Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas dėl aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymo nr. 5 „dėl ne k

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S dėl aplinkos ministro 2003 M. SAUSIO 7 D. ĮSAKYMO Nr. 5 „DĖL NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMO IR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2005 m. balandžio 27 d. Nr. D1-221 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 17 straipsnio 2 dalimi ir siekdamas įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/26/EB, iš dalies pakeičiančios direktyvą 97/68/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių reikalavimus, nukreiptus prieš dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimą iš vidaus degimo variklių, skirtų montuoti ne keliais judančiuose mechanizmuose, nuostatas, pakeičiu Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 86-3913; 2004, Nr. 183-6772), ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 5 (2005 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. D1-221 redakcija) NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ VIDAUS DEGIMO VARIKLIŲ TIPO PATVIRTINIMOIR TERŠALŲ IŠMETIMO RIBOJIMO TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Šis Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) apibrėžia reikalavimus vidaus degimo variklių tipo patvirtinimui ir nustato išmetamųjų teršalų ribines vertes naujiems varikliams, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą. Į rinką gali būti teikiami tik tokie varikliai, kurie atitinka šiame Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus.

4.1. gaminantiems variklius;

4.2. teikiantiems šalies rinkai naujus variklius;

4.3. montuojantiems naujus variklius judančiuose mechanizmuose.

5.1. uždegimo suspaudimu varikliams, kurių galia yra didesnė kaip 19 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW, ir yra dažniau eksploatuojami kintamu apsisukimų dažniu, o ne vienu pastoviu apsisukimų dažniu;

5.2. uždegimo suspaudimu varikliams, kurių galia yra didesnė kaip 19 kW, bet ne didesnė kaip 560 kW, ir eksploatuojami pastoviu apsisukimų dažniu. Ribinės vertės jiems taikomos tik nuo 2006 m. gruodžio 31 d.;

5.3. kibirkštinio uždegimo varikliams, kurių galia yra ne didesnė kaip 19 kW;

5.4. varikliams, skirtiems varyti automotrises, kurios yra savaeigės bėginės transporto priemonės, specialiai suprojektuotos prekėms ir (arba) keleiviams vežti;

5.5. varikliams, skirtiems varyti lokomotyvus, t. y. savaeigei bėginei įrangai, suprojektuotai traukti arba stumti vagonus, skirtus kroviniams, keleiviams ir kitai įrangai vežti, bet kurie patys nėra projektuojami arba skirti kroviniams, keleiviams (išskyrus tuos, kurie aptarnauja lokomotyvą) arba kitai įrangai vežti. Visi pagalbiniai varikliai arba varikliai, skirti varyti įrangą, naudojamą priežiūros arba statybos darbams ant bėgių, klasifikuojami pagal 5.1 papunktį.

6.1. automobiliuose;

6.2. žemės ūkio traktoriuose;

6.3. laivuose, išskyrus laivus, skirtus naudoti vidaus vandenų keliais;

6.4. lėktuvuose;

6.5. elektros srovės generatoriuose.

II. APIBRĖŽIMAI 10. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

10.1. bandymų ciklas – tai seka bandymo taškų, atitinkančių tam tikrą apsisukimų dažnį ir sukimo momentą, kuriuo turi dirbti variklis stacionariuoju režimu (NRSC bandymas) arba pereinamaisiais režimais (NRTC bandymas);

10.2. dalinė apkrova – tai maksimalaus sukimo momento procentinė dalis, atitinkanti tam tikrą alkūninio veleno sukimosi dažnį;

10.3. galiojantis laivybos arba saugos sertifikatas – tai sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1974 m. Tarptautinei Konvencijai dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS), su pakeitimais, arba lygiavertei konvencijai, arba sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1966 m. Tarptautinei Konvencijai dėl laivų krovininės vaterlinijos, su pakeitimais, arba lygiavertei konvencijai, ir IOPP sertifikatas, patvirtinantis atitiktį 1973 m. Tarptautinei Konvencijai dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), su pakeitimais;

10.4. gamintojas – tai asmuo, atskaitingas įgaliotai institucijai visais tipo patvirtinimo proceso požiūriais ir garantuojantis jo pagamintos produkcijos nustatytų reikalavimų atitiktį. Nebūtina, kad tas pats asmuo tiesiogiai dalyvautų visuose variklio gamybos etapuose;

10.5. informacijos aplankas – tai visuma dokumentų, variklio duomenų, brėžinių, fotonuotraukų ir pan., kuriuos pareiškėjas pateikia techninei tarnybai arba įgaliotai institucijai kartu su Tvarkos aprašo II priede nustatytos formos paraiška;

10.6. informacijos paketas – tai informacijos aplankas kartu su visomis bandymų ataskaitomis ar kitais dokumentais, kuriais techninė tarnyba arba įgaliota institucija papildė informacijos aplanką;

10.7. informacijos paketo rodyklė – tai dokumentas, kuriame pateikiamas informacijos paketo turinys, sunumeravus ar kitaip sužymėjus visus puslapius;

10.8. išderinimo įtaisas– tai įtaisas, kuris matuoja, kontroliuoja arba reaguoja į darbo režimą, siekiant įjungti, pakeisti, sulėtinti arba išjungti bet kurį išmetamų teršalų kiekio reguliavimo sistemos komponentą arba funkciją, kad išmetamųjų teršalų kiekio reguliavimo sistemos efektyvumas sumažėtų esant sąlygoms, pasitaikančioms normaliai eksploatuojant ne keliais judančius mechanizmus, išskyrus kai tokio įtaiso naudojimas yra iš esmės įtrauktas į taikomas išmetamų teršalų kiekio tikrinimo metodikas;

10.9. išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpis – valandų skaičius, nurodytas IV priedo 4 priedėlyje, naudojamas nusidėvėjimo faktoriams nustatyti;

10.10. įgaliota institucija – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsakinga už variklio arba variklio šeimos tipo patvirtinimą, už tipo patvirtinimo liudijimų išdavimą ir panaikinimą, esanti tarpininku tarp kitų valstybių įgaliotų institucijų, ir už tai, kad gamintojo pagamintas variklis atitiktų nustatytus reikalavimus;

10.11. kelių padėčių profesionalaus naudojimo nešiojamasis variklis – variklis, kuris atitinka nešiojamojo variklio apibrėžimo 10.14.1 ir 10.14.2 punktų reikalavimus ir kurio gamintojas pateikė įgaliotai institucijai garantiją, kad varikliui taikytina išmetamų teršalų charakteristikų ilgaamžiškumo laikotarpio 3 kategorija (pagal IV priedo 4 priedėlio 2.1 skirsnį);

10.12. kietųjų dalelių pavidalo teršalai – tai bet kokia medžiaga, surinkta tiksliai apibrėžtoje filtro terpėje;

10.13. lankstumo schema – tvarka, pagal kurią variklio gamintojas tarp dviejų nuoseklių ribinių verčių etapų gali pateikti į rinką ribotą skaičių variklių, skirtų įrengti ne keliais judančiuose mechanizmuose, kurie atitinka tik ankstesniojo etapo išmetamų teršalų ribines vertes;

10.14. mažais kiekiais gaminamų priverstinio uždegimo variklių gamintojas – gamintojas, kurio suminė metinė gamyba yra mažesnė kaip 25 000 vienetų;

10.15. mažais kiekiais gaminamų variklių šeima – priverstinio uždegimo variklių šeima, kurių metinė gamyba yra mažesnė kaip 5 000 vienetų;

10.16. ne keliais judantys mechanizmai – tai bet koks judantis mechanizmas, kilnojama pramoninė įranga arba transporto priemonė su kėbulu arba be jo, neskirta keleiviams arba kroviniams pervežti keliais, kurioje įmontuotas vidaus degimo variklis. Judančiais mechanizmais laikomi:

10.16.1. suspausto oro kompresoriai, gręžimo įrenginiai ir pan.;

10.16.2. statybos mašinos (keltuvai, buldozeriai, vikšriniai traktoriai, krovininiai automobiliai, specialiai pritaikyti darbui ne kelių sąlygomis, ekskavatoriai ir pan.);

10.16.3. žemės ūkio mašinos (išskyrus traktorius), žemkasės mašinos;

10.16.4. mašinos, naudojamos miško ūkyje;

10.16.5. transportavimo įrengimai;

10.16.6. šakiniai krautuvai;

10.16.7. mašinos, naudojamos kelių tiesimui bei priežiūrai (autogreideriai, asfalto klojimo mašinos, plentvoliai ir pan.);

10.16.8. mašinos, naudojamos žiemos metu sniegui valyti;

10.16.9. specialiosios mašinos, naudojamos oro uostuose;

10.16.10. mobilieji kranai;

10.16.11. kiti;

10.17. nenešiojamasis variklis – variklis, kuriam netinka nešiojamojo variklio apibrėžimas;

10.18. neracionali kontrolės strategija – tai bet kokia strategija arba priemonė, kuri ne keliais judančiam mechanizmui dirbant normaliomis naudojimo sąlygomis sumažina išmetamų teršalų kontrolės sistemos efektyvumą iki lygio, mažesnio kaip numatytas taikomose išmetamų teršalų kiekio tikrinimo metodikose;

10.19. nešiojamasis variklis – variklis, atitinkantis bent vieną iš šių reikalavimų:

10.19.1. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kurį operatorius nešioja, kai įrenginys naudojamas numatytai (-oms) funkcijai (-oms) vykdyti;

10.19.2. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kuris numatytai funkcijai (-oms) vykdyti turi veikti keliose padėtyse, pvz., apverstas arba ant šono;

10.19.3. variklis turi būti naudojamas įrenginyje, kurio suminė su varikliu masė, esant sausam įrenginiui, yra mažesnė kaip 20 kg ir yra bent vienas iš šių požymių:

10.19.3.1. operatorius turi laikyti arba nešioti įrenginį, kai vykdoma jam numatyta (-os) funkcija (-os);

10.19.3.2. operatorius turi laikyti įrenginį arba valdyti jo padėtį, kai vykdoma jam numatyta (-os) funkcija (-os);

10.19.3.3. variklis turi būti naudojamas generatoriuje arba siurblyje;

10.20. nominalusis sukimosi dažnis – tai ribotuvo ribojamas alkūninio veleno maksimalus sukimosi dažnis esant maksimaliai variklio apkrovai;

10.21. pakaitinis variklis – judančio mechanizmo varikliui pakeisti naujai įrengtas variklis, kuris yra pateiktas tik šiam tikslui;

10.22. paraiška – tai šio Tvarkos aprašo II priede nurodytos formos dokumentas, kuriame nurodyta, kokią informaciją apie variklį turi pateikti gamintojas, pageidaujantis gauti tipo patvirtinimo liudijimą;

10.23. pateikimas į rinką – veiksmas, kai variklis pirmą kartą už mokestį arba nemokamai patenka į Bendrijos rinką, ketinant platinti ir (arba) naudoti Bendrijoje;

10.24. pirminės įrangos gamintojas (OEM) – tai mechanizmų, atitinkančių ne keliais judančių mechanizmų tipą, gamintojas;

10.25. pirminis variklis – tai iš variklių šeimos, atrinktas pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 5-ame ir 6-ame skyriuose nustatytus reikalavimus, variklis;

10.26. sukimosi dažnis esant maksimaliam sukimo momentui – tai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis, kuriam esant pasiekiamas pagal gamintojo duomenis didžiausias sukimo momentas;

10.27. tarpinis sukimosi dažnis – tai variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis, atitinkantis vieną iš šių sąlygų:

10.27.1. varikliams, kurie sukonstruoti taip, kad dirbtų esant tam tikram sukimosi dažnio ir apkrovos diapazonui – dažnis, atitinkantis maksimalų sukimo momentą, jei šis dažnis yra 60 ir 70 proc. nominaliojo sukimosi dažnio;

10.27.2. jeigu gamintojo nurodytas didžiausias sukimo momentas pasiekiamas prie sukimosi dažnio, mažesnio kaip 60 proc. nominaliojo, tai tarpinis sukimosi dažnis lygus 60 proc. nominaliojo sukimosi dažnio;

10.27.3. jeigu gamintojo nurodytas didžiausias sukimo momentas pasiekiamas prie sukimosi dažnio, didesnio kaip 75 proc. nominaliojo, tai tarpinis sukimosi dažnis lygus 75 proc. nominaliojo sukimosi dažnio;

10.28. techninė tarnyba – tai įgaliotos institucijos įgaliota bandymų laboratorija, kuri įgaliotos institucijos vardu atlieka variklio bandymus arba patikrinimus. Šią funkciją įgaliota institucija gali atlikti pati;

10.29. tipo patvirtinimas – tai procedūra, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda Tvarkos aprašo VII priede nustatytos formos liudijimą, kuriuo patvirtinama, kad vidaus degimo variklio tipas arba variklių šeima pagal variklio (-ių) išmetamų dujinių ir kietųjų dalelių lygį atitinka šio Tvarkos aprašo I priede nustatytus reikalavimus;

10.30. variklio galia – tai galia, išreikšta kW ir matuojama bandymų stende alkūninio veleno gale arba ant jo atitikmens – metodu, skirtu automobilių variklių galiai nustatyti; galia, sunaudojama variklio radiatoriui aušinti*, neįskaičiuojama; turi būti įvykdyti reikalavimai dėl minėtoje direktyvoje apibrėžtų bandymų sąlygų bei etaloninio kuro;

10.31. variklio pagaminimo data – tai data, kai atliekamas galutinis variklio patikrinimas, jam paliekant gamybos liniją. Šiame etape variklis yra parengtas, kad būtų tiekiamas į rinką;

10.32. variklių šeima – tai gamintojo į grupes suskirstyti varikliai, kai tikimasi, kad jie pagal savo konstrukciją turės panašias išmetamųjų teršalų charakteristikas ir atitiks šio Tvarkos aprašo reikalavimus;

10.33. variklio tipas – tai variklių, kurie nesiskiria pagal pagrindines variklio charakteristikas, apibrėžtas šio Tvarkos aprašo II priedo 1 priedėlyje, kategorija;

10.34. vidaus vandenų laivas – tai laivas, skirtas naudoti vidaus vandenų keliais, turintis 20 m arba didesnį ilgį ir 100 m3 arba didesnį tūrį, nustatomą pagal 10.35 punkto formulę, arba vilkikai arba stūmikai, pastatyti vilkti, stumti arba vesti sujungtus 20 m ilgio arba didesnius laivus.

Šis apibrėžimas netaikomas:

10.34.1. keleiviniams laivams, kuriuose be įgulos vežama ne daugiau kaip 12 keleivių;

10.34.2. pramoginiams laivams, kurių ilgis mažesnis kaip 24 metrai (kaip apibrėžta 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo 1 straipsnio 2 dalyje);

10.34.3. tarnybiniams laivams, kurie priklauso priežiūros funkciją vykdančioms institucijoms;

10.34.4. gaisriniams laivams;

10.34.5. kariniams laivams;

10.34.6. žvejybos laivams, įtrauktiems į Bendrijos žvejybos laivų registrą;

10.34.7. jūros laivams, įskaitant jūrinius vilkikus ir stūmikus, kurie plaukioja arba stovi potvynių ir atoslūgių vandenyse arba laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jei laivai turi galiojantį laivybos arba saugos sertifikatą, kaip apibrėžta 10.27 punkte;

10.35. 100 m3 tūris arba didesnis (kalbant apie laivą, skirtą naudoti vidaus vandenų keliais) – tai tūris apskaičiuotas pagal formulę L × B × T, kurioje „L“ – didžiausias korpuso, išskyrus vairą ir bušpritą, ilgis, „B“ – didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio apdaro krašto (išskyrus laivaračius, apsaugines juostas ir t. t.), ir „T“ – vertikalusis atstumas nuo korpuso žemiausio špantų taško arba kilio iki aukščiausios grimzlės linijos.

III. TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA 11. Gamintojas paraišką (Tvarkos aprašo II priedas) dėl variklio ar variklių šeimos tipo patvirtinimo pateikia įgaliotai institucijai. Prie paraiškos pridedamas informacijos aplankas. Variklį, kurio tipo charakteristikas gamintojas nurodo užpildęs šio Tvarkos aprašo II priedo 1 priedėlį, pateikia techninei tarnybai.

IV. TIPO PATVIRTINIMO TVARKA 14. Įgaliota institucija, gavusi paraišką, tipo patvirtinimo liudijimą suteikia visiems variklių tipams arba variklių šeimoms, atitinkantiems informacijos aplanke nurodytą informaciją ir šio Tvarkos aprašo reikalavimus.

17.1. kiekvieną mėnesį siunčia atitinkamoms Europos Sąjungos valstybių institucijoms variklių ir variklių šeimų, kurioms ji suteikė tipo patvirtinimo liudijimus, atsisakė juos išduoti arba per tą mėnesį panaikino, sąrašą pagal šio Tvarkos aprašo IX priedą;

17.2. gavusi Europos Sąjungos valstybės įgaliotos institucijos prašymą, nedelsdama siunčia:

17.2.1. kiekvieno variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimo kopiją su informacijos paketu arba be jo, variklio arba variklių šeimos tipo, kurį ji patvirtino, atsisakė patvirtinti arba panaikino, ir (arba) 17.2.2. variklių, pagamintų pagal suteiktus tipo patvirtinimus, kaip apibūdinta 26 punkte, kartu su šio Tvarkos aprašo X priede nurodyta informacija ir (arba) 27 punkte nurodytos deklaracijos kopija, sąrašą.

V. TIPO PATVIRTINIMO LIUDIJIMO PAKEITIMAS IR JO GALIOJIMO PRATĘSIMAS 19. Gamintojas privalo nedelsdamas informuoti įgaliotą instituciją apie visus informacijos pakete atsiradusius informacijos pasikeitimus.

22.1. išduoda pakeistą informacijos paketo puslapį (-ius), pažymėdama kiekvieną pakeistą puslapį, aiškiai nurodydama pakeitimo pobūdį ir pakeitimo datą. Šiuo atveju informacijos paketo, kuris pridedamas prie tipo patvirtinimo liudijimo, rodyklė taip pat pataisoma, nurodant pakeistus puslapius ir paskutinę jų keitimo datą;

22.2. išduoda kitą tipo patvirtinimo liudijimą (pažymėtą pratęsimo numeriu, pagal šio Tvarkos aprašo VIII priede pateiktą numeravimo sistemą), jeigu bet kokia jame nurodyta informacija (išskyrus esančią jo prieduose) pasikeitė arba jeigu šio Tvarkos aprašo reikalavimai pasikeitė nuo paskutinio tipo patvirtinimo liudijimo išdavimo datos. Pakeistame liudijime nurodomos pakeitimo priežastys ir pakartotinio išdavimo data.

VI. ŽENKLINIMAS 24. Gamintojas kiekvieną gaminį, atitinkantį patvirtinto tipo reikalavimus, pažymi, suteikdamas identifikavimo kodus pagal šio Tvarkos aprašo I priedo 2-ame skirsnyje apibrėžtus reikalavimus, nurodydamas ir tipo patvirtinimo liudijimo numerį.

VII. VIDAUS VANDENŲ LAIVAI 29. Šios nuostatos taikomos varikliams, įrengiamiems vidaus vandenų kelių laivuose. Skyriaus 28 ir 29 punktai netaikomi tol, kol Centrinė laivybos Reinu komisija (toliau – CCNR) nepatvirtins šios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/26/EB ir Manheimo Konvencijos dėl laivybos Reinu reikalavimų atitikties ir apie tai nebus pranešta Komisijai.

VIII. REGISTRAVIMAS IR PATEIKIMAS Į RINKĄ 34. Leidžiama pateikti į rinką variklius, įrengtus arba dar neįrengtus mechanizmuose, kurie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus.

IX. KALENDORINIS GRAFIKAS. UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIAI 40. Įgaliota institucija negali atsisakyti išduoti (pakeisti) variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimo arba bet kurį šio Tvarkos aprašo VII priede apibūdintą dokumentą, taip pat negali nustatyti bet kokių kitų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl aplinkos orą teršiančių išmetamųjų teršalų judantiems mechanizmams, į kuriuos įmontuojamas variklis, jeigu šis variklis atitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtus išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių reikalavimus.

42.1. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;

42.2. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW;

42.3. po 2006 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 37 kW ≤ P <75 kW;

42.4. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 19 kW ≤ P <37 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.

43.1. po 2009 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.1 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 130 kW ≤ P <560 kW;

43.2. po 2009 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.2 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 75 kW ≤ P <130 kW;

43.3. po 2010 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.3 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 37 kW ≤ P < 75 kW;

43.4. po 2009 m. gruodžio 31 d. pastovaus apsisukimų dažnio 42.4 papunktyje nurodytiems varikliams, kurių galia 19 kW ≤ P <37 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.

44.1. po 2009 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;

44.2. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 75 kW ≤ P < 130 kW;

44.3. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 56kW ≤ P <75 kW;

44.4. po 2011 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 37 kW ≤ P <56 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekiai neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 papunkčio lentelėje.

45.1. po 2012 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;

45.2. po 2013 m. gruodžio 31 d. varikliams, išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, kurių galia 56 kW ≤ P < 130 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.6 papunkčio lentelėje.

46.1. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 37 kW arba didesnė ir darbinis vieno cilindro tūris mažesnis kaip 0,9 litro;

46.2. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 0,9 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 1,2 litro;

46.3. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 1,2 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 2,5 litro, o variklio galia 37 kW ≤ P < 75 kW;

46.4. po 2006 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris 2,5 litro arba didesnis, bet mažesnis kaip 5 litrai;

46.5. po 2007 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių vieno cilindro darbinis tūris didesnis kaip 5 litrai, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.

47.1. po 2005 m. birželio 30 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje.

48.1. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 papunkčio lentelėje.

49.1. po 2005 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia 130 kW ≤ P ≤ 560 kW;

49.2. po 2007 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia P > 560 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.4 papunkčio lentelėje. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nurodytiems variklių tipams ir šeimoms, jei variklio pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. gegužės 20 d., jei variklis yra pateikiamas į rinką ne vėliau kaip dveji metai nuo šio Tvarkos aprašo taikymo atitinkamos kategorijos lokomotyvams datos.

50.1. po 2010 m. gruodžio 31 d. varikliams, kurių galia didesnė kaip 130 kW, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše nustatytų reikalavimų ir jei to variklio kietųjų dalelių ir dujinių teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 4.1.2.5 papunkčio lentelėje. Šios straipsnio dalies nuostatos netaikomos nurodytiems variklių tipams ir šeimoms, jei variklio pirkimo sutartis buvo sudaryta iki 2004 m. gegužės 20 d., jei variklis yra pateikiamas į rinką ne vėliau kaip dveji metai nuo šio Tvarkos aprašo taikymo atitinkamos kategorijos lokomotyvams datos.

51.1. III A etapas:

51.1.1. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.1 papunktyje po 2005 m. gruodžio 31 d.;

51.1.2. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.2 papunktyje po 2006 m. gruodžio 31 d.;

51.1.3. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.3 papunktyje po 2007 m. gruodžio 31 d.;

51.1.4. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 42.4 papunktyje po 2006 m. gruodžio 31 d.;

51.1.5. vidaus vandenų kelių laivų variklius, nurodytus 46.1–46.3 papunkčiuose po 2006 m. gruodžio 31 d.;

51.1.6. vidaus vandenų kelių laivų variklius, nurodytus 46.4 ir 46.5 papunkčiuose po 2008 m. gruodžio 31 d.;

51.1.7. pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 43.1 papunktyje po 2010 m. gruodžio 31 d.;

51.1.8. pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 43.2 papunktyje po 2010 m. gruodžio 31 d.;

51.1.9. pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 43.3 papunktyje po 2011 m. gruodžio 31 d.;

51.1.10. pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 43.4 papunktyje po 2010 m. gruodžio 31 d.;

51.1.11. automotrisių variklius, nurodytus 47.1 papunktyje po 2005 m. gruodžio 31 d.;

51.1.12. lokomotyvų variklius, nurodytus 49.1 papunktyje po 2006 m. gruodžio 31 d.;

51.1.13. lokomotyvų variklius, nurodytus 49.2 papunktyje po 2008 m. gruodžio 31 d.

51.2. III B etapas:

51.2.1. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 44.1 papunktyje po 2010 m. gruodžio 31 d.;

51.2.2. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 44.2 ir 44.3 papunkčiuose po 2011 m. gruodžio 31 d.;

51.2.3. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 44.4 papunktyje po 2012 m. gruodžio 31 d.;

51.2.4. automotrisių variklius, nurodytus 48.1 papunktyje po 2011 m. gruodžio 31 d.;

51.2.5. lokomotyvų variklius, nurodytus 50.1 papunktyje po 2011 m. gruodžio 31 d.

51.3. IV etapas:

51.3.1. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 45.1 papunktyje po 2013 m. gruodžio 31 d.;

51.3.2. išskyrus pastovaus apsisukimų dažnio variklius, nurodytus 45.2 papunktyje po 2014 m. rugsėjo 30 d.

IX. KALENDORINIS GRAFIKAS. PRIVERSTINIO UŽDEGIMO VARIKLIAI 54. Šiame Tvarkos apraše priverstinio uždegimo varikliai skirstomi į šias klases.

Pagrindinė klasė S: mažieji varikliai, kurių bendroji galia ≤ 19 kW.

Pagrindinė klasė dalijama į dvi kategorijas:

H: nešiojamųjų mechanizmų varikliai;

N: nenešiojamųjų mechanizmų varikliai Klasė, kategorija Cilindro tūris, cm3 Nešiojamųjų mechanizmų varikliai: klasė SH:1 < 20 klasė SH:2 ≥ 20 < 50 klasė SH:3 ≥ 50 Nenešiojamųjų mechanizmų varikliai: klasė SN:1 < 66 klasė SN:2 ≥ 66 < 100 klasė SN:3 ≥ 100 < 225 klasė SN:4 ≥ 225 55. Tipo patvirtinimo liudijimo išdavimas.

Nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. įgaliota institucija negali atsisakyti išduoti bet kurio priverstinio uždegimo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimą arba išduoti bet kurį Tvarkos aprašo VII priede nurodytą dokumentą, taip pat negali įvesti bet kokių kitų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl orą teršiančių išmetamųjų teršalų ne keliais judantiems mechanizmams su įrengtu varikliu, jei variklis atitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtus išmetamųjų teršalų reikalavimus.

Įgaliota institucija atsisako išduoti bet kokio variklio tipo arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą, išduoti VII priede nurodytus dokumentus ir bet kokį kitą tipo patvirtinimo dokumentą ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose variklis įrengtas po 2004 m. rugpjūčio 11 d., jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtų reikalavimų ir variklio išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 3.2.2.1 papunktyje.

Įgaliota institucija atsisako išduoti bet kokio tipo variklio arba variklių šeimos tipo patvirtinimo liudijimą, VII priede nurodytus dokumentus ir bet kokį kitą tipo patvirtinimo dokumentą ne keliais judantiems mechanizmams, kuriuose variklis įrengtas: po 2004 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SN:1 ir SN:2, po 2006 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SN:4, po 2007 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SH:1, SH:2 ir SN:3, po 2008 m. rugpjūčio 1 d., jei klasė SH:3, jei variklis neatitinka šiame Tvarkos apraše apibrėžtų reikalavimų ir jei to variklio išmetamų teršalų kiekis neatitinka ribinių verčių, nustatytų I priedo 3.2.2.2 papunkčio lentelėje.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo 56 ir 57 punktuose atitinkamai variklio kategorijai nurodytos datos, įgaliota institucija leidžia pateikti į rinką tiek jau įrengtus mechanizmuose, tiek dar neįrengtus variklius, jei tik jie atitinka šio Tvarkos aprašo reikalavimus, išskyrus mechanizmus ir variklius, skirtus eksportui į ne Europos Sąjungos šalis.

Varikliams arba variklių šeimoms, kurios Tvarkos aprašo I priedo 3.2.2.2 papunktyje nustatytas vertes atitinka anksčiau nei 57 punkte nurodyta data, leidžiama naudoti specialų ženklinimą ir žymėjimą, siekiant parodyti, kad konkreti įranga atitinka reikalaujamas ribines vertes anksčiau nustatytos datos.

60.1. nešiojamiesiems grandininiams pjūklams: rankomis laikomas įtaisas skirtas medienai pjauti grandininiu pjūklu, laikomu abiem rankomis, kai variklio tūris didesnis kaip 45 cm3 (pagal EN ISO 11681-1);

60.2. mechanizmams su rankena viršuje (t. y. nešiojamiesiems grąžtams ir medžių apdorojimo grandininiams pjūklams): nešiojamasis įtaisas su rankena mechanizmo viršuje, skirtas kiaurymėms gręžti arba medienai pjauti grandininiu pjūklu (pagal ISO 11681-2);

60.3. nešiojamosioms krūmapjovėms su vidaus degimo varikliu: rankomis laikomas įtaisas, turintis sukamąjį peilį iš metalo arba plastiko, skirtas žolei, krūmams, mažiems medžiams ir panašiai augmenijai pjauti. Jo konstrukcija turi atitikti EN ISO 11806 darbui įvairiose padėtyse, pvz., horizontalioje arba apverstoje, o variklio tūris didesnis kaip 40 cm3;

60.4. nešiojamosioms gyvatvorių žirklėms: rankomis laikomas įtaisas, skirtas gyvatvorei ir krūmams karpyti viena arba daugiau slankiojamojo judesio peilių, pagal EN 774;

60.5. nešiojamosioms pjovimo mašinoms su vidaus degimo varikliu: rankomis laikomas įtaisas, skirtas kietoms medžiagoms, pvz., akmeniui, asfaltui, betonui arba metalui pjauti, naudojant sukamąjį metalinį peilį, kai variklio tūris didesnis kaip 50 cm3, pagal EN 1454;

60.6. nenešiojamajam horizontaliojo veleno SN:3 klasės varikliui: tik tie SN:3 klasės nenešiojamieji varikliai su horizontaliuoju velenu, kurie sukuria 2,5 kW arba mažesnę galią, naudojami iš esmės specialiems pramoniniams tikslams, įskaitant kultivatorius, ritinių pjautuvus, vejų aeratorius ir generatorius.

X. IŠIMTYS IR PAKAITINĖ TVARKA 62. Šio Tvarkos aprašo 34, 35, 51, 52, 53 ir 58 punktų reikalavimai netaikomi:

62.1. varikliams, skirtiems naudoti judančiuose mechanizmuose, priklausančiuose ginkluotosioms pajėgoms;

62.2. varikliams, nurodytiems šio Tvarkos aprašo 65 punkte.

65.1. gamintojas pateikia įgaliotai institucijai paraišką dėl tipo patvirtinimo liudijimo išdavimo, kuri patvirtino atitinkamo variklio arba variklių šeimos tipą (-us) iki šio Tvarkos aprašo 41 punkte nurodyto termino;

65.2. gamintojo paraiškoje turi būti šio Tvarkos aprašo 27 punkte nurodytas sąrašas tų naujų variklių, kurie nebuvo pateikti į rinką iki šio Tvarkos aprašo 41 punkte nurodyto termino. Jeigu šis Tvarkos aprašas varikliui taikomas pirmą kartą, gamintojas privalo pateikti paraišką įgaliotai institucijai, jeigu šie varikliai laikomi Lietuvoje;

65.3. paraiškoje turi būti apibrėžtos techninės ir (arba) ekonominės pagrįstumo priežastys;

65.4. varikliai turi atitikti bet kurį tipą arba šeimą, kuriems tipo patvirtinimo liudijimas nebegalioja arba kuriems anksčiau tipo patvirtinimas nebuvo reikalingas, bet kurie buvo pagaminti nustatyto galutinio termino (-ų) metu;

65.5. varikliai turi būti fiziškai laikomi Lietuvoje nustatytą galutinį laikotarpį (-ius);

65.6. didžiausias vieno arba kelių tipų naujų variklių, teikiamų į rinką taikant šią išimtį, skaičius neturi viršyti 10 proc. visų tipų, pateiktų Lietuvos rinkai per praėjusius metus skaičiaus.

XI. GAMINIŲ ATITIKIMAS 75. Išdavusi tipo patvirtinimo liudijimą įgaliota institucija (prireikus kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių atitinkamomis institucijomis) kontroliuoja, kad teikiami į rinką varikliai atitiktų reikalavimus, nustatytus šio Tvarkos aprašo I priedo 4-ame skyriuje ir tipo patvirtinimo liudijime ir jo prieduose variklių ar variklių šeimos tipui nustatytus reikalavimus.

XII. PATVIRTINTO VARIKLIO ARBA VARIKLIŲ ŠEIMOS TIPO NEATITIKIMAS 77. Patvirtintas variklio arba variklių šeimos tipas laikomi neatitinkančiais reikalavimų, jeigu yra nukrypimų nuo tipo patvirtinimo liudijime ir (arba) informacijos pakete pateiktų duomenų. Tokiems varikliams tipo patvirtinimo liudijimas neišduodamas.

XIII. ĮGALIOTA INSTITUCIJA IR TECHNINĖS TARNYBOS 82. Įgaliota institucija praneša Europos Komisijai ir kitų Europos Sąjungos valstybių įgaliotoms institucijoms techninių tarnybų, atsakingų už bandymų atlikimą pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus, pavadinimus ir adresus.

masė G/h Išmetamųjų teršalų masės srautą žymintis indeksas NP - Suminis PDP apsisukimų skaičius per ciklą nref min-1 Etaloninis variklio apsisukimų dažnis NRTC bandymui nsp s-2 Variklio apsisukimų dažnio išvestinė Pa kPa Variklio įsiurbiamo oro sočiųjų garų slėgis (ISO 3046: psy = PSY bandymas aplinkoje) pB kPa Suminis atmosferos slėgis (ISO 3046):

Px = PX bandymo vietos aplinkos suminis slėgis Py = PY bandymo aplinkos suminis slėgis pd kPa Praskiesto oro sočiųjų garų slėgis P kW Nekoreguota galia PA kPa Absoliutusis slėgis PAE kW Suminė bandymui įtaisytų pagalbinių renginių galia (kurie nebūtini pagal šio priedo 2.4 punktą) Pl kPa Slėgio sumažėjimas PDP įsiurbiamojoje angoje PM kW Didžiausia nustatyta galia bandymo sąlygomis prie tam tikro sukimosi dažnio (žr. IV priedo 1 priedėlį) Pm kW Galia išmatuota bandymo stende ps kPa Sauso oro atmosferinis slėgis q - Praskiedimo santykis Qs m³/s CVS tūrinis srautas r - Izokinetinio zondo ir išmetimo sistemos atvamzdžio skerspjūvių plotų santykis r Izokinetinio zondo ir išmetimo vamzdžio skerspjūvio plotų santykis Ra % Santykinis įsiurbiamojo oro drėgnumas Rd % Praskiesto oro santykinis drėgnumas Re - Reinoldso skaičius Rf - FID- koeficientas T K Absoliučioji temperatūra t s Matavimo trukmė Ta K Absoliuti įsiurbiamojo oro temperatūra TD Absoliuti rasos taško temperatūra Tref K Atskaitos temperatūra (298 K) Tsp N × m Pereinamųjų režimo ciklo sukimo momentas t10 s Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 10 % galutinio rodmens t50 s Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 50 % galutinio rodmens t90 s Laikas nuo laiptinio įėjimo signalo iki 90 % galutinio rodmens Δti s Momentinio CFV srauto laiko atkarpa V0 m3/aps PDP tūrinis srautas tikrosiomis sąlygomis Wact kWh Tikrasis ciklo darbas darant NRTC bandymą X0 m3/aps PDP tūrinio srauto kalibravimo funkcija ΘD kg·× m2 Sūkurine srove valdomo dinamometro sukimosi inercija β - SSV žiočių skersmens d ir įleidžiamojo vamzdžio vidinio skersmens santykis λ - Santykinis oro ir degalų santykis, tikrasis A/F, padalytas iš stechiometrinio A/F ρEXH kg/m³ Išmetamųjų dujų tankis WF - Svorio koeficientas WFE - Efektyvusis svorio koeficientas 1.2. Cheminių sudedamųjų dalių simboliai CO Anglies monoksidas CO2 Anglies dioksidas HC Angliavandeniliai NOx NO Azoto oksidai Azoto oksidas NO2 Azoto dioksidas O2 Deguonis C2H6 Etanas PT Kietosios dalelės DOP Dioktiftalatas CH4 Metanas C3H8 Propanas H2O Vanduo PTFE Politetrafluoroetilenas 1.3. Santrumpos CFV Kritinio srauto difuzorius CLD Chemiliuminescencinis detektorius CI Uždegimas suspaudimu FID Dujų jonizacijos detektorius FS Visa skalė HCLD Šildomas chemiliuminescencinis detektorius HFID Kaitinamos liepsnos jonizacijos detektorius NDIR Nedisperguojantis infraraudonųjų spindulių analizatorius NG Gamtinės dujos NRSC Ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas NRTC Ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas PDP Slėgimo siurblys SI Kibirkštinis uždegimas SSV Ikigarsinis venturi 2. Variklio ženklinimas 2.1. Uždegimo suspaudimu variklio, patvirtinto pagal šį Tvarkos aprašą, ženklinimą turi sudaryti:

2.1.1. variklio gamintojo prekinis ženklas arba prekinis pavadinimas;

2.1.2. variklio tipo ar variklio šeimos žymėjimas ir unikalusis variklio identifikavimo numeris;

2.1.3. tipo patvirtinimo numeris, kaip apibūdinta šio Tvarkos aprašo VIII priede;

2.1.4. etiketės pagal XIII priedą, jei variklis pateiktas į rinką pagal lankstumo schemos nuostatas.

2.2. Priverstinio uždegimo variklio, patvirtinto pagal šį Tvarkos aprašą, ženklinimą turi sudaryti:

2.2.1. variklio gamintojo prekinis ženklas arba prekės pavadinimas;

2.2.2. EB tipo patvirtinimo numeris, kaip apibūdinta VIII priede.

2.3. Šis ženklinimas turi būti visą variklio naudojimo laiką lengvai įskaitomas ir nenutrinamas. Jeigu naudojamos etiketės arba plokštelės, jos turi būti tvirtinamos taip, kad pritvirtinimas taip pat laikytųsi visą variklio naudojimo laiką, o etikečių (plokštelių) nebūtų įmanoma nuimti jų nesuardžius ar nesugadinus.

2.4. Šis ženklinimas turi būti pritvirtinamas ant bet kokios variklio dalies, reikalingos, kad variklis normaliai veiktų ir įprastai nereikėtų jos keisti per variklio tarnavimo laiką:

2.3.1. Šis ženklinimas turi būti tokioje vietoje, kad, variklį papildžius visais varikliui veikti reikalingais papildomais mechanizmais, vidutinio ūgio žmogus juos lengvai matytų.

2.3.2. Kiekvienas variklis turi turėti papildomą nuimamą plokštelę iš patvarios medžiagos, kurioje būtų visi 2.1 punkte nurodyti duomenys ir kuri prireikus būtų uždedama taip, kad 2.1 punkte nurodyti ženklai vidutinio ūgio žmogui būtų lengvai matomi ir pasiekiami, kai variklis įmontuojamas į mechanizmą.

2.5. Variklių kodavimas identifikavimo numeriais turi būti toks, kad pagal jį neabejotinai būtų nustatoma gamybos eiga.

2.6. Visi ženklai ant variklių turi būti uždedami prieš jiems paliekant gamybos liniją.

2.7. Tiksli variklio ženklų vieta nurodoma šio Tvarkos aprašo VII priedo 1-oje dalyje.

3.1. Uždegimo suspaudimu varikliai 3.1.1. Bendroji dalis Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos išmetamiems dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalams, turi būti taip projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos, kad variklis, jį įprastai naudojant, nepaisant vibracijos, kurios jis gali būti paveiktas, atitiktų šio Tvarkos aprašo nuostatas. Techninės priemonės, kurių imasi gamintojas, turi būti tokios, kad būtų garantuojama, jog minėti išmetamieji teršalai bus veiksmingai ribojami pagal šį Tvarkos aprašą per visą įprastą variklio eksploatavimo trukmę esant normalioms naudojimo sąlygoms. Laikoma, kad variklis šias nuostatas atitinka, jeigu jis atitinka 3.1.2.1, 3.1.2.3 ir 4.3.2.1 papunkčių nuostatas. Jeigu naudojamas išmetamųjų dujų neutralizatorius ir (arba) kietųjų dalelių filtras, gamintojas patvarumo bandymais, kuriuos jis gali atlikti pats pagal tinkamos inžinerinės praktikos reikalavimus, ir atitinkamais įrašais turi įrodyti, kad galima tikėtis, jog šie prietaisai tinkamai veiks visą variklio eksploatavimo laikotarpį. Šie įrašai turi būti daromi pagal šio priedo 4.2 punkto ir ypač pagal 4.2.3 papunkčio reikalavimus.

Vartotojui turi būti suteikiama atitinkama garantija. Praėjus tam tikram variklio eksploatacijos laikotarpiui, leidžiama reguliariai pakeisti šiuos įtaisus. Bet koks variklio sudedamųjų dalių arba sistemų derinimas, remontas, išmontavimas, valymas ar pakeitimas, kuris atliekamas periodiškai, kad būtų išvengta variklio darbo sutrikimų dėl minėtų įtaisų, gali būti atliekamas tik tiek, kiek tai technologiškai būtina, norint užtikrinti tinkamą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą. Atitinkamai suplanuoti priežiūros reikalavimai turi būti įtraukti į vartotojo instrukciją ir turi būti numatyti nuostatose dėl aukščiau minėtų garantijų bei patvirtinti prieš varikliui suteikiant tipo patvirtinimą.

Atitinkama ištrauka iš instrukcijos apie išmetamųjų dujų neutralizavimo įrenginio (-ų) priežiūrą (pakeitimą) ir apie garantijos sąlygas turi būti pridedama prie šio Tvarkos aprašo II priede pateikto informacinio dokumento. Visuose varikliuose, kurių išmetamosios dujos yra sumaišomos su vandeniu, turi būti įtaisytas variklio išmetimo sistemos atvamzdis, kuris būtų pasroviui nuo variklio ir prieš bet kokį tašką, kuriame išmetamosios dujos maišosi su vandeniu (arba kita aušinimo/plovimo terpe), skirtas laikinai prijungti dujinių arba kietųjų dalelių į ėminių ėmimo įrangą. Svarbu, kad šio atvamzdžio vieta leistų gauti gerai sumaišytą tipinį išmetamų teršalų ėminį. Šis atvamzdis turi būti įsriegtas ne didesniu kaip pusės colio vidiniu standartiniu vamzdžių sriegiu, ir, kai atvamzdis nenaudojamas, į jį turi būti įsukamas aklidangtis (leidžiamos lygiavertės jungtys).

3.1.2. Reikalavimai išmetamiems teršalams Variklio dujinių teršalų ir kietųjų dalelių išmetimai turi būti matuojami pagal šio Tvarkos aprašo VI priede nurodytus metodus.

Gali būti naudojamos ir kitos matavimo sistemos ar analizatoriai, jeigu juos naudojant gaunami lygiaverčiai rezultatai, kaip ir matavimui naudojant šias etalonines sistemas:

Naudojama sistema laikoma lygiaverte, jei, atlikus su ja ne mažiau kaip septynis matavimus, gaunamas geras atitikimas su etaloninėmis sistemomis.

Lygiavertiškumo kriterijus apibrėžiamas kaip ne didesnis 5 proc. skirtumas tarp išmetamųjų dujų rodiklių vidutinės vertės ir įvertintos vertės pagal šio Tvarkos aprašo III priedo 3.6.1 papunktyje pateiktą ciklą.

Kad į šį Tvarkos aprašą būtų įtraukta nauja sistema, lygiavertiškumo nustatymas turi būti pagrįstas pakartojamumo ir atitikimo apskaičiavimu, kaip apibūdinta ISO 5725.

3.1.2.1. Išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai I etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:

Naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) Kietosios dalelės (PT) (g/kg Wh) 130 P 560 5,0 1,3 9,2 0,54 75 P < 130 5,0 1,3 9,2 0,70 37 P < 75 6,5 1,3 9,2 0,85 3.1.2.2. Ribiniai išmetamųjų teršalų kiekiai, pateikti 3.1.2.1 punkte – tai ribinės variklio išmetamųjų teršalų vertės ir jos gaunamos prieš bet kokį išmetamųjų dujų neutralizavimo įtaisą.

3.1.2.3. Išmetamų anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai II etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:

Naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kg Wh) Angliavandeniliai (HC) (g/kg Wh) Azoto oksidai (NOx) (g/kg Wh) Kietosios dalelės (KD) (g/kg Wh) 130 P 560 3,5 1,0 6,0 0,2 75 P < 130 5,0 1,0 6,0 0,3 37 P < 75 5,0 1,3 7,0 0,4 18 P < 37 5,5 1,5 8,0 0,8 3.1.2.4. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis ir kietųjų dalelių kiekis III A etape neturi viršyti lentelėje nurodytų kiekių:

Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams, lokomotyvams ir automotrisėms varyti:

Kategorija: naudingoji galia (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) H: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW 3,5 4,0 0,2 I: 75 kW ≤ P < 130 kW 5,0 4,0 0,3 J: 37 kW ≤ P <75 kW 5,0 4,7 0,4 K: 19 kW ≤ P <37 kW 5,5 7,5 0,6 Varikliai vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:

Kategorija: darbinis tūris/naudingoji galia (SV/P) (litrai/cilindrui/kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) V1:1 SV < 0,9 ir P ≥37 kW 5,0 7,5 0,40 V1:2 0,9 ≤ SV < 1,2 5,0 7,2 0,30 V1:3 1,2 ≤ SV < 2,5 5,0 7,2 0,20 V1:4 2,5 ≤ SV < 5 5,0 7,2 0,20 V2:1 5 ≤ SV < 15 5,0 7,8 0,27 V2:2 15 ≤ SV < 20 ir 5,0 8,7 0,50 V2:3 15 ≤ SV < 20 5,0 9,8 0,50 V2:4 20 ≤ SV < 25 5,0 9,8 0,50 V2:5 25 ≤ SV < 30 5,0 11,0 0,50 Varikliai lokomotyvams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NO) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) RL A: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW 3,5 4,0 0,2 Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) RH A: P > 560 kW 3,5 0,5 6,0 0,2 RH A varikliai, kurių P > 2 000 kW ir SV > 5 l/cilindrui 3,5 0,4 7,4 0,2 Varikliai automotrisėms varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) RC A: 130 kW < P 3,5 4,0 0,20 3.1.2.5. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų (arba jų sumos, jei tinka) kiekis ir kietųjų dalelių kiekis III B etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:

Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei lokomotyvams, automotrisėms ir vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavande-niliai (HC) (g/kWh) Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) L: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW 3,5 0,19 2,0 0,025 M: 75 kW ≤ P < 130 kW 5,0 0,19 3,3 0,025 N: 56 kW ≤ P < 75 kW 5,0 0,19 3,3 0,025 Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC+NOx (g/kWh) P: 37 kW ≤ P < 56 kW 5,0 4,7 0,025 Varikliai automotrisėms varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavan-deniliai (HC) (g/kWh) Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) RC B: 130 kW < P 3,5 0,19 2,0 0,025 Varikliai lokomotyvams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (HC + NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) RC B: 130 kW < P 3,5 4,0 0,025“ 3.1.2.6. Išmetamas anglies monoksido kiekis, angliavandenilių ir azoto oksidų (arba jų sumos, jei tinka) kiekis ir kietųjų dalelių kiekis IV etape neturi viršyti lentelėje nurodytų verčių:

Varikliai, skirti naudoti kitais atvejais nei lokomotyvams, automotrisėms ir vidaus vandenų keliais plaukiojantiems laivams varyti:

Kategorija: naudingoji galia (P) (kW) Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandeniliai (HC) (g/kWh) Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) Kietosios dalelės (PT) (g/kWh) Q: 130 kW ≤ P ≤ 560 kW 3,5 0,19 0,4 0,025 R: 56 kW ≤ P < 130 kW 5,0 0,19 0,4 0,025“ 3.1.2.7. Į 3.1.2.4, 3.1.2.5 ir 3.1.2.6 papunkčiuose nurodytas ribines vertes įtraukiamas nusidėvėjimas, apskaičiuojamas pagal III priedo 5 priedėlį. Jei taikomos standartų ribinės vertės, nurodytos 3.1.2.5 ir 3.1.2.6 papunkčiuose, kiekis išmetamų teršalų, imamų ne trumpiau kaip 30 s, neturi viršyti šiose lentelėse pateiktų ribinių verčių daugiau kaip 100 %, esant visoms atsitiktinai pasirinktoms apkrovos sąlygoms, atitinkančioms apibrėžtą kontrolės sritį, ir išskyrus specialiąsias variklio darbo sąlygas, kurioms tokia nuostata netaikoma. Kontrolės sritis, kuriai neturi būti viršyta procentinė vertė, ir variklio darbo sąlygos, kurioms taikoma išimtis, turi būti apibrėžtos nustatyta tvarka.

3.1.2.8. Jeigu, kaip apibrėžta 5 punkte kartu su šio Tvarkos aprašo II priedo 2 priedėliu, viena variklių šeima apima daugiau kaip vieną galios intervalą, pirminio variklio išmetamųjų teršalų vertės (tipo patvirtinimas) ir visi tos pačios šeimos variklių tipai (COP) turi atitikti griežtesnius didesnės galios intervalo reikalavimus. Pareiškėjas turi galimybę, apibrėždamas variklio šeimą, apsiriboti vienu atskiros galios intervalu, ir atitinkamai pateikti paraišką dėl tipo patvirtinimo.

3.2. Priverstinio uždegimo varikliai 3.2.1. Bendroji dalis Sudedamosios dalys, galinčios turėti įtakos dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetimui, turi būti projektuojamos, konstruojamos ir surenkamos taip, kad normaliomis sąlygomis eksploatuojamas variklis, nepaisant galinčios jį veikti vibracijos, atitiktų šios direktyvos nuostatas.

Gamintojo taikomos techninės priemonės turi garantuoti, jog minėtų išmetamų teršalų kiekis pagal šį Tvarkos aprašą yra veiksmingai ribojamas per visą normalaus variklio eksploatavimo laiką esant normalioms naudojimo sąlygoms pagal IV priedo 4 priedėlį.

3.2.2. Išmetamųjų teršalų specifikacijos Bandymui pateikiamo variklio išmetamos dujinės sudedamosios dalys yra matuojamos VI priede aprašytais metodais (esant kokiam nors papildomo apdorojimo įtaisui).

Gali būti naudojamos kitos sistemos arba analizatoriai, jei gaunami rezultatai būtų lygiaverčiai rezultatams, gaunamiems naudojant šias etalonines sistemas:

3.2.2.1. Gautas anglies monoksido, angliavandenilių, azoto oksidų išmetamų teršalų ir suminis angliavandenilių bei azoto oksidų kiekis I etape neturi viršyti lentelėje nurodytų kiekių:

I etapas Klasė Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandeniliai (HC (g/kWh) Azoto oksidai (NOx) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) HC + NOx SH:1 805 295 5,36 SH:2 805 241 5,36 SH:3 603 161 5,36 SN:1 519 50 SN:2 519 40 SN:3 519 16,1 SN:4 519 13,4 3.2.2.2. Gautas anglies monoksido ir suminis angliavandenilių bei azoto oksidų kiekis II etape neturi viršyti lentelėje nurodytų kiekių:

II etapas(*) Klasė Anglies monoksidas (CO) (g/kWh) Angliavandenilių ir azoto oksidų suminis kiekis (g/kWh) HC + NOx SH:1 805 50 SH:2 805 50 SH:3 603 72 SN:1 610 50,0 SN:2 610 40,0 SN:3 610 16,1 SN:4 610 12,1 Išmetamo NOx kiekis visoms variklių klasėms neturi viršyti 10 g/kWh.

3.2.2.3. Neatsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo 2 straipsnyje pateiktą „nešiojamojo variklio“ apibrėžimą, dviejų taktų varikliai, naudojami sniego valytuvuose, turi atitikti tik SH:1, SH:2 arba SH:3 standartus.

3.3. Montavimas judančiuose mechanizmuose Variklio montavimas judančiuose mechanizmuose turi atitikti apribojimus, nustatytus tipo patvirtinimo taikymo srityje. Be to, jis visada turi atitikti šias varikliui patvirtinti reikalingas charakteristikas:

3.3.1. Įsiurbimo išretėjimas patvirtintam varikliui neturi viršyti šios Tvarkos aprašo II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto išretėjimo;

3.3.2. Išmetamųjų dujų slėgis patvirtintam varikliui neturi viršyti šio Tvarkos aprašo II priedo 1 arba 3 priedėlyje apibrėžto slėgio.

4.1. Tikrinant, ar yra laikomasi susitarimų ir procedūros, užtikrinančios veiksmingą produkcijos atitikties kontrolę prieš variklio tipui suteikiant patvirtinimą, įgaliota institucija taip pat turi įsitikinti, kad gamintojas tiksliai atitinka standartą EN 29002 (kurio taikymo srityje nagrinėjami konkretūs varikliai) arba lygiavertį atitinkamas normas atitinkantį standartą, kuris atitinka ir šiuos reikalavimus. Gamintojas turi pateikti išsamią informaciją apie registraciją ir įsipareigoja pranešti įgaliotai institucijai apie visus jos galiojimo arba taikymo srities pakeitimus. Kad būtų patikrinta, ar šio priedo 3.2 punkto reikalavimų laikomasi visą laiką, turi būti atliekama atitinkama produkcijos kontrolė.

4.2. Variklio patvirtinto tipo turėtojas privalo:

4.2.1. užtikrinti, kad būtų sukurta tvarka, reikalinga tinkamai kontroliuoti variklių kokybę;

4.2.2. turėti galimybę naudotis kontrolės įranga, reikalinga kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti;

4.2.3. užtikrinti, kad bandymų duomenys bus registruojami ir kad priedėlyje pridedami dokumentai būtų prieinami tokį laikotarpį, kuris turi būti nustatytas suderinus su įgaliota institucija;

4.2.4. analizuoti kiekvieno bandymų tipo rezultatus, kad būtų patikrinamas ir garantuojamas variklio charakteristikų pastovumas, leidžiantis daryti pakeitimus pramoninės gamybos procese;

4.2.5. užtikrinti, kad bet kokia variklių arba jų sudedamųjų dalių atranka, pateikianti įrodymus apie konkretaus bandymo tipo neatitikimą, taps kitos atrankos ir kito bandymo priežastimi. Turi būti imtasi visų veiksmų, reikalingų iš naujo nustatyti atitinkamos produkcijos atitiktį.

4.3. Įgaliota institucija bet kuriuo metu gali patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikytinus kiekvienai gamybos įrangai.

4.3.1. Atvykstančiam inspektoriui kiekvieno patikrinimo metu turi būti pateikiami bandymų registravimo žurnalai ir produkcijos tikrinimo žurnalai.

4.3.2. Jeigu nustatoma, kad kokybė nepatenkinama arba jeigu reikia patikrinti duomenų, pateiktų taikant 3.2 punktą, pagrįstumą, taikoma tokia veiksmų tvarka:

4.3.2.1. iš pagamintos variklių serijos paimamas bet kuris variklis ir bandomas, kaip apibūdinta šio Tvarkos aprašo III priede. Gauti išmetamų anglies monoksido, azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekiai neturi viršyti 3.2.1 punkte nurodytų verčių;

4.3.2.2. jeigu iš pagamintos serijos paimtas variklis neatitinka 4.3.2.1 papunkčio reikalavimų, gamintojas gali prašyti atlikti matavimus su tų pačių techninių charakteristikų varikliu, paimtu iš tos serijos, kartu su iš pradžių paimtu varikliu. Gamintojas sutartyje su technine tarnyba nustato bandomų variklių skaičių n. Varikliai, išskyrus išbandytus anksčiau, yra bandomi. Kiekvienam teršalui yra apskaičiuojamas nustatytų verčių aritmetinis vidurkis ().

Laikoma, kad šios serijos gamyba atitinka reikalavimus, jei ji atitinka šią sąlygą: + k × St L1, čia:

L – kiekvieno nagrinėjamo teršalo ribinė vertė, nustatyta 3.2.1 punkte, k – tai statistinis koeficientas, kuris priklauso nuo n ir yra pateiktas šioje lentelėje: n 2 3 4 5 6 7 8 9 10 k 0,973 0,613 0,489 0,421 0,376 0,342 0,317 0,296 0,279 N 11 12 13 14 15 16 17 18 19 k 0,265 0,253 0,242 0,233 0,224 0,216 0,210 0,203 0,198 jeigu n 20, k = 4.3.3. Įgaliota institucija arba techninė tarnyba, atsakingas už produkcijos atitikties patikrinimą, išbando variklius, kurie iš dalies arba visiškai įdirbti pagal gamintojo reikalavimus.

4.3.4. Patikrinimai, kurių atlikimą koordinuoja įgaliota institucija, paprastai atliekami kartą per metus. Jeigu nesilaikoma 4.3.2 punkto reikalavimų, įgaliota institucija turi garantuoti, kad kiek įmanoma greičiau bus imtasi visų reikalingų veiksmų produkcijos atitikčiai atkurti.

5.2. Kad varikliai būtų laikomi priklausančiais tai pačiai variklių šeimai, jie turi nesiskirti šiais požymiais:

5.2.1. Degimo ciklas:

5.2.8. Degalų tiekimo sistema dyzelino:

5.2.9. Įvairios savybės:

5.2.10. Išmetamųjų dujų papildomas apdorojimas

6.2. Jeigu tos šeimos varikliai turi kitas kintamas savybes, kurios galėtų būti laikomos turinčiomis įtakos išmetamiems teršalams, šios savybės taip pat turi būti įvertinamos ir į jas turi būti atsižvelgta atrenkant pirminį variklį. ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo 2 priedas PARAIŠKA Nr. …. siekiant gauti variklio, skirto ne kelių judantiems mechanizmams, tipo patvirtinimą dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų išmetimo atžvilgiu Pirminis variklis/variklio tipas1: ..............................................................................................................

1.2. Pirminio variklio/variklių šeimos tipas ir komercinis apibūdinimas1: .............................................. ................................................................................................................................................................

1.3. Tipo kodas, suteiktas gamintojo ir pažymėtas ant variklio (-ių)1: ................................................... ................................................................................................................................................................

1.4. Judančių mechanizmų, kuriems skirtas variklis, apibrėžimas2 ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................

1.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: .................................................................................................

Gamintojo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas (jeigu toks yra): ..................................................

1.6. Variklio identifikavimo numerio vieta, kodas ir pritvirtinimo būdas: ............................................ ................................................................................................................................................................

1.7. Tipo patvirtinimo ženklo vieta ir žymėjimo būdas: ......................................................................... ................................................................................................................................................................

1.8. Surinkimo gamyklos (- ų) adresas (- ai): ................................................................................................................................................................ ................................................................................................................................................................

1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: ...............................................................................................

1.3. Darbo ciklas: keturtaktis/dvitaktis[2] 1.4. Cilindro skersmuo: ................................................................................................................... mm 1.5. Stūmoklio eiga: ......................................................................................................................... mm 1.6. Cilindrų kiekis ir išdėstymas: ..........................................................................................................

1.7. Variklio darbinis tūris: .............................................................................................................. cm3 1.8. Nominalusis sukimosi dažnis ..........................................................................................................

1.9. Didžiausias sukimo momentas: .......................................................................................................

1.10. Suspaudimo laipsnis[3]: ...................................................................................................................

1.11. Maitinimo sistemos apibūdinimas: ................................................................................................

1.12. Degimo kameros ir stūmoklio dugno brėžinys (- iai) ....................................................................

1.13. Įleidimo ir išleidimo angų mažiausias skerspjūvio plotas: ............................................................

1.14. Aušinimo sistema 1.14.1. Aušinimas skysčiu 1.14.1.1. Skysčio tipas: ..........................................................................................................................

1.14.1.2. Cirkuliacinis siurblys (- iai): yra/nėra2 1.14.1.3. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): .............................. ................................................................................................................................................................

1.14.1.4. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ...............................................................

1.14.2. Aušinimas oru 1.14.2.1. Ventiliatorius: yra/nėra1 1.14.2.2. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): .............................. ................................................................................................................................................................

1.14.2.3. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ...............................................................

1.15. Gamintojo reglamentuota temperatūra 1.15.1. Aušinimas skysčiu: aukščiausia temperatūra išėjime: ............................................................. K 1.15.2. Aušinimas oru: atskaitos taškas: ................................................................................................

Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: ........................................................................................... K 1.15.3. Aukščiausia iš tarpinio aušintuvo išeinančio oro temperatūra (atitinkamais atvejais): ............ K 1.15.4. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (- ių) taške, esančiame tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio: ................................................................................................... K 1.15.5. Alyvos temperatūra: žemiausia: .............................................................................................. K aukščiausia: ......................................................................................................................................... K 1.16. Pripūtimas: yra/nėra[4] 1.16.1. Modelis: .....................................................................................................................................

1.16.2. Tipas: .........................................................................................................................................

1.16.3. Sistemos apibūdinimas (pvz., didžiausias darbinis slėgis, slėgio ribotuvas (jei yra): ........... kPa 1.16.4. Tarpinis aušintuvas: yra/nėra1 1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leistinas išretėjimas įsiurbimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ................................................................................ kPa 1.18. Išmetimo sistema: didžiausias leistinas slėgis išmetimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: .......................................................................................... kPa 2. PAPILDOMOS TERŠALŲ MAŽINIMO PRIEMONĖS (jeigu tokios yra ir jeigu nėra apibrėžtos kitame skyriuje)

3.2.1.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................

3.2.1.3. Tiekimas: … ir …. mm3 (1) vienai stūmoklio eigai arba ciklui esant siurblio veleno sukimosi dažniui: atitinkamai.…aps./min. (nominalusis) bei alkūninio veleno sukimosi dažniui ......................... aps./min. (atitinka didžiausią sukimo momentą) arba charakteristika.

Nurodyti taikomą matavimų metodą: varikliui dirbant/ant siurblio stendo2 3.2.1.4. Įpurškimo paskuba 3.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė1: ..................................................................................................

3.2.1.4.2. Įpurškimo paskubos reguliavimas1: ........................................................................................

3.2.2. Kuro vamzdeliai 3.2.2.1. Ilgis: ................................................................................................................................... mm 3.2.2.2. Vidinis skersmuo: ............................................................................................................... mm 3.2.3. Purkštuvas (- ai) 3.2.3.1. Modelis (- iai):...........................................................................................................................

3.2.3.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................

3.2.3.3. Įpurškimo slėgis1 arba charakteristika: ............................................................................... kPa 3.2.4. Reguliatorius 3.2.4.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................

3.2.4.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................

3.2.4.3. Reguliuojamas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis esant pilnam apkrovimui1: .................................................................................................................................................. aps./min.

3.2.4.4. Didžiausias sukimosi greitis be apkrovos1: ................................................................ aps./min.

3.2.4.5. Tuščios eigos sukimosi dažnis1: .................................................................................. aps./min.

3.3. Šaltojo variklio paleidimo sistema 3.3.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................

3.3.2. Tipas (- as): ..................................................................................................................................

3.3.3. Apibūdinimas: .............................................................................................................................

4.2. Atskaitos ir (arba) reguliavimo intervalai2 ______________ 2 priedėlis PAGRINDINĖS VARIKLIŲ ŠEIMOS CHARAKTERISTIKOS 1. BENDRIEJI DUOMENYS[6] 1.1. Darbo ciklas: ...................................................................................................................................

1.2. Aušinimo terpė: ..............................................................................................................................

1.3. Oro įsiurbimo metodas: ..................................................................................................................

1.4. Degimo kameros tipas/konstrukcija: ...............................................................................................

1.5. Vožtuvai ir jų angų išsidėstymas – konfigūracija, dydis ir skaičius: ..............................................

1.6. Maitinimo sistema: ..........................................................................................................................

1.7. Variklio valdymo sistemos:

Identiškos sistemos (pagal brėžinį (- ius) Nr.):

1.8. Išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema2: .....................................................................................

2.2. Variklių šeimos techninės charakteristikos:

Pirminis variklis1 Variklio tipas Cilindrų skaičius Nominalusis sukimosi dažnis (aps./min.) Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3)dyzeliniams varikliams, degalų srautas (g/h) benzininiams varikliams Nominali galia (kW) Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukimo momentui (aps./min.) Degalų tiekimas vienai stūmoklio eigai (mm3) dyzeliniams varikliams, degalų srautas (g/h) benzininiams varikliams Didžiausias sukimo momentas (Nm) Tuščios eigos sukimosi dažnis (aps./min.) Cilindro tūris (kilminio variklio procentais) 100 1 Išsami informacija – 1 priedėlyje ______________ 3 priedėlis PAGRINDINĖS VARIKLIŲ TIPŲ, PRIKLAUSANČIŲ VARIKLIŲ ŠEIMAI, CHARAKTERISTIKOS[8] 1. VARIKLIO APIBŪDINIMAS 1.1. Gamintojas: .....................................................................................................................................

1.2. Gamintojo suteiktas variklio kodas: ...............................................................................................

1.3. Ciklas: keturtaktis/dvitaktis[9] 1.4. Cilindro skersmuo: ................................................................................................................... mm 1.5. Stūmoklio eiga: ........................................................................................................................ mm 1.6. Cilindrų skaičius ir išdėstymas: ......................................................................................................

1.7. Variklio darbinis tūris: .............................................................................................................. cm3 1.8. Nominalusis sukimosi dažnis: .........................................................................................................

1.9. Sukimosi dažnis esant didžiausiam sukimo momentui: ..................................................................

1.10. Suspaudimo laipsnis[10]: ..................................................................................................................

1.11. Darbo ciklo apibūdinimas: ............................................................................................................

1.12. Degimo kameros ir stūmoklio dugno brėžiniai: ............................................................................

1.13. Įleidimo ir išleidimo angų mažiausias skerspjūvio plotas: ............................................................

1.14. Aušinimas skysčiu 1.14.1.1. Skysčio tipas: ..........................................................................................................................

1.14.1.2. Cirkuliacinis siurblys (- čiai): yra/nėra2 1.14.1.3. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): ..............................

1.14.1.4. Pavaros perdavimo skaičius (atitinkamais atvejais): ...............................................................

1.14.2. Aušinimas oru 1.14.2.1. Ventiliatorius: yra/nėra2 1.14.2.2. Charakteristikos arba modelis (- iai) ir tipas (- ai) (atitinkamais atvejais): .............................. ................................................................................................................................................................

1.14.2.3. Perdavimo pavaros skaičius (atitinkamais atvejais): ...............................................................

1.15. Gamintojo reglamentuota temperatūra 1.15.1. Aušinimas skysčiu: aukščiausia temperatūra išėjime: ............................................................. K 1.15.2. Aušinimas oru: atskaitos taškas: ................................................................................................

Aukščiausia temperatūra atskaitos taške: ........................................................................................... K 1.15.3. Aukščiausia iš tarpinio aušintuvo išeinančio oro temperatūra (atitinkamais atvejais): ........... K 1.15.4. Aukščiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (- ių) taške, esančiame tarp išmetimo kolektoriaus ir išmetimo vamzdžio: .......................................................................................................

1.15.5. Alyvos temperatūra: žemiausia: .............................................................................................. K aukščiausia: ......................................................................................................................................... K 1.16. Pripūtimas: yra/nėra[11] 1.16.1. Modelis:......................................................................................................................................

1.16.2. Tipas: .........................................................................................................................................

1.16.3. Sistemos apibūdinimas (pvz., didžiausias darbinis slėgis, slėgio ribotuvas (jei yra) ............ kPa 1.16.4. Tarpinis aušintuvas: yra/nėra1 1.17. Įsiurbimo sistema: didžiausias leistinas išretėjimas įsiurbimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: ............................................................................... kPa 1.18. Išmetimo sistema: didžiausias leistinas slėgis išmetimo kolektoriuje esant nominaliam variklio alkūninio veleno sukimosi dažniui ir pilnam apkrovimui: .......................................................................................... kPa 2. PAPILDOMOS TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONĖS (jeigu tokios yra ir jeigu nėra apibrėžtos kitame skyriuje)

3.2.1.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................

3.2.1.3. Tiekimas: … ir …. mm3 (2) vienai stūmoklio eigai arba ciklui esant siurblio veleno sukimosi dažniui: atitinkamai.…aps./min. (nominalusis) bei alkūninio veleno sukimosi dažniui …. aps./min. (atitinka didžiausią sukimo momentą) arba charakteristikai.

Nurodyti taikomą matavimų metodą: varikliui dirbant/ant siurblio stendo[13] 3.2.1.4. Įpurškimo paskuba 3.2.1.4.1. Įpurškimo paskubos kreivė[14]: .................................................................................................

3.2.1.4.2. Įpurškimo paskubos reguliavimas2: ........................................................................................

3.2.2. Kuro vamzdeliai 3.2.2.1. Ilgis: ................................................................................................................................... mm 3.2.2.2. Vidinis skersmuo: ............................................................................................................... mm 3.2.3. Purkštuvas (- ai) 3.2.3.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................

3.2.3.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................

3.2.3.3. Įpurškimo slėgis2 arba charakteristika: ................................................................................ kPa 3.2.4. Reguliatorius 3.2.4.1. Modelis (- iai): ..........................................................................................................................

3.2.4.2. Tipas (- ai): ................................................................................................................................

3.2.4.3. Reguliuojamas variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis esant pilnam apkrovimui2: ................................................................................................................................................. aps./min.

3.2.4.4. Didžiausias sukimosi greitis be apkrovos2: ................................................................ aps./min.

3.2.4.5. Tuščios eigos sukimosi dažnis2: ................................................................................. aps./min.

3.3. Šaltojo variklio paleidimo sistema 3.3.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................

3.3.2. Tipas (- as): ..................................................................................................................................

3.3.3. Apibūdinimas: .............................................................................................................................

4.1.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................

4.1.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................

4.2. Netiesioginis įpurškimas: vienas arba keli purkštukai .....................................................................

4.2.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................

4.2.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................

4.3. Tiesioginis įpurškimas: vienas arba keli purkštukai .........................................................................

4.3.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................

4.3.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................

4.4. Degalų srautas [g/h] ir oro/degalų santykis esant nominaliam apsisukimų dažniui ir plačiai atidarytai sklendei.

5.2. Atskaitos ir (arba) reguliavimo intervalai[15]: ....................................................................................

5.3. Kintamojo vožtuvų reguliavimo sistema (jei taikoma, ir įleidimo ir (arba) išleidimo) ....................

5.3.1. Tipas: pastoviojo veikimo ar įjungiama/išjungiama ......................................................................

5.3.2. Kumštelių fazės poslinkio kampas ...............................................................................................

7.1.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................

7.1.3. Skaičius: .......................................................................................................................................

7.2. Žvakė (-ės) ......................................................................................................................................

7.2.1. Modelis (- iai): .............................................................................................................................

7.2.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................

7.3. Magneta: .........................................................................................................................................

7.3.1. Modelis (- iai):..............................................................................................................................

7.3.2. Tipas (- ai): ...................................................................................................................................

7.4. Uždegimo paskuba: ........................................................................................................................

7.4.1. Statinė paskuba pagal viršutinį mirties tašką [veleno kampiniai laipsniai] ...................................

7.4.2. Paskubos kreivė, jei taikoma:........................................................................................................ ______________ Ne keliais judančių mechanizmų vidaus degimo variklių tipo patvirtinimo ir teršalų išmetimo ribojimo tvarkos aprašo 3 priedas UŽDEGIMO SUSPAUDIMU VARIKLIŲ BANDYMŲ EIGA 1. ĮVADAS 1.1 Šiame priede apibūdinamas dujinių ir kietųjų dalelių pavidalo teršalų, išmetamų iš variklių, kurie turi būti išbandyti, nustatymo metodas. Aprašyti du bandymo ciklai, kurie turi būti taikomi pagal šio Tvarkos aprašo 5 ir 6 punktų nuostatas:

1.1.1. NRSC (ne keliais judančių mechanizmų stacionariojo režimo ciklas), kuris I, II ir III A etapuose turi būti taikomas pastoviojo apsisukimų dažnio varikliams ir III B bei IV etapuose dujiniams teršalams;

1.1.2. NRTC (ne keliais judančių mechanizmų pereinamųjų režimų ciklas), kuris III B ir IV etapuose turi būti taikomas matuoti kietųjų dalelių išmetamiems teršalams iš visų variklių, išskyrus pastoviojo apsisukimų dažnio variklius. Be to, gamintojui pasirinkus, šis bandymas gali būti taikomas III A etape ir dujiniams teršalams – III B ir IV etapuose;

1.1.3. varikliams, skirtiems naudoti vidaus vandenų kelių laivuose, turi būti taikoma ISO bandymo metodika, apibrėžta ISO 8178-4:2002 [E] ir IMO MARPOL 73/78 konvencijos VI priede (NOx kodeksas);

1.1.4. varikliams, skirtiems automotrisėms varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose;

1.1.5. varikliams, skirtiems lokomotyvams varyti, turi būti taikomas NRSC dujiniams ir kietųjų dalelių teršalams matuoti III A ir III B etapuose.

1.2. Bandymas atliekamas su ant bandymų stendo užkeltu ir su dinamometru sujungtu varikliu.

1.3. Matavimo principas.

Matuojamus variklio išmetamus teršalus sudaro dujiniai komponentai (anglies monoksidas, visi angliavandeniliai ir azoto oksidai) ir kietosios dalelės. Be to, nustatant dalies srauto ir viso srauto praskiedimo sistemų skiedimo santykį, kaip bandomosios dujos dažnai naudojamas anglies dioksidas. Vadovaujantis gera inžinerine praktika, kaip puiki priemonė bandymo metu kylančioms matavimo problemoms nustatyti rekomenduojamas taikyti suminio anglies dioksido kiekio nustatymas.

1.3.1. NRSC bandymas.

Pirmiau minėtų išmetamųjų teršalų kiekiai tiriami nepertraukiamai per visą pašildyto variklio eksploatavimo režimų nustatytą seką, imant natūralių išmetamųjų dujų ėminį. Bandymo ciklą sudaro keletas apsisukimų dažnio ir sukimo momento (galios) režimų, kurie apima dyzelinių variklių tipinių eksploatavimo sąlygų diapazoną. Kiekvienam režimui turi būti nustatyta ir taikant svorinius faktorius įvertinta kiekvieno dujinio teršalo koncentracija, išmetamųjų dujų srautas bei gautoji galia. Kietųjų dalelių ėminys praskiedžiamas kondicionuotu aplinkos oru. Visai bandymo sekai imamas vienas ėminys, kuris surenkamas ant tinkamų filtrų. Taikant kitą būdą, ėminys surenkamas ant atskirų filtrų, po vieną kiekvienam režimui, ir ciklo rezultatai apskaičiuojami, taikant svorinius faktorius. Apskaičiuojama vienos kilovatvalandės darbui tenkanti kiekvieno teršalo masė gramais, kaip aprašyta šio priedo 3 priedėlyje.

1.3.2. NRTC bandymas.

Nustatytas pereinamųjų režimų bandymų ciklas, glaudžiai susietas su dyzelinių variklių, įrengtų ne keliais judančiuose mechanizmuose, darbo sąlygomis, daromas du kartus:

Darant šią bandymų seką tiriami pirmiau minėti teršalai. Naudojant variklio dinamometro sukimo momento ir apsisukimų dažnio atsako signalus, variklio galia integruojama pagal visą ciklo trukmę, taip gaunama per ciklą padaryto variklio darbo vertė. Nustatoma viso ciklo dujinių komponentų koncentracija natūraliose išmetamosiose dujose, integruojant analizatoriaus signalą pagal šio priedo 3 priedėlį, arba CVS viso srauto praskiedimo sistemos praskiestose išmetamosiose dujose, integruojant arba kaupiant ėminį į maišą pagal šio priedo 3 priedėlį. Kai yra kietosios dalelės, ant tam tikro filtrų kaupiamas proporcingas praskiestų išmetamųjų dujų ėminys, taikant dalies srauto arba viso srauto praskiedimą. Atsižvelgiant į taikomą metodą, nustatomas vieno ciklo praskiestų arba nepraskiestų išmetamųjų dujų srautas teršalų masės vertėms apskaičiuoti. Masės srauto vertės susiejamos su variklio padarytu darbu, kiekvieno teršalo kiekiui gramais vienai darbo kilovatvalandei gauti. Išmetami teršalai (g/kWh) matuojami vykdant šalto ir karšto paleidimo ciklus. Apskaičiuojami svoriniai sudėtiniai išmetamų teršalų kiekiai šalto paleidimo rezultatams taikant 10 %, o karšto paleidimo 90 % svorinį faktorių. Pasverti sudėtiniai rezultatai turi atitikti standartus. Prieš pradedant šalto/karšto sudėtinio bandymo seką, simboliai (I priedo 1 punktas), bandymo seka (III priedas) ir apskaičiavimo lygtys (III priedo 3 priedėlis) turi būti pakeisti, laikantis nustatytos tvarkos.

2.2. Variklio bandymo sąlygos 2.2.1. Matuojama variklio įsiurbiamo oro absoliučioji temperatūra, išreikšta Kelvinais, sausos atmosferos slėgis pa, kPa, o parametras fa nustatomas tokiomis sąlygomis:

Varikliai su natūraliu įsiurbimu ir mechaniniu pripūtimu: fa = Varikliai su turbopripūtimu su įsiurbiamo oro aušintuvu arba be jo: fa = 2.2.2. Bandymo tinkamumas Kad bandymas būtų laikomas tinkamu, parametras fa turi būti toks:

0,96 fa 1,06 2.2.3. Varikliai su tiekiamo oro aušinimu Turi būti užrašyta pripučiamo oro temperatūra, kuri nustatytos didžiausios galios ir visos apkrovos apsisukimų dažnio sąlygomis turi būti lygi gamintojo apibrėžtai didžiausiai pripučiamo oro temperatūrai ± 5 K. Aušinimo terpės temperatūra turi būti bent 293 K (20 °C).

Jei naudojama variklių bandymų stoties sistema arba išorinė orpūtė, turi būti nustatyta didžiausia gamintojo apibrėžta pripučiamo oro temperatūra ± 5 K, varikliui dirbant didžiausios nustatytos galios ir visos apkrovos apsisukimų dažniu. Pripučiamo oro aušintuvo aušinimo priemonės ir srauto pirmiau nustatyta vertė neturi būti keičiama visą bandymo ciklą. Pripučiamo oro aušintuvo tūris turi būti pagrįstas gera inžinerine praktika ir tipiniais transporto priemonių/mechanizmų taikymo atvejais. Pasirinktinai pripučiamo oro aušintuvas gali būti nustatytas pagal SAE J 1937, paskelbtą 1995 m. sausį.

2.3. Variklio oro įsiurbimo sistema Bandomajame variklyje turi būti įrengta oro įsiurbimo sistema, kuri apribotų oro tiekimą gamintojo apibrėžta verte švariam oro filtrui ± 300 Pa, varikliui dirbant gamintojo nustatytomis sąlygomis, kurios užtikrina didžiausią oro srautą. Apribojimai turi būti nustatyti, esant vardiniam apsisukimų dažniui ir visai apkrovai. Gali būti naudojama bandymų stoties sistema, jei ji kartoja tikrąsias variklio darbo sąlygas.

2.4. Variklio išmetimo sistema Bandomajame variklyje turi būti įrengta išmetimo sistema, kurios priešslėgis varikliui dirbant režimu, užtikrinančiu didžiausią nustatytąją galią, būtų lygus gamintojo apibrėžtai vertei ± 650 Pa. Jei variklis turi išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisą, išmetimo vamzdis turi turėti tokį pat skersmenį, kokį turi vamzdis bent keturgubo vamzdžio skersmens atstumu aukštyn nuo plačiosios dalies, kurioje įtaisytas papildomas apdorojimo įtaisas, įleidžiamosios angos. Nuotolis nuo išmetimo kolektoriaus jungės arba nuo turbokompresoriaus išleidžiamosios angos iki išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaiso turi būti toks pat, koks yra transporto priemonės konfigūracijoje arba gamintojo pateiktose nuotolių specifikacijose. Išmetamųjų dujų priešslėgiui arba srauto ribojimui taikomi pirmiau nurodyti kriterijai, ir jie gali būti reguliuojami vožtuvu. Tuščiuose bandymuose ir darant variklio darbo kartografavimą papildomo apdorojimo modulis gali būti išimtas ir pakeistas tokiu pat moduliu, užpildytu neaktyviu katalizatoriaus nešikliu.

2.5. Aušinimo sistema Pakankamo galingumo variklio aušinimo sistema, kad būtų palaikoma gamintojo nustatyta normali variklio veikimo temperatūra.

2.6. Variklio alyva Užrašomos bandyme naudotos alyvos techninės charakteristikos ir pateikiamos kartu su bandymo rezultatais.

2.7. Bandymams naudojami degalai Naudojami V priede nurodyti etaloniniai degalai.

Bandyme naudotų minėtų degalų cetaninis skaičius ir sieros kiekis turi būti užrašomi VII priedo 1 priedėlio 1.1.1 ir 1.1.2 punktuose.

Didelio slėgio siurblio ėmiklyje kuro temperatūra turi būti 306–316 K (33–43 ºC).

2.8. Dinamometrinių duomenų nustatymas Įsiurbiamo oro pasipriešinimas ir išmetamųjų dujų slėgis nustatomi taip, kad rodytų žemiausias gamintojo nustatytas ribas pagal 2.3 ir 2.5 punktus.

Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo sukimosi dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurie nėra sukonstruoti taip, kad veiktų esant bet kokiam dažniui, didžiausią sukimo momentą, atitinkantį sukimosi dažnį, pateikia gamintojas.

Variklio duomenys kiekvienam bandomam modeliui apskaičiuojami pagal šią formulę:

S = , jeigu santykis: , PAE vertę gali patikrinti tipą suteikusi įgaliota institucija.

Tam tikri pagalbiniai įrenginiai, kurie reikalingi tik mechanizmo darbui ir gali būti sumontuoti ant variklio, darant bandymą turėtų būti nuimami. Kaip pavyzdį galima pateikti šį neišsamų sąrašą:

Jei pagalbiniai mechanizmai nenuimami, dinamometro parametrams apskaičiuoti nustatoma mechanizmų sunaudota galia esant bandymo apsisukimų dažniams, išskyrus variklius, kuriuose tokie pagalbiniai mechanizmai yra variklio neatskiriamoji dalis (pvz., oru aušinamų variklių aušinamieji ventiliatoriai). Oro įsiurbimo ribojimo ir išmetimo vamzdžio priešslėgio parametrai turi būti reguliuojami pagal gamintojo nustatytas viršutines ribines vertes, kaip nurodyta 2.3 ir 2.4 skirsniuose. Didžiausios sukimo momento vertės, esant apibrėžtiems bandymo apsisukimų dažniams, nustatomos bandymų būdu, kad būtų galima apskaičiuoti apibrėžtų bandymo režimų sukimo momento vertes. Varikliams, kurių konstrukcija neleidžia dirbti visos apkrovos sukimo momento kreivės apsisukimų dažnių intervale, didžiausią sukimo momentą esant bandymo apsisukimų dažniams pateikia gamintojas. Variklio nustatomieji parametrai kiekvienam bandymo režimui apskaičiuojami pagal formulę:

S = Jei santykis , PAE vertę gali patikrinti tipo patvirtinimą išdavusi techninė institucija.

3.2. Ėminių ėmimo filtrų paruošimas Ne vėliau kaip vieną valandą prieš bandymą kiekvienas filtras (pora) dedamas į uždarytą, bet nehermetišką Petri lėkštelę ir patalpinamas į svėrimo kamerą, kad stabilizuotųsi. Stabilizacijos pabaigoje kiekvienas filtras (pora) pasveriamas ir užrašoma taros masė. Filtras (pora) laikomas uždarytoje Petri lėkštelėje arba filtro laikiklyje, kol bus reikalingas bandymui. Jeigu filtras (pora) nepanaudojamas per aštuonias valandas nuo tada, kai jis išimamas iš svėrimo kameros, prieš naudojimą jis turi būti dar kartą pasveriamas.

3.3. Matavimo įrangos montavimas Įrankiai ir ėminių ėmimo zondai turi būti įmontuojami, kaip to reikalaujama. Jeigu išmetamosioms dujoms praskiesti naudojama viso srauto praskiedimo sistema, prie sistemos prijungiamas išmetimo vamzdis.

3.4. Praskiedimo sistemos ir variklio paleidimas Praskiedimo sistema ir variklis paleidžiami ir šildomi tol, kol, esant visiškai apkrovai ir nominaliam greičiui, nusistovės visos temperatūros ir slėgiai (3.6.2 papunktis).

3.5. Praskiedimo santykio koregavimas Kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistema paleidžiama ir per atšaką, kai taikomas vieno filtro metodas (neprivaloma taikant kelių filtrų metodą). Praskiedžiamo oro kietųjų dalelių foninė taršos koncentracija gali būti nustatoma, praskiedžiamą orą leidžiant per kietųjų dalelių filtrą. Jeigu naudojamas filtruotas praskiedimo oras, vieną matavimą galima atlikti bet kuriuo metu prieš bandymą, jo metu arba jį pabaigus. Jeigu praskiedimo oras nefiltruojamas, matuojamas vienas ėminys, imamas visą bandymo laiką.

Praskiedimo oro tiekimas nustatomas taip, kad kiekvienam režimui būtų gauta didžiausia filtro priekinės pusės temperatūra būtų nuo 315 K (42 ºC) iki 325 K (52 ºC). Bendras praskiedimo santykis turi būti ne mažesnis kaip keturi.

Pastaba.

Taikant stacionarųjį režimą, filtro priekinės pusės temperatūra nebūtinai turi būti 42–52 ºC intervale, bet gali būti lygi didžiausiai temperatūrai 325 K (52 ºC) arba mažesnė.

Taikant vieno filtro metodą, ėminio masės debitas per filtrą yra išlaikomas vienodu santykiu su praskiesto išmetimo masės debitu viso srauto sistemoms ir visais režimais. Šis masės santykis yra 5 proc., išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių sistemoms be atšakos. Sistemoms su daliniu srauto praskiedimu pagal vieno filtro metodą masės debitas per filtrą yra pastovus, 5 proc. kiekvienu režimu, išskyrus kiekvieno režimo pirmąsias 10 sekundžių sistemose be atšakos.

Sistemoms su kontroliuojama CO2 arba NOx koncentracija, CO2 arba NOx kiekis praskiedimo ore turi būti matuojamas kiekvieno bandymo pradžioje ir pabaigoje. Praskiedimo oro CO2 arba NOx koncentracijos fono matavimo duomenys prieš bandymą ir po jo turi neviršyti 100 ppm arba 5 ppm vienas kito atžvilgiu.

Jeigu naudojama praskiestų išmetamųjų dujų analizės sistema, atitinkamos foninės koncentracijos yra nustatomos paimant praskiedimo oro mėginių į mėginių maišelį per visą užbaigto bandymo seką.

Foninės (ne iš maišelio) koncentracijos gali būti imamos nenutrūkstamai ne mažiau kaip trijuose taškuose: pradžioje, pabaigoje ir kur nors ciklo viduryje, ir apskaičiuojamas jų vidurkis. Gamintojui paprašius, fono matavimus galima praleisti.

3.6. Analizatorių tikrinimas Išmetamų teršalų analizatoriai nustatomi ties nuline padala ir prijungiami.

3.7. Bandymo ciklas 3.7.1. Įrangos specifikacijos pagal Tvarkos aprašo 5 punktą:

3.7.1.1. Specifikacija A. Varikliai, atitinkantys Tvarkos aprašo 5.3 ir 5.4 papunkčius, bandomi pagal šį bandomojo variklio dinamometro aštuonių režimų ciklą(1):

Režimo numeris Variklio alkūninio veleno sukimosi dažnis Apkrova (proc.) 1 Nominalus 100 0,15 2 Nominalus 75 0,15 3 Nominalus 50 0,15 4 Nominalus 10 0,1 5 Vidutinis 100 0,1 6 Vidutinis 75 0,1 7 Vidutinis 50 0,1 8 Tuščiaeigis - 0,15