LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 73:2001 „PAGRINDINĖS RADIACINĖS SAUGOS NORMOS“ PATVIRTINIMO 2001 m. gruodžio 21 d. Nr. 663 Vilnius Vykdydamas Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 6 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 15 straipsnio nuostatas ir siekdamas užtikrinti Lietuvos radiacinės saugos reikalavimų atitikimą Europos Sąjungos atitinkamų teisės aktų reikalavimams, 1. Tvirtinu pridedamus: 1.1. Lietuvos higienos normą HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“; 1.2. Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įgyvendinimo priemonių planą. 2. Nustatau, kad Lietuvos higienos norma HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ įsigalioja nuo 2002 m. vasario 1 d., išskyrus normos 70.6 punktą ir galutinę įsigaliojimo datą – 2004 m. sausio 1 d. 3. Laikau nuo 2002 m. vasario 1 d. netekusiu galios Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 m. gruodžio 24 d. įsakymą Nr. 708 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73-1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-31). 4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui Eduardui Bartkevičiui. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS KONSTANTINAS ROMUALDAS DOBROVOLSKIS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr.663 PAGRINDINĖS RADIACINĖS SAUGOS NORMOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šiuo norminiu teisės aktu Lietuvos Respublikoje įteisinami Europos Tarybos direktyvų 96/29/EURATOM „Pagrindinis darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės standartas” (Council Directive 96/29/EURATOM of 13 May 1996 Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general publics against the dangers arising from ionizing radiation) ir 97/43/EURATOM „Žmonių sveikatos apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės medicininės apšvitos atveju” (Council Directive 97/43/EURATOM of 30 June 1997 On health protection of individuals against the dangers of ionizing radiation in relation to medical exposure), Tarptautinės atominės energijos agentūros Saugumo serijų Nr. 120 „Radiacinė sauga ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumas” (International Atomic Energy Agency, Safety Series No. 120, Radiation Protection and the Safety of Radiation Sources) bei Nr. 115 „Tarptautinės pagrindinės apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugumo normos” (International Atomic Energy Agency, Safety Series No. 115, International Basic Safety Standards for Protection against Ionizing Radiation and for the Safety of Radiation Sources) reikalavimai. II. TAIKYMO SRITIS 2. Ši higienos norma yra privaloma visiems juridiniams bei fiziniams asmenims, konstruojantiems, gaminantiems, naudojantiems, prekiaujantiems, saugantiems, montuojantiems, prižiūrintiems, remontuojantiems, perdirbantiems ir pakartotinai panaudojantiems jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius (toliau – šaltiniai), vežantiems, įvežantiems, išvežantiems, vežantiems tranzitu šaltinius (išskyrus jonizuojančiosios spinduliuotės generatorius) bei tvarkantiems (surenkantiems, rūšiuojantiems, apdorojantiems, laikantiems, perdirbantiems, transportuojantiems, saugantiems ir nukenksminantiems) ir išmetantiems į aplinką radioaktyviąsias atliekas, projektuojantiems ir statantiems statinius, kuriuose bus (yra) naudojami šaltiniai, išdėstantiems šaltinius statiniuose, valstybės valdymo institucijoms, vykdančioms radiacinės saugos (toliau – sauga) valstybinę priežiūrą ir kontrolę, bei institucijoms, atsakingoms už apsaugomosios veiklos taikymą. 3. Ši higienos norma reglamentuoja saugos reikalavimus tokiose veiklos su dirbtiniais ir gamtiniais šaltiniais (kai gamtiniai šaltiniai yra arba buvo naudojami dėl jų radioaktyviųjų dalių arba kitų savybių) srityse: 3.1. radioaktyviųjų medžiagų gamybos, apdirbimo, naudojimo, saugojimo, laikymo, pervežimo, įvežimo į Lietuvos teritoriją ir išvežimo iš jos bei radioaktyviųjų atliekų tvarkymo; 3.2. bet kurio elektrinio įrenginio, skleidžiančio jonizuojančiąją spinduliuotę ir kuriame yra elementas arba elementai, veikiantys esant aukštesniam kaip 5 kV potencialų skirtumui, naudojimo; 3.3. apsaugomosios veiklos, įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai (toliau – avarija) arba siekiant sumažinti praeityje įvykusių avarijų arba vykdytos veiklos sąlygotą apšvitą; 3.4. veiklos su medžiagomis, turinčiomis gamtinių radionuklidų, kuriems netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai; 3.5. bet kurios kitos veiklos su šaltiniais (toliau – veikla), kurią nustatė Radiacinės saugos centras. 4. Ši higienos norma nereglamentuoja saugos reikalavimų tais atvejais, kai žmonių apšvitą sąlygoja gamtiniai radionuklidai, esantys žmogaus kūne ir nepaliestoje žemės plutoje, bei kosminė spinduliuotė žemės paviršiuje. 5. Ši higienos norma saugą branduolinėje energetikoje reglamentuoja tiek, kiek to neatlieka branduolinės energijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai. III. NUORODOS 6. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus: 6.1. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239); 6.2. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą (Žin.,1999, Nr. 50-1600); 6.3. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin.,1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 112-2825); 6.4. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824); 6.5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr. 65-1551; 2000, Nr. 78-2360; 2001, Nr. 101-3597); 6.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registro įsteigimo bei jo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 47-1483); 6.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. 653 „Dėl veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 47-1485). IV. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS 7. Šioje higienos normoje vartojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos: 7.1. aktyvinimas Radionuklidų gaminimas (ap)švitinant [E.5]. 7.2. aktyvumas (A) Radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, išreikštas formule: , čia: A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą dt. Matavimo vienetai: s –1, specialus vieneto pavadinimas bekerelis (Bq), 1 Bq = 1 s –1. 7.2.1. tūrinis aktyvumas (cA) Bandinio aktyvumo ir jo tūrio santykis. Matavimo vienetai: dujose – Bq/m3 (bekerelis kubiniam metrui), skysčiuose – Bq/l (bekerelis litrui) [E.5]. 7.3. apsaugomasis veiksmas Veiksmas, kuriuo siekiama sumažinti gyventojų gaunamas dozes nuolatinės ar avarinės apšvitos atvejais [E.5]. 7.4. apsaugomoji veikla Veikla, apsauganti žmones nuo apšvitos, nulemtos jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, kurie nėra reguliuojamosios veiklos dalis arba kurie yra nekontroliuojami, arba veikla tokios apšvitos poveikiui sumažinti [E.5]. 7.4.1. apsaugomosios veiklos taikymo lygis Išvengtoji dozė, kurią viršijus būtina imtis apsaugomosios veiklos. Naudojamas apsaugomajai veiklai optimizuoti [E.5]. 7.5. apšvita Procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitina žmogų ar aplinką [6.1]. 7.5.1. atsitiktinė apšvita Žmonių apšvita dėl nelaimingo atsitikimo. Jai nepriskiriama avarinė apšvita, kurią patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą [E.5]. 7.5.2. avarinė apšvita Apšvita, kurią, įvykus radiacinei avarijai, patiria žmogus, padedantis pavojuje esantiems žmonėms arba gelbstintis įrangą. Esant avarinei apšvitai, dozių lygiai gali viršyti ribines dozių vertes. Avarinę apšvitą gali patirti tik savanoriai [E.5]. 7.5.3. galimoji apšvita Apšvita, kuri nėra tikėtina, kad tikrai bus, bet kuri gali atsirasti dėl šaltinio avarijos ar dėl vieno įvykio ar tikimybinės kilmės įvykių sekos, įskaitant įrangos triktis ar veiklos klaidas [E.5]. 7.5.4. gamtinė apšvita Gamtinių šaltinių (kosminės spinduliuotės, patalpose esančio radono, grunte, statybinėse medžiagose, geriamajame vandenyje ir kt. esančių gamtinių radionuklidų ir pan.) nulemta apšvita [E.5]. 7.5.5. gyventojų apšvita Iš spinduliuotės šaltinių gyventojų patirta apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą ir normaliąją vietinę foninę apšvitą, tačiau įskaitant apšvitą, susijusią su praktine veikla bei apšvitos sumažinimo situacijomis [E.5]. 7.5.6. išorinė apšvita Apšvita, kurią patiria žmonės, kai juos veikia išorinė jonizuojančioji spinduliuotė [E.5]. 7.5.7. medicininė apšvita Apšvita, kurią patiria pacientai jų sveikatos priežiūros metu, medicininių ir biomedicininių mokslinių tyrimų metu bei asmenys (išskyrus darbuotojus), kurie savanoriškai padeda pacientui [6.1]. 7.5.8. normalioji apšvita Apšvita, patirta iš normaliai veikiančio jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, įskaitant galimus nežymius nelaimingus atsitikimus, kurie gali būti kontroliuojami [E.5]. 7.5.9. nuolatinė apšvita Nuolat žmogaus patiriama apšvita, kurią lemia gamtinė spinduliuotė, įvykusių branduolinių avarijų ir atominio ginklo bandymų sukelta radioaktyvioji tarša ir pan. [E.5]. 7.5.10. profesinė apšvita Su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais dirbančių darbuotojų patirta apšvita [E.5]. 7.5.11. vidinė apšvita Žmogaus patiriama apšvita, kai į jo organizmą kvėpuojant, su maistu arba tiesiog per kūno odą patenka radionuklidai. Vidine apšvita nelaikoma brachiterapijos metu patirta apšvita [E.5]. 7.6. asmuo (tarnyba), atsakingas (-

1. a)už radiacinę saugą Asmuo, turintis reikiamą išsilavinimą ir kvalifikaciją radiacinės saugos ir saugumo klausimais, paskirtas licencijos turėtojo organizuoti radiacinės saugos ir saugumo reikalavimų vykdymą ir kurio kompetenciją pripažįsta įgaliotoji institucija. 7.7. atkuriamųjų priemonių planas Veiksmų, kurių turi būti imamasi lėtinės apšvitos atveju, visuma [E.5]. 7.8. avarijos likvidavimo priemonių planas Visuma planuotų priemonių, kurių nedelsiant imamasi įvykus avarijai [E.5]. 7.9. branduolinė avarija Grandininės branduolių dalijimosi reakcijos aktyviojoje reaktoriaus zonoje kontrolės ir valdymo sutrikimas; kritinės masės susidarymas pakraunant, perkraunant, pervežant ir saugant branduolinį kurą; šilumos mainų sutrikimai, sukėlę kuro elementų pažeidimą ir (
2. ar)personalo apšvitinimą, viršijantį leistinas ribas [6.3]. 7.10. darbuotojas Asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas [6.1]. 7.10.1. A kategorijos darbuotojas Darbuotojas, kurio metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv arba lygiavertė dozė – 0,3 metinės dozės, kurią gauna akių lęšiukai, oda arba galūnės, ribos [E.5]. 7.10.2. B kategorijos darbuotojas A kategorijai nepriskiriamas darbuotojas [E.5]. 7.11. dozė Kiekybinis jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas. 7.11.1. apribotoji dozė Individualiosios dozės, kurią gali lemti konkretus šaltinis, apribojimas, taikomas optimizuojant radiacinę saugą. Apribotoji dozė taikoma tam, kad, netgi veikiant keliems apšvitos šaltiniams, kritinės grupės narių dozės neviršytų nustatytosios ribinės dozės. Matavimo vienetas sivertas per metus (Sv/m). 7.11.2. efektinė dozė (E) Audinių lygiaverčių dozių, padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio (wT) suma [E.5]. Efektinė dozė (E) skaičiuojama pagal formulę: , čia HT – T organo ar audinio lygiavertė dozė; wT – svorinis audinių jautrio daugiklis; DT, R – T audinio arba organo vidutinė sugertoji dozė. Matavimo vienetas džaulis kilogramui (J/kg). Jis vadinamas sivertu (Sv). 7.11.3. išvengtoji dozė Dozės sumažėjimas dėl apsaugomųjų veiksmų. Išvengtoji dozė lygi numatomosios dozės ir dozės, kuri bus gauta naudojant apsaugines priemones, skirtumui. Ši dozė vartojama optimizuojant apsauginių priemonių naudojimą [E.5]. 7.11.4. kaupiamoji efektinė dozė (E(T)) Praėjus laiko tarpui T po radionuklidų patekimo į organizmą, kaupiamoji efektinė dozė yra apibrėžiama taip [E.5]: , čia: t0 – įtėkio pradžia; Ė(
3. t)– efektinės dozės galia akimirką t. Kai T nėra tiksliai nurodytas, manoma, kad suaugusiųjų jis yra 50 metų ir vaikų – 70 metų. Matavimo vienetas sivertas (Sv). 7.11.5. kaupiamoji lygiavertė dozė (HT(T)) Praėjus laiko tarpui T po radionuklidų patekimo į organizmą, kaupiamoji lygiavertė dozė yra apbrėžiama taip [E.2]: , čia: t0 – įtėkio pradžia; – T organo lygiavertės dozės galia akimirką t. Kai T nėra tiksliai nurodytas, manoma, kad suaugusiųjų jis yra 50 metų ir vaikų – 70 metų. Matavimo vienetas sivertas (Sv). 7.11.6. kolektyvinė efektinė dozė (S) Grupės žmonių individualiųjų efektinių dozių suma [E.2]. Kolektyvinė efektinė dozė (S) skaičiuojama pagal formulę: , čia: Ei – vidutinė efektinė dozė i pogrupyje; Ni – žmonių skaičius pogrupyje. Matavimo vienetas žmogaus sivertas (žm×Sv). 7.11.7. lygiavertė dozė (HT) Organo arba audinio sugertoji dozė, padauginta iš atitinkamo audinio svorinio spinduliuotės daugiklio (wR) [E.5], t. y.: , čia: wR – svorinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis; DT, R – vidutinė sugertoji dozė T audinyje arba organe, apšvitintame R spinduliuote, grėjais (Gy). Matavimo vienetas džaulis kilogramui (J/kg), jis vadinamas sivertu (Sv). 7.11.8. sugertoji dozė (D) Dozimetrijos dydis, apibūdinantis medžiagai spinduliuotės perduotą energijos kiekį [E.5]. Sugertoji dozė (D) skaičiuojama pagal formulę: , čia: dE-medžiagos tūrio elementui suteikta vidutinė jonizuojančiosios spinduliuotės energija, džauliais (J); dm – to tūrio elemento medžiagos masė, kilogramais. Matavimo vienetas grėjus (Gy). 1 Gy = 1 J/kg. 7.12. gyventojai Asmenys, išskyrus darbuotojus ir mokinius bei studentus, mokymosi metu naudojančius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, ir asmenys, kurie apšvitinami dėl jų pačių sveikatos priežiūros arba savanoriškai padėdami pacientams ar dalyvaudami medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose [6.1]. 7.13. greitintuvas Aparatas arba įrenginys, greitinantis daleles ir spinduliuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę, kurios energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV). 7.14. individualioji žala Kliniškai įvertinami žalingi reiškiniai, kurie pasireiškia asmenims arba jų palikuonims iš karto arba vėliau. Pastaruoju atveju yra tikimybinio pobūdžio. 7.15. individualiosios saugos priemonės Techninės darbuotojų saugos priemonės nuo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio: prijuostės, pirštinės, avalynė, akiniai, skydeliai, širmos ir kt. 7.16. ištyrimo lygis Dydžio, tokio kaip efektinė dozė, radionuklidų aktyvumas ar vienetinio ploto ar tūrio tarša, vertė, kurią viršijus turi būti išsamiai išmatuoti šie ir su jais susiję parametrai ir nustatytos ištyrimo lygio viršijimo priežastys [E.5]. 7.17. įgaliotoji institucija Institucija, kuriai įstatymu ar kitais teisės aktais patikėtos valdymo funkcijos radiacinės saugos srityje. Įgaliotoji institucija kuria teisinius radiacinės saugos pagrindus, išduoda licencijas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudotojams, prižiūri ir kontroliuoja, kaip jie laikosi radiacinės saugos teisės aktų reikalavimų, ir pan. 7.18. jonizuojančioji spinduliuotė Spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro skirtingų krūvių jonai [6.1]. 7.19. jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Aparatas, radioaktyvioji medžiaga, įrenginys, gaminys arba prekė, skleidžiantys arba galintys skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę [6.1]. 7.19.1. dirbtinis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Žmogaus sukurtas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis [E.5]. 7.19.2. gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Gamtoje esantys jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, įskaitant kosminę spinduliuotę, bei nedirbtiniai antžeminiai šaltiniai, esantys būstuose, kasyklose ir kitur [E.5]. 7.19.3. uždarasis jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis Sandariame uždarame apvalkale esanti radioaktyvioji medžiaga. Uždarojo šaltinio apvalkalas turi būti tvirtas, kad išliktų sandarus naudojimo ir dėvėjimosi sąlygomis, kurioms šaltinis buvo suprojektuotas, taip pat ir numatomų nelaimių atvejais [E.5]. 7.20. klinikinė atsakomybė Medicinos praktiko atsakomybė už pacientų medicininę apšvitą, susidedanti iš medicininės apšvitos pagrindimo, radiacinės saugos optimizavimo, rezultatų įvertinimo klinikiniu požiūriu, bendradarbiavimo su kitais medicinos praktikais (jeigu reikia), anksčiau atliktų tyrimų rezultatų ir gautų medicininės apšvitos dozių įvertinimo bei registracijos (jeigu įmanoma), turimos informacijos perdavimo kitiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, taip pat pacientų ir kitų suinteresuotų asmenų informavimo apie žalą, kurios priežastimi gali būti medicininė apšvita. 7.21. klinikinis auditas Sistemingas radiologinių procedūrų tikrinimas gerinant paciento medicininės priežiūros kokybę ir rezultatus. Klinikinio audito metu tikrinama su medicinine apšvita susijusi veikla, procedūros ir rezultatai lyginami su priimtais pavyzdinių radiologinių procedūrų aprašymais. Kur reikia, veikla tobulinama ir, jeigu būtina, rengiami nauji aprašymai. 7.22. kokybės kontrolė Kokybės laidavimo dalis – operacijų visuma (programų kūrimas, koordinavimas, įdiegimas), kuriomis palaikoma arba gerinama kokybė. Kokybės kontrolė apima visų įrenginio darbinių charakteristikų, kurios gali būti nustatytos, išmatuotos ir kontroliuojamos, monitoringą, įvertinimą ir reikiamų lygių palaikymą. 7.23. kokybės laidavimas Visi planuoti ir sisteminiai veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponentai arba procedūros atitiktų visus kokybės reikalavimus. 7.24. kontroliuojamoji zona Zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės ir patekimas į kurią yra kontroliuojamas. 7.25. kritinė grupė Grupė žmonių, kurių profesinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir kurie dėl šaltinio poveikio gauna didžiausią dozę. Kritinė grupė turi būti pakankamai nedidelė, kad būtų vientisa amžiaus, lyties, užsiėmimo, gyvensenos, mitybos, gyvenamosios vietos ir kitais požiūriais [E.2]. 7.26. kvalifikuotas ekspertas Asmuo, turintis teorinių žinių ir praktinės patirties, būtinų atliekant fizinius, techninius bei cheminius bandymus, įvertinant apšvitos dozes, galintis nurodyti, kaip užtikrinti asmenų apsaugą ir tinkamą apsauginių priemonių veikimą bei kurio kompetenciją pripažįsta įgaliotoji institucija. Kvalifikuotas ekspertas gali būti techniškai atsakingas už darbuotojų ir gyventojų saugą. 7.27. licencija Dokumentas, suteikiantis teisę verstis licencijoje nurodyta veikla laikantis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų sąlygų bei reikalavimų [6.1]. 7.28. licencijos turėtojas Juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, turintys įgaliotosios institucijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis veikla su šaltiniais, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų sąlygų bei reikalavimų, susijusių su šaltinių naudojimu. 7.29. medicinos fizikas Radiacinės fizikos arba medicininės apšvitos technologijos specialistas, turintis oficialiai pripažintą kvalifikaciją. Medicinos fizikas dirba arba teikia konsultacijas pacientų dozimetrijos, sudėtingų metodikų ir įrangos kūrimo bei naudojimo, radiacinės saugos optimizavimo, kokybės laidavimo, tarp jų ir kokybės kontrolės klausimais bei kitose radiacinės saugos srityse, kuriose taikoma medicininė apšvita. 7.30. medicinos praktikas Gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuris pagal šalies įstatymus ar kitus teisės aktus yra įgaliotas imtis klinikinės atsakomybės už medicininę asmenų apšvitą. 7.31. medicininė radiologinė procedūra Bet kuri procedūra, susijusi su medicinine apšvita. 7.32. medicininė–teisinė procedūra Procedūra, atliekama nesant ligos požymių draudimo arba teisiniais tikslais. 7.33. mokinys (studentas) Asmuo, besimokantis ar atliekantis profesinio pasirengimo dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais praktiką. 7.34. monitoringas Sistemingas ir nuolatinis dozės, dozės galios ir (arba) taršos stebėjimas, įvertinimas ir jų padarinių prognozavimas. 7.34.1. individualusis monitoringas Sistemingas ir nuolatinis darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozių matavimas, įvertinimas ir padarinių prognozavimas. 7.34.2. darbo vietų monitoringas Sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės galios, radioaktyviojo užterštumo (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kur darbuotojai dirba veikiami apšvitos. 7.35. nebekontroliuojamieji lygiai Nustatyti šaltinio aktyvumo, savitojo, tūrinio ir paviršinio aktyvumų lygiai, kurių neviršijant medžiagos, susidariusios reguliuojamosios veiklos metu ir užterštos radionuklidais ar turinčios jų savo sudėtyje, radiacinės saugos požiūriu nebekontroliuojamos. 7.36. nereguliuojamosios veiklos kriterijai Nustatyti dydžiai, kurių neviršijus veiklai netaikomi radiacinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai ir nereikalinga licencija [6.1]. 7.37. organizacija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymą Vyriausybės arba kitaip įgaliota institucija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymo valdymą arba įgyvendinimą [E.2]. 7.38. paciento dozė Dozė, kurią gauna pacientas arba bet kuris kitas asmuo, veikiamas medicininės apšvitos. 7.39. pacientų dozimetrija Pacientų ir kitų asmenų, veikiamų medicininės apšvitos, gautų dozių įvertinimas. 7.40. paskyrėjas Bet kuris gydytojas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuris Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka yra įgaliotas siųsti pacientus dėl medicininės apšvitos pas medicinos praktiką. 7.41. pataisomasis veiksmas Veiksmas, kurio imamasi viršijus poveikio lygį ir kuriuo siekiama sumažinti ekspozicines dozes nuolatinės apšvitos atveju [E.5]. 7.42. praktiniai medicininės apšvitos aspektai Fizikiniai medicininės apšvitos realizavimo būdai ir su jais susiję kiti aspektai. Kitiems aspektams gali būti priskiriami radiologinių įrenginių valdymas ir naudojimas, techninių ir fizikinių parametrų, tarp jų ir dozių įvertinimas, įrenginių kalibravimas ir techninė priežiūra, filmų ryškinimas, radionuklidinių preparatų ruošimas ir skyrimas pacientui. 7.43. pranešimas Pranešimas apie ketinimą verstis veikla, susijusia su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimu, kurį būtina pateikti įgaliotajai institucijai. 7.44. pripažinta dozimetrinė tarnyba Institucija, atsakinga už individualaus monitoringo prietaisų kalibravimą, jų rodmenų registravimą ir interpretavimą, už aktyvumo matavimus žmogaus kūne ir biologiniuose bandiniuose arba dozių įvertinimą. Šios institucijos kompetencija minėtoje srityje yra pripažinta įgaliotosios institucijos. 7.45. pripažintas medicinos gydytojas (įstaiga) Gydytojas (įstaiga), atsakingas už A kategorijos darbuotojų sveikatos priežiūrą ir kurio kompetenciją pripažįsta įgaliotoji institucija. 7.46. radiacinė avarija Situacija, kilusi dėl aparato gedimo arba technologinio proceso pažeidimų ar kitų priežasčių, kai dėl jų padarinių ar galimų padarinių reikia taikyti radiacinės saugos priemones [6.1]. 7.47. radiacinė sauga Visuma teisinių, techninių, technologinių, statybos, higienos bei darbų saugos, aplinkos saugos normų ir taisyklių bei priemonių, kuriomis užtikrinama žmonių ir aplinkos apsauga nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio [6.1]. 7.48. radiacinės saugos optimizavimas Vienas pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiančių, kad praktinės veiklos nulemtų individualiųjų dozių vertės, švitinamų žmonių skaičius ir apšvitos tikimybė turi būti tokie maži, kokius įmanoma pasiekti protingai naudojant radiacinės saugos priemones ir atsižvelgiant į socialines ir ekonomines sąlygas. Jis netaikomas medicininei apšvitai spindulinės terapijos procedūrų metu. Pastaruoju atveju veiklos optimizavimo principas taikomas tik tiems žmogaus organams, kurie nėra specialiai švitinami [E.5]. 7.49. radioaktyviosios atliekos Radioaktyviosios medžiagos, kurias toliau naudoti yra netikslinga arba negalima [6.1]. 7.50. radioaktyviųjų atliekų laidojimas Radioaktyviųjų atliekų kaupimas kapinyne neketinant jų išimti [6.2]. Laidojimui taip pat priskiriama tiesioginis atliekų paskleidimas aplinkoje (išmetimas į aplinką). 7.51. radioaktyvioji medžiaga Kiekviena medžiaga, kurioje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių aktyvumą reikia atsižvelgti radiacinės saugos požiūriu. 7.52. radioaktyvusis užterštumas Bet kurios medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmogaus užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis. Žmogaus radioaktyvusis užterštumas – tai ir išorinis odos užterštumas, ir vidinis užterštumas [6.1]. 7.53. radiodiagnostinis Susijęs su in vivo diagnostine branduoline medicina ir rentgeno diagnostika. 7.54. radiologinis Susijęs su radiodiagnostinėmis ir spindulinės terapijos procedūromis, kurių metu naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. 7.55. radiologinis įrenginys Įrenginys, kuriame yra radiologinė įranga. 7.56. radionuklidas Atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas [E.5]. 7.57. radionuklidų patekimas į (žmogaus) kūną (vidinė tarša) Radionuklidų patekimas į žmogaus kūną (organizmą) pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą [E.2]. 7.58. rekomenduojamieji medicininės apšvitos lygiai Dažniausiai atliekamų standartine įranga tyrimų metu standartinio svorio žmonių grupių gautos apšvitos dozės (rentgeno diagnostikoje) arba radiofarmakologinių preparatų aktyvumai (branduolinėje medicinoje). Šie lygiai turi būti neviršijami, kai taikomos pažangios diagnostinės metodikos ir tinkamai eksploatuojama įranga. 7.59. ribinė dozė Didžiausia dozė, kurią gali gauti darbuotojai, mokiniai, studentai ir gyventojai per nurodytą laiko tarpą dėl išorinės apšvitos ir vidinės apšvitos. Darbuotojams, mokiniams, studentams – dėl jų darbo su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, gyventojams – dėl visų kontroliuojamų veiklų. Šiuo atveju asmenų, parinktų iš kritinės gyventojų grupės, efektinės arba lygiavertės dozės vertė, kurios negalima viršyti [E.5]. 7.60. saugumo įvertinimas Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio konstrukcijos ir jo naudojimo, susijusio su žmonių sauga arba šaltinio saugumu, įvertinimas [E.5]. 7.61. spindulinė terapija Gydymas naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę, tarp jų ir branduolinė medicina, naudojama gydymui. 7.62. stebimoji zona Zona, nepriskiriama kontroliuojamajai zonai, tačiau kurioje profesinės apšvitos sąlygos yra tokios, kad reikia naudoti apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės priemones [E.5]. 7.63. sveikatos tikrinimas A kategorijos darbuotojų išankstiniai (prieš pradedant darbą), periodiniai (darbo metu) ir specialieji sveikatos būklės tikrinimai, ankstyvas sveikatos sutrikimų nustatymas ir sveikatos būklės stebėjimas stengiantis išvengti profesinių ligų. 7.64. svorinis audinio daugiklis (wT ) Daugiklis, apibūdinantis tam tikro audinio jautrį jonizuojančiajai spinduliuotei (atsitiktinių reiškinių tikimybę) ir vartojamas efektinei dozei apskaičiuoti, kai žinoma lygiavertė audinio dozė. Atskirų žmogaus kūno audinių svorinis audinio daugiklis (wT) pateikiamas lentelėje [E.5]: Audinio pavadinimas Svorinis audinio daugiklis (wT) Lyties liaukos 0,20 Raudonieji kaulų čiulpai 0,12 Storoji žarna 0,12 Plaučiai 0,12 Skrandis 0,12 Šlapimo pūslė 0,05 Krūtys 0,05 Kepenys 0,05 Stemplė 0,05 Skydliaukė 0,05 Oda 0,01 Kaulų paviršius 0,01 Kiti audiniai 0,05 Šios lentelės duomenys apskaičiuoti ir taikomi įvairaus amžiaus vyrams ir moterims. Skaičiuojant efektinę dozę, šios lentelės duomenys taikomi darbuotojams ir gyventojams. Prie kitų organų priskiriami:
4. a)skersinė žarna;
5. b)užkrūčio liauka;
6. c)galvos smegenys;
7. d)gimda;
8. e)raumenys;
9. f)antinksčiai;
10. g)kasa;
11. h)blužnis;
12. i)plonoji žarna;
13. j)inkstai. Tais atvejais, kai iš „kitų audinių“ grupės tiktai vienas audinys gauna lygiavertę dozę, didesnę negu bet kuris vienas iš 12 audinių, turintis atskirą svorinį audinio daugiklį, tai tokiam audiniui taikomas wT = 0,025. Apskaičiuojant „kitų audinių“ vidutinę dozę taikomas wT = 0,025. 7.65. svorinis spinduliuotės daugiklis (wR ) Daugiklis, iš kurio dauginama sugertoji dozė, siekiant įvertinti įvairių spinduliuočių pavojų sveikatai. Atskirų spinduliuotės rūšių svorinis spinduliuotės daugiklis (wR) pateikiamas lentelėje [E.5]: Spinduliuotės rūšis ir energijos ribos, eV Svorinis spinduliuotės daugiklis (wR) Visų energijų fotonai 1 Visų energijų elektronai ir mionai 1 Neutronai, kurių energija mažesnė kaip 10 keV 5 Neutronai, kurių energija yra nuo 10 keV iki 100 keV 10 Neutronai, kurių energija yra nuo 100 keV iki 2 MeV 20 Neutronai, kurių energija yra nuo 2 MeV iki 20 MeV 10 Neutronai, kurių energija didesnė kaip 20 MeV 5 Protonai, išskyrus atspindžio protonus, kurių energija didesnė kaip 2 MeV 5 a – dalelės, branduolių dalijimosi skeveldros, sunkieji branduoliai 20 Svorinį neutronų spinduliuotės daugiklį (wR ) pagal tiesinę funkciją galima apytiksliai apskaičiuoti taikant formulę: , čia: E– neutronų energija megaelektronvoltais (MeV). Spinduliuotės energijos rūšių, neįrašytų į lentelę, svorinį daugiklį (wR) galima išreikšti dydžiu () standartinio ICRU (Tarptautinės radiologinių vienetų komisijos) rutulio 10 mm gylyje, taikant šią formulę: =1/D, čia: D – sugertoji dozė, grėjais; DL – sugertosios dozės pasiskirstymas pagal L; L – ilginė energijos perdava, kiloelektronvoltais mikrometrui; Q(L) – kokybės faktorius, ilginės energijos perdavos (L) vandenyje, pateiktas lentelėje: Kokybės faktorius Q(L) Ilginė energijos perdava (L) vandenyje, keVmm-1 1 Mažiau kaip 10 0,32 L – 2,2 Nuo 10 iki 100 300/ Daugiau kaip 100 7.66. švitinimas profilaktiškai tikrinant sveikatą Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių naudojimas siekiant ankstyvo rizikos grupės asmenų susirgimų diagnozavimo. 7.67. vartojamieji gaminiai Gaminiai, kurių sudėtyje yra labai mažas radioaktyviųjų medžiagų kiekis, pvz., dūmų jutikliai, švytinčios skalės (ciferblatai), ir prietaisai, skleidžiantys nepanaudotą rentgeno spinduliuotę, ir kt. [E.2]. 7.68. veikimo lygis Dozės galios arba aktyvumo lygis, kurį viršijus esant nuolatinei ar avarinei apšvitai, turi būti imtasi pataisomųjų ar apsaugomųjų veiksmų [E.5]. 7.69. veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – veikla) Juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintų žmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė [6.1]. 7.69.1. veiklos pagrindimas Vienas pagrindinių radiacinės saugos principų, teigiančių, kad praktinė veikla turi būti naudinga asmeniui bei visuomenei, palyginus su žala, kurią ši veikla gali padaryti asmens sveikatai. Pagrindžiant praktinę veiklą, turi būti atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir kitokius veiksnius [E.5]. 7.70. žala sveikatai Gyvenimo trukmės ir kokybės sumažėjimas dėl jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio. Ši sąvoka apima somatinius efektus, genetinius sutrikimus, onkologinius susirgimus. V. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 8. Šios higienos normos reikalavimų vykdymas turi būti grindžiamas tokiais principais: 8.1. šaltinių naudojimo pagrįstumo – veiklų, įskaitant ir naujas, duodama ekonominė, socialinė ir kitokia nauda žmogui ar visuomenei turi būti didesnė negu daroma žala žmonių sveikatai ir aplinkai. Veiklos rūšių pagrįstumas turi būti įvertinamas ir turint naujų ir reikšmingų duomenų apie jų efektyvumą arba įtaką žmonių sveikatai; 8.2. optimizavimo – atskirų asmenų ir visos visuomenės apšvita turi būti tokia maža, kokią įmanoma pasiekti atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius; 8.3. ribojimo – visų veiklų sąlygota dozių suma negali viršyti ribinių dozių, nustatytų darbuotojams, mokiniams (studentams) ir gyventojams. Šis principas netaikomas asmenims, gaunantiems apšvitą medicininių diagnostinių ir gydymo procedūrų metu, savanoriškai (kai tai nesusiję su jų darbu) padedantiems pacientams, dalyvaujantiems medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose. 9. Specialiai dėti radioaktyviąsias medžiagas į maisto produktus, žaislus, papuošalus, kosmetiką ir tokius gaminius įvežti ir (arba) išvežti draudžiama. 10. Saugai optimizuoti, kai tai būtina, turi būti taikoma apribotoji dozė [7.11.1]. Apribotoji dozė gali būti taikoma ir asmenims, savanoriškai (kai tai nesusiję su jų darbu) padedantiems pacientams, dalyvaujantiems medicininiuose bei biomedicininiuose moksliniuose tyrimuose. 11. Pagrindiniai šios higienos normos reikalavimų vykdytojai yra juridiniai asmenys, darbuotojai, asmenys (tarnybos), atsakingi už radiacinę saugą, ir kvalifikuoti ekspertai. Asmens (tarnybos), atsakingo už radiacinę saugą, kvalifikuoto eksperto bei pripažintos dozimetrinės tarnybos ir pripažinto medicinos gydytojo (įstaigos) kompetencija vykdyti šioje higienos normoje nurodytus reikalavimus turi būti pripažinta teisės aktų nustatyta tvarka. 12. Juridiniai asmenys, negalintys vykdyti kurio nors šios higienos normos reikalavimo arba galintys tik iš dalies jį vykdyti, privalo įvertinti, kokią įtaką tai turės saugai, ir vertinimo rezultatus bei vertinant naudotos metodikos aprašymą pateikti Radiacinės saugos centrui. Radiacinės saugos centras, remdamasis pateiktais įvertinimais, sprendžia, ar galima atidėti reikalavimo vykdymą ir kokiam laikotarpiui. 13. Šios higienos normos reikalavimų vykdymo pažeidimo atveju juridiniai asmenys privalo: 13.1. pranešti Radiacinės saugos centrui apie pažeidimus. Avarijos atveju pranešti nedelsiant; 13.2. nustatyti pažeidimo priežastis, sąlygas ir padarinius; 13.3. pašalinti pažeidimų priežastis ir padarinius, išvengti jų pasikartojimo; 13.4. raštu nurodyti Radiacinės saugos centrui pažeidimų priežastis ir atliktus veiksmus jiems pašalinti. 14. Jeigu laiku nebuvo nustatyti, pašalinti ir ištirti šios higienos normos pažeidimai, Radiacinės saugos centras [6.7] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali pakeisti licencijos turėjimo sąlygas, jos galiojimą sustabdyti arba panaikinti. 15. Juridiniai asmenys konsultantais šios higienos normos reikalavimų vykdymo klausimais gali pasikviesti nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus. 16. Juridiniai asmenys įgaliotųjų institucijų pavedimu privalo leisti be kliūčių patikrinti vykdomą veiklą atitinkamų tarptautinių organizacijų ir kt. atstovams. 17. Už šios higienos normos reikalavimų nevykdymą ir pažeidimus juridiniai bei fiziniai asmenys atsako teisės aktų nustatyta tvarka. 18. Už šios higienos normos reikalavimų vykdymo valstybinę priežiūrą ir kontrolę atsako Radiacinės saugos centras ir kitos įgaliotosios institucijos pagal kompetenciją, o apsaugomosios veiklos taikymo atveju – institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą. 19. Šios higienos normos reikalavimai papildo, bet nepakeičia kitų atitinkamų privalomų tarptautinių susitarimų, konvencijų ir Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų reikalavimų. VI. REIKALAVIMAI VEIKLAI 20. Juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti šios higienos normos 3 punkte nurodytą veiklą, privalo apie tai raštu pranešti Radiacinės saugos centrui. 21. Juridiniai asmenys, norintys vykdyti veiklą, išskyrus atvejus, kai vykdomai veiklai taikomi šios higienos normos A priede nurodyti nereguliuojamosios veiklos kriterijai ir saugomi bei transportuojami jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriai, privalo kreiptis į Radiacinės saugos centrą ir [6.7] nustatyta tvarka gauti licenciją veiklai. 22. Licencija veiklai būtina gaminant, naudojant, prekiaujant, saugant, montuojant, prižiūrint, remontuojant, perdirbant, vežant šaltinius bei tvarkant (surenkant, rūšiuojant, apdorojant, laikant, perdirbant, transportuojant, saugant, nukenksminant) radioaktyviąsias atliekas. 23. Juridiniai asmenys, pradėdami vykdyti veiklą, ir juridiniai asmenys, jau vykdantys veiklą (toliau – licencijos turėtojas), privalo atlikti statinio projekto saugos ekspertizę [6.5] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu juridiniai asmenys arba licencijos turėtojai negali tokios ekspertizės atlikti arba Radiacinės saugos centras reikalauja, kad tokią ekspertizę atliktų nepriklausomi ekspertai, licencijos turėtojas turi tai organizuoti ir apie tai informuoti Radiacinės saugos centrą. 24. Licencijos turėtojas Radiacinės saugos centrui apie numatomus bet kokius veiklos pasikeitimus praneša [6.7] nustatyta tvarka. 25. Licencijos turėtojas Radiacinės saugos centrui turi pateikti vykdomos veiklos saugos ataskaitas teisės aktų nustatyta tvarka. 26. Licencijos turėtojas atsako už saugos reikalavimų vykdymą vykdant veiklą. Jis saugos reikalavimų vykdymo funkcijas gali deleguoti kitam asmeniui (tarnybai), atsakingam už radiacinę saugą, tačiau atsakomybė nedeleguojama. 27. Vykdant veiklą turi būti diegiama: 27.1. saugos kultūra, kuri skatintų licencijos turėtojus ir darbuotojus tobulinti saugą; 27.2. kokybės laidavimo programos, kurios užtikrintų saugos reikalavimų vykdymą bei saugos priemonių sistemos kokybės kontrolės ir efektyvumo įvertinimą. 28. Siekiant išvengti žmogiškojo veiksnio įtakos saugai, būtina: 28.1. darbuotojus mokyti, instruktuoti saugos klausimais teisės aktų nustatyta tvarka; 28.2. siekti, kad naudojami šaltiniai būtų kuo tobuliau sukonstruoti, tinkamai prižiūrimi, avarijos tikimybė sumažinta kiek įmanoma; 28.3. naudoti tinkamus šaltinius, turėti reikalingus darbo įgūdžius ir kitas būtinas priemones. VII. APSAUGOMOJI VEIKLA 29. Apsaugomoji veikla turi būti taikoma: 29.1. įvykus avarijai; 29.2. nuolatinės apšvitos atvejais dėl praeityje įvykusių avarijų ar vykdytos veiklos; 30. Apsaugomoji veikla ir jos mastas turi atitikti šiuos principus: 30.1. apsaugomieji ir pataisomieji veiksmai taikomi siekiant išvengti ar sumažinti avarinę ar nuolatinę apšvitą, apšvitos žalą žmonėms sumažinant tiek, kad apsaugomosios veiklos taikymo ekonominės ir socialinės sąnaudos pasiteisintų; 30.2. apsaugomųjų veiksmų taikymo forma, mastas ir trukmė turi būti optimizuoti tiek, kad nauda, atėmus sąnaudas, būtų didžiausia; 30.3. darbuotojų ir gyventojų apšvitos ribinės dozės, nurodytos šios higienos normos B priedo B.2 ir B.4 punktuose, netaikomos apsaugomosios veiklos metu, išskyrus nuolatinės apšvitos atvejus, kai ribinės dozės, nurodytos šios higienos normos B priedo B.2 punkte, taikomos darbuotojams, atliekantiems apsaugomuosius veiksmus; 30.4. jeigu avarinės apšvitos atveju apsaugomosios veiklos taikymo lygiai arba veikimo lygiai neviršijami ir nenumatoma, kad jie gali būti viršyti, apsaugomoji veikla netaikoma; 30.5. jeigu nuolatinės apšvitos atveju atitinkami veikimo lygiai neviršijami, pataisomieji veiksmai dažniausiai netaikomi; 30.6. gyventojų saugos reikalavimų bei apsaugomųjų ar pataisomųjų veiksmų taikymo pagrįstumas nustatomas pagal apsaugomosios veiklos ir veikimo lygius. Į avarijos likvidavimo ir pataisomųjų priemonių planus įtraukiami optimalūs apsaugomosios veiklos ir veikimo lygiai. Šie lygiai, atsižvelgus į konkrečias sąlygas, gali būti pakeisti. 31. Licencijos turėtojas turi įvertinti: 31.1. avarinės apšvitos dėl jo vykdomos veiklos pavojų; 31.2. radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką, įvykus avarijai, pasiskirstymą; 31.3. kitą galimą apšvitą. 32. Pasiruošimas apsaugomajai veiklai: 32.1. institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą, turi užtikrinti, kad būtų pasirengta avarijoms, susijusioms su veikla šalies teritorijoje, taip pat avarijoms už jos ribų, galinčioms paveikti šalį; 32.2. atsižvelgiant į apsaugomosios veiklos taikymo principus, nurodytus šios higienos normos 30.1 – 30.6 punktuose, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat licencijos turėtojas rengia avarijos likvidavimo priemonių planus, kuriuose nurodomi įgaliotosios institucijos nustatyti apsaugomosios veiklos taikymo lygiai. Planuose turi būti numatyta apsaugomųjų veiksmų taikymo tvarka įvykus avarijai įmonėje, išplitus už įmonės ribų ir išplitus už šalies ribų. Avarijos likvidavimo priemonių planuose būtina numatyti: 32.2.1. įgaliotųjų institucijų ir institucijų, atsakingų už apsaugomosios veiklos taikymą, informavimo tvarką, 32.2.2. šaltinio naudojimo ir kitų sąlygų, dėl kurių gali tekti imtis apsaugomosios veiklos, aprašymą, 32.2.3. pagal šios higienos normos D priede nurodytus apsaugomosios veiklos lygius nustatyti įvairius apsaugomuosius veiksmus ir jų taikymo tvarką įvairaus sunkumo avarijų atvejais, 32.2.4. institucijų, atsakingų už apsaugomosios veiklos taikymą, ryšių ir informacijos perdavimo procedūras bei specialiųjų tarnybų pasitelkimo tvarką, 32.2.5. avarijos ir jos padarinių įvertinimo įmonėje ir už jos ribų metodų bei reikalingos įrangos aprašymą, 32.2.6. gyventojų informavimo būdų avarijos atveju aprašymą, 32.2.7. kiekvieno apsaugomojo veiksmo taikymo pabaigos kriterijus; 32.3. valstybės valdymo ir savivaldos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina specialiųjų tarnybų įsteigimą ir apmokymą; 32.4. įvykus avarijai, įgaliotosios institucijos numato bendradarbiavimo su kitomis šalimis būdus teisės aktų nustatyta tvarka. 33. Apsaugomosios veiklos taikymas: 33.1. licencijos turėtojas, avarijos grėsmės atveju arba įvykus avarijai, privalo nedelsdamas imtis reikiamų priemonių avarijos pasekmėms sumažinti ir informuoti įgaliotąją instituciją bei institucijas, atsakingas už apsaugomosios veiklos taikymą. Informacijoje turi būti nurodoma: 33.1.1. esama ir prognozuojama avarijos eiga, 33.1.2. darbuotojams ir gyventojams taikomos saugos priemonės, 33.1.3. gautos ir planuojamos apšvitos dydis; 33.2. licencijos turėtojas turi atlikti pirminį avarijos aplinkybių ir pasekmių įvertinimą ir padėti taikyti apsaugomuosius veiksmus; 33.3. apsaugomuosius veiksmus taikančios institucijos turi užtikrinti, kad iš anksto būtų sukurtos apsaugomosios veiklos prielaidos, susijusios su: 33.3.1. šaltiniu – sumažinti arba sustabdyti tiesioginę spinduliuotę ir radionuklidų išmetimą, 33.3.2. aplinka – sumažinti radioaktyviųjų medžiagų pernešimą žmonėms, 33.3.3. žmonėmis – sumažinti apšvitą ir gydyti nukentėjusius; 33.4. įvykus avarijai šalies teritorijoje arba už jos teritorijos ribų, įgaliotoji institucija turi reikalauti, kad institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą, ir licencijos turėtojas: 33.4.1. imtųsi apsaugomųjų veiksmų, atsižvelgiant į realų avarijos pavojų, 33.4.2. įvertintų ir aprašytų avarijos pasekmes ir apsaugomųjų veiksmų taikymo efektyvumą. 34. Darbuotojų avarinė apšvita: 34.1. už darbuotojų arba apsaugomųjų veiksmų taikančiojo personalo apšvitos ribojimą šių veiksmų taikymo metu atsako licencijos turėtojas arba organizacija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymą; 34.2. nė vienas apsaugomąja veikla užsiimantis darbuotojas negali būti apšvitintas doze, didesne kaip nurodyta šios higienos normos B priedo B.2 punkte, išskyrus atvejus, kai būtina: 34.2.1. gelbėti žmonių gyvybę arba išvengti sunkių traumų, 34.2.2. išvengti didelės kolektyvinės žmonių dozės, 34.2.3. išvengti avarijos išplitimo ir katastrofinių jos padarinių; 34.3. 34.2. punkte išvardytais ypatingais apsaugomosios veiklos taikymo atvejais būtina imtis visų įmanomų veiksmų, kad darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant avariją, gauta apšvitos dozė neviršytų 100 mSv; 34.4. jeigu gelbėjama žmonių gyvybė, reikia imtis visų įmanomų priemonių, kad darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant avariją, apšvitos dozės neviršytų 500 mSv; 34.5. kai apšvitos dozės gali viršyti metinę ribinę efektinę dozę, gelbėjimo darbų turi imtis savanoriai, iš anksto aiškiai ir išsamiai informuoti apie jų sveikatai gresiantį pavojų ir, kiek tai įmanoma, išmokyti veiksmų, kuriuos jie turės atlikti; 34.6. juridiniai asmenys, atsakingi už šios higienos normos 34.2 – 34.5 punktuose nustatytų reikalavimų vykdymą, turi būti nurodyti avarijos likvidavimo priemonių planuose; 34.7. darbuotojams, likviduojantiems avarijos padarinius: remontuojantiems įrenginius ir statinius, laidojantiems atliekas arba nukenksminantiems įmonę ir prie jos esančias zonas, turi būti taikomi profesinės apšvitos ribojimo reikalavimai, nustatyti šios higienos normos B priedo B.2 punkte; 34.8. turi būti vykdomas apsaugomąja veikla užsiimančių darbuotojų apšvitos monitoringas ir vertinama sveikata. Baigus taikyti apsaugomąją veiklą, darbuotojai turi būti informuoti apie gautą dozę ir jų sveikatai gresiantį pavojų; 34.9. dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo metu gautos dozės darbuotojas neturi būti nušalintas nuo tolesnio darbo. Jeigu darbuotojas gavo dozę, viršijančią didžiausią leistiną metinę ribinę dozę, turi būti patikrinta jo sveikata. 35. Atsitiktinė gyventojų apšvita: 35.1. už gyventojų apsaugomosios veiklos taikymo atsitiktinės apšvitos atveju organizavimą, įgyvendinimą ir efektyvumą atsako: 35.1.1. institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą, 35.1.2. licencijų turėtojas, jeigu situacija susijusi su jų veikla arba šaltiniu; 35.2. gyventojų apsaugomosios veiklos taikymo dozių lygiai ūmios atsitiktinės apšvitos atveju pateikti šios higienos normos C priedo C.1 lentelėje; 35.3. optimizuoti apsaugomosios veiklos ir veikimo lygiai nustatomi pagal reikalavimus (D priedas), atsižvelgiant į vietines sąlygas: 35.3.1. individualiąją ir kolektyvinę išvengtąją dozę, taikant apsaugomosios veiklos priemones, 35.3.2. jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos ir kitokį pavojų sveikatai, finansines ir socialines sąnaudas bei rezultatus, susijusius su apsaugomosios veiklos taikymu; 35.4. avarijos metu apsaugomoji veikla pagrindžiama apsaugomosios veiklos lygio optimizavimu, atsižvelgiant į: 35.4.1. kiekvienos avarijos savitumą, išmetamųjų teršalų pobūdį, meteorologines sąlygas ir kitus veiksnius, 35.4.2. tikimybę, kad apsaugomosios veiklos priemonės duos naudos, atsižvelgiant į tai, kad sąlygos ateityje gali būti nenuspėjamos. 36. Apsaugomosios veiklos taikymas nuolatinės apšvitos atvejais: 36.1. jeigu šalies teritorijoje yra nuolatinės apšvitos zonų, kaip nurodyta šios higienos normos 29.2 punkte, atsižvelgiant į realų apšvitos pavojų, reikia užtikrinti, kad: 36.1.1. būtų pažymėta apšvitą sukelianti teritorija, 36.1.2. būtų atliekamas gyventojų apšvitos monitoringas, 36.1.3. būtų taikomi pataisomieji veiksmai, 36.1.4. būtų reguliuojamas patekimas į pažymėtą teritoriją ir joje esančios žemės bei pastatų naudojimas; 36.2. nuolatinės apšvitos atveju apsaugomosios veiklos planavimo ir taikymo tvarką ir kiekvienos institucijos, turinčios teisę taikyti apsaugomąją veiklą, pareigas bei tarpusavio bendradarbiavimo tvarką nustato įgaliotoji institucija ir institucijos, atsakingos už apsaugomosios veiklos taikymą; 36.3. apšvitos padarinių pataisomųjų veiksmų planus rengia institucija, atsakinga už apsaugomųjų veiksmų taikymą. Šiuose planuose numatomas pataisomasis veiksmas ir nustatomi veikimo lygiai, atsižvelgiant į šias sąlygas: 36.3.1. individualiąją ir kolektyvinę apšvitą, 36.3.2. apšvitą jonizuojančiąja spinduliuote ir kitus pavojus, 36.3.3. apšvitos padarinių pataisomųjų veiksmų ekonomines bei socialines išlaidas; 36.4. nuolatinės apšvitos atveju, kai viršijami arba gali būti viršyti šia higienos norma nustatyti veikimo lygiai, institucija, atsakinga už apsaugomosios veiklos taikymą, rengia bendrus vietovių arba atskirų statinių jose atkuriamųjų priemonių planus. Tais atvejais, kai būtina vykdyti pataisomuosius veiksmus, juridinis asmuo, atsakingas už jų įgyvendinimą, užtikrina, kad pataisomasis veiksmas atitiktų bendrą atkuriamųjų priemonių planą arba būtų parengti ir patvirtinti konkretūs atkuriamųjų priemonių planai; 36.5. veikimo lygiai, taikomi apšvitos atveju, nustatomi atsižvelgiant į naudą ir išlaidas, kurios turi būti apskaičiuotos apšvitos padarinių atkuriamųjų priemonių planuose; 36.6. dozės galios veikimo lygiai nuolatinės apšvitos atveju, kai taikoma gyventojų apsaugomoji veikla, pateikti šios higienos normos C priedo C.2 lentelėje. VIII. PROFESINĖ APŠVITA 37. Licencijos turėtojas pagal šios higienos normos reikalavimus atsako už darbuotojų saugą nuo profesinės apšvitos. 38. Darbuotojams, patiriantiems profesinę apšvitą, taikomos specialiosios kompensavimo priemonės: priedas prie darbo užmokesčio, pensijos lengvatos, trumpesnė darbo diena ir ilgesnės atostogos, papildomos poilsio dienos ir kt. negali pakeisti saugos priemonių, nustatytų šia higienos norma ir kitais teisės aktais. 39. Darbuotojų sauga nuo profesinės apšvitos turi būti užtikrinama laikantis tokių priemonių: 39.1. veiklos saugos optimizavimo ir išankstinio saugos įvertinimo; 39.2. darbo zonų klasifikavimo; 39.3. darbuotojų suskirstymo į kategorijas; 39.4. darbuotojų, mokinių (studentų) profesinės apšvitos ir darbo vietų monitoringo; 39.5. darbuotojų sveikatos tikrinimo. 40. Licencijos turėtojas privalo parengti darbuotojų saugos programas, kuriose turi būti aprašyta: 40.1. saugos organizacinė ir valdymo struktūra; 40.2. individualaus ir darbo vietų monitoringų atlikimo tvarka; 40.3. vidaus darbo saugos taisyklės ir jų laikymosi kontrolės tvarka; 40.4. kokybės laidavimas; 40.5. saugos priemonės, įvykus avarijai; 40.6. radioaktyviųjų atliekų tvarkymo tvarka; 40.7. radioaktyviųjų medžiagų vežimo tvarka; 40.8. registracijos tvarka. 41. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad: 41.1. būtų paskirtas asmuo (tarnyba), atsakingas už radiacinę saugą, ir būtų būtinos saugos priemonės; 41.2. darbuotojų ir mokinių (studentų) ribinės dozės neviršytų nurodytų šios higienos normos B priedo B.2 ir B.3 punktuose; 41.3. darbuotojai ir mokiniai (studentai) būtų supažindinti su saugos programomis; 41.4. darbuotojams ir mokiniams (studentams) taikomos saugos užtikrinimo priemonės atitiktų planuojamos arba tikėtinos profesinės apšvitos dydį bei tikimybę; 41.5. darbuotojų sveikatos tikrinimas būtų organizuojamas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 41.6. būtų atitinkama saugos įranga (individualiosios saugos priemonės, darbo vietų ir individualaus monitoringų prietaisai) ir darbuotojai bei mokiniai (studentai) apmokyti ja naudotis; 41.7. darbuotojai ir mokiniai (studentai) mokomi ir instruktuojami saugos klausimais teisės aktų nustatyta tvarka; 41.8. būtų vykdomi individualus ir darbo vietų monitoringai teisės aktų nustatyta tvarka; 41.9. darbuotojų ir mokinių (studentų) profesinės apšvitos dozės būtų registruojamos teisės aktų nustatyta tvarka; 41.10. su darbuotojais ir mokiniais (studentais) būtų bendradarbiaujama visais saugos užtikrinimo klausimais; 41.11. būtų sudarytos sąlygos saugos kultūrai plėtoti; 41.12. komandiruojant darbuotoją veiklai, jo sauga būtų užtikrinama teisės aktų nustatyta tvarka; 41.13. būtų konsultuojamasi su kvalifikuotu ekspertu arba asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, tokiais klausimais: 41.13.1. patalpų, kuriose bus naudojami šaltiniai, projektavimo saugos, 41.13.2. naujų šaltinių diegimo, naudojimo, 41.13.3. saugos įvertinimo, 41.13.4. dozimetrinės kontrolės prietaisų kalibravimo, tinkamumo ir naudojimo. 42. Licencijos turėtojas privalo nustatyti tokias vidaus darbo saugos taisykles, kurios užtikrintų darbuotojų, mokinių (studentų) ir gyventojų saugą ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Darbuotojai ir mokiniai (studentai) turi būti supažindinti su vidaus darbo saugos taisyklėmis pasirašytinai. Vidaus darbo saugos taisyklėse turi būti nurodyta: 42.1. ištyrimo lygiai, taip pat priemonės, kurių būtina imtis šių lygių viršijimo atveju; 42.2. parengtos kiekvienos pareigybės darbuotojo saugos instrukcijos; 42.3. procedūros, darbo etapai, turintys (galintys turėti) įtakos saugai; 42.3. kontroliuojamosios ir stebimosios zonų valdymo tvarka; 42.4. turimi šaltiniai bei jų hermetiškumo bandymų tvarka; 42.5. darbuotojų ir mokinių (studentų) mokymo ir instruktavimo tvarka; 42.6. nėščiųjų ir krūtimi maitinančių darbuotojų ir mokinių (studenčių) informavimo tvarka; 42.7. darbuotojų sveikatos tikrinimo organizavimo tvarka; 42.8. individualiosios saugos priemonės. 43. Darbuotojo ir mokinio (studento) pareigos: 43.1. vykdyti licencijos turėtojo nustatytus saugos reikalavimus; 43.2. tinkamai naudotis individualiosiomis saugos priemonėmis bei darbo vietų ir individualaus monitoringo įranga; 43.3. bendradarbiauti su licencijos turėtoju ir asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacine saugą įgyvendinant ir tobulinant saugos programą; 43.4. nedaryti tyčinių veiksmų, kurie sukeltų jų pačių ir kitų asmenų apšvitos pavojų ir prieštarautų šios higienos normos reikalavimams; 43.5. suteikti licencijos turėtojui patikimus duomenis, susijusius su jų pačių bei kitų asmenų sauga; 43.6. pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 43.7. pastebėjus, kad nevykdomi šios higienos normos reikalavimai, nedelsiant pranešti licencijos turėtojui. 44. Nėščiųjų ir krūtimi maitinančių darbuotojų ir mokinių (studenčių) sauga: 44.1. darbuotoja ir mokinė (studentė) apie savo nėštumą privalo nedelsdama pranešti licencijos turėtojui, kuris turi sudaryti darbo sąlygas vaisiui nuo profesinės apšvitos apsaugoti taip, kaip nurodyta šios higienos normos B priedo B.4 punkte, bei užtikrinti, kad vaisiaus gaunama lygiavertė dozė bus tokia maža, kokią įmanoma pasiekti, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius faktorius, ir nebus didesnė kaip 1 mSv per likusį nėštumo laiką; 44.2. darbuotojos ir mokinės (studentės) nėštumas negali būti jos nušalinimo nuo darbo su šaltiniais priežastimi; 44.3. licencijos turėtojas krūtimi maitinančiai darbuotojai ir mokinei (studentei) teisės aktų nustatyta tvarka privalo suteikti tokį darbą, kuris nekelia organizmo vidinės taršos pavojaus. 45. Mokinių (studentų) darbo sąlygos: 45.1. dirbti su šaltiniais gali asmenys, vyresni kaip 18 metų; 45.2. kontroliuojamoje zonoje mokiniams (studentams), dirbantiems su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, leidžiama dirbti prižiūrint asmeniui, paskirtam licencijos turėtojo, arba mokymo vadovui; 45.3. ribinės dozės mokiniams (studentams), 18 metų amžiaus ir vyresniems, dirbantiems su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, yra tokios pat kaip ir darbuotojams; 45.4. ribinės dozės mokiniams (studentams) nuo 16 iki 18 metų, dirbantiems su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, yra tokios pat, kaip nurodyta šios higienos normos B priedo B.3 punkte; 45.5. mokinių (studentų), 18 metų amžiaus ir vyresnių, sauga užtikrinama taip pat kaip ir darbuotojų; 45.6. mokinių (studentų) nuo 16 iki 18 metų sauga užtikrinama taip pat kaip ir B kategorijos darbuotojų. 46. Priemonės profesinei apšvitai darbo vietose mažinti: 46.1. darbo vietose, kuriose darbuotojai ir mokiniai (studentai) gali patirti 1 mSv ir didesnę metinę efektinę dozę arba metinė lygiavertė apšvitos dozė akies lęšiukui, odai ir galūnėms viršys 1/10, atsižvelgiant į šaltinio pavojingumo kategoriją, turi būti taikomos saugos priemonės; 46.2. turi būti pažymėtos kontroliuojamoji bei stebimoji zonos ir darbo sąlygos jose nuolat peržiūrimos; 46.3. licencijos turėtojas dėl kontroliuojamosios ir stebimosios zonų valdymo taisyklių laikymosi turi konsultuotis su asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, arba kvalifikuotu ekspertu. 47. Kontroliuojamoji zona: 47.1. kontroliuojamajai zonai priskiriamos visos patalpos, kuriose vykdoma veikla, t. y. kuriose reikia, arba gali prireikti taikyti konkrečias saugos priemones, kad būtų kontroliuojama profesinė apšvita arba apribojami jos mastai ir užkertamas kelias radioaktyviajai taršai plisti už jos ribų; 47.2. licencijos turėtojai privalo laikytis šių kontroliuojamosios zonos valdymo taisyklių: 47.2.1. pažymėti kontroliuojamosios zonos ribas fizinėmis ar kitomis saugiomis priemonėmis, iškabinant [E.6] įspėjamuosius ženklus, kurie papildomi kitais simboliais arba žodžiais, nurodančiais zonos bei šaltinių tipą ir su šaltiniais susijusią riziką, 47.2.2. užtikrinti, kad darbui į kontroliuojamąją zoną patektų tik instruktuoti darbuotojai ir mokiniai (studentai), 47.2.3. veiklą kontroliuojamoje zonoje vykdyti pagal saugos instrukcijas, parengtas atsižvelgiant į šaltinio pavojingumo kategoriją, 47.2.4. esant radioaktyviojo užterštumo pavojui, tikrinti iš zonos išeinančių darbuotojų ir mokinių (studentų), išnešamų ar išvežamų daiktų bei medžiagų radioaktyviąją taršą, 47.2.5. vykdyti individualųjį ir darbo vietų monitoringus teisės aktų nustatyta tvarka, 47.2.6. jeigu šaltiniai naudojami su pertraukomis arba kilnojami iš vienos vietos į kitą, kontroliuojamosios zonos ribas nustatyti, individualųjį ir darbo vietų monitoringus vykdyti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, 47.2.7. periodiškai persvarstyti kontroliuojamosios zonos sąlygas ir prireikus pakeisti saugos bei saugumo priemones ar kontroliuojamosios zonos ribas. 48. Stebimoji zona: 48.1. stebimąja zona laikoma zona, nepriskirta kontroliuojamajai. Stebimojoje zonoje būtina stebėti profesinės apšvitos sąlygas, nors specialiosios saugos priemonės nereikalingos; 48.2. licencijos turėtojas privalo laikytis šių stebimosios zonos valdymo taisyklių: 48.2.1. atitinkamomis priemonėmis pažymėti stebimosios zonos ribas, iškabinant [E.6] įspėjamuosius ženklus, kurie gali būti papildomi kitais simboliais arba žodžiais, nurodančiais zonos tipą bei šaltinių kategoriją ir su jais susijusią riziką, 48.2.2. ten, kur galima, atsižvelgiant į šaltinio pavojingumo kategoriją, turi būti parengtos saugos instrukcijos, 48.2.3. vykdyti darbo vietų monitoringą teisės aktų nustatyta tvarka, 48.2.4. periodiškai persvarstyti stebimosios zonos sąlygas ir prireikus pakeisti saugos užtikrinimo priemones ar stebimosios zonos ribas. 49. Darbuotojai privalo būti skirstomi į atitinkamas kategorijas (A arba B): 49.1. A kategorijai priskiriami darbuotojai, kurių ribinė metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv arba lygiavertė dozė – 0,3 metinės dozės, kurią gauna akies lęšiukas, oda arba galūnės; 49.2. B kategorijai priskiriami darbuotojai, kurie nepriskiriami A kategorijai. 50. Licencijos turėtojas privalo: 50.1. informuoti darbuotojus ir mokinius (studentus) apie profesinės apšvitos žalą, t.y. techninių, medicininių ir administracinių reikalavimų laikymąsi, saugos procedūras ir priemones, kurios taikomos profesinei apšvitai mažinti; 50.2. informuoti darbuotojas ir mokines (studentes), kad jos privalo pranešti apie nėštumą. bei suteikti joms atitinkamą informaciją apie profesinės apšvitos įtaką gemalui arba vaisiui, o krūtimi maitinančioms darbuotojoms ir mokinėms (studentėms), dirbančioms su atvirais šaltiniais, apie vidinės taršos pavojų; 50.3. informuoti, instruktuoti ir rengti tuos darbuotojus, kurie gali dalyvauti likviduojant avarijas. 51. Individualiosios apsaugos priemonės. Licencijos turėtojai privalo užtikrinti, kad: 51.1. atsižvelgiant į naudojamų šaltinių rūšį, darbuotojai ir mokiniai (studentai) būtų pakankamai aprūpinti tinkamomis individualiosiomis saugos priemonėmis; 51.2. darbuotojai ir mokiniai (studentai) būtų apmokyti, kaip naudotis individualiosiomis saugos priemonėmis; 51.3. darbuotojai ir mokiniai (studentai) naudotų kai kurias individualiąsias saugos priemones tik įsitikinę, kad jos nesukels papildomo fizinio krūvio bei žalos sveikatai; 51.4. individualiosios saugos priemonės būtų tinkamai naudojamos, saugomos ir reguliariai išbandomos (apsauginių prijuosčių, apykaklių, pirštinių švino ekvivalentas turi būti nustatomas ne rečiau kaip1 kartą per 2 metus); 51.5. būtų pakankamas kiekis ir tinkamų individualiųjų saugos priemonių apsaugomosios veiklos taikymo atveju. 52. Individualusis ir darbo vietų monitoringai: 52.1. licencijos turėtojas privalo organizuoti ir atlikti individualųjį ir darbo vietų monitoringus teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal šių monitoringų rezultatus vertinti gaunamą profesinę apšvitą, prognozuoti jos padarinius; 52.2. atliekamas visų A kategorijos darbuotojų individualusis monitoringas. B kategorijos darbuotojų individualusis monitoringas atliekamas tik siekiant patvirtinti, kad jie teisingai priskirti šiai kategorijai, tačiau, Radiacinės saugos centrui nurodžius, turi būti atliekamas ir šios kategorijos darbuotojų individualusis monitoringas; 52.3. kai individualusis monitoringas netikslingas ir neįmanomas, darbuotojo profesinė apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo ir informacijos apie jo profesinės apšvitos trukmę rezultatus arba kitų darbuotojų, dirbančių tokiomis pat sąlygomis, individualaus monitoringo rezultatus; 52.4. licencijos turėtojas privalo identifikuoti darbuotojus, kuriems gresia vidinė profesinė apšvita, ir jiems organizuoti jų individualųjį monitoringą vidinei apšvitai įvertinti teisės aktų nustatyta tvarka; 52.5. licencijos turėtojas privalo įvertinti atsitiktinės apšvitos metu gautas dozes. Atsitiktinės apšvitos atveju individualusis monitoringas arba individualiųjų dozių įvertinimas atliekamas priklausomai nuo esančių sąlygų; 52.6. avarijos metu individualusis monitoringas vykdomas teisės aktų nustatyta tvarka. 53. Darbo vietų ir individualaus monitoringų duomenų registravimas, saugojimas ir pateikimas: 53.1. registruojami visų A kategorijos darbuotojų darbo vietų ir individualaus monitoringų duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir su jais, tiesiogiai ar per atstovus, supažindinami darbuotojai: 53.1.1. A kategorijos darbuotojų individualaus monitoringo rezultatai, jiems dirbant ypatingomis sąlygomis, kaip nurodyta 58 punkte, atsitiktinės apšvitos ar avarijos metu registruojamos atskirai, 53.1.2. registruojant darbuotojų individualaus monitoringo rezultatus atsitiktinės apšvitos ar avarijos metu, privalo būti pateikiama informacija apie aplinkybes, kuriomis gautos šios apšvitos dozės, ir veiksmus, kurių imtasi apšvitai mažinti; 53.2. darbo vietų monitoringo duomenys saugomi 5 metus, o duomenys, pagal kuriuos nustatomos kontroliuojamosios zonos ribos, saugomi, kol jos nepakeičiamos. Darbo vietų monitoringo duomenys, pagal kuriuos vertinamos darbuotojo gaunamos profesinės apšvitos lygiavertė ir efektinė dozės, ir individualaus monitoringo duomenys turi būti saugomi visą darbuotojo darbinės veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus; 53.3. išorinės profesinės apšvitos dozių registruojamasis lygis yra 1 mSv per metus. Nustatant individualaus monitoringo periodo registruojamąjį lygį, nurodyta reikšmė dalijama iš dvylikos ir dauginama iš periodo trukmės mėnesiais. Esant trijų mėnesių trukmės individualaus monitoringo periodui, registruojamasis lygis yra 0,25 mSv, vieno mėnesio trukmės individualaus monitoringo periodui – 0,085 mSv. Jeigu individualioji dozė neviršija registruojamojo lygio, laikoma, kad ši dozė mažesnė už registruojamąjį lygį, tačiau ji registruojama [6.6] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 53.4. licencijos turėtojas, komandiruojantis darbuotoją darbui pas kitą licencijos turėtoją, taip pat privalo registruoti savo darbuotojo individualaus monitoringo rezultatus, gautus jam dirbant pas kitą licencijos turėtoją; 53.5. darbuotojui pakeitus darbovietę, licencijos turėtojas, naujam licencijos turėtojui paprašius, turi pateikti duomenis apie darbuotojo ankstesnėje darbovietėje gautas profesinės apšvitos dozes; 53.6. darbuotojui baigus darbą su šaltiniais, darbuotojo individualiojo monitoringo rezultatai perduodami Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos dozių registrui [6.6] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šis reikalavimas taikomas ir licencijos turėtojui baigus veiklą; 53.7. licencijos turėtojas privalo pateikti individualiojo monitoringo rezultatus, gautus 53.1 punkte nurodytais atvejais, Radiacinės saugos centrui, pripažintam medicinos gydytojui (įstaigai) ir asmeniui (tarnybai), atsakingam už radiacinę saugą. Atsitiktinės apšvitos arba avarijos metu patirtos apšvitos individualiojo monitoringo rezultatai pateikiami nedelsiant; 53.8. licencijos turėtojas privalo užtikrinti darbuotojo individualaus monitoringo rezultatų konfidencialumą. 54. Darbuotojo sveikatos tikrinimas: 54.1. turi būti atliekamas vadovaujantis bendraisiais darbo medicinos principais; 54.2. tikrinama A kategorijos darbuotojo sveikata; 54.3. už darbuotojo sveikatos tikrinimo organizavimą atsako licencijos turėtojas, už darbuotojo sveikatos tikrinimo kokybę – patvirtintas medicinos gydytojas (įstaiga) Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 54.4. patvirtintas medicinos gydytojas (įstaiga) privalo įvertinti, ar darbuotojas gali dirbti su šaltiniais. Jis turi teisę gauti bet kokią būtiną informaciją apie darbuotoją, taip pat ir jo darbo sąlygas; 54.5. darbuotojo sveikata tikrinama prieš pradedant darbą ar priskiriant jį A kategorijai ir periodiškai; 54.6. darbuotojo sveikata periodiškai tikrinama ne rečiau kaip 1 kartą per metus. Esant indikacijų ir pripažintam medicinos gydytojui (įstaigai) nurodžius, darbuotojo sveikata gali būti tikrinama dažniau; 54.7. pripažintam medicinos gydytojui (įstaigai) nurodžius, darbuotojo sveikata gali būti tikrinama ir darbuotojui baigus darbą su šaltiniais; 54.8. darbuotojo tinkamumas darbui klasifikuojamas taip: 54.8.1. dirbti gali, 54.8.2. dirbti gali, bet ribotai, 54.8.3. dirbti negali; 54.9. darbuotojo sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys turi būti kaupiami ir saugomi visą darbuotojo darbinės veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su šaltiniais; 54.10. darbuotojo sveikatos tikrinimo medicininėje pažymoje arba asmens medicininėje knygelėje, be kitų duomenų, turi būti nurodyta: 54.10.1. darbuotojo darbo sąlygos, 54.10.2. kenksmingi ir pavojingi veiksniai, 54.10.3. sveikatos tikrinimo, darbuotojui pradedant darbą ar priskiriant jį A kategorijai bei periodiškai tikrinant jo sveikatą, rezultatai, 54.10.4. metinės apšvitos dozės bei apšvitos dozės, gautos dirbant ypatingomis sąlygomis, kaip nurodyta šios higienos normos 58 punkte. 55. Draudžiama darbuotojui dirbti su šaltiniais arba priskirti jį A kategorijai, jeigu to jis negali daryti dėl sveikatos būklės. 56. Specialioji sveikatos priežiūra: 56.1. licencijos turėtojas privalo darbuotoją, gavusį didesnę profesinės apšvitos dozę negu ribinė dozė, nurodyta šios higienos normos B priedo B.2 punkte, nukreipti pasitikrinti sveikatą Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 56.2. dėl darbuotojo tolimesnio darbo su šaltiniais ir jo sveikatos tikrinimo turi būti konsultuojamasi su pripažintu medicinos gydytoju (įstaiga) ir asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą; 56.3. pripažintam medicinos gydytojui (įstaigai) ir (arba) asmeniui (tarnybai), atsakingam už radiacinę saugą, reikalaujant, darbuotojui, gavusiam didesnę negu ribinė dozė, nurodyta šios higienos normos B priedo B.2 punkte, gali būti atliktas išsamesnis sveikatos tyrimas. Darbuotojas gali būti skubiai nukreiptas gydytis, jeigu būtina – atliekama deaktyvacija. 57. Darbuotojas turi teisę nustatyta tvarka apskųsti pagal šios higienos normos 54.8, 55 ir 56.1 – 56.2 punktų reikalavimus priimtus sprendimus bei išvadas. 58. Ypatingos sąlygos: 58.1. išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į darbo specifiką, išskyrus avariją, Sveikatos apsaugos ministerija tam tikram laikui, tam tikroje darbo zonoje ir neviršijant tam tikrų nustatytų ribinių dozių, gali leisti, kad darbuotojo individualioji dozė viršytų šios higienos normos B priedo B.2 punkte nurodytas ribines dozes. Be Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo draudžiama daryti bet kokius ribinių dozių pakeitimus; 58.2. licencijos turėtojas, pakeisdamas ribines dozes, turi laikytis tokių sąlygų: 58.2.1. ribinių dozių pakeitimas bus taikomas tik A kategorijos darbuotojui, 58.2.2. bus panaudotos visos apšvitos apribojimo, saugos užtikrinimo priemonės, pagrįstos šios higienos normos reikalavimais, 58.2.3. ribinių dozių pakeitimas ir sąlygos bus aptartos su savanoriais darbuotojais arba atitinkamais atvejais – jų atstovais, pripažintu medicinos gydytoju (įstaiga), asmeniu (tarnyba), atsakingu už radiacinę saugą, arba kvalifikuotu ekspertu, gautas jų pritarimas, 58.2.4. darbuotojo profesinės apšvitos dozės ir sveikatos tikrinimo duomenys bus registruojami, saugomi ir pateikiami pagal šios higienos normos 52.2–52.5, 53.1–53.2 ir 54.9–54.10 punktais nustatytus reikalavimus. 59. Ypatingosios sąlygos netaikomos mokiniams (studentams), nėščioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms, kurių darbo sąlygos susijusios su vidine tarša. 60. Ribinių dozių viršijimas ypatingomis sąlygomis negali būti darbuotojo perkėlimo be jo sutikimo iš įprastos darbo vietos arba nušalinimo nuo darbo su šaltiniais priežastimi. 61. Bet kokie šia higienos norma nustatyti ribinių dozių laikini pakeitimai turi būti: 61.1. taikomi nustatytu laikotarpiu; 61.2. neatnaujinami; 61.3. taikomi konkrečiose darbo zonose. IX. MEDICININĖ APŠVITA 62. Šiame skyriuje nurodyti pagrindiniai saugos reikalavimai taikomi: 62.1. pacientams, kurie švitinami jų diagnostikos arba gydymo tikslais; 62.2.asmenims, kurie švitinami vykdant jų profesinės sveikatos priežiūrą; 62.3. asmenims, kurie švitinami profilaktiškai tikrinant jų sveikatą; 62.4. sveikiems asmenims ir pacientams, kurie savo noru dalyvauja medicininėse ir biomedicininėse diagnostikos ir terapijos mokslinio tyrimo programose; 62.5. asmenims, kurie švitinami atliekant medicinines-teisines procedūras; 62.6. asmenims, kurie sąmoningai ir savo noru (kai tai nesusiję su jų darbu) padeda asmenims, gaunantiems medicininę apšvitą. 63. Medicininės apšvitos pagrįstumas: 63.1. asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.1 – 62.5 punktuose, medicininė apšvita turi būti naudinga asmens sveikatai bei visuomenei, palyginus su žala, kurią apšvita gali sąlygoti, ir atsižvelgiant į tam pačiam tikslui skirtų, bet susijusių su mažesne apšvita arba nesusijusių su apšvita apskritai, alternatyvių metodų veiksmingumą, naudą ir žalą; 63.2. visos naujos veiklos, susijusios su medicinine apšvita, rūšys turi būti pagrįstos prieš imantis jų taikymo plačiu mastu; 63.3. jeigu veikla, susijusi su medicinine apšvita, nėra pagrįsta, specifinė individualioji tokio tipo apšvita, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti pagrįsta. Tokiu atveju jos pagrįstumas turi būti įvertinamas atskirai; 63.4. visos individualiosios radiologinės procedūros turi būti pagrįstos iš anksto, atsižvelgiant į procedūros tikslus ir asmens, kuriam ji taikoma, savybes; 63.5. pagrįstos veiklos, susijusios su medicinine apšvita, turi būti peržiūrimos gavus naujų ir svarbių faktų apie jų veiksmingumą arba pasekmes; 63.6. medicininė apšvita gali būti taikoma tik skyrus paskyrėjui; 63.7. pagrindžiant medicininę apšvitą, pagal kompetenciją turi dalyvauti ir paskyrėjas, ir medicinos praktikas; 63.8. kad būtų išvengta nereikalingos apšvitos, paskyrėjas ir medicinos praktikas, jeigu tai įmanoma, privalo ieškoti anksčiau gautos diagnostinės informacijos arba medicininių įrašų, svarbių planuojant apšvitą, ir į juos atsižvelgti; 63.9. už asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.1 – 62.5 punktuose, medicininę apšvitą atsakingas medicinos praktikas; 63.10. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas pagrindžiant tas medicininės apšvitos rūšis, kurios neduoda tiesioginės naudos asmens, veikiamo apšvitos, sveikatai, ir ypač apšvitai, naudojamai medicininėms-teisinėms procedūroms; 63.11. asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.6 punkte, medicininė apšvita turi būti pakankamai naudinga, atsižvelgiant ir į tiesioginę naudą pacientui, naudą šios higienos normos 62.6 punkte nurodytiems asmenims bei žalą, kurią ta apšvita gali sąlygoti; 63.12. profilaktiniai sveikatos tikrinimai, kurių metu bus taikoma medicininė apšvita, atliekami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 63.13. jeigu apšvita negali būti pagrįsta, ji turi būti uždrausta. 64. Radiacinės saugos optimizavimas taikant medicininę apšvitą: 64.1. visų asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.1 – 62.5 punktuose, medicininės apšvitos, išskyrus spindulinės terapijos metu gaunamą apšvitą, sąlygotos dozės turi būti tokios mažos, kokias įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis, ir pakankamos, kad būtų gaunama reikalinga diagnostinė informacija, atsižvelgiant į ekonominius ir socialinius veiksnius; 64.2. visais medicininės apšvitos, gaunamos taikant spindulinę terapiją, atvejais taikinio dozės turi būti planuojamos individualiai ir taip, kad dozės, kurias gaus ne taikinys, atitiktų procedūros tikslą ir būtų tokios mažos, kokias galima pasiekti protingomis priemonėmis; 64.3. licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad paskyrėjams ir medicinos praktikams būtų prieinama informacija apie rekomenduojamuosius medicininės apšvitos lygius; 64.4. licencijos turėtojas turi pasirinktinai registruoti asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.1 – 62.3 ir 62.5 punktuose, radiodiagnostikos metu gaunamas dozes (branduolinėje medicinoje – aktyvumus) ir imtis priemonių, kad vidutinio standartinio paciento dozės neviršytų rekomenduojamųjų lygių, kuriuos nustato Radiacinės saugos centras. Daugiau kaip 10 standartinio svorio asmenų grupės vidutinėms tų pačių procedūrų dozėms (branduolinėje medicinoje aktyvumams) viršijus rekomenduojamuosius medicininės apšvitos lygius, turi būti ištiriamos viršijimo priežastys ir imtasi pataisos priemonių; 64.5. duomenys, gauti registruojant dozes, kaip tai nurodyta šios higienos normos 64.4 punkte, turi būti perduodami Radiacinės saugos centrui, kuris vertina, kokias vidutines dozes gauna atskiros asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.1–62.3 ir 62.5 punktuose, grupės; 64.6. licencijos turėtojas turi registruoti ir saugoti informaciją, kuria remiantis būtų galima retrospektyviai įvertinti asmenų, nurodytų šios higienos normos 62 punkte, gautas dozes bei nustatyti, ar įranga, nuo kurios priklauso šių asmenų dozės, jiems taikant medicininę apšvitą, dirbo tinkamai. Ši informacija gydymo įstaigoje turi būti saugoma 25 metus; 64.7. asmenų, kurie sąmoningai ir savo noru (jeigu tai nesusiję su jų darbu) padeda asmenims, gaunantiems medicininę apšvitą, apribotoji efektinė dozė yra 5 mSv vieno paciento priežiūrai; 64.8. licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad būtų parengtos instrukcijos, kaip elgtis asmenims, kurie sąmoningai ir savo noru (jeigu tai nesusiję su jų darbu) padeda patiriantiems medicininę apšvitą. Šios instrukcijos turi būti rengiamos atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir numatant visas padėtis, kuriose gali atsidurti padedantieji asmenys; 64.9. asmenų, nurodytų šios higienos normos 62.4 punkte, medicininei apšvitai, taikomi šie reikalavimai: 64.9.1. tiriamasis asmuo turi duoti raštišką sutikimą dalyvauti šiuos tyrimuose. Jeigu moksliniuose tyrimuose kaip tiriamasis asmuo dalyvauja nepilnametis, turi būti raštiškas tėvų arba globėjų sutikimas teisės aktų nustatyta tvarka, 64.9.2. tiriamasis asmuo (nepilnamečio tėvai arba globėjai) turi būti raštu informuotas apie galimą žalą jo (jų globojamojo) sveikatai, 64.9.3. licencijos turėtojas turi nustatyti tiriamųjų asmenų, kurie negaus tiesioginės naudos savo sveikatai, apribotąją dozę ir suderinti ją su Radiacinės saugos centru, 64.9.4. kai pacientai sutinka, kad su jais būtų atliktas radiodiagnostinis arba spindulinės terapijos eksperimentas, ir kai tikimasi, jog jiems tai bus diagnostiškai arba terapiškai naudinga, taikinio dozės turi būti individualiai suplanuotos medicinos praktiko ir paskyrėjo arba vieno iš jų, 64.9.5. turi būti remiamasi Helsinkio deklaracija ir Tarptautinės medicininių mokslo organizacijų tarybos bei Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, 64.9.6. tyrimų projektai turi būti išnagrinėti Lietuvos bioetikos komiteto ir gautas jo pritarimas; 64.10. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas tam, kad dozės, sąlygotos medicininių-teisinių procedūrų apšvitos, būtų tokios mažos, kokias galima pasiekti protingomis priemonėmis; 64.11. radiodiagnostiniai tyrimai sveikatos draudimo tikslais gali būti atliekami tik tada, kai tiriamasis sutinka ir yra laikomasi šios higienos normos reikalavimų; 64.12. kliniškai nebūtini rentgenodiagnostiniai tyrimai norint surasti pašalinį daiktą žmogaus kūne gali būti atliekami tik tada, kai įtariama, kad padarytas nusikaltimas, ir laikomasi bendrųjų šios higienos normos reikalavimų; 64.13. spindulinės terapijos arba radiodiagnostikos, naudojant radionuklidus, atvejais, kai radionuklido aktyvumas paciento kūne viršija nustatytą lygį, pacientui arba paciento globėjui turi būti duodami raštiški nurodymai, kaip kiek įmanoma labiau apriboti dozes asmenims, būnantiems šalia paciento, ir teikiama informacija apie riziką, susijusią su jonizuojančiąja spinduliuote. Šie nurodymai turi būti įteikti pacientą išrašant iš gydymo įstaigos; 64.14. į radiacinės saugos medicininės apšvitos atveju optimizavimo procesą turi įeiti radiologinės įrangos parinkimas, pakankamos diagnostinės informacijos arba gydymo rezultato gavimas bei praktiniai aspektai, kokybės laidavimas su kokybės kontrole bei pacientų dozių ir paskirtųjų aktyvumų įvertinimas. Optimizuojant radiacinę saugą, turi būti atsižvelgiama į ekonomines ir socialines sąlygas; 64.15. licencijos turėtojas privalo parengti ir vykdyti kokybės laidavimo programas, kuriose turi būti nurodyta: 64.15.1. pacientų dozių ir paskirtųjų aktyvumų įvertinimo būdai ir registravimo tvarka, 64.15.2. radiologinių procedūrų parametrų ir rezultatų apskaitos ir registravimo tvarka, 64.15.3. įrangos, naudojamos pacientų dozėms nustatyti, kalibravimo ir eksploatavimo tvarka, 64.15.4. kokybės kontrolės priemonės, 64.15.5. radiologinės įrangos priimtinumo kriterijai ir priemonės, kurių reikia imtis, jeigu įranga šių kriterijų neatitinka, 64.15.6. reikalavimai personalo kvalifikacijai ir darbuotojų apmokymo tvarka, 64.15.7. reguliarių nepriklausomų kokybės sistemos auditų sistemos aprašymas. 65. Licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad: 65.1. būtų visi reikalingi darbuotojai, galintys tinkamai atlikti paskyrėjo paskirtas radiologines procedūras; 65.2. darbuotojai, nuo kurių priklauso medicininė apšvita, nuolat keltų kvalifikaciją. Pradedant naudoti naujas metodikas arba naują įrangą, darbuotojai turi būtų apmokomi dirbti pagal šias metodikas ir naudotis ta įranga bei supažindinami su atitinkamais saugos reikalavimais. 66. Medicinos praktikai, medicinos fizikai ir asmenys, nurodyti šios higienos normos 68.7 punkte, turi būti teoriškai ir praktiškai pasirengę ir kompetentingi saugos srityje. 67. Besimokantys asmenys, mokymosi tikslu dalyvaujantys atliekant radiologines procedūras, turi būti prižiūrimi licencijos turėtojo paskirtų asmenų, nurodytų šios higienos normos 66 punkte. 68. Procedūros: 68.1. turi būti parengti kiekvieno įrenginio, susijusio su medicinine apšvita, standartinių radiologinių procedūrų aprašymai; 68.2. kiekviena su medicinine apšvita susijusi metodika turi būti įteisinta Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 68.3. spindulinės terapijos procedūrose turi aktyviai dalyvauti medicinos fizikas; 68.4. licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad būtų galima pasitelkti medicinos fiziką atliekant standartines terapines branduolinės medicinos procedūras ir diagnostines branduolinės medicinos procedūras; 68.5. radiologinių procedūrų, nepaminėtų šios higienos normos 68.3-68.4 punktuose, atvejais medicinos fizikas, esant reikalui, darbuotojus turi konsultuoti saugos optimizavimo klausimais, tarp jų pacientų dozimetrijos ir kokybės laidavimo (tarp jų kokybės kontrolės) klausimais bei visais kitais saugos klausimais; 68.6. licencijos turėtojas turi užtikrinti, kad būtų atliekami klinikiniai auditai; 68.7. apie radiologinę procedūrą arba jos dalies praktinius aspektus licencijos turėtojas arba medicinos praktikas gali informuoti vieną ar kelis asmenis, kurie turi teisę atlikti šias procedūras; 68.8. ypatingas dėmesys turi būti skiriamas įrangai ir metodikoms, naudojamoms: 68.8.1. vaikų medicininei apšvitai, 68.8.2. profilaktiniams sveikatos tikrinimams, 68.8.3. tais atvejais, kai pacientas gauna dideles dozes, pavyzdžiui, intervencinėje radiologijoje, kompiuterinėje tomografijoje ir spindulinėje terapijoje; 68.9. vaikų rentgeno diagnostika, naudojant fluorografijos aparatus, draudžiama; 68.10. ypatingas dėmesys šios higienos normos 68.8 punkte nurodytais atvejais turi būti kreipiamas į kokybės laidavimą ir į pacientų dozių bei paskirtų aktyvumų įvertinimą; 68.11. medicinos praktikai, medicinos fizikai ir asmenys, nurodyti šios higienos normos 68.7 punkte, nuo kurių šios higienos normos 68.8 punkte nurodytais atvejais priklauso medicininė apšvita, turi būti apmokyti pagal atskiras mokymo programas. 69. Nėščiųjų ir krūtimi maitinančiųjų sauga: 69.1. prieš taikant medicininę apšvitą, paskyrėjas ir medicinos praktikas vaisingo amžiaus moters turi paklausti, ar ji nėra nėščia, o tuo atveju, kai radiodiagnostikai arba spindulinei terapijai bus naudojami radionuklidiniai preparatai – ar ji nėra nėščia ir ar nemaitina krūtimi; 69.2. jeigu tiksliai nežinoma, ar moteris nėra nėščia, radiologinės procedūros turi būti atidėtos iki tol, kol bus išsiaiškinta; 69.3. jeigu šių procedūrų dėl klinikinių priežasčių atidėti negalima, saugai optimizuoti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, įvertinant nėščiosios ir vaisiaus galimą apšvitą; 69.4. jeigu procedūros krūtimi maitinančiai moteriai negali būti atidėtos, kai radiodiagnostikai arba spindulinei terapijai naudojami radionuklidų preparatai, saugai optimizuoti turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, individualiai įvertinant ir nėščiosios, ir vaisiaus galimą apšvitą; 69.5. licencijos turėtojas nėščiųjų ir krūtimi maitinančioms informuoti gali naudoti ir kitas priemones, pavyzdžiui, viešus užrašus, skelbimus. 70. Įranga: 70.1. Radiacinės saugos centrui pareikalavus, licencijos turėtojas arba juridinis asmuo ir įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, prieš įsigydamas radiologinę įrangą ir pradėdamas vykdyti radiologines procedūras, turi pateikti būsimųjų radiologinių procedūrų pagrindimą, nurodydamas: 70.1.1. radiologinių procedūrų tipus ir kiek šių procedūrų numatoma atlikti, 70.1.2. kiek šalyje arba regione, kurį aptarnauja licencijos turėtojas arba juridinis asmuo ir įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, planuojantis pradėti vykdyti šias procedūras, yra asmenų, kuriems šios procedūros reikalingos, 70.1.3. kokia įranga bus naudojama šioms procedūroms atlikti, 70.1.4. kas atliks šios įrangos priežiūrą ir remontą, 70.1.5. kaip darbuotojai bus apmokomi dirbti su šia įranga; 70.2. visa radiologinė įranga turi būti griežtai prižiūrima saugos požiūriu, atsižvelgiant į standartus, saugos reikalavimus ir gamintojo lydimuosius dokumentus; 70.3. prieš pradedant radiologinę įrangą naudoti diagnostikai arba gydymui, turi būti atliekami jos priėmimo bandymai, o ją naudojant – periodiniai kokybės kontrolės bandymai. Kokybės kontrolės bandymai turi būti atliekami ir po visų remontų, kurie gali turėti įtakos pacientų ir darbuotojų apšvitai; 70.4. nustačius, kad radiologinio įrenginio charakteristikos neatitinka nustatytų kriterijų, licencijos turėtojas privalo imtis priemonių trūkumams pašalinti, įrenginį naudoti taip, kad blogos jo charakteristikos neturėtų įtakos pacientų dozėms, arba įrenginio nebenaudoti. Jeigu įrenginio trūkumų neįmanoma pašalinti iš karto ir jie negali sukelti avarijos, įrenginį eksploatuoti leidžiama, tačiau turi būti sudarytas neatitikimo pašalinimo priemonių planas, kuris per 5 darbo dienas po to, kai buvo nustatytas neatitikimas, turi būti pateiktas Radiacinės saugos centrui; 70.5. rentgenoskopiniai rentgeno tyrimai be dozės arba dozės galios kontrolės turi būti atliekami tik tais atvejais, kai tokių tyrimų pagrįstumas išnagrinėtas atskirai; 70.6. rentgeno diagnostinėje įrangoje, skirtoje: 70.6.1. kompiuterinei tomografijai, 70.6.2. intervencinei radiologijai, 70.6.3. liemens angiografijai, 70.6.4. virškinimo trakto rentgeno diagnostikai, 70.6.5. vaikų rentgeno diagnostikai, turi būti įtaisas, informuojantis apie jonizuojančiosios spinduliuotės kiekį, išspinduliuotą rentgeno diagnostinės procedūros metu; 70.7. nepriklausomai nuo to, ar radiologinė įranga įvežta, ar pagaminta Lietuvoje, ji turi atitikti Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC), Tarptautinės standartų organizacijos (ISO), Europos Sąjungos ir Lietuvos standartus ir būti įteisinta Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka; 70.8. radiologinės įrangos techniniai dokumentai turi būti parengti pagal Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC), Tarptautinės standartų organizacijos (ISO), Europos Sąjungos ir Lietuvos standartų reikalavimus, keliamus lydimiesiems dokumentams, o naudojimo ir saugos instrukcijos turi būtų pateiktos lietuvių kalba; 70.9. ant radiologinės įrangos valdymo pultų nurodytos jos eksploatavimo sąlygos, parametrai, jų trumpinimai ir kita informacija turi būti pateikti kalba, suprantama su šia įranga dirbančiam personalui. 71. Avarinė apšvita: 71.1. licencijos turėtojas turi imtis priemonių, kuriomis būtų kiek įmanoma apribotos pacientų avarinės arba nenumatytos apšvitos tikimybė ir dozės. Avariniai atvejai: 71.1.1. apšvitintas ne tas pacientas, audinys arba organas, 71.1.2. panaudotas kito pavadinimo arba kito aktyvumo radiofarmakologinis preparatas, 71.1.3. atliktas kitas, negu paskyrėjo nurodytas, rentgenodiagnostinis tyrimas, nesuteikęs diagnostinės informacijos, 71.1.4. taikant spindulinę terapiją pacientas apšvitintas doze, kuri nustatytu dydžiu skiriasi nuo paskirtosios; 71.2. siekiant išvengti avarijų, ypatingą dėmesį reikia skirti spindulinės terapijos įrangai ir procedūroms, atsižvelgiant į tai, kad gali įvykti ir radiodiagnostikos avarijos. Tuo tikslu naudojamos darbo instrukcijos, standartinių radiologinių procedūrų aprašymai, kokybės laidavimo programos ir rekomenduojamieji medicininės apšvitos lygiai; 71.3. jeigu radiologinės įrangos darbas sutrinka taip, kad gali sukelti avariją, įranga turi būti nedelsiant išjungiama ir imamasi priemonių sutrikimui pašalinti; 71.4. licencijos turėtojas po avarijos privalo: 71.4.1. įvertinti paciento viso kūno ir atskirų jo dalių gautą dozę, 71.4.2. nedelsdamas apie avariją informuoti Radiacinės saugos centrą, 71.4.3. imtis priemonių, kad tokia avarija nepasikartotų, 71.4.4. apie avarijos priežastis, pasekmes ir priemones ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai avarija buvo pastebėta, raštu informuoti Radiacinės saugos centrą, 71.4.5. jei reikia, apie avariją nedelsdamas informuoti pacientą arba jo globėjus ir paskyrėją. X. APŠVITA NUO GAMTINIŲ ŠALTINIŲ 72. Siekiant užtikrinti darbuotojų ir gyventojų saugą nustatomos tokios veiklos, nurodytos šios higienos normos 3.4 punkte, rūšys, t. y.: 72.1. veikla identifikuotuose rajonuose, kai darbuotojai ir tam tikrais atvejais – gyventojai yra veikiami torono arba radono skilimo produktų, gama spinduliuotės arba bet kurios kitos rūšies spinduliuotės mineralinių vandenų kurortuose, olose, kasyklose, požeminėse ir antžeminėse darbo vietose; 72.2. veikla, kurios metu vykdomi darbai su medžiagomis, laikomomis neradioaktyviomis, bet turinčiomis gamtinių radionuklidų, sąlygojančių darbuotojų ir tam tikrais atvejais gyventojų apšvitos padidėjimą; 72.3. veikla, kurios metu susikaupia atliekų, laikomų neradioaktyviomis, bet turinčiomis gamtinių radionuklidų, sąlygojančių darbuotojų ir tam tikrais atvejais – gyventojų apšvitos padidėjimą; 72.4. orlaivių eksploatacija. 73. Siekiant užtikrinti saugą nuo veiklos su gamtiniais žemės šaltiniais, kuriems netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai, turi būti: 73.1. vykdomas apšvitos monitoringas [6.4] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, 73.2. diegiamos apšvitą mažinančios korekcinės priemonės teisės aktų nustatyta tvarka, 73.3. taikomos saugos priemonės pagal šios higienos normos VIII ir XI skyrių bei A ir B priedų reikalavimus, apie tokią veiklą raštu pranešama Radiacinės saugos centrui ir gaunama licencija veiklai. 74. Orlaivių įgulų narių sauga užtikrinama teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau: 74.1. eksploatuojant orlaivius, kai dėl kosminės spinduliuotės įgulos nariai gali gauti metinę efektinę apšvitos dozę, didesnę kaip 1 mSv, būtina imtis tokių saugos priemonių: 74.1.1. įvertinti orlaivio įgulos narių apšvitos dozes, 74.1.2. atsižvelgti į įvertintas apšvitos dozes, sudarant orlaivio įgulos narių darbo grafikus, kurie padėtų sumažinti dideles apšvitos dozes gaunančių įgulos narių dozes, 74.1.3. taikyti šios higienos normos 44 punkto reikalavimus moterims – orlaivių įgulos narėms, 74.1.4. informuoti orlaivių įgulų narius apie su jų darbu susijusią žalą sveikatai. XI. GYVENTOJŲ RADIACINĖ SAUGA 75. Gyventojų sauga turi būti užtikrinta pagal šios higienos normos 8 punkte nurodytus principus ir 9 punkto reikalavimus bei turi būti taikomi pagrindiniai gyventojų saugos principai, nustatyti kitais teisės aktais. 76. Veiklos, susijusios su jonizuojančiosios spinduliuotės įtaka gyventojams, licencijavimo sąlygos: 76.1. gyventojų sauga vykdant veiklą, kuriai būtina licencija, turi apimti visas priemones bei būdus, nustatytus [6.1], [6.2], [6.4], [6.7] ir kitų teisės aktų. Taip pat būtina atlikti: 76.1.1. statinio saugos ekspertizę [6.5] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įvertinti šaltinį (-ius) bei jo išdėstymą statinyje, 76.1.2. statinio su šaltiniu (-iais) pripažinimą tinkamu naudoti [6.5] ir kitų teisės aktais nustatyta tvarka. 77. Vertinant gyventojų, kai tai būtina, gaunamą apšvitos dozę, licencijos turėtojas privalo: 77.1. nustatyti gyventojų apšvitos dozių vertinimo tvarką, identifikuoti kritines grupes, atsižvelgiant į radioaktyviųjų medžiagų pernešimo kelius; 77.2. užtikrinti, kad būtų įvertintos gyventojų ir kritinių grupių narių gaunamos apšvitos dozės teisės aktų nustatyta tvarka; 77.3. užtikrinti, atsižvelgiant į riziką, kad vertinant gyventojų apšvitos dozę būtų įvertinta: 77.3.1. išorinės gama spinduliuotės lygiavertė dozė, pateikiant (kai tai įmanoma) spinduliuotės kokybines charakteristikas teisės aktų nustatyta tvarka, 77.3.2. vidinė tarša, nurodant radionuklidą, jo fizinę ir cheminę būsenas, aktyvumą bei savitąjį aktyvumą teisės aktų nustatyta tvarka, 77.3.3. kritinės grupės narių dozės ir pateiktas kritinės grupės apibūdinimas teisės aktų nustatyta tvarka; 77.4. registruoti: 77.4.1. išorinės gama spinduliuotės lygiavertės dozės matavimų rezultatus, 77.4.2. vidinės taršos įvertinimo rezultatus, 77.4.3. dozes, kurias gavo kritinės grupės ir gyventojai. 78. Licencijos turėtojas, vykdydamas veiklą, nurodytą šios higienos normos 3 punkte, turi užtikrinti gyventojų saugą ir aplinkos apsaugą teisės aktų nustatyta tvarka. Tai atlikdamas turi laikytis naudojamai įrangai (matavimo prietaisams) keliamų reikalavimų: 78.1. tikrinti įrangos (matavimo prietaisų) efektyvumą; 78.2. naudoti tinkamą įrangą (matavimo prietaisus) ir metodikas; 78.3. kalibruoti ir tikrinti įrangą (matavimo prietaisus) teisės aktų nustatyta tvarka bei nuolat tikrinti, ar jie teisingai naudojami. 79. Licencijos turėtojas turi užtikrinti lankytojų saugos kontrolę kontroliuojamojoje ir stebimojoje zonose, t. y.: 79.1. lankytojus kontroliuojamojoje zonoje turi lydėti asmuo, susipažinęs su saugos taisyklėmis šioje zonoje, ir turi būti vykdoma individualioji lankytojų dozimetrinė kontrolė; 79.2. lankytojai, prieš patekdami į kontroliuojamąją zoną, turi būti informuoti ir instruktuoti; 79.3. atitinkamai kontroliuoti lankymąsi stebimojoje zonoje. 80. Vartojamieji gaminiai (toliau – gaminiai): 80.1. gaminiai, kurie gali sąlygoti gyventojų apšvitą, negali būti jiems tiekiami, išskyrus atvejus, kai: 80.1.1. jų sąlygotai apšvitai netaikomi šios higienos normos reikalavimai, 80.1.2. gaminiai atitinka šios higienos normoje A priede nustatytus nereguliuojamosios veiklos kriterijus, 80.1.3. arba šiuos gaminius Radiacinės saugos centras leido vartoti gyventojams; 80.2. gaminių, kuriems netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai, tiekėjai privalo užtikrinti, kad: 80.2.1. gaminiai atitiktų šia higienos norma nustatytus saugos reikalavimus, o gamybos, naudojimo, neteisingo naudojimo ir laidojimo sąlygojamos apšvitos dozės neviršytų apribotųjų dozių, suderintų su Radiacinės saugos centru, atsižvelgiant į: 80.2.1.1. įvairius radionuklidus, kurie gali būti panaudoti, spinduliuotės rūšis, jų energiją, aktyvumus ir pusėjimo trukmę, 80.2.1.2. naudojamų radionuklidų chemines ir fizines formas, kurios įprastomis ir neįprastomis vartojimo sąlygomis gali turėti įtakos saugai, 80.2.1.3. radioaktyviųjų medžiagų apsauginio apvalkalo ekranavimo efektyvumą įprastomis ir neįprastomis vartojimo sąlygomis, 80.2.1.4. techninės priežiūros ir remonto reikalingumą, jų atlikimo būdus, 80.2.1.5. panašių gaminių vartojimo patirtį, 80.2.2. ant gaminių ir gaminių taros (ten, kur galima) matomoje vietoje būtų etiketė, kurioje aiškiai nurodyta, kad šis gaminys turi radioaktyviųjų medžiagų, 80.2.3. informacija būtų pateikta lietuvių kalba: 80.2.3.1. gaminio teisingo įrengimo, naudojimo ir priežiūros instrukcija, 80.2.3.2. remonto instrukcija, 80.2.3.3. informacija apie radionuklidus ir jų aktyvumą pagaminimo dieną, 80.2.3.4. informacija apie spinduliuotės dozės galią naudojimo, priežiūros ir remonto metu, 80.2.3.5. laidojimo instrukcija. XII. GALIMOJI APŠVITA. ŠALTINIŲ SAUGUMAS 81. Licencijos turėtojas privalo užtikrinti veikloje naudojamų šaltinių saugumą ir saugumo įvertinimą: 81.1. galimosios apšvitos atsiradimo tikimybę, jos pobūdį ir dydį; 81.2. šaltinio naudojimo ribines ir technines sąlygas; 81.3. būdus, kaip gali atsirasti visos įrangos ar atskirų jos dalių, procedūrų, susijusių su šaltinio saugumu ir žmonių sauga, sutrikimų, lemiančių galimąją apšvitą, bei šių sutrikimų padarinius; 81.4. aplinkos pokyčių įtaka saugai; 81.5. naudojimo veiksmų, susijusių su sauga, klaidų atsiradimo būdus ir tų klaidų padarinius; 81.6. bet kokių planuojamų pakeitimų įtaką saugai. 82. Reikalavimai šaltiniui: 82.1. šaltinio bandymų rezultatai turi atitikti nustatytus vartotojo instrukcijoje; 82.2. vartotojui suprantama kalba turi būti pateikta informacija apie tinkamą šaltinio surinkimą, eksploatavimą ir su tuo susijusius pavojus; 82.3. licencijos turėtojas kai kuriais atvejais, jeigu tai priimtina abiem pusėms, su tiekėjais gali sudaryti sutartis ir : 82.3.1. iš tiekėjų gauti informaciją apie kitų naudotojų sukauptą šaltinio eksploatavimo ir laidojimo patirtį bei šaltinio avarijas, kurios gali turėti įtakos žmonių saugai ir šaltinio saugumui, 82.3.2. tiekėjams pateikti informaciją apie šaltinio naudojimo eigą, avarijas bei jų įtaką žmonių saugai ir šaltinio saugumui. Informacija turi padėti šaltinio tiekėjams bei kitiems naudotojams išvengti projektavimo, gamybos ir eksploatavimo klaidų. 83. Turi būti užtikrintas šaltinio saugumas nuo vagysčių ir pakenkimų: 83.1. saugojimo patalpos turi būti rakinamos, įrengta signalizacija; 83.2. šaltinis ir konteineris, kuriame laikomas šaltinis, turi būti paženklinti [E.6] įspėjamuoju ženklu; 83.3. turi būti sudaromi veikloje naudojamų šaltinių sąrašai ir duomenys perduodami Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui [6.6] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; 83.4. apie bet kokius šaltinio naudojimo pasikeitimus (įsigijus, pardavus, paskolinus, atidavus laikinam saugojimui ir kt.) pranešama Radiacinės saugos centrui teisės aktų nustatyta tvarka; 83.5. Radiacinės saugos centras turi būti informuotas apie šaltinio sugadinimą, dingimą, vagystę, pametimą arba sužalojimą ne vėliau kaip per 12 valandų po to, kai užregistruojamas faktas; 83.6. turi būti užtikrinta derama šaltinio kontrolė visą tą laiką, kurį jis yra pas licencijos turėtoją nepriklausomai nuo licencijos galiojimo; 83.7. draudžiama šaltinį perduoti juridiniams asmenims arba įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, neturintiems Radiacinės saugos centro išduotos licencijos veiklai. 84. Nenaudojamas šaltinis, kaip radioaktyvioji atlieka, tvarkomas [6.2] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Radiacinės saugos centras, įvertinęs šaltinio techninę būklę bei vykdomos veiklos pobūdį, gali reikalauti jį atiduoti laidoti. 85. Avarijų su šaltiniu prevencijai ir jų pasekmių sušvelninimui licencijos turėtojas privalo: 85.1. stengtis išvengti avarijų, susijusių su šaltiniu; 85.2. apriboti įvykusios avarijos padarinius; 85.3. tikrinti ir išbandyti šaltinio sistemas, komponentus, kurių susidėvėjimas gali būti netinkamų sąlygų arba neadekvataus darbo su šaltiniu priežastimi; 85.4. kiek įmanoma, apriboti šaltinio sąlygotą apšvitą šaltinio priežiūros, inspekcijos, bandymų metu; 85.5. užtikrinti automatinį šaltinio išjungimą arba šaltinio skleidžiamos spinduliuotės sumažinimą šaltinio naudojimo pažeidimo atveju; 85.6. sukurti automatinę netinkamų šaltinio naudojimo sąlygų, kurios gali turėti lemiamos įtakos saugai, monitoringo sistemą, leisiančią per trumpiausią laiką panaudoti apšvitos apribojimo priemones. 86. Šaltinio saugos reikalavimų atitikties kontrolė, ištyrimas ir tolesnio panaudojimo įvertinimas: 86.1. šaltinio saugos atitikties kontrolė vykdoma teisės aktų nustatyta tvarka; 86.2. licencijos turėtojas, vykdydamas šia higienos norma nustatytus reikalavimus, privalo: 86.2.1. ištirti atvejus, jeigu: 86.2.1.1. bet koks šaltinio matmuo, turintis tiesioginės įtakos saugai, viršija ištyrimo lygį arba neatitinka naudojimo instrukcijoje nurodytų sąlygų, 86.2.1.2. šaltinis sugenda, įvyksta avarija, padaroma klaida ir kt., 86.2.2. nedelsdamas nustatyti šaltinio naudojimo sutrikimo priežastis, jas ištirti ir aprašyti akte, kuriame nurodomos išmatuotos arba apskaičiuotos apšvitos dozės bei tokių atvejų profilaktikos priemonės ir šaltinio tolesnio naudojimo galimybės, 86.2.3. šaltinio naudojimo sutrikimo ištyrimo aktą, kuriame nurodytos ir gautos apšvitos dozės, nedelsdamas pateikti Radiacinės saugos centrui, kuris numato tolesnes šaltinio naudojimo galimybes. _____________ A priedas (normatyvinis) NEREGULIUOJAMOSIOS VEIKLOS KRITERIJŲ TAIKYMO REIKALAVIMAI A.1. Veiklai ir veiklos metu naudojamoms radioaktyviosioms medžiagoms gali būti taikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai, jeigu šių medžiagų aktyvumas ir savitasis aktyvumas neviršija nurodytų A.5 punkto 1 lentelėje nurodytų nereguliuojamosios veiklos kriterijų. A.2. Atskirais atvejais Radiacinės saugos centras veiklą gali pripažinti nereguliuojama ir tada, kai tos veiklos metu naudojamų radioaktyviųjų medžiagų aktyvumas arba savitasis aktyvumas viršija lygius, nurodytus A.5 punkto 1 lentelėje, bet jai gali būti pritaikytas vienas iš šių kriterijų: A.2.1. efektinė dozė, kurią gaus dėl šios veiklos arba joje naudojamų šaltinių bet kuris gyventojas, per metus neviršys 10 mSv, A.2.2. metinė kolektyvinė efektinė dozė neviršys 1 žmogaus siverto, A.2.3. optimizuojant saugą, nustatyta, jog veiklos arba šaltinio nereguliavimas yra optimali išeitis. A.3. Nereguliuojamosios veiklos kriterijai taikomi šiems veikloje naudojamiems šaltiniams: A.3.1. įrenginiams, turintiems radioaktyviųjų medžiagų, kurių aktyvumas arba savitasis aktyvumas viršija reikšmes, nurodytas A.5 punkto 1 lentelėje, tačiau: A.3.1.1. įrenginio tipas patvirtintas įgaliotosios institucijos, A.3.1.2. įrenginys atitinka uždarojo šaltinio reikalavimus, A.3.1.3. normaliomis darbo sąlygomis lygiavertės dozės galia 0,1 m nuotoliu nuo bet kokio įrenginio paviršiaus neviršija 1 mSv/val., A.3.1.4. įgaliotoji institucija nustatė būtinas laidojimo sąlygas, A.3.2. katodiniam vamzdeliui, skirtam vaizdui atkurti, arba bet kuriam kitam jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriui, veikiančiam esant potencialų skirtumui, ne didesniam kaip 30 kV, kai normaliomis darbo sąlygomis lygiavertės dozės galia 0,1 m atstumu nuo bet kokio jo paviršiaus neviršija 1 mSv/val.; A.3.3. bet kuriam jonizuojančiosios spinduliuotės generatoriui, išskyrus nurodytus A.3.2 punkte, kai: A.3.3.1. jo tipą patvirtinto Radiacinės saugos centras, A.3.3.2. normaliomis darbo sąlygomis lygiavertės dozės galia 0,1 m atstumu nuo bet kokio jo paviršiaus neviršija 1 mSv/val, A.3.4. medžiagoms, užterštoms radioaktyviosiomis medžiagomis, kurių kiekiai neviršija nekontroliuojamosios taršos lygių. A.4. Nereguliuojamosios veiklos kriterijus draudžiama taikyti nepagrįstai veiklai. A.5. 1 lentelė. Radionuklidų savitojo aktyvumo ir radionuklidų aktyvumo nereguliuojamojo veikmens lygiai: Radionuklido pavadinimas Savitasis aktyvumas, Bq/g Aktyvumas, Bq 1 2 3 H-3 1 x 106 1 x 109 Be-7 1 x 103 1 x 107 C-14 1 x 104 1 x 107 O-15 1 x 102 1 x 109 F-18 1 x 101 1 x 106 Na-22 1 x 101 1 x 106 Na-24 1 x 101 1 x 105 Si-31 1 x 103 1 x 106 P-32 1 x 103 1 x 105 P-33 1 x 105 1 x 108 S-35 1 x 105 1 x 108 Cl-36 1 x 104 1 x 106 Cl-38 1 x 101 1 x 105 Ar-37 1 x 106 1 x 108 Ar-41 1 x 102 1 x 109 K-40 1 x 102 1 x 106 K-42 1 x 102 1 x 106 K-43 1 x 101 1 x 106 Ca-45 1 x 104 1 x 107 Ca-47 1 x 101 1 x 106 Sc-46 1 x 101 1 x 106 Sc-47 1 x 102 1 x 106 Sc-48 1 x 101 1 x 105 V-48 1 x 101 1 x 105 Cr-51 1 x 103 1 x 107 Mn-51 1 x 101 1 x 105 Mn-52 1 x 101 1 x 105 Mn-52m 1 x 101 1 x 105 Mn-53 1 x 104 1 x 109 Mn-54 1 x 101 1 x 106 Mn-56 1 x 101 1 x 105 Fe-52 1 x 101 1 x 106 Fe-55 1 x 104 1 x 106 Fe-59 1 x 101 1 x 106 Co-55 1 x 101 1 x 106 1 2 3 Co-56 1 x 101 1 x 105 Co-57 1 x 102 1 x 106 Co-58 1 x 101 1 x 106 Co-58m 1 x 104 1 x 107 Co-60 1 x 101 1 x 105 Co-60m 1 x 103 1 x 106 Co-61 1 x 102 1 x 106 Co-62m 1 x 101 1 x 105 Ni-59 1 x 104 1 x 108 Ni-63 1 x 105 1 x 108 Ni-65 1 x 101 1 x 106 Cu-64 1 x 102 1 x 106 Zn-65 1 x 101 1 x 106 Zn-69 1 x 104 1 x 106 Zn-69m 1 x 102 1 x 106 Ga-72 1 x 101 1 x 105 Ge-71 1 x 104 1 x 108 As-73 1 x 103 1 x 107 As-74 1 x 101 1 x 106 As-76 1 x 102 1 x 105 As-77 1 x 103 1 x 106 Se-75 1 x 102 1 x 106 Br-82 1 x 101 1 x 106 Kr-74 1 x 102 1 x 109 Kr-76 1 x 102 1 x 109 Kr-77 1 x 102 1 x 109 Kr-79 1 x 103 1 x 105 Kr-81 1 x 104 1 x 107 Kr-83m 1 x 105 1 x 1012 Kr-85 1 x 105 1 x 104 Kr-85m 1 x 103 1 x 1010 Kr-87 1 x 102 1 x 109 Kr-88 1 x 102 1 x 109 Rb-86 1 x 102 1 x 105 Sr-85 1 x 102 1 x 106 Sr-85m 1 x 102 1 x 107 Sr-87m 1 x 102 1 x 106 Sr-89 1 x 103 1 x 106 Sr-90* 1 x 102 1 x 104 Sr-91 1 x 101 1 x 105 Sr-92 1 x 101 1 x 106 Y-90 1 x 103 1 x 105 Y-91 1 x 103 1 x 106 Y-91m 1 x 102 1 x 106 Y-92 1 x 102 1 x 105 Y-93 1 x 102 1 x 105 Zr*-93 1 x 103 1 x 107 Zr-95 1 x 101 1 x 106 Zr*-97 1 x 101 1 x 105 Nb-93m 1 x 104 1 x 107 Nb-94 1 x 101 1 x 106 Nb-95 1 x 101 1 x 106 Nb-97 1 x 101 1 x 106 Nb-98 1 x 101 1 x 105 Mo-90 1 x 101 1 x 106 Mo-93 1 x 103 1 x 108 Mo-99 1 x 102 1 x 106 Mo-101 1 x 101 1 x 106 Tc-96 1 x 101 1 x 106 Tc-96m 1 x 103 1 x 107 Tc-97 1 x 103 1 x 108 Tc-97m 1 x 103 1 x 107 Tc-99 1 x 104 1 x 107 Tc-99m 1 x 102 1 x 107 Ru-97 1 x 102 1 x 107 Ru-103 1 x 102 1 x 106 Ru-105 1 x 101 1 x 106 Ru*-106 1 x 102 1 x 105 Rh-103m 1 x 104 1 x 108 Rh-105 1 x 102 1 x 107 Pd-103 1 x 103 1 x 108 Pd-109 1 x 103 1 x 106 Ag-105 1 x 102 1 x 106 Ag*-108m 1 x 101 1 x 106 Ag-110m 1 x 101 1 x 106 Ag-111 1 x 103 1 x 106 Cd-109 1 x 104 1 x 106 Cd-115 1 x 102 1 x 106 Cd-115m 1 x 103 1 x 106 In-111 1 x 102 1 x 106 In-113m 1 x 102 1 x 106 In-114m 1 x 102 1 x 106 In-115m 1 x 102 1 x 106 Sn-113 1 x 103 1 x 107 Sn-125 1 x 102 1 x 105 Sb-122 1 x 102 1 x 104 Sb-124 1 x 101 1 x 106 Sb-125 1 x 102 1 x 106 Te-123m 1 x 102 1 x 107 Te-125m 1 x 103 1 x 107 Te-127 1 x 103 1 x 106 Te-127m 1 x 103 1 x 107 Te-129 1 x 102 1 x 106 Te-129m 1 x 103 1 x 106 Te-131 1 x 102 1 x 105 Te-131m 1 x 101 1 x 106 Te-132 1 x 102 1 x 107 Te-133 1 x 101 1 x 105 Te-133m 1 x 101 1 x 105 Te-134 1 x 101 1 x 106 I-123 1 x 102 1 x 107 I-125 1 x 103 1 x 106 I-126 1 x 102 1 x 106 I-129 1 x 102 1 x 105 I-130 1 x 101 1 x 106 I-131 1 x 102 1 x 106 I-132 1 x 101 1 x 105 I-133 1 x 101 1 x 106 I-134 1 x 101 1 x 105 I-135 1 x 101 1 x 106 Xe-131m 1 x 104 1 x 104 Xe-133 1 x 103 1 x 104 Xe-135 1 x 103 1 x 1010 Cs-129 1 x 102 1 x 105 Cs-131 1 x 103 1 x 106 Cs-132 1 x 101 1 x 105 Cs-134m 1 x 103 1 x 105 Cs-134 1 x 101 1 x 104 Cs-135 1 x 104 1 x 107 Cs-136 1 x 101 1 x 105 Cs*-137 1 x 101 1 x 104 Cs-138 1 x 101 1 x 104 Ba-131 1 x 102 1 x 106 Ba*-140 1 x 101 1 x 105 La-140 1 x 101 1 x 105 Ce-139 1 x 102 1 x 106 Ce-141 1 x 102 1 x 107 Ce-143 1 x 102 1 x 106 Ce*-144 1 x 102 1 x 105 Pr-142 1 x 102 1 x 105 Pr-143 1 x 104 1 x 106 Nd-147 1 x 102 1 x 106 Nd-149 1 x 102 1 x 106 Pm-147 1 x 104 1 x 107 Pm-149 1 x 103 1 x 106 Sm-151 1 x 104 1 x 108 Sm-153 1 x 102 1 x 106 Eu-152 1 x 101 1 x 106 Eu-152m 1 x 102 1 x 106 Eu-154 1 x 101 1 x 106 Eu-155 1 x 102 1 x 107 Gd-153 1 x 102 1 x 107 Gd-159 1 x 103 1 x 106 Tb-160 1 x 101 1 x 106 Dy-165 1 x 103 1 x 106 Dy-166 1 x 103 1 x 106 Ho-166 1 x 103 1 x 105 Er-169 1 x 104 1 x 107 Er-171 1 x 102 1 x 106 Tm-170 1 x 103 1 x 106 Tm-171 1 x 104 1 x 108 Yb-175 1 x 103 1 x 107 Lu-177 1 x 103 1 x 107 Hf-181 1 x 101 1 x 106 Ta-182 1 x 101 1 x 104 W-181 1 x 103 1 x 107 W-185 1 x 104 1 x 107 W-187 1 x 102 1 x 106 Re-186 1 x 103 1 x 106 Re-188 1 x 102 1 x 105 Os-185 1 x 101 1 x 106 Os-191 1 x 102 1 x 107 Os-191m 1 x 103 1 x 107 Os-193 1 x 102 1 x 106 Ir-190 1 x 101 1 x 106 Ir-192 1 x 101 1 x 104 Ir-194 1 x 102 1 x 105 Pt-191 1 x 102 1 x 106 Pt-193m 1 x 103 1 x 107 Pt-197 1 x 103 1 x 106 Pt-197m 1 x 102 1 x 106 Au-198 1 x 102 1 x 106 Au-199 1 x 102 1 x 106 Hg-197 1 x 102 1 x 107 Hg-197m 1 x 102 1 x 106 Hg-203 1 x 102 1 x 105 Tl-200 1 x 101 1 x 106 Tl-201 1 x 102 1 x 106 Tl-202 1 x 102 1 x 106 Tl-204 1 x 104 1 x 104 Pb-203 1 x 102 1 x 106 Pb*-210 1 x 101 1 x 104 Pb*-212 1 x 101 1 x 105 Bi-206 1 x 101 1 x 105 Bi-207 1 x 101 1 x 106 Bi-210 1 x 103 1 x 106 Bi*-212 1 x 101 1 x 105 Po-203 1 x 101 1 x 106 Po-205 1 x 101 1 x 106 Po-207 1 x 101 1 x 106 Po-210 1 x 101 1 x 104 At-211 1 x 103 1 x 107 Rn*-220 1 x 104 1 x 107 Rn*-222 1 x 101 1 x 108 Ra*-223 1 x 102 1 x 105 Ra*-224 1 x 101 1 x 105 Ra-225 1 x 102 1 x 105 Ra*-226 1 x 101 1 x 104 Ra-227 1 x 102 1 x 106 Ra*-228 1 x 101 1 x 105 Ac-228 1 x 101 1 x 106 Th*-226 1 x 103 1 x 107 Th-227 1 x 101 1 x 104 Th*-228 1 x 100 1 x 104 Th*-229 1 x 100 1 x 103 Th-230 1 x 100 1 x 104 Th-231 1 x 103 1 x 107 Gamtinis Th ir Th-232 1 x 100 1 x 103 Th*-234 1 x 103 1 x 105 Pa-230 1 x 101 1 x 106 Pa-231 1 x 100 1 x 103 Pa-233 1 x 102 1 x 107 U*-230 1 x 101 1 x 105 U-231 1 x 102 1 x 107 U*-232 1 x 100 1 x 103 U-233 1 x 101 1 x 104 U-234 1 x 101 1 x 104 U*-235 1 x 101 1 x 104 U-236 1 x 101 1 x 104 U-237 1 x 102 1 x 106 U*-238 1 x 101 1 x 104 Gamtinis U 1 x 100 1 x 103 U-239 1 x 102 1 x 106 U-240 1 x 103 1 x 107 U*-240 1 x 101 1 x 106 Np*-237 1 x 100 1 x 103 Np-239 1 x 102 1 x 107 Np-240 1 x 101 1 x 106 Pu-234 1 x 102 1 x 107 Pu-235 1 x 102 1 x 107 Pu-236 1 x 101 1 x 104 Pu-237 1 x 103 1 x 107 Pu-238 1 x 100 1 x 104 Pu-239 1 x 100 1 x 104 Pu-240 1 x 100 1 x 103 Pu-241 1 x 102 1 x 105 Pu-242 1 x 100 1 x 104 Pu-243 1 x 103 1 x 107 Pu-244 1 x 100 1 x 104 Am-241 1 x 100 1 x 104 Am-242 1 x 103 1 x 106 Am*-242m 1 x 100 1 x 104 Am*-243 1 x 100 1 x 103 Cm-242 1 x 102 1 x 105 Cm-243 1 x 100 1 x 104 Cm-244 1 x 101 1 x 104 Cm-245 1 x 100 1 x 103 Cm-246 1 x 100 1 x 103 Cm-247 1 x 100 1 x 104 Cm-248 1 x 100 1 x 103 Bk-249 1 x 103 1 x 106 Cf-246 1 x 103 1 x 106 Cf-248 1 x 101 1 x 104 Cf-249 1 x 100 1 x 103 Cf-250 1 x 101 1 x 104 Cf-251 1 x 100 1 x 103 Cf-252 1 x 101 1 x 104 Cf-253 1 x 102 1 x 105 Cf-254 1 x 100 1 x 103 Es-253 1 x 102 1 x 105 Es-254 1 x 101 1 x 104 Es-254m 1 x 102 1 x 106 Fm-254 1 x 104 1 x 107 Fm-255 1 x 103 1 x 106 * radionuklidai su savo dukteriniais skilimo produktais, esančiais radioaktyviojoje pusiausvyroje (žr. A.5. 2 lentelę). A.5. 2 lentelė. Kai kurių radionuklidų ir jų dukterinių radionuklidų pavadinimai Radionuklido pavadinimas Dukterinio radionuklido pavadinimas Sr*-80 Rb-80 Sr*-90 Y-90 Zr*-93 Nb-93m Zr*-97 Nb-97 Ru*-106 Rh-106 Ag*-108m Ag-108 Cs*-137 Ba-137 Ba*-140 La-140 Ce*-134 La-134 Ce*-144 Pr-144 Pb*-210 Bi-210, Po-210 Pb*-212 Bi-212, Tl-208 (0,36%), Po-212 (0,64%) Bi*-212 Tl-208 (0,36%), Po-212 (0,64%) Rn*-220 Po-216 Rn*-222 Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214 Ra*-223 Rn-219, Po-215, Pb-211, Tl-207 Ra*-224 Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36%), Po-212 (0,64%) Ra*-226 Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210 Ra*-228 Ac-228 Th*-226 Ra-222, Rn-218, Po-214 Th*-228 Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36%), Po-212 (0,64%) Th*-229 Ra-225, Ac-225, Fr-221, At-217, Bi-213, Po-213, Pb-209 Gamtinis Th Ra-228, Ac-228, Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl –208 (0,36%), Po-212 (0,64%) Th*-234 Pa-234m U*-230 Th-226, Ra-222, Rn-218, Po-214 U*-232 Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36%), Po -212(0,64%) U*-235 Th-231 U*-238 Th-234, Pa-234m Gamtinis U Th-234, Pa-234m, U-234, Th-230, Ra-226, Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210 U*-240 Np-240 Np*-237 Pa-233 Am*-242m Am-242 Am*-243 Np-239 ______________ B priedas (normatyvinis) RIBINĖS DOZĖS B.1. Šiame priede nustatytos ribinės dozės taikomos tik profesinei bei gyventojų apšvitai, o netaikomos medicininei bei gyventojų apšvitai nuo gamtinių šaltinių apriboti, jeigu pastarieji nepatenka į šios higienos normos reguliavimo sritį. B.2. Darbuotojų ribinės dozės: B.2.1. efektinė dozė – 100 mSv per 5 metų laikotarpį; B.2.2. didžiausia metinė efektinė dozė – 50 mSv; B.2.3. lygiavertė dozė akies lęšiukui – 150 mSv; B.2.4. lygiavertė dozė odai, galūnėms (plaštakoms ir pėdoms) – 500 mSv. Ši riba taikoma dozei, tenkančiai vidutiniškai 1 cm2 odos ploto, gaunančio didžiausią apšvitą. B.3. Mokinių (studentų) ribinės dozės: B.3.1. 18 metų amžiaus ir vyresniems, kurie dirba su šaltiniais profesinio pasirengimo metu, yra tokios, kaip nurodytos B.2 punkte; B.3.2. nuo 16 iki 18 metų amžiaus, kurie dirba su šaltiniais profesinio pasirengimo metu: B.3.2.1. metinė efektinė dozė – 6 mSv, B.3.2.2. metinė lygiavertė dozė akies lęšiukui – 50 mSv, B.3.2.3. metinė lygiavertė dozė odai ir galūnėms (plaštakoms, pėdoms) – 150 mSv. Ši riba taikoma dozei, tenkančiai vidutiniškai 1 cm2 odos ploto, gaunančio didžiausią apšvitą. B.4. Gyventojų ribinės dozės: B.4.1. metinė efektinė dozė – 1 mSv; B.4.2. metinės efektinės dozės ypatingais atvejais – 5 mSv, su sąlyga, kad 5 iš eilės metus vidutinė dozė nebus didesnė kaip 1 mSv per metus; B.4.3. lygiavertė metinė dozė akies lęšiukui – 15 mSv; B.4.4. lygiavertė dozė odai – 50 mSv. Ši riba taikoma dozei, tenkančiai vidutiniškai 1 cm2 odos ploto, gaunančio didžiausią apšvitą. B.5. Ribinių dozių laikymosi patikrinimas: B.5.1. ribinės dozės, nurodytos B priedo B.2–B.4 punktuose, taikomos išorinės apšvitos dozių per atitinkamą laiko tarpą ir vidinės apšvitos kaupiamųjų dozių nuo radionuklidų, patekusių į organizmą per tą patį laiko tarpą, sumai. Laiko tarpas, per kurį skaičiuojama kaupiamoji dozė, suaugusiųjų yra 50 metų ir vaikų – 70 metų; B.5.2. nustatant, ar neviršijamos ribinės dozės, turi būti apskaičiuojama išorinės apšvitos individualiosios dozės ekvivalento skvarbiajai spinduliuotei per tam tikrą laiko tarpą ir kaupiamosios lygiavertės arba kaupiamosios efektinės dozės nuo radionuklidų, patekusių į organizmą per tą patį laiko tarpą, suma; B.5.3. aukščiau pateiktų reikalavimų atitikimas gali būti patikrintas lyginant bendrąją efektinę dozę su atitinkama ribine doze, kai bendroji efektinė dozė (E) sivertais yra apskaičiuojama pagal šią formulę: čia: Hp(
14. d)– individualiosios dozės ekvivalentas išorinės apšvitos skvarbiajai spinduliuotei matuotas per vienerius metus, sivertais (Sv); e(g)j, pr ir e(g)j, ik – nustatyti dozės koeficientai radionuklido j-ajam įterpiui, įkvėpus ar prarijus j-ąjį radionuklidą, sivertais bekereliui (Sv/Bq); Ij, pr ir Ij, ik – per tą patį laiko tarpą į organizmą patekę j-ojo radionuklido aktyvumai juos prarijus ir įkvėpus, bekereliais (Bq); Tarptautinės spinduliuotės vienetų ir jos matavimo komisijos darbinis vienetas Hp(
15. d)– individualiosios dozės ekvivalentas – šiuo atveju taikomas visoms spinduliuotės rūšims, išskyrus nuo 1 eV iki 30 keV energijų neutronus. Jeigu apšvita šiais neutronais sudaro didžiąją apšvitos dalį, reikia papildomos informacijos nustatant ryšį tarp individualiosios dozės ekvivalento ir efektinės dozės. B.5.4. B.6. 1 lentelėje pateiktos e(g)j, pr ir e(g)j, ik vertės Sv Bq-1 darbuotojams, o B.6. 4 ir 5 lentelėse – gyventojams. Ij,R vertės bekereliais visiems radionuklidams, išskyrus radono ir torono dukterinius produktus, apskaičiuojamos: čia: DR – ribinė metinė efektinė dozė, sivertais (Sv) e(g)j – nustatytas dozės koeficientas radionuklido j-ajam įterpiui, įkvėpus ar prarijus j-ąjį radionuklidą, sivertais bekereliui (Sv/Bq). Dozės koeficientų e(g)j reikšmės pateiktos B.6. 1, 4 ir 5 lentelėse; B.5.5. B.6. 1 lentelėje pateikti darbuotojams nustatyti dozės koeficientai radionuklido j-ajam įterpiui, prarijus j-ąjį radionuklidą, t.y. kaupiamoji efektinė dozė vienetiniam į organizmą patekusiam aktyvumui, radionuklidą prarijus, esant skirtingiems žarnyno perdavimo koeficientams f1 ir skirtingoms cheminėms formoms; taip pat nustatyti dozės koeficientai radionuklido j-ajam įterpiui, radionuklidą įkvėpus, esant skirtingiems plaučių sugerties tipams (greitam, vidutiniam ir lėtam (G, V, L) su atitinkamomis f1 reikšmėmis tai aktyvumo daliai, kuri iš plaučių patenka į virškinimo traktą; B.5.6. B.6. 2 lentelėje pateiktos žarnyno perdavimo koeficiento f1 vertės; B.5.7. B.6. 3 lentelėje pateikiami įvairių elementų cheminių formų plaučių sugerties tipai ir žarnyno perdavimo koeficientai, darbuotojams radionuklidų įkvėpus; B.5.8. B.6. 4 lentelėje pateikti gyventojams nustatyti dozės koeficientai e(
16. g)radionuklido įterpiui radionuklidą prarijus, atitinkantys skirtingus žarnyno perdavimo koeficientus f1; B.5.9. B.6. 5 lentelėje pateikti gyventojams, atsižvelgiant į plaučių sugerties tipą ir žmogaus amžių, nustatyti dozės koeficientai e(
17. g)radionuklidų įterpiui radionuklidą įkvėpus; B.5.10. B.6. 6 lentelėje pateikti darbuotojų ir gyventojų nustatyti dozės daugikliai e(
18. g)radionuklido įterpiui jį įkvėpus tirpių arba neinertinių dujų forma; B.5.11. B.6. 7 lentelėje pateiktos inertinių dujų efektinės dozės galios reikšmės suaugusiesiems. Šios reikšmės taikomos ir darbuotojams, ir gyventojams; B.5.12. kaupiamoji lygiavertė organo ar audinio dozė dėl radionuklido, patekusio į organizmą tam tikru būdu, gali būti nustatyta: B.5.12.1. dauginant tuo būdu patekusio radionuklido įterpio reikšmę iš nustatyto dozės koeficiento e(
19. g)tam radionuklido įterpiui, B.5.12.2. bet kuriuo kitu Radiacinės saugos centro patvirtintu būdu. __________ B.l lentelė. Darbuotojų kaupiamoji efektinė dozė per kvėpavimo takus ir virškinimo traktą į kūną patekusio radionuklido aktyvumo vienetui e(g), SvBq-1 Radionuklidas Pusejimo trukmė Per kvėpavimo takus Per virškinimo traktą Sugertis iš plaučių f1 e(
20. g)1mm e(
21. g)5mm f1 e(
22. g)1 2 3 4 5 6 7 8 H-3 12,3m. 1,000 1,8x10-11 Organinis 12,3m. 1,000 4,2x10-11 H-3 jung. Be-7 53,3d. V 0,005 4,8x10-11 4,3x10-11 0,005 2,8x10-11 L 0,005 5,2x10-11 4,6x10-11 Be-10 1,60x106m. V 0,005 9,1x10-9 6,7x10-9 0,005 1,1x10-9 L 0,005 3,2x10-8 1,9x10'8 C-11 0,340val. 1,000 2,4x10-11 C-14 5,73x103m. 1,000 5,8x10-10 F-18 1,83val. G 1,000 3,0x10-11 5,4x10-11 1,000 4,9x10-11 V 1,000 5,7x10-11 8,9x10-11 L 1,000 6,0x10-11 9,3x10-11 Na-22 2,60m. G 1,000 1,3x10-9 2,0x10-9 1,000 3,2x10-9 Na-24 15,0val. G 1,000 2,9x10-10 5,3x10-10 1,000 4,3x10-11 Mg-28 20,9val. G 0,500 6,4x10-10 1,1x10-9 0,500 2,2x10-9 V 0,500 1,2x10-9 1,7x10-9 Al-26 7,16x105m. G 0,010 1,1x10-8 1,4x10-8 0,010 3,5x10-9 V 0,010 1,8x10-8 1,2x10-8 Si-31 2,62val. G 0,010 2,9x10-11 5,1x10-11 0,010 1,6x10-10 V 0,010 7,5x10-11 1,1x10-10 L 0,010 8,0x10-11 1,1x10-10 Si-32 4,50x102m. G 0,010 3,2x10-9 3,7x10-9 0,010 5,6x10-10 V 0,010 1,5x10-8 9,6x10-9 L 0,010 1,1x10-7 5,5x10-8 P-32 14,3d. G 0,800 8,0x10-10 1,1x10-9 0,800 2,4x10-9 V 0,800 3,2x10-9 2,9x10-9 P-33 25,4d. G 0,800 9,6x10-11 1,4x10-10 0,800 2,4x10-10 V 0,800 1,4x10-9 1,3x10-9 S-35(neorg.) 87,4d. G 0,800 5,3x10-11 8,0x10-11 0,800 1,4x10-10 V 0,800 1,3x10-9 1,1x10-9 0,100 1,9x10-10 S-35(org.) 8,74d. 1,000 7,7x10-10 Cl-36 3,01x105m. G 1,000 3,4x10-10 4,9x10-10 1,000 9.3x10-10 V 1,000 6,9x10-9 5,1x10-9 Cl-38 0.620val. G 1,000 2,7x10-11 4,6x10-11 1,000 1,2x10-10 V 1,000 4,7x10-11 7,3x10-11 Cl-39 0.927val. G 1,000 2,7x10-11 4,8x10-11 1,000 8,5x10-11 V 1,000 4,8x10-11 7,6x10-11 K-40 1,28x109m. G 1,000 2,1x10-9 3.0x10-9 1,000 6,2x10-9 K-42 12,4val. G 1,000 1,3x10-10 2,0x10-10 1,000 4,3x10-10 K-43 22,6val. G 1,000 1,5x10-10 2,6x10-10 1,000 2,5x10-10 K-44 0,369val. g 1,000 2,1x10-11 3,7x10-11 1,000 8,4x10-11 K-45 0,333val. g 1,000 1,6x10-11 2,8x10-11 1,000 5,4x10-11 Ca-41 1,40x105m. v 0.300 1,7x10-10 1,9x10-10 0,300 2,9x10-10 Ca-45 163d. v 0,300 2,7x10-9 2,3x10-9 0,300 7,6x10-10 Ca-47 4,53d. v 0,300 1,8x10-9 2,1x10-9 0,300 1,6x10-9 Sc-43 3,89val. l 1,0x10-4 1,2x10-10 1,8x10-10 1,0x10-4 1,9x10-10 Sc-44 3,93val. l 1,0x10-4 1,9x10-10 3,0x10-10 1,0x10-4 3,5x10-10 Sc-44m 2,44d. l 1,0x10-4 1,5x10-9 2,0x10-9 1,0x10-4 2,4x10-9 Sc-46 83,8d. l 1,0x10-4 6,4x10-9 4,8x10-9 1,0x10-4 1,5x10-9 Sc-47 3,35d. l 1,0x10-4 7,0x10-10 7,3x10-10 1,0x10-4 5,4x10-10 Sc-48 1,82d. l 1,0x10-4 1,1x10-9 1,6x10-9 1,0x10-4 1,7x10-9 Sc-49 0,956val. l 1,0x10-4 4,1x10-11 6,1x10-11 1,0x10-4 8,2x10-11 Ti-44 47,3m. g 0,010 6,1x10-8 7,2x10-8 0,010 5,8x10-9 v 0,010 4,0x10-8 2,7x10-8 l 0,010 1,2x10-7 6,2x10-8 Ti-45 3,08val. g 0,010 4,6x10-11 8,3x10-11 0,010 1,5x10-10 v 0,010 9,1x10-11 1,4x10-10 l 0,010 9,6x10-11 1,5x10-10 V-47 0,543val. g 0,010 1,9x10-11 3,2x10-11 0,010 6,3x10-11 v 0,010 3,1x10-11 5,0x10-11 V-48 16,2d. g 0,010 1,1x10-9 1,7x10-9 0,010 2,0x10-9 v 0,010 2,3x10-9 2,7x10-9 V-49 330d. g 0,010 2,1x10-11 2,6x10-11 0,010 1,8x10-11 v 0,010 3,2x10-11 2,3x10-11 Cr-48 23,0val. g 0,100 1,0x10-10 1,7x10-10 0,100 2,0x10-10 v 0,100 2,0x10-10 2,3x10-10 0,010 2,0x10-10 l 0,100 2,2x10-10 2,5x10-10 Cr-49 0,702val. g 0,100 2,0x10-11 3,5x10-11 0,100 6,1x10-11 v 0,100 3,5x10-11 5,6x10-11 0,010 6,1x10-11 l 0,100 3,7x10-11 5,9x10-11 1 2 3 3 4 5 6 7 Cr-51 27,7d. g 0,100 2,1x10-11 3,0x10-11 0,100 3,8x10-11 v 0,100 3,1x10-11 3,4x10-11 0,010 3,7x10-11 l 0,100 3,6x10-11 3,6x10-11 Mn-51 0,770val. g 0,100 2,4x10-11 4,2x10-11 0,100 9,3x10-11 v 0,100 4,3x10-11 6,8x10-11 Mn-52 5,59d. g 0,100 9,9x10-10 1,6x10-9 0,100 1,8x10-9 v 0,100 1,4x10-9 1,8x10-9 Mn-52m 0,352val. g 0,100 2,0x10-11 3,5x10-11 0,100 6,9x10-11 v 0,100 3,0x10-11 5,0x10-11 Mn-53 3,70x106m. g 0,10