LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO 2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1197 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 38 straipsnio 4 dalimi: 1. T v i r t i n u pridedamas*: 1.1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą; 1.2. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programą; 1.3. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programą; 1.4. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programą; 1.5. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programą; 1.6. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programą; 1.7. Biologijos brandos egzamino programą; 1.8. Chemijos brandos egzamino programą; 1.9. Fizikos brandos egzamino programą; 1.10. Matematikos brandos egzamino programą; 1.11. Istorijos brandos egzamino programą; 1.12. Geografijos brandos egzamino programą; 1.13. Informacinių technologijų brandos egzamino programą; 1.14. Menų brandos egzamino programą; 1.15. Technologijų brandos egzamino programą. 2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1342 „Dėl brandos ir pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programų ir reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3047); 2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ (Žin., 2003, Nr. 40-1870); 2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1545 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4770); 2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ (Žin., 2004, Nr. 85-3100) 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus; 2.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1695 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 164-6023); 2.6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. ISAK-1365 „Dėl Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3517); 2.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. ISAK-1524 „Dėl Informacinių technologijų brandos egzaminų programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 95-3539); 2.8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. ISAK-2103 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4585); 2.9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. ISAK-2100 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4582) 1 ir 2 punktus; 2.10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-2284 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 138-4992); 2.11. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-756 „Dėl Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 50-1838); 2.12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. ISAK-398 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 34-1259); 2.13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-85 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 12-479); 2.14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-86 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-756 „Dėl Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 12-480); 2.15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. ISAK-1774 „Dėl Technologijų mokyklinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 107-4499); 2.16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. ISAK-1798 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl Brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4558); 2.17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1801 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK-1524 „Dėl informacinių technologijų brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4559); 2.18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. ISAK-1854 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 114-4872); 2.19. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. ISAK-1862 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 114-4871); 2.20. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1950 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. ISAK-1365 „Dėl Užsienio kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 119-5128); 2.21. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. V-81 „Dėl Geografijos valstybinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 12-581); 2.22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. V-1123 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 85-4474); 2.23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V-2309 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK-1524 „Dėl Informacinių technologijų brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 149-7657). 3. N u s t a t a u brandos egzaminus ir įskaitas pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintas brandos egzaminų ir įskaitų programas organizuoti ir vykdyti nuo 2013 metų. 4. Šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2012 metų rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministras                                  Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. sakymu Nr. V-1197 LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.       Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tikslus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams, egzamino užduoties tipus ir mokinių darbų vertinimo principus. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas (toliau – brandos egzaminas) yra dviejų tipų – valstybinis ir mokyklinis. 2.       Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra privalomas. 3.       Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais: 3.1.   Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56), kuria siekiama: 3.1.1.   įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį (žr. 12.1.1); 3.1.2.   kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą; remiantis literatūra formuoti asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus (žr. 12.1.1.1); 3.1.3.   sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais (žr. 12.2.2); 3.1.4.   ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus (žr. 12.2.2.1). 3.2.   Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), kurioje numatyta užtikrinti, kad išorinis vertinimas atitiktų ugdymo programoje iškeltus tikslus ir numatytus mokinių pasiekimus (žr. 12.3). 3.3.   Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (toliau – Bendroji programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), kuri nurodo: 3.3.1.   lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas; 3.3.2.   plėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; 3.3.3.   susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą (žr. 5.2). 4.       Rengiant Programą, vadovautasi nuostatomis: 4.1.   egzamino programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą; 4.2.   egzaminas turi atitikti Bendrojoje programoje numatytus uždavinius siekti, kad mokiniai: 4.2.1.   stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius; 4.2.2.   remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius, kūrybiškus, probleminius tekstus; 4.2.3.   remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėtų, lygintų ir vertintų kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi; 4.2.4.   susidarytų lietuvių  literatūros  visumos  vaizdą (žr. 5.3.1; 5.3.2); 4.3.   iš anksto turi būti žinomi egzamino turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai. 5.       Programą sudaro: 5.1.   egzamino tikslai; 5.2.   mokinių gebėjimų grupės; 5.3.   egzamino užduoties pobūdis; 5.4.   egzamino vertinimas; 5.5.   brandos egzamino reikalavimai (1 priedas); 5.6.   brandos egzamino vertinimas (2 priedas); 5.7.   brandos egzamino užduočių kriterinio vertinimo lygiai (3 priedas). 6.       Programa skirta lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių rengėjams, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams.  II. EGZAMINO TIKSLAI 7.       Brandos egzamino tikslai: 7.1.   įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir  kultūrine patirtimi;  7.2.   įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų;  7.3.   įvertinti bendruosius mokinių gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti ir vertinti; 7.4.   įvertintus mokinių pasiekimus palyginti su nustatytais pasiekimų lygiais; 7.5.   sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems socialiniams partneriams analizuoti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(si) veiksmingumą. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 8.       Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas. 8.1.   Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai: 8.1.1.   aptaria nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą; 8.1.2.   paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius; 8.1.3.   pateikia pavyzdžių iš Bendrojoje programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir kultūrinio istorinio konteksto; 8.1.4.   aptaria, kuo (ar) aktualūs nurodytų autorių kūriniai; 8.1.5.   tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas. 8.2.   Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai: 8.2.1.   komponuoja rišlų ir vientisą tekstą, derina turinį ir raišką; 8.2.2.   vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas; 8.2.3.   taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės kalbos normų reikalavimų; 8.2.4.   tinkamai cituoja ir perfrazuoja. 8.3.   Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai: 8.3.1.   formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai remdamasis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais; 8.3.2.   analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais; 8.3.3.   pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu); 8.3.4.   argumentuotai išreiškia savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuoja remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais; 8.3.5.   nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją. 9.       Brandos egzamino reikalavimai vertinamiems mokinių pasiekimams nurodyti Programos 1 priede. IV. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 10.     Valstybinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos išplėstiniu kursu ir atitinka išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus.  11.     Mokyklinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu ir atitinka bendrojo kurso pasiekimų lygio reikalavimus. 12.     Brandos egzamino užduotis – rašinys, t. y. atvirojo tipo integruota užduotis, kurią atlikdamas mokinys parodo kultūrinę brandą; analizės, sintezės, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo efektyvumą ir raštingumą. 13.     Brandos egzaminui pateikiamos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys: 13.1. samprotavimo objektas – problema; tikslas – apsvarstyti (išspręsti) problemą; 13.2. literatūrinio rašinio objektas – literatūra; tikslas – pateikta tema interpretuoti (nagrinėti, analizuoti) autoriaus(-ių) kūrybą; 13.3. prie kiekvienos temos pateikiamas sąrašas autorių, iš kurių vieną būtina pasirinkti: 13.3.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso; 13.3.2. mokykliniam brandos egzaminui pateikiami keturi privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos bendrojo kurso. 14.     Mokinys pasirenka vieną iš keturių užduočių. 15.     Valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje: 15.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas; 15.2. analizę privalu susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi. 16.     Valstybinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje: 16.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant  kūrinius ir jų kontekstus; 16.2. privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra. 17.     Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje: 17.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti aptariant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas; 17.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai; 17.3. privalu remtis vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi. 18.     Mokyklinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje: 18.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti nagrinėjant literatūros kūrinį; 18.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai; 18.3. privalu rašyti apie vieno iš nurodytų autorių kūrybą; galima ją sieti ir su kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais kūriniais. 19.     Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais. 20.     Rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – 350–400 žodžių. 21.     Egzamino trukmė: valstybinio brandos egzamino – 4 val.; mokyklinio brandos egzamino – 3,5 val. V. EGZAMINO VERTINIMAS 22.     Brandos egzamino užduoties vertinimo sritys yra rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška. 22.1. Rašinio turinio vertinimo kriterijai: 22.1.1. Samprotavimo rašinio turinio vertinimo kriterijai: 22.1.1.1.                 problemos analizė (bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti); 22.1.1.2.                 rėmimasis literatūra ir kontekstu (gebėjimas tinkamai paremti teiginius kūriniu ir kontekstu). 22.1.2. Literatūrinio rašinio turinio vertinimo kriterijai: 22.1.2.1.                 temos plėtotė; 22.1.2.2.                 literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu. 22.2. Kalbos taisyklingumo vertinimo kriterijai: 22.2.1. kalbos vartojimas (gramatika ir leksika); 22.2.2. raštingumas (rašyba ir skyryba). 22.3. Teksto raiškos vertinimo kriterijai: 22.3.1. kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas ir sintaksinės sandaros įvairumas); 22.3.2. teksto struktūra (tinkamos struktūrinių dalių proporcijos, pagrįstas teksto skaidymas pastraipomis, nuoseklumas). Lentelė. Vertinimo proporcijos UŽDUOTIES VERTINIMO SRITYS GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI PROCENTAI I. RAŠINIO TURINYS Problemos  analizė / Temos plėtotė (ir gilioji rašinio struktūra) 40 Rėmimasis literatūra ir kontekstu / literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu II. KALBOS TAISYKLINGUMAS Kalbos vartojimas (gramatika ir leksika) 35 Raštingumas (rašyba ir skyryba) III. TEKSTO RAIŠKA Kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas, sintaksinės sandaros įvairumas) 25 Teksto struktūra (formalioji) Iš viso 100 23.     Kiek procentų tenka kiekvienai egzamino užduoties vertinimo sričiai ir atitinkamam kriterijui, nusako vertinimo proporcijos (žr. lentelę). 23.1. Vertinimo instrukcijose galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie turi būti ne didesni kaip ± 5 proc. 24.     Rašinių turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimo kriterijų aprašai yra pateikiami Programos 2 priedo 1, 2, 3 lentelėse. 25.     Vertinant samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio turinį, skiriamas santykinis ir absoliutus turinio nulis („0“): 25.1. santykiniu nuliu abu turinio kriterijai vertinami tada, kai mokiniui nepavyko atlikti užduoties, nors akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti; rašinys vertinamas toliau pagal kitus kriterijus; 25.2. absoliutus turinio nulis rašomas tada, kai mokinys neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau negu pusę reikalaujamos apimties; rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas. 26.     Vertinant kalbos taisyklingumą skiriamos šios klaidų rūšys: 26.1. kompetencijos klaida (angl. error, pranc. erreur) – klaida, atsirandanti dėl per menkos kalbos vartotojo kompetencijos, t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama; kompetencijos klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai; 26.2. atlikties klaida (angl. mistake, pranc. faute) – klaida, atsirandanti dėl to, kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija (pavyzdžiui, visame rašinyje vns. galininką rašė taisyklingai, bet vieną sykį suklydo); 26.3. riktas (angl. slip, pranc. lapsus(m)) – atsitiktinė, nesusijusi su kalbos mokėjimu klaida, atsirandanti dėl psichologinės ir fizinės būsenos, dažniausiai greitai kalbant ar rašant, dėl nuovargio, streso ar dėmesio stokos (pavyzdžiui, žodžio skiemenų, žodžio junginio skiemenų, raidžių sukeitimai). 27.     Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. lapkričio 15 d. 28.     Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. 29.     Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai – minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, aukščiausiasis lygis – vieną pakopą. Detalios kiekvienos pakopos vertinimo normos skelbiamos iki einamųjų mokslo metų lapkričio 15 d.  30.     Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. 31.     Laikant mokyklinį brandos egzaminą, mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. Egzamino įvertinimas – pažymys – parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę. ________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 1 priedas BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI Lentelė. Minimalūs egzamino reikalavimai MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BRANDOS EGZAMINĄ MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BRANDOS EGZAMINĄ I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ 1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti, komponuoti tekstą. 1.2. Laikytis tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų. 1.3. Atskleisti temą remiantis literatūra. 1.3. Paremti mintis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais. 1.4. Taikyti pagrindines argumentavimo taisykles. 1.5. Nuosekliai plėtoti mintis, išreikšti savo požiūrį. II. GEBĖJIMAI REMTIS LITERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ 2.1. Apibūdinti vieną iš keturių nurodytų privalomų bendrajam kursui lietuvių autorių kūrinių. 2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš trijų nurodytų privalomų išplėstiniam kursui lietuvių autorių kūrinių.  2.2. Interpretuoti  kūrinio turinį. 2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu. 2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu. 2.4. Nurodyti literatūros rūšį. 2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio raiškos sąvokas. III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU,  KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU KONTEKSTU 3.1. Apibūdinti aptariamo kūrinio kontekstą (biografinį / kultūrinį istorinį). 3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu). 3.2. Atpažinti ir įvertinti literatūroje svarbiausius lietuvių ir visuotinės kultūros reiškinius. IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ 4.1. Laikytis bendrinės kalbos (leksikos, gramatikos) normų reikalavimų. 4.2. Taisyklingai rašyti taikant pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles. 4.2. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu. V. GEBĖJIMAI KURTI TEKSTĄ 5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą tekstą laikantis bendrųjų rašinio struktūros reikalavimų. 5.2. Pasirinkti tinkamą ir tikslią raišką pagal kuriamo teksto tikslą, stilių ir žanrą. 5.3. Siekti turinio ir raiškos dermės. 5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant retorikos priemones. 5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles. ________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 2 priedas BRANDOS EGZAMINO VERTINIMAS 1 lentelė. Rašinių turinio vertinimas TURINIO VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI  SAMPROTAVIMO RAŠINYS PROBLEMOS ANALIZĖ Problemos supratimas (ar gerai suvokta problemos esmė; ar problema aiškiai suformuluota ir nuosekliai svarstoma; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Argumentavimas (ar teiginiai išsamiai pagrįsti; ar visi argumentai tinkami ir svarūs; ar tekstas rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti; ar samprotavimas savarankiškas ir įtikinamas; ar aiški rašančiojo pozicija).  RĖMIMASIS LITERATŪRA IR KONTEKSTU Kūrinio supratimas ir gebėjimas jį vertinti (ar samprotaujama remiantis nurodytų programinių autorių kūryba ir kontekstu; ar rėmimasis literatūra pagrindžia teiginius: ar teiginiai tinkamai paremiami kūriniu ir kontekstu, ar tai neprieštarauja kūrinio prasmei). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos. LITERATŪRINIS RAŠINYS TEMOS PLĖTOTĖ Temos supratimas (ar gerai suvokta tema; ar pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos).  Ar individuali temos plėtotė. LITERATŪROS KŪRINIO(-IŲ) INTERPRETAVIMAS IR SIEJIMAS SU KONTEKSTU Kūrinio interpretavimas ir gebėjimas jį vertinti (ar interpretuojamas bent vienas iš nurodytų programinių kūrinių; ar kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema; ar interpretavimas ir vertinimas rodo kūrinio supratimą; ar tikslingai remiamasi kontekstais; ar pagrindžiamos kūrinių sąsajos). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos. 2 lentelė. Kalbos taisyklingumo vertinimas KALBOS TAISYKLINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI  KALBOS VARTOJIMAS Ar laikomasi leksikos normų;  ar vartojamos taisyklingos gramatinės formos ir konstrukcijos. RAŠTINGUMAS Ar laikomasi rašybos taisyklių; ar laikomasi skyrybos taisyklių. 3 lentelė. Teksto raiškos vertinimas TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI  KALBINĖ RAIŠKA Ar rašoma aiškiai, logiškai, glaustai ir sklandžiai; ar raiška yra tinkamo funkcinio stiliaus; ar žodynas tikslus ir turtingas; ar sintaksinė sandara tinkama ir įvairi. TEKSTO STRUKTŪRA Ar teksto struktūrinių dalių proporcijos tinkamos; ar teksto skaidymas pastraipomis pagrįstas; ar tekstas rašomas nuosekliai – ar nėra nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų. ___________________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 3 priedas BRANDOS  EGZAMINO UŽDUOČIŲ KRITERINIO VERTINIMO LYGIAI 1 lentelė. Rašinio turinio kriteriniai lygiai LYGIAI RAŠINIO TURINYS III Tema puikiai suvokta, tekstas nuo pradžios iki galo rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti ir apibendrinti. Išanalizuoti svarbiausi problemos / temos aspektai ir jų sąsajos. Tezė atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių (arba atvirkščiai). Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Teksto struktūra logiška: įžanga kryptinga, išvados pagrįstos; dėmesys sutelktas į tezės įrodymą; išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo balansas; nėra nereikalingos informacijos. Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas, įtikinamas; kur dera, pristatoma kitokia nuomonė ir su ja polemizuojama, ieškoma tiesos. Parodomas savo įrodymų svarumas. Puikiai suprantamos kūrinių idėjos, nepriekaištingai interpretuojama. Pagrįstai remiamasi kontekstu. Argumentavimas įtaigus, jį sunku atremti. Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas. II Tema suvokta, tekstas aiškus, rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti, temos plėtotė pakankama. Aptarti reikšmingi problemos / temos aspektai. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiški, svarbiausi teiginiai išskiriami. Argumentavimas tinkamas, bet gali būti ne visada svarus. Samprotaujama logiškai, tačiau pernelyg abstrakčiai. Gali būti praleidžiami svarbūs niuansai ir / arba daugiau dėmesio skiriama antraeiliams dalykams negu esmei. Gali būti pristatoma kitokia nuomonė, tačiau negebama jos pagrįstai įvertinti. Kūrinių idėjos suprantamos ir tinkamai interpretuojamos. Pakankamai tikslingai remiamasi kontekstu. Išvados iš esmės pagrįstos, rašančiojo požiūris aiškus. Patvirtinamos, iliustruojamos žinomos tiesos. I Tema suvokta, tačiau tekstui trūksta prasminių akcentų, aiškumo, kryptingumo. Gali būti kalbama ne iš esmės arba pagrindžiami ne visi teiginiai. Daromos ne visai pagrįstos išvados. Retai aiškinamos priežastys. Įrodymai pateikiami miglotai, pavyzdžiai ne visai tinkami. Ignoruojamas arba paviršutiniškai įvertinamas akivaizdus alternatyvus požiūris. Rašinyje daug pasikartojimų, bet mintys neišplėtojamos. Argumentavimas seklus, paviršutiniškas, nepajėgiama rasti svarių argumentų. Daug nereikalingų smulkmenų / nukrypimų. Kūriniai bandomi interpretuoti, bet trūksta žinių ir gebėjimų. Kontekstas aptartas, bet ne visada tikslingai. Remiamasi išankstiniu žinojimu. – Nepasiekė I lygio. 2 lentelė. Kalbos taisyklingumo kriteriniai lygiai LYGIAI KALBOS  TAISYKLINGUMAS III Puikiai vartojama bendrinė lietuvių kalba (gramatikos ir leksikos požiūriu kalba taisyklinga ir tinkama). Tekstas parašytas be klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nežymus trūkumas (riktas arba neabejotina atlikties klaida). II Bendrinė lietuvių kalba vartojama daugiausia tinkamai ir taisyklingai. Gali pasitaikyti gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos  klaidų, tačiau jos nekenkia teksto aiškumui.  I Bendrinė lietuvių kalba vartojama ne visai tinkamai ir taisyklingai. Gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidos sunkina teksto supratimą. – Nepasiekė I lygio. 3 lentelė. Teksto raiškos kriteriniai lygiai LYGIAI TEKSTO RAIŠKA III Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai, glaustai. Minčių santykiams išreikšti tinkamai vartojama kalbos struktūrų įvairovė. Tekstas stilistiškai vientisas, subtiliai organizuotas. Leksika tinkama ir efektyvi. Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Idėjos gali būti perteikiamos kūrybiškai, originalia raiška: kur dera, pateikiama įtikinamų analogijų minčiai suprasti, efektyviai vartojama metaforinė kalba. II Rašoma aiškiai, tiksliai. Minčių santykiams išreikšti vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Leksika tinkama. Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Tekstas formaliai organizuotas. I Rašoma ne visai aiškiai. Pasitaiko tikslumo, glaustumo trūkumų. Žodynas ribotas. Sakinių sandara mažai įvairuoja. Raiška iš esmės atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Teksto organizavimas padrikas. – Nepasiekė I lygio. _______________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS KURTIESIEMS IR NEPRIGIRDINTIESIEMS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 32.    Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti brandos egzamino (toliau – Egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra mokyklinis. 33.    Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais: 33.1.  Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų startegija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56); 33.2.  Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56); 33.3.  Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269  (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 34.    Programa skirta visų mokyklų, kuriose vykdoma bendrojo ugdymo programa, XI–XII klasių mokiniams, turintiems klausos sutrikimų, jeigu jie mokėsi pagal Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bendrąją programą, lietuvių kalbos mokytojams, egzamino užduoties rengėjams, mokinių tėvams. 35.    Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra privalomas. 36.    Programos struktūra: 36.1.  egzamino tikslas; 36.2.  mokinių gebėjimų grupės; 36.3.  egzamino matrica; 36.4.  egzamino užduoties pobūdis; 36.5.  egzamino vertinimas; 36.6.  egzamino reikalavimai (priedas). II. EGZAMINO TIKSLAS 37.    Egzamino tikslas – įvertinti įgytą komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas: 37.1.  patikrinti ir įvertinti, kaip mokiniai, turintys klausos sutrikimų, geba suvokti grožinį ir negrožinį tekstą; 37.2.  įvertinti mokinių gebėjimą parašyti rišlų argumentuotą tekstą, laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų; 37.3.  įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimų lygį pagal nustatytus kriterijus. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 38.    Ugdydamiesi komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos. 39.    Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas. 39.1.  Žinias ir supratimą mokinys parodo: 39.1.1. tinkamai vartodamas kalbos ir literatūros sąvokas; 39.1.2. skirdamas faktą ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį; 39.1.3. atpažindamas tekste lietuvių bei visuotinės literatūros ženklus. 39.2.  Gebėjimą taikyti žinias mokinys parodo: 39.2.1. vartodamas tinkamas gramatines formas bei konstrukcijas, taisyklingai rašydamas; 39.2.2. atsakydamas į teksto suvokimo klausimus ir atlikdamas užduotis: nurodydamas teksto temą, perfrazuodamas teksto mintis savais žodžiais, surasdamas citatų minčiai pagrįsti, pateikdamas tekste esančių lietuvių bei visuotinės kultūros ženklų / simbolių pavyzdžių; 39.2.3. rasdamas tekste tiesiogiai pasakytą informaciją, darydamas tiesiogines išvadas; 39.2.4. kurdamas tinkamos (trinarės) struktūros tekstą. 40.    Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo: 40.1.  atrinkdamas, tinkamai siedamas ir apibendrindamas informaciją, darydamas išvadas iš viso teksto; 40.2.  formuluodamas teksto, teksto dalies pagrindinę mintį; 40.3.  suprasdamas ir vertindamas tekstus; 40.4.  argumentuotai išsakydamas savo požiūrį; 40.5.  reikšdamas mintis stilinga kalba. 41.    Reikalavimai mokinių žinioms, gebėjimams suprasti, taikyti, spręsti problemas atitinka pasiekimus, aprašytus Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Egzamino reikalavimai pateikiami priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. IV. EGZAMINO MATRICA 42.    Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų / užduočių paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis ir gebėjimų grupes. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Egzamino matrica Gebėjimų grupės Veiklos sritys Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas Svarba% Teksto suvokimas 50 Teksto kūrimas 50 Svarba % 20 50 30 100 43.    Egzamino užduotyje galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc. V. EGZAMINO užduoties pobūdis 44.    Egzamino užduotį sudaro dvi dalys: teksto suvokimas ir teksto kūrimas. Abi dalys yra privalomos. 45.    Orientacinė kiekvienos egzamino dalies užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 ir 3 lentelėse Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. 2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto suvokimas RAŠYTINIO TEKSTO SUVOKIMAS ASPEKTAS APIBŪDINIMAS Testo pobūdis Pateikiami du teksto suvokimo testo variantai (vienas – grožinio, kitas – negrožinio), iš kurių mokinys egzamino metu renkasi vieną ir jį atlieka. Tekstų pobūdis ir žanrai Pateikiami grožiniai ir negrožiniai tekstai. Jie gali būti autentiški arba adaptuoti, sudėtingesni žodžiai paaiškinami. Tekstų turinys susijęs su jaunimo bei apskritai visuomenės gyvenimo aktualijomis, kurčiųjų kultūra ir / ar istorija. Įvairios paskirties tekstai: informaciniai, įtikinimo, proginiai. Įvairių žanrų tekstai: skaitytų grožinės literatūros kūrinių (išskyrus poezijos) ištraukos;  publicistiniai straipsniai; mokslo populiarieji straipsniai (ar mokslo populiariųjų knygų ištraukos); biografijos; dienoraščiai; laiškai; interviu; diskusijos; recenzijos; anonsai; anotacijos. Tekstų struktūra, kalbinė raiška nesudėtinga. Tekstų skaičius ir apimtis Gali būti pateikiamas vienas ar du tekstai, kurių bendra apimtis yra 500– 700 žodžių. Klausimų tipai Uždarojo tipo klausimai / užduotys: rasti ir pažymėti teisingą (-us) atsakymą (-us) iš keleto pateiktų; pažymėti tinkamą teiginį; išdėstyti (pažymint) teiginius reikiama tvarka; rasti ir nurodyti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste; užpildyti diagramas, schemas, lenteles ir pan. Atvirojo tipo klausimai / užduotys: suformuluoti atsakymus į pateiktus klausimus; atlikti nurodytas užduotis: paaiškinti, apibūdinti, pacituoti, pateikti pavyzdžių ir pan. 3 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto kūrimas RAŠYTINIO TEKSTO KŪRIMAS ASPEKTAS APIBŪDINIMAS Užduoties pobūdis Pateikiamos 2 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Kiekviena rašymo užduotis turi atskirą įvestį. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą. Įvesties formos o Citatos, paveikslėliai, schemos, lentelės, analogijos, nusakytos situacijos; o detali instrukcija, pasakanti teksto tikslą, situaciją, adresatą, žanrą, pobūdį; o neilgas (1–2 pastraipos) grožinis ar negrožinis tekstas.. Įvesties paskirtis ir informacija o Sudomina mokinius, sužadina mintis, emocijas, skatina prisiminti asmeninę ir kultūrinę (literatūrinę) patirtį; o pateikia mokiniui nuorodas apie kuriamo teksto tikslą, adresatą, nurodo tematiką, formą (žanrą). Įvesties apimtis Ne daugiau, kaip pusė A4 formato puslapio Mokinio sukurto teksto apimtis 250–300 žodžių. Numatomi žanrai Istorija (pasakojimas su aprašymo elementais), rašinys, laiškas, straipsnis mokyklos laikraščiui, dienoraštis, prisiminimai. Užduočių tipas Atvirojo tipo užduotis. Pagal įvestį parašyti nurodyto žanro, turinio, apimties tekstą. 46.    Viso egzamino orientacinė trukmė – 3 valandos 30 minučių. Teksto supratimo orientacinė trukmė – 80 min., teksto kūrimo – 130 min. 47.    Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. VI. EGZAMINO VERTINIMAS 48.    Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. 49.    Jei kuri nors dalis (teksto suvokimas ar teksto kūrimas) įvertinama 0 taškų, mokinys egzamino neišlaiko. 50.    Kad gautų minimalų teigiamą egzamino įvertinimą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 20 % galimų surinkti taškų. 51.    Teksto suvokimo dalies atviruosiuose atsakymuose padarytos rašybos ir skyrybos klaidos vertinimui įtakos neturi. 52.    Egzamino teksto kūrimo užduotis vertinama pagal kriterijus, kurių svarba: 52.1.  turinys – 35 %, 52.2.  teksto struktūra – 15 %, 52.3.  kalbinė raiška – 25 %, 52.4.  kalbos normų laikymasis – 25 %. 53.    Teksto kūrimo užduotis, kurios turinys įvertintas 0 taškų, t. y. atlikta užduotis neatitinka nurodytos temos, vertinama 0 taškų. 54.    Jei teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, proporcingai mažinamas už kalbinę raišką ir kalbos normų laikymąsi gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama egzamino vertinimo instrukcijoje.  _________________ Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos                                                                                                                                   1 priedas EGZAMINO REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS Minimalūs Pagal bendrojo kurso programą 1. TEKSTO SUVOKIMAS 1.1. Suprasti pažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales. 1.1.Suprasti mažiau pažįstamos ar nepažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales. 1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų  turinį. 1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį. 1.3.Suprasti nesudėtingas instrukcijas. 1.3. Suprasti įvairias instrukcijas. 1.4. Įvardyti pagrindinę teksto temą, aiškiai tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį. 1.4. Įvardyti pagrindinę mintį, temą. 1.5. Suformuluoti pastraipos pagrindinę mintį. 1.5. Suformuluoti teksto/pastraipos problemą, pagrindinę mintį. 1.6. Atrinkti informaciją, ją sisteminti, apibendrinti. 1.7. Skirti faktus ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį. 1.8. Suprasti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.). 1.8. Suprasti ir vertinti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.). 1.9. Aptarti tekste pateiktus įvairius požiūrius. 1.10. Tekstų informaciją performuoti į konspektus, lenteles, schemas. 1.11. Teksto informaciją pateikti savo žodžiais. 2. TEKSTO KŪRIMAS RAŠTU 2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus ir adresatą. 2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus, adresatą ir komunikacinę situaciją. 2.2. Išsakyti savo nuomonę, paaiškinti teiginius. 2.2. Argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išdėstyti savo motyvus, paaiškinti teiginius. Aptarti kitų reiškiamus požiūrius, pagrįsti savo požiūrį. 2.3. Tinkamai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius ir kt.), argumentuoti remiantis pateiktais šaltiniais, patirtimi. 2.3. Tinkamai ir tikslingai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius, diagramas, grafikus, ištraukas ir pan.) 2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis. 2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis, pateikti pavyzdžių. 2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų. 2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų. Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, apibendrinimas). 2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius. 2.6.  Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius. 2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas remiantis kalbos sistemos išmanymu. 2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas, sudaryti sakinius remiantis kalbos sistemos išmanymu. 2.8. Rašyti paisant žanro reikalavimų. 3.       LITERATŪRINIS PAŽINIMAS 3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus. 3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus. 3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi. 3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi, visuomenės problemomis, suprasti kultūrinės patirties svarbą. 3.3. Rasti skaitomuose tekstuose skirtingų kultūrų, epochų, socialinių, kultūrinių grupių vertybes. 3.4. Apibūdinti grožinio kūrinio veikėjus, jų tiesiogiai reiškiamus požiūrius. 3.4. Skirti grožinio kūrinio pasakotoją ir veikėją; paaiškinti pasakotojo ir veikėjo tiesiogiai ir netiesiogiai reiškiamus požiūrius. 3.5. Skirti grožinį ir negrožinį tekstą. ________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d.       įsakymu Nr. V-1197 LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.    Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa (toliau – įskaitos programa) nusako lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tikslą, tikrinamus gebėjimus, turinį, reikalavimus ir vertinimą. 2.    Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros įskaita (toliau – įskaita) yra privaloma. 3.    Įskaitos programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (toliau – Bendroji programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 4.    Sudarant įskaitos programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 4.1.   įskaitos programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą; 4.2.   iš anksto turi būti žinomi įskaitos turinio reikalavimai, vertinimo kriterijai ir normos. 5.    Įskaitos tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) gebėjimus. II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 6.    Viešojo kalbėjimo įskaitos metu tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai ir dalyko gebėjimai: 6.1.   parengti ir pasakyti argumentuotą, į adresatą orientuotą viešąją kalbą; 6.2.   gebėti naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, kritiškai atsirinkti informaciją, įvertinti jos tinkamumą ir patikimumą; 6.3.   interpretuoti faktus ir nuomones, perteiktus verbaliniais ir neverbaliniais tekstais; 6.4.   išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį; formuluoti teiginius, argumentus, problemas ir išvadas; minčių dėstymui taikyti logikos taisykles; 6.5.   perteikti mintis nuosekliai, sklandžiai, žodinga kalba, taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai  intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos. III. ĮSKAITOS TURINYS IR REIKALAVIMAI 7.    Kalbos ir literatūros (kultūros) temos viešojo kalbėjimo įskaitai formuluojamos iš Bendrosios programos bendrojo ir išplėstinio kurso. 7.1.   Mokiniai ir mokytojas gali suformuluoti savo temas remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus. 7.2.   Nacionalinis egzaminų centras įskaitos temas skelbia ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki įskaitos vykdymo pradžios. 8.    Mokiniai gali sakyti viešąsias kalbas ta pačia tema, tačiau kalbos turinys turėtų būti individualus. 9.    Savo viešosios kalbos planą mokiniai įteikia mokytojui ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos. 10.  Kalbėdami mokiniai gali naudotis planu ir vaizdinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, knygomis, nuotraukomis, plakatais ir pan.). Pateiktį kompiuteriu rekomenduojama rengti tik tuo atveju, kai kalbant būtina demonstruoti vaizdą. 11.  Įskaitos metu mokinys turėtų kalbėti apie 10 min. (10 ± 2 min.), 3–5 min. atsakinėti į klausimus. IV. ĮSKAITOS VERTINIMAS 12.  Vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus. 12.1. Pasirengimą kalbai mokinį mokantis mokytojas vertina 0–3 taškais; šis vertinimas sudaro dalį galutinio įskaitos įvertinimo. 12.2. Mokinio viešąjį kalbėjimą pagal nustatytus kriterijus (1 priedas) vertina mažiausiai du lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai; vienas iš jų yra mokinį mokantis mokytojas. 12.3. Viešojo kalbėjimo vertinimo normos pateikiamos vertinimo lentelėje (2 priedas). Vadovaudamiesi šia lentele, mokytojai mokinio kalbą įvertina taškais. Įskaitos įvertinimas yra jų vertinimų vidurkis. Galutinis įskaitos įvertinimas – pažymys – nustatomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę. Lentelė.  Taškų ir pažymių atitikmenys Taškai Pažymys 20–19 10 18–17 9 16–15 8 14–13 7 12–11 6 10–9 5 8–7 4 6–0 Neišlaikyta 12.4. Jeigu kalbama mažiau nei 4 min., kalbėjimas neįskaitomas. Jeigu kalba trunka ilgiau nei 12 min., ji gali būti nutraukta. ________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos 1 priedas VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO KRITERIJAI Kriterijai Aspektai Kalbos organizavimas Ar įžanga aiški, kūrybiška. Ar kalba tinkamai struktūruota. Ar pagrindinių kalbos dalių siejimas sklandus. Ar informacijos pateikimas logiškas, sumanus, patraukiantis klausytojų dėmesį. Ar tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga. Ar išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios. Turinys Ar tema suvokta ir išplėtota. Ar požiūris aiškus, argumentuotas. Ar teiginiai pagrįsti. Ar remiamasi įvairiais šaltiniais. Ar  pateikiami tikslūs faktai. Ar sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai. Ar argumentuotai atsakoma į klausimus. Kalbos vartojimas Ar kalbama pakankamai garsiai, ar intonacija tinkama, ar tarimas aiškus ir taisyklingas. Ar žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui.  Ar kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi. Ar vaizdinėse priemonėse nėra rašybos, skyrybos ar gramatikos klaidų. Santykis su klausytojais Ar palaikomas akių kontaktas. Ar laikysena ori ir pagarbi. Ar su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška. Ar mandagiai atsakoma į klausimus. __________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 2 priedas VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO NORMOS Kriterijai Aspektai Taškai Pasirengimas kalbai Kalbai pasirengta savarankiškai. Kalbos planas mokytojui įteiktas laiku. 3 2 1 Kalbai pasirengta nesavarankiškai. Kalbos planas mokytojui neįteiktas. 0 Kalbos organizavimas Įžanga aiškiai perteikia kalbėjimo tikslą. Kalba tinkamai struktūruota. Informacijos pateikimas logiškas, patraukiantis klausytojų dėmesį. Minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga (citatos, pavyzdžiai, vaizdinės priemonės) naudojama sklandžiai ir tikslingai (kalbai struktūrinti, minčiai pabrėžti, vertinimui išreikšti ir pan.). Išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios. 4 3 Įžangoje pasakomas kalbėjimo tikslas, tačiau jis ne visai aiškus. Kalba struktūruota, bet kalbos dalių proporcijos neišlaikytos arba trūksta kurios nors dalies. Informacija pateikiama ne visai nuosekliai, sunku sekti mintį. Ne visada tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga (citatos, pavyzdžiai, vaizdinės priemonės). Pabaiga dirbtinė / apibendrinama kuri nors kalbos dalis. 2 1 Kalbėjimo tikslas neaiškus. Kalba nestruktūruota. Informacija pateikiama painiai, nesilaikant jokios sekos. Kalbėjimas nerišlus. Iliustracinės medžiagos (citatų, pavyzdžių, vaizdinių priemonių) naudojimas netikslingas. Baigiama nepateikiant nei išvados, nei apibendrinimo. 0 Turinys Tema puikiai suvokta. Požiūris aiškus, argumentuotas. Teiginiai išsamiai pagrįsti. Problemos svarstomos remiantis studijuotais šaltiniais. Sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai. Pateikiami tikslūs faktai. Argumentuotai atsakoma į užduotus klausimus. 4 3 Tema suvokta iš dalies / pasakoma daug nereikalingos, su tema nesusijusios informacijos. Požiūris išsakytas, bet neargumentuotas / tik dalis teiginių pagrįsti. Remiamasi tik vienu šaltiniu. Sąvokos vartojamos netiksliai. Yra fakto klaidų. Argumentuotai atsakoma į didesnę dalį užduotų klausimų. 2 1 Kalbama kita tema / pateikiama su tema nesusijusi medžiaga / visiškai nesugebama pagrįsti savo teiginių. Sąvokų vartojimas netikslus. Pateikiama netiksli / klaidinga informacija. Nesugebama argumentuotai atsakyti į užduotus klausimus. 0 Kalbos vartojimas[1] Kalbama reikiamu garsumu, intonacija tinkama, tarimas / kirčiavimas aiškus ir taisyklingas; pasitaiko viena kita tarties / kirčiavimo klaida. Žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi. Vaizdinėse priemonėse nėra gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų. 6 5 Kalbama nepakankamai garsiai, intonacija ne visai tinkama, tarimas / kirčiavimas ne visada aiškus ir taisyklingas; pasitaiko tarties / kirčiavimo klaidų. Žodynas iš esmės tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Gali pasitaikyti viena kita gramatikos klaida. Vaizdinėse priemonėse gali būti viena kita gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaida. 4 3 Kalbama nepakankamai garsiai; intonacija monotoniška, tarimas / kirčiavimas ne visai aiškus ir taisyklingas. Žodynas netikslus / netinkamas temai. Kalba gramatiškai ne visai taisyklinga. Vaizdinėse priemonėse yra keletas gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų. 2 1 Kalbama per daug tyliai / neaiškiai, sunku suprasti; tarimas / kirčiavimas netaisyklingas. Kalbama žargonu. / Daroma daug gramatikos klaidų. Vaizdinėse priemonėse daug gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų. 0 Santykis su klausytojais, atsakymai į klausimus Akių kontaktas su klausytojais palaikomas nuolat. Laikysena ori ir pagarbi. Su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška. Į klausimus atsakoma mandagiai ir aiškiai. 3 2 1 Beveik visą laiką žiūrima į planą / vaizdinę medžiagą. Vengiama bendrauti su klausytojais. Į klausimus reaguojama netinkamai / neatsakoma. 0 Iš viso – 20 taškų. ____________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų  mokyklinio brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis. 2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 3. Programą sudaro: 3.1. egzamino tikslas; 3.2. mokinių gebėjimų grupės; 3.3. egzamino matrica; 3.4. egzamino užduoties pobūdis; 3.5. egzamino vertinimas; 3.6. baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų egzamino reikalavimai (1 priedas). II. EGZAMINO TIKSLAS 4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 5. Mokydamiesi baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokiniai plėtoja komunikacinę, literatūrinę ir kultūrinę kompetencijas ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos. 6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas. 6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo:      6.1.1. aptardami nurodytų gimtosios literatūros autorių kūrybą, jos savitumą, istorinį, kultūrinį kontekstą, pateikia pavyzdžių;      6.1.1. žinodami gimtosios literatūros raidą, apibūdindami pagrindinius reiškinius ir idėjas;      6.1.2. įvardydami tiesiogiai pasakytas mintis remiantis teksto visuma ir kontekstu;      6.1.3. apibrėždami/apibūdindami pagrindines kalbotyros ir literatūrologijos sąvokas, pateikdami pavyzdžių (skirdami literatūros rūšis ir/ar žanrus, atpažindami meninės raiškos kalbines priemones; skirdami funkcinius stilius; rasdami tekste archaizmų pavyzdžių ir pan.);      6.1.4..žinodami viešojo kalbėjimo reikalavimus ir suvokdami sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas;       6.1.5.aptardami svarbiausius regioninius gimtosios kalbos ypatumus[2]. 6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose:       6.2.1. atskleisdami grožinio ir/ar negrožinio teksto prasmę remiantis teksto kalbine raiška, pateikdami argumentų;       6.2.2. analizuodami grožinį kūrinį/štrauką remiantis kūrinio, autoriaus kūrybos, epochos kontekstais;       6.2.3. išskirdami ir aptardami skaitomų grožinių ir/ar negrožinių tekstų struktūrines dalis, nurodydami jų tarpusavio ryšius, atskleisdami jų prasmes       6.2.4. nurodydami ir/ar aptardami nagrinėjamo grožinio teksto žanrą/rūšį, epochos, rašytojo kūrybos/stiliaus bruožus;       6.2.5. nurodydami tekste ir/ar aptardami gimtosios ir visuotinės kultūros ženklus / simbolius;       6.2.6. nusakydami grožiniame tekste meninės raiškos kalbines priemones, apibūdindami jų funkciją;       6.2.7. aptardami pateiktų tekstų funkcinį stilių, pateikdami argumentų;       6.2.8. analizuodami ir/ar redaguodami į tekstą kalbos taisyklingumo bei stiliaus atžvilgiu ir vartodami tinkamus žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, laikydamiesi rašybos ir skyrybos taisyklių; 6.2.9. komponuodami tekstą, siekdami teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės; 6.2.10. aiškiai formuluodami mintis, pagrįsdami jas tinkamais argumentais ir citatomis, laikydamiesi citavimo taisyklių; 6.2.11. rasdami informacijos šaltinius, atrinkdami tinkamą informaciją teiginiams argumentuoti; 6.2.12. parengdami ir pasakydami aiškią, tinkamos struktūros kalbą; 6.2.13. dalyvaudami pokalbyje: veiksmingai klausydamiesi ir logiškai atsakydami į klausimus laikantis kalbos etiketo taisyklių. 6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo: 6.3.1. savarankiškai formuluodami teksto / ištraukos pagrindinę mintį, problemą, tikslą; 6.3.2. interpretuodami ir vertindami kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą, lygindami jį su kitais kūriniais; 6.3.3. apibendrindami literatūros, kultūros ar kalbos reiškinius ir faktus, atskleisdami priežastinius ryšius, darydami išvadas, derindami analizės ir sintezės veiksmus; 6.3.4. formuluodami ir pagrįsdami tezes/hipotezes, nuosekliai plėtodami mintis, tikslingai paremdami jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais; 6.3.5. grįsdami nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu, istoriniu, kultūriniu, meniniu); 6.3.6. planuodami rašymo eigą, nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją; 6.3.7. argumentuotai reikšdami savo požiūrį ir vertinimą, polemizuodami remiantis literatūrine ir kultūrine patirtimi. 7. Egzamino reikalavimai pateikiami Programos priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. 8. Gebėjimų paaiškinimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse prie egzamino programos. IV. EGZAMINO MATRICA 9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes. Matricoje galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 5 %. Egzamino matrica pateikta lentelėje. Gebėjimų grupės Veiklos sritys Žinios ir supratimas Taikymas tipinėse situacijose Problemų sprendimas Svarba (%) Kalbėjimas 30 Teksto suvokimas 30 Teksto kūrimas 40 Svarba (%) 25 50 25 100 V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 10. Pateikiama orientacinė egzamino užduoties struktūra ir jos apibūdinimas. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. Brandos egzaminą sudaro trys privalomos dalys: I dalis. Kalbėjimas. II dalis. Teksto suvokimas.   III dalis. Teksto kūrimas. 10.1. Kalbėjimui pateikiamos temos, susijusios su kalbiniu ir literatūriniu, kultūriniu ugdymu: 10.1.1. Baltarusių kalba: 10.1.1.2. Tapatybės paieškos. 10.1.1.3. Žmogus ir tradicija. 10.1.1.4. Žmogus istorijos sūkuriuose. 10.1. …