LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAIS IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ BEI KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, DEGALAMS NAUDOJANČIŲ GAMTINES DUJAS IR SUSKYSTINTAS NAFTOS DUJAS, IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2006 m. spalio 9 d. Nr. D1-449 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamus dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekius ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamus dujinių teršalų kiekius, taip pat Komisijos direktyvų 2005/78/EB bei 2006/51/EB, patikslinančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB reikalavimus, nuostatas, Tvirtinu Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašą (pridedama). APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-449 TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAIS IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ BEI KIETŲJŲ DALELIŲ KIEKIŲ, TAIP PAT TRANSPORTO PRIEMONIŲ SU PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAIS, DEGALAMS NAUDOJANČIŲ GAMTINES DUJAS IR SUSKYSTINTAS NAFTOS DUJAS, IŠMETAMŲ DUJINIŲ TERŠALŲ KIEKIŲ MAŽINIMO PRIEMONIŲ TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato reikalavimus transporto priemonių, turinčių uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius bei priverstinio uždegimo variklius, tipo patvirtinimui gauti ir išmetamų teršalų ribines vertes, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą. 2. Tvarkos aprašas taikomas: 2.1. motorinių transporto priemonių, kuriose įrengti uždegimo suspaudimu varikliai, išmetamiesiems dujiniams teršalams ir kietosioms dalelėms; 2.2. motorinių transporto priemonių, kuriose įrengti priverstinio uždegimo varikliai, degalams naudojantys gamtines ar suskystintas naftos dujas, išmetamiesiems dujiniams teršalams; 2.3. uždegimo suspaudimu ir priverstinio uždegimo varikliams, kaip nurodyta šio Tvarkos aprašo II skyriuje pateiktame apibrėžime, išskyrus N1, N2 ir M2 kategorijų transporto priemonėms, kurioms tipo patvirtinimas buvo suteiktas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ES direktyvos 70/220/EB reikalavimus; 2.4. transporto priemonėse įrengtoms diagnostikos sistemoms. 3. Pagal šio Tvarkos aprašo prieduose pateiktas nuostatas vertinami tokie parametrai: 3.1. kelių transporto priemonių/variklių išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekiai; 3.2. išmetamų teršalų kontrolės įtaisų eksploatavimo laikas; 3.3. kelių transporto priemonių/variklių atitiktis; 3.4. uždegimo suspaudimu variklius turinčiose transporto priemonėse įrengtos diagnostikos sistemos (TPĮDS); 3.5. priverstinio uždegimo variklius turinčiose transporto priemonėse, kurui naudojančiose gamtines dujas ar suskystintas naftos dujas, įrengtos diagnostikos sistemos (TPĮDS). II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS 4. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos: Aktyviklis – bet kokia medžiaga, kuri laikoma transporto priemonei įrengtoje talpykloje ir kuri (jeigu reikia) gavus signalą iš išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos tiekiama papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai; Apkrovos procentinė dalis – didžiausio sukimo momento dalis esant tam tikram variklio sūkių skaičiui; Apgadinta sudedamoji dalis ar sistema – variklis arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis, kurią gamintojas numatytu būdu apgadino, kad su transporto priemonėje įrengiama diagnostikos sistema (toliau -TPĮDS) galėtų atlikti tipo patvirtinimo bandymą; Atsako trukmė – laiko tarpas nuo etaloniniame taške išmatuotos sudedamosios dalies spartaus pokyčio ir matuoklio atsako atitinkamo pokyčio, jeigu išmatuotos sudedamosios dalies pokytis sudaro bent 60% visos skalės ir jeigu atsako pokytis trunka ne ilgiau nei 0,1 sekundės dalį. Sistemos atsako trukmė (t90) – tai sistemos delsimo trukmė, prie kurios pridedama sistemos signalo kilimo trukmė (žr. LST ISO 16183 standartą); Bandymų ciklas – bandymų, atitinkančių tam tikrą variklio sūkių skaičių ir sukimo momentą, kuriais turi dirbti variklis nusistovėjusiu režimu (ESC bandymas) ar pereinamaisiais režimais (ETC, ELR bandymai), seka; Defektas – jei tai varikliui įrengiamos TPĮDS, reiškia, kad ne daugiau nei dviejų atskirų kontroliuojamų sudedamųjų dalių arba sistemų laikinosios arba pastovios eksploatacinės charakteristikos yra tokios, kad dėl jų trinka kitais atžvilgiais veiksminga transporto priemonei įrengiama TPĮDS vykdoma tų sudedamųjų dalių arba sistemų kontrolė arba kad jos neatitinka visų kitų išsamių TPĮDS nustatytų reikalavimų. Jeigu varikliams ir transporto priemonėms būdingi pirmiau minėti defektai, varikliams arba transporto priemonėms, atsižvelgiant į joms įmontuotą variklį, galima suteikti tipo patvirtinimą, variklius arba transporto priemones įregistruoti ir parduoti pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo 4.3 skirsnio reikalavimus; Delsimo trukmė – laikas nuo etaloniniame taške išmatuotinos sudedamosios dalies pokyčio iki sistemos atsako, sudarančio 10% galutinio rodmens (t10). Jei tai dujiniai komponentai, delsimo trukmė iš esmės – tai išmatuotos sudedamosios dalies tekėjimo iš ėminių zondo į detektorių trukmė. Jei tai delsimo trukmė, ėminių zondas apibrėžiamas kaip etaloninis taškas; deNOx sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta išmetamam azoto oksidų (NOx) kiekiui sumažinti, pvz., aktyvieji ir pasyvieji NOx katalizatoriai, NOx absorberiai ir selektyviosios katalizinės redukcijos (SCR) sistemos; Didelis sūkių skaičius – variklio sūkių skaičius, kai variklis įgauna 70 % paskelbtosios didžiausios galios; Didelis veikimo sutrikimas – bet kokios papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemos nuolatinis arba laikinas veikimo sutrikimas, dėl kurio nedelsiant arba palaipsniui didėja variklio sistemos išmetamųjų dujinių arba kietųjų dalelių teršalų kiekis ir kurio negali tinkamai įvertinti TPĮDS. Šio Tvarkos aprašo 16 punkte numatoma, kad būtų kontroliuojamas didelis veikimo sutrikimas, o ne papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deginių filtro katalizatoriaus/filtravimo darbo veiksmingumo sumažėjimas arba katalizatoriaus/filtravimo veikimo nutraukimas. Didelio sutrikimo pavyzdžiai pateikti šio Tvarkos aprašo 11 priedo 3.2.3.2 ir 3.2.3.3 skirsniuose; Dyzelinis variklis – uždegimo suspaudimu principu dirbantis variklis; Dujiniai teršalai – anglies monoksidas, angliavandeniliai (darant prielaidą, kad santykis dyzelinui yra CH1,85, suskystintoms naftos dujoms (SND) – CH2,525 ir gamtinėms dujoms (GD) – CH2,93 (NMHC)) ir tariama CH3O0,5 molekulė etanolį naudojantiems dyzeliniams varikliams), metanas (darant prielaidą, kad GD atveju santykis lygus CH4) ir azoto oksidai, kurių kiekis išreiškiamas azoto dioksido (NO2) ekvivalentiniu kiekiu; Dujinis variklis – vidaus degimo variklis, naudojantis gamtines dujas (GD) ar suskystintas naftos dujas (SND); Dūmai – dyzelinio variklio išmetamosios dujos, turinčios kietųjų dalelių, kurios sugeria, atspindi ar laužia šviesą; Dūmų matuoklis – prietaisas dūmų dalelių neskaidrumui matuoti, taikant šviesos gesimo principą; Eksploatavimo ciklas -variklio paleidimas, variklio eksploatavimo trukmė, variklio išjungimas ir laiko tarpas iki variklio kito paleidimo pradžios, jeigu yra įjungta TPĮDS, kuria būtų nustatomas veikimo sutrikimas (jei jis iškiltų); Eksploatavimo trukmė – šio Tvarkos aprašo IV skyriuje apibrėžtas atitinkamas atstumas ar laiko tarpas, per kurį turi būti užtikrinamas nustatytas transporto priemonės ir variklių išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių ir dūmų kiekio apribojimo laikymasis (jei tai transporto priemonės ir varikliai, kuriems suteikiant tipo patvirtinimą buvo atsižvelgiama į šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktos lentelės B1, B2 arba C eilutėse nurodytas vertes); Europinis atsako į apkrovą (anglų k. – ELR) bandymas – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas bandymų ciklas, kurį sudaro apkrovos pakopų seka, nekeičiant variklio sūkių skaičiaus; Europinis bandymas taikant nusistovėjusių režimų ciklą (anglų k. – ESC) – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas nusistovėjusio režimo 13 bandymų ciklas; Etaloninis sūkių skaičius (nref) – 100% sūkių skaičiaus vertė, taikytina atliekant ETC bandymo ciklą, pagal denormalizavimo metodiką, nustatytą šio Tvarkos aprašo 3 priedo 2 priedėlyje; Europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą (anglų k. – ETC) – pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2 skirsnį taikomas 1800 sekundžių trukmės pereinamųjų režimų bandymų ciklas; Galios perdavimo įrenginys – varikliu varoma įranga, tiekianti energiją pagalbiniams įtaisams, įrengtiems transporto priemonėje; Gamtinių dujų sudėties diapazonas – vienas iš H ar L diapazonų, apibrėžtų standarte LST EN 437, nustatytame 1993 m. lapkričio mėn.; Išderinimo strategija – tai PIDTKS, kuri sumažina su PGIDTKS susijusį išmetamųjų teršalų kontrolės veiksmingumą, jeigu susiklostytų sąlygos, kurias galima pagrįstai numatyti įprastu būdu eksploatuojant ir naudojant transporto priemonę. PGIDTKS, kurios vienas variantas taikomas atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o antras variantas – kitais eksploatavimo atvejais ir kuri, esant sąlygoms, nenumatomoms taikomoje tipo patvirtinimo bandymo metodikoje, užtikrina žemesnį išmetamųjų teršalų kontrolės lygį, arba TPĮDS arba išmetamos taršos kontrolės monitoringo strategija, kurios vienas variantas taikomas atliekant standartinį tipo patvirtinimo bandymą, o antras variantas – kitais eksploatavimo atvejais ir kuri esant sąlygoms, nenumatomoms taikomoje tipo patvirtinimo bandymo metodikoje užtikrina žemesnį monitoringo funkcijų lygį (laiko ir tikslumo atžvilgiu); Įšilimo ciklas – toks variklio veikimas, kai aušinimo skysčio temperatūra nuo variklio paleidimo padidėja bent 22 K ir tas skystis įšyla iki ne mažesnės nei 343 K (70°C) temperatūros; Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, elektroninis variklio valdiklis ir bet kokia su variklio išmetamųjų dujų sistema susijusi sudedamoji dalis, iš to valdiklio priimanti išvesties duomenis arba tam valdikliui perduodanti tuos duomenis ir, jeigu taikoma, ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso atsižvelgiant į išmetamųjų dujinių teršalų kiekio valdymą; Išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas – papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) taikymas, jeigu TPĮDS nustato, kad variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti veikimas yra sutrikęs, jei dėl to sutrikimo įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir jei rodytuvui nereikia išvesties duomenų iš sudedamosios dalies arba sistemos, kurios veikimas yra sutrikęs; Išmetamųjų teršalų kontrolės monitoringo sistema – sistema, užtikrinanti tinkamą NOx kontroliuojančių prietaisų, įmontuotų į variklio sistemą, darbą pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.5 skirsnio reikalavimus; Kietosios dalelės – bet kokia medžiaga, surinkta ant filtruojančiosios medžiagos, prieš filtravimą išmetamuosius teršalus atskiedus švariu filtruotu oru, kad temperatūra būtų ne didesnė nei 325 K (52°C); Kombinuotasis deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro derinys – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, skirta vienu metu sumažinti išmetamų azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (KD) kiekį; Konstrukcijos elementas – transporto priemonės arba variklio kontrolės sistema, įskaitant kompiuterio programinę įrangą, elektronines kontrolės sistemas ir loginę kompiuterio dalį; kontrolės sistemos kalibravimo prietaisas, sistemų sąveikos rezultatas arba aparatinės įrangos dalis; Kontrolinė sritis – sritis tarp A ir C variklio sūkių skaičiaus, esant nuo 25 iki 100% apkrovai; Mažas sūkių skaičius (nlo) – variklio sūkių skaičius, kai variklis įgauna 50% paskelbtosios didžiausios galios; Naudingoji galia – galios vertė bandymų stende alkūninio veleno ar jo atitikmens gale, išmatuota pagal EB taikomą galios matavimo kW metodą, kaip nustatyta susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytoje Komisijos direktyvoje 80/1269/EEB; Neapribotoji – prieiga, per kurią pateiktus duomenis galima įvertinti be nestandartizuotos specialios dekodavimo informacijos; Nekenksmingumo aplinkai požiūriu patobulinta transporto priemonė (anglų k. – EEV) – transporto priemonė, kurios variklis atitinka leidžiamas išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, nurodytas šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 punkto lentelių C eilutėje; Nuolatinis išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimas – papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) taikymas, jeigu TPĮDS nustato, kad variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (anglų k. – ECS) įgyvendinti veikimas yra sutrikęs, jei dėl to sutrikimo įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir jei rodytuvui nereikia išvesties duomenų iš sudedamosios dalies arba sistemos, kurios veikimas yra sutrikęs; Nuolatinis regeneravimas – papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos atkūrimas be specialios bandymo metodikos, atliekamas nuolatos arba bent kartą ETC (europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą) bandymo metu. Šiam regeneravimo procesui neprivaloma taikyti specialios bandymo metodikos; Pagrindinė išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PGIDTKS) – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija, kuri taikoma varikliui dirbant visame jo sūkių skaičiaus ir apkrovos diapazone, jeigu nėra taikoma papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PIDTKS). PGIDTKS strategija – tai: – daugiamatė uždegimo paskubos kampo reguliavimo charakteristika, – daugiamatė išmetamųjų dujų recirkuliavimo reguliavimo charakteristika, – selektyviajai katalizinei redukcijai naudojamo aktyviklio dozavimo daugiamatė reguliavimo charakteristika ir kt.; Pakartotinis sureguliavimas – tikslus gamtines dujas naudojančio variklio sureguliavimas, siekiant užtikrinti tas pačias eksploatavimo charakteristikas (galią, kuro suvartojimą) kitame gamtinių dujų sudėties diapazone; Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema – deginių filtras katalizatorius (oksidacija arba 3 procesų katalizinis konverteris), kietųjų dalelių filtras, deNOx sistema, kombinuotoji deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro sistema arba bet koks kitas išmetamųjų teršalų kiekį mažinantis prietaisas, įrengtas už variklio. Pagal šį apibrėžimą minėtai sistemai nepriskiriamas išmetamųjų dujų recirkuliavimo įtaisas, kuris, jeigu įrengtas, laikomas sudedamąja variklio sistemos dalimi; Papildomo kietųjų dalelių apdorojimo prietaisas – papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo įtaisas, skirtas išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiui sumažinti mechaniniu, aerodinaminiu, difuziniu arba inerciniu būdu; Papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PIDTKS) – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės planas ir priemonės, papildančios pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją ir taikomos atsižvelgiant į aplinkos ir (arba) transporto priemonės eksploatavimo sąlygas, t. y. greitį, variklio sūkių skaičių, įjungtą pavarą, įsiurbiamojo oro temperatūrą arba slėgį įsiurbimo kolektoriuje; Paskelbtoji didžiausioji galia (Pmax) – didžiausia naudingosios galios vertė (kW), nurodyta tipo patvirtinimo paraiškoje; Periodinis regeneravimas – išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisui ne rečiau kaip kas 100 valandų variklio įprasto eksploatavimo taikomas regeneravimo procesas. Regeneravimo proceso metu išmetamųjų teršalų normatyvais nustatytas vertes galima viršyti. Pirminis variklis – variklis, kurio išmetamųjų dujų charakteristikos būdingos visai variklių šeimai; Pradinio kondicionavimo ciklas – su TPĮDS paeiliui atlikti bent trys bandymo ciklai arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklai, kuriais užtikrinamas variklio darbo, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos stabilumas ir TPĮDS eksploatacinės parengties kontrolė; Prieiga – galimybė per nuosekliai sujungtą standartinę diagnostikos jungtį naudotis visais su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiais TPĮDS duomenimis, įskaitant visus kodus, reikalingus su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusioms transporto priemonės dalims tikrinti, atlikti jų diagnostiką arba remontą; Prisitaikomumas – bet koks variklio įtaisas, leidžiantis palaikyti pastovų oro ar kuro santykį; Remontui būtina informacija – visa variklio diagnostikai, einamajam remontui, tikrinimui, periodinei kontrolei arba remontui reikalinga informacija, kurią gamintojas pateikia savo įgaliotiesiems prekiautojams/remonto dirbtuvėms. Jeigu būtina, ši informacija – techninės priežiūros vadovai, remonto žinynai, su diagnostika susijusi informacija (mažiausios ir didžiausios teorinės matavimo vertės), montavimo schemos, variklio tipui taikomas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris, informacija, leidžianti programinę elektroninių sistemų įrangą atnaujinti pagal transporto priemonės gamintojo specifikacijas, atskiriems ir specialiems atvejams skirti nurodymai, įrankiams ir įrangai numatyta informacija, informacija apie duomenų registravimą, abipusės kontrolės ir bandymų duomenys. Gamintojas neįpareigojamas pateikti tos informacijos, kuri saugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu laikoma gamintojo ir (arba) pirminės įrangos gamintojo, tiekėjo praktine patirtimi; šiuo atveju reikalinga techninė informacija skelbiama, jeigu nėra pagrindo jos neskelbti; Signalo kilimo trukmė – laikas, kol išmatuota vertė ima sudaryti nuo 10% iki 90% galutinio rodmens vertės, o matuoklio atsakas po to, kai išmatuota sudedamoji dalis pasiekia matuoklį. Jei tai signalo kilimo trukmė, ėminių zondas apibrėžiamas kaip etaloninis taškas; Specialus variklio veikimo režimas – speciali variklio/transporto priemonės konfigūracija, apimanti variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementą arba jų rinkinį išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai įgyvendinti, vienodą variklio galios kreivę (suteikiant tipo patvirtinimą nustatyta visos apkrovos kreivė) ir, jeigu taikoma, sukamojo momento ribotuvą; Standartizuoti – užtikrinti, kad visi su TPĮDS susiję duomenys (t. y. duomenų srautas, jeigu naudojami rodmenų nuskaitymo įtaisai), įskaitant visus naudojamus trikties kodus, turi būti pateikiami tik pagal pramonės šakos standartus, kurie dėl to, kad jų formatas ir leidžiamosios pasirinktys yra aiškiai apibrėžtos, užtikrina didžiausią variklinių transporto priemonių gamybos šakai suderinamumo lygį ir kuriuos be jokios abejonės galima taikyti atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo reikalavimus; Su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs defektas – prietaiso, sistemos arba sandaros defektas arba nuokrypis nuo įprastų gamybinių nuokrypų, kurios taikomos projektuojant prietaisą, sistemą arba sandarą, jų medžiagoms arba apdailai, jeigu defektas arba nuokrypis turi įtakos bet kokiam su išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema susijusiam parametrui, specifikacijai arba sudedamajai daliai. Trūkstamą sudedamąją dalį galima laikyti su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiu defektu; Sukimo momento ribotuvas – didžiausią variklio sukimo momentą laikinai apribojantis prietaisas; TPĮDS turinčių variklių šeima, jei tai TPĮDS tipo patvirtinimas pagal šio Tvarkos aprašo 11 priedo reikalavimus – gamintojo numatytų variklio sistemų grupė, kuriai pagal šio Tvarkos aprašo 1 priedo 8 skirsnį yra būdingi bendri TPĮDS konstrukcijos elementai; Transformacijos trukmė – laikas nuo išmatuotos sudedamosios dalies pokyčio ėminių zonde iki sistemos atsako, sudarančio 50% galutinio rodmens (t50), reikalingas suderinant skirtingus matuoklius; Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše, varoma uždegimo suspaudimu ar dujiniu varikliu, išskyrus M1 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina pakrauto automobilio masė yra mažesnė kaip 3,5 t ar lygi jai; Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPĮDS) (anglų k. – OBD) – transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema išmetamų teršalų kiekiui kontroliuoti, kuri pagal kompiuterio atmintyje saugomus gedimų kodus nustato tikėtiną veikimo sutrikimo vietą; Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS) bandymo ciklas – bandomasis važiavimo ciklas – ESC bandymo ciklo variantas, sudarytas iš šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlio 2.7.1 skirsnyje aprašytų 13 atskirų režimų, kai kiekvieno režimo trukmė sutrumpinama iki 60 sekundžių; Uždegimo suspaudimu ar dujinis variklis – transporto priemonę varančioji jėgainė, kuriai gali būti suteiktas atskiro techninio vieneto tipo patvirtinimas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Tvarkos apraše; Variklio (variklių šeimos) patvirtinimas – variklio (variklių šeimos) tipo patvirtinimas pagal išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygį; Variklio A, B ir C sūkių skaičiai – sūkių bandymų skaičius variklio darbinių sūkių diapazone, kuriuos reikia daryti atliekant europinį bandymą taikant nusistovėjusių režimų ciklą ir europinį atsako į apkrovą bandymą, kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo 3 priedo 1 priedėlyje; Variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti – variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba tų elementų rinkinys, kuriuo kontroliuojami išmetamieji dujiniai teršalai (šis kontrolės procesas vykdomas taikant pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PGIDTKS) arba papildomųjų išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijų (PIDTKS) rinkinį); Variklio darbinis sūkių skaičius – eksploatacijos metu dažniausiai taikomas variklio sūkių skaičiaus diapazonas, kuris yra tarp mažo ir didelio sūkių skaičiaus, kaip nustatyta šio Tvarkos aprašo 3 priede; Variklio ir papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos šeima – variklių šeimos apibrėžimą atitinkanti gamintojo sudaryta variklių grupė, skirstoma pogrupiais atsižvelgiant į varikliams įrengtas panašias papildomo išmetamųjų dujų apdorojimo sistemas, kuriai taikant per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą pagal šio Tvarkos aprašo 9 priedą nustatomi charakteristikų blogėjimo faktoriai ir į kurią atsižvelgiant pagal šio Tvarkos aprašo 10 priedą tikrinama eksploatuojamų transporto priemonių ir (arba) variklių atitiktis; Variklio sistema – variklis, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema ir ryšių sąsaja (techninė įranga ir pranešimai) tarp variklio sistemos elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso; Variklio tipas – kategorija variklių, kurie nesiskiria tokiais pagrindiniais bruožais kaip variklio charakteristikos, apibrėžtos šio Tvarkos aprašo 2 priede; Variklis, kurį galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais – variklis, galintis veikti daugiau nei vienu specialiuoju režimu; Variklių šeima – gamintojo vienai grupei priskirti varikliai, kurie dėl jų konstrukcijos, apibrėžtos šio Tvarkos aprašo 2 priedo 2 priedėlyje, turi panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas; visi šeimos nariai turi atitikti išmetamųjų teršalų kiekiui taikomas ribines vertes; Veikimo sutrikimas – bet koks išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimas arba jos gedimas, įskaitant elektros įrenginio gedimą, dėl kurio išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršytų transporto priemonėje įrengtai TPĮDS nustatytas ribines vertes arba, jeigu įrengta, papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistema, kurios eksploataciniai parametrai neatitiktų nustatytųjų, kai bet kokio reguliuojamojo išmetamojo dujinio teršalo kiekis viršytų TPĮDS nustatytas ribines vertes; bet koks atvejis, jeigu transporto priemonei įrengta diagnostikos TPĮDS nėra tinkama, ar atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimų; Veikimo sutrikimo signalizatorius (VSS) – įtaisas, kuris transporto priemonės vairuotojui apie veikimo sutrikimą, kuris apibrėžtas šiame Tvarkos apraše, signalizuoja taip, kad vairuotojas lengvai pastebi šį signalą; Wobbe indeksas (apatinis Wl ar viršutinis Wu) – dujų tūrio vieneto atitinkamos kaloringumo vertės ir kvadratinės šaknies iš jų santykinio tankio tomis pačiomis etaloninėmis sąlygomis santykis: λ poslinkio faktorius (Sλ) – matematinė išraiška, aprašanti variklio reguliavimo sistemos reikiamą lankstumą keičiant perteklinio oro santykį λ, jei variklio vartojamo dujinio kuro sudėtis skiriasi nuo gryno metano (kaip skaičiuoti Sλ, žr. šio Tvarkos aprašo 7 priedą). III. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI 5. Uždegimo suspaudimu ar dujinių variklių tipams ir transporto priemonių, varomų uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, tipams, kurie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose nustatytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skyriaus lentelių A eilutėje nurodytų ribinių verčių, negali būti suteiktas nacionalinis ar europinis tipo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą. 6. Išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis, bei išskyrus eksploatuojamose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka nurodytų 1–8 prieduose ir ypač, jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių A eilutėje nurodytų ribinių verčių: 6.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams; 6.2. draudžiama registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, taip pat parduoti ar naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius. 7. Variklis, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose nurodytus reikalavimus ir visų pirma atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes, laikomas atitinkančiu šio Tvarkos aprašo 5–6.2 punktų reikalavimus. 8. Variklis, kuris atitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytus reikalavimus ir visų pirma atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes, laikomas atitinkančiu šio Tvarkos aprašo 5–6.2 punktų bei 10–12.2 punktų reikalavimus. 9. Jei laikomasi šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų, ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 ar B2 eilutėje nurodytas vertes arba C eilutėje nurodytas leistinąsias ribines vertes, dėl su variklio išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių kiekiais, taip pat su dūmų neskaidrumu susijusių priežasčių negalima: 9.1. atsisakyti suteikti europinį tipo patvirtinimą uždegimo suspaudimu ar dujinio variklio tipui; 9.2. atsisakyti suteikti europinį tipo patvirtinimą transporto priemonei ar nacionalinį tipo patvirtinimą transporto priemonės, varomos uždegimo suspaudimu varikliu, tipui; 9.3. uždrausti registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniu varikliu; 9.4. uždrausti parduoti ar naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius. 10. Nuo 2006 m. spalio 1 d. ir išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis bei eksploatuojamuose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 eilutėje nurodytų ribinių verčių: 10.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo tikslais naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams; 10.2. uždraudžiama registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, taip pat parduoti ir naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius. 11. Nuo 2008 m. spalio 1 d. uždegimo suspaudimu ar dujinių variklių tipams ir transporto priemonių, varomų uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, tipams, kurie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nustatytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 eilutėje nurodytų ribinių verčių, negali būti suteiktas nacionalinis ar europinis tipo patvirtinimas pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintą Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą. 12. Nuo 2009 m. spalio 1 d. ir išskyrus transporto priemones ir variklius, skirtus eksportui į trečiąsias šalis bei eksploatuojamuose transporto priemonėse pakeitimui skirtus variklius, jei jie neatitinka šio Tvarkos aprašo 1–8 prieduose ir šio Tvarkos aprašo 14–21 punktuose nurodytų reikalavimų ir ypač jei variklių išmetamųjų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekis ir dūmų neskaidrumas neatitinka šio Tvarkos aprašo 1 priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 nurodytų ribinių verčių: 12.1. laikomi nebegaliojančiais atitikties sertifikatai, išduoti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtinto Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo tikslais naujoms transporto priemonėms ar naujiems varikliams; 12.2. uždraudžiama registruoti, parduoti, pradėti eksploatuoti ar naudoti naujas transporto priemones, varomas uždegimo suspaudimu ar dujiniais varikliais, taip pat parduoti ir naudoti naujus uždegimo suspaudimu ar dujinius variklius. 13. Uždegimo suspaudimu ar dujiniams varikliams, kurie pagal tipo patvirtinimo sistemą turi atitikti šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriuje nustatytas ribines vertes, taikomos tokios nuostatos: 13.1. visuose atsitiktinai parinktuose apkrovos režimuose konkrečioje kontrolinėje srityje ir išskyrus nurodytus variklio režimus, kuriems tokia nuostata netaikoma, per tokį trumpą kaip 30 sekundžių laiko intervalą paimti išmetamųjų teršalų ėminiai neturi viršyti daugiau kaip 100 % šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 ir C eilutėse nurodytų ribinių verčių; 13.2. kontrolinė sritis, kuriai taikomas neviršytinas procentas, neįtraukti variklio darbo režimai ir kitos sąlygos apibrėžiami šio Tvarkos aprašo 9–12 prieduose. IV. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMŲ ILGAAMŽIŠKUMAS 14. Nuo 2006 m. spalio 1 d. tvirtinant visus tipus gamintojas turės įrodyti, kad uždegimo suspaudimu arba dujinis variklis, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1, B2 arba C eilutėje nurodytas ribines vertes, neviršys tų ribinių verčių tokios trukmės naudojimo laiko: 14.1. varikliai, skirti montuoti į N1 ir M2 kategorijos transporto priemones: 100 000 km arba penkerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau; 14.2. varikliai, skirti montuoti į N2, N3 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė ne didesnė kaip 16 tonų ir M3 kategorijos I klasės, II klasės ir A klasės bei B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė ne didesnė kaip 7,5 tonos: 200 000 km arba šešerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau; 14.3. varikliai, skirti montuoti į N3 kategorijos transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 16 tonų ir M3 kategorijos III klasės ir B klasės transporto priemones, kurių didžiausia techniškai leistina masė didesnė kaip 7,5 tonos: 500 000 km arba septynerius metus, atsižvelgiant į tai, kas būna pirmiau. 15. Nuo 2006 m. spalio 1 d. visiems tipams išduodant transporto priemonės tipo patvirtinimą taip pat bus reikalingas patvirtinimas, kad tinkamai veikia išmetamųjų teršalų kontrolės prietaisai per įprastą transporto priemonės eksploatavimo laiką įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai prižiūrimų ir naudojamų jau eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis). V. TRANSPORTO PRIEMONĖSE ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS 16. Nuo 2005 m. spalio 1 d. tvirtinant naujus transporto priemonių tipus, o nuo 2006 m. spalio 1 d. – tvirtinant visus tipus uždegimo suspaudimu variklyje, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba C eilutėje nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, arba tokiu varikliu varomoje transporto priemonėje turės būti įmontuota TPĮDS, kuri informuoja vairuotoją apie sutrikimą, jei viršijamos šio Tvarkos aprašo 20 punkte esančios lentelės B1 arba C eilutėje nurodytos ribinės vertės. 17. Jei naudojamos išmetamųjų dujų papildomo apdorojimo sistemos, TPĮDS gali stebėti bet kurių iš toliau nurodytų komponentų esminius funkcinius sutrikimus: 17.1. katalizatoriaus, kuris įrengtas kaip atskiras vienetas, esantis arba nesantis deNOx sistemos ar dyzelino dalelių filtro dalimi; 17.2. deNOx sistemos, jei ji įrengta; 17.3. dyzelino dalelių filtro, jei įmontuotas; 17.4. kombinuotosios deNOx ir dyzelino dalelių filtro sistemos. 18. Nuo 2008 m. spalio 1 d. tvirtinant naujus transporto priemonių tipus, o nuo 2009 m. spalio 1 d. – tvirtinant visus tipus uždegimo suspaudimu variklyje, kurio tipas patvirtintas atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B2 arba C eilutėje nurodytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, arba tokiu varikliu varomoje transporto priemonėje turės būti įmontuota TPĮDS, kuri informuoja vairuotoją apie sutrikimą, jei viršijamos šio Tvarkos aprašo 20 punkte esančios lentelės B2 arba C eilutėje nurodytos ribinės vertės. 19. TPĮDS taip pat turi būti sąsaja tarp variklio elektroninio valdymo įrenginio (toliau – EECU) ir bet kokio kito variklio ar transporto priemonės elektros ar elektroninės sistemos, kuri teikia EECU įvesties signalą arba priima jo išvesties signalą ir kuri turi įtakos tinkamam išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos veikimui, pvz., sąsaja tarp EECU ir transmisijos elektroninio valdymo įrenginio. 20. TPĮDS ribinės vertės yra tokios: Eilutė Uždegimo suspaudimu varikliai Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh Dalelių (PT) masė g/kWh B1 (2005 m.) 7,0 0,1 B2 (2008 m.) 7,0 0,1 C(EEV) 7,0 0,1 21. Visapusiška ir vienoda prieiga prie informacijos apie TPĮDS turi būti suteikiama bandymų, diagnozavimo, techninės priežiūros ir remonto tikslais laikantis atitinkamų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477) patvirtintame Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše nurodytos ES direktyvos 70/220/EB nuostatų bei nuostatų dėl keičiamųjų dalių, užtikrinant suderinamumą su TPĮDS. VI. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMOS, NAUDOJANČIOS SUNAUDOJAMUOSIUS REAGENTUS 22. Apibrėždama šio Tvarkos aprašo 16–21 punktų įgyvendinimo priemones, kaip numatyta šio Tvarkos aprašo 9–12 prieduose, Komisija prireikus įtraukia technines priemones, siekiant sumažinti iki minimumo riziką, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos, naudojančios sunaudojamuosius reagentus, bus netinkamai eksploatuojamos. Be to, prireikus įtraukiamos priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų sumažinamas iki minimumo amoniako išmetimas naudojant sunaudojamuosius reagentus. VII. MOKESČIŲ LENGVATOS 23. Gali būti numatytos mokesčių lengvatos tik transporto priemonėms, kurios atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus. Tokios lengvatos turi atitikti Sutarties nuostatas ir šio Tvarkos aprašo 24 arba 25 punktą. 24. Lengvatos turi būti taikomos visoms rinkoje parduoti siūlomoms naujoms transporto priemonėms, kurios anksčiau laiko atitinka I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba B2 eilutėse nurodytas ribines vertes. Jos turi būti nebetaikomos nuo privalomo B1 eilutėje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos, kuri nurodyta šio Tvarkos aprašo 10 punkte (nuo 2006 m. spalio 1 d.), arba nuo privalomo B2 eilutėje nurodytų išmetamųjų teršalų ribinių verčių taikymo datos, kuri nurodyta šio Tvarkos aprašo 12 punkte (nuo 2009 m. spalio 1 d.). 25. Lengvatos turi būti taikomos visoms valstybės narės rinkoje parduoti siūlomoms naujoms transporto priemonėms, kurios anksčiau laiko atitinka šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nurodytas ribines vertes. 26. Be šio Tvarkos aprašo 23 punkte nustatytų sąlygų, kiekvieno tipo transporto priemonei lengvatos neturi būti didesnės kaip papildomos išlaidos techniniams sprendimams, įdiegiamiems siekiant atitikti šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių B1 arba B2 eilutėse nustatytų ribinių verčių arba šio Tvarkos aprašo I priedo 6.2.1 skyriaus lentelių C eilutėje nustatytų leistinųjų ribinių verčių reikalavimus, ir jų įrengimo transporto priemonėje išlaidos. 27. Planuojant įdiegti ar pakeisti šiame skyriuje nurodytas mokesčių lengvatas, būtina prieš pusę metų pranešti Komisijai apie planus įdiegti ar pakeisti nurodytas mokesčių lengvatas, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. ______________ Transporto priemonių su uždegimo suspaudimu varikliais išmetamų dujinių teršalų bei kietųjų dalelių kiekių, taip pat transporto priemonių su priverstinio uždegimo varikliais, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamų dujinių teršalų kiekių mažinimo priemonių tvarkos aprašo 1 priedas SANTRUMPOS IR SIMBOLIAI, PARAIŠKA PATVIRTINTI EB TIPĄ, SPECIFIKACIJOS, BANDYMAI IR GAMINIŲ ATITIKTIS 1. SIMBOLIAI, SANTRUMPOS IR TARPTAUTINIAI STANDARTAI 1.1. Bandymų parametrų simboliai Simboliai Vienetas Terminas Ap m Izokinetinio ėminių ėmimo zondo skerspjūvio plotas Ae m Išmetamojo vamzdžio skerspjūvio plotas c ppm/vol. % Koncentracija Cd – Ištekėjimo koeficientas Cl – 1 anglies atomą turinčio angliavandenilio kiekiui ekvivalentiškas angliavandenilio kiekis d m Skersmuo Do m3/s PDP kalibravimo funkcijos atkarpa Y ašyje D – Praskiedimo faktorius D – Besselio funkcijos konstanta E – Besselio funkcijos konstanta EE – Efektyvumas pagal etaną EM – Efektyvumas pagal metaną EZ g/kWh Interpoliuotas NOX išmetamųjų teršalų kiekis kontroliniame taške f l/s Skaičius fa – Laboratorijos atmosferos faktorius fc s-1 Besselio filtro ribinis skaičius FS – Stechiometrinis koeficientas H MJ/m3 Kaloringumas Ha g/kg Įsiurbiamo oro absoliučioji drėgmė Hd g/kg Skiedimo oro absoliučioji drėgmė i – Atskirąjį režimą arba momentine vertę žymintis indeksas K – Besselio konstanta k m-1 Šviesos sugerties faktorius kf Degalams būdingas drėgnio pataisos faktorius kh, D – NOX drėgnio pataisos faktorius dyzeliniam varikliui kh, G – NOX drėgnio pataisos faktorius dujiniam varikliui Kv Ribinio srauto Venturi (CFV) kalibravimo funkcija kW, a – Įsiurbiamo oro drėgnio pataisos faktorius kW, d – Praskiedimo oro drėgnio pataisos faktorius kw, c – Praskiestų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius kw, r – Neapdorotų išmetamųjų dujų drėgnio pataisos faktorius L % Bandomojo variklio sukamojo momento dalis nuo didžiausio sukamojo momento, išreikšta procentais La m Efektyvusis optinio kelio ilgis Mra g/mol Įsiurbiamo oro molekulinė masė Mre g/mol Išmetamųjų teršalų molekulinė masė md kg Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiedimo oro ėminio masė med kg Visa praskiestų išmetamųjų teršalų masė per ciklą medf kg Praskiestų išmetamųjų teršalų ekvivalento masė per ciklą mew kg Visa išmetamųjų teršalų masė per ciklą mf mg Surinktų kietųjų dalelių ėminio masė mf, d mg Praskiedimo ore surinktų kietųjų dalelių ėminio masė mgas g/h arba g Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas mse kg Ėminio masė per ciklą msep kg Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio praskiesto išmetamųjų teršalų ėminio masė mset kg Per kietųjų dalelių ėminio ėmimo filtrus pratekėjusio dvigubai praskiesto išmetamųjų teršalų ėminio masė mssd kg Antrinio praskiedimo oro masė N % Neskaidrumas NP – Bendras PDP sūkių skaičius per ciklą Np, i – Tūrinio siurblio (TS) sūkių skaičius per laiko atkarpą n min-1 Variklio sūkių skaičius np S-1 Tūrinio siurblio sūkių skaičius nhi min-1 Didelis variklio sūkių skaičius njo min-1 Mažas variklio sūkių skaičius nref min-1 Etaloninis variklio sūkių skaičius ETC bandymui Pa kPa Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis Pb kPa Bendras atmosferinis slėgis Pd kPa Praskiedimo oro sočiųjų garų slėgis Pp kPa Absoliutus slėgis Pr kPa Vandens garų slėgis po aušinimo vonios Ps kPa Sauso oro atmosferinis slėgis Pl kPa Slėgio sumažėjimas siurblio įleidžiamojoje angoje P(

1. a)kW Bandymui įrengiamų pagalbinių įrenginių suvartota galia P(
2. b)kW Bandymui nuimamų pagalbinių įrenginių suvartota galia P(
3. n)kW Nepataisytoji naudingoji galia P(
4. m)kW Bandymų stende išmatuota galia qmaw kg/h arba kg/s Įsiurbiamo drėgno oro masės srautas qmad kg/h arba kg/s Įsiurbiamo sauso oro masės srautas qmdv kg/h arba kg/s Drėgno praskiedimo oro masės srautas qmdev kg/h arba kg/s Praskiestų sausų išmetamųjų teršalų masės srautas qmdew, i kg/s Momentinė drėgnų išmetamųjų teršalų srauto masė naudojant pastovaus tūrio ėminio ėmimo (CVS) sistemą qmedf kg/h arba kg/s Lygiavertis praskiestų drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas qmew kg/h arba kg/s Drėgnų išmetamųjų dujų masės srautas qmf kg/h arba kg/s Degalų masės srautas qmp kg/h arba kg/s Kietųjų dalelių ėminio masės srautas qvs dm3/min Ėminio srautas į analizatorių qvt cm3/min Bandymo dujų srautas Ω – Besselio konstanta Qs m3/s PDP/CFV-CVS tūrinis srautas Qssv m3/s SSV-CVS tūrinis srautas ra – Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis rd – Praskiedimo santykis rD – SSV-CVS skersmens santykis rp – SSV-CVS slėgio santykis rs – Ėminio santykis Rf – Liepsnos jonizacinio detektoriaus (FID) atsako faktorius p kg/m3 tankis s kW Nustatomieji dinamometro parametrai Sj m-1 Momentinė dūmingumo vertė Sλ – λ – poslinkio faktorius T K Absoliučioji temperatūra Ta K Įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra t s Matavimo trukmė te s Elektrinio atsako trukmė tf s Filtro atsako trukmė Besselio funkcijai tp s Fizikinio atsako trukmė Δt s Laiko atkarpa tarp dviejų vienas paskui kitą daromų dūmingumo matavimų(= 1 /ėminių ėmimo dažnio) Δti s Momentinio CFV srauto laiko atkarpa τ % Dūmų šviesos praleidimo koeficientas U – Dujų komponento ir išmetamųjų dujų tankio santykis Vo m3/sūk. Vienu tūrinio siurblio (PDP) sūkiu perpumpuojamas dujų tūris Vs 1 Analizatoriaus tūris w – Wobbe indeksas wact kWh Tikrasis ciklo darbas darant ETC bandymą wref kWh Etaloninis ciklo darbas darant ETC bandymą WF – Svorinis koeficientas WFe – Efektyvusis svorinis koeficientas Xo m3/sūk. PDP tūrinio srauto kalibravimo funkcija Yj m-1 1 s Besselio suvidurkinta dūmingumo vertė 1.2. Cheminių komponentų simboliai: CH4 metanas C2H6 etanas C2H5OH etanolis C3H8 propanas CO anglies monoksidas DOP dioktilftalatas CO2 anglies dioksidas HC angliavandeniliai NMHC Angliavandeniliai, išskyrus metaną NOx azoto oksidai NO azoto monoksidas NO2 azoto dioksidas PT kietosios dalelės 1.3. Santrumpos: CFV – ribinio srauto Venturi debitmatis; CLD – chemiliuminescencinis detektorius; ELR – europinis atsako į apkrovą bandymas; ESC – europinis bandymas taikant nusistovėjusių režimų ciklą; ETC – europinis bandymas taikant pereinamųjų režimų ciklą; FID – liepsnos jonizacinis detektorius; GC – dujų chromatografas; HCLD – šildomas chemiliuminescencinis detektorius; HFID – šildomas liepsnos jonizacinis detektorius; LPG – suskystintos naftos dujos; NDIR – nedisperguojantis infraraudonasis analizatorius; NG – gamtinės dujos; NMC – metano skyriklis. 1.4. Degalų sudėties simboliai: walf – vandenilio kiekis degaluose, masės %; wbet – angliavandenilio kiekis degaluose, masės %; wgam – sieros kiekis degaluose, masės %; wdel – azoto kiekis degaluose, masės %; weps – deguonies kiekis degaluose, masės %; α – molinis vandenilio santykis (H/C); β – molinis anglies santykis (C/C); γ – molinis sieros santykis (S/C); δ – molinis azoto santykis (N/C); ε – molinis deguonies santykis (O/C); darant nuorodą į CβHα OεNδSγ degalus, β = anglies turinčio kuro koeficientas gali būti lygus 1, vandenilinio kuro β gali būti lygus 0. 2. ŠIAME TVARKOS APRAŠE NURODYTI STANDARTAI: LST ISO 15031-1|ISO 15031-1: 2001 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 1 dalis: Bendroji informacija; LST ISO 15031-2|ISO/PRF TR 15031-2: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 2 dalis: Sąvokos, apibrėžtys, santrumpos ir akronimai; LST ISO 15031-3|ISO 15031-3: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 3 dalis: Diagnostinė jungtis ir susijusios elektros grandinės, specifikacija ir naudojimas; SAE J1939-13 | SAE J1939-13: Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos išorinė jungtis; LST ISO 15031-4 | ISO DIS 15031-4.3: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 4 dalis: Išorinė bandymo įranga; SAE J1939-73 | SAE J1939-73: Taikomasis lygmuo – Diagnostika; LST ISO 15031-5 | ISO DIS 15031-5.4: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 5 dalis: Su išmetamaisiais teršalais susijusios diagnostikos paslaugos; LST ISO 15031-6 | ISO DIS 15031-6.4: 2004 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 6 dalis: Diagnostinių gedimo kodų apibrėžtys; SAE J2012 | SAE J2012: Diagnostinių gedimo kodų apibrėžtys, lygiavertės pateiktosioms standarte ISO/DIS 15031-6, 2002 m. balandžio 30 d.; LST ISO 15031-7 | ISO 15031-7: 2001 Kelių transporto priemonės – Transporto priemonės ryšys su išorine išmetamiesiems teršalams skirta diagnostikos įranga – 7 dalis: Duomenų linijos saugumas; SAE J2186 | SAE J2186: E/E duomenų linijos saugumas, 1996 m. spalio mėn; LST ISO 15765-4 | ISO 15765-4: 2001 Kelių transporto priemonės – Valdiklio grandinės diagnostika (CAN) – 4 dalis: Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai; SAE J1939 | SAE J1939: Rekomenduojama nuosekliosios kontrolės praktika ir transporto priemonės pranešimų perdavimo tinklas; LST ISO 16185 |ISO 16185: 2000 Kelių transporto priemonės – patvirtintina variklių šeima; LST ISO 2575 |ISO 2575: 2000 Kelių transporto priemonės – Valdiklių, rodytuvų ir signalinių lempučių simboliai; LST ISO 16183 |ISO 16183: 2002 Didelio galingumo varikliai – Dujinių išmetamųjų teršalų ir kietųjų dalelių matavimas neapdorotose išmetamosiose dujose naudojant dalies srauto skiedimo sistemas ir taikant pereinamojo režimo bandymo sąlygas. 3. PARAIŠKA PATVIRTINTI EB TIPĄ 3.1. Paraiška patvirtinti variklio EB tipą ar variklių šeimą atskiru techniniu vienetu: 3.1.1. paraišką patvirtinti variklio tipą ar variklių šeimą dėl dyzelinių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio ir dėl dujų variklių dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas. Jeigu paraiška taikoma transporto priemonei įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčiam varikliui, turi būti laikomasi 3.4 skirsnyje nustatytų reikalavimų. 3.1.2. Prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija: Variklio tipo ar, jei taikytina, variklių šeimos aprašas, aprėpiantis šio Tvarkos aprašo 2 priede nurodytą informaciją, kuri atitinka LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtinto „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) reikalavimus. 3.1.3. Techninei tarnybai, atsakingai už 6 skirsnyje apibrėžtų patvirtinimo bandymų darymą, turi būti pristatytas variklis, atitinkantis 2 priede aprašytas „variklio tipą“ arba „pirminio variklio“ charakteristikas. 3.2. Paraiška patvirtinti EB transporto priemonės tipą dėl jos variklio: 3.2.1. paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą dėl jos dyzelinio variklio ar dyzelinių variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių lygio ir dėl jos dujų variklio ar dujų variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas. Jeigu paraiška taikoma transporto priemonei įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS) turinčiam varikliui, turi būti laikomasi 3.4 skirsnyje nustatytų reikalavimų; 3.2.2. prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija: transporto priemonės tipo, su varikliu susijusių dalių ir variklio tipo arba, jei taikytina, variklių šeimos aprašas, aprėpiantis informaciją, nurodytą šio teisės akto 2 priede, kartu su dokumentais, kurių reikalaujama pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477); 3.2.3. gamintojas pateikia veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR), kuris TPĮD sistemoje įrengtas tam, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pranešta apie gedimą, aprašymą. Gamintojas pateikia rodytuvo ir įspėjamojo signalo, kuriuo transporto priemonės vairuotojas būtų įspėjamas apie tai, kad trūksta privalomojo naudoti aktyviklio, aprašymą. 3.3. Paraiška patvirtinti EB transporto priemonės su patvirtintu varikliu tipą: 3.3.1. paraišką patvirtinti transporto priemonės tipą dėl jos patvirtinto dyzelinio variklio ar patvirtintos dyzelinių variklių šeimos išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų lygio ir dėl jos patvirtinto dujų variklio ar patvirtintos dujų variklių šeimos išmetamųjų dujinių teršalų lygio bei transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos eksploatavimo laiko pateikia transporto priemonės gamintojas ar jo tinkamai įgaliotas atstovas; 3.3.2. Prie jos trimis egzemplioriais turi būti pridėti toliau nurodyti dokumentai ir tokia informacija: transporto priemonės tipo ir su varikliu susijusių dalių aprašas, aprėpiantis, jei taikytina, šio teisės akto 2 priede nurodytą informaciją, ir variklio ar variklių šeimos, jei taikytina, kaip transporto priemonės tipo atskirai įrengto techninio vieneto, EB tipo patvirtinimo sertifikato (6 priedas) kopija, kartu su dokumentais, kurių reikalaujama pagal LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintą „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477); 3.3.3. Gamintojas pateikia veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR), kuris TPĮDS sistemai įrengtas tam, kad transporto priemonės vairuotojui būtų pranešta apie gedimą, aprašymą. Gamintojas pateikia rodytuvo ir įspėjamojo signalo, kuriuo transporto priemonės vairuotojas būtų įspėjamas apie tai, kad trūksta privalomojo naudoti aktyviklio, aprašymą. 3.4. Transporto priemonėje įrengiamos diagnostikos sistemos (TPĮDS): 3.4.1. su paraiška patvirtinti variklį, turintį transporto priemonėje įrengiamą diagnostikos sistemą (TPĮDS), turi būti pateikiama 2 priedo 1 priedėlio 9 skirsnyje (pirminio variklio aprašymas) ir (arba) 2 priedo 3 priedėlio 6 skirsnyje (variklių šeimos variklio tipo aprašymas) nurodyta informacija bei: 3.4.1.1. išsami raštu pateikta informacija, apibūdinanti visas transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPĮDS) sistemos veikimo charakteristikas, įskaitant visų atitinkamų variklio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos sudedamųjų dalių sąrašą, t. y. jutiklius, paleidiklius ir sudedamąsias dalis, kurias kontroliuoja transporto priemonei įrengiama diagnostikos (TPĮDS) sistema; 3.4.1.2. Jeigu taikoma, gamintojo deklaracija su nurodytais parametrais, kurie naudojami pagrindiniams veikimo sutrikimams nustatyti, ir be to: techninei tarnybai gamintojas pateikia išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos galimų gedimų kurie turėtų įtakos išmetamųjų teršalų kiekiui, aprašymą. Techninė tarnyba ir transporto priemonės gamintojas aptaria šią informaciją ir susitaria dėl jos; 3.4.1.3. Jeigu taikoma, variklio elektroninio valdymo įtaiso (VEVĮ) ir bet kokios jėgos pavaros arba transporto priemonės valdymo įtaiso ryšio sąsajos (techninė įranga ir pranešimai) aprašymas, jeigu perduodama informacija turi įtakos išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veikimui pagal nustatytus reikalavimus; 3.4.1.4. Jeigu reikia, kitų tipo patvirtinimų kopijas, kuriose pateikiami atitinkami duomenys, į kuriuos atsižvelgiant galima pratęsti patvirtinimų galiojimą; 3.4.1.5. Jeigu taikoma, variklių šeimos duomenys, kaip nurodyta šio priedo 8 skirsnyje; 3.4.1.6. Gamintojas turi aprašyti nuostatas, kurios numatytos, kad nebūtų įmanoma daryti įtakos variklio elektroninio valdymo įtaiso veiklai arba jo modifikuoti arba keisti bet kokio parametro, nurodyto 3.4.1.3 skirsnyje, ryšio. 4. EB TIPO PATVIRTINIMAS 4.1. Universalaus EB tipo patvirtinimo dėl degalų suteikimas. Universalus EB tipo patvirtinimas dėl degalų suteikiamas, jei vykdomi toliau nurodyti reikalavimai: 4.1.1. jei naudojamas dyzelinas, pirminis variklis šio teisės akto reikalavimus atitinka, jei naudoja IV priede nurodytus etaloninius degalus; 4.1.2. jei naudojamos gamtinės dujos, turi būti įrodytas pirminio variklio sugebėjimas prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. Gamtinės dujos paprastai būna dviejų tipų – didelio kaloringumo degalai (H dujos) ir mažo kaloringumo degalai (L dujos), tačiau su didele sklaida abiejuose diapazonuose; gerokai skiriasi jų Wobbe indeksas, rodantis energijos atsargą, ir λ poslinkio koeficientas (Sλ). Formulės Wobbe indeksui ir Sλ apskaičiuoti pateiktos 2.27 ir 2.28 punktuose. Gamtinės dujos su λ poslinkio koeficientu tarp 0,89 ir 1,08 (0,89 ≤ Sλ ≤ 1,08) laikomos priklausančiomis H tipui, o gamtinės dujos su su λ poslinkio koeficientu tarp 1,08 ir 1,19 (1,08 ≤ Sλ ≤ 1,19) laikomos priklausančiomis L tipui. Etaloninių degalų sudėtis atspindi žymią Sλ kaitą. Pirminis variklis turi atitikti šio Tvarkos aprašo reikalavimus, kai naudojamos etaloninių degalų rūšys GR (1 rūšies degalai) ir G25 (2 rūšies degalai), apibrėžtos 4 priede, be jokio degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas, taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką. Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiaisiais degalais (3 rūšies degalai), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis GR diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G25 diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis; 4.1.3. jei variklis naudoja gamtines dujas, automatiškai prisitaikydamas prie H dujų diapazono ir prie L dujų diapazono, ir perėjimui nuo H diapazono prie L diapazono naudojamas jungiklis, pirminis variklis kiekvienoje jungiklio padėtyje turi būti bandomas su dviem atitinkamomis etaloninių degalų rūšimis, nurodytomis 4 priede kiekvienam diapazonui. H dujų diapazone yra GR (1 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai) degalų rūšys, L dujų diapazone – G25 (2 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai). Pirminis variklis turi atitikti šio teisės akto reikalavimus esant abiem jungiklio padėtims be jokio papildomo degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų esant kiekvienai jungiklio padėčiai. Tačiau keičiant degalus leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką; 4.1.3.1. gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiosios rūšies degalais (3 rūšies degalai), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis GR diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G25 diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis; 4.1.4. gamtinėmis dujomis varomų variklių išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip: r = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas arba ra= etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas etaloninių 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas ir rb = etaloniniu 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas; 4.1.5. Jei yra naudojamos LPG, turi būti įrodytas pirminio variklio sugebėjimas prisitaikyti prie bet kokios sudėties degalų, galinčių pasitaikyti rinkoje. Naudojant LPG įvairiai kinta C3/C4 santykis. Šiuos svyravimus atspindi etaloninių degalų rūšys. Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų reikalavimus, kai naudojamos A ir B etaloninių degalų rūšys, nurodytos 4 priede, be jokio degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus, leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 punkte pateiktą metodiką. Išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip: r = etaloniniu A rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas. etaloninių B rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas 4.2. EB tipo patvirtinimo ribotam degalų diapazonui suteikimas. EB tipo patvirtinimas ribotam degalų diapazonui išduodamas, jei vykdomi toliau nurodyti reikalavimai: 4.2.1. patvirtinimas dėl išmetamųjų teršalų, išduotas gamtinėmis dujomis varomam varikliui, pagal kurio konstrukciją variklio darbas numatytas H arba L dujų diapazone. Pirminis variklis turi būti bandomas su atitinkamomis etaloninių degalų rūšimis, nurodytomis 4 priede atitinkamam diapazonui. H dujų diapazonui yra GR (1 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai), L dujų diapazonui – G25 (2 rūšies degalai) ir G23 (3 rūšies degalai). Pirminis variklis turi atitikti šio teisės akto reikalavimus be jokio papildomo degalų tiekimo reguliavimo tarp dviejų bandymų. Tačiau keičiant degalus, leidžiama daryti vieną prisitaikymo bandymą be matavimo pagal vieną ETC ciklą. Prieš bandymą pirminis variklis turi būti pašildomas, įvažinėtas taikant 3 priedo 2 priedėlio 3 dalyje pateiktą metodiką; 4.2.1.1. Gamintojo prašymu variklis gali būti bandomas su trečiaisiais degalais vietoj G23 (3 rūšies degalų), jei jo λ poslinkio koeficientas (Sλ) yra nuo 0,89 (t. y. apatinis GR diapazonas) iki 1,19 (t. y. viršutinis G25 diapazonas), pvz., 3 rūšies degalai yra rinkoje parduodami degalai. Remiantis šio bandymo rezultatais, gali būti vertinama gaminių atitiktis; 4.2.1.2. Išmetamųjų teršalų rezultatų santykis „r“ kiekvienam teršalui nustatomas taip: r = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas arba ra = etaloniniu 2 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas etaloninių 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas ir rb = etaloniniu 3 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas etaloninių 1 rūšies degalų išmetamųjų teršalų rezultatas 4.2.1.3. Ant naudotojui tiekiamo variklio turi būti etiketė (žr. 5.1.5 punktą), nurodanti, kokiam dujų diapazonui variklis yra patvirtintas; 4.2.2. Patvirtinimas dėl išmetamųjų teršalų, išduotas varikliui, kuris naudoja gamtines dujas ar LPG ir pagal kurio konstrukciją numatyta naudoti tam tikros sudėties degalus; 4.2.2.1. Pirminis variklis turi atitikti išmetamųjų teršalų reikalavimus, kai dujų varikliams naudojamos etaloninių degalų GR ir G25 rūšys ar LPG varikliams etaloninių degalų A ir B rūšys, apibrėžtos 4 priede. Tarp bandymų leidžiama tiksliai reguliuoti degalų tiekimo sistemą. Šis tikslus reguliavimas – tai naujas degalų tiekimo duomenų bazės kalibravimas be jokio pagrindinės reguliavimo strategijos ar pagrindinės duomenų sandaros keitimo. Jei būtina, leidžiama keisti dalis, kurios yra tiesiogiai susietos su degalų srauto dydžiu (pvz., purkštuvų antgalius); 4.2.2.2. Jei to pageidauja gamintojas, variklis gali būti bandomas su etaloninių degalų rūšimis GR ir G23 arba G25 ir G23, tokiu atveju tipo patvirtinimas galioja atitinkamai tik H dujų diapazonui arba L dujų diapazonui; 4.2.2.3. Ant naudotojui tiekiamo variklio turi būti etiketė (žr. 5.1.5 punktą), nurodanti, kokiai dujų sudėčiai variklis yra kalibruotas. 4.3. Variklių šeimos nario patvirtinimas dėl išmetamų teršalų: 4.3.1. išskyrus 4.3.2 punkte minimą atvejį, pirminio variklio patvirtinimas be tolesnio bandymo turi būti išplėstas aprėpiant visus variklių šeimos narius, visas degalų sudėtis, kurioms buvo patvirtintas pirminis variklis (kai yra 4.2.2 punkte aprašytas variklis), ar tą patį degalų rūšių diapazoną (taikant 4.1 arba 4.2 punktuose aprašytiems varikliams), kuriam buvo patvirtintas pirminis variklis; 4.3.2. Antrinio bandymo variklis; jei patvirtinant variklio tipą ar transporto priemonę dėl jos variklio, kuris priklauso variklių šeimai, techninė tarnyba nustato, kad pagal pasirinktą pirminį variklį pateikta paraiška nevisiškai atstovauja visai variklių šeimai, apibrėžtai I priedo 1 priedėlyje, techninė tarnyba gali pasirinkti ir išbandyti kitą, o jei būtina – papildomą etaloninį variklį. 4.4. Tipo patvirtinimo sertifikatas: patvirtinimui pagal 3.1, 3.2 ir 3.3 punktus išduodamas sertifikatas, atitinkantis 6 priede nurodytą pavyzdį. 5. VARIKLIO ŽENKLINIMAS 5.1. Ant variklio, patvirtinto kaip techninis vienetas, turi būti: 5.1.1. variklio gamintojo prekės ženklas ar firmos pavadinimas; 5.1.2. gamintojo komercinis aprašas; 5.1.3. EB tipo patvirtinimo numeris ir prieš jį aiškiai užrašyta (-
5. os)raidė (-ės) ar skaičius (-iai), kurie žymi tipo patvirtinimą suteikusią valstybę; 5.1.4. jei tai NG variklis, tai po EB tipo patvirtinimo numerio turi būti vienas iš šių ženklų: – H, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas H dujų diapazonui; – L, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas L dujų diapazonui; – HL, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas abiem, H ir L, dujų diapazonams; – Ht, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai H dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms H dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą; – Lt, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai L dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms L dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą; – HLt, jei variklis buvo patvirtintas ir kalibruotas tam tikrai dujų sudėčiai H dujų diapazone arba L dujų diapazone ir gali būti pertvarkytas kitoms tam tikros sudėties dujoms H dujų diapazone arba L dujų diapazone, tiksliai reguliuojant variklio degalų tiekimą. 5.1.5. Etiketės: jei NG ir LPG varomas variklis turi tipo patvirtinimą su degalų diapazono apribojimu, taikomos šios etiketės: 5.1.5.1. Turinys: turi būti pateikta ši informacija: jei taikomas 4.2.1.3 punktas, etiketėje nurodoma: „EKSPLOATUOTI TIK SU H DIAPAZONO GAMTINĖMIS DUJOMIS“. Jei taikytina, raidė „H“ yra pakeičiama raide „L“; jei taikomas 4.2.2.3 punktas, „EKSPLOATUOTI TIK SU... SPECIFIKACIJOS GAMTINĖMIS DUJOMIS“ arba „EKSPLOATUOTI TIK SU... SPECIFIKACIJOS SUSKYSTINTOMIS NAFTOS DUJOMIS“ (pagal atitiktį). Turi būti pateikta visa informacija, nurodyta atitinkamoje (-ose) 4 priedo lentelėje (-ėse), kartu su variklio gamintojo nurodytomis atskiromis sudedamosiomis dalimis ir ribomis. Raidės ir skaičiai turi būti bent 4 mm aukščio. Pastaba. Jei tokiam ženklinimui trūksta vietos, galima naudoti supaprastintą kodą. Tokiu atveju bet kuriam degalus į baką pilančiam, variklį ir jo priedus prižiūrinčiam ar remontuojančiam asmeniui, taip pat suinteresuotoms valdžios institucijoms turi būti lengvai suprantamos aiškinamosios pastabos, kuriose būtų pirmiau nurodyta informacija. Tokių aiškinamųjų pastabų vietą ir turinį tarpusavio susitarimu nustato variklio gamintojas ir patvirtinimą suteikianti institucija. 5.1.5.2. Savybės: etiketės turi būti patvarios visą variklio eksploatavimo laiką. Etiketės turi būti aiškiai įskaitomos ir jose parašytos raidės ir skaičiai turi būti neištrinami. Be to, etiketės turi būti taip pritvirtintos, kad jų tvirtinimo priemonė būtų patvari visą variklio eksploatavimo laiką ir etiketės negalėtų būti pašalintos jų nesuardant ar nesudarkant; 5.1.5.3. Vieta etiketės turi būti tvirtinamos ant variklio dalies, be kurios jis negali normaliai dirbti ir kurios paprastai netenka keisti visą variklio eksploatavimo laiką. Be to, šios etiketės turi būti tokioje vietoje, kad variklį sukomplektavus visą variklio darbui reikalingą įrangą ir pagalbinius įtaisus galėtų lengvai pamatyti nespecialistas; 5.2. Jei tai buvo paraiška gauti EB transporto priemonės tipo patvirtinimą dėl jos variklio, 5.1.5 punkte nurodytas ženklas turi būti ir šalia degalų įpylimo angos; 5.3. Jei tai buvo paraiška gauti EB transporto priemonės su patvirtintu varikliu tipo patvirtinimą, 5.1.5 punkte nurodytas ženklas turi būti ir šalia degalų įpylimo angos. 6. SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI 6.1. Bendroji dalis 6.1.1. Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įranga: 6.1.1.1. sudedamosios dalys, tam tikrais atvejais galinčios veikti dyzelinių ir dujinių variklių išmetamuosius dujinius ir kietųjų dalelių teršalus, turi būti suprojektuotos, sukonstruotos, surinktos ir įmontuotos taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas; 6.1.2. draudžiama naudoti išderinimo strategiją; 6.1.2.1. naudoti variklį, kurį galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais, draudžiama tol, kol šiame Tvarkos apraše nenustatytos atitinkamos ir griežtos variklių, kuriuos galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais, nuostatos; 6.1.3. variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti: 6.1.3.1. bet koks konstrukcijos elementas ir variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, galintis turėti įtakos dyzelinių variklių išmetamiesiems dujiniams teršalams ir kietosioms dalelėms bei dujinių variklių išmetamiesiems dujiniams teršalams, turi būti taip suprojektuotas, sukonstruotas, surinktas ir įmontuotas taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio teisės akto nuostatas. Variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementą arba jų rinkinį išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti galima taikyti įgyvendinant pagrindinę išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PGIDTKS) ir paprastai vieną arba kelias papildomąsias išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijas (PIDTKS). 6.1.4. Pagrindinės išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PGIDTKS) reikalavimai: 6.1.4.1. pagrindinė išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija (PGIDTKS) turi būti parengta taip, kad variklis įprastomis eksploatavimo sąlygomis atitiktų šio teisės akto nuostatas. Įprastos eksploatavimo sąlygos – tai ne vien 6.1.5.4 punkte nustatytosios naudojimo sąlygos. 6.1.5. Papildomosios išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijos (PIDTKS) reikalavimai: 6.1.5.1. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) galima taikyti variklio darbui arba transporto priemonei, jeigu PIDTKS: – taikoma kitomis, o ne 6.1.5.4 pastraipoje nustatytomis naudojimo sąlygomis 6.1.5.5 pastraipoje apibrėžtiems tikslams, arba – pradedama taikyti tik 6.1.5.4 pastraipoje nustatytomis naudojimo sąlygomis 6.1.5.6 pastraipoje apibrėžtiems tikslams ir ne ilgiau nei būtina pirmiau minėtiems tikslams pasiekti; 6.1.5.2. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS), kuri taikoma laikantis 6.1.5.4 pastraipoje nustatytų naudojimo sąlygų ir kurią taikant, palyginti su įprastai išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklams pasitelkiamąja, naudojamas skirtingas ar iš dalies modifikuotas variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementas arba jų rinkinys išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, leidžiama taikyti, jeigu laikantis 6.1.7 pastraipos reikalavimų patikimai įrodoma, kad priemonė nenutrūkstamai nesumažina išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veiksmingumo. Visais kitais atvejais ši strategija turi būti laikoma išderinimo strategija; 6.1.5.3. papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS), kuri taikoma nesilaikant 6.1.5.4 pastraipoje nustatytų naudojimo sąlygų, leidžiama naudoti, jeigu laikantis 6.1.7 pastraipos reikalavimų patikimai įrodoma, kad priemonė atitinka minimalią 6.1.5.6 pastraipoje nustatytiems tikslams būtiną strategiją atsižvelgiant į aplinkos apsaugą ir kitus techninius aspektus. Visais kitais atvejais ši strategija turi būti laikoma išderinimo strategija; 6.1.5.4. kaip numatyta 6.1.5.1 pastraipoje, toliau nurodomos naudojimo sąlygos galioja varikliui dirbant nuostoviuoju ir pereinamuoju režimu: – ne didesniame nei 1000 metrų aukštyje (arba esant lygiaverčiam 90 kPa atmosferos slėgiui), ir – esant aplinkos oro temperatūrai, kurios diapazonas yra 275 K-303 K (2 °C–30 °C)*****, – variklio aušinimo skysčio temperatūros diapazonas 343 K-373 K (70 °C-100 °C). 6.1.5.5. Papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) galima taikyti varikliui arba transporto priemonei, jeigu PIDTKS veikimas yra įtrauktas į privalomąjį tipo patvirtinimo bandymą ir jeigu PIDTKS taikoma pagal 6.1.5.6 skirsnį; 6.1.5.6. PIDTKS pradedama taikyti: – tik gavus transporto priemonei įrengtos įrangos perduodamus signalus, siekiant apsaugoti variklį (įskaitant oro srautą valdantį įtaisą) ir (arba) transporto priemonę nuo sugadinimo, arba – siekiant užtikrinti eksploatavimo saugumą išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimus ir veikimo avariniu režimu strategijos taikymą, – siekiant užtikrinti, kad nebūtų išmetamas pernelyg didelis dujinių teršalų kiekis ir paleidžiant šaltą variklį arba pašildant variklį, arba – jeigu PIDTKS taikoma, kad specialiomis aplinkos arba eksploatavimo sąlygomis būtų nustotas kontroliuoti vieno iš reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis tam, jog būtų užtikrinta, kad visų kitų reguliuojamųjų išmetamųjų teršalų kiekis atitiktų atitinkamam varikliui nustatytas ribines išmetamųjų teršalų vertes. Šia PIDTKS siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama į gamtos reiškinius ir kad tai būtų atliekama taip, jog būtų numatoma tinkama išmetamųjų teršalų visų sudedamųjų dalių kontrolė. 6.1.6. Sukamojo momento ribotuvų reikalavimai: 6.1.6.1. sukamojo momento ribotuvą leidžiama naudoti, jeigu jis atitinka 6.1.6.2 arba 6.5.5 skirsnių reikalavimus. Visais kitais atvejais sukamojo momento ribotuvas turi būti laikomas išderinimo strategijos dalimi; 6.1.6.2. sukamojo momento ribotuvą galima įmontuoti varikliui arba transporto priemonei, jeigu: – sukamojo momento ribotuvas įjungiamas tik signalais, kuriuos perduoda transporto priemonei įrengta įranga, siekiant jėgos pavarą arba transporto priemonės konstrukciją apsaugoti nuo apgadinimo ir (arba) užtikrinti transporto priemonės saugumą arba pradėti galios atidavimą jeigu transporto priemonė nevažiuoja, ar jeigu tas ribotuvas reikalingas priemonėms, kuriomis užtikrinamas deNOx sistemos veikimas pagal nustatytus reikalavimus, ir – sukamojo momento ribotuvas įjungiamas tik laikinai, ir – sukamojo momento ribotuvas nemodifikuoja variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti, – jei atiduodamoji galia arba jei būtina apsaugoti jėgos pavarą, sukamasis momentas neviršija tam tikros pastovios vertės neatsižvelgiant į variklio sūkių skaičių, tačiau tuo pat metu neviršijant visos sukamojo momento apkrovos, ir – įjungiamas taip pat, jeigu reikalinga apriboti transporto priemonės variklio galią siekiant skatinti vairuotoją imtis būtinų priemonių variklio NOx kontrolės priemonių veikimui pagal nustatytus reikalavimus užtikrinti. 6.1.7. Specialūs išmetamųjų dujinių teršalų elektroninių kontrolės sistemų reikalavimai: 6.1.7.1. privalomieji dokumentai: gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, iš kurio būtų galima suprasti visų variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elementų arba jų rinkinių išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti ir variklio sukamojo momento ribotuvo bei priemonių, kuriomis tas ribotuvas kontroliuoja variklio atiduodamąją galią, nepaisant, ar kontroliuojama tiesioginiais ar netiesioginiais būdais, veikimą. Prieinami dokumentai turi būti sudaryti iš dviejų dalių:
6. a)nustatytos formos dokumentų rinkinio, kuris techninei tarnybai perduodamas su įteikiama paraiška suteikti tipo patvirtinimą ir kuriame pateikiamas išsamus variklio arba transporto priemonės konstrukcijos elemento arba jų rinkinio išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategijai (ECS) įgyvendinti ir, jeigu taikoma, sukamojo momento ribotuvo aprašymas. Šie dokumentai gali būti nedidelės apimties, jeigu jais įrodoma, kad buvo nustatytos visos pagal matricą leidžiamos išeigos vertės, kurios buvo užfiksuotos kontroliuojant pavienių grupės agregatų sąnaudas. Ši informacija pateikiama su dokumentais, kurie turi būti pateikti pagal šio priedo 3 skirsnį;
7. b)papildoma medžiaga, nurodanti parametrus, kurie pasikeičia taikant papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją (PIDTKS) ir ribines sąlygas, kuriomis veikia PIDTKS. Papildomoje medžiagoje pateikiamas degalų sistemos kontrolės logikos aprašymas, chronometražo strategijos ir perjungimo taškai dirbant visais režimais. Papildomoje medžiagoje taip pat pateikiamas šio priedo 6.5.5 skirsnyje nurodyto sukamojo momento ribotuvo aprašymas. Papildomoje medžiagoje pateikiamas bet kokios PIDTKS naudojimo pagrindimas ir kita papildoma medžiaga bei bandymo duomenys, įrodantys varikliui arba transporto priemonei taikomos PIDTKS poveikį išmetamiesiems dujiniams teršalams. PIDTKS naudojimą galima pagrįsti bandymo duomenimis ir (arba) nusistovėjusiais techninės analizės metodais. Ši papildoma medžiaga yra konfidenciali ir ją galima pateikti tipo tvirtinimo institucijai, jeigu ji paprašo. Tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad ta medžiaga nebūtų skelbiama. 6.1.8. Specialūs reikalavimai variklių tipui patvirtinti, atsižvelgiant į 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių A eilutę (varikliai, su kuriais ETC bandymas paprastai nedaromas): 6.1.8.1. siekiant patikrinti, ar kokią nors strategiją arba priemonę pagal 2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis būtų galima laikyti išderinimo strategija, tipo tvirtinimo institucija ir (arba) techninė tarnyba gali papildomai prašyti išmatuoti NOx naudojant ETC bandymo ciklą, kurį galima taikyti kartu su tipo patvirtinimo bandymu arba su gaminio atitikties tikrinimo metodika; 6.1.8.2. tikrinant, ar kokią nors strategiją arba priemonę pagal 2 skirsnyje pateiktas apibrėžtis būtų galima laikyti išderinimo strategija, turi būti taikoma su atitinkama NOx ribine verte susijusi 10 % papildomoji nuokrypa. 6.1.9. Pereinamojo laikotarpio nuostatos tipo patvirtinimo galiojimui pratęsti yra pateiktos LR susisiekimo ministro 2006-03-24 įsakymu Nr. 3-114 patvirtintame „Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477) nurodytoje ES direktyvoje 2001/27/EB. Iki 2006 m. lapkričio 8 d. tebegalioja šiuo metu galiojančio patvirtinimo sertifikato numeris. Jeigu pratęsiamas patvirtinimo galiojimas, toliau nurodomu būdu keičiasi tik eilės numeris, nurodantis pagrindinio patvirtinimo galiojimo pratęsimo numerį. Ketvirtojo patvirtinimo, kurio taikymo data yra A ir kurį išdavė Vokietija, galiojimo pratęsimo antrą kartą pavyzdys: e1 *88/77*2001/27A*0004*02. 6.1.10. Elektroninės sistemos patikimumo nuostatos: 6.1.10.1. kiekvienai išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės agregatą turinčiai transporto priemonei turi būti būdingos savybės, neleidžiančios jo modifikuoti, išskyrus tuo atveju, kai agregatą modifikuoti leidžia gamintojas. Gamintojas modifikavimą leidžia atlikti, jeigu tas modifikavimas būtinas transporto priemonės gedimams nustatyti, jos techninei priežiūrai, apžiūrai, modernizavimui arba remontui atlikti. Jokių perprogramuojamųjų kompiuterio kodų arba darbo parametrų neturi būti įmanoma suklastoti ir jų apsaugos lygis turi atitikti bent nustatytąjį standarte LST ISO 15031-7 (SAE J2186), jeigu su saugumu susijusių duomenų mainai vykdomi naudojant šio teisės akto 11 priedo 6 skirsnyje nustatytus protokolus ir diagnostikos jungtį. Visi pakeičiamieji etaloniniai atminties lustai turi būti sandarūs, įdėti į sandarų įdėklą arba apsaugoti elektroniniu algoritmu, ir tuos atminties lustus turi būti įmanoma pakeisti tik specialiais įrankiais ar taikant tam tikrą metodiką; 6.1.10.2. kompiuterio kodais nustatytus variklio darbo parametrus turi būti įmanoma pakeisti tik specialiais įrankiais ar taikant tam tikrą metodiką (pvz., užlydytas arba sandarias sudedamąsias kompiuterio dalis ar užantspauduotus (ar užlydytus) kompiuterio gaubtus); 6.1.10.3. gamintojai turi imtis tinkamų priemonių, kad eksploatuojant transporto priemonę nebūtų galima suklastoti didžiausio degalų tiekimo parametro; 6.1.10.4. gamintojai tvirtinimo institucijai gali pateikti prašymus, kad, atsižvelgiant į vieną iš pirmiau minėtų reikalavimų, toms transporto priemonėms, kurių apsauga neatrodo esanti reikalinga, būtų taikoma išlyga. Tvirtinimo institucija, svarstydama, ar transporto priemonei taikyti išlygą atsižvelgia į šiuos kriterijus (čia pateikti ne visi kriterijai): šiuo metu prieinami darbiniai lustai, transporto priemonės tinkamumas veikti pagal aukšto lygio eksploatacines charakteristikas ir numatomas parduoti transporto priemonių kiekis; 6.1.10.5. gamintojai, taikantys programuojamąsias kompiuterio kodų sistemas (pvz., elektra trinamą ir programuojamą pastoviąją atmintį, EEPROM), turi užtikrinti, kad tų sistemų nebūtų įmanoma perprogramuoti be leidimo. Gamintojai turi parengti patobulintas apsaugos nuo klastojimo strategijas ir rašymo drausties priemones, kurioms reikalinga elektroninė prieiga prie ne transporto priemonėje esančio kompiuterio, kurio techninę priežiūrą atlieka gamintojas. Institucija gali patvirtinti kitokius metodus, kuriais užtikrinamas lygiavertis apsaugos nuo klastojimo lygis. –** Iki 2008 m. spalio 1 d. taikoma: aplinkos oro temperatūros intervalas 279 K – 303 K (6 °C – 30 °C); –*** Šis temperatūros intervalas laikomas šiame Tvarkos apraše nurodytos peržiūros dalimi, pirmiausia kreipiant dėmesį į temperatūros apatinės ribos tinkamumą. 6.2. Išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių bei dūmingumo specifikacijos Norint tipą patvirtinti pagal 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių A eilutę, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti nustatytas ESC ir ELR bandymais su įprastiniais dyzeliniais varikliais, įskaitant variklius su elektronine degalų įpurškimo įranga, išmetamųjų dujų recirkuliavimu (EGR), ir (
8. ar)oksidavimo katalizatoriais. Dyzeliniai varikliai, kuriuose įrengtos naujausios išmetamųjų dujinių teršalų papildomo apdorojimo sistemos, įskaitant deNOx deginių filtrus katalizatorius ir (
9. ar)kietųjų dalelių gaudykles, turi būti papildomai bandomi ETC bandymu. Tipo patvirtinimo bandymams pagal 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1 ar B2 eilutes arba C eilutes išmetamieji dujiniai teršalai turi būti nustatyti ESC, ELR ir ETC bandymais. Dujinių variklių išmetamieji dujiniai teršalai turi būti nustatyti ETC bandymu. ESC ir ELR bandymų metodikos yra aprašytos 3 priedo 1 priedėlyje, ETC bandymo metodika – 3 priedo 2 ir 3 priedėliuose. Bandyti pateikto variklio išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių, jei taikoma, kiekis bei dūmingumo vertė, jei taikoma, turi būti išmatuoti 3 priedo 4 priedėlyje aprašytais metodais. 5 priede aprašytos rekomenduojamos dujinių išmetamųjų teršalų analizės sistemos, rekomenduojamos kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos ir rekomenduojama dūmingumo matavimo sistema. Techninė tarnyba gali patvirtinti kitas sistemas ar analizatorius, jei nustatoma, kad atitinkamam bandymų ciklui gaunami lygiaverčiai rezultatai. Sistemos lygiavertiškumo nustatymas turi būti grindžiamas 7 (ar daugiau) ėminių porų koreliacijos tarp nagrinėjamos sistemos ir vienos iš šios direktyvos etaloninių sistemų tyrimu. Matuojant išmetamųjų kietųjų dalelių kiekius, lygiavertėmis etaloninėmis sistemomis laikoma tik viso srauto praskiedimo sistema arba standarto LST ISO 16183 reikalavimus atitinkanti dalies srauto praskiedimo sistema. „Rezultatais“ reikia laikyti ciklo išmetamųjų teršalų kiekio savitąją vertę. Koreliacijos bandymas turi būti daromas vienoje laboratorijoje, vienoje bandymų patalpoje ir su tuo pačiu varikliu, o dar geriau, jei bandymas daromas vienu metu. Ėminių porų vidutinių verčių lygiavertiškumas nustatomas naudojant F kriterijaus ir t kriterijaus statistiką, kaip aprašyta šio priedo 4 priedėlyje, parengtą toje pačioje laboratorijoje ir bandymų patalpoje bei su tuo pačiu varikliu. Išskirtys nustatomos pagal standartą LST ISO 5725 ir neįtraukiamos į duomenų bazę. Kad nauja sistema būtų pritaikyta direktyvoje, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas Pakartojamumo ir atkuriamumo apskaičiavimu, kaip aprašyta standarte LST ISO 5725. 6.2.1. Ribinės vertės Anglies monoksido, visų angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių savitosios masės vertės, nustatytos darant ESC bandymą, ir dūmų neskaidrumo vertės, nustatytos darant ELR bandymą, turi būti ne didesnės kaip 1 lentelėje nurodytos. 1 lentelė Ribinės vertės. ESC ir ELR bandymai Eilutė Anglies monoksido (CO) masė g/kWh Angliavandenilių (HC) masė g/kWh Azoto oksidų (NOx) masė g/kWh Kietųjų dalelių (PT) masė g/kWh Dūmingumas m-1 A (2000 m.) 2,1 0,66 5,0 0,10 0,13