LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO 2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1197 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 38 straipsnio 4 dalimi: 1. T v i r t i n u pridedamas*: 1.1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programą; 1.2. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programą; 1.3. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programą; 1.4. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programą; 1.5. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programą; 1.6. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programą; 1.7. Biologijos brandos egzamino programą; 1.8. Chemijos brandos egzamino programą; 1.9. Fizikos brandos egzamino programą; 1.10. Matematikos brandos egzamino programą; 1.11. Istorijos brandos egzamino programą; 1.12. Geografijos brandos egzamino programą; 1.13. Informacinių technologijų brandos egzamino programą; 1.14. Menų brandos egzamino programą; 1.15. Technologijų brandos egzamino programą. 2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios: 2.1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1342 „Dėl brandos ir pagrindinės mokyklos baigiamųjų egzaminų programų ir reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 96-3047); 2.2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ (Žin., 2003, Nr. 40-1870); 2.3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1545 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 106-4770); 2.4. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ (Žin., 2004, Nr. 85-3100) 1.1, 1.2 ir 1.3 punktus; 2.5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. spalio 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1695 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 164-6023); 2.6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. ISAK-1365 „Dėl Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 94-3517); 2.7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. ISAK-1524 „Dėl Informacinių technologijų brandos egzaminų programos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 95-3539); 2.8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymą Nr. ISAK-2103 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4585); 2.9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. ISAK-2100 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 127-4582) 1 ir 2 punktus; 2.10. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-2284 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 138-4992); 2.11. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. ISAK-756 „Dėl Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 50-1838); 2.12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. ISAK-398 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 34-1259); 2.13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-85 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 12-479); 2.14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. ISAK-86 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. ISAK-756 „Dėl Lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 12-480); 2.15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. ISAK-1774 „Dėl Technologijų mokyklinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 107-4499); 2.16. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. ISAK-1798 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. ISAK-751 „Dėl Brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4558); 2.17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymą Nr. ISAK-1801 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK-1524 „Dėl informacinių technologijų brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 108-4559); 2.18. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. ISAK-1854 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 114-4872); 2.19. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. ISAK-1862 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 114-4871); 2.20. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. ISAK-1950 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. ISAK-1365 „Dėl Užsienio kalbos brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 119-5128); 2.21. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. V-81 „Dėl Geografijos valstybinio brandos egzamino programos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 12-581); 2.22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. V-1123 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 85-4474); 2.23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. V-2309 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. ISAK-1524 „Dėl Informacinių technologijų brandos egzaminų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 149-7657). 3. N u s t a t a u brandos egzaminus ir įskaitas pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintas brandos egzaminų ir įskaitų programas organizuoti ir vykdyti nuo 2013 metų. 4. Šio įsakymo 2 punktas įsigalioja 2012 metų rugsėjo 1 d. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. sakymu Nr. V-1197 LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tikslus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams, egzamino užduoties tipus ir mokinių darbų vertinimo principus. Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas (toliau – brandos egzaminas) yra dviejų tipų – valstybinis ir mokyklinis. 2. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas yra privalomas. 3. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais: 3.1. Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56), kuria siekiama: 3.1.1. įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį (žr. 12.1.1); 3.1.2. kalbą ugdyti kaip asmens mąstymo ir raiškos, tapatybės formavimosi būdą; remiantis literatūra formuoti asmeninį santykį su nacionaline kultūra ir suteikti bendruosius Lietuvos ir Europos humanitarinės kultūros pamatus (žr. 12.1.1.1); 3.1.3. sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais (žr. 12.2.2); 3.1.4. ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus (žr. 12.2.2.1). 3.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), kurioje numatyta užtikrinti, kad išorinis vertinimas atitiktų ugdymo programoje iškeltus tikslus ir numatytus mokinių pasiekimus (žr. 12.3). 3.3. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (toliau – Bendroji programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283), kuri nurodo: 3.3.1. lietuvių kalbos ir literatūros kaip dalyko tikslas – padėti mokiniams ugdytis komunikavimo lietuvių kalba ir literatūrinę (kultūrinę) kompetencijas; 3.3.2. plėtoti gebėjimus kalbėti ir rašyti aiškia, taisyklinga ir turtinga kalba, suvokti save kaip kalbos ir kultūros paveldėtojus, puoselėtojus ir kūrėjus; 3.3.3. susiformuoti laisvo, atsakingo žmogaus savimonę, asmeninį santykį su literatūra (kultūra), sustiprinti savo tapatybę ir savivertę; išsiugdyti kūrybinį ir kritinį mąstymą (žr. 5.2). 4. Rengiant Programą, vadovautasi nuostatomis: 4.1. egzamino programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą; 4.2. egzaminas turi atitikti Bendrojoje programoje numatytus uždavinius siekti, kad mokiniai: 4.2.1. stiprintų kalbos vartojimo praktikos įgūdžius; 4.2.2. remdamiesi literatūra (kultūra), rašytų rišlius, kūrybiškus, probleminius tekstus; 4.2.3. remdamiesi kalbos ir literatūros žiniomis bei literatūros (kultūros) raidos supratimu, autoriaus biografijos, istoriniu, kultūriniu kontekstu, įvairiais aspektais nagrinėtų, lygintų ir vertintų kūrinius, aptartų jų sąsajas su dabartimi; 4.2.4. susidarytų lietuvių literatūros visumos vaizdą (žr. 5.3.1; 5.3.2); 4.3. iš anksto turi būti žinomi egzamino turinio reikalavimai ir užduočių vertinimo kriterijai. 5. Programą sudaro: 5.1. egzamino tikslai; 5.2. mokinių gebėjimų grupės; 5.3. egzamino užduoties pobūdis; 5.4. egzamino vertinimas; 5.5. brandos egzamino reikalavimai (1 priedas); 5.6. brandos egzamino vertinimas (2 priedas); 5.7. brandos egzamino užduočių kriterinio vertinimo lygiai (3 priedas). 6. Programa skirta lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduočių rengėjams, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams, vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų 11–12 (gimnazijų III–IV) klasių mokiniams. II. EGZAMINO TIKSLAI 7. Brandos egzamino tikslai: 7.1. įvertinti mokinių gebėjimus remtis lietuvių kalbos ir literatūros programos žiniomis ir kultūrine patirtimi; 7.2. įvertinti mokinių bendrąjį raštingumą – gebėjimus sukurti rišlų argumentuotą tekstą laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų; 7.3. įvertinti bendruosius mokinių gebėjimus spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti ir vertinti; 7.4. įvertintus mokinių pasiekimus palyginti su nustatytais pasiekimų lygiais; 7.5. sudaryti galimybes mokykloms ir kitiems socialiniams partneriams analizuoti lietuvių kalbos ir literatūros mokymo(

1. si)veiksmingumą. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 8. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas, analizavimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas. 8.1. Dalyko žinias ir supratimą mokinys parodo, kai: 8.1.1. aptaria nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą; 8.1.2. paaiškina svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius; 8.1.3. pateikia pavyzdžių iš Bendrojoje programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir kultūrinio istorinio konteksto; 8.1.4. aptaria, kuo (
2. ar)aktualūs nurodytų autorių kūriniai; 8.1.5. tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas. 8.2. Dalyko žinias ir gebėjimus mokinys taiko, kai: 8.2.1. komponuoja rišlų ir vientisą tekstą, derina turinį ir raišką; 8.2.2. vartoja tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas; 8.2.3. taisyklingai rašo, laikydamasis bendrinės kalbos normų reikalavimų; 8.2.4. tinkamai cituoja ir perfrazuoja. 8.3. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo, kai: 8.3.1. formuluoja ir pagrindžia tezę; nuosekliai plėtoja mintis, tikslingai ir tinkamai remdamasis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais; 8.3.2. analizuoja ir vertina literatūros kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą; lygina jį su kitais kūriniais; 8.3.3. pagrindžia nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu); 8.3.4. argumentuotai išreiškia savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuoja remdamasis literatūros ir kultūros pavyzdžiais; 8.3.5. nagrinėja, atrenka, tinkamai sieja ir apibendrina informaciją. 9. Brandos egzamino reikalavimai vertinamiems mokinių pasiekimams nurodyti Programos 1 priede. IV. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 10. Valstybinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos išplėstiniu kursu ir atitinka išplėstinio kurso pasiekimų lygio reikalavimus. 11. Mokyklinis brandos egzaminas rengiamas remiantis Bendrosios programos bendruoju kursu ir atitinka bendrojo kurso pasiekimų lygio reikalavimus. 12. Brandos egzamino užduotis – rašinys, t. y. atvirojo tipo integruota užduotis, kurią atlikdamas mokinys parodo kultūrinę brandą; analizės, sintezės, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo efektyvumą ir raštingumą. 13. Brandos egzaminui pateikiamos dvi samprotavimo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio užduotys: 13.1. samprotavimo objektas – problema; tikslas – apsvarstyti (išspręsti) problemą; 13.2. literatūrinio rašinio objektas – literatūra; tikslas – pateikta tema interpretuoti (nagrinėti, analizuoti) autoriaus(-ių) kūrybą; 13.3. prie kiekvienos temos pateikiamas sąrašas autorių, iš kurių vieną būtina pasirinkti: 13.3.1. valstybiniam brandos egzaminui pateikiami trys privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos išplėstinio kurso; 13.3.2. mokykliniam brandos egzaminui pateikiami keturi privalomi lietuvių autoriai iš Bendrosios programos bendrojo kurso. 14. Mokinys pasirenka vieną iš keturių užduočių. 15. Valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje: 15.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas; 15.2. analizę privalu susieti su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi. 16. Valstybinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje: 16.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus; 16.2. privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra. 17. Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje: 17.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti aptariant pilietines, egzistencines, pasaulėvokines ir pan. problemas; 17.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai; 17.3. privalu remtis vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi. 18. Mokyklinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje: 18.1. pasirinktą temą reikalaujama atskleisti nagrinėjant literatūros kūrinį; 18.2. pateikiami trys nukreipiamieji klausimai; 18.3. privalu rašyti apie vieno iš nurodytų autorių kūrybą; galima ją sieti ir su kitais savo nuožiūra pasirinktais programiniais kūriniais. 19. Per valstybinį ir mokyklinį brandos egzaminą mokiniams leidžiama naudotis norminamaisiais lietuvių kalbos žodynais ir dvikalbiais žodynais. 20. Rašinio apimtis: valstybinio brandos egzamino – 500–600 žodžių; mokyklinio brandos egzamino – 350–400 žodžių. 21. Egzamino trukmė: valstybinio brandos egzamino – 4 val.; mokyklinio brandos egzamino – 3,5 val. V. EGZAMINO VERTINIMAS 22. Brandos egzamino užduoties vertinimo sritys yra rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška. 22.1. Rašinio turinio vertinimo kriterijai: 22.1.1. Samprotavimo rašinio turinio vertinimo kriterijai: 22.1.1.1. problemos analizė (bendri gebėjimai kryptingai analizuoti, argumentuoti, vertinti, pagrįstai apibendrinti); 22.1.1.2. rėmimasis literatūra ir kontekstu (gebėjimas tinkamai paremti teiginius kūriniu ir kontekstu). 22.1.2. Literatūrinio rašinio turinio vertinimo kriterijai: 22.1.2.1. temos plėtotė; 22.1.2.2. literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu. 22.2. Kalbos taisyklingumo vertinimo kriterijai: 22.2.1. kalbos vartojimas (gramatika ir leksika); 22.2.2. raštingumas (rašyba ir skyryba). 22.3. Teksto raiškos vertinimo kriterijai: 22.3.1. kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas ir sintaksinės sandaros įvairumas); 22.3.2. teksto struktūra (tinkamos struktūrinių dalių proporcijos, pagrįstas teksto skaidymas pastraipomis, nuoseklumas). Lentelė. Vertinimo proporcijos UŽDUOTIES VERTINIMO SRITYS GEBĖJIMŲ VERTINIMO KRITERIJAI PROCENTAI I. RAŠINIO TURINYS Problemos analizė / Temos plėtotė (ir gilioji rašinio struktūra) 40 Rėmimasis literatūra ir kontekstu / literatūros kūrinio(-ių) interpretavimas ir siejimas su kontekstu II. KALBOS TAISYKLINGUMAS Kalbos vartojimas (gramatika ir leksika) 35 Raštingumas (rašyba ir skyryba) III. TEKSTO RAIŠKA Kalbinė raiška (logika, stilius; žodyno turtingumas, sintaksinės sandaros įvairumas) 25 Teksto struktūra (formalioji) Iš viso 100 23. Kiek procentų tenka kiekvienai egzamino užduoties vertinimo sričiai ir atitinkamam kriterijui, nusako vertinimo proporcijos (žr. lentelę). 23.1. Vertinimo instrukcijose galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie turi būti ne didesni kaip ± 5 proc. 24. Rašinių turinio, kalbos taisyklingumo ir teksto raiškos vertinimo kriterijų aprašai yra pateikiami Programos 2 priedo 1, 2, 3 lentelėse. 25. Vertinant samprotavimo rašinio ir literatūrinio rašinio turinį, skiriamas santykinis ir absoliutus turinio nulis („0“): 25.1. santykiniu nuliu abu turinio kriterijai vertinami tada, kai mokiniui nepavyko atlikti užduoties, nors akivaizdu, kad jis stengėsi tai padaryti; rašinys vertinamas toliau pagal kitus kriterijus; 25.2. absoliutus turinio nulis rašomas tada, kai mokinys neatliko užduoties, nesirėmė nė vienu iš nurodytų autorių, parašė rašinį ne ta tema arba parašė mažiau negu pusę reikalaujamos apimties; rašinys toliau pagal kitus kriterijus nevertinamas. 26. Vertinant kalbos taisyklingumą skiriamos šios klaidų rūšys: 26.1. kompetencijos klaida (angl. error, pranc. erreur) – klaida, atsirandanti dėl per menkos kalbos vartotojo kompetencijos, t. y. kai ko nors iš tikrųjų nemokama; kompetencijos klaidomis laikomi Kalbos komisijos nutarimais įtvirtintų bendrinės lietuvių kalbos normų pažeidimai; 26.2. atlikties klaida (angl. mistake, pranc. faute) – klaida, atsirandanti dėl to, kad kalbos vartotojas tinkamai nepasinaudoja turima kompetencija (pavyzdžiui, visame rašinyje vns. galininką rašė taisyklingai, bet vieną sykį suklydo); 26.3. riktas (angl. slip, pranc. lapsus(m)) – atsitiktinė, nesusijusi su kalbos mokėjimu klaida, atsirandanti dėl psichologinės ir fizinės būsenos, dažniausiai greitai kalbant ar rašant, dėl nuovargio, streso ar dėmesio stokos (pavyzdžiui, žodžio skiemenų, žodžio junginio skiemenų, raidžių sukeitimai). 27. Kalbos taisyklingumo ir kalbinės raiškos normų aprašas kandidatų iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir tautinės mažumos mokomąja kalba darbams vertinti pereinamuoju laikotarpiu yra nustatomas pagal Nacionalinio egzaminų centro tyrimų duomenis ir skelbiamas tinklalapyje www.nec.lt iki 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. lapkričio 15 d. 28. Valstybinio brandos egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. 29. Kriteriniam vertinimui taikoma skalė, kurioje numatyti trys lygiai – minimalusis (I), pagrindinis (II) ir aukščiausiasis (III). Kiekviena egzamino užduoties vertinimo sritis (rašinio turinys, kalbos taisyklingumas ir teksto raiška) yra apibrėžiama pagal šiuos lygius (žr. 3 priedą). Jie apima septynias vertinimo pakopas: minimalusis ir pagrindinis lygiai turi po tris pakopas, aukščiausiasis lygis – vieną pakopą. Detalios kiekvienos pakopos vertinimo normos skelbiamos iki einamųjų mokslo metų lapkričio 15 d. 30. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų. 31. Laikant mokyklinį brandos egzaminą, mokinio darbas pagal mokyklinio brandos egzamino vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo normas įvertinamas taškais. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. Egzamino įvertinimas – pažymys – parašomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę. ________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 1 priedas BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI Lentelė. Minimalūs egzamino reikalavimai MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI MOKYKLINĮ BRANDOS EGZAMINĄ MINIMALŪS REIKALAVIMAI IŠLAIKYTI VALSTYBINĮ BRANDOS EGZAMINĄ I. GEBĖJIMAI ANALIZUOTI PROBLEMĄ IR PLĖTOTI TEMĄ 1.1. Formuluoti tezę, ją pagrįsti, komponuoti tekstą. 1.2. Laikytis tezės formulavimo ir pagrindimo reikalavimų. 1.3. Atskleisti temą remiantis literatūra. 1.3. Paremti mintis grožine literatūra, kitais kultūros tekstais. 1.4. Taikyti pagrindines argumentavimo taisykles. 1.5. Nuosekliai plėtoti mintis, išreikšti savo požiūrį. II. GEBĖJIMAI REMTIS LITERATŪRA, INTERPRETUOTI KŪRINĮ 2.1. Apibūdinti vieną iš keturių nurodytų privalomų bendrajam kursui lietuvių autorių kūrinių. 2.1. Apibūdinti ir vertinti vieną iš trijų nurodytų privalomų išplėstiniam kursui lietuvių autorių kūrinių. 2.2. Interpretuoti kūrinio turinį. 2.2. Interpretuoti ir argumentuotai vertinti kūrinį turinio ir raiškos požiūriu. 2.3. Atskleisti kūrinio reikšmes siejant jas su pasirinktu kontekstu. 2.4. Nurodyti literatūros rūšį. 2.4. Tinkamai vartoti pagrindines epinio, lyrikos ir dramos kūrinio raiškos sąvokas. III. GEBĖJIMAI REMTIS BIOGRAFINIU, KULTŪRINIU ISTORINIU, MENINIU KONTEKSTU 3.1. Apibūdinti aptariamo kūrinio kontekstą (biografinį / kultūrinį istorinį). 3.1. Aptarti kūrinio sąsajas su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu). 3.2. Atpažinti ir įvertinti literatūroje svarbiausius lietuvių ir visuotinės kultūros reiškinius. IV. GEBĖJIMAI VARTOTI KALBĄ 4.1. Laikytis bendrinės kalbos (leksikos, gramatikos) normų reikalavimų. 4.2. Taisyklingai rašyti taikant pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles. 4.2. Taisyklingai rašyti remiantis kalbos sistemos išmanymu. V. GEBĖJIMAI KURTI TEKSTĄ 5.1. Kurti aiškų, rišlų ir vientisą tekstą laikantis bendrųjų rašinio struktūros reikalavimų. 5.2. Pasirinkti tinkamą ir tikslią raišką pagal kuriamo teksto tikslą, stilių ir žanrą. 5.3. Siekti turinio ir raiškos dermės. 5.4. Siekti įtaigumo pasitelkiant retorikos priemones. 5.5. Taikyti citavimo ir perfrazavimo taisykles. ________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 2 priedas BRANDOS EGZAMINO VERTINIMAS 1 lentelė. Rašinių turinio vertinimas TURINIO VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI SAMPROTAVIMO RAŠINYS PROBLEMOS ANALIZĖ Problemos supratimas (ar gerai suvokta problemos esmė; ar problema aiškiai suformuluota ir nuosekliai svarstoma; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Argumentavimas (ar teiginiai išsamiai pagrįsti; ar visi argumentai tinkami ir svarūs; ar tekstas rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti; ar samprotavimas savarankiškas ir įtikinamas; ar aiški rašančiojo pozicija). RĖMIMASIS LITERATŪRA IR KONTEKSTU Kūrinio supratimas ir gebėjimas jį vertinti (ar samprotaujama remiantis nurodytų programinių autorių kūryba ir kontekstu; ar rėmimasis literatūra pagrindžia teiginius: ar teiginiai tinkamai paremiami kūriniu ir kontekstu, ar tai neprieštarauja kūrinio prasmei). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos. LITERATŪRINIS RAŠINYS TEMOS PLĖTOTĖ Temos supratimas (ar gerai suvokta tema; ar pagrindinė mintis aiškiai suformuluota ir kryptingai, nuosekliai plėtojama; ar įžanga kryptinga, ar išvados pagrįstos). Ar individuali temos plėtotė. LITERATŪROS KŪRINIO(-IŲ) INTERPRETAVIMAS IR SIEJIMAS SU KONTEKSTU Kūrinio interpretavimas ir gebėjimas jį vertinti (ar interpretuojamas bent vienas iš nurodytų programinių kūrinių; ar kūriniai interpretuojami tuo aspektu, kurio reikalauja tema; ar interpretavimas ir vertinimas rodo kūrinio supratimą; ar tikslingai remiamasi kontekstais; ar pagrindžiamos kūrinių sąsajos). Ar tinkamai vartojamos literatūrologijos sąvokos. 2 lentelė. Kalbos taisyklingumo vertinimas KALBOS TAISYKLINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI KALBOS VARTOJIMAS Ar laikomasi leksikos normų; ar vartojamos taisyklingos gramatinės formos ir konstrukcijos. RAŠTINGUMAS Ar laikomasi rašybos taisyklių; ar laikomasi skyrybos taisyklių. 3 lentelė. Teksto raiškos vertinimas TEKSTO RAIŠKOS VERTINIMO KRITERIJAI VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI KALBINĖ RAIŠKA Ar rašoma aiškiai, logiškai, glaustai ir sklandžiai; ar raiška yra tinkamo funkcinio stiliaus; ar žodynas tikslus ir turtingas; ar sintaksinė sandara tinkama ir įvairi. TEKSTO STRUKTŪRA Ar teksto struktūrinių dalių proporcijos tinkamos; ar teksto skaidymas pastraipomis pagrįstas; ar tekstas rašomas nuosekliai – ar nėra nemotyvuotų minties šuolių, nereikalingų pasikartojimų. ___________________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 3 priedas BRANDOS EGZAMINO UŽDUOČIŲ KRITERINIO VERTINIMO LYGIAI 1 lentelė. Rašinio turinio kriteriniai lygiai LYGIAI RAŠINIO TURINYS III Tema puikiai suvokta, tekstas nuo pradžios iki galo rodo išskirtinius gebėjimus analizuoti ir apibendrinti. Išanalizuoti svarbiausi problemos / temos aspektai ir jų sąsajos. Tezė atskleista išsamiai – nuo bendro pobūdžio teiginių iki konkrečių detalių (arba atvirkščiai). Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Teksto struktūra logiška: įžanga kryptinga, išvados pagrįstos; dėmesys sutelktas į tezės įrodymą; išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo balansas; nėra nereikalingos informacijos. Rašančiojo požiūris aiškus, esmingai pagrįstas, įtikinamas; kur dera, pristatoma kitokia nuomonė ir su ja polemizuojama, ieškoma tiesos. Parodomas savo įrodymų svarumas. Puikiai suprantamos kūrinių idėjos, nepriekaištingai interpretuojama. Pagrįstai remiamasi kontekstu. Argumentavimas įtaigus, jį sunku atremti. Atskleidžiamas literatūrinis (kultūrinis) išprusimas. II Tema suvokta, tekstas aiškus, rodo gebėjimus analizuoti ir apibendrinti, temos plėtotė pakankama. Aptarti reikšmingi problemos / temos aspektai. Pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti. Pagrindinė mintis aiški, svarbiausi teiginiai išskiriami. Argumentavimas tinkamas, bet gali būti ne visada svarus. Samprotaujama logiškai, tačiau pernelyg abstrakčiai. Gali būti praleidžiami svarbūs niuansai ir / arba daugiau dėmesio skiriama antraeiliams dalykams negu esmei. Gali būti pristatoma kitokia nuomonė, tačiau negebama jos pagrįstai įvertinti. Kūrinių idėjos suprantamos ir tinkamai interpretuojamos. Pakankamai tikslingai remiamasi kontekstu. Išvados iš esmės pagrįstos, rašančiojo požiūris aiškus. Patvirtinamos, iliustruojamos žinomos tiesos. I Tema suvokta, tačiau tekstui trūksta prasminių akcentų, aiškumo, kryptingumo. Gali būti kalbama ne iš esmės arba pagrindžiami ne visi teiginiai. Daromos ne visai pagrįstos išvados. Retai aiškinamos priežastys. Įrodymai pateikiami miglotai, pavyzdžiai ne visai tinkami. Ignoruojamas arba paviršutiniškai įvertinamas akivaizdus alternatyvus požiūris. Rašinyje daug pasikartojimų, bet mintys neišplėtojamos. Argumentavimas seklus, paviršutiniškas, nepajėgiama rasti svarių argumentų. Daug nereikalingų smulkmenų / nukrypimų. Kūriniai bandomi interpretuoti, bet trūksta žinių ir gebėjimų. Kontekstas aptartas, bet ne visada tikslingai. Remiamasi išankstiniu žinojimu. – Nepasiekė I lygio. 2 lentelė. Kalbos taisyklingumo kriteriniai lygiai LYGIAI KALBOS TAISYKLINGUMAS III Puikiai vartojama bendrinė lietuvių kalba (gramatikos ir leksikos požiūriu kalba taisyklinga ir tinkama). Tekstas parašytas be klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nežymus trūkumas (riktas arba neabejotina atlikties klaida). II Bendrinė lietuvių kalba vartojama daugiausia tinkamai ir taisyklingai. Gali pasitaikyti gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidų, tačiau jos nekenkia teksto aiškumui. I Bendrinė lietuvių kalba vartojama ne visai tinkamai ir taisyklingai. Gramatikos ir / ar leksikos, rašybos ir / ar skyrybos klaidos sunkina teksto supratimą. – Nepasiekė I lygio. 3 lentelė. Teksto raiškos kriteriniai lygiai LYGIAI TEKSTO RAIŠKA III Rašoma aiškiai, sklandžiai, logiškai, glaustai. Minčių santykiams išreikšti tinkamai vartojama kalbos struktūrų įvairovė. Tekstas stilistiškai vientisas, subtiliai organizuotas. Leksika tinkama ir efektyvi. Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Idėjos gali būti perteikiamos kūrybiškai, originalia raiška: kur dera, pateikiama įtikinamų analogijų minčiai suprasti, efektyviai vartojama metaforinė kalba. II Rašoma aiškiai, tiksliai. Minčių santykiams išreikšti vartojamos įvairios sintaksinės struktūros. Leksika tinkama. Raiška atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Tekstas formaliai organizuotas. I Rašoma ne visai aiškiai. Pasitaiko tikslumo, glaustumo trūkumų. Žodynas ribotas. Sakinių sandara mažai įvairuoja. Raiška iš esmės atitinka rašymo situaciją ir žanrą. Teksto organizavimas padrikas. – Nepasiekė I lygio. _______________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS KURTIESIEMS IR NEPRIGIRDINTIESIEMS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 32. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis – apibrėžti brandos egzamino (toliau – Egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra mokyklinis. 33. Programa parengta vadovaujantis šiais dokumentais: 33.1. Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų startegija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56); 33.2. Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr.2-56); 33.3. Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 34. Programa skirta visų mokyklų, kuriose vykdoma bendrojo ugdymo programa, XI–XII klasių mokiniams, turintiems klausos sutrikimų, jeigu jie mokėsi pagal Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bendrąją programą, lietuvių kalbos mokytojams, egzamino užduoties rengėjams, mokinių tėvams. 35. Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzaminas yra privalomas. 36. Programos struktūra: 36.1. egzamino tikslas; 36.2. mokinių gebėjimų grupės; 36.3. egzamino matrica; 36.4. egzamino užduoties pobūdis; 36.5. egzamino vertinimas; 36.6. egzamino reikalavimai (priedas). II. EGZAMINO TIKSLAS 37. Egzamino tikslas – įvertinti įgytą komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas: 37.1. patikrinti ir įvertinti, kaip mokiniai, turintys klausos sutrikimų, geba suvokti grožinį ir negrožinį tekstą; 37.2. įvertinti mokinių gebėjimą parašyti rišlų argumentuotą tekstą, laikantis taisyklingos kalbos reikalavimų; 37.3. įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimų lygį pagal nustatytus kriterijus. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 38. Ugdydamiesi komunikavimo ir kultūrinę kompetencijas, mokiniai įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos. 39. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), žinių ir gebėjimų taikymas, problemų sprendimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas. 39.1. Žinias ir supratimą mokinys parodo: 39.1.1. tinkamai vartodamas kalbos ir literatūros sąvokas; 39.1.2. skirdamas faktą ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį; 39.1.3. atpažindamas tekste lietuvių bei visuotinės literatūros ženklus. 39.2. Gebėjimą taikyti žinias mokinys parodo: 39.2.1. vartodamas tinkamas gramatines formas bei konstrukcijas, taisyklingai rašydamas; 39.2.2. atsakydamas į teksto suvokimo klausimus ir atlikdamas užduotis: nurodydamas teksto temą, perfrazuodamas teksto mintis savais žodžiais, surasdamas citatų minčiai pagrįsti, pateikdamas tekste esančių lietuvių bei visuotinės kultūros ženklų / simbolių pavyzdžių; 39.2.3. rasdamas tekste tiesiogiai pasakytą informaciją, darydamas tiesiogines išvadas; 39.2.4. kurdamas tinkamos (trinarės) struktūros tekstą. 40. Gebėjimą spręsti problemas, analizuoti, interpretuoti, vertinti mokinys parodo: 40.1. atrinkdamas, tinkamai siedamas ir apibendrindamas informaciją, darydamas išvadas iš viso teksto; 40.2. formuluodamas teksto, teksto dalies pagrindinę mintį; 40.3. suprasdamas ir vertindamas tekstus; 40.4. argumentuotai išsakydamas savo požiūrį; 40.5. reikšdamas mintis stilinga kalba. 41. Reikalavimai mokinių žinioms, gebėjimams suprasti, taikyti, spręsti problemas atitinka pasiekimus, aprašytus Vidurinio ugdymo bendrosiose programose. Egzamino reikalavimai pateikiami priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. IV. EGZAMINO MATRICA 42. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų / užduočių paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis ir gebėjimų grupes. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Egzamino matrica Gebėjimų grupės Veiklos sritys Žinios ir supratimas Taikymas Problemų sprendimas Svarba% Teksto suvokimas 50 Teksto kūrimas 50 Svarba % 20 50 30 100 43. Egzamino užduotyje galimi tam tikri nukrypimai nuo pateiktų skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ±5 proc. V. EGZAMINO užduoties pobūdis 44. Egzamino užduotį sudaro dvi dalys: teksto suvokimas ir teksto kūrimas. Abi dalys yra privalomos. 45. Orientacinė kiekvienos egzamino dalies užduoties struktūra ir apibūdinimas pateikiami 2 ir 3 lentelėse Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama brandos egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. 2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto suvokimas RAŠYTINIO TEKSTO SUVOKIMAS ASPEKTAS APIBŪDINIMAS Testo pobūdis Pateikiami du teksto suvokimo testo variantai (vienas – grožinio, kitas – negrožinio), iš kurių mokinys egzamino metu renkasi vieną ir jį atlieka. Tekstų pobūdis ir žanrai Pateikiami grožiniai ir negrožiniai tekstai. Jie gali būti autentiški arba adaptuoti, sudėtingesni žodžiai paaiškinami. Tekstų turinys susijęs su jaunimo bei apskritai visuomenės gyvenimo aktualijomis, kurčiųjų kultūra ir / ar istorija. Įvairios paskirties tekstai: informaciniai, įtikinimo, proginiai. Įvairių žanrų tekstai: skaitytų grožinės literatūros kūrinių (išskyrus poezijos) ištraukos; publicistiniai straipsniai; mokslo populiarieji straipsniai (ar mokslo populiariųjų knygų ištraukos); biografijos; dienoraščiai; laiškai; interviu; diskusijos; recenzijos; anonsai; anotacijos. Tekstų struktūra, kalbinė raiška nesudėtinga. Tekstų skaičius ir apimtis Gali būti pateikiamas vienas ar du tekstai, kurių bendra apimtis yra 500– 700 žodžių. Klausimų tipai Uždarojo tipo klausimai / užduotys: rasti ir pažymėti teisingą (-
3. us)atsakymą (-
4. us)iš keleto pateiktų; pažymėti tinkamą teiginį; išdėstyti (pažymint) teiginius reikiama tvarka; rasti ir nurodyti iš teksto išimtų sakinių ar pastraipų vietą tekste; užpildyti diagramas, schemas, lenteles ir pan. Atvirojo tipo klausimai / užduotys: suformuluoti atsakymus į pateiktus klausimus; atlikti nurodytas užduotis: paaiškinti, apibūdinti, pacituoti, pateikti pavyzdžių ir pan. 3 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra. Teksto kūrimas RAŠYTINIO TEKSTO KŪRIMAS ASPEKTAS APIBŪDINIMAS Užduoties pobūdis Pateikiamos 2 alternatyvios teksto kūrimo užduotys su įvestimis. Kiekviena rašymo užduotis turi atskirą įvestį. Mokinys renkasi vieną iš jų ir kuria tekstą. Įvesties formos o Citatos, paveikslėliai, schemos, lentelės, analogijos, nusakytos situacijos; o detali instrukcija, pasakanti teksto tikslą, situaciją, adresatą, žanrą, pobūdį; o neilgas (1–2 pastraipos) grožinis ar negrožinis tekstas.. Įvesties paskirtis ir informacija o Sudomina mokinius, sužadina mintis, emocijas, skatina prisiminti asmeninę ir kultūrinę (literatūrinę) patirtį; o pateikia mokiniui nuorodas apie kuriamo teksto tikslą, adresatą, nurodo tematiką, formą (žanrą). Įvesties apimtis Ne daugiau, kaip pusė A4 formato puslapio Mokinio sukurto teksto apimtis 250–300 žodžių. Numatomi žanrai Istorija (pasakojimas su aprašymo elementais), rašinys, laiškas, straipsnis mokyklos laikraščiui, dienoraštis, prisiminimai. Užduočių tipas Atvirojo tipo užduotis. Pagal įvestį parašyti nurodyto žanro, turinio, apimties tekstą. 46. Viso egzamino orientacinė trukmė – 3 valandos 30 minučių. Teksto supratimo orientacinė trukmė – 80 min., teksto kūrimo – 130 min. 47. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. VI. EGZAMINO VERTINIMAS 48. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. 49. Jei kuri nors dalis (teksto suvokimas ar teksto kūrimas) įvertinama 0 taškų, mokinys egzamino neišlaiko. 50. Kad gautų minimalų teigiamą egzamino įvertinimą, mokinys turi surinkti ne mažiau kaip 20 % galimų surinkti taškų. 51. Teksto suvokimo dalies atviruosiuose atsakymuose padarytos rašybos ir skyrybos klaidos vertinimui įtakos neturi. 52. Egzamino teksto kūrimo užduotis vertinama pagal kriterijus, kurių svarba: 52.1. turinys – 35 %, 52.2. teksto struktūra – 15 %, 52.3. kalbinė raiška – 25 %, 52.4. kalbos normų laikymasis – 25 %. 53. Teksto kūrimo užduotis, kurios turinys įvertintas 0 taškų, t. y. atlikta užduotis neatitinka nurodytos temos, vertinama 0 taškų. 54. Jei teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, proporcingai mažinamas už kalbinę raišką ir kalbos normų laikymąsi gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama egzamino vertinimo instrukcijoje. _________________ Lietuvių kalbos ir literatūros kurtiesiems ir neprigirdintiesiems brandos egzamino programos 1 priedas EGZAMINO REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS Minimalūs Pagal bendrojo kurso programą 1. TEKSTO SUVOKIMAS 1.1. Suprasti pažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales. 1.1.Suprasti mažiau pažįstamos ar nepažįstamos tematikos neabstrakčių tekstų esmę ir svarbiausias detales. 1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį. 1.2. Trumpai apibūdinti konkrečių (neabstrakčių) temų straipsnių ir pranešimų turinį. 1.3.Suprasti nesudėtingas instrukcijas. 1.3. Suprasti įvairias instrukcijas. 1.4. Įvardyti pagrindinę teksto temą, aiškiai tiesiogiai išreikštą pagrindinę mintį. 1.4. Įvardyti pagrindinę mintį, temą. 1.5. Suformuluoti pastraipos pagrindinę mintį. 1.5. Suformuluoti teksto/pastraipos problemą, pagrindinę mintį. 1.6. Atrinkti informaciją, ją sisteminti, apibendrinti. 1.7. Skirti faktus ir nuomonę, teiginį ir pavyzdį. 1.8. Suprasti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.). 1.8. Suprasti ir vertinti tekstus, kuriuose prasmė reiškiama ne vien verbaliniais ženklais (diagrama, reklama, iliustracija ar kt.). 1.9. Aptarti tekste pateiktus įvairius požiūrius. 1.10. Tekstų informaciją performuoti į konspektus, lenteles, schemas. 1.11. Teksto informaciją pateikti savo žodžiais. 2. TEKSTO KŪRIMAS RAŠTU 2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus ir adresatą. 2.1. Kurti nesudėtingos struktūros tekstus atsižvelgiant į tikslus, adresatą ir komunikacinę situaciją. 2.2. Išsakyti savo nuomonę, paaiškinti teiginius. 2.2. Argumentuotai išsakyti savo nuomonę, išdėstyti savo motyvus, paaiškinti teiginius. Aptarti kitų reiškiamus požiūrius, pagrįsti savo požiūrį. 2.3. Tinkamai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius ir kt.), argumentuoti remiantis pateiktais šaltiniais, patirtimi. 2.3. Tinkamai ir tikslingai panaudoti pateiktus duomenis (faktus, citatas, pavyzdžius, diagramas, grafikus, ištraukas ir pan.) 2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis. 2.4. Atrinkti medžiagą, išskirti svarbiausias mintis, pateikti pavyzdžių. 2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų. 2.5. Kurti tekstą laikantis struktūros reikalavimų. Tinkamai komponuoti pastraipas (teiginys, argumentai, apibendrinimas). 2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius. 2.6. Taikyti pagrindines rašybos ir skyrybos taisykles, tinkamai sieti sakinius. 2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas remiantis kalbos sistemos išmanymu. 2.7. Taisyklingai vartoti žodžius bei gramatines formas, sudaryti sakinius remiantis kalbos sistemos išmanymu. 2.8. Rašyti paisant žanro reikalavimų. 3. LITERATŪRINIS PAŽINIMAS 3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus. 3.1. Skaitomuose tekstuose pagal pateiktus klausimus rasti lietuvių ir visuotinės kultūros ženklus. 3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi. 3.2. Sieti grožinę literatūrą su savo patirtimi, visuomenės problemomis, suprasti kultūrinės patirties svarbą. 3.3. Rasti skaitomuose tekstuose skirtingų kultūrų, epochų, socialinių, kultūrinių grupių vertybes. 3.4. Apibūdinti grožinio kūrinio veikėjus, jų tiesiogiai reiškiamus požiūrius. 3.4. Skirti grožinio kūrinio pasakotoją ir veikėją; paaiškinti pasakotojo ir veikėjo tiesiogiai ir netiesiogiai reiškiamus požiūrius. 3.5. Skirti grožinį ir negrožinį tekstą. ________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS ĮSKAITOS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programa (toliau – įskaitos programa) nusako lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos tikslą, tikrinamus gebėjimus, turinį, reikalavimus ir vertinimą. 2. Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros programą baigusiems mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros įskaita (toliau – įskaita) yra privaloma. 3. Įskaitos programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrąja programa (toliau – Bendroji programa), patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 4. Sudarant įskaitos programą vadovautasi šiomis nuostatomis: 4.1. įskaitos programa turi būti konkretesnė už Bendrąją programą; 4.2. iš anksto turi būti žinomi įskaitos turinio reikalavimai, vertinimo kriterijai ir normos. 5. Įskaitos tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) gebėjimus. II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 6. Viešojo kalbėjimo įskaitos metu tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai ir dalyko gebėjimai: 6.1. parengti ir pasakyti argumentuotą, į adresatą orientuotą viešąją kalbą; 6.2. gebėti naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, kritiškai atsirinkti informaciją, įvertinti jos tinkamumą ir patikimumą; 6.3. interpretuoti faktus ir nuomones, perteiktus verbaliniais ir neverbaliniais tekstais; 6.4. išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį; formuluoti teiginius, argumentus, problemas ir išvadas; minčių dėstymui taikyti logikos taisykles; 6.5. perteikti mintis nuosekliai, sklandžiai, žodinga kalba, taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų ir viešojo bendravimo etikos. III. ĮSKAITOS TURINYS IR REIKALAVIMAI 7. Kalbos ir literatūros (kultūros) temos viešojo kalbėjimo įskaitai formuluojamos iš Bendrosios programos bendrojo ir išplėstinio kurso. 7.1. Mokiniai ir mokytojas gali suformuluoti savo temas remdamiesi Bendrąja programa ir atsižvelgdami į regiono ypatumus arba mokinių tiriamuosius darbus. 7.2. Nacionalinis egzaminų centras įskaitos temas skelbia ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki įskaitos vykdymo pradžios. 8. Mokiniai gali sakyti viešąsias kalbas ta pačia tema, tačiau kalbos turinys turėtų būti individualus. 9. Savo viešosios kalbos planą mokiniai įteikia mokytojui ne vėliau kaip prieš savaitę iki įskaitos. 10. Kalbėdami mokiniai gali naudotis planu ir vaizdinėmis priemonėmis (pavyzdžiui, knygomis, nuotraukomis, plakatais ir pan.). Pateiktį kompiuteriu rekomenduojama rengti tik tuo atveju, kai kalbant būtina demonstruoti vaizdą. 11. Įskaitos metu mokinys turėtų kalbėti apie 10 min. (10 ± 2 min.), 3–5 min. atsakinėti į klausimus. IV. ĮSKAITOS VERTINIMAS 12. Vertinamas pasirengimas kalbai, viešasis kalbėjimas ir atsakymai į klausimus. 12.1. Pasirengimą kalbai mokinį mokantis mokytojas vertina 0–3 taškais; šis vertinimas sudaro dalį galutinio įskaitos įvertinimo. 12.2. Mokinio viešąjį kalbėjimą pagal nustatytus kriterijus (1 priedas) vertina mažiausiai du lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai; vienas iš jų yra mokinį mokantis mokytojas. 12.3. Viešojo kalbėjimo vertinimo normos pateikiamos vertinimo lentelėje (2 priedas). Vadovaudamiesi šia lentele, mokytojai mokinio kalbą įvertina taškais. Įskaitos įvertinimas yra jų vertinimų vidurkis. Galutinis įskaitos įvertinimas – pažymys – nustatomas pagal taškų ir pažymių atitikmenų lentelę. Lentelė. Taškų ir pažymių atitikmenys Taškai Pažymys 20–19 10 18–17 9 16–15 8 14–13 7 12–11 6 10–9 5 8–7 4 6–0 Neišlaikyta 12.4. Jeigu kalbama mažiau nei 4 min., kalbėjimas neįskaitomas. Jeigu kalba trunka ilgiau nei 12 min., ji gali būti nutraukta. ________________________ Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos programos 1 priedas VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO KRITERIJAI Kriterijai Aspektai Kalbos organizavimas Ar įžanga aiški, kūrybiška. Ar kalba tinkamai struktūruota. Ar pagrindinių kalbos dalių siejimas sklandus. Ar informacijos pateikimas logiškas, sumanus, patraukiantis klausytojų dėmesį. Ar tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga. Ar išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios. Turinys Ar tema suvokta ir išplėtota. Ar požiūris aiškus, argumentuotas. Ar teiginiai pagrįsti. Ar remiamasi įvairiais šaltiniais. Ar pateikiami tikslūs faktai. Ar sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai. Ar argumentuotai atsakoma į klausimus. Kalbos vartojimas Ar kalbama pakankamai garsiai, ar intonacija tinkama, ar tarimas aiškus ir taisyklingas. Ar žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Ar kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi. Ar vaizdinėse priemonėse nėra rašybos, skyrybos ar gramatikos klaidų. Santykis su klausytojais Ar palaikomas akių kontaktas. Ar laikysena ori ir pagarbi. Ar su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška. Ar mandagiai atsakoma į klausimus. __________________ Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino programos 2 priedas VIEŠOJO KALBĖJIMO VERTINIMO NORMOS Kriterijai Aspektai Taškai Pasirengimas kalbai Kalbai pasirengta savarankiškai. Kalbos planas mokytojui įteiktas laiku. 3 2 1 Kalbai pasirengta nesavarankiškai. Kalbos planas mokytojui neįteiktas. 0 Kalbos organizavimas Įžanga aiškiai perteikia kalbėjimo tikslą. Kalba tinkamai struktūruota. Informacijos pateikimas logiškas, patraukiantis klausytojų dėmesį. Minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga (citatos, pavyzdžiai, vaizdinės priemonės) naudojama sklandžiai ir tikslingai (kalbai struktūrinti, minčiai pabrėžti, vertinimui išreikšti ir pan.). Išvados natūraliai kyla iš įrodymų, yra glaustos ir tikslios. 4 3 Įžangoje pasakomas kalbėjimo tikslas, tačiau jis ne visai aiškus. Kalba struktūruota, bet kalbos dalių proporcijos neišlaikytos arba trūksta kurios nors dalies. Informacija pateikiama ne visai nuosekliai, sunku sekti mintį. Ne visada tikslingai naudojamos minčių siejimo priemonės ir iliustracinė medžiaga (citatos, pavyzdžiai, vaizdinės priemonės). Pabaiga dirbtinė / apibendrinama kuri nors kalbos dalis. 2 1 Kalbėjimo tikslas neaiškus. Kalba nestruktūruota. Informacija pateikiama painiai, nesilaikant jokios sekos. Kalbėjimas nerišlus. Iliustracinės medžiagos (citatų, pavyzdžių, vaizdinių priemonių) naudojimas netikslingas. Baigiama nepateikiant nei išvados, nei apibendrinimo. 0 Turinys Tema puikiai suvokta. Požiūris aiškus, argumentuotas. Teiginiai išsamiai pagrįsti. Problemos svarstomos remiantis studijuotais šaltiniais. Sąvokos vartojamos tiksliai ir tinkamai. Pateikiami tikslūs faktai. Argumentuotai atsakoma į užduotus klausimus. 4 3 Tema suvokta iš dalies / pasakoma daug nereikalingos, su tema nesusijusios informacijos. Požiūris išsakytas, bet neargumentuotas / tik dalis teiginių pagrįsti. Remiamasi tik vienu šaltiniu. Sąvokos vartojamos netiksliai. Yra fakto klaidų. Argumentuotai atsakoma į didesnę dalį užduotų klausimų. 2 1 Kalbama kita tema / pateikiama su tema nesusijusi medžiaga / visiškai nesugebama pagrįsti savo teiginių. Sąvokų vartojimas netikslus. Pateikiama netiksli / klaidinga informacija. Nesugebama argumentuotai atsakyti į užduotus klausimus. 0 Kalbos vartojimas[1] Kalbama reikiamu garsumu, intonacija tinkama, tarimas / kirčiavimas aiškus ir taisyklingas; pasitaiko viena kita tarties / kirčiavimo klaida. Žodynas tikslus ir turtingas, tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Kalba gramatiškai taisyklinga ir sklandi. Vaizdinėse priemonėse nėra gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų. 6 5 Kalbama nepakankamai garsiai, intonacija ne visai tinkama, tarimas / kirčiavimas ne visada aiškus ir taisyklingas; pasitaiko tarties / kirčiavimo klaidų. Žodynas iš esmės tinkamas temai ir pasirinktam kalbėjimo stiliui. Gali pasitaikyti viena kita gramatikos klaida. Vaizdinėse priemonėse gali būti viena kita gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaida. 4 3 Kalbama nepakankamai garsiai; intonacija monotoniška, tarimas / kirčiavimas ne visai aiškus ir taisyklingas. Žodynas netikslus / netinkamas temai. Kalba gramatiškai ne visai taisyklinga. Vaizdinėse priemonėse yra keletas gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų. 2 1 Kalbama per daug tyliai / neaiškiai, sunku suprasti; tarimas / kirčiavimas netaisyklingas. Kalbama žargonu. / Daroma daug gramatikos klaidų. Vaizdinėse priemonėse daug gramatikos / žodyno / rašybos / skyrybos klaidų. 0 Santykis su klausytojais, atsakymai į klausimus Akių kontaktas su klausytojais palaikomas nuolat. Laikysena ori ir pagarbi. Su klausytojais bendraujama verbaline ir neverbaline raiška. Į klausimus atsakoma mandagiai ir aiškiai. 3 2 1 Beveik visą laiką žiūrima į planą / vaizdinę medžiagą. Vengiama bendrauti su klausytojais. Į klausimus reaguojama netinkamai / neatsakoma. 0 Iš viso – 20 taškų. ____________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programos (toliau – programa) paskirtis – apibrėžti baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokyklinio brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra mokyklinis. 2. Programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 3. Programą sudaro: 3.1. egzamino tikslas; 3.2. mokinių gebėjimų grupės; 3.3. egzamino matrica; 3.4. egzamino užduoties pobūdis; 3.5. egzamino vertinimas; 3.6. baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų egzamino reikalavimai (1 priedas). II. EGZAMINO TIKSLAS 4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinio mokymosi pagal vidurinio ugdymo baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų bendrąją programą pasiekimus, aprašytus egzamino reikalavimuose. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 5. Mokydamiesi baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų mokiniai plėtoja komunikacinę, literatūrinę ir kultūrinę kompetencijas ir įgyja žinių, gebėjimų ir nuostatų. Nuostatos egzamine nevertinamos. 6. Egzamino metu tikrinami mokinių gebėjimai skirstomi į šias grupes: žinios ir supratimas (žemesnio lygio gebėjimai), taikymas, problemų sprendimas, interpretavimas ir vertinimas. Toliau pateikiamas apibendrintas šių gebėjimų grupių paaiškinimas. 6.1. Žinias ir supratimą mokiniai parodo: 6.1.1. aptardami nurodytų gimtosios literatūros autorių kūrybą, jos savitumą, istorinį, kultūrinį kontekstą, pateikia pavyzdžių; 6.1.1. žinodami gimtosios literatūros raidą, apibūdindami pagrindinius reiškinius ir idėjas; 6.1.2. įvardydami tiesiogiai pasakytas mintis remiantis teksto visuma ir kontekstu; 6.1.3. apibrėždami/apibūdindami pagrindines kalbotyros ir literatūrologijos sąvokas, pateikdami pavyzdžių (skirdami literatūros rūšis ir/ar žanrus, atpažindami meninės raiškos kalbines priemones; skirdami funkcinius stilius; rasdami tekste archaizmų pavyzdžių ir pan.); 6.1.4..žinodami viešojo kalbėjimo reikalavimus ir suvokdami sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas; 6.1.5.aptardami svarbiausius regioninius gimtosios kalbos ypatumus[2]. 6.2. Taikymo gebėjimus mokiniai parodo standartinėse situacijose: 6.2.1. atskleisdami grožinio ir/ar negrožinio teksto prasmę remiantis teksto kalbine raiška, pateikdami argumentų; 6.2.2. analizuodami grožinį kūrinį/štrauką remiantis kūrinio, autoriaus kūrybos, epochos kontekstais; 6.2.3. išskirdami ir aptardami skaitomų grožinių ir/ar negrožinių tekstų struktūrines dalis, nurodydami jų tarpusavio ryšius, atskleisdami jų prasmes 6.2.4. nurodydami ir/ar aptardami nagrinėjamo grožinio teksto žanrą/rūšį, epochos, rašytojo kūrybos/stiliaus bruožus; 6.2.5. nurodydami tekste ir/ar aptardami gimtosios ir visuotinės kultūros ženklus / simbolius; 6.2.6. nusakydami grožiniame tekste meninės raiškos kalbines priemones, apibūdindami jų funkciją; 6.2.7. aptardami pateiktų tekstų funkcinį stilių, pateikdami argumentų; 6.2.8. analizuodami ir/ar redaguodami į tekstą kalbos taisyklingumo bei stiliaus atžvilgiu ir vartodami tinkamus žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas, laikydamiesi rašybos ir skyrybos taisyklių; 6.2.9. komponuodami tekstą, siekdami teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės; 6.2.10. aiškiai formuluodami mintis, pagrįsdami jas tinkamais argumentais ir citatomis, laikydamiesi citavimo taisyklių; 6.2.11. rasdami informacijos šaltinius, atrinkdami tinkamą informaciją teiginiams argumentuoti; 6.2.12. parengdami ir pasakydami aiškią, tinkamos struktūros kalbą; 6.2.13. dalyvaudami pokalbyje: veiksmingai klausydamiesi ir logiškai atsakydami į klausimus laikantis kalbos etiketo taisyklių. 6.3. Problemų sprendimo gebėjimus mokiniai parodo: 6.3.1. savarankiškai formuluodami teksto / ištraukos pagrindinę mintį, problemą, tikslą; 6.3.2. interpretuodami ir vertindami kūrinio turinį, raišką, meninį savitumą, lygindami jį su kitais kūriniais; 6.3.3. apibendrindami literatūros, kultūros ar kalbos reiškinius ir faktus, atskleisdami priežastinius ryšius, darydami išvadas, derindami analizės ir sintezės veiksmus; 6.3.4. formuluodami ir pagrįsdami tezes/hipotezes, nuosekliai plėtodami mintis, tikslingai paremdami jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais; 6.3.5. grįsdami nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu, istoriniu, kultūriniu, meniniu); 6.3.6. planuodami rašymo eigą, nagrinėdami, atrinkdami, tinkamai siedami ir apibendrindami informaciją; 6.3.7. argumentuotai reikšdami savo požiūrį ir vertinimą, polemizuodami remiantis literatūrine ir kultūrine patirtimi. 7. Egzamino reikalavimai pateikiami Programos priede, kuriame pagal atskiras sritis nurodoma, ką reikia gebėti, žinoti ir suprasti norint sėkmingai išlaikyti egzaminą. 8. Gebėjimų paaiškinimus iliustruojančių klausimų pavyzdžiai pateikiami Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse prie egzamino programos. IV. EGZAMINO MATRICA 9. Egzamino matricos paskirtis – užtikrinti proporcingą egzamino klausimų paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis, gebėjimų grupes. Matricoje galimi tam tikri nuokrypiai nuo pateiktų proporcijų, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip ± 5 %. Egzamino matrica pateikta lentelėje. Gebėjimų grupės Veiklos sritys Žinios ir supratimas Taikymas tipinėse situacijose Problemų sprendimas Svarba (%) Kalbėjimas 30 Teksto suvokimas 30 Teksto kūrimas 40 Svarba (%) 25 50 25 100 V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 10. Pateikiama orientacinė egzamino užduoties struktūra ir jos apibūdinimas. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. Brandos egzaminą sudaro trys privalomos dalys: I dalis. Kalbėjimas. II dalis. Teksto suvokimas. III dalis. Teksto kūrimas. 10.1. Kalbėjimui pateikiamos temos, susijusios su kalbiniu ir literatūriniu, kultūriniu ugdymu: 10.1.1. Baltarusių kalba: 10.1.1.2. Tapatybės paieškos. 10.1.1.3. Žmogus ir tradicija. 10.1.1.4. Žmogus istorijos sūkuriuose. 10.1.1.5. Žmogus vertybių pasaulyje. 10.1.1.6. Žmogus tarp žmonių. 10.1.2. Lenkų kalba: 10.1.2.1. Tapatybės paieškos. 10.1.2.2. Žmogus ir tradicija. 10.1.2.3. Žmogus istorijos sūkuriuose. 10.1.2.4. Žmogus vertybių pasaulyje. 10.1.2.5. Žmogus tarp žmonių. 10.1.3. Rusų kalba: 10.1.3.1. Tapatybės paieškos. 10.1.3.2. Žmogus istorijos sūkuriuose. 10.1.3.3. Žmogus vertybių pasaulyje. 10.1.3.4. Žmogus tarp žmonių. 10.1.4. Vokiečių kalba: 10.1.4.1. Tapatybės paieškos. 10.1.4.2. Žmogus istorijos sūkuriuose. 10.1.4.3. Žmogus vertybių pasaulyje. 10.1.4.4. Žmogus informacinių technologijų laikmetyje. 10.1.5. Kiekvienai temai pateikiamos potemės, kurios keičiasi kiekvienais metais. Jos skelbiamos 12 klasės (4 gimnazijos klasės) mokslo metų pradžioje iki rugsėjo 15 d. Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje (www.egzaminai.lt). 10.1.6. 12 klasės (4 gimnazijos klasės) mokslo metų pradžioje mokinys turi pasirinkti vieną iš paskelbtų NEC puslapyje temų iki spalio 15 d. 10.1.7. Pasirinkęs temą, mokinys kaupia atitinkamą medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslo populiarinimo / mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.) ir, konsultuodamasis su mokytoju, rengiasi viešai kalbėti. Mokinys parengia kalbėjimo planą ir gali rinktis atsiskaitymo formą: pranešimą arba pristatymą. Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (skaidrėmis, plakatais, planu ir pan.). 10.1.8. 14 dienų iki kalbėjimo dalies (dieną(-
5. as)paskelbia mokykla) mokinys privalo įteikti vertinimo komisijai savo kalbos planą (pavyzdys skelbiamas egzamino programos metodinėje medžiagoje). Mokinio planas pridedamas prie mokinio kalbėjimo dalies vertinimo protokolo. 10. 2. Teksto suvokimui patikrinti pateikiami 1–2 įvairių kultūros epochų grožiniai (lyrikos, epo ar dramos kūriniai) ir / ar negrožiniai tekstai ar jų ištraukos su klausimais, tikrinančiais mokinių gebėjimą nagrinėti teksto turinį bei kalbinę raišką, taikyti kalbos, literatūros ir kultūros žinias (žr. Egzamino programos priedas). 10.3. Teksto kūrimui (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) pateikiamos trys problemiškos temos, iš kurių 1-2 susijusios su egzamino II dalies tematika. Jos turėtų būti formuluojamos taip, kad mokinys, rašydamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, galėtų pasiremti kūriniais iš Privalomų kūrinių sąrašo ir kitais skaitytais kūriniais. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš neįtrauktų į Vidurinio ugdymo bendrąją programą autorių ir kūrinių, tuomet turi būti nurodyta kūrinio parašymo data ir kita esminė informacija (žr. Egzamino programos priedas). 11. Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. Orientacinė egzamino trukmė: 11.1. Kalbėjimas – 15 min. (7–10 min. – temos pristatymas ir 5–8 min. – pokalbis su vertinimo komisijos nariais). Kalbėjimo dalis vykdoma mokykloje. 11.2. Teksto suvokimo ir teksto kūrimo dalys vykdomos 4 val. be pertraukos. 12. Egzamino klausimų tipai. Egzamino užduotis pateikiama kaip atskiras vientisas klausimų rinkinys. Užduočių rinkinį sudaro: atviro tipo klausimai ir uždaro tipo klausimai. 12.1. Atviro tipo klausimai yra tokie, kurie nereglamentuoja atsakymo formuluotės. Jie reikalauja savarankiškai atsakyti į klausimą ir gali būti: 12.1.1. reglamentuojami dalyko programos arba nagrinėjamo teksto turinio, gali reikalauti suformuluoti pateikiamo teksto mintį arba rasti ir išrašyti iš pateikiamo teksto reikiamų pavyzdžių; šiais klausimais vertinami gebėjimai suvokti nagrinėjamą tekstą bei bendra kultūrinė, literatūrinė ir kalbinė kompetencija; 12.1.2. nereglamentuojami nagrinėjamo teksto reikalavimai – išreikšti bei pagrįsti savo nuomonę apie tam tikrus kalbos / literatūros / kultūros reiškinius; šiais klausimais vertinami gebėjimai aiškiai suformuluoti savo nuomonę ir tinkamai ją argumentuoti. 12.2. Uždaro tipo klausimai reglamentuoja atsakymo formuluotes: 12.2.1. Klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais. Pateikiami keli pasirenkamieji atsakymai. Reikia pažymėti (pabraukti, išbraukti, įrašyti, išrašyti ir pan.) teisingą (teisingus) atsakymą (atsakymus). 12.2.2.Taip / Ne klausimai. Tokie klausimai reikalauja trumpo atsakymo Taip arba Ne; 12.2.3. Susiejimo klausimai. Pavyzdžiui, kiekvieną pirmo stulpelio dalį reikia susieti su antro stulpelio dalimi; 12.2.4. Sekos nustatinėjimo klausimai. Pavyzdžiui, surašykite žemiau pateiktus įvykius chronologine tvarka. 13. Klausimo vertinimas taškais pateikiamas prie kiekvieno klausimo. VIII. VERTINIMAS 14. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai vertinami vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. 15. Nacionalinio egzaminų centro sudarytas Brandos egzaminų vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais. Preliminari išlaikymo riba taškais sudaro 25 proc. bendrojo kurso klausimų taškų sumos egzamino užduotyje (paklaida – 5 proc.). Visi mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. 16. Kalbėjimo metu vertinama ne tik mokinio monologinė kalba (be pagalbinių klausimų), bet ir gebėjimas suvokti bei atsakyti į mokytojo (egzaminuotojo) klausimus, susijusius su mokinio pasirinkta kalbėjimo tema. 17.1. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir jų svarba: 17.1.1. Monologas – 60%: 17.1.1.1. temos atskleidimas; teiginių argumentavimas; vaizdinių priemonių panaudojimas; 17.1.1.2. teksto struktūra ir rišlumas; 17.1.1.3. planas; 17.1.1.4. kalbos taisyklingumas ir raiška. 17.1.2. Dialogas - 40%: 17.1.2.1. klausimų suvokimas, atsakymų logika ir tinkamumas, vertinimas; 17.1.2.2. kontaktas su adresatu; 17.1.2.3. kalbos taisyklingumas ir raiška. 18. Teksto suvokimo vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti gimtosios kalbos egzaminą. Kalbėjimo ir teksto kūrimo dalių vertinimo instrukcijos skelbiamos NEC tinklalapyje. Teksto suvokimo vertinimo instrukcija pateikiama baigus vykdyti gimtosios kalbos mokyklinį egzaminą. 19. Teksto kūrimo vertinimo kriterijai ir jų svarba: 19.1. Turinys – 50%: 19.1.1. įvesties (temos) suvokimas; 19.1.2. pagrindinės minties ir / ar temos atskleidimas, plėtojimas; 19.1.3. mokinio požiūrio, vertinimo išraiška ir pagrįstumas; 19.1.4. literatūros žinių taikymas (literatūros teorija, literatūros proceso suvokimas, kontekstai), erudicija. 19.2. Teksto sandara - 10%: 19.2.1. trinarės struktūros paisymas; 19.2.2. teksto ir pastraipos vientisumas ir rišlumas. 19.3. Kalbinė raiška – 10%. 19.4. Raštingumas – 30%: 19.4.1. gramatikos normos; 19.4.2. rašyba; 19.4.3. skyryba. 19.5. Visa teksto kūrimo atliktis vertinama 0 taškų, jei rašto darbas parašytas kita, nei nurodyta įvestyje[3], tema. 19.6. Jeigu mokinio parašyto teksto apimtis yra mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, mažinamas gautų taškų skaičius. Ši nuostata konkretinama brandos egzamino vertinimo instrukcijoje. 20. Visų egzamino dalių (viešojo kalbėjimo, teksto suvokimo ir teksto kūrimo) užduotys vertinamos taškais, kurių galutinė suma turi atitikti nustatytą tikrinamų gebėjimų ir veiklos sričių santykį (žr. lentelę Egzamino matrica). ________________________ Baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių gimtųjų kalbų brandos egzamino programos priedas BALTARUSIŲ, LENKŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ GIMTŲJŲ KALBŲ EGZAMINO REIKALAVIMAI 1 lentelė. Kalbėjimo užduoties pobūdis ir reikalavimai Egzamino užduoties pobūdis Kalbėjimo tema, susijusi su kalbiniu ar literatūriniu kultūriniu ugdymu, pasirenkama iš anksto. Atsiskaitymo forma: pranešimas arba pristatymas. Viešojo kalbėjimo trukmė –15 min. (7–10 min. temos pristatymas ir 5–8 min. pokalbis su vertinimo komisijos nariais). Kalbėjimo metu mokinys gali naudotis vaizdinėmis priemonėmis (planu, skaidrėmis, plakatais ir pan.). REIKALAVIMAI mokinIams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Parengia ir pasako aiškią, tinkamos struktūros informacinę, įtikinimo kalbą, teiginius paremia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, tinkamai pasirenka kalbinę raišką. 2. Savarankiškai randa įvairius informacijos šaltinius, atrenka informaciją įvairiems tikslams (pvz., temos plėtojimui, įtikinimui ir t.t.), ją sistemina, apibendrina, vertina jos svarbą ir patikimumą. Išvardija rašytinės, nerašytinės, elektroninės informacijos šaltinius. 3. Interpretuoja įvairių žanrų informacinius tekstus, aptaria juose pateiktus įvairius požiūrius bei poveikį adresatui. Vertina argumentų pagrįstumą, išraiškos įtaigumą. Skiria loginius ir emocinius argumentus, žino argumentavimo principus (įrodymas ir įtikinimas). Atskiria faktus, nuomonę, refleksiją. 4. Žino viešosios kalbos parengimo principus, viešojo kalbėjimo reikalavimus ir jų paiso, sąmoningai naudoja verbalines ir neverbalines raiškos priemones adresato įtikinimui. 5. Dalyvauja pokalbyje (pašnekesyje, diskusijoje): veiksmingai klausosi, atsako, svarsto, argumentuoja, plėtoja mintis ar idėjas, vertina. Žino dalyvavimo diskusijoje principus ir jų paiso. Suvokia sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas. Laikosi pokalbio etiketo taisyklių. 6. Taisyklingai vartoja kalbą, sąmoningai paiso kalbos normų. 1. Parengia ir pasako aiškią, tinkamos struktūros informacinę kalbą, teiginius paremia tinkamais argumentais ir pavyzdžiais, stengiasi laikytis tinkamos kalbinės raiškos. 2. Naudojasi informacijos šaltiniais, atrenka informaciją pranešimo kūrimui, apibendrina ją. Išvardija informacijos šaltinius. 3. Interpretuoja informacinius tekstus, aptaria juose pateiktus įvairius požiūrius. Skiria loginius ir emocinius argumentus. Atskiria faktus ir nuomonę. 4. Žino viešosios kalbos parengimo principus, viešojo kalbėjimo reikalavimus ir jų paiso. 5. Dalyvauja pokalbyje (pašnekesyje, diskusijoje): veiksmingai klausosi, atsako, svarsto. Žino dalyvavimo diskusijoje principus ir jų paiso. Suvokia sėkmingo kalbinio bendravimo sąlygas. Stengiasi laikytis pokalbio etiketo taisyklių. 6. Vartoja kalbą paisydamas kalbos normų 2 lentelė. Teksto suvokimo užduoties pobūdis ir reikalavimai REIKALAVIMAI mokinIams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Reiškia ir pagrindžia savo nuomonę apie skaitytą tekstą. 2. Aptaria ir vertina teksto turinį ir raišką. Aptaria literatūrinio kūrinio / ištraukos dominuojančią tematiką. Analizuodami kūrinį, įžvelgia pagrindinius motyvus ir problematiką. Pateikia tos pačios tematikos kitų kūrinių pavyzdžių. Vertina literatūrinio ir meno kūrinio tematikos ir problematikos aktualumą ir universalumą. 3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, nurodo ir aptaria teksto pagrindinę mintį, kūrinyje vaizduojamus pasaulio elementus (pvz., veikėją, veiksmo vietą ir laiką, lyrinį subjektą, poetinį vaizdą, emocinę nuotaiką ir kt.), aprašomas vertybes. 4. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, tinkamai remiasi literatūros teorijos elementais ir savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. Atpažįsta tekste meninės raiškos priemones, aptaria jas ir apibrėžia jų funkcijas tekste. 5. Paaiškina, kaip literatūrinis kūrinys paveikia skaitytojo estetinius, emocinius ir intelektualinius išgyvenimus. 6. Analizuodami kūrinį, remiasi biografiniu, istoriniu, kultūriniu kontekstu. Skiria gimtosios literatūros raidos pagrindinius etapus, aptaria jų būdingiausius bruožus; komentuoja ryškesnes sąsajas su kultūriniu kontekstu. Atpažįsta literatūros kūriniuose tipinius ir aiškiai išreikštus savosios ir visuotinės kultūros ženklus, skirtingų literatūrinių epochų vertybes, požiūrius. 7. Įžvelgia ir aptaria literatūros kūrinio intertekstualumą turinio lygmeniu. Lygina literatūros kūrinius nurodytais aspektais. 8. Analizuoja tekstą kalbos taisyklingumo ir stiliaus aspektu, atpažįsta tekste tipines kalbos klaidas ir jas taiso. Skiria funkcinius stilius (grožinis, mokslinis, šnekamasis, dalykinis), jų vartojimo sritis, tipiškiausius raiškos būdus, žodžių ir frazeologizmų stilistinius atspalvius, pateikia jų sinonimus, antonimus, paaiškinti reikšmę. 9. Transformuoja, redaguoja tekstą atsižvelgdami į tikslą, adresatą, kalbos taisyklingumą, kalbinės raiškos priemonių tinkamumą. 10. Suvokia, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis funkcionuojanti kalba yra veikiama kitų kalbų. Pateikia pavyzdžių iš nagrinėjamo teksto. Skiria žodynų tipus (rašybos, aiškinamąjį, frazeologinį, norminį) ir jų paskirtį. 11. Suvokia kalbą istoriniame kontekste kaip kintančią sistemą. Nurodo tekstuose archaizmus ir neologizmus. 12. Išvardija keletą kalbų, giminiškų gimtajai, pateikia jų bendros kilmės leksikos pavyzdžių. 13. Tinkamai vartoja literatūrologijos ir kalbotyros sąvokas. 1. Reiškia ir pagrindžia savo nuomonę apie .skaitytą tekstą. 2. Aptaria teksto turinį ir raišką, literatūrinio kūrinio/ištraukos dominuojančią tematiką. Pateikia tos pačios tematikos kitų kūrinių pavyzdžių. Vertina kūrinio tematikos ir problematikos aktualumą. 3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, nurodo ir aptaria teksto pagrindinę mintį, kai kuriuos kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus. 4. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, iš esmės remiasi literatūros teorijos elementais ir savo (kaip skaitytojo) patirtimi. Atpažįsta tekste ryškiausias meninės raiškos priemones, bando apibrėžti jų funkcijas tekste. 5. Paaiškina, kaip literatūrinis kūrinys paveikia skaitytojo emocinius išgyvenimus. 6. Analizuodami kūrinį, remiasi pasirinktu ar nurodytu (pvz., biografiniu, istoriniu) kontekstu. Skiria gimtosios literatūros raidos pagrindinius etapus; aptaria ryškesnes sąsajas su istoriniu ar kultūriniu kontekstu. Atpažįsta literatūros kūriniuose tipinius ir aiškiai išreikštus savosios ir/ar visuotinės kultūros ženklus. 7. Lygina literatūros kūrinius nurodytais aspektais. 8. Analizuoja tekstą kalbos taisyklingumo ir stiliaus aspektu, atpažįsta tekste tipines kalbos klaidas ir jas taiso. Pateikia nurodytų žodžių sinonimus ir paaiškina jų reikšmę. Skiria funkcinius stilius (grožinis, mokslinis, šnekamasis, dalykinis), jų vartojimo sritis. 9. Pagal nuorodą transformuoja, redaguoja tekstą atsižvelgdami į tikslą. 10. Suvokia, kad daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo sąlygomis funkcionuojanti kalba yra veikiama kitų kalbų. Skiria žodynų tipus (rašybos, aiškinamąjį) ir jų paskirtį. 11. Suvokia kalbą istoriniame kontekste kaip kintančią sistemą. Nurodo tekste archaizmus. 12. Išvardija keletą kalbų, giminiškų gimtajai. 13. Vartoja pagrindines literatūrologijos ir kalbotyros sąvokas. 3 lentelė. Teksto kūrimo užduoties pobūdis ir reikalavimai Užduoties pobūdis Teksto kūrimui (rašinys arba teksto interpretacija pasirinktinai) pateikiamos trys problemiškos temos, iš kurių 1–2 turi būti susijusios su egzamino II dalies tematika. Mokinys, kurdamas samprotaujamojo pobūdžio tekstą, privalo pasiremti bent vienu skaitytu grožiniu kūriniu. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai iš neįtrauktų į Vidurinio ugdymo bendrąją programą autorių ir kūrinių, tuomet turėtų būti nurodyta kūrinio parašymo data ir kita esminė informacija. Apimtis: 250–400 žodžių (nuo 1 iki 2 A4 formato puslapių). Kuriamų tekstų skaičius: vienas tekstas. Galimi kuriamų tekstų tipai: samprotavimas (aiškinimas, argumentavimas); samprotavimas su pasakojimo ir / ar aprašymo elementais. REIKALAVIMAI mokinIams, kurie mokėsi pagal bendrojo kurso programą MINIMALŪS REIKALAVIMAI 1. Kuria tekstą atsižvelgdami į temą, tikslą, adresatą, situaciją. 2. Parašo tekstą laikydamiesi pasirinkto mokyklinio žanro reikalavimų literatūros tema: atskleidžia temą / problemą, išsako ir pagrindžia savo požiūrį, formuluoja teiginius, argumentuoja juos remdamasis nagrinėjamu tekstu ir kitais šaltiniais, samprotauja, daro išvadas, apibendrina. 3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, aptaria esminius kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veikėjų paveikslus, veiksmo vietą ir laiką, lyrinio subjekto išgyvenimus ir pan.), apibrėžia esmines raiškos priemones bei jų funkcijas. 4. Nagrinėdami / interpretuodami tekstą, aptaria teksto tematiką, pagrindines problemas, tiesiogiai išreikštus požiūrius. Suformuluoja teksto tikslą (tikslus) ir pateikia argumentus savo nuomonei pagrįsti. 5. Išsako bei pagrindžia savo nuomonę apie kūrinyje išreikštas vertybes, sieja jas su šiuolaikiniu gyvenimu; su savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. 6. Nagrinėja kūrinį remdamiesi biografiniu, istoriniu arba kultūriniu kontekstu. 7. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, remiasi literatūros teorijos išmanymu, tikslingai vartoja literatūrologijos sąvokas. 8. Atpažįsta bei aptaria literatūroje savosios ir visuotinės kultūros ženklus, skirtingų kultūrų, epochų arba socialinių, kultūrinių grupių vertybes, požiūrius. 9. Lygina panašių motyvų ar tų pačių žanrų literatūros kūrinius tinkamais aspektais. Pastebi panašumų ir skirtumų tarp įvairių grožinių tekstų. 10. Argumentuotai vertina literatūros kūrinį bei kitus kultūrinius tekstus (pvz., filmą, spektaklį ir kt.). 11. Apibūdina kūrinio estetinius bruožus. Aptaria estetinių kategorijų (tragizmo, komizmo, ironijos) vaidmenį tekste. 12. Tinkamai komponuoja tekstą: laikosi trinarės struktūros, renkasi tinkamą medžiagos išdėstymo principą, nuosekliai plėtoja mintis, paremia tinkamais argumentais, citatomis ir pavyzdžiais. 13. Paiso pastraipos ir sakinio struktūros, stiliaus ir kalbos normų reikalavimų (rašybos, skyrybos, gramatikos). 1. Kuria tekstą atsižvelgdami į temą, tikslą, adresatą, situaciją. 2. Parašo tekstą laikydamiesi pasirinkto mokyklinio žanro reikalavimų literatūros tema: atskleidžia temą / problemą, išsako ir pagrindžia savo požiūrį, formuluoja teiginius, argumentuoja juos, samprotauja, daro išvadas. 3. Atskleisdami grožinio teksto prasmę, aptaria kai kuriuos kūrinio vaizduojamojo pasaulio elementus (pvz., veikėjų paveikslus, veiksmo vietą ir laiką, lyrinio subjekto išgyvenimus ir pan.), nurodo kai kurias dominuojančias raiškos priemones. 4. Nagrinėdami / interpretuodami tekstą, aptaria teksto tematiką, pagrindines problemas, tiesiogiai išreikštus požiūrius. 5. Pasako savo nuomonę apie kūrinyje išreikštas vertybes, sieja jas su savo (kaip skaitytojo ir kultūros vartotojo) patirtimi. 6. Aptaria kūrinio biografinį, istorinį arba kultūrinį kontekstą. 7. Analizuodami ir interpretuodami kūrinį, remiasi literatūros teorijos išmanymu, tinkamai vartoja literatūrologijos sąvokas. 8. Lygina panašių motyvų ar tų pačių žanrų literatūros kūrinius tinkamais aspektais. Pastebi panašumų ir skirtumų tarp įvairių grožinių tekstų. 9. Tinkamai komponuoja tekstą: laikosi trinarės struktūros, plėtoja mintis, paremia tinkamais argumentais, pavyzdžiais. 10. Paiso pastraipos ir sakinio struktūros, stiliaus ir kalbos normų reikalavimų (rašybos, skyrybos, gramatikos). ______________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1197 UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos (toliau – Programa) paskirtis - apibrėžti užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino (toliau – egzaminas) tikslus, struktūrą ir turinį. Egzaminas yra valstybinis. 2.. Programa parengta vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 3. Programą sudaro: 3.1. egzamino tikslas; 3.2. mokinių gebėjimų grupės; 3.3. egzamino matrica; 3.4. egzamino užduoties pobūdis; 3.5. egzamino vertinimas; 3.6. užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino reikalavimai (1 priedas); 3.7. užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino tematika (2 priedas); 3.8. užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino rašytinio teksto kūrimo užduočių bendrieji vertinimo kriterijai (3 priedas). II. EGZAMINO TIKSLAS 4. Egzamino tikslas – patikrinti ir įvertinti kandidatų komunikacinę kalbinę kompetenciją (sakytinio teksto supratimą, rašytinio teksto supratimą ir rašytinio teksto kūrimą) dviem lygiais: B1 ir B2 remiantis mokinių pasiekimais, aprašytais egzamino reikalavimuose. III. MOKINIŲ GEBĖJIMŲ GRUPĖS 5. Mokinių užsienio kalbos gebėjimai atsiskleidžia keturiose kalbinės veiklos srityse: sakytinio teksto supratimo (klausymo), sakytinės sąveikos ir raiškos (kalbėjimo), rašytinio teksto supratimo (skaitymo) ir rašytinio teksto kūrimo (rašymo). Kalbėjimo gebėjimai tikrinami įskaita, o klausymo, skaitymo ir rašymo gebėjimai – egzaminu. 6. Atlikdami sakytinio teksto supratimo (klausymo) užduotis, mokiniai parodo gebėjimus: 6.1. atitinkančius B1 kurso reikalavimus: 6.1.1. suprasti tiesmuką faktinę informaciją įprastomis kasdienio gyvenimo temomis; 6.1.2. suprasti esmę ir konkrečias detales, jei kalbama aiškiai ir bendrine tartimi; 6.1.3. taikyti sakytinio teksto supratimo (klausymo) strategijas; 6.2. atitinkančius B2 kurso reikalavimus: 6.2.1.suprasti turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis; 6.2.2. suprasti išplėtotą kalbą ir sudėtingą argumentavimą, jei tema yra žinoma; 6.2.3. savarankiškai ir tikslingai taikyti sakytinio teksto supratimo (klausymo) strategijas. 7. Atlikdami rašytinio teksto supratimo (skaitymo) užduotis, mokiniai parodo gebėjimus: 7.1. atitinkančius B1 kurso reikalavimus: 7.1.1. suprasti aprašomojo, informuojamojo, pasakojamojo ir mišraus tipo tekstus su samprotavimo elementais kasdienio gyvenimo temomis, kuriuose tiesmukai pateikiama faktinė informacija; 7.1.2.taikyti rašytinio teksto supratimo (skaitymo) strategijas; 7.2. atitinkančius B2 kurso reikalavimus; 7.2.1. suprasti įvairaus tipo tekstus (pasakojimus, aprašymus, samprotavimus, informuojamojo tipo tekstus); 7.2.2. skaityti įvairiais būdais, įvairiu tempu, atsižvelgiant į teksto tipą bei skaitymo tikslus; 7.2.3. tikslingai pasirinkti ir efektyviai taikyti rašytinio teksto supratimo (skaitymo) strategijas. 8. Atlikdami rašytinio teksto kūrimo (rašymo) užduotis, mokiniai parodo gebėjimus: 8.1. atitinkančius B1 kurso reikalavimus: 8.1.1. aiškiai paklausti, kas yra svarbu, ir pakankamai tiksliai perteikti informaciją ir savo mintis tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis; 8.1.2. kurti tiesmukus, rišlius tekstus kasdienėmis temomis, aiškiai ir nuosekliai siejant sakinius į vientisą tekstą; 8.1.3. planuoti ir koreguoti teksto kūrimo procesą ir produktą (tekstą); 8.1.4. pasirinkti tinkamas kalbos priemones komunikaciniam tikslui pasiekti, pritaikyti kalbą adresatui pagal situaciją; 8.2. atitinkančius B2 kurso reikalavimus: 8.2.1. tiksliai ir aiškiai perteikti tiek savo, tiek kitų požiūrius; 8.2.2. kurti aiškius, detalius tekstus apibendrinant, samprotaujant ir pateikiant argumentus; 8.2.3.savarankiškai planuoti ir koreguoti teksto kūrimo procesą ir produktą (tekstą); 8.2.4.pasirinkti tinkamas kalbos priemones komunikaciniam tikslui pasiekti, derinant įvairių formų ir stilių elementus pagal žanro reikalavimus. 9. Gebėjimus iliustruojančių užduočių pavyzdžiai pateikiami metodinėje medžiagoje, esančioje Ugdymo plėtotės centro ir Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėse. 10. Egzamino turinio dalykiniai reikalavimai pateikiami 1 priede. IV. EGZAMINO MATRICA 11. Egzamino matricos paskirtis –užtikrinti proporcingą egzamino užduočių paskirstymą pagal dalyko veiklos sritis ir dalyko kursus. Egzamino matrica pateikta 1 lentelėje. 1 lentelė. Egzamino matrica Veiklos sritys/egzamino dalys Užduoties taškai, proc. Iš viso Iš jų – iš B1 kurso Sakytinio teksto supratimas (klausymas) 30 12 Rašytinio teksto supratimas (skaitymas) 30 12 Rašytinio teksto kūrimas (rašymas) 40 16 Iš viso, proc. 100 40 12. Egzamino užduotyje 40 proc. užduoties taškų atitinka B1 kursą, 60 proc. – B2 kursą. 13. Egzamino matricoje nurodyta, kiek egzamino užduoties taškų procentais skiriama kiekvienai veiklos sričiai, išskiriant B1 kurso užduotims tenkančią dalį. V. EGZAMINO UŽDUOTIES POBŪDIS 14. Egzamino užduotis sudaroma atsižvelgiant į svarbiausią užsienio kalbų mokymo(
6. si)veiksnį – komunikacinę kalbų mokymo kryptį. 15. Egzamino užduotį sudaro sakytinio teksto supratimo (klausymo), rašytinio teksto supratimo (skaitymo) ir rašytinio teksto kūrimo (rašymo) užduotys. 16. Sakytinio teksto supratimo (klausymo) ir rašytinio teksto supratimo (skaitymo) testuose pateikiamos uždarojo ir atvirojo tipo užduotys. Užduočių tipai pateikiami 1 priede. 17. Sakytinio teksto supratimo (klausymo) ir rašytinio teksto supratimo (skaitymo) testuose atvirojo tipo punktų svarbai turi tekti ne mažiau 25–30 procentų viso testo svarbos. 18. Sakytinio teksto supratimo (klausymo) ir rašytinio teksto supratimo (skaitymo) testų atvirojo tipo užduočių atsakymuose kalbos priemonių vartojimo ir rašybos klaidos nevertinamos, jei atsakymas (žodis, frazė, sakinys, trumpas atsakymas keliais sakiniais) aiškiai parodo reikiamos teksto informacijos supratimą ir jame nėra komunikacijai trukdančių klaidų. 19. Rašytinio teksto kūrimo (rašymo) teste pateikiamos dvi užduotys: asmeninis laiškas, atinkantis kalbos mokėjimo lygio B1 reikalavimus ir esė tipo rašinys, atitinkantis kalbos mokėjimo lygio B2 reikalavimus. 20. Orientacinė egzamino užduoties struktūra pateikiama 2 lentelėje. Galutinė egzamino užduoties struktūra (jei skiriasi nuo orientacinės) pateikiama egzamino užduoties apraše ne vėliau kaip iki einamųjų metų sausio 15 d. 2 lentelė. Orientacinė egzamino užduoties struktūra EGZAMINO DALYS (TESTAI) ORIENTACINĖ UŽDUOTIES STRUKTŪRA Sakytinio teksto supratimas (klausymas) 5 užduotys: uždarojo tipo (apie 70-75 proc.) ir atvirojo tipo (25-30 proc.). Egzamino dalies vertė taškais – 30 taškų. Rašytinio teksto supratimas (skaitymas) 5 užduotys: uždarojo tipo (apie 70-75 proc.) ir atvirojo tipo (25-30 proc.). Bendra skaitomų tekstų apimtis – 1700–2000 žodžių. Egzamino dalies vertė taškais – 30 taškų. Rašytinio teksto kūrimas (rašymas) 2 užduotys: asmeninis laiškas (100–120 žodžių) ir rašinys (180–230 žodžių). Bendra kuriamų tekstų apimtis – 280–350 žodžių. Egzamino dalies vertė taškais – 40 taškų. Iš viso taškų 100 taškų 21. Vertinant atliktą rašymo testo užduotį: 21.1. taikomi 3 pagrindiniai kriterijai: turinys, teksto struktūra, kalbos vartojimas. Bendrieji rašymo užduočių vertinimo kriterijai ir jų svarba pateikiami 3 lentelėje. 3 lentelė. Bendrieji rašymo užduočių vertinimo kriterijai ir jų svarba SVARBA KRITERIJUS APRAŠAS 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3) Turinys Komunikacinio tikslo pasiekimas Temos atitikimas Minties rišlumas (koherencija) Argumentų, detalių, pavyzdžių tinkamumas Turinio išsamumas, apimtis 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3) Organizavimas Teksto struktūra Forma Loginis išdėstymas / seka / nuoseklumas Teksto struktūra / skirstymas į tinkamas dalis Teksto rišlumas (kohezija) Išdėstymas lape (apiforminimas) 50 % Kalbos vartojimas Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų - įvairovė - sudėtingumas - tinkamumas - taisyklingumas Registro tinkamumas Rašyba ir skyryba 21.2. vertinama 0 taškų, jei:
7. a)tekstas parašytas neįskaitomai,
8. b)teksto turinys neatitinka nurodytos temos (situacijos);
9. c)atsižvelgiama į parašyto teksto apimtį: jeigu parašyto teksto žodžių skaičius sudaro 50 proc. ar mažiau užduotyje nurodyto minimalaus žodžių skaičiaus, užduotis vertinama 0 taškų: 21.2.1 Jeigu teksto apimtis mažesnė nei užduotyje nurodytas minimalus žodžių skaičius, mažinamas taškų skaičius, kuriuo buvo įvertinta užduotis. Ši nuostata konkretinama egzamino vertinimo instrukcijoje tokiu būdu: nuo bendros už rašymo užduotį taškų sumos proporcingai nuimamas taškų skaičius ( po 10 proc. skaičiuojant nuo minimalaus nurodyto žodžių skaičiaus iki 50 proc. (žr. 21.2 c punktą), tačiau ne daugiau kaip 5 taškai nuo konkrečios užduoties); 21.2.2. Jei teksto žodžių skaičius yra didesnis negu nurodytas užduotyje, taškai nenuimami; 21.3. Rašytinio teksto vertinimo kriterijų „Turinys“ ir „Organizavimas / Teksto struktūra / Forma“ – procentinė svarba gali kisti (iki 5 proc. nuo nurodytos lentelėje svarbos) atsižvelgiant į užduoties pobūdį / tipą, rašymo tikslą ir tikrinamus gebėjimus. Rašytinio teksto kūrimo užduočių vertinimo kriterijai detalizuojami programos 3 priede. 21.4. Rašytinio teksto vertinimo kriterijaus „Kalbos vartojimas“ procentinė svarba yra pastovi ir sudaro 50 proc. rašymo vertinimo kriterijų svarbos visose užduotyse. 22. Orientacinė egzamino trukmė – 3 val.30 min. (klausymo testo – 40 min., skaitymo testo – 70 min., rašymo testo – 100 min.) Egzamino data, priemonės, kuriomis galima naudotis egzamino metu, atsakymų lapo pildymo reikalavimai pateikiami Egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarkos apraše ne vėliau kai iki einamųjų metų sausio 15 d. VI. EGZAMINO VERTINIMAS 23. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Egzaminą laikiusių mokinių darbai koduojami ir vertinami taškais centralizuotai vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Kiekvieną mokinio darbą vertina ne mažiau kaip du vertintojai. Jei jų įvertinimas (taškų suma) skiriasi, galutinį sprendimą dėl įvertinimo priima trečiasis – vyresnysis vertintojas. 24. Nacionalinio egzaminų centro sudarytas Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas nustato ir patvirtina minimalią egzamino išlaikymo ribą taškais. Preliminari išlaikymo riba taškais sudaro 40 proc. B1 kurso užduoties taškų sumos egzamino užduotyje. Egzamine tai atitiktų 16–18 taškų. Visi mokiniai, pasiekę egzamino išlaikymo taškų ribą, laikomi egzaminą išlaikiusiais. ______________ Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos 1 priedas UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINO REIKALAVIMAI MOKINIŲ PASIEKIMAMS Kiekvieną egzamino struktūrinę dalį sudaro 40 proc. užduočių atitinkančių B1 kursą ir 60 proc. užduočių – B2 kursą. Sakytinio teksto supratimas (klausymas) B1 kursas (40 proc. šios egzamino dalies svarbos) B2 kursas (60 proc. šios egzamino dalies svarbos) Tekstų parametrai Tekstai autentiški arba šiek tiek adaptuoti. Kalba bendrinė. Kalbos tempas natūralus. Galima ne didesnė nei 3 minučių vieno teksto trukmė. Tekstai autentiški. Kalba bendrinė. Kalbos tempas natūralus. Galima ne didesnė nei 5 minučių vieno teksto trukmė. Užduočių skaičius 5 užduotys 2–3 užduotys 2–3 užduotys Teksto pateikimas Teksto klausomasi du kartus Tikrinami sakytinio teksto supratimo (klausymo) gebėjimai Suprasti pokalbį ar diskusiją Suprasti svarbiausias ilgesnio pokalbio mintis, jei kalbama aiškiai ir bendrine tartimi. Suprasti pagrindines neoficialių diskusijų mintis, jei aiškiai kalbama bendrine kalba. Suprasti didžiąją dalį to, kas kalbama ilgame ir sudėtingesniame pokalbyje ir diskusijoje. Suprasti tiesiogiai perteikiamą monologinę kalbą Suprasti pranešimo ar pasakojimo pagrindinę informaciją, jei dėstymas yra paprastas ir aiškios struktūros. Suprasti turinio ir kalbos atžvilgiu sudėtingų pranešimų, pasakojimų, samprotavimų pagrindinę informaciją. Suprasti skelbimus ir nurodymus Suprasti paprastą informaciją skelbimuose ir detaliuose nurodymuose. Detaliai suprasti sudėtingesnio turinio skelbimus ir nurodymus. Suprasti radijo (laidų, interviu, informacinių pranešimų, naujienų, oro prognozių ir kt.) garso įrašus Suprasti svarbiausias radijo laidų mintis. Suprasti pagrindinę informacinių pranešimų, oro prognozių informaciją. Detaliai suprasti naujienas, neilgus informacinius pranešimus, kuriuose informacija pateikiama tiesmukai. Suprasti įvairių sričių įrašytus tekstus, nustatyti kalbėtojo požiūrius ir nuostatas, informacijos turinį. Detaliai suprasti radijo dokumentinių laidų ištraukų garso įrašus. Užduočių tipai Uždarojo tipo užduotys Pažymėti reikiamą atsakymą iš keleto pateiktųjų Pažymėti teksto turinį atitinkančius ir / ar neatitinkančius teiginius Užpildyti lenteles Sieti teiginį / teiginius su pasisakymo / pasisakymų / trumpo teksto informacija Atvirojo tipo užduotys Atsakyti į klausimus Įrašyti į sakinius praleistus žodžius Įrašyti į teksto santrauką praleistus žodžius Rašytinio teksto supratimas (skaitymas) B1 kursas (40 proc. šios egzamino dalies svarbos) B2 kursas (60 proc. šios egzamino dalies svarbos) Užduočių skaičius 5 užduotys 2–3 užduotys 2–3 užduotys Bendra tekstų apimtis 1700–2000 žodžių* Tekstų parametrai Tekstai neilgi (100–400 žodžių) aiškios loginės struktūros, informacija pateikiama tiesmukai Ilgesni sudėtingesnės struktūros tekstai (400–700 žodžių) Tekstų autentiškumas Tekstai autentiški ir / arba šiek tiek adaptuoti Tekstai autentiški Tekstų tipai ir žanrai Mišraus tipo tekstai su aprašymo, pasakojimo, informavimo / aiškinimo ir samprotavimo elementais Informaciniai, instruktuojamieji (pvz., laiškas, skelbimas, instrukcija, reklama ). Publicistiniai (pvz., interviu, straipsnis, pranešimas) Mokslo populiarieji (pvz., pranešimas, straipsnis) Tikrinami rašytinio teksto supratimo gebėjimai Suprasti korespondenciją (laiškus, elektronines žinutes) Suprasti įvykių, jausmų, norų aprašymus elektroninėse žinutėse ir asmeniniuose laiškuose. Suprasti krašto pažinimo tekstus, pasakojimus, recenzijas Suprasti nesudėtingus krašto pažinimo tekstus, trumpus pasakojimus apie įvykius ir žmones (pasakojimo raidą, temų, veiksmų, vietų, laiko kaitą). Suprasti recenzijas kultūros temomis (pvz., apie filmus, spektaklius, koncertus, knygas), apibendrinti pagrindines mintis. Rasti tekste reikiamą (nurodytą) informaciją ir argumentus Suprasti aiškios struktūros teksto (pvz., laikraščio straipsnio ar jo ištraukos) svarbiausias mintis, problemas. Išrinkti reikiamą informaciją iš keleto trumpų tekstų (pvz., žinių suvestinių, skelbimų) ar teksto vietų. Suprasti aktualios problematikos laikraščio straipsnių ištraukas ar pranešimus, kuriuose reiškiamos nuostatos ar požiūriai. Suprasti mokslo populiariojo teksto pagrindinę informaciją Rasti teksto fragmentus, reiškiančius pagrindinę mintį ar esminę informaciją, svarbiausius argumentus, reikalingas detales. Apibendrinti informacinių straipsnių, interviu ištraukas, kuriose yra nuomonių, argumentų ir svarstymų. Užduočių tipai Uždarojo tipo užduotys Pažymėti teisingą atsakymą / teiginį iš keleto pateiktųjų Pažymėti teksto turinį atitinkančius ir / ar neatitinkančius teiginius Sieti tekstą / teksto dalį su pavadinimu, teiginiu, papildoma informacija (žemėlapiu, schema ir pan.) Parinkti (pažymint) tinkamą teksto / pastraipos pabaigą / pradžią Įrašyti į tekstą praleistus žodžius naudojantis žodžių sąrašu Nurodyti (pažymint) praleistų sakinių vietą tekste Atvirojo tipo užduotys Atsakyti į klausimus Įrašyti į teksto santrauką / tekstą praleistus žodžius nesinaudojant žodžių sąrašu Atsakyti į klausimus nurodant atsakymų sąsajas su teksto informacija (pvz., nurodyti teksto eilutę ar pastraipą) *Pastabos: 1. Nurodomas žodžių skaičius apima tik skaitomus tekstus, bet ne rubriką ir užduoties klausimus ar teiginius. 2. Žodžių skaičius priklauso nuo kalbos tipo, t. y. ar kalba daugiau sintetinė ar daugiau analitinė. Rašytinio teksto kūrimas (rašymas) B1 kursas (40 proc. šios egzamino dalies svarbos) B2 kursas (60 proc. šios egzamino dalies svarbos) Bendra kuriamų tekstų apimtis* 280–350 žodžių Užduočių skaičius 2 užduotys Orientacinis žodžių skaičius 100–120 žodžių 180–230 žodžių Tikrinami rašytinio teksto kūrimo (rašymo) gebėjimai Kurti įvairių tipų rašytinius tekstus reiškiant nurodytas komunikacines intencijas (žr. komunikacinių intencijų sąrašą) nurodytomis temomis (žr. egzamino tematiką) Kuriamų tekstų tipai Kurti tekstą, kurio pagrindas pasakojimas (pvz., apie matytą, skaitytą, girdėtą, patirtą įvykį) Kurti tekstą, kurio pagrindas aprašymas (pvz., asmens, vietos, įvykio, patirties) Kurti tekstą, kurio pagrindas informavimas / aiškinimas (pvz., apie buvusius, esamus, būsimus įvykius, dalykus) Kurti mišraus tipo tekstą su samprotavimo elementais Kurti tekstą, kurio pagrindas samprotavimas / argumentavimas (pvz., apie patirtus dalykus, turimą informaciją) Pagrindinės komunikacinės intencijos/rašymo tikslai Papasakoti Informuoti / aiškinti Aprašyti / apibūdinti Samprotauti (argumentuoti, reikšti nuomonę) Pasiteirauti informacijos, teikti informaciją Reikšti mintis, jausmus, nuostatas, nuomonę Paprašyti Pakviesti, padėkoti, atsiprašyti, pasveikinti ir kt. Užduočių pobūdis / tipai Asmeninis laiškas Parašyti asmeninį laišką perteikiant naujienas, išdėstant savo mintis ir su tam tikromis detalėmis aprašant savo patirtį, jausmus ar įvykius. Rašinys/esė Parašyti samprotaujamojo tipo apibrėžtos formos rašinį / esė su pasakojimo ir / arba aprašymo elementais, tinkamai išryškinant svarbiausias mintis ir aktualias paremiamąsias detales bei efektyviai pasirenkant minčių dėstymo strategiją / būdą: – pagrindžiant pateiktus požiūrius argumentais „už“ ir „prieš“ ar atskleidžiant privalumus ir trūkumus, – paaiškinant įvairių dalykų pranašumus ir skirtumus, – atskleidžiant aprašomų dalykų priežasties ir pasekmės ryšį, – pateikiant konkrečių pavyzdžių. *Pastaba: žodžių skaičius priklauso nuo kalbos tipo (daugiau analitinė ar daugiau sintetinė kalba). _________________________ Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos 2 priedas UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINO TEMATIKA Pateikiama B1 kurso ir B2 kurso užduočių tematika. B2 kurso tematika apima ir B1 kurso temas. B1 B2 Apie save (charakteris, įsitikinimai, veikla, laisvalaikis, pramogos, pomėgiai). Aplinkos apsauga (šalies flora ir fauna, klimatas, orai; dabarties ekologijos problemos). Kelionės ir susisiekimas (miestai ir šalys, transporto priemonės, viešbučiai, turistiniai maršrutai). Kalbos ir gimtoji šalis (visuomeninis gyvenimas, mokslo laimėjimai). Paslaugos ir aptarnavimas (kavinė, restoranas, parduotuvės ir pirkiniai, bankas, policija, medicininis aptarnavimas, buities paslaugos). Gyvenamoji vieta ir aplinka (namas / butas, miestas / kaimas, gyvenimo sąlygos mieste ir kaime). Sveika gyvensena (sveikas gyvenimo būdas; gyvenimo būdas mieste ir kaime; sportas, sveika mityba). Šiuolaikinės informavimo priemonės (televizija, radijas, spauda, reklama, internetas). Dabarties pasaulis (kasdieniai įvykiai, dabarties aktualijos). Kultūra, menas (kinas, teatras, muzika, vaizduojamasis menas, architektūra, grožinė literatūra, šventės, kultūriniai renginiai, tradicijos, papročiai). _______________________ Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) brandos egzamino programos 3 priedas UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) BRANDOS EGZAMINORAŠYTINIO TEKSTO KŪRIMO UŽDUOČIŲ BENDRIEJI VERTINIMO KRITERIJAI Rašymo užduočių tipų apibūdinimas. Vertinimo kriterijai pagal programoje numatytus užduočių tipus Asmeninis laiškas – rašytinis tekstas, kuriame reiškiamos mintys, jausmai, nuostatos, aprašomi įspūdžiai, pasakojama apie patirtus įvykius, reiškiama nuomonė, dalijamasi mintimis apie norus, planus, viltis ir svajones. Adresatas gali būti draugas ar pažįstamas. Rašinys / esė – rašytinis pasakojamasis, aprašomasis arba samprotaujamasis tekstas, kurio esmė rašančiojo asmens minčių raiška duota tema. Adresatas gali būti mokytojas, besimokančiųjų bendruomenės nariai arba visuomenė. Asmeninis laiškas Pasviruoju šriftu pažymėti minimalūs reikalavimai mokinių pasiekimams. Kriterijai, jų svarba Aprašai Turinys 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3) Temos atitikimas. Komunikacinių intencijų realizavimas/užduoties tikslo pasiekimas – turinys atitinka temą, komunikacinės intencijos atitinka užduoties situaciją, visiškai išreiškiama globalioji / pagrindinė bei konkrečios užduotyje numatytos komunikacinės intencijos, pasiekiamas užduoties tikslas; – turinys atitinka temą, komunikacinės intencijos iš dalies atitinka užduoties situaciją, iš dalies išreiškiama globalioji / pagrindinė bei konkrečios užduotyje numatytos komunikacinės intencijos, iš dalies pasiekiamas užduoties tikslas; – turinys neatitinka temos, komunikacinės intencijos visai neatitinka užduoties situacijos, neišreiškiama globalioji / pagrindinė komunikacinė intencija, nepasiekiamas užduoties tikslas. Minties rišlumas (koherencija) – mintys rišlios; – mintys nepakankamai rišlios; – mintys nerišlios. Turinio išsamumas, išplėtojimas, apimtis – turinys išsamus, išplėtotas; – turinys nepakankamai išsamus, nepakankamai išplėtotas; – turinys neišsamus, neišplėtotas. Teksto struktūra. Forma 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3) Logiškumas ir nuoseklumas – logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys; – trūksta turinio dėstymo logiškumo ir nuoseklumo; – dėstymas nelogiškas ir nenuoseklus. Teksto struktūra – teksto struktūra tinkama, pagrindinės mintys atskirtos ir išryškintos; – teksto struktūra ne visai tinkama, pagrindinės mintys ne visada atskirtos ir išryškintos; – teksto struktūra netinkama, pagrindinės mintys neatskirtos ir neišryškintos. Teksto rišlumas, teksto jungimo priemonių vartojimas – tekstas rišlus, tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės); – trūksta rišlumo, ne visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės); – tekstas nerišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamieji žodžiai, frazės) nevartojamos arba vartojamos netinkamai. Teksto apiforminimas – tekstas apiformintas tinkamai (adresas, data, kreipinys, pagrindinė teksto dalis, atsisveikinimo frazė, rašančiojo vardas); – tekstas iš dalies apiformintas tinkamai; – tekstas apiformintas netinkamai. Kalbos vartojimas 50% Žodyno turtingumas – žodynas turtingas; – žodynas gana ribotas; – žodynas skurdus. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai įvairios; – leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė ribota; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai neįvairios, vyrauja keli tie patys modeliai. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų sudėtingumas – vartojamos paprastos ir sudėtingos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros; – vyrauja paprastos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros; – vartojamos tik paprastos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumas (registras) – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros vartojamos tinkamai, registras tinkamas (neutralus), atitinkantis rašymo tikslą, situaciją, adresatą; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros ne visada vartojamos tinkamai, registras ne visai tinkamas, ne visai atitinkantis rašymo tikslą, situaciją, adresatą; – dauguma leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojamos netinkamai, registras netinkamas, neatitinkantis rašymo tikslo, situacijos, adresato. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų taisyklingumas – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros vartojamos taisyklingai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros ne visada vartojamos taisyklingai, tačiau tai netrukdo komunikacijai; – daug leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojamos netaisyklingai, tačiau tai netrukdo komunikacijai – daug leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų vartojama netaisyklingai ir tai trukdo komunikacijai. Rašyba ir skyryba – nėra rašybos klaidų arba yra keletas rašybos klaidų; – nemažai rašybos klaidų, daugiausia vieno tipo, netrukdančių arba atskirais atvejais trukdančių komunikacijai – daug šiurkščių rašybos klaidų, trukdančių komunikacijai ir skyrybos klaidų, keičiančių / iškreipiančių prasmę / mintį. Rašinys/esė Kriterijai, jų svarba Aprašai Turinys 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3) Temos atitikimas – visas turinys atitinka temą; – beveik visas turinys atitinka temą/dalis turinio neatitinka temos; – didelė dalis turinio neatitinka temos/turinys beveik neatitinka temos; – turinys neatitinka temos. Išsamumas, minčių / argumentų įvairovė – labai gerai atsakyta į temą, turinys išsamus, daug įvairių minčių / argumentų; – gerai atsakyta į temą, turinys gana išsamus, pakankamai minčių / argumentų; – vidutiniškai atsakyta į temą, turinys neišsamus, ribotas kiekis mičių / argumentų; – silpnai atsakyta į temą, turinys neišsamus, labai mažai minčių / argumentų. Minties rišlumas (koherencija) – mintys rišlios; – mintys ne visada rišlios / mintys iš dalies rišlios; – mintys beveik nerišlios; – mintys visai nerišlios. Teksto struktūra. 25 % (proc. svarba gali kisti – žr. 21.3) Loginis skirstymas į pastraipas, nuoseklus dėstymas – logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys, tinkamas skirstymas į pastraipas; – gana logiškai ir nuosekliai išdėstytas turinys, gana logiškas skirstymas į pastraipas – nelabai logiškai ir nenuosekliai išdėstytas turinys, ne visur logiškas skirstymas į pastraipas; – nelogiškai ir nenuosekliai išdėstytas turinys, nelogiškas skirstymas į pastraipas. Teksto dalių/pastraipų struktūra – pagrindinės mintys atskirtos ir išryškintos, tinkamai išplėtotos; – pagrindinės mintys ne visada atskirtos ir išryškintos, ne visur iki galo išplėtotos; – mintys neatskirtos, neišryškintos, neaiškiai plėtojamos; – neaišku, kurios mintys pagrindinės, nėra minties eigos. Teksto rišlumas, teksto jungimo priemonių vartojimas – tekstas rišlus, visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė); – tekstas gana rišlus, beveik visada tinkamai vartojamos teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė); – tekstas nelabai rišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė) ne visada vartojamos tinkamai arba beveik nevartojamos; – tekstas nerišlus, teksto jungimo priemonės (jungtukai, jungiamųjų žodžių ir frazių įvairovė) vartojamos netinkamai arba visai nevartojamos. Kalbos vartojimas 50% Žodyno turtingumas – platus ir turtingas žodynas; – vidutiniškas žodynas; – ribotas žodynas; – labai skurdus žodynas. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų įvairovė ir sudėtingumas – vartojamos įvairios paprastos ir sudėtingos leksinės ir gramatinės formos ir struktūros; – vartojamos įvairios leksinės ir gramatinės formos ir struktūros, bet vyrauja paprastos; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros neįvairios, vartojamos tik paprastos; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai paprastos. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumas / registras – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros visada vartojamos tinkamai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros beveik visada vartojamos tinkamai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros dažnai vartojamos netinkamai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai dažnai vartojamos netinkamai. Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų taisyklingumas – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros visada vartojamos taisyklingai; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros beveik visada vartojamos taisyklingai, prasmė aiški; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros dažnai vartojamos netaisyklingai, prasmė ne visada aiški; – leksinės ir gramatinės formos ir struktūros labai dažnai vartojamos netaisyklingai, prasmė dažnai neaiški. Rašyba ir skyryba – visai nėra rašybos klaidų; – yra keletas rašybos klaidų; – yra nemažai rašybos klaidų; – yra labai daug rašybos klaidų, trukdančių komunikacijai, ir skyrybos klaidų, keičiančių / iškreipiančių prasmę / mintį Vertinimo kriterijų komentarai Kuriamo teksto turinio kriterijų naudojimas atsižvelgiant į užduoties formuluotę ir kuriamo teksto žanrą. Teksto turinyje išskiriami trys pagrindiniai dėmenys, kurie daugiau ar mažiau pabrėžiami vertinant kuriamus skirtingų žanrų tekstus: (
10. a)ar turinys atitinka užduotyje suformuluotą temą; ar reiškiamos komunikacinės intencijos (pagrindinės intencijos, kitos komunikacinės intencijos), nurodytos ar nenurodytos užduoties formuluotėje, ar pasiekiamas komunikacinis tikslas; (
11. b)ar turinys išsamus, išplėtotas (
12. c)ar mintys aiškiai sujungtos į vientisą rišlų diskursą. Šių dėmenų akcentai, rengiant konkrečias vertinimo lenteles pagal šiuos kriterijus, priklauso nuo kuriamo teksto žanro, rašymo tikslo, užduoties tipo, taip pat nuo užduoties formuluotėje pateiktos informacijos. Kuriamo teksto turinys turi atitikti temą – tai yra esminis ir vienodai svarbus visų tipų užduočių vertinimo kriterijus. Jeigu kuriamo rašytinio teksto turinys neatitinka temos (situacijos), už užduotį skiriama 0 taškų (žr.V.21.2). Komunikacinių intencijų reiškimas – tai rašymo užduotyje suformuluoto komunikacinio tikslo pasiekimas. Sudarant konkrečių užduočių vertinimo lenteles, atsižvelgiama į užduoties formuluotėje esančias nuorodas, į pagrindinę intenciją, kurią reikia reikšti norint pasiekti užduotyje suformuluotą rašymo tikslą (pvz., teirautis informacijos, teikti informaciją, padėkoti, įvertinti, palyginti ir kt.), ir į kitas intencijas (jos gali būti nurodytos arba nenurodytos užduotyje). Nuo to, kaip ir kiek konkrečiai užduoties formuluotėje įvardijama komunikacinių intencijų, priklauso turinio kriterijaus aprašymas konkrečiose vertinimo lentelėse. Užduotyse, kuriose reikalaujama parašyti laišką, beveik visuomet nurodoma pagrindinė komunikacinė intencija – rašymo tikslas, o kartais (jei užduotis struktūruota) – visos reikalingos komunikacinės intencijos. Kiekvienos užduoties vertinimo kriterijus reikėtų formuluoti taip, kad būtų galima įvertinti, ar mokinys reiškė reikiamas ar reikalaujamas komunikacines intencijas (nurodytas ar nenurodytas, tačiau būtinas norint pasiekti reikiamą rašymo tikslą). Šiuo atveju juo konkretesnė ir labiau struktūruota užduotis, tuo konkrečiau šį kriterijų galima apibūdinti vertinimo lentelėse, pvz., „reiškiamos visos komunikacinės intencijos, nurodytos užduotyje“, „reiškiamos beveik visos komunikacinės intencijos, nurodytos užduotyje“, „išreikšta pagrindinė komunikacinė intencija, nurodyta užduotyje“ ir pan. Rašinio / esė užduoties formuluotėse nurodoma bendroji komunikacinė intencija, pvz., „aprašykite, palyginkite, išreikškite savo nuomonę“, ir tiesiogiai ar netiesiogiai nurodomas teksto tipas (aprašymas, pasakojimas, samprotavimas). Tokių užduočių vertinimo lentelėse aprašant turinio kriterijų atsižvelgiama į tai, ar kuriamas tekstas atitinka temą (ir teisingą retorinę strategiją), ar dėstymas išsamus, ar mintys rišlios. Temos atitikimas apima ir minčių dėstymo eigą, pavyzdžiui, jeigu užduotis yra pasvarstyti, tai pasakojimas arba faktų vardijimas bus vertinami kaip "neatitinka temos". Kuriamo teksto organizavimo kriterijų naudojimas atsižvelgiant į užduoties formuluotę ir kuriamo teksto žanrą Teksto organizavimo pagrindiniai dėmenys yra gebėjimas (
13. a)logiškai, nuosekliai ir rišliai dėstyti užduoties tikslą ir nurodytą temą atitinkantį turinį; (
14. b)taisyklingai, pagal užsienio kalbos tradicijas įforminti / dėstyti konkretaus žanro tekstą. Teksto organizavimo kriterijai – dėstymo logiškumas, rišlumas ir nuoseklumas glaudžiai siejami su teksto turinio kriterijais. Sudaromose vertinimo lentelėse vertinimas pagal šiuos kriterijus turi priklausyti nuo kuriamo teksto žanro ir užduoties formuluotėje esančių nuorodų į teksto turinį. Jeigu užduoties situacijos aprašymas yra aiškiai apibrėžtas arba aiškiai numanomas, tuomet nurodytos sekos nepaisymas pažeidžia dėstymo nuoseklumą. Vertinant tokio pobūdžio užduotis, minėti dalykai turi atsispindėti konkrečiose vertinimo lentelėse. Užduoties formuluotėje nesant apibrėžto turinio (tai būdinga rašinio tipo užduotims), vertinimo kriterijai nesusiejami su konkrečiais turinio dėmenimis. Teksto įforminimo / dėstymo kriterijaus svarba priklauso nuo kuriamo teksto žanro. Šis kriterijus yra svarbus vertinant asmeninį laišką. Vertinant rašinį šis kriterijus nėra labai svarbus. Kuriamo teksto kalbos priemonių vartojimo kriterijų naudojimas atsižvelgiant į užduoties formuluotę ir kuriamo teksto žanrą Kalbos priemonių vartojimo kriterijaus pagrindiniai dėmenys yra (
15. a)leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė ir sudėtingumas, (
16. b)registro tinkamumas, (
17. c)kalbos taisyklingumas. Leksinių ir gramatinių formų bei struktūrų įvairovė ir sudėtingumas bei žodyno turtingumas yra svarbūs reikšti mintis, jausmus ir nuostatas (asmeniniame laiške), pasakoti, argumentuoti, lyginti ar daryti išvadas (rašant rašinį / esė). Leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų tinkamumo (registro) kriterijus svarbus, nes užduotys skiriasi adresatu, sociolingvistine situacija ir diskursu. Kalbos taisyklingumas laikomas vienodai svarbiu visų tipų užduotyse, jam skiriama ne mažiau 50 proc. visos užduoties svarbos. Vertinant mokinio atliktas užduotis, į taisyklingumą (leksinių ir gramatinių formų ir struktūrų bei rašybos klaidas) žiūrima dviem aspektais: klaidų skaičius ir klaidų pobūdis (ar klaidos trukdo komunikacijai). ____________________________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1d. įsakymu Nr. V-1197 UŽSIENIO KALBOS (ANGLŲ, PRANCŪZŲ, RUSŲ, VOKIEČIŲ) ĮSKAITOS PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos (toliau – užsienio kalbos įskaitos) tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (kalbėjimo) užsienio kalba gebėjimus. 2. Užsienio kalbos įskaitos programa parengta remiantis Vidurinio ugdymo užsienio kalbų bendrąja programa (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 (Žin., 2011, Nr. 26-1283). 3. Užsienio kalbos įskaitos užduotys rengiamos remiantis Vidurinio ugdymo užsienio kalbų bendrųjų programų į kalbos mokėjimo lygius B1 ir B2 orientuoto kurso reikalavimais. II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI 4. Užsienio kalbos įskaitoje tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai ir dalyko gebėjimai (kurti sakytinį tekstą). 5. Kurti rišlų monologinio ir dialoginio pobūdžio sakytinį tekstą pagal komunikacinę situaciją tinkamai organizuojant diskursą, suvokiant sociokultūrinį kalbos vartojimo kontekstą, naudojantis teksto kūrimo bei kompensacinėmis strategijomis. 6. Užsienio kalbos įskaitoje tikrinami mokinių gebėjimai kalbėti monologu (produkavimas) ir dalyvauti pokalbyje/dialoge (interakcija). 7. Siekdamas komunikacinio tikslo, mokinys turi gebėti žodžiu realizuoti šias komunikacines intencijas: 7.1. gauti, teikti ir keistis informacija remiantis turimomis žiniomis ir asmenine patirtimi: teirautis informacijos, keistis arba teikti informaciją apie faktą ar įvykį, asmenį, daiktą, asmens arba daikto buvimą ar nebuvimą, kiekį, kokybę, daiktų priklausomybę; apie veiksmą, laiką, vietą, veiksmo ar įvykio priežastį ir tikslą; apie veiksmo galimybę, būtinybę, tikimybę; 7.2. reikšti emocijas, jausmus: džiaugsmą, apgailestavimą, pasitenkinimą/nepasitenkinimą, teigiamą ar neigiamą vertinimą, abejingumą, nustebimą, užuojautą, susirūpinimą, pritarimą/nepritarimą; 7.3. naudotis kalbos etiketo frazėmis: susipažinti, prisistatyti ir pristatyti kitą asmenį, pasisveikinti, atsisveikinti, kreiptis į kitą asmenį, dėkoti, pasveikinti; atsiprašyti, atsakyti į padėkojimą ir atsiprašymą; 7.4. reikšti nuostatą, požiūrį, įtikinti, argumentuoti: reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę, keistis nuomonėmis, apibūdinant asmenį, daiktą, faktą, įvykį, poelgį; sutikimą ar nesutikimą, ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą; 7.5. valdyti, struktūruoti pokalbį: pradėti pokalbį, inicijuoti, palaikyti pokalbį, keisti pokalbio temą (kryptį); paprašyti dėmesio, paprašyti pakartoti, perklausti, priminti, užbaigti pokalbį. III. UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS TURINYS 8. Užsienio kalbos įskaitos reikalavimai: TIKRINAMI GEBĖJIMAI UŽDUOČIŲ TIPAI 1. Kalbėti monologu Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą (pasakoti, apibūdinti, samprotauti). Kurti rišlų, vientisą, tinkamai organizuotą monologinį sakytinį tekstą. Naudotis teksto kūrimo (pasisakymo planavimas) bei kompensavimo strategijomis. 1.1 Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją (pateikiamas pokalbio planas) 1.2 Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą (pateikiamas pokalbio planas) 1.3 Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą (pateikiamas pokalbio planas) 2. Dalyvauti pokalbyje/dialoge Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą (žr. II sk. ir 1 priedą) Kurti interakcinio pobūdžio sakytinį tekstą Taikyti įvairias pokalbio strategijas: – perfrazuoti, perklausti, – užpildyti pauzes intarpais, – pakreipti pokalbį pageidaujama/reikiama linkme, – įvertinti, apibendrinti, interpretuoti ir kt. 2.1 Pokalbis/dialogas atliekant socialinius vaidmenis pagal pateiktą situaciją (pateikiamas pokalbio planas) 2.2 Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio planas) 9. Užsienio kalbos įskaitos temos, potemės, situacijos pateikiamos 2 priede. IV. UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS FORMATAS 10. Užsienio kalbos įskaitą sudaro dvi užduotys: pasisakymas/monologas ir pokalbis/dialogas. 10.1. Kiekviena užduotis parenkama iš įvardytų (III sk., įskaitos turinys) užduočių tipų. Užduočių tipai apibūdinami įskaitos programos 1 priede. 10.2. Užsienio kalbos įskaitos užduotys formuluojamos užsienio kalba. UŽDUOTYS UŽDUOTIES TIPAS TRUKMĖ (min.) 1 užduotis Pasisakymas/monologas (produkavimo tipo užduotis, atlieka vienas mokinys) 3–4 2 užduotis Pokalbis/dialogas (interakcinio tipo užduotis, atlieka mokinių pora - mokinys A ir mokinys B) 4–5 11. Bendras užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos užduoties atlikimo laikas laikas – 12–15 min. mokinių porai: 11.1. prieš mokinio A ir mokinio B pirmąją užduotį (pasisakymą) skiriama po 1 minutę pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį pokalbį inicijuoja mokytojas. Įvadinis pokalbis nevertinamas; 11.2. mokinio A pasisakymas trunka 3–4 minutes; 11.3. mokinio B pasisakymas trunka 3–4 minutes; 11.4. mokinio A ir mokinio B pokalbis/ dialogas trunka 4–5 minutes. V. UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMAS 12. Mokinio gebėjimai, parodyti atliekant įskaitos užduotis, vertinami remiantis šiais pagrindiniais kriterijais: 12.1. komunikacinio pasisakymo/pokalbio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas; 12.2. turinio išsamumas; 12.3. teksto rišlumas, sklandumas, 12.4. teksto organizavimas/struktūravimas, nuoseklumas; 12.5. leksinių ir gramatinių struktūrų įvairovė ir sudėtingumas; 12.6. leksinių ir gramatinių struktūrų tinkamumas, pritaikymas adresatui; 12.7. leksinių ir gramatinių struktūrų taisyklingumas; 12.8. kalbėjimo strategijų taikymas; 12.9. tarimas ir intonavimas. 13. Įskaitos užduočių vertinimo kriterijai ir skiriami taškai pateikiami vertinimo lentelėse (Užsienio kalbos įskaitos programos 3 priedas). 14. Vadovaudamasis užsienio kalbos įskaitos programos 3 priede pateiktomis kalbėjimo įskaitos vertinimo lentelėmis, vertintojas mokinio atsakinėjimą įvertina taškais. Galutinis įskaitos įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys, kuris nustatomas pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę. Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė Taškai 30–29 28–26 25–23 22–20 19–17 16–14 13–11 10–0 Pažymys 10 9 8 7 6 5 4 Neišlaikyta ______________ Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) įskaitos programos 1 priedas UŽDUOČIŲ TIPŲ APIBŪDINIMAS 1. Produkcinė užduotis (pasisakymas/monologas). Tikrinami gebėjimai: 1. Realizuoti komunikacines intencijas: – apibūdinti (asmenį, vietą, objektą, veiklą/įvykį), – pasakoti (api