LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 73:2001 „PAGRINDINĖS RADIACINĖS SAUGOS NORMOS“ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 21 d. Nr. 663 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 15 straipsnio nuostatas ir siekdamas užtikrinti Lietuvos radiacinės saugos reikalavimų atitikimą Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimams, 1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“; 1.2. Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įgyvendinimo priemonių planą. 2. Nustatau, kad Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įsigalioja nuo 2002 m. vasario 1 d., išskyrus normos 70.6 punktą ir galutinę įsigaliojimo datą – 2004 m. sausio 1 d. 3. Laikau nuo 2002 m. vasario 1 d. netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 708 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-31). 4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Eduardui Bartkevičiui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                  KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.663 PAGRINDINĖS RADIACINĖS SAUGOS NORMOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Tarybos direktyvų 96/29/EURATOM „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas” (Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general publics against the dangers arising from ionizing radiation) ir 97/43/EURATOM „Žmonių sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju” (Council Directive 97/43/EURATOM of 30 June 1997 On health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure), Tarptautinės atominės energijos agentūros Saugumo serijų Nr. 120 „Radiacinė sauga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumas” (International Atomic Energy Agency, Safety Series No. 120, Radiation Protection and the Safety of Radiation Sources) bei Nr. 115 „Tarptautinės pagrindinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo normos” (International Atomic Energy Agency, Safety Series No. 115, International Basic Safety Standards for Protection against Ionizing Radiation and for the Safety of Radiation Sources) reikalavimai. II. TAIKYMO SRITIS 2. Ši higienos norma yra privaloma visiems juridiniams bei fiziniams asmenims, konstruojantiems, gaminantiems, naudojantiems, prekiaujantiems, saugantiems, montuojantiems, prižiūrintiems, remontuojantiems, perdirbantiems ir pakartotinai panaudojantiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau – šaltiniai), vežantiems, įvežantiems, išvežantiems, vežantiems tranzitu šaltinius (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius) bei tvarkantiems (surenkantiems, rūšiuojantiems, apdorojantiems, laikantiems, perdirbantiems, transportuojantiems, saugantiems ir nukenksminantiems) ir išmetantiems į aplinką radioaktyviąsias atliekas, projektuojantiems ir statantiems statinius, kuriuose bus (yra) naudojami šaltiniai, išdėstantiems šaltinius statiniuose, valstybės valdymo institucijoms, vykdančioms radiacinės saugos (toliau – sauga) valstybinę priežiūrą ir kontrolę, bei institucijoms, atsakingoms už apsaugomosios veiklos taikymą. 3. Ši higienos norma reglamentuoja saugos reikalavimus tokiose veiklos su dirbtiniais ir gamtiniais šaltiniais (kai gamtiniai šaltiniai yra arba buvo naudojami dėl jų radioaktyviųjų dalių arba kitų savybių) srityse: 3.1. radioaktyviųjų medžiagų gamybos, apdirbimo, naudojimo, saugojimo, laikymo, pervežimo, įvežimo į Lietuvos teritoriją ir išvežimo iš jos bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo; 3.2. bet kurio elektrinio įrenginio, skleidžiančio jonizuojančiąją spinduliuotę ir kuriame yra elementas arba elementai, veikiantys esant aukštesniam kaip 5 kV potencialų skirtumui, naudojimo; 3.3. apsaugomosios veiklos, įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai (toliau – avarija) arba siekiant sumažinti praeityje įvykusių avarijų arba vykdytos veiklos sąlygotą apšvitą; 3.4. veiklos su medžiagomis, turinčiomis gamtinių radionuklidų, kuriems netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai; 3.5. bet kurios kitos veiklos su šaltiniais (toliau – veikla), kurią nustatė Radiacinės saugos centras. 4. Ši higienos norma nereglamentuoja saugos reikalavimų tais atvejais, kai žmonių apšvitą sąlygoja gamtiniai radionuklidai, esantys žmogaus kūne ir nepaliestoje žemės plutoje, bei kosminė spinduliuotė žemės paviršiuje. 5. Ši higienos norma saugą branduolinėje energetikoje reglamentuoja tiek, kiek to neatlieka branduolinės energijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. III. NUORODOS 6. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus: 6.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239); 6.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą (Žin.,1999, Nr. 50-1600); 6.3. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin.,1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 112-2825); 6.4. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824); 6.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360; 2001, Nr. 101-3597); 6.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 47-1483); 6.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 653 „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 47-1485). IV. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS 7. Šioje higienos normoje vartojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos: 7.1. aktyvinimas Radionuklidų gaminimas (ap)švitinant [E.5]. 7.2. aktyvumas (A) Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, išreikštas formule: , čia: A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Matavimo vienetai: s –1, specialus vieneto pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq = 1 s –1. 7.2.1. tūrinis aktyvumas (cA) Bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Matavimo vienetai: dujose – Bq/m3 (bekerelis kubiniam metrui), skysčiuose – Bq/l (bekerelis litrui) [E.5]. 7.3. apsaugomasis veiksmas Veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti gyventojų gaunamas dozes nuolatinės ar avarinės apšvitos atvejais [E.5]. 7.4. apsaugomoji veikla Veikla, apsauganti žmones nuo apšvitos, nulemtos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, kurie nėra reguliuojamosios veiklos dalis arba kurie yra nekontroliuojami, arba veikla tokios apšvitos poveikiui sumažinti [E.5]. 7.4.1. apsaugomosios veiklos taikymo lygis Išvengtoji dozė, kurią viršijus būtina imtis apsaugomosios veiklos. Naudojamas apsaugomajai veiklai optimizuoti [E.5]. 7.5. apšvita Procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką [6.1]. 7.5.1. atsitiktinė apšvita Žmonių apšvita dėl nelaimingo atsitikimo. Jai nepriskiriama avarinė apšvita, kurią patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą [E.5]. 7.5.2. avarinė apšvita Apšvita, kurią, įvykus radiacinei avarijai, patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą. Esant avarinei apšvitai, dozių lygiai gali viršyti ribines dozių vertes. Avarinę apšvitą gali patirti tik savanoriai [E.5]. 7.5.3. galimoji apšvita Apšvita, kuri nėra tikėtina, kad tikrai bus, bet kuri gali atsirasti dėl šaltinio avarijos ar dėl vieno įvykio ar tikimybinės kilmės įvykių sekos, įskaitant įrangos triktis ar veiklos klaidas [E.5]. 7.5.4. gamtinė apšvita Gamtinių šaltinių (kosminės spinduliuotės, patalpose esančio radono, grunte, statybinėse medžiagose, geriamajame vandenyje ir kt. esančių gamtinių radionuklidų ir pan.) nulemta apšvita [E.5]. 7.5.5. gyventojų apšvita Iš spinduliuotės šaltinių gyventojų patirta apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą ir normaliąją vietinę foninę apšvitą, tačiau įskaitant apšvitą, susijusią su praktine veikla bei apšvitos sumažinimo situacijomis [E.5]. 7.5.6. išorinė apšvita Apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji spinduliuotė [E.5]. 7.5.7. medicininė apšvita Apšvita, kurią patiria pacientai jų sveikatos priežiūros metu, medicininių ir biomedicininių mokslinių tyrimų metu bei asmenys (išskyrus darbuotojus), kurie savanoriškai padeda pacientui [6.1]. 7.5.8. normalioji apšvita Apšvita, patirta iš normaliai veikiančio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, įskaitant galimus nežymius nelaimingus atsitikimus, kurie gali būti kontroliuojami [E.5]. 7.5.9. nuolatinė apšvita Nuolat žmogaus patiriama apšvita, kurią lemia gamtinė spinduliuotė, įvykusių branduolinių avarijų ir atominio ginklo bandymų sukelta radioaktyvioji tarša ir pan. [E.5]. 7.5.10. profesinė apšvita Su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbančių darbuotojų patirta apšvita [E.5]. 7.5.11. vidinė apšvita Žmogaus patiriama apšvita, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu arba tiesiog per kūno odą patenka radionuklidai. Vidine apšvita nelaikoma brachiterapijos metu patirta apšvita [E.5]. 7.6. asmuo (tarnyba), atsakingas (-a) už radiacinę saugą Asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licencijos turėtojo organizuoti radiacinės saugos ir saugumo reikalavimų vykdymą ir kurio kompetenciją pripažįsta įgaliotoji institucija. 7.7. atkuriamųjų priemonių planas Veiksmų, kurių turi būti imamasi lėtinės apšvitos atveju, visuma [E.5]. 7.8. avarijos likvidavimo priemonių planas Visuma planuotų priemonių, kurių nedelsiant imamasi įvykus avarijai [E.5]. 7.9. branduolinė avarija Grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas; kritinės masės susidarymas pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugant branduolinį kurą; šilumos mainų sutrikimai, sukėlę kuro elementų pažeidimą ir (ar) personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas [6.3]. 7.10. darbuotojas Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [6.1]. 7.10.1. A kategorijos darbuotojas Darbuotojas, kurio metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv arba lygiavertė dozė – 0,3 metinės dozės, kurią gauna akių lęšiukai, oda arba galūnės, ribos [E.5]. 7.10.2. B kategorijos darbuotojas A kategorijai nepriskiriamas darbuotojas [E.5]. 7.11. dozė Kiekybinis jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas. 7.11.1. apribotoji dozė Individualiosios dozės, kurią gali lemti konkretus šaltinis, apribojimas, taikomas optimizuojant radiacinę saugą. Apribotoji dozė taikoma tam, kad, netgi veikiant keliems apšvitos šaltiniams, kritinės grupės narių dozės neviršytų nustatytosios ribinės dozės. Matavimo vienetas sivertas per metus (Sv/m). 7.11.2. efektinė dozė (E) Audinių lygiaverčių dozių, padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio (wT) suma [E.5]. Efektinė dozė (E) skaičiuojama pagal formulę: , čia HT  – T organo ar audinio lygiavertė dozė; wT  – svorinis audinių jautrio daugiklis; DT, R – T audinio arba organo vidutinė sugertoji dozė. Matavimo vienetas džaulis kilogramui (J/kg). Jis vadinamas sivertu (Sv). 7.11.3. išvengtoji dozė Dozės sumažėjimas dėl apsaugomųjų veiksmų. Išvengtoji dozė lygi numatomosios dozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui. Ši dozė vartojama optimizuojant apsauginių priemonių naudojimą [E.5]. 7.11.4. kaupiamoji efektinė dozė (E(T)) Praėjus laiko tarpui T po radionuklidų patekimo į organizmą, kaupiamoji efektinė dozė yra apibrėžiama taip [E.5]: , čia: t0 – įtėkio pradžia; Ė(t) – efektinės dozės galia akimirką t. Kai T nėra tiksliai nurodytas, manoma, kad suaugusiųjų jis yra 50 metų ir vaikų – 70 metų. Matavimo vienetas sivertas (Sv). 7.11.5. kaupiamoji lygiavertė dozė (HT(T)) Praėjus laiko tarpui T po radionuklidų patekimo į organizmą, kaupiamoji lygiavertė dozė yra apbrėžiama taip [E.2]: , čia: t0 – įtėkio pradžia;  – T organo lygiavertės dozės galia akimirką t. Kai T nėra tiksliai nurodytas, manoma, kad suaugusiųjų jis yra 50 metų ir vaikų – 70 metų. Matavimo vienetas sivertas (Sv). 7.11.6. kolektyvinė efektinė dozė (S) Grupės žmonių individualiųjų efektinių dozių suma [E.2]. Kolektyvinė efektinė dozė (S) skaičiuojama pagal formulę: , čia: Ei – vidutinė efektinė dozė i pogrupyje; Ni  – žmonių skaičius pogrupyje. Matavimo vienetas žmogaus sivertas (žm×Sv). 7.11.7. lygiavertė dozė (HT) Organo arba audinio sugertoji dozė, padauginta iš atitinkamo audinio svorinio spinduliuotės daugiklio (wR) [E.5], t. y.: , čia: wR – svorinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis; DT, R – vidutinė sugertoji dozė T audinyje arba organe, apšvitintame R spinduliuote, grėjais (Gy). Matavimo vienetas džaulis kilogramui (J/kg), jis vadinamas sivertu (Sv). 7.11.8. sugertoji dozė (D) Dozimetrijos dydis, apibūdinantis medžiagai spinduliuotės perduotą energijos kiekį [E.5]. Sugertoji dozė (D) skaičiuojama pagal formulę: , čia: dE-medžiagos tūrio elementui suteikta vidutinė jonizuojančiosios spinduliuotės energija, džauliais (J); dm – to tūrio elemento medžiagos masė, kilogramais. Matavimo vienetas grėjus (Gy). 1 Gy = 1 J/kg. 7.12. gyventojai Asmenys, išskyrus darbuotojus ir mokinius bei studentus, mokymosi metu naudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir asmenys, kurie apšvitinami dėl jų pačių sveikatos priežiūros arba savanoriškai padėdami pacientams ar dalyvaudami medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose [6.1]. 7.13. greitintuvas Aparatas arba įrenginys, greitinantis daleles ir spinduliuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę, kurios energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV). 7.14. individualioji žala Kliniškai įvertinami žalingi reiškiniai, kurie pasireiškia asmenims arba jų palikuonims iš karto arba vėliau. Pastaruoju atveju yra tikimybinio pobūdžio. 7.15. individualiosios saugos priemonės Techninės darbuotojų saugos priemonės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio: prijuostės, pirštinės, avalynė, akiniai, skydeliai, širmos ir kt. 7.16. ištyrimo lygis Dydžio, tokio kaip efektinė dozė, radionuklidų aktyvumas ar vienetinio ploto ar tūrio tarša, vertė, kurią viršijus turi būti išsamiai išmatuoti šie ir su jais susiję parametrai ir nustatytos ištyrimo lygio viršijimo priežastys [E.5]. 7.17. įgaliotoji institucija Institucija, kuriai įstatymu ar kitais teisės aktais patikėtos valdymo funkcijos radiacinės saugos srityje. Įgaliotoji institucija kuria teisinius radiacinės saugos pagrindus, išduoda licencijas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudotojams, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jie laikosi radiacinės saugos teisės aktų reikalavimų, ir pan. 7.18. jonizuojančioji spinduliuotė Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai [6.1]. 7.19. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Aparatas, radioaktyvioji medžiaga, įrenginys, gaminys arba prekė, skleidžiantys arba galintys skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę [6.1]. 7.19.1. dirbtinis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Žmogaus sukurtas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis [E.5]. 7.19.2. gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Gamtoje esantys jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, įskaitant kosminę spinduliuotę, bei nedirbtiniai antžeminiai šaltiniai, esantys būstuose, kasyklose ir kitur [E.5]. 7.19.3. uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Sandariame uždarame apvalkale esanti radioaktyvioji medžiaga. Uždarojo šaltinio apvalkalas turi būti tvirtas, kad išliktų sandarus naudojimo ir dėvėjimosi sąlygomis, kurioms šaltinis buvo suprojektuotas, taip pat ir numatomų nelaimių atvejais [E.5]. 7.20. klinikinė atsakomybė Medicinos praktiko atsakomybė už pacientų medicininę apšvitą, susidedanti iš medicininės apšvitos pagrindimo, radiacinės saugos optimizavimo, rezultatų įvertinimo klinikiniu požiūriu, bendradarbiavimo su kitais medicinos praktikais (jeigu reikia), anksčiau atliktų tyrimų rezultatų ir gautų medicininės apšvitos dozių įvertinimo bei registracijos (jeigu įmanoma), turimos informacijos perdavimo kitiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, taip pat pacientų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie žalą, kurios priežastimi gali būti medicininė apšvita. 7.21. klinikinis auditas Sistemingas radiologinių procedūrų tikrinimas gerinant paciento medicininės priežiūros kokybę ir rezultatus. Klinikinio audito metu tikrinama su medicinine apšvita susijusi veikla, procedūros ir rezultatai lyginami su priimtais pavyzdinių radiologinių procedūrų aprašymais. Kur reikia, veikla tobulinama ir, jeigu būtina, rengiami nauji aprašymai. 7.22. kokybės kontrolė Kokybės laidavimo dalis – operacijų visuma (programų kūrimas, koordinavimas, įdiegimas), kuriomis palaikoma arba gerinama kokybė. Kokybės kontrolė apima visų įrenginio darbinių charakteristikų, kurios gali būti nustatytos, išmatuotos ir kontroliuojamos, monitoringą, įvertinimą ir reikiamų lygių palaikymą. 7.23. kokybės laidavimas Visi planuoti ir sisteminiai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus. 7.24. kontroliuojamoji zona Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės ir patekimas į kurią yra kontroliuojamas. 7.25. kritinė grupė Grupė žmonių, kurių profesinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir kurie dėl šaltinio poveikio gauna didžiausią dozę. Kritinė grupė turi būti pakankamai nedidelė, kad būtų vientisa amžiaus, lyties, užsiėmimo, gyvensenos, mitybos, gyvenamosios vietos ir kitais požiūriais [E.2]. 7.26. kvalifikuotas ekspertas Asmuo, turintis teorinių žinių ir praktinės patirties, būtinų atliekant fizinius, techninius bei cheminius bandymus, įvertinant apšvitos dozes, galintis nurodyti, kaip užtikrinti asmenų apsaugą ir tinkamą apsauginių priemonių veikimą bei kurio kompetenciją pripažįsta įgaliotoji institucija. Kvalifikuotas ekspertas gali būti techniškai atsakingas už darbuotojų ir gyventojų saugą. 7.27. licencija Dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla laikantis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų sąlygų bei reikalavimų [6.1]. 7.28. licencijos turėtojas Juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, turintys įgaliotosios institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis veikla su šaltiniais, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų bei reikalavimų, susijusių su šaltinių naudojimu. 7.29. medicinos fizikas Radiacinės fizikos arba medicininės apšvitos technologijos specialistas, turintis oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas dirba arba teikia konsultacijas pacientų dozimetrijos, sudėtingų metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, radiacinės saugos optimizavimo, kokybės laidavimo, tarp jų ir kokybės kontrolės klausimais bei kitose radiacinės saugos srityse, kuriose taikoma medicininė apšvita. 7.30. medicinos praktikas Gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuris pagal šalies įstatymus ar kitus teisės aktus yra įgaliotas imtis klinikinės atsakomybės už medicininę asmenų apšvitą. 7.31. medicininė radiologinė procedūra Bet kuri procedūra, susijusi su medicinine apšvita. 7.32. medicininė–teisinė procedūra Procedūra, atliekama nesant ligos požymių draudimo arba teisiniais tikslais. 7.33. mokinys (studentas) Asmuo, besimokantis ar atliekantis profesinio pasirengimo dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais praktiką. 7.34. monitoringas Sistemingas ir nuolatinis dozės, dozės galios ir (arba) taršos stebėjimas, įvertinimas ir jų padarinių prognozavimas. 7.34.1. individualusis monitoringas Sistemingas ir nuolatinis darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozių matavimas, įvertinimas ir padarinių prognozavimas. 7.34.2. darbo vietų monitoringas Sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės galios, radioaktyviojo užterštumo (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kur darbuotojai dirba veikiami apšvitos. 7.35. nebekontroliuojamieji lygiai Nustatyti šaltinio aktyvumo, savitojo, tūrinio ir paviršinio aktyvumų lygiai, kurių neviršijant medžiagos, susidariusios reguliuojamosios veiklos metu ir užterštos radionuklidais ar turinčios jų savo sudėtyje, radiacinės saugos požiūriu nebekontroliuojamos. 7.36. nereguliuojamosios veiklos kriterijai Nustatyti dydžiai, kurių neviršijus veiklai netaikomi radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir nereikalinga licencija [6.1]. 7.37. organizacija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymą Vyriausybės arba kitaip įgaliota institucija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymo valdymą arba įgyvendinimą [E.2]. 7.38. paciento dozė Dozė, kurią gauna pacientas arba bet kuris kitas asmuo, veikiamas medicininės apšvitos. 7.39. pacientų dozimetrija Pacientų ir kitų asmenų, veikiamų medicininės apšvitos, gautų dozių įvertinimas. 7.40. paskyrėjas Bet kuris gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuris Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka yra įgaliotas siųsti pacientus dėl medicininės apšvitos pas medicinos praktiką. 7.41. pataisomasis veiksmas Veiksmas, kurio imamasi viršijus poveikio lygį ir kuriuo siekiama sumažinti ekspozicines dozes nuolatinės apšvitos atveju [E.5]. 7.42. praktiniai medicininės apšvitos aspektai Fizikiniai medicininės apšvitos realizavimo būdai ir su jais susiję kiti aspektai. Kitiems aspektams gali būti priskiriami radiologinių įrenginių valdymas ir naudojimas, techninių ir fizikinių parametrų, tarp jų ir dozių įvertinimas, įrenginių kalibravimas ir techninė priežiūra, filmų ryškinimas, radionuklidinių preparatų ruošimas ir skyrimas pacientui. 7.43. pranešimas Pranešimas apie ketinimą verstis veikla, susijusia su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu, kurį būtina pateikti įgaliotajai institucijai. 7.44. pripažinta dozimetrinė tarnyba Institucija, atsakinga už individualaus monitoringo prietaisų kalibravimą, jų rodmenų registravimą ir interpretavimą, už aktyvumo matavimus žmogaus kūne ir biologiniuose bandiniuose arba dozių įvertinimą. Šios institucijos kompetencija minėtoje srityje yra pripažinta įgaliotosios institucijos. 7.45. pripažintas medicinos gydytojas (įstaiga) Gydytojas (įstaiga), atsakingas už A kategorijos darbuotojų sveikatos priežiūrą ir kurio kompetenciją pripažįsta įgaliotoji institucija. 7.46. radiacinė avarija Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [6.1]. 7.47. radiacinė sauga Visuma teisinių, techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos saugos normų ir taisyklių bei priemonių, kuriomis užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [6.1]. 7.48. radiacinės saugos optimizavimas Vienas pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiančių, kad praktinės veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, švitinamų žmonių skaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant į socialines ir ekonomines sąlygas. Jis netaikomas medicininei apšvitai spindulinės terapijos procedūrų metu. Pastaruoju atveju veiklos optimizavimo principas taikomas tik tiems žmogaus organams, kurie nėra specialiai švitinami [E.5]. 7.49. radioaktyviosios atliekos Radioaktyviosios medžiagos, kurias toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [6.1]. 7.50. radioaktyviųjų atliekų laidojimas Radioaktyviųjų atliekų kaupimas kapinyne neketinant jų išimti [6.2]. Laidojimui taip pat priskiriama tiesioginis atliekų paskleidimas aplinkoje (išmetimas į aplinką). 7.51. radioaktyvioji medžiaga Kiekviena medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių aktyvumą reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu. 7.52. radioaktyvusis užterštumas Bet kurios medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus radioaktyvusis užterštumas – tai ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas [6.1]. 7.53. radiodiagnostinis Susijęs su in vivo diagnostine branduoline medicina ir rentgeno diagnostika. 7.54. radiologinis Susijęs su radiodiagnostinėmis ir spindulinės terapijos procedūromis, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. 7.55. radiologinis įrenginys Įrenginys, kuriame yra radiologinė įranga. 7.56. radionuklidas Atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas [E.5]. 7.57. radionuklidų patekimas į (žmogaus) kūną (vidinė tarša) Radionuklidų patekimas į žmogaus kūną (organizmą) pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą [E.2]. 7.58. rekomenduojamieji medicininės apšvitos lygiai Dažniausiai atliekamų standartine įranga tyrimų metu standartinio svorio žmonių grupių gautos apšvitos dozės (rentgeno diagnostikoje) arba radiofarmakologinių preparatų aktyvumai (branduolinėje medicinoje). Šie lygiai turi būti neviršijami, kai taikomos pažangios diagnostinės metodikos ir tinkamai eksploatuojama įranga. 7.59. ribinė dozė Didžiausia dozė, kurią gali gauti darbuotojai, mokiniai, studentai ir gyventojai per nurodytą laiko tarpą dėl išorinės apšvitos ir vidinės apšvitos. Darbuotojams, mokiniams, studentams – dėl jų darbo su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, gyventojams – dėl visų kontroliuojamų veiklų. Šiuo atveju asmenų, parinktų iš kritinės gyventojų grupės, efektinės arba lygiavertės dozės vertė, kurios negalima viršyti [E.5]. 7.60. saugumo įvertinimas Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio konstrukcijos ir jo naudojimo, susijusio su žmonių sauga arba šaltinio saugumu, įvertinimas [E.5]. 7.61. spindulinė terapija Gydymas naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, tarp jų ir branduolinė medicina, naudojama gydymui. 7.62. stebimoji zona Zona, nepriskiriama kontroliuojamajai zonai, tačiau kurioje profesinės apšvitos sąlygos yra tokios, kad reikia naudoti apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės priemones [E.5]. 7.63. sveikatos tikrinimas A kategorijos darbuotojų išankstiniai (prieš pradedant darbą), periodiniai (darbo metu) ir specialieji sveikatos būklės tikrinimai, ankstyvas sveikatos sutrikimų nustatymas ir sveikatos būklės stebėjimas stengiantis išvengti profesinių ligų. 7.64. svorinis audinio daugiklis (wT ) Daugiklis, apibūdinantis tam tikro audinio jautrį jonizuojančiajai spinduliuotei (atsitiktinių reiškinių tikimybę) ir vartojamas efektinei dozei apskaičiuoti, kai žinoma lygiavertė audinio dozė. Atskirų žmogaus kūno audinių svorinis audinio daugiklis (wT) pateikiamas lentelėje [E.5]: Audinio pavadinimas Svorinis audinio daugiklis (wT) Lyties liaukos 0,20 Raudonieji kaulų čiulpai 0,12 Storoji žarna 0,12 Plaučiai 0,12 Skrandis 0,12 Šlapimo pūslė 0,05 Krūtys 0,05 Kepenys 0,05 Stemplė 0,05 Skydliaukė 0,05 Oda 0,01 Kaulų paviršius 0,01 Kiti audiniai 0,05 Šios lentelės duomenys apskaičiuoti ir taikomi įvairaus amžiaus vyrams ir moterims. Skaičiuojant efektinę dozę, šios lentelės duomenys taikomi darbuotojams ir gyventojams. Prie kitų organų priskiriami: a) skersinė žarna; b) užkrūčio liauka; c) galvos smegenys; d) gimda; e) raumenys; f) antinksčiai; g) kasa; h) blužnis; i) plonoji žarna; j) inkstai. Tais atvejais, kai iš „kitų audinių“ grupės tiktai vienas audinys gauna lygiavertę dozę, didesnę negu bet kuris vienas iš 12 audinių, turintis atskirą svorinį audinio daugiklį, tai tokiam audiniui taikomas wT = 0,025. Apskaičiuojant „kitų audinių“ vidutinę dozę taikomas wT = 0,025. 7.65. svorinis spinduliuotės daugiklis (wR ) Daugiklis, iš kurio dauginama sugertoji dozė, siekiant įvertinti įvairių spinduliuočių pavojų sveikatai. Atskirų spinduliuotės rūšių svorinis spinduliuotės daugiklis (wR) pateikiamas lentelėje [E.5]: Spinduliuotės rūšis ir energijos ribos, eV Svorinis spinduliuotės daugiklis (wR) Visų energijų fotonai 1 Visų energijų elektronai ir mionai 1 Neutronai, kurių energija mažesnė kaip 10 keV 5 Neutronai, kurių energija yra nuo 10 keV iki 100 keV 10 Neutronai, kurių energija yra nuo 100 keV iki 2 MeV 20 Neutronai, kurių energija yra nuo 2 MeV iki 20 MeV 10 Neutronai, kurių energija didesnė kaip 20 MeV 5 Protonai, išskyrus atspindžio protonus, kurių energija didesnė kaip 2 MeV 5 a – dalelės, branduolių dalijimosi skeveldros, sunkieji branduoliai 20 Svorinį neutronų spinduliuotės daugiklį (wR ) pagal tiesinę funkciją galima apytiksliai apskaičiuoti taikant formulę: , čia: E– neutronų energija megaelektronvoltais (MeV). Spinduliuotės energijos rūšių, neįrašytų į lentelę, svorinį daugiklį (wR) galima išreikšti dydžiu () standartinio ICRU (Tarptautinės radiologinių vienetų komisijos) rutulio 10 mm gylyje, taikant šią formulę:  =1/D, čia: D – sugertoji dozė, grėjais; DL – sugertosios dozės pasiskirstymas pagal L; L – ilginė energijos perdava, kiloelektronvoltais mikrometrui; Q(L) – kokybės faktorius, ilginės energijos perdavos (L) vandenyje, pateiktas lentelėje: Kokybės faktorius Q(L) Ilginė energijos perdava (L) vandenyje, keVmm-1 1 Mažiau kaip 10 0,32 L – 2,2 Nuo 10 iki 100 300/ Daugiau kaip 100 7.66. švitinimas profilaktiškai tikrinant sveikatą Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimas siekiant ankstyvo rizikos grupės asmenų susirgimų diagnozavimo. 7.67. vartojamieji gaminiai Gaminiai, kurių sudėtyje yra labai mažas radioaktyviųjų medžiagų kiekis, pvz., dūmų jutikliai, švytinčios skalės (ciferblatai), ir prietaisai, skleidžiantys nepanaudotą rentgeno spinduliuotę, ir kt. [E.2]. 7.68. veikimo lygis Dozės galios arba aktyvumo lygis, kurį viršijus esant nuolatinei ar avarinei apšvitai, turi būti imtasi pataisomųjų ar apsaugomųjų veiksmų [E.5]. 7.69. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla) Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [6.1]. 7.69.1. veiklos pagrindimas Vienas pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiančių, kad praktinė veikla turi būti naudinga asmeniui bei visuomenei, palyginus su žala, kurią ši veikla gali padaryti asmens sveikatai. Pagrindžiant praktinę veiklą, turi būti atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir kitokius veiksnius [E.5]. 7.70. žala sveikatai Gyvenimo trukmės ir kokybės sumažėjimas dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Ši sąvoka apima somatinius efektus, genetinius sutrikimus, onkologinius susirgimus. V. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 8. Šios higienos normos reikalavimų vykdymas turi būti grindžiamas tokiais principais: 8.1. šaltinių naudojimo pagrįstumo – veiklų, įskaitant ir naujas, duodama ekonominė, socialinė ir kitokia nauda žmogui ar visuomenei turi būti didesnė negu daroma žala žmonių sveikatai ir aplinkai. Veiklos rūšių pagrįstumas turi būti įvertinamas ir turint naujų ir reikšmingų duomenų apie jų efektyvumą arba įtaką žmonių sveikatai; 8.2. optimizavimo – atskirų asmenų ir visos visuomenės apšvita turi būti tokia maža, kokią įmanoma pasiekti atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius; 8.3. ribojimo – visų veiklų sąlygota dozių suma negali viršyti ribinių dozių, nustatytų darbuotojams, mokiniams (studentams) ir gyventojams. Šis principas netaikomas asmenims, gaunantiems apšvitą medicininių diagnostinių ir gydymo procedūrų metu, savanoriškai (kai tai nesusiję su jų darbu) padedantiems pacientams, dalyvaujantiems medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose. 9. Specialiai dėti radioaktyviąsias medžiagas į maisto produktus, žaislus, papuošalus, kosmetiką ir tokius gaminius įvežti ir (arba) išvežti draudžiama. 10. Saugai optimizuoti, kai tai būtina, turi būti taikoma apribotoji dozė [7.11.1]. Apribotoji dozė gali būti taikoma ir asmenims, savanoriškai (kai tai nesusiję su jų darbu) padedantiems pacientams, dalyvaujantiems medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose. 11. Pagrindiniai šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra juridiniai asmenys, darbuotojai, asmenys (tarnybos), atsakingi už radiacinę saugą, ir kvalifikuoti ekspertai. Asmens (tarnybos), atsakingo už radiacinę saugą, kvalifikuoto eksperto bei pripažintos dozimetrinės tarnybos ir pripažinto medicinos gydytojo (įstaigos) kompetencija vykdyti šioje higienos normoje nurodytus reikalavimus turi būti pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Juridiniai asmenys, negalintys vykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo arba galintys tik iš dalies jį vykdyti, privalo įvertinti, kokią įtaką tai turės saugai, ir vertinimo rezultatus bei vertinant naudotos metodikos aprašymą pateikti Radiacinės saugos centrui. Radiacinės saugos centras, remdamasis pateiktais įvertinimais, sprendžia, ar galima atidėti reikalavimo vykdymą ir kokiam laikotarpiui. 13. Šios higienos normos reikalavimų vykdymo pažeidimo atveju juridiniai asmenys privalo: 13.1. pranešti Radiacinės saugos centrui apie pažeidimus. Avarijos atveju pranešti nedelsiant; 13.2. nustatyti pažeidimo priežastis, sąlygas ir padarinius; 13.3. pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, išvengti jų pasikartojimo; 13.4. raštu nurodyti Radiacinės saugos centrui pažeidimų priežastis ir atliktus veiksmus jiems pašalinti. 14. Jeigu laiku nebuvo nustatyti, pašalinti ir ištirti šios higienos normos pažeidimai, Radiacinės saugos centras [6.7] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali pakeisti licencijos turėjimo sąlygas, jos galiojimą sustabdyti arba panaikinti. 15. Juridiniai asmenys konsultantais šios higienos normos reikalavimų vykdymo klausimais gali pasikviesti nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus. 16. Juridiniai asmenys įgaliotųjų institucijų pavedimu privalo leisti be kliūčių patikrinti vykdomą veiklą atitinkamų tarptautinių organizacijų ir kt. atstovams. 17. Už šios higienos normos reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus juridiniai bei fiziniai asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 18. Už šios higienos normos reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą ir kontrolę atsako Radiacinės saugos centras ir kitos įgaliotosios institucijos pagal kompetenciją, o apsaugomosios veiklos taikymo atveju – institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą. 19. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų, konvencijų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų reikalavimų. VI. REIKALAVIMAI VEIKLAI 20. Juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti šios higienos normos 3 punkte nurodytą veiklą, privalo apie tai raštu pranešti Radiacinės saugos centrui. 21. Juridiniai asmenys, norintys vykdyti veiklą, išskyrus atvejus, kai vykdomai veiklai taikomi šios higienos normos A priede nurodyti nereguliuojamosios veiklos kriterijai ir saugomi bei transportuojami jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai, privalo kreiptis į Radiacinės saugos centrą ir [6.7] nustatyta tvarka gauti licenciją veiklai. 22. Licencija veiklai būtina gaminant, naudojant, prekiaujant, saugant, montuojant, prižiūrint, remontuojant, perdirbant, vežant šaltinius bei tvarkant (surenkant, rūšiuojant, apdorojant, laikant, perdirbant, transportuojant, saugant, nukenksminant) radioaktyviąsias atliekas. 23. Juridiniai asmenys, pradėdami vykdyti veiklą, ir juridiniai asmenys, jau vykdantys veiklą (toliau – licencijos turėtojas), privalo atlikti statinio projekto saugos ekspertizę [6.5] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu juridiniai asmenys arba licencijos turėtojai negali tokios ekspertizės atlikti arba Radiacinės saugos centras reikalauja, kad tokią ekspertizę atliktų nepriklausomi ekspertai, licencijos turėtojas turi tai organizuoti ir apie tai informuoti Radiacinės saugos centrą. 24. Licencijos turėtojas Radiacinės saugos centrui apie numatomus bet kokius veiklos pasikeitimus praneša [6.7] nustatyta tvarka. 25. Licencijos turėtojas Radiacinės saugos centrui turi pateikti vykdomos veiklos saugos ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka. 26. Licencijos turėtojas atsako už saugos reikalavimų vykdymą vykdant veiklą. Jis saugos reikalavimų vykdymo funkcijas gali deleguoti kitam asmeniui (tarnybai), atsakingam už radiacinę saugą, tačiau atsakomybė nedeleguojama. 27. Vykdant veiklą turi būti diegiama: 27.1. saugos kultūra, kuri skatintų licencijos turėtojus ir darbuotojus tobulinti saugą; 27.2. kokybės laidavimo programos, kurios užtikrintų saugos reikalavimų vykdymą bei saugos priemonių sistemos kokybės kontrolės ir efektyvumo įvertinimą. 28. Siekiant išvengti žmogiškojo veiksnio įtakos saugai, būtina: 28.1. darbuotojus mokyti, instruktuoti saugos klausimais teisės aktų nustatyta tvarka; 28.2. siekti, kad naudojami šaltiniai būtų kuo tobuliau sukonstruoti, tinkamai prižiūrimi, avarijos tikimybė sumažinta kiek įmanoma; 28.3. naudoti tinkamus šaltinius, turėti reikalingus darbo įgūdžius ir kitas būtinas priemones. VII. APSAUGOMOJI VEIKLA 29. Apsaugomoji veikla turi būti taikoma: 29.1. įvykus avarijai; 29.2. nuolatinės apšvitos atvejais dėl praeityje įvykusių avarijų ar vykdytos veiklos; 30. Apsaugomoji veikla ir jos mastas turi atitikti šiuos principus: 30.1. apsaugomieji ir pataisomieji veiksmai taikomi siekiant išvengti ar sumažinti avarinę ar nuolatinę apšvitą, apšvitos žalą žmonėms sumažinant tiek, kad apsaugomosios veiklos taikymo ekonominės ir socialinės sąnaudos pasiteisintų; 30.2. apsaugomųjų veiksmų taikymo forma, mastas ir trukmė turi būti optimizuoti tiek, kad nauda, atėmus sąnaudas, būtų didžiausia; 30.3. darbuotojų ir gyventojų apšvitos ribinės dozės, nurodytos šios higienos normos B priedo B.2 ir B.4 punktuose, netaikomos apsaugomosios veiklos metu, išskyrus nuolatinės apšvitos atvejus, kai ribinės dozės, nurodytos šios higienos normos B priedo B.2 punkte, taikomos darbuotojams, atliekantiems apsaugomuosius veiksmus; 30.4. jeigu avarinės apšvitos atveju apsaugomosios veiklos taikymo lygiai arba veikimo lygiai neviršijami ir nenumatoma, kad jie gali būti viršyti, apsaugomoji veikla netaikoma; 30.5. jeigu nuolatinės apšvitos atveju atitinkami veikimo lygiai neviršijami, pataisomieji veiksmai dažniausiai netaikomi; 30.6. gyventojų saugos reikalavimų bei apsaugomųjų ar pataisomųjų veiksmų taikymo pagrįstumas nustatomas pagal apsaugomosios veiklos ir veikimo lygius. Į avarijos likvidavimo ir pataisomųjų priemonių planus įtraukiami optimalūs apsaugomosios veiklos ir veikimo lygiai. Šie lygiai, atsižvelgus į konkrečias sąlygas, gali būti pakeisti. 31. Licencijos turėtojas turi įvertinti: 31.1. avarinės apšvitos dėl jo vykdomos veiklos pavojų; 31.2. radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką, įvykus avarijai, pasiskirstymą; 31.3. kitą galimą apšvitą. 32. Pasiruošimas apsaugomajai veiklai: 32.1. institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą, turi užtikrinti, kad būtų pasirengta avarijoms, susijusioms su veikla šalies teritorijoje, taip pat avarijoms už jos ribų, galinčioms paveikti šalį; 32.2. atsižvelgiant į apsaugomosios veiklos taikymo principus, nurodytus šios higienos normos 30.1 – 30.6 punktuose, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat licencijos turėtojas rengia avarijos likvidavimo priemonių planus, kuriuose nurodomi įgaliotosios institucijos nustatyti apsaugomosios veiklos taikymo lygiai. Planuose turi būti numatyta apsaugomųjų veiksmų taikymo tvarka įvykus avarijai įmonėje, išplitus už įmonės ribų ir išplitus už šalies ribų. Avarijos likvidavimo priemonių planuose būtina numatyti: 32.2.1. įgaliotųjų institucijų ir institucijų, atsakingų už apsaugomosios veiklos taikymą, informavimo tvarką, 32.2.2. šaltinio naudojimo ir kitų sąlygų, dėl kurių gali tekti imtis apsaugomosios veiklos, aprašymą, 32.2.3. pagal šios higienos normos D priede nurodytus apsaugomosios veiklos lygius nustatyti įvairius apsaugomuosius veiksmus ir jų taikymo tvarką įvairaus sunkumo avarijų atvejais, 32.2.4. institucijų, atsakingų už apsaugomosios veiklos taikymą, ryšių ir informacijos perdavimo procedūras bei specialiųjų tarnybų pasitelkimo tvarką, 32.2.5. avarijos ir jos padarinių įvertinimo įmonėje ir už jos ribų metodų bei reikalingos įrangos aprašymą, 32.2.6. gyventojų informavimo būdų avarijos atveju aprašymą, 32.2.7. kiekvieno apsaugomojo veiksmo taikymo pabaigos kriterijus; 32.3. valstybės valdymo ir savivaldos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina specialiųjų tarnybų įsteigimą ir apmokymą; 32.4. įvykus avarijai, įgaliotosios institucijos numato bendradarbiavimo su kitomis šalimis būdus teisės aktų nustatyta tvarka. 33. Apsaugomosios veiklos taikymas: 33.1. licencijos turėtojas, avarijos grėsmės atveju arba įvykus avarijai, privalo nedelsdamas imtis reikiamų priemonių avarijos pasekmėms sumažinti ir informuoti įgaliotąją instituciją bei institucijas, atsakingas už apsaugomosios veiklos taikymą. Informacijoje turi būti nurodoma: 33.1.1. esama ir prognozuojama avarijos eiga, 33.1.2. darbuotojams ir gyventojams taikomos saugos priemonės, 33.1.3. gautos ir planuojamos apšvitos dydis; 33.2. licencijos turėtojas turi atlikti pirminį avarijos aplinkybių ir pasekmių įvertinimą ir padėti taikyti apsaugomuosius veiksmus; 33.3. apsaugomuosius veiksmus taikančios institucijos turi užtikrinti, kad iš anksto būtų sukurtos apsaugomosios veiklos prielaidos, susijusios su: 33.3.1. šaltiniu – sumažinti arba sustabdyti tiesioginę spinduliuotę ir radionuklidų išmetimą, 33.3.2. aplinka – sumažinti radioaktyviųjų medžiagų pernešimą žmonėms, 33.3.3. žmonėmis – sumažinti apšvitą ir gydyti nukentėjusius; 33.4. įvykus avarijai šalies teritorijoje arba už jos teritorijos ribų, įgaliotoji institucija turi reikalauti, kad institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą, ir licencijos turėtojas: 33.4.1. imtųsi apsaugomųjų veiksmų, atsižvelgiant į realų avarijos pavojų, 33.4.2. įvertintų ir aprašytų avarijos pasekmes ir apsaugomųjų veiksmų taikymo efektyvumą. 34. Darbuotojų avarinė apšvita: 34.1. už darbuotojų arba apsaugomųjų veiksmų taikančiojo personalo apšvitos ribojimą šių veiksmų taikymo metu atsako licencijos turėtojas arba organizacija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymą; 34.2. nė vienas apsaugomąja veikla užsiimantis darbuotojas negali būti apšvitintas doze, didesne kaip nurodyta šios higienos normos B priedo B.2 punkte, išskyrus atvejus, kai būtina: 34.2.1. gelbėti žmonių gyvybę arba išvengti sunkių traumų, 34.2.2. išvengti didelės kolektyvinės žmonių dozės, 34.2.3. išvengti avarijos išplitimo ir katastrofinių jos padarinių; 34.3. 34.2. punkte išvardytais ypatingais apsaugomosios veiklos taikymo atvejais būtina imtis visų įmanomų veiksmų, kad darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant avariją, gauta apšvitos dozė neviršytų 100 mSv; 34.4. jeigu gelbėjama žmonių gyvybė, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant avariją, apšvitos dozės neviršytų 500 mSv; 34.5. kai apšvitos dozės gali viršyti metinę ribinę efektinę dozę, gelbėjimo darbų turi imtis savanoriai, iš anksto aiškiai ir išsamiai informuoti apie jų sveikatai gresiantį pavojų ir, kiek tai įmanoma, išmokyti veiksmų, kuriuos jie turės atlikti; 34.6. juridiniai asmenys, atsakingi už šios higienos normos 34.2 – 34.5 punktuose nustatytų reikalavimų vykdymą, turi būti nurodyti avarijos likvidavimo priemonių planuose; 34.7. darbuotojams, likviduojantiems avarijos padarinius: remontuojantiems įrenginius ir statinius, laidojantiems atliekas arba nukenksminantiems įmonę ir prie jos esančias zonas, turi būti taikomi profesinės apšvitos ribojimo reikalavimai, nustatyti šios higienos normos B priedo B.2 punkte; 34.8. turi būti vykdomas apsaugomąja veikla užsiimančių darbuotojų apšvitos monitoringas ir vertinama sveikata. Baigus taikyti apsaugomąją veiklą, darbuotojai turi būti informuoti apie gautą dozę ir jų sveikatai gresiantį pavojų; 34.9. dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo metu gautos dozės darbuotojas neturi būti nušalintas nuo tolesnio darbo. Jeigu darbuotojas gavo dozę, viršijančią didžiausią leistiną metinę ribinę dozę, turi būti patikrinta jo sveikata. 35. Atsitiktinė gyventojų apšvita: 35.1. už gyventojų apsaugomosios veiklos taikymo atsitiktinės apšvitos atveju organizavimą, įgyvendinimą ir efektyvumą atsako: 35.1.1. institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą, 35.1.2. licencijų turėtojas, jeigu situacija susijusi su jų veikla arba šaltiniu; 35.2. gyventojų apsaugomosios veiklos taikymo dozių lygiai ūmios atsitiktinės apšvitos atveju pateikti šios higienos normos C priedo C.1 lentelėje; 35.3. optimizuoti apsaugomosios veiklos ir veikimo lygiai nustatomi pagal reikalavimus (D priedas), atsižvelgiant į vietines sąlygas: 35.3.1. individualiąją ir kolektyvinę išvengtąją dozę, taikant apsaugomosios veiklos priemones, 35.3.2. jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos ir kitokį pavojų sveikatai, finansines ir socialines sąnaudas bei rezultatus, susijusius su apsaugomosios veiklos taikymu; 35.4. avarijos metu apsaugomoji veikla pagrindžiama apsaugomosios veiklos lygio optimizavimu, atsižvelgiant į: 35.4.1. kiekvienos avarijos savitumą, išmetamųjų teršalų pobūdį, meteorologines sąlygas ir kitus veiksnius, 35.4.2. tikimybę, kad apsaugomosios veiklos priemonės duos naudos, atsižvelgiant į tai, kad sąlygos ateityje gali būti nenuspėjamos. 36. Apsaugomosios veiklos taikymas nuolatinės apšvitos atvejais: 36.1. jeigu šalies teritorijoje yra nuolatinės apšvitos zonų, kaip nurodyta šios higienos normos 29.2 punkte, atsižvelgiant į realų apšvitos pavojų, reikia užtikrinti, kad: 36.1.1. būtų pažymėta apšvitą sukelianti teritorija, 36.1.2. būtų atliekamas gyventojų apšvitos monitoringas, 36.1.3. būtų taikomi pataisomieji veiksmai, 36.1.4. būtų reguliuojamas patekimas į pažymėtą teritoriją ir joje esančios žemės bei pastatų naudojimas; 36.2. nuolatinės apšvitos atveju apsaugomosios veiklos planavimo ir taikymo tvarką ir kiekvienos institucijos, turinčios teisę taikyti apsaugomąją veiklą, pareigas bei tarpusavio bendradarbiavimo tvarką nustato įgaliotoji institucija ir institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą; 36.3. apšvitos padarinių pataisomųjų veiksmų planus rengia institucija, atsakinga už apsaugomųjų veiksmų taikymą. Šiuose planuose numatomas pataisomasis veiksmas ir nustatomi veikimo lygiai, atsižvelgiant į šias sąlygas: 36.3.1. individualiąją ir kolektyvinę apšvitą, 36.3.2. apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote ir kitus pavojus, 36.3.3. apšvitos padarinių pataisomųjų veiksmų ekonomines bei socialines išlaidas; 36.4. nuolatinės apšvitos atveju, kai viršijami arba gali būti viršyti šia higienos norma nustatyti veikimo lygiai, institucija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymą, rengia bendrus vietovių arba atskirų statinių jose atkuriamųjų priemonių planus. Tais atvejais, kai būtina vykdyti pataisomuosius veiksmus, juridinis asmuo, atsakingas už jų įgyvendinimą, užtikrina, kad pataisomasis veiksmas atitiktų bendrą atkuriamųjų priemonių planą arba būtų parengti ir patvirtinti konkretūs atkuriamųjų priemonių planai; 36.5. veikimo lygiai, taikomi apšvitos atveju, nustatomi atsižvelgiant į naudą ir išlaidas, kurios turi būti apskaičiuotos apšvitos padarinių atkuriamųjų priemonių planuose; 36.6. dozės galios veikimo lygiai nuolatinės apšvitos atveju, kai taikoma gyventojų apsaugomoji veikla, pateikti šios higienos normos C priedo C.2 lentelėje. VIII. PROFESINĖ APŠVITA 37. Licencijos turėtojas pagal šios higienos normos reikalavimus atsako už darbuotojų saugą nuo profesinės apšvitos. 38. Darbuotojams, patiriantiems profesinę apšvitą, taikomos specialiosios kompensavimo priemonės: priedas prie darbo užmokesčio, pensijos lengvatos, trumpesnė darbo diena ir ilgesnės atostogos, papildomos poilsio dienos ir kt. negali pakeisti saugos priemonių, nustatytų šia higienos norma ir kitais teisės aktais. 39. Darbuotojų sauga nuo profesinės apšvitos turi būti užtikrinama laikantis tokių priemonių: 39.1. veiklos saugos optimizavimo ir išankstinio saugos įvertinimo; 39.2. darbo zonų klasifikavimo; 39.3. darbuotojų suskirstymo į kategorijas; 39.4. darbuotojų, mokinių (studentų) profesinės apšvitos ir darbo vietų monitoringo; 39.5. darbuotojų sveikatos tikrinimo. 40. Licencijos turėtojas privalo parengti darbuotojų saugos programas, kuriose turi būti aprašyta: 40.1. saugos organizacinė ir valdymo struktūra; 40.2. individualaus ir darbo vietų monitoringų atlikimo tvarka; 40.3. vidaus darbo saugos taisyklės ir jų laikymosi kontrolės tvarka; 40.4. kokybės laidavimas; 40.5. saugos priemonės, įvykus avarijai; 40.6. radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tvarka; 40.7. radioaktyviųjų medžiagų vežimo tvarka; 40.8. registracijos tvarka. 41. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad: 41.1. būtų paskirtas asmuo (tarnyba), atsakingas už radiacinę saugą, ir būtų būtinos saugos priemonės; 41.2. darbuotojų ir mokinių (studentų) ribinės dozės neviršytų nurodytų šios higienos normos B priedo B.2 ir B.3 punktuose; 41.3. darbuotojai ir mokiniai (studentai) būtų supažindinti su saugos programomis; 41.4. darbuotojams ir mokiniams (studentams) taikomos saugos užtikrinimo priemonės atitiktų planuojamos arba tikėtinos profesinės apšvitos dydį bei tikimybę; 41.5. darbuotojų sveikatos tikrinimas būtų organizuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 41.6. būtų atitinkama saugos įranga (individualiosios saugos priemonės, darbo vietų ir individualaus monitoringų prietaisai) ir darbuotojai bei mokiniai (studentai) apmokyti ja naudotis; 41.7. darbuotojai ir mokiniai (studentai) mokomi ir instruktuojami saugos klausimais teisės aktų nustatyta tvarka; 41.8. būtų vykdomi individualus ir darbo vietų monitoringai teisės aktų nustatyta tvarka; 41.9. darbuotojų ir mokinių (studentų) profesinės apšvitos dozės būtų registruojamos teisės aktų nustatyta tvarka; 41.10. su darbuotojais ir mokiniais (studentais) būtų bendradarbiaujama visais saugos užtikrinimo klausimais; 41.11. būtų sudarytos sąlygos saugos kultūrai plėtoti; 41.12. komandiruojant darbuotoją veiklai, jo sauga būtų užtikrinama teisės aktų nustatyta tvarka; 41.13. būtų konsultuojamasi su kvalifikuotu ekspertu arba asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, tokiais klausimais: 41.13.1. patalpų, kuriose bus naudojami šaltiniai, projektavimo saugos, 41.13.2. naujų šaltinių diegimo, naudojimo, 41.13.3. saugos įvertinimo, 41.13.4. dozimetrinės kontrolės prietaisų kalibravimo, tinkamumo ir naudojimo. 42. Licencijos turėtojas privalo nustatyti tokias vidaus darbo saugos taisykles, kurios užtikrintų darbuotojų, mokinių (studentų) ir gyventojų saugą ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Darbuotojai ir mokiniai (studentai) turi būti supažindinti su vidaus darbo saugos taisyklėmis pasirašytinai. Vidaus darbo saugos taisyklėse turi būti nurodyta: 42.1. ištyrimo lygiai, taip pat priemonės, kurių būtina imtis šių lygių viršijimo atveju; 42.2. parengtos kiekvienos pareigybės darbuotojo saugos instrukcijos; 42.3. procedūros, darbo etapai, turintys (galintys turėti) įtakos saugai; 42.3. kontroliuojamosios ir stebimosios zonų valdymo tvarka; 42.4. turimi šaltiniai bei jų hermetiškumo bandymų tvarka; 42.5. darbuotojų ir mokinių (studentų) mokymo ir instruktavimo tvarka; 42.6. nėščiųjų ir krūtimi maitinančių darbuotojų ir mokinių (studenčių) informavimo tvarka; 42.7. darbuotojų sveikatos tikrinimo organizavimo tvarka; 42.8. individualiosios saugos priemonės. 43. Darbuotojo ir mokinio (studento) pareigos: 43.1. vykdyti licencijos turėtojo nustatytus saugos reikalavimus; 43.2. tinkamai naudotis individualiosiomis saugos priemonėmis bei darbo vietų ir individualaus monitoringo įranga; 43.3. bendradarbiauti su licencijos turėtoju ir asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacine saugą įgyvendinant ir tobulinant saugos programą; 43.4. nedaryti tyčinių veiksmų, kurie sukeltų jų pačių ir kitų asmenų apšvitos pavojų ir prieštarautų šios higienos normos reikalavimams; 43.5. suteikti licencijos turėtojui patikimus duomenis, susijusius su jų pačių bei kitų asmenų sauga; 43.6. pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 43.7. pastebėjus, kad nevykdomi šios higienos normos reikalavimai, nedelsiant pranešti licencijos turėtojui. 44. Nėščiųjų ir krūtimi maitinančių darbuotojų ir mokinių (studenčių) sauga: 44.1. darbuotoja ir mokinė (studentė) apie savo nėštumą privalo nedelsdama pranešti licencijos turėtojui, kuris turi sudaryti darbo sąlygas vaisiui nuo profesinės apšvitos apsaugoti taip, kaip nurodyta šios higienos normos B priedo B.4 punkte, bei užtikrinti, kad vaisiaus gaunama lygiavertė dozė bus tokia maža, kokią įmanoma pasiekti, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius faktorius, ir nebus didesnė kaip 1 mSv per likusį nėštumo laiką; 44.2. darbuotojos ir mokinės (studentės) nėštumas negali būti jos nušalinimo nuo darbo su šaltiniais priežastimi; 44.3. licencijos turėtojas krūtimi maitinančiai darbuotojai ir mokinei (studentei) teisės aktų nustatyta tvarka privalo suteikti tokį darbą, kuris nekelia organizmo vidinės taršos pavojaus. 45. Mokinių (studentų) darbo sąlygos: 45.1. dirbti su šaltiniais gali asmenys, vyresni kaip 18 metų; 45.2. kontroliuojamoje zonoje mokiniams (studentams), dirbantiems su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, leidžiama dirbti prižiūrint asmeniui, paskirtam licencijos turėtojo, arba mokymo vadovui; 45.3. ribinės dozės mokiniams (studentams), 18 metų amžiaus ir vyresniems, dirbantiems su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, yra tokios pat kaip ir darbuotojams; 45.4. ribinės dozės mokiniams (studentams) nuo 16 iki 18 metų, dirbantiems su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, yra tokios pat, kaip nurodyta šios higienos normos B priedo B.3 punkte; 45.5. mokinių (studentų), 18 metų amžiaus ir vyresnių, sauga užtikrinama taip pat kaip ir darbuotojų; 45.6. mokinių (studentų) nuo 16 iki 18 metų sauga užtikrinama taip pat kaip ir B kategorijos darbuotojų. 46. Priemonės profesinei apšvitai darbo vietose mažinti: 46.1. darbo vietose, kuriose darbuotojai ir mokiniai (studentai) gali patirti 1 mSv ir didesnę metinę efektinę dozę arba metinė lygiavertė apšvitos dozė akies lęšiukui, odai ir galūnėms viršys 1/10, atsižvelgiant į šaltinio pavojingumo kategoriją, turi būti taikomos saugos priemonės; 46.2. turi būti pažymėtos kontroliuojamoji bei stebimoji zonos ir darbo sąlygos jose nuolat peržiūrimos; 46.3. licencijos turėtojas dėl kontroliuojamosios ir stebimosios zonų valdymo taisyklių laikymosi turi konsultuotis su asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, arba kvalifikuotu ekspertu. 47. Kontroliuojamoji zona: 47.1. kontroliuojamajai zonai priskiriamos visos patalpos, kuriose vykdoma veikla, t. y. kuriose reikia, arba gali prireikti taikyti konkrečias saugos priemones, kad būtų kontroliuojama profesinė apšvita arba apribojami jos mastai ir užkertamas kelias radioaktyviajai taršai plisti už jos ribų; 47.2. licencijos turėtojai privalo laikytis šių kontroliuojamosios zonos valdymo taisyklių: 47.2.1. pažymėti kontroliuojamosios zonos ribas fizinėmis ar kitomis saugiomis priemonėmis, iškabinant [E.6] įspėjamuosius ženklus, kurie papildomi kitais simboliais arba žodžiais, nurodančiais zonos bei šaltinių tipą ir su šaltiniais susijusią riziką, 47.2.2. užtikrinti, kad darbui į kontroliuojamąją zoną patektų tik instruktuoti darbuotojai ir mokiniai (studentai), 47.2.3. veiklą kontroliuojamoje zonoje vykdyti pagal saugos instrukcijas, parengtas atsižvelgiant į šaltinio pavojingumo kategoriją, 47.2.4. esant radioaktyviojo užterštumo pavojui, tikrinti iš zonos išeinančių darbuotojų ir mokinių (studentų), išnešamų ar išvežamų daiktų bei medžiagų radioaktyviąją taršą, 47.2.5. vykdyti individualųjį ir darbo vietų monitoringus teisės aktų nustatyta tvarka, 47.2.6. jeigu šaltiniai naudojami su pertraukomis arba kilnojami iš vienos vietos į kitą, kontroliuojamosios zonos ribas nustatyti, individualųjį ir darbo vietų monitoringus vykdyti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, 47.2.7. periodiškai persvarstyti kontroliuojamosios zonos sąlygas ir prireikus pakeisti saugos bei saugumo priemones ar kontroliuojamosios zonos ribas. 48. Stebimoji zona: 48.1. stebimąja zona laikoma zona, nepriskirta kontroliuojamajai. Stebimojoje zonoje būtina stebėti profesinės apšvitos sąlygas, nors specialiosios saugos priemonės nereikalingos; 48.2. licencijos turėtojas privalo laikytis šių stebimosios zonos valdymo taisyklių: 48.2.1. atitinkamomis priemonėmis pažymėti stebimosios zonos ribas, iškabinant [E.6] įspėjamuosius ženklus, kurie gali būti papildomi kitais simboliais arba žodžiais, nurodančiais zonos tipą bei šaltinių kategoriją ir su jais susijusią riziką, 48.2.2. ten, kur galima, atsižvelgiant į šaltinio pavojingumo kategoriją, turi būti parengtos saugos instrukcijos, 48.2.3. vykdyti darbo vietų monitoringą teisės aktų nustatyta tvarka, 48.2.4. periodiškai persvarstyti stebimosios zonos sąlygas ir prireikus pakeisti saugos užtikrinimo priemones ar stebimosios zonos ribas. 49. Darbuotojai privalo būti skirstomi į atitinkamas kategorijas (A arba B): 49.1. A kategorijai priskiriami darbuotojai, kurių ribinė metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv arba lygiavertė dozė – 0,3 metinės dozės, kurią gauna akies lęšiukas, oda arba galūnės; 49.2. B kategorijai priskiriami darbuotojai, kurie nepriskiriami A kategorijai. 50. Licencijos turėtojas privalo: 50.1. informuoti darbuotojus ir mokinius (studentus) apie profesinės apšvitos žalą, t.y. techninių, medicininių ir administracinių reikalavimų laikymąsi, saugos procedūras ir priemones, kurios taikomos profesinei apšvitai mažinti; 50.2. informuoti darbuotojas ir mokines (studentes), kad jos privalo pranešti apie nėštumą. bei suteikti joms atitinkamą informaciją apie profesinės apšvitos įtaką gemalui arba vaisiui, o krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir mokinėms (studentėms), dirbančioms su atvirais šaltiniais, apie vidinės taršos pavojų; 50.3. informuoti, instruktuoti ir rengti tuos darbuotojus, kurie gali dalyvauti likviduojant avarijas. 51. Individualiosios apsaugos priemonės. Licencijos turėtojai privalo užtikrinti, kad: 51.1. atsižvelgiant į naudojamų šaltinių rūšį, darbuotojai ir mokiniai (studentai) būtų pakankamai aprūpinti tinkamomis individualiosiomis saugos priemonėmis; 51.2. darbuotojai ir mokiniai (studentai) būtų apmokyti, kaip naudotis individualiosiomis saugos priemonėmis; 51.3. darbuotojai ir mokiniai (studentai) naudotų kai kurias individualiąsias saugos priemones tik įsitikinę, kad jos nesukels papildomo fizinio krūvio bei žalos sveikatai; 51.4. individualiosios saugos priemonės būtų tinkamai naudojamos, saugomos ir reguliariai išbandomos (apsauginių prijuosčių, apykaklių, pirštinių švino ekvivalentas turi būti nustatomas ne rečiau kaip1 kartą per 2 metus); 51.5. būtų pakankamas kiekis ir tinkamų individualiųjų saugos priemonių apsaugomosios veiklos taikymo atveju. 52. Individualusis ir darbo vietų monitoringai: 52.1. licencijos turėtojas privalo organizuoti ir atl …