šalių gamybos ir gamybos procesų kokybės valdymo srityje. 3. Kur tinkama, Bendrija teikia Lietuvai techninę pagalbą. 77 straipsnis Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje 1. Šalys remia bendradarbiavimą mokslo tyrimų ir technologijų plėtros veikloje. Jos skiria ypatingą dėmesį šiems dalykams: - pasikeitimui informacija apie vienos ir kitos Šalies mokslo bei technologijų politiką; - bendrų mokslo konferencijų (seminarų ir darbo grupių) organizavimui; - bendrai tyrimų ir technologijų plėtros veiklai, siekiant paspartinti mokslo pažangą ir technologijų bei "know-how" perdavimą; - mokymo veiklai ir mobilumo programoms abiejų šalių mokslininkams bei specialistams; - palankios mokslo tyrimų aplinkos kūrimui ir naujų technologijų pritaikymui bei deramai intelektinės mokslo tyrimų rezultatų nuosavybės apsaugai; - Lietuvos dalyvavimui Bendrijos mokslinėse programose, remiantis 3 punktu. Kur tinkama, teikiama techninė pagalba. 2. Asociacijos Taryba nustato atitinkamą bendradarbiavimo plėtros tvarką. 3. Bendradarbiavimas pagal Bendrijos programą mokslo ir technologijų plėtojimo srityje įgyvendinamas remiantis konkrečiais susitarimais, dėl kurių bus deramasi ir kurie bus sudaryti pagal kiekvienos Šalies įstatymus. 78 straipsnis Švietimas ir mokymas 1. Bendradarbiavimo tikslas yra harmoningai plėtoti žmogiškuosius resursus ir kelti bendrą lavinimo ir profesinės kvalifikacijos lygį Lietuvoje tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuose, atsižvelgiant į Lietuvos prioritetus. Institucijų struktūros ir bendradarbiavimo planai sudaromi, atsižvelgiant į Europos Mokymo Fondą, TEMPUS programą ir Eurofakultetą. Lietuvos dalyvavimas kitose Bendrijos programose taip pat svarstomas šiame kontekste. 2. Bendradarbiaujant ypatingas dėmesys skiriamas šioms sritims: - švietimo ir mokymo sistemos reformai Lietuvoje; - pradiniam mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui, įskaitant valstybinio ir privataus sektorių vadovus bei vyresniuosius valstybės tarnautojus, ypač prioritetinių sričių, kurios bus nustatytos; - mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos kėlimui; - universitetų bendradarbiavimui, universitetų ir firmų bendradarbiavimui, dėstytojų, studentų, pareigūnų bei jaunų žmonių judėjimui; - mokymo atitinkamose Europos Studijų institucijose rėmimui; - studijų trukmės ir diplomų abipusiam pripažinimui; - kalbų mokymosi Lietuvoje rėmimui, ypač gyventojams, priklausantiems tautinėms mažumoms; - Bendrijos šalių kalbų mokymui, vertėjų žodžiu ir raštu rengimui bei skatinimui vartoti Bendrijos standartus ir terminologiją; - distancinio mokymo bei naujų mokymo technologijų plėtojimui; - aprūpinimui mokymo priemonėmis ir įranga. 79 straipsnis Žemės ūkis ir agropramoninis sektorius 1. Bendradarbiavimo šioje srityje tikslas yra modernizuoti, restruktūrizuoti ir privatizuoti žemės ūkį, gėluosius (vidaus) vandenis ir agropramoninį sektorių, taip pat ir miškų ūkį. Toks bendradarbiavimas skatins apsaugoti bei išlaikyti natūralius landšaftus ir neužterštas žemes. Siekiant šių tikslų, bendradarbiavimas ypač skiriamas: - plėtoti privačių ūkių ir produkcijos paskirstymo kanalus, laikymo metodus, marketingą ir t.t.; - modernizuoti kaimo infrastruktūrą (transportą, vandens tiekimą, telekomunikacijas); - tobulinti žemėtvarkos planavimą, įskaitant statybos ir miestų planavimą; - plėtoti ekstensyvų ir intensyvų žemės ir miškų ūkį bei gėlųjų (vidaus) vandenų žuvininkystę pagal nacionalinius ir regioninius plėtros planus ir programas; - sukurti ir remti efektyvų bendradarbiavimą žemės ūkio informacinės sistemos srityje; - gerinti produktyvumą ir kokybę, naudojant atitinkamus metodus ir produktus; organizuoti mokymą ir įvertinimą, kaip naudoti ekologiškai švarius metodus, susijusius su sąnaudomis; - skatinti organinio žemės ūkio, perdirbimo ir marketingo plėtrą; - skatinti Bendrijoje galiojančių maisto produktų standartų įgyvendinimą; - pertvarkyti, plėtoti ir decentralizuoti maisto perdirbimo įmones ir jų marketingo procedūras; - skatinimui žemės ūkio gamybos įvairovę; - skatinti pramoninį bendradarbiavimą žemės ūkyje ir pasikeitimą "know-how", ypač tarp Bendrijos ir Lietuvos privačių sektorių; - plėtoti bendradarbiavimą sanitarijos ir fitosanitarijos įstatymų srityse, siekiant laipsniškai priartėti prie Bendrijos standartų per mokymo pagalbą ir patikrinimų organizavimą; - skatinti keistis informacija apie žemės ūkio politiką ir įstatymų leidybą; - skatinti kurtis bendroms įmonėms, ypač siekiant bendradarbiauti su trečių šalių rinkomis. 2. Šiems tikslams Bendrija, kur reikia, teikia techninę pagalbą. 80 straipsnis Žuvininkystė 1. Šalys plėtoja bendradarbiavimą žuvininkystėje pagal Europos Ekonominės Bendrijos ir Lietuvos Respublikos Sutartį dėl žuvininkystės santykių. 2. Bendradarbiavimas ypač pabrėžia: - palaikomos žvejybos įsteigimą pasaulio vandenynuose ir Baltijos jūroje; - tradicinį bendradarbiavimą žvejyboje; - būtinumą plėtoti žvejybos kontrolės sistemas, sugautos žuvies statistiką ir informacijos sistemas; - mokslo tyrimo potencialo, tiriant Baltijos jūros žuvų resursus, ir abipusės veiklos, išsaugant ir atstatant žuvų atsargas (ypač lašišinių žuvų ir menkių), plėtotę bei pažangių technologijų taikymą šioje srityje; - laipsnišką Lietuvos žvejybos laivyno ir žuvies perdirbimo įmonių modernizavimą, steigiant bendras įmones; - šios srities privačių įmonių plėtrą ir būtinumą naudoti ES marketingo patirtį; - pramoninio bendradarbiavimo žuvininkystėje plėtojimą bei keitimąsi "know-how"; - ES gamybos kokybės ir sveikatos standartų taikymą Lietuvos žuvininkystėje (įskaitant pašarus); - pasikeitimą informacija, susijusia su žuvininkystės politiką ir įstatymų leidyba, bei žuvies produktų rinkos sukūrimą; - bendradarbiavimą tarptautinėse žuvinikystės organizacijose. 81 straipsnis Energetika 1. Pagal rinkos ekonomikos ir Europos Energetikos Chartijos Sutarties principus Šalys bendradarbiauja, plėtojant pažangų energetikos rinkų integravimąsi Europoje. 2. Bendradarbiavimas turi būti ypač sukoncentruotas į tokias sritis: - energetikos politikos suformavimą ir planavimą, įskaitant ilgalaikius jos aspektus; - vadovavimą ir mokymą energetikos sektoriuje; - energijos taupymo ir efektyvaus jos panaudojimo skatinimą; - energijos išteklių plėtojimą; - paskirstymo ir tiekimo gerinimą bei įvairių tiekimo šaltinių pasirinkimą; - energijos gamybos ir vartojimo poveikį aplinkai; - atominės energetikos sektorių, ypač branduolinį saugumą; - energetikos rinkos plitimą, įskaitant dujų ir elektros energijos perdavimą; - elektros energijos ir dujų sektorius, įskaitant Europos tiekimo tinklų sistemų sujungimo galimybę; - energetikos infrastruktūrų modernizavimą; - šio sektoriaus įmonių bendradarbiavimo nuostatų parengimą; - technologijų ir "know-how" perdavimą; - bendradarbiavimą energetikos sektoriaus kainų ir mokesčių politikos srityse; - regioninį Baltijos valstybių energetikos sektorių bendradarbiavimą, ypač saugaus energijos tiekimą šiame regione. 3. Techninė pagalba teikiama pagal atsiradusius poreikius. 82 straipsnis Branduolinis saugumas 1. Bendradarbiavimo tikslas yra užtikrinti saugesnį atominės energijos panaudojimą. 2. Bendradarbiavimas atominėje energetikoje daugiausia apims šiuos dalykus: - pramonines priemones padidinti Lietuvos atominės elektrinės saugumą; - Ignalinos atominės elektrinės saugumo padidinimo galimybės įvertinimą; - personalo kvalifikacijos kėlimo gerinimą; - Lietuvos įstatymų ir norminių aktų dėl branduolinio saugumo tobulinimą ir kompetentingų priežiūros institucijų bei jų išgalių stiprinimą; - branduolinį saugumą, pasiruošimą kritinėms situacijoms atominėje energetikoje ir avarijų valdymą; - apsaugą nuo radiacijos, įskaitant radiacijos poveikio aplinkai įvertinimą; - kuro ciklo problemas, branduolinių medžiagų saugojimą ir fizinę apsaugą; - radioaktyviųjų atliekų tvarkymą; - atominių įrenginių uždarymą ir išmontavimą; - nukenksminimą; - vieningų saugumo standartų sukūrimą, siekiant apsaugoti darbuotojų, visuomenės sveikatą ir aplinką, bei garantuoti, kad standartų bus laikomasi. 3. Bendradarbiavimas apims pasikeitimą informacija bei patirtimi, mokslinių tyrimų darbais, remiantis mokslo ir technologijų sąlygomis. 4. Šalys susitaria, kad yra būtina siekti atitinkamų valdžios institucijų bendradarbiavimo, kovojant su branduolinių medžiagų kontrabanda. Bendradarbiavimas šioje srityje turėtų apimti pasikeitimą informacija, techninę paramą tiriant ir nustatant medžiagas bei administracinę ir techninę pagalbą organizuojant efektyvią muitinių kontrolę. Tolesnis bendradarbiavimas šioje srityje gali būti numatomas pagal atsiradusius poreikius. 83 straipsnis Aplinka 1. Šalys plėtos ir stiprins bendradarbiavimą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos srityse. 2. Bendradarbiavimas labiausiai siesis su: - efektyviu užterštumo lygių monitoringu; - kova su vietine, regionine bei tarpvalstybine oro ir vandens tarša; - efektyvia, subalansuota ir švaria energijos gamyba bei vartojimu; pramonės gamyklų saugumu (įskaitant atomines elektrines); - chemikalų klasifikacija ir saugiu naudojimu; - vandens kokybe, ypač tarpvalstybiniuose vandenyse (Baltijos jūros apsauga nuo teršimo iš laivų, dirbtinių salų, platformų ir kitų šaltinių); - atliekų mažinimu, perdibimu ir saugiu laidojimu bei Bazelio konvencijos įgyvendinimu; - subalansuotu neatsinaujinančių gamtos išteklių naudojimu; - žemės ūkio poveikiu aplinkai, dirvožemio erozijai ir užteršimui žemės ūkio chemikalais, vandens eutrofikacijai; - miškų bei floros ir faunos apsauga; - biologinės įvairovės išsaugojimu; - saugomomis teritorijomis; - žemėtvarka, įskaitant statybų ir miestų planavimą; - visuomeninio transporto pagerinimu, ypač miestuose; - ekonominių ir fiskalinių priemonių panaudojimu; - pakrančių tvarkymu ir jūros apsauga nuo teršimo; - pasaulio klimato kaita; - užterštų vietovių reabilitavimu; - žmogaus sveikatos apsauga nuo aplinkos teršalų. 3. Bendradarbiavimas daugiausia bus vykdomas šiais būdais: - pasikeičiant informacija ir ekspertais, ypač dėl švarių technologijų perdavimo ir aplinkosaugos požiūriu priimtinų biotechnologijų saugaus panaudojimo; - kuriant institucijas ir mokymo programas; - perduodant technologijas ir "know-how"; - suderinant įstatymus (remiantis Bendrijos standartais); - bendradarbiaujant regionuose (įskaitant trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą, taip pat Europos aplinkos agentūros kontekste) ir tarptautiniame lygmenyje; - kuriant strategijas, ypač atsižvelgiant į globalines ir klimato problemas; - apmokant ir informuojant aplinkos srityje; - rengiant aplinkos poveikio studijas. 4. Šalys plėtos bendradarbiavimą įvairiose vandentvarkos srityse, ypač atsižvelgiant į: - ekologiškai nekenksmingą pasienio vandens telkinių, nutekamųjų vandenų ir pasienio upių bei ežerų vandenų utilizavimą; - vandentvarkos taisyklių ir techninių vandens reguliavimo priemonių harmonizavimą (direktyvos, apribojimai, standartai, normatyvai, logistika); - vandentvarkos mokslo tyrimų bei mokslo bazės modernizavimą. 84 straipsnis Transportas 1. Šalys plėtos ir skatins bendradarbiavimą transporto srityje, kad Lietuva galėtų: - pertvarkyti ir modernizuoti transportą; - pagerinti keleivių ir krovinių pervežimą ir priėjimą prie transporto rinkų, pašalinant administracines, technines ir kitas kliūtis; - palengvinti Bendrijos tranzitą per Lietuvą jos keliais, geležinkeliais, upėmis ir kombinuotu transportu; - pasiekti eksploatavimo standartų, prilygstančių Bendrijos standartams. 2. Bendradarbiavimas turėtų pirmiausia apimti: - ekonomines, juridines ir techninio apmokymo programas bei įstatymų ir institucijų pagrindo, reikalingo formuoti ir vykdyti politiką, parengimą, įskaitant transporto sektoriaus privatizavimą; - techninės pagalbos ir konsultacijų teikimą ir informacijos pasikeitimą (konferencijos ir seminarai); - pagalbą Lietuvos infrastruktūros plėtrai. 3. Bendradarbiavimo prioritetai bus tokie: - infrastruktūros kūrimas ir modernizavimas pripažintuose trans- Europos koridoriuose ir abipusiai svarbiuose pagrindiniuose keliuose, geležinkeliuose ir vidaus vandenyse, uostuose ir areuostuose; - sąlygų pagerinimas, laukimo laiko sutrumpinimas ir tranzito palengvinimas sienos perėjimo punktuose Kretos multimodalinio koridoriaus Nr.1 ir Nr.9 Lietuvos dalyje, remiantis Europos Sąjungos tarptautinių sutarčių normomis, kad tai būtų užtikrinta; - geležinkelių, uostų ir aerouostų valdymas, įskaitant bendradarbiavimą su atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis; - žemėtvarkos planavimas, įskaitant statybą ir miestų planavimą; - techninės įrangos atnaujinimas iki Bendrijos standartų lygio, ypač geležinkelių transporte, kraunant ir pervežant konteinerius; - teikti pagalbą plėtojant panašią į Bendrijos transporto politiką; - skatinti trumpus jūrų reisus, kaip alternatyvą sausumos transportui, ir kaip transporto rūšį, ypač tinkančią Baltijos jūros regionui; - remti bendras tyrimų ir plėtros programas; - konkretūs trišalio ar daugiašalio BJVT (Baltijos Jūros Valstybių Taryba) regioninio bendradarbiavimo konteksto projektai, tokie kaip Via Baltica. 85 straipsnis Telekomunikacijos, pašto paslaugos ir radijo transliavimas 1. Šalys stengsis išplėsti ir stiprinti bendradarbiavimą telekomunikacijų srityje. Tai apims: - pasikeitimą informacija apie telekomunikacijų politiką, pašto paslaugas ir radijo transliavimo politiką; - stabilios ir nuoseklios normatyvų sistemos sukūrimą telekomunikacijoms, pašto paslaugoms bei radijui; - pasikeitimą technine bei kita informacija ir seminarų, praktinių darbų bei konferencijų abiejų pusių ekspertams organizavimą; - apmokymą ir konsultacinę veiklą; - technologijos perdavimą; - bendrą projektų vykdymą, dalyvaujant kompetetingoms abiejų šalių institucijoms; - Europos standartų ir sertifikavimo sistemų skatinimą; - naujų komunikacijos priemonių, paslaugų ir įrenginių, ypač taikomų komercijoje, skatinimą; - bendradarbiavimą plėtojant vieningą paslaugų skaitmeninio tinklo (ISDN) įgyvendinimo strateginį planą. 2. Šie veiksmai koncentruosis tokiose prioritetinėse sferose: - plėtojant ir pritaikant sektorinę rinkos politiką telekomunikacijose, pašto paslaugose ir radijuje, sukuriant ir pritaikant teisės aktus ir procedūras; - modernizuojant Lietuvos telekomunikacijų tinklus ir integruojant juos į Europos bei pasaulio tinklus; - bendradarbiaujant Europos standartizacijos struktūrose; - integruojant transeuropines sistemas; - kuriant juridinį telekomunikacijų pagrindą; - valdant naujosios Europos biznio aplinkos telekomunikacijas, organizacinę struktūrą, strategiją ir planavimą, įsigyjimo principus, balso telefonijos tarifų struktūrą; - žemėtvarkos planavime, statybos ir miesto planavime; - duomenų tinklo modernizavime ir informacinių paslaugų plėtroje. 86 straipsnis Informacijos infrastruktūra Šalys stengsis plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą, siekdamos sukurti Globalinę informacijos infrastruktūrą. Tai apims: - pasikeitimą informacija apie politiką ir programas, skirtas sukurti informacijos infrastruktūrą ir atitinkamas paslaugas; - glaudų bendradarbiavimą tarp institucijų, vadovaujančių esamiems informaciniams tinklams ir duomenų bazėms (mokslo ir/ar vyriausybinių institucijų); - pasikeitimą informacija apie technologijas, rinkos poreikius ir kita informacija, seminarų, pasitarimų ir konferencijų organizavimą abiejų pusių ekspertams ir pramonininkams; - apmokymą ir konsultacinę veiklą; - bendrą projektų vykdymą; - informacinės technologijos standartų, kompiuterinės bei programinės įrangos sertifikavimo ir bandymų skatinimą ir derinimą; - atitinkamos reguliavimo sistemos rėmimą, esamos informacinės technologijos įstatymų įvertinimą, remiantis Europos Sąjungos įstatymais; - veiksmus, skatinančius informacijos paslaugų ir infrastruktūros plėtojimą; - bendradarbiavimą elektroninės duomenų pasikeitimo (EID) technologijos ir informacijos saugumo sistemos bei politikos srityse. 87 straipsnis Bankininkystė, draudimas ir kitos finansinės paslaugos Šalys bendradarbiaus, siekdamos sukurti ir plėtoti tinkamą aplinką bankininkystės, draudimo ir finansinių paslaugų sektoriams Lietuvoje skatinti. 2. Bendradarbiavimas bus vykdomas: - tobulinant veiksmingas apskaitos ir audito sistemas Lietuvoje, remiantis tarptautinėmis taisyklėmis ir Europos Bendrijos standartais; - tobulinant ir pertvarkant bankininkystės ir finansinę sistemas; - tobulinant ir suvienodinant bankininkystės ir finansinių paslaugų priežiūros bei kontrolės sistemas; - rengiant terminų žodynus; - keičiantis informacija, ypač apie galiojančius ir rengiamus įstatymus; - rengiant ir verčiant Bendrijos ir Lietuvos įstatymus. 3. Tuo tikslu bus bendradarbiaujama, aprūpinant technine pagalba ir mokymu. 88 straipsnis Audito ir finansinės kontrolės bendradarbiaviams 1. Šalys bendradarbiaus, siekdamos plėtoti efektyvias finansinės kontrolės ir audito sistemas Lietuvos valdyme, remiantis standartiniais Bendrijos metodais ir procedūromis. 2. Bendradarbiavimas apims: - keitimąsi atitinkama informacija apie audito sistemas; - audito dokumentų suvienodinimą; - apmokymų ir konsultacijų vykdymą. 3. Tuo tikslu Bendrija teiks atitinkamą techninę pagalbą. 89 straipsnis Pinigų politika Lietuvos valdžios prašymu Bendrija teiks techninę pagalbą, skirtą remti Lietuvos pastangas, palaipsniui suderinant savo politiką su Europos Monetarine Sistema. Lietuvos prašymu bus organizuojami neoficialūs informacijos mainai, susiję su Europos Monetarinės Politikos principais ir funkcionavimu. 90 straipsnis Pinigų plovimas 1. Šalys sutinka, kad yra būtina imtis griežtų priemonių ir bendradarbiauti, siekiant užkirsti kelią naudoti jų finansines sistemas, išplaunant pajamas, gautas iš kriminalinės veiklos apskritai ir, ypač dėl teisės pažeidimų, susijusių su narkotikais. 2. Bendradarbiavimas šioje srityje turi apimti administracinę ir techninę pagalbą, siekiant sukurti tinkamas sąlygas kovai su pinigų plovimu, sąlygas, lygiavertes toms, kurias šioje srityje sukūrė Bendrija ir kitos tarptautinės institucijos, ypač Finansinės veiklos darbų grupė (FATF). 91 straipsnis Regioninė plėtra 1. Šalys stiprins tarpusavio bendradarbiavimą regioninės plėtros ir žemėtvarkos planavimo srityje. 2. Tuo tikslu gali būti taikoma bet kuri iš šių priemonių : - nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios atstovų pasikeitimas informacija apie regioninę ir žemėtvarkos planavimo politiką ir, kur reikia, formuluojant šią politiką Lietuvai yra teikiama techninė pagalba; - bendri regioninės ir vietos valdžios atstovų veiksmai ekonominės plėtros srityje; - bendro požiūrio į tarpregioninį bendradarbiavimą su Baltijos jūros regionu studija Bendrijoje; - pasikeitimas vizitais tirti bendradarbiavimo ir pagalbos galimybes; - pasikeitimas valstybės tarnautojais ar ekspertais; - techninės pagalbos teikimas, ypač akcentuojant atsilikusių regionų, įskaitant pasienio sritis, plėtrą; - informacijos ir patirties pasikeitimo programų kūrimas, įskaitant seminarus. 92 straipsnis Gyvenamieji namai ir statyba Šalys bendradarbiaus gyvenamųjų namų ir statybos sektoriuje. Tarp kitų, šis bendradarbiavimas turi tikslą modernizuoti ir restruktūrizuoti gyvenamųjų namų ir statybos sektorių, atsižvelgiant į sveikatos, saugumo, aplinkos apsaugos ir energetikos efektyvumo aspektus. 93 straipsnis Socialinis bendradarbiavimas 1. Atsižvelgiant į sveikatą ir saugumą darbe bei visuomenės sveikatingumą, Šalys plėtos tarpusavio bendradarbiavimą, siekdamos gerinti sveikatos apsaugos ir saugos darbe būklę, remiantis Bendrijoje egzistuojančiu apsaugos lygiu. Bendradarbiavimas turi ypač pabrėžti: - techninės pagalbos teikimą; - pasikeitimą ekspertais; - bendradarbiavimą tarp įmonių; - informacijos ir mokymo procesą; - bendradarbiavimą visuomenės sveikatingumo srityje. 2. Užimtumo požiūriu, bendradarbiavimas tarp Šalių turi ypatingai koncentruotis: - organizuojant darbo rinką; - modernizuojant darbo paieškos, profesinio konsultavimo ir darbuotojų perkvalifikavimo paslaugas; - planuojant ir įgyvendinant regioninio restruktūrizavimo programas; - skatinant vietinio užimtumo plėtojimą. Bendradarbiavimas šiose srityse turi būti relizuojamas per tokius veiksnius, kaip studijų rengimas, ekspertų, informacijos bei mokymo paslaugų organizavimas. 3. Bendradarbiaudamos socialinės apsaugos srityje, Šalys turi siekti priderinti Lietuvos socialinės apsaugos sistemą prie naujos ekonominės ir socialinės situacijos, pirmiausia teikiant ekspertų, informacijos bei mokymo paslaugas. 94 straipsnis Turizmas Šalys stiprins ir plėtos tarpusavio bendradarbiavimą turizmo srityje. Svarbiausi šio bendradarbiavimo tikslai bus: - skatinti turizmo verslą; - gausinti informacijos srautą per tarptautinius tinklus, duomenų bazes ir t.t.; - perduoti "know-how" per mokymą, pasikeitimus, seminarus; - studijuoti bendrų veiksmų galimybes (sienų kirtimo projektai, miestų giminiavimasis ir t.t.); - plėtoti agroturizmą; - sukurti kompiuterizuotas rezervavimo ir informacijos sistemas (geriausia bendrą visoms trims Baltijos šalims) ir taikyti vartotojų apsaugos standartus turistams. 95 straipsnis Informacija ir komunikacijos 1. Bendradarbiaudamos informacijos ir komunikacijų srityje, Bendrija ir Lietuva imsis atitinkamų veiksmų, kad skatintų efektyviai keistis informacija. Prioritetas teikiamas programoms, apimančioms visuomenės aprūpinimą pagrindine informacija apie Europos Sąjungą ir specifinius ciklus Lietuvoje su labiau specializuota informacija, įskaitant, kur galima, priėjimą prie Bendrijos duomenų bazių. 2. Šalys turi koordinuoti ir, kur tinkama, harmonizuoti savo politiką dėl pasienio radijo programų transliavimo, techninių standartų reguliavimo bei skatinti Europos audiovizualines technologijas. 3. Bendradarbiavimas gali apimti programų, stipendijų mainus, galimybes mokytis atitinkamo masinės informacijos priemonių sektoriaus žurnalistams ir ekspertams. 96 straipsnis Vartotojų apsauga 1. Šalys turi bendradarbiauti, kad visiškai suderintų Lietuvos ir Bendrijos vartotojų apsaugos sistemas. Efektyvi vartotojų apsauga reikalinga siekiant užtikrinti tinkamą rinkos ekonomikos funkcionavimą. 2. Atsižvelgiant į tai ir bendrų interesų požiūriu, Šalys remia ir užtikrina: - aktyvios vartotojų apsaugos politiką, remiantis Bendrijos įstatymais ir bet kuriomis tinkamomis JT nuorodomis dėl vartotojų apsaugos; - įstatymų suderinimą ir vartotojų apsaugos Lietuvoje prilyginimą Bendrijai; - efektyvią teisinę vartotojų apsaugą, siekiant pagerinti vartojimo prekių kokybę ir išsaugoti atitinkamus saugos standartus. 3. Bendradarbiavimas gali apimti: - keitimąsi informacija apie pavojingus produktus; - vyriausybinių ir nevyriausybinių vartotojų apsaugos organizacijų specialistų apmokymą; - pagalbą plėtojant nepriklausomas organizacijas, skirtas šviesti vartotojus, ypač teikiant informaciją; - informacinių ir konsultavimo centrų, skirtų spręsti ginčus ir teikti vartotojams teisines bei kitas konsultacijas, steigimą; priemonės turės būti skirtos Lietuvos ir Bendrijos centrų bendradarbiavimui; - priėjimą prie Bendrijos duomenų bankų; - vartotojų atstovų mainų plėtrą. 4. Bendrija šiuo tikslu teikia atitinkamą techninę pagalbą. 97 straipsnis Muitinė 1. Bendradarbiaujant muitinės veiklos srityje turi būti siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos visos prekybos srityje numatytos priemonės ir pasiekta, kad Lietuvos muitinės sistemos priartėtų prie Bendrijos muitinės sistemos, ir šitaip prisidėti kuriant prielaidas šioje Sutartyje numatytoms liberalizavimo priemonėms. 2. Bendradarbiaujama turi būti ypač šiose srityse: - keičiantis informacija, įskaitant tyrimų metodiką; - tobulinant sienos perėjų infrastruktūrą; - rengiant bendrą administracinį dokumentą bei tarpusavyje suderinant Lietuvos ir Bendrijos tranzito sistemas; - supaprastinant gabenamų prekių tikrinimą ir įforminimą; - organizuojant seminarus ir pažintinius renginius; - įdiegiant šiuolaikines muitinės informacines sistemas; Bendrija šiam tikslui turi teikti techninę pagalbą. 3. Neužkertant kelio glaudesniam bendradarbiavimui, numatytam šioje Sutartyje, ypač jos 101 straipsnyje ir VII skyriuje, abipusė valstybinių institucijų pagalba Šalių muitinės veiklos srityje turi būti teikiama remiantis 5 Protokolo nuostatomis. 98 straipsnis Bendradarbiavimas statistikoje 1. Šios srities bendradarbiavimo tikslas yra plėtoti efektyvią statistikos sistemą, užtikrinant greitą ir savalaikį perdavimą patikimų statistikos duomenų, kurie reikalingi remti ir kontroliuoti ekonominę reformą Lietuvoje, taip pat skatinti privataus verslo plėtrą. 2. Šalys ypač turi bendradarbiauti: - stiprinant Lietuvos statistikos techinę bazę; - derinant taikomus metodus, standartus ir klasifikacijas su tarptautiniais (ypač Europos Sąjungos) metodais, standartais bei klasifikacijomis; - teikiant duomenis, reikalingus remti ir įvertinti ekonominę reformą; - aprūpinant privataus sektoriaus ekonominę veiklą atitinkamais makroekonominiais ir mikroekonominiais duomenimis; - garantuojant duomenų konfidencialumą; - keičiantis statistine informacija. 3. Šiuo tikslu Bendrija teikia techninę pagalbą. 99 straipsnis Ekonomika 1. Bendrija ir Lietuva bendradarbiaudamos turi skatinti ekonominių reformų procesą ir integraciją, siekti supratimo apie abiejų Šalių ūkio pagrindus ir ekonominės politikos formavimą bei įgyvendinimą rinkos ekonomikoje. 2. Tuo tikslu Bendrija ir Lietuva: - keisis informacija apie makroekonomikos laimėjimus, perspektyvas ir plėtros strategijas; - kartu analizuos abi puses dominančias ekonomines problemas, įskaitant ekonominės politikos formavimą bei jos įgyvendinimo priemones; - pagal programą "Veiksmai ekonominiam bendradarbiavimui" (VEB) skatins intensyvų Bendrijos ir Lietuvos ekonomistų bei vadovų bendradarbiavimą, kad paspartintų perdavimą "know-how" apie ekonomikos politikos formavimą ir plačiai skleistų su politika susijusius tyrimų rezultatus. 100 straipsnis Visuomenės valdymas Šalys turi skatinti bendradarbiavimą tarp jų visuomenės valdymo vadovybės atstovų, teikiant, kur reikia, techninę pagalbą, rengiant mainų programas, kad plėstųsi abipusės žinios apie jų atitinkamų sistemų struktūrą ir funkcionavimą. 101 straipsnis Narkotikai 1. Pagal savo įgaliojimus ir kompetenciją Šalys turi bendradarbiauti, siekdamos, kad didėtų politinės veiklos veiksmingumas ir efektyvumas bei galimybės kovoti su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų gamyba, tiekimu ir prekyba, įskaitant ne pagal paskirtį naudojamų cheminių prototipų prevenciją, taip pat narkotinių poreikių prevencijos ir mažinimo skatinimą. 2. Siekiant šių tikslų, Šalys turi susitarti dėl būtinų bendradarbiavimo būdų, įskaitant bendrų veiksmų įgyvendinimo modalumus. 3. Bendradarbiavimas šioje srityje turi remtis abipusėmis konsultacijomis ir bendra Šalių veikla pagal tikslus ir priemones, numatytas 1 punke, ir turi inter alia apimti, kur yra tikslinga, Bendrijos techninę pagalbą. Siekiant sustabdyti neteisėtą narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų judėjimą, Šalių bendradarbiavimas turi apimti techninę ir administracinę pagalbą, įskaitant: - nacionalinių įstatymų kūrimą ir įgyvendinimą; - institucijų, informacinių centrų ir socialinių sveikatos centrų kūrimą ir stiprinimą; - institucijų, kovojančių su neteisėta narkotikų apyvarta, efektyvumo didinimą; - personalo mokymą ir tyrimus; - ne pagal paskirtį naudojamų prototipų ir kitų esencinių chemikalų, naudojamų narkotinių priemonių ar psichotropinių medžiagų nelegaliai gamybai, prevenciją, kuriant atitinkamus standartus, lygiaverčius Bendrijos ir atitinkamų tarptautinių organizacijų, ypač sukurtiems Cheminio veikimo užduoties pajėgų (CAFT). Šalys gali susitarti įtraukti kitas sritis. VII SKYRIUS BENDRADARBIAVIMAS KOVOJE PRIEŠ NELEGALIĄ VEIKLĄ 102 straipsnis 1.Savo įgaliojimų ir kompetencijos ribose Šalys bendradarbiauja, siekdamos užkirsti kelią šiai nelegaliai veiklai: - nelegali imigracija ir nelegalus jų piliečių buvimas kitos Šalies teritorijoje, atsižvelgiant į tokių piliečių grąžinimo principus ir praktiką; - korupcija; - neteisėti sandoriai, susiję su pramoninėmis atliekomis ir suklastotais produktais; - nelegalus narkotikų ir psichotropinių medžiagų pervežimas; - organizuotas nusikalstamumas. 2. Bendradarbiavimas 1 punkte nurodytose srityse remiasi abipusėmis Šalių konsultacijomis bei glaudžia koordinacija ir turėtų apimti techninę bei administracinę pagalbą: - nacionalinių įstatymų kūrimui; - informacinių centrų steigimui; - institucijų, atsakingų už kovą su nelegalia veikla, efektyvumo didinimui; - personalo rengimui bei tyrimų pajėgumų plėtrai; - abipusiai priimtinų priemonių kovai su nelegalia veikla formulavimui. Šalys gali susitarti įtraukti ir kitas sritis. VIII SKYRIUS KULTŪRINIS BENDRADARBIAVIMAS 103 straipsnis 1. Šalys įsipareigoja plėtoti, skatinti ir remti kultūrinį bendradarbiavimą. Esant reikalui, Bendrijos arba vienos ar daugiau Šalių Narių kultūrinio bendradarbiavimo veikla gali apimti ir Lietuvą, plėtojant tolesnę abiejų pusių interesus atitinkančią veiklą. Šis bendradarbiavimas gali konkrečiai apimti: - literatūros vertimus; - nekomercinių meno darbų bei menininkų mainus; - architektūros ir kultūros paveldo paminklų bei pastatų konservavimą ir restauravimą; - apmokymą; - kultūros renginius (pvz., dainų šventes); - reikšmingų kultūrinių renginių propagavimą; - bibliotekų bendradarbiavimą. 2. Šalys gali bendradarbiauti, plėtodamos Europos audiovizualinę industriją. Konkrečiai, Lietuvos audiovizualinis sektorius galėtų dalyvauti Bendrijos veikloje MEDIA programos ribose, pagal procedūras, kurias nustatė už įvairias veiklos sritis atsakingi organai bei 1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos Nutarimas dėl šios programos įkūrimo. Šalys koordinuoja ir, kur tai reikalinga, harmonizuoja savo veiksmų planus, reguliuojančius radijo ir televizijos laidų perdavimą už valstybės sienų, atkreipdamos ypatingą dėmesį į reikalus, susijusius su intelektualinės nuosavybės teisių įsigijimu programoms, transliuojamoms per palydovą arba kabeliniais kanalais, techninius audiovizualinės srities standartus ir Europos audiovizualinės technologijos plėtotę. Bendradarbiavimas, inter alia, gali apimti programų mainus, stipendijas ir žurnalistų bei kitų masinių informacijos priemonių specialistų rengimą. IX SKYRIUS FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS 104 straipsnis Siekdama įgyvendinti šios Sutarties tikslus, remiantis 105, 106, 107, 108 straipsniais ir neprieštaraujant 107 straipsniui, Bendrija teikia Lietuvai laikiną finansinę pagalbą dotacijų ir paskolų forma, įskaitant Europos Investicijų Banko paskolas, remiantis Banko Įstatų 18 straipsniu, kurių tikslas - paspartinti Lietuvos ekonominę pertvarką. 105 straipsnis Ši finansinė pagalba: - yra vykdoma arba per PHARE indikatyvinę daugiametę programą, numatytą pataisytoje Tarybos direktyvoje EEC No 3906/89, arba per naują daugiametę finansinę schemą, Bendrijos įsteigtą remiantis konsultacijomis su Lietuva ir atsižvelgiant į 106 ir 107 straipsniuose išdėstytas nuostatas. - ją taip pat sudaro paskola(-os), kurią/as Europos Investicijų Bankas teikia tokių apimčių ir tokį laiko tarpą, kokie bus nustatyti po konsultacijų su Lietuva, remiantis atitinkomis Europos Sąjungos Sutarties nuostatomis. 106 straipsnis Bendrijos finansinės pagalbos tikslai ir sritys yra nustatomi indikatyvinėje programoje, priimtoje abiejų Šalių susitarimu. Šalys apie tai informuoja Asociacijos Tarybą. 107 straipsnis 1. Kilus ypatingam poreikiui, atsižvelgdama į turimus finansinius resursus, Lietuvai prašant ir derindama tai su tarptautinėmis finansinėmis institucijomis G-24 kontekste, Bendrija išnagrinėja galimybes suteikti laikiną finansinę pagalbą, skirtą: - paremti priemones, skirtas išsaugoti Lietuvos valiutos konvertabilumą; - palaikyti stabilizaciją ir struktūrinės pertvarkos pastangas ilgesnei perspektyvai, įskaitant paramą mokėjimų balansui palaikyti. 2. Ši finansinė pagalba gali būti suteikta, Lietuvai pristačius, atitinkamai, konvertabilumo ir/ar ekonomikos pertvarkos programas, kurias remia TVF, G-24 kontekste, su sąlyga, kad jos bus Bendrijai priimtinos ir kad Lietuva ir toliau laikysis šių programų ir sieks kuo skubiau pradėti remtis finansavimu iš privačių šaltinių. 3. Asociacijos Taryba yra informuojama apie sąlygas, kuriomis ši pagalba teikiama, ir apie tai, kaip Lietuva vykdo su šia pagalba susijusius įsipareigojimus. 108 straipsnis Bendrijos finansinė pagalba yra įvertinama, atsižvelgiant į iškilusius poreikius, Lietuvos išsivystymo lygį bei nustatytus prioritetus, Lietuvos ekonomikos pajėgumą tokią pagalbą realizuoti, galimybes grąžinti paskolas ir Lietuvos pažangą ugyvendinant pertvarką ir rinkos ekonomikos sistemą. 109 straipsnis Siekdamos optimaliai panaudoti turimus resursus, Šalys glaudžiai koordinuoja Bendrijos teikiamą pagalbą su kitų šaltinių, kaip antai Šalių Narių, kitų valstybių, įskaitant G-24 šalis, ir tarptautinių finansinių institucijų, tokių kaip Tarptautinis Valiutos Fondas, Tarptautinis Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas, Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Bankas, teikiama pagalba. 110 straipsnis Lietuva dalyvauja Bendrijos rėminėse programose, specifinėse programose, projektuose ir kitoje veikloje, apimančioje Priede XX nurodytas sritis. Neprieštaraujant dabartiniam Lietuvos dalyvavimui Priede XX nurodytoje veikloje, Asociacijos Taryba nustato Lietuvos dalyvavimo šioje veikloje sąlygas ir aplinkybes. Lietuvos finansinis indėlis į Priede XX nurodytas veiklos sritis remiasi principu, kad Lietuva pati apmoka su jos dalyvavimu susijusias išlaidas. Kilus būtinybei, Bendrija gali atskirais atvejais nuspręsti, pagal bendrajam Europos Bendrijų biudžetui galiojančias taisykles, prisidėti prie Lietuvos įmokų. X SKYRIUS INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 111 straipsnis Pagal šią Sutartį yra įkuriama Asociacijos Taryba, kuri prižiūri, kaip įgyvendinama ši Sutartis. Asociacijos Taryba susitinka ministrų lygyje vienąkart per metus arba kai to reikalauja aplinkybės. Ji sprendžia bet kuriuos svarbius Sutarties ribose kylančius klausimus ir bet kuriuos kitus dvišalius ar tarptautinius abi puses dominančius reikalus. 112 straipsnis 1. Asociacijos Tarybą sudaro, iš vienos pusės, Europos Sąjungos Tarybos nariai ir Europos Bendrijų Komisijos nariai ir, iš kitos pusės, Lietuvos Vyriausybės skirti nariai. 2. Asociacijos Tarybos nariai gali būti atstovaujami pagal sąlygas, nustatytas jos darbo reglamento taisyklėse. 3. Asociacijos Taryba priima savo darbo reglamentą. 4. Kaip nustatyta jos darbo reglamente, Asociacijos Tarybai pirmininkauja paeiliui Europos Sąjungos narys ir Lietuvos Vyriausybės narys. 5. Esant reikalui, Asociacijos Tarybos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos Investicijų Bankas (EIB). 113 straipsnis Siekdama įgyvendinti šios Sutarties tikslus, Asociacijos Taryba turi sprendimų priėmimo galią konkrečiai nurodytais atvejais. Jos priimti sprendimai yra privalomi Šalims, kurios vykdo priemones, būtinas šiems sprendimams įgyvendinti. Asociacijos Taryba taip pat gali teikti atitinkamas rekomendacijas. Asociacijos Tarybos sprendimai ir rekomendacijos priimami Šalims susitarus. 114 straipsnis 1. Abi Šalys gali nukreipti Asociacijos Tarybai bet kurį ginčą, kylantį dėl šios Sutarties taikymo ar aiškinimo. 2. Asociacijos Taryba gali spręsti ginčus, priimdama atitinkamą nutarimą. 3. Kiekviena iš Šalių privalo imtis priemonių, reikalingų vykdyti 2 punkte minimą sprendimą. 4. Jei yra neįmanoma išspręsti ginčo, remiantis šio skyriaus 2 punktu, bet kuri iš Šalių gali pranešti antrajai Šaliai apie arbitro paskyrimą; tada kita Šalis per du mėnesius turi paskirti antrą arbitrą. Taikant šią procedūrą, Bendrija ir Šalys Narės yra laikomos viena ginče dalyvaujančia Šalimi. Asociacijos Taryba paskiria trečią arbitrą. Arbitro sprendimas yra priimamas dauguma balsų. Abi ginče dalyvaujančios Šalys privalo imtis veiksmų, reikalingų įvykdyti arbitrų priimtą sprendimą. 115 straipsnis 1. Asociacijos Tarybai padeda Asociacijos Komitetas, kurį paprastai sudaro vyresniųjų valstybės tarnautojų lygio atstovai iš Europos Sąjungos Tarybos narių ir Europos Bendrijų Komisijos narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Vyriausybės atstovų, iš kitos pusės. Savo darbo reglamente Asociacijos Taryba nustato Asociacijos Komiteto pareigas, į kurias įeina Asociacijos Tarybos susitikimų rengimas ir numatymas, kaip Komitetas funkcionuos. 2. Asociacijos Taryba turi teisę įgalioti Asociacijos Komitetą vykdyti bet kurias jos funkcijas. Tokiu atveju Asociacijos Komitetas priima sprendimus remiantis 113 straipsnio nuostatomis. 116 straipsnis Asociacijos Taryba gali nuspręsti įkurti bet kurį kitą specialų komitetą ar padalinį, padedantį vykdyti jos pareigas. Savo darbo reglamente Asociacijos Taryba nustato tokių komitetų ar padalinių sudėtį ir pareigas bei tai, kaip jie funkcionuos. 117 straipsnis Šiuo straipsniu yra įkuriamas Parlamentinis Komitetas. Tai yra Lietuvos Parlamento ir Europos Parlamento narių forumas, kuriame jie susitinka ir pasikeičia nuomonėmis. Parlamentinis Komitetas susitinka savo paties nustatytu periodiškumu. 118 staripsnis 1. Parlamentinį Komitetą sudaro Europos Parlamento nariai, iš vienos pusės, ir Lietuvos Parlamento nariai, iš kitos. 2. Parlamentinis komitetas priima savo darbo reglamentą. 3. Parlamentiniam Komitetui paeiliui pirmininkauja Europos Parlamentas ir Lietuvos Parlamentas, pagal jo darbo reglamente nustatytas taisykles. 119 straipsnis Parlamentinis Komitetas gali pareikalauti iš Asociacijos Tarybos informacijos apie šios Sutarties įgyvendinimo eigą, o Taryba pateikia prašomą informaciją Komitetui. Parlamentinis Komitetas yra informuojamas apie Asociacijos Tarybos sprendimus. Parlamentinis Komitetas gali pateikti Asociacijos Tarybai rekomendacijas. 120 straipsnis Pagal šią Sutartį abi Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys nebus diskriminuojami, suteikiant jiems galimybę dėl savo piliečių kreiptis į kompetentingus Šalių teismus ir administracinius organus, ginant jų asmenines teises bei jų nuosavybės teises, tarp jų teises, susijusias su intelektine, industrine ir komercine nuosavybe. 121 straipsnis Niekas šioje Sutartyje netrukdo Šaliai imtis bet kokių priemonių: (
a)kurias ji mano esant reikalingas, neleidžiant atskleisti informaciją, priešingą jos esminiams saugumo interesams;
b)susijusių su ginklų, amunicijos ar karinių medžiagų gamyba ar prekyba, arba su gynybos tikslams būtinais tyrimais, diegimu ar produkcija, su sąlyga, kad šios priemonės nekenkia produktų, neturinčių specialios karinės paskirties, konkurencijos sąlygoms; (
c)kurias ji laiko labai svarbiomis savo saugumui, kilus rimtiems vidaus neramumams, turintiems įtakos įstatymų ir tvarkos palaikymui, karo metu ar kilus rimtai tarptautinei įtampai, grasinančiai sukelti karą, vykdant priimtus įsipareigojimus taikai ir tarptautiniam saugumui palaikyti; (
d)kurias ji mano esant būtinomis, vykdant tarptautinius įsipareigojimus dvigubos paskirties prekių ir technologijų kontrolės srityje. 122 straipsnis 1. Šios Sutarties galiojimo ribose ir neprieštaraujant joje išdėstytoms specialioms nuostatoms: - susitarimai, kuriuos Lietuva taiko Bendrijai, negali diskriminuoti tarp Šalių Narių, jų piliečių bei jų bendrovių ar padalinių; - susitarimai, kuriuos Bendrija taiko Lietuvai, negali diskriminuoti tarp Lietuvos piliečių, jos bendrovių ar padalinių. 2. 1 punkto nuostatos neprieštarauja Šalių teisei taikyti atitinkamas jų finansinių įstatymų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurie dėl savo gyvenamosios vietos nėra vienodose sąlygose. 123 straipsnis Produktai, kilę iš Lietuvos ir importuojami į Bendriją, nesinaudoja labiau palankiu režimu, negu tas, kurį Šalys Narės taiko tarpusavyje. Režimas, kuris taikomas Lietuvai pagal IV Skyrių ir V Skyriaus I Skirsnį, negali būti palankesnis negu tas, kurį Šalys Narės taiko tarpusavyje. 124 straipsnis 1. Šalys imasi bet kokių bendrų ar konkrečių priemonių, reikalingų jų įsipareigojimams pagal šią Sutartį vykdyti. Jos užtikrina, kad šios Sutaries tikslai būtų įgyvendinti. 2. Jei viena iš Šalių mano, kad kita Šalis nevykdo įsipareigojimų pagal šią Sutartį, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš imdamasi tokių priemonių, išskyrus ypatingos skubos atvejus, ji pateikia Asociacijos Tarybai visą informaciją, reikalingą kruopščiai išanalizuoti situaciją, siekiant surasti abiems Šalims priimtiną sprendimą. Pasirenkant priemones, pirmenybė teikiama toms, kurios mažiausiai kenkia šios Sutarties funkcionavimui. Apie tokių priemonių taikymą nedelsiant pranešama Asociacijos Tarybai. Jei kita Šalis pageidauja, Asociacijos Taryba šiuo klausimu surengia konsultacijas. 125 straipsnis Tol, kol pagal šią Sutartį nebus pasiektos vienodos teisės asmenims ir ekonomikos subjektams, ši Sutartis neturės poveikio teisėms, kurias jie turi pagal susitarimus, galiojančius tarp vienos ar daugiau Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos, iš kitos, išskyrus Bendrijos kompetencijai priklausančius sektorius ir tiek, kiek tai neprieštarauja Šalių Narių įsipareigojimams, kylantiems iš šios Sutarties jų kompetencijos sektoriuose. 126 straipsnis Šioje Sutartyje terminas "Šalys" reiškia Bendriją ar jos Šalis Nares, arba Bendriją ir jos Šalis Nares, remiantis jų įgaliojimais, iš vienos pusės, ir Lietuvą, iš kitos. 127 straipsnis Protokolai nuo 1 iki 5 ir Priedai nuo I iki XX sudaro neatskiriamą šios Sutarties dalį. 128 straipsnis Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui. Bet kuri iš Šalių gali denonsuoti šią Sutartį, pranešusi apie tai kitai Šaliai. Ši Sutartis nustos galioti, praėjus 6 mėnesiams nuo tokio pranešimo datos. 129 straipsnis Šios Sutarties depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretoriatas. 130 straipsnis Ši Sutartis galioja, iš vienos pusės, teritorijose, kuriose galioja Europos Bendrijos, Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Europos Anglies ir Plieno Bendrijos įkūrimo Sutartys, pagal šiose Sutartyse nurodytas sąlygas, ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, iš kitos pusės. 131 straipsnis Ši Sutartis yra sudaryta danų, olandų, anglų, suomių, prancūzų, vokiečių, graikų, italų, portugalų, ispanų, švedų ir lietuvių kalbomis. Kiekvienas iš šių tekstų yra laikomas lygiaverčiai autentišku. 132 straipsnis Ši Sutartis bus Šalių patvirtinta pagal jose galiojančias procedūras. Ši Sutartis įsigalios antro mėnesio pirmą dieną nuo datos, kada Šalys praneš viena kitai, kad pirmame punkte nurodytos procedūros yra įvykdytos. Šiai Sutarčiai įsigaliojus, ji pakeis Sutartį tarp Europos Ekonominės Bendrijos, Europos Atominės Energijos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos dėl prekybinio, ekonominio ir komercinio bendradarbiavimo, pasirašytą 1992 m. gegužės 11 dieną Briuselyje. Ši Sutartis iš dalies remiasi, toliau plėtoja ir apima pagrindines Sutarties dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių reikalų tarp Europos Bendrijos, Europos Atominės Energijos Bendrijos bei Europos Anglies ir Plieno Bendrijos ir Lietuvos Respublikos, pasirašytos 1994 m. liepos 18 dieną, nuostatas. Jai įsigaliojus, ši Sutartis pakeis Sutartį dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių reikalų. Jungtinio Komiteto, įsteigto pagal Sutartį dėl prekybinio, ekonominio ir komercinio bendradarbiavimo, kuris taip pat atlieka Sutartyje dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių reikalų nustatytas pareigas, sprendimai galios ir toliau, iki bus atšaukti Asociacinės Tarybos sprendimu. Savo pirmajame susitikime Asociacijos Taryba priims visas šios Sutarties, ypač jos protokolų ir priedų, modifikacijas, būtinas, siekiant ją suderinti su Sutarties dėl laisvos prekybos ir su prekyba susijusių reikalų pakeitimais, kuriuos Jungtinis Komitetas priėmė laikotarpiu tarp šios Sutarties pasirašymo ir įsigaliojimo. PRIEDŲ SĄRAŠAS I Straipsniai 9 ir 18 pramoninių ir žemės ūkio produktų apibrėžimas II Straipsnis 11

(2)Lietuvos importo tarifų nuolaidos III Straipsnis 11

(3)Lietuvos

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.