LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO į s a k y m a s DĖL ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. spalio 29 d. Nr. 1-211 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752) 7 straipsnio 10 punktu ir 73 straipsnio 1 dalimi: 1. T v i r t i n u Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisykles (pridedama). 2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1-211 ELEKTRINIŲ IR ELEKTROS TINKLŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus energetikos objektų ir energetikos įrenginių eksploatacijai. Taisyklės yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems ir eksploatuojantiems elektrines, katilines bei elektros ir šilumos tiekimo tinklus bei jų technologinius priklausinius. 2. Asmenims, eksploatuojantiems energetikos įrenginius (toliau – įrenginiai), kurių eksploatavimo sąlygos šiose taisyklėse nenurodytos, būtina vadovautis įrenginių gamintojų reikalavimais. Įrenginius, prietaisus, kabelius ir medžiagas, skirtus darbui sprogioje aplinkoje, galima naudoti turint akredituotų laboratorijų išduotus sertifikatus, liudijančius apie jų tinkamumą naudoti sprogioje aplinkoje. 3. Energetikos objektuose, kuriuose sumontuoti žemesnio kaip 0,05 MPa garo slėgio arba žemesnės kaip +110 °C vandens temperatūros šilumos įrenginiai ir yra pateikti šių įrenginių gamintojų naudojimo (eksploatavimo) reikalavimai, įmonės vadovo sprendimu leidžiama taikyti gamintojų eksploatavimo reikalavimus, netaikant Taisyklių reikalavimų. 4. Eksploatuojant energetikos objektus, be Taisyklių, būtina vykdyti gamintojų instrukcijų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentų bei kitų norminių dokumentų reikalavimus: 4.1. energetikos įmonių energetikos darbuotojai, atliekantys energetikos objektų ir įrenginių projektavimo, projektų ir statinių ekspertizės, statybos, montavimo ir eksploatavimo darbus, priklausomai nuo jų vykdomo darbo ir užimamų pareigų turi kelti kvalifikaciją ir būti atestuojami vadovaujantis energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimą bei mokymą reglamentuojančiais teisės aktais; 4.2. darbuotojų sauga ir sveikata energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) ir kitų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatomis; 4.3. aplinkos apsauga eksploatuojant energetikos įrenginius organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75), kitais gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugos apsaugą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais; 4.4. priešgaisrinė sauga energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 123-5518), Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu (Žin., 2011, Nr. 91-4316), Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 (Žin., 1999, Nr. 22-631), Bendrosiomis gaisrinės saugos taisyklėmis, patvirtintomis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852; 2010, Nr. 99-5167), kitais priešgaisrinę saugą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais; 4.5. metrologinė parengtis energetikos objektuose organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966), tarptautinių standartų, perimtų kaip Lietuvos standartai, reikalavimais ir kitais teisės aktais, nustatančiais matavimų vienovę ir būtiną tikslumą; 4.6. potencialiai pavojingų įrenginių priežiūra organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymu (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis; 4.7. siekiant užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą nuo žalingo jonizuojančios spinduliuotės poveikio, branduolinės elektrinės (toliau – BE) aikštelės vertinimo, projektavimo, statybos, pripažinimo tinkama eksploatuoti, eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu būtina taip pat vadovautis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314), Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 50-1600; 2011, Nr. 91-4318), šių įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, įskaitant Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) tvirtinamus branduolinės saugos reikalavimus ir taisykles, bei kitais branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais. 5. Energetikos įrenginių savininkas Taisyklėse numatytais atvejais ir atsižvelgdamas į vietos sąlygas gali keisti įrenginių eksploatavimo nustatytus reikalavimus, jei tai nepablogina dirbančiųjų ar aplinkinių saugumo, nesumažina energetikos įrenginių patikimumo bei neprieštarauja gamintojų naudojimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams, išskyrus Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos nustatytus reikalavimus. 6. Energetikos įrenginių savininkas, vadovaudamasis Taisyklėmis, gali rengti instrukcijas, reglamentus, metodinius nurodymus arba kitus norminius dokumentus, įgyvendinančius Taisyklių nuostatas, patikslinančius ir (arba) sugriežtinančius, šiam savininkui priklausančių energetikos įrenginių eksploatavimą. 7. Taisyklėse yra išdėstyti pagrindiniai techniniai ir organizaciniai energetikos įrenginių ir statinių eksploatavimo reikalavimai. 8. Pakeitus ar papildžius Taisyklėse nurodytus norminius teisės aktus, vykdant šių taisyklių reikalavimus, turi būti vadovaujamasi galiojančiomis norminių teisės aktų nuostatomis. 9. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576), Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1984; 2012, Nr. 17-752), Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) ir kituose Lietuvos Respublikos norminiuose teisės aktuose. II. BENDRIEJI ENERGETIKOS OBJEKTŲ EKSPLOATAVIMO REIKALAVIMAI I. ENERGETIKOS OBJEKTŲ STATYBOS UŽBAIGIMAS 10. Statomų statinių esminius reikalavimus, šių statinių tyrimo, projektavimo, statybos, rekonstravimo, remonto, statybos užbaigimo, eksploatavimo ir nugriovimo tvarką, juridinių ir fizinių asmenų, dalyvaujančių statybos procese, santykius ir valstybės institucijų veiklos principus šioje srityje nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kitų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai bei branduolinės energetikos saugą reglamentuojantys teisės aktai. 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu ir įgyvendinamaisiais teisės aktais, energetikos įrenginių savininkas nustatyta tvarka organizuoja visiškai užbaigtų statyti energetikos objektų, taip pat stambių objektų atskirų statybos eilių ar paleidimo kompleksų statybos užbaigimo procedūras. 12. Paleidimo kompleksą sudaro dalis energetikos objekto, kurį galima savarankiškai naudoti. Paleidimo kompleksą sudaro teritorija, įrenginiai, statiniai, ryšių priemonės, elektros, šilumos, kuro, vandens bei nuotekų tinklai, atliekų saugyklos, valymo, operatyvinio ir technologinio valdymo bei kiti energetikos įrenginiai. Paleidimo kompleksas pagal projektą turi atitikti nustatytus vandens bei aplinkosaugos reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, branduolinės ir radiacinės saugos bei darbo higienos sąlygas. 13. Prieš energetikos objekto (paleidimo komplekso) statybos užbaigimą reikia įrenginius individualiai išbandyti ir kompleksiškai kiekvieną sistemą, vadovaujantis energetikos įrenginių gamintojų dokumentuose nurodytais reikalavimais, įrenginių savininko norminių dokumentų ir teisės aktų reikalavimais. Energetikos bloko bandymai baigiami bandomuoju pagrindinių ir pagalbinių įrenginių įjungimu. Bandymus organizuoja ir atlieka rangovas, dalyvaujant energetikos įmonės darbuotojams. Bandymus gali organizuoti ir atlikti energetikos įmonės darbuotojai, dalyvaujant rangovo darbuotojams. Bandymus gali atlikti tik kvalifikuotas darbuotojas, turintis gamintojo arba sertifikuotos mokymo įstaigos išduotus atestatus (sertifikatus), suteikiančius teisę atlikti atitinkamus bandymus. Bandymai atliekami pagal suderintas tarp energetikos įrenginio savininko ir energetikos įrenginį bandančios įmonės bandymų programas, metodikas ar technologines korteles bei įmonių faktines elektros energijos tiekimo schemas. 14. Statinių statybos ir įrenginių montavimo metu statiniai, įrenginių mazgai ir paslėpti statybos darbai darbo komisijos gali būti pripažinti užbaigti atskiromis dalimis. 15. Prieš atliekant bandymus (bandymai atliekami užbaigus įrenginio, sistemos, komplekso ir pan. montavimo darbus) reikia patikrinti, ar įvykdyti šių taisyklių, projekto, gamintojų, įrenginių įrengimo taisyklių, saugos darbe, branduolinės, radiacinės, priešgaisrinės saugos taisyklių, aplinkosaugos, statybos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai. 16. Defektus ir nebaigtus statybos montavimo darbus, taip pat energetikos įrenginių defektus, išryškėjusius individualių ir funkcinių bandymų metu, turi pašalinti statybos, montavimo organizacijos ar įrenginių gamintojai iki kompleksinių bandymų pradžios. 17. Bandomojo įjungimo metu turi būti patikrinta, ar įrenginiai gali dirbti pagal numatytas technologines schemas, ar suderintos visos kontrolės ir valdymo sistemos, įskaitant automatinius reguliatorius, apsaugos ir blokavimo įtaisus, signalizacijos ir kontrolės matavimo prietaisus, ar įrenginiai paruošti kompleksiniam bandymui ir ar saugu juos eksploatuoti. 18. Prieš bandomąjį įjungimą reikia sudaryti tinkamas patikimo ir saugaus energetikos objekto naudojimo sąlygas: 18.1. parengti darbuotojus energetikos įrenginių eksploatavimui, sudaryti eksploatavimo, pareigines ir saugos instrukcijas, technologines ir operatyvines schemas, turto apskaitos dokumentus ir ribų aktus; 18.2. paruošti kuro, medžiagų, įrankių ir atsarginių dalių atsargas; 18.3. įjungti operatyvinio ir technologinio valdymo priemones ir ryšio linijas, apsaugines, gaisro signalizacijos ir gesinimo, avarinio apšvietimo ir vėdinimo sistemas; 18.4. sumontuoti ir suderinti kontrolės ir valdymo sistemas; 18.5. jei būtina, gauti valstybės priežiūros ir kontrolės institucijų leidimą energetikos objekto bandymui ir derinimui. 19. Kompleksinio bandymo metu įjungus apkrovą patikrinamas bendras pagrindinių agregatų ir visų pagalbinių įrenginių darbas. 20. Kompleksinio bandymo pradžia – tai energetikos įrenginio įjungimo į tinklą arba apkrovos įjungimo momentas. 21. Bandoma tik pagal projekte numatytas kompleksinio bandymo schemas ir sudarytą bandymo programą, papildomai branduolinės elektrinės atveju – pagal VATESI suderintą pripažinimo tinkama eksploatuoti programą. 22. Šiluminių, branduolinių elektrinių ir katilinių įrenginių bandymai yra užbaigti, jei pagrindiniai įrenginiai normaliai, be pertraukos dirbo ne mažiau kaip 72 val. vardine apkrova, projekte numatytais garo parametrais, deginant pagrindinį kurą, pagalbiniams įrenginiams dirbant nuolat arba paeiliui. Hidroelektrinėje toks bandymas atliekamas esant tokiai patvankai ir debitui, kurie nustatyti paleidimo kompleksui. 23. Elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų, vėjo ir saulės elektrinių kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įjungus apkrovą pastočių (skirstomųjų punktų, transformatorinių) ir vėjo, saulės elektrinių elektros įrenginiai be pertraukos ir sutrikimų dirbo 72 val., elektros linijos – 24 val. Jei energetikos įrenginių dėl jų darbo režimo negalima be pertraukos įjungti 72 val., energetikos įrenginių darbo laiką nustato įrenginio savininkas. 24. Šilumos tinklų kompleksiniai bandymai laikomi atliktais, jei įrenginiai be pertraukų normaliai apkrauti dirbo 24 val. paleidimo komplekse nustatytu vardiniu slėgiu. 25. Kompleksiškai bandomas dujų turbinas būtina automatiškai įjungti ir (

1. ar)išjungti 10 kartų, o hidroelektrinių (HE) hidroagregatus – 3 kartus. 26. Hidroakumuliacinių elektrinių (HAE) hidroagregatus būtina išbandyti visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus) po 2 kartus. 27. Kompleksiškai bandant turi būti įjungti projekte numatyti kontrolės ir matavimo prietaisai, blokuotės, signalizacijos ir distancinio valdymo, apsaugos ir automatinio reguliavimo įtaisai, kurių režimo nereikia derinti. 28. Statinio statybos užbaigimo komisija, esant reikalui, gali leisti atlikti kompleksinius bandymus deginant rezervinį kurą, nustatyti ribinius bandymo parametrus ir apkrovas, mažesnes už numatytas projekte. Apie tai įrašoma akte. 29. Ruošdamas energetikos objektą (paleidimo kompleksą) statinių statybos užbaigimo komisijai, energetikos įmonės vadovas turi paskirti darbo komisiją, kuri apžiūri objektą arba jo dalį, leidžia išbandyti atskirus energetikos įrenginius, taip pat kompleksinius bandymus, surašo aktą, nurodydama defektus ir jų pašalinimo terminus. 30. Darbo komisijos sudėtis ir jos darbo tvarka bei tikslai nustatomi energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. 31. Jei reikia, darbo komisija sudaro specializuotas statybos, turbinų, katilų, hidrotechnikos, elektrotechnikos, kontrolės ir valdymo sistemų bei kitas darbo grupes. 32. Šios grupės rengia išvadas apie atitinkamos objekto dalies būklę ir įrenginių paruošimą kompleksiniams bandymams bei tinkamumą naudoti. Išvadas turi patvirtinti darbo komisija. 33. Statinių statybos rangovas darbo komisijai užsakovo nurodyta tvarka, atitinkančia statybos norminių teisės aktų reikalavimus, turi pateikti dokumentus, numatytus statybos norminiuose teisės aktuose. Techniniai dokumentai turi būti pateikti lietuvių kalba (išimtinais atvejais suderinus su užsakovu gali būti pateikiami kita kalba). 34. Užsakovo darbuotojai turi kontroliuoti, kaip šalinami darbo komisijos nustatyti trūkumai ir baigiami neužbaigti darbai. Pateikiamas statinio statybos užbaigimo komisijai darbo komisijos aktas. Energetikos įmonė pateikia įrengtą, išbandytą ir užbaigtą statyti energetikos objektą statinių statybos užbaigimo komisijai. 35. Paleidimo kompleksus, statybos eiles ir užbaigtus energetikos objektus statinio statybos užbaigimo komisija pripažįsta užbaigtais vadovaudamasi statybos techninių reglamentų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimais. 36. Statinius ir įrenginius, kuriuose yra defektų ar nebaigtų darbų, naudoti draudžiama. Statinio statybos užbaigimo komisija, jeigu tai būtina, nustato energetikos įrenginių bandomojo eksploatavimo laiką. 37. Dokumentai turi būti saugomi vadovaujantis dokumentų saugojimą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais. 38. Visų hidrotechnikos statinių, laivų ir žuvų praleidimo įrenginių povandeninė dalis su kontrolės matavimo aparatūra ir įrenginiais turi būti įrengta taip, kaip numatyta įjungimo komplekse. Ją turi pripažinti užbaigta darbo komisija prieš užtvindymą. Galutinai įrenginiai gali būti pradedami naudoti, kai pripažįstama užbaigta statyba visame energetikos objekte. Užtvindyti daubą ir užtvenkti upės vagą leidžia statinio statybos užbaigimo komisija arba speciali komisija. 39. Objekto pramoninio eksploatavimo pradžia yra statinio statybos užbaigimo komisijos akto patvirtinimo data, branduolinės elektrinės atveju – VATESI išduotas leidimas pradėti pramoninį branduolinės elektrinės eksploatavimą. 40. Sumontuoti ar rekonstruoti technologiniai įrenginiai pradedami naudoti energetikos įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu. 41. Kilnojamųjų daiktų (elektros energijai persiųsti skirtos žemos ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabeliai ir požeminių kabelių linijos ir įrenginiai, įskaitant transformatorinėse pastotėse įrengtus įrenginius, kartu su požeminių kabelių kanalais, linijas laikančiomis atramomis ir kitais priklausiniais) statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas užbaigiamas vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, surašant statybos užbaigimo aktą. II. TECHNINIAI DOKUMENTAI 42. Energetikos įrenginių savininkas, priklausomai nuo energetikos objekto (įrenginio) specifikos ir atsižvelgdamas į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, privalo turėti šiuos techninius dokumentus: 42.1. žemės sklypų skyrimo aktus; 42.2. geologinius, hidrologinius ir kitus duomenis apie teritoriją su gruntinių vandenų analize ir grunto bandymų rezultatais; 42.3. pamatų klojimo aktus su gręžinių pjūviais; 42.4. paslėptų statybos darbų pripažinimo tinkamais naudoti aktus; 42.5. statinių ir energetikos įrenginių pamatų sėdimo aktus (arba stebėjimo žurnalus); 42.6. energetikos įrenginių, saugančių nuo sprogimo, gaisro, tiesioginio žaibo smūgio, ir antikorozinės saugos įrenginių bandymų aktus; 42.7. vidaus ir išorės vandentiekio, priešgaisrinio vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, šildymo ir vėdinimo sistemų, elektros įrenginių bandymo aktus; 42.8. energetikos įrenginių ir technologinių vamzdynų tikrinimo ir bandymo aktus; 42.9. energetikos objektų statybos užbaigimo aktus; 42.10. sklypo generalinį planą, kuriame pažymėti visi statiniai, įskaitant ir požemines komunikacijas; 42.11. patvirtintus projektavimo dokumentus (brėžinius, aiškinamuosius raštus ir kita) su visais atliktais pakeitimais; 42.12. statinių ir energetikos įrenginių techninius pasus ar sertifikatus, ar pagrindinių įrenginių gamyklinių bandymų protokolus ir bandymų prieš įjungimą protokolus; 42.13. statinių ir energetikos įrenginių faktinius darbo brėžinius, visų požeminių komunikacijų brėžinius; 42.14. faktines elektros grandinių schemas; 42.15. faktines technologines schemas; 42.16. energetikos įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijas arba reglamentus; 42.17. valstybinės kontrolės ir priežiūros institucijų norminiuose dokumentuose ir teisės aktuose nurodytus dokumentus; 42.18. teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių sąrašus ir patikros ar kalibravimo sertifikatus. 43. Nurodytų dokumentų komplektas energetikos įrenginių savininko turi būti saugomas visą laiką, kol šie įrenginiai eksploatuojami. 44. Energetikos objektų eksploatavimo instrukcijų sąrašus įmonėje tvirtina energetikos įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo įmonėje nustatyta tvarka. Sąrašai turi būti peržiūrimi ir patvirtinami atsiradus pakeitimams. 45. Kiti techninių dokumentų reikalavimai nurodyti Taisyklių kituose skyriuose, reglamentuojančiuose atskirų įrenginių eksploatavimą. 46. Pasikeitus energetikos įrenginių būklei, technologiniam procesui, darbų ir eksploatavimo sąlygoms, norminiams teisės aktams ar pradedant naudoti naujas darbuotojų saugos ir sveikatos priemones, šie pakeitimai nedelsiant pažymimi techniniuose dokumentuose ir su jais supažindinami darbuotojai, kurie privalo žinoti šiuos techninius dokumentus, energetikos įmonėje nustatyta tvarka. Instrukcijos ir schemos tvirtinamos energetikos įmonėje nustatyta tvarka. 47. Energetikos objekto (elektrinės, pastotės ir kita) budintieji privalo turėti visų operatyviai valdomų elektros ir šilumos įrenginių schemas. Schemos turi būti pateiktos patogia naudotis forma. Operatyvinių brigadų budintieji darbuotojai įrenginių schemų neprivalo turėti. 48. Energetikos įrenginių eksploatavimo (naudojimo) instrukcijose arba reglamentuose turi būti nurodyta: 48.1. įrenginių ir pastatų trumpa charakteristika; 48.2. įrenginio arba įrenginių komplekso darbo režimų ir saugios būklės kriterijai ir ribos; 48.3. įrenginių paruošimo įjungti, įjungimo, išjungimo, avarinio išjungimo atvejai ir priežiūros tvarka, statinių priežiūros tvarka; 48.4. išjungimo remontiniams darbams, leidimo apžiūrėti ir bandyti tvarka, jeigu tai nenurodyta saugos eksploatuojant energetikos įrenginius taisyklėse bei darbuotojų darbų saugos ir sveikatos instrukcijose; 48.5. specialūs reikalavimai, branduolinės, radiacinės, sprogimo ir priešgaisrinės saugos reikalavimai, jeigu tai nurodyta saugos eksploatuojant įrenginius bei priešgaisrinės saugos taisyklėse, darbuotojų darbų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinėse instrukcijose. 49. Budintieji darbuotojai turi pildyti operatyvinius dokumentus, kurie nurodyti Taisyklių priede nustatyta tvarka. 50. Operatyvinio valdymo struktūrą, operatyvinio valdymo dokumentų apimtį gali keisti energetikos įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, jeigu tai nesumažina įrenginių eksploatavimo patikimumo ar darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų užtikrinimo. 51. Taisyklių priede nurodyti dokumentai gali būti rengiami, tvarkomi ir pildomi kompiuterinėse laikmenose. Operatyvinis žurnalas (išskyrus pildomą kompiuteriu) turi būti įrišamas, antspauduojamas, o puslapiai numeruojami. 52. Taisyklių priede nurodytų dokumentų rengimo, tvarkymo ir pildymo reikalavimus nustato energetikos įrenginius eksploatuojančios energetikos įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 53. Operatyviniai darbuotojai, budintys energetikos objektų valdymo patalpose, operatyvinio valdymo punktuose, pildo įmonės vadovo nustatytos formos pamainos ar paros žiniaraščius. 54. Operatyvinių padalinių vadovai ar kitas paskirtas operatyvinio padalinio darbuotojas turi įmonėje nustatytu periodiškumu peržiūrėti operatyvinį žurnalą bei esant reikalui numatyti priemones įrenginių ir darbuotojų darbo trūkumams šalinti. 55. Elektros sistemos, perdavimo tinklo, skirstomųjų elektros tinklų ir (
2. ar)padalinių operatyvinio valdymo punktuose, elektrinių valdymo pultuose turi būti visų operatyvių pokalbių, naudojantis ryšio priemonėmis, automatinio įrašymo įrenginiai. 56. Operatyvinio valdymo dokumentai, registruojančiųjų matavimo prietaisų informacija, operatyvinių pokalbių įrašai saugomi energetikos įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka. III. EKSPLOATAVIMAS 57. Energetikos įmonė turi užtikrinti statinių ir įrenginių tvarkingą techninę būklę, patikimą, efektyvų ir saugų eksploatavimą. 58. Kiekvienoje energetikos įmonėje turi būti paskirti darbuotojai, atsakingi už visų įrenginių ir statinių būklę bei saugų eksploatavimą, ir nustatytos visų darbuotojų pareigos šiomis veiklos kryptimis: 58.1. technologinių procesų valdymas; 58.2. įrenginių ir statinių priežiūra, priežiūros sistema ir technologija; 58.3. teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių priežiūra; 58.4. objektų saugaus, patikimo ir efektyvaus eksploatavimo priemonių rengimas, vykdymas ir apskaita; 58.5. įrenginių ir statinių darbo sutrikimų tyrimas ir apskaita; 58.6. norminių aktų reikalavimų vykdymo kontrolė. 59. Asmenys, atsakingi už įrenginių, statinių būklę ir saugų eksploatavimą, turi užtikrinti, kad jiems priskirti objektai būtų techniškai tvarkingi, tikrinami, remontuojami, vykdoma techninė priežiūra ir tvarkomi dokumentai pagal norminių teisės aktų reikalavimus. 60. Įrenginiai ir statiniai turi būti eksploatuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos norminiais teisės aktais ir Lietuvoje pripažintais tarptautiniais standartais, kitais standartais, jei jie neprieštarauja Lietuvos Respublikoje galiojantiems teisės aktams, įrenginių gamintojų techniniais reikalavimais bei įrenginį ir (
3. ar)objektą eksploatuojančios įmonės norminiais dokumentais. 61. Energetikos įrenginiai privalo turėti lenteles su šių įrenginių vardiniais parametrais. 62. Visi pagrindiniai ir pagalbiniai įrenginiai, įskaitant vamzdynus, šynų sistemas ir sekcijas, matavimo, automatikos, saugos priemones, armatūrą, dujų ir oratiekių užsklandas, turi būti sunumeruoti. Jei naudojama išrenkamoji valdymo sistema, tai armatūra vietoje ir technologinėse schemose numeruojama dvejopai: pagal operatyvinę schemą ir išrenkamąją valdymo sistemą. Pagrindiniai įrenginiai privalo turėti eilės numerius, o pagalbiniai – tą patį numerį kaip ir pagrindiniai, pridedant raides A, B, C ir taip toliau. Dubliuotuose blokuose katilui suteikiamas bloko numeris, papildant raidėmis A, B. Kuro padavimo sistemos grandys numeruojamos nuosekliai kuro padavimo kryptimi, lygiagrečiosios grandys – papildant raidėmis A ir B kuro padavimo kryptimi iš kairės į dešinę. 63. Žymenys ir numeriai schemose ir ant įrenginių turi sutapti. 64. Darbo vietose turi būti reikiamos schemos ir instrukcijos, sudarytos vadovaujantis norminiais teisės aktais, įrenginių gamintojų instrukcijomis ir įvertinant vietos sąlygas. Jos gali būti ir (
4. ar)elektroninėje formoje. 65. Eksploatavimo metu energetikos įrenginiuose padaryti pakeitimai turi būti nedelsiant pažymėti schemose ir brėžiniuose. Atsakingasis darbuotojas, padaręs pakeitimą, turi pasirašyti, nurodyti savo pareigas ir pakeitimo datą. Turi būti identifikuojamas atsakingasis darbuotojas, kuris padarė pakeitimus schemose ir brėžiniuose, saugojamuose elektroninėje formoje. Jei pakeitimai atliekami branduolinių elektrinių saugai svarbiose sistemose, konstrukcijose ir komponentuose, jiems papildomai taikomi Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.8.2-2011 „Branduolinės energetikos objekto modifikacijų kategorijos ir modifikacijų atlikimo tvarkos aprašas“, patvirtinti 2011 m. spalio 7 d. VATESI viršininko įsakymu Nr. 22.3-99 (Žin., 2011, Nr. 123-5856). IV. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR REMONTAS 66. Kiekvienoje įmonėje būtina organizuoti energetikos įrenginių ir statinių techninę priežiūrą priklausomai nuo jų techninės būklės, tai yra įgyvendinti kompleksą diagnostinių ir kitokių priemonių, kuriomis siekiama nustatyti, ar statinys, kitas ilgalaikis materialusis turtas bei jo dalys per ekonomiškai ar kitaip pagrįstą naudojimo laikotarpį atitinka numatytą paskirtį ir būklę, siekiant užtikrinti saugų statinių ir įrenginių naudojimą (toliau – techninė priežiūra). Techninė priežiūra apima įrenginių matavimus, bandymus, apžiūras, kalibravimą, defektų aptikimą ir kitus priežiūros darbus. 67. Energetikos įrenginių savininkai yra atsakingi už energetikos įrenginių ir statinių techninę būklę, savalaikį ir reikalingos apimties – techninės priežiūros ir remonto darbų vykdymą bei kokybę. Įrenginių ir statinių techninė būklė ir remonto poreikis bei apimtis nustatoma techninės priežiūros metu sulyginus faktinius įrenginių rodiklius su vardiniais. Tam tikslui: 67.1. turi būti sudaryti daugiamečiai, metiniai elektrinių, katilinių ir tinklų pagrindinių statinių ir įrenginių techninės priežiūros ir remonto darbų grafikai; 67.2. įrenginių, turinčių įtaką šilumos ir elektros gamybos apimčiai ir perdavimo sąlygoms bendrajame tinkle, techninės priežiūros ir remonto darbų grafikai nustatyta tvarka turi būti suderinti. Techninės priežiūros ir remonto darbų grafikus tvirtina įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo; 67.3. pagalbiniams įrenginiams sudaromi techninės priežiūros darbų grafikai, darbų apimtis ir periodiškumą nustato ir grafikus tvirtina įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo; 67.4. įrenginių ir statinių remonto bei techninės priežiūros darbų apimtys ir periodiškumas nustatomas pagal šių Taisyklių, gamyklų gamintojų rekomendacijas, įrenginių ir statinių techninę būklę, rekonstravimo planus bei kitų norminių dokumentų reikalavimus; 67.5. įrenginių ir statinių būklė įvertinama, remonto poreikis ir apimtys nustatomos, objektai perduodami remontuoti ir pradedami naudoti po remonto vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir (
5. ar)gamintojų nurodymais; 67.6. suremontuoti įrenginiai ir statiniai turi atitikti kriterijus, nustatytus norminiuose techniniuose dokumentuose; 67.7. remonto darbų grafikas ir apimtys gali būti koreguojami, jei remonto metu randami defektai, kuriems šalinti būtinas papildomas laikas. 68. Įrenginiams išjungti remontui ir naujiems įrenginiams įjungti turi būti pateikiama operatyvinė paraiška. 69. 35 kV ir aukštesnės įtampos pastočių galios transformatoriai ir elektrinių bei katilinių įrenginiai po remonto turi būti bandomi su apkrova 48 val., o šilumos įrenginiai – 24 val. su visiška apkrova, hidroakumuliacinių elektrinių įrenginiai – po 2 kartus visuose projekte numatytuose režimuose (variklio, generatoriaus, sinchroninio kompensatoriaus). 70. Po remonto, atliktų bandymų, patikrinimų ir apžiūrų įvertinama suremontuoto energetikos įrenginio kokybė įrenginio savininko nustatyta tvarka. 71. Remonto baigimo laikas yra: 71.1. energetikos blokams, elektrinių su skersiniais ryšiais garo turbinoms, hidrogeneratoriams – generatoriaus (transformatoriaus) įjungimo į tinklą laikas; 71.2. energetikos blokams su dviejų korpusų katilais arba dviem ir daugiau turbogeneratorių – pirmojo pagal remonto grafiką katilo korpuso ar turbogeneratoriaus įjungimo į tinklą laikas; tuo metu katilo antrojo korpuso ir kitų turbogeneratorių įjungimas turi vykti pagal energetikos bloko apkrovos grafiką, jeigu kitaip nenumatyta jų remonto grafike; 71.3. bendriesiems elektrinės sistemų įrenginiams ir pagalbiniams įrenginiams, remontuojamiems atskirai nuo pagrindinių įrenginių, – apkrovos prijungimo laikas; 71.4. garo katilams ir vandens šildymo katilams – įjungimo į garo ar vandens magistrales laikas; 71.5. šilumos tinklams – tinklo įjungimo laikas ir tinklo vandens cirkuliavimo pradžia; 71.6. elektros tinklams – įjungimo į tinklą laikas. 72. Jei atliekant bandymus pagal Taisyklių 69 punkto reikalavimus išryškėja defektai, trukdantys energetikos įrenginio darbui su apkrova, arba defektai, dėl kurių būtina energetikos įrenginį nedelsiant išjungti, tai remontas laikomas nebaigtu iki bus pašalinti šie defektai ir pakartotinai atlikti bandymai. 73. Jei atliekant bandymus atsiranda atskirų energetikos įrenginio dalių normalaus darbo sutrikimų, dėl kurių nebūtina įrenginį nedelsiant išjungti, tai įmonės atstovas kartu su remonto darbų vadovu priklausomai nuo sutrikimo pobūdžio nusprendžia, ar galima toliau tęsti bandymus, ir nustato terminus, kada defektai turi būti pašalinti. 74. Jei bandymus su apkrova būtina nutraukti defektams pašalinti, tai bandymas, pašalinus defektus, kartojamas ir remonto baigimo laikas yra tas momentas, kai įrenginiui bandymų metu paskutinį kartą buvo prijungta apkrova ir po to jis lieka dirbti arba rezerve. 75. Vykdant remonto, techninės priežiūros, derinimo ir bandymo darbus, energetikos objektuose turi būti naudojamasi techninės priežiūros ir remonto darbų technologiniais dokumentais, derinimo ir bandymo darbų atlikimo programomis, metodikomis, specialia įranga ir kita. Šiems darbams naudojami dokumentai turi būti suderinti energetikos įrenginio savininko ir energetikos įrenginius eksploatuojančios įmonės. 76. Energetikos įrenginių savininkas privalo turėti įrenginių, atsarginių dalių ir įrenginių rezervą arba sudaryti sutartis su įrenginius eksploatuojančia įmone, tiekėjais jiems skubiai pristatyti, nesumažinant energetikos objektų darbo patikimumo. Šio rezervo sąrašą tvirtina ir suformuoja energetikos įrenginių savininkas arba jo įgaliotas asmuo. 77. Turi būti tvarkoma visų sandėliuose arba padaliniuose esamų atsarginių dalių, atsarginių įrenginių apskaita. Jų būklė ir sandėliavimo sąlygos turi būti periodiškai tikrinamos. 78. Įrenginiai ir atsarginės dalys turi būti sandėliuojamos pagal joms sandėliuoti nustatytus reikalavimus. 79. Rezerve esančių įrenginių techninės priežiūros ir naudojimo tvarką nustato energetikos įrenginių savininkas arba jo įgaliotas asmuo. V. ATSAKOMYBĖ UŽ ĮRENGINIŲ TECHNINIO EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ VYKDYMĄ 80. Darbuotojai, pažeidę Taisyklių reikalavimus, gali būti patraukti atsakomybėn teisės aktų nustatyta tvarka. 81. Už Taisyklių reikalavimų vykdymą eksploatuojant įmonės (objekto) energetikos įrenginius, jų techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako įrenginių savininkas. Už išnuomotų (duotų pasinaudoti) energetikos įrenginių techninę būklę ir saugų eksploatavimą atsako įrenginių savininkas, jei kitaip nenumatyta nuomos (panaudos) sutartyje. 82. Avarijos ir sutrikimai tiriami ir įtraukiami į apskaitą pagal Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 (Žin., 2010, Nr. 29-1358). Apie neįprastus įvykius BE turi būti pranešta VATESI, vadovaujantis Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.8.1-2010 „Informavimo apie neįprastus įvykius atominėse elektrinėse reikalavimai“, patvirtintais 2010 m. liepos 30 d. VATESI viršininko įsakymu Nr. 22.3-60 (Žin., 2010, Nr. 94-4975). 83. Už Taisyklių reikalavimų nevykdymą arba įvykus avarijai, sutrikimui, gaisrui ar nelaimingam atsitikimui, atsako: 83.1. darbuotojai, tiesiogiai eksploatuojantys elektrinių, katilinių ir tinklų įrenginius ir statinius,– už kiekvieną pažeidimą, įvykusį dėl jų kaltės; 83.2. elektrinių ir katilinių pamainų vadovai, taip pat budintis ir operatyvinis remonto darbuotojas, elektros tinklų operatyviniai darbuotojai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar jiems tiesiogiai pavaldaus darbuotojo (-ų), dirbusio pagal jų komandas, kaltės; 83.3. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos padalinių vadovai, jų pavaduotojai, inžinieriai ir meistrai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus darbuotojo (-ų) kaltės; 83.4. elektrinių, katilinių, elektros ir šilumos tinklų gamybos ir technikos tarnybų vadovai, inžinieriai – už pažeidimus, įvykusius dėl jų tarnybos darbuotojų ar pavaldaus padalinio kaltės; 83.5. energetikos įmonių (objektų) vadovai – už pažeidimus, įvykusius jų vadovaujamose įmonėse; 83.6. projektavimo, konstravimo, remonto, techninės priežiūros, derinimo, tyrinėjimo, statybos ir montavimo organizacijų vadovai, taip pat inžineriniai darbuotojai – už pažeidimus, kurie įvyko dėl jų pačių ar pavaldaus darbuotojo (-ų) kaltės. 84. Tais atvejais, kai fiziniai ar juridiniai asmenys sugadina oro, oro kabelių ar kabelių linijas, hidrotechninius įrenginius, šilumos tinklus, požemines komunikacijas ir įrenginius, pažeisdami atitinkamų energetikos įrenginių apsaugos taisykles, būtina surašyti aktą ir nustatyta tvarka informuoti atitinkamas valstybės institucijas. III. TERITORIJA IR STATINIAI I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 85. Statinio naudotojas įgyvendina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytų techninių, organizacinių priemonių visumą, užtikrinančią statinio esminius reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę (toliau – statinio techninė priežiūra). 86. Statinio techninę priežiūrą organizuoja statinio naudotojas ūkio būdu ūkio būdu (kai techninės priežiūros darbai atliekami naudotojo pajėgomis) arba sutarties pagrindu paskirdamas statinio techninį prižiūrėtoją. Statinio techninis prižiūrėtojas gali būti paskirtas ir kitais įstatymų nustatytais pagrindais. ii. StATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS UŽDAVINIAI 87. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų priežiūros ir eksploatavimo uždaviniai yra šie: 87.1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų eksploatuojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; 87.2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; 87.3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; 87.4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; 87.5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. 88. Mažinant ardančiuosius klimatinius (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius būtina prižiūrėti, kad: 88.1. būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita); 88.2. būtų tvarkingi statinių elementai, skirti vandeniui pašalinti nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita); 88.3. nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o jam susikaupus pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu; 88.4. liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas; 88.5. atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita); 88.6. laiku pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židinius, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis; 88.7. žiemos metu neperšaltų konstrukcijos, o, jei tai numatyta projekte, laiku jas apšiltinti. 89. Saugant statinius ir jų konstrukcijas nuo chemiškai aktyvių gruntinių (vandens, tirpalų, biologinių, klaidžiojančių srovių) poveikių, būtina siekti, kad: 89.1. pamatai, pagrindai ir kitos požeminės konstrukcijos nebūtų tiesiogiai šlakstomos gruntiniais vandenimis ir tirpalais; 89.2. būtų tvarkingos statinių nuogrindos, nuolajos ir kiti vandenį pašalinantys įrenginiai; 89.3. tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos; 89.4. medžiai būtų sodinami ne arčiau kaip 5 m, o krūmai – ne arčiau kaip 2 m nuo statinių; 89.5. neatsirastų skysčių ar dujų požeminiai nutekėjimai ar migracijos, galintys sukelti konstrukcijų koroziją ar sprogimus; 89.6. nebūtų pažeisti įtaisai klaidžiojančioms srovėms neutralizuoti. 90. Gamybinėse ir kitose patalpose būtina palaikyti tokį temperatūros, drėgmės ir oro apykaitos režimą, koks jis numatytas projekte ir statinių bei konstrukcijų eksploatavimo techniniuose dokumentuose. 91. Aplinkoje neturi būti viršijamos aplinkos apsaugos normatyvais bei standartais ribojamos teršalų reikšmės. 92. Reikia prižiūrėti, kad būtų tvarkingos ir reikiamai izoliuotos technologinių vamzdynų, šilumos, garo ir vėdinimo sistemos, o sanitariniai įrenginiai gerai hidroizoliuoti. 93. Perėjimuose per vamzdynus turi būti įrengti tilteliai. 94. Neleisti apkrauti papildomomis apkrovomis laikančiąsias konstrukcijas arba keisti jų apkrovimo schemas kabinant arba tvirtinant prie jų atotampas, atramas arba ankerius, sandėliuojant medžiagas, dirbinius, gruntą arba kitus krūvius, perkeliant arba pastatant naujus įrenginius bei technologinę įrangą, viršijant veikiančiųjų mechanizmų arba transporto priemonių projekte numatytas galias, greičius bei stabdymo jėgas kaupiantis vandeniui, sniegui, dulkėms bei sąnašoms, taip pat kitais poveikiais, nenumatytais projektuose ir galinčiais pakeisti statinio arba konstrukcijų darbo schemą, sukelti pavojingas deformacijas. 95. Susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. 96. Reguliariai valyti dulkes, tepalus ir kitokius teršalus nuo šildymo, vėdinimo, vandentiekio, kanalizacijos ir kitų inžinerinių sistemų bei įrenginių. 97. Numačius keisti statinio paskirtį ir gamybos profilį būtina įvertinti, kokią įtaką būsimi nauji technologiniai procesai, apkrovos ir būsima aplinka darys esamoms konstrukcijoms. 98. Konstrukcijų zonas, veikiamas transporto priemonių ar perkeliamųjų krūvių sistemingų smūgių, būtina apsaugoti specialiais metaliniais, mediniais, plastmasiniais, guminiais ar kitokių medžiagų ekranais ar rėmais. Saugotinos zonos, priklausomai nuo poveikio konstrukcijoms charakterio, nurodomos atitinkamuose projektavimo dokumentuose. 99. Neatlikus detalių skaičiavimų, užtikrinančių esminius statinio reikalavimus, neleidžiama silpninti konstrukcijų išpjaunant ar įpjaunant atskiras jų dalis ar elementus, gręžiant ar išmušant angas bei skyles perdangose, denginiuose, santvarose, sijose, kolonose, sienose ir kitose laikančiosiose konstrukcijose. 100. Eksploatuojant laikančiąsias konstrukcijas, neleidžiama statyti naujų arba pašalinti esamų (taip pat ir laikinųjų) stovų, pakabų, įstrižainių ir kitokių ažūrinių konstrukcijų elementų, pašalinti ar perstatyti ryšių, sustandinti atramų šarnyrus ar kitaip keisti konstrukcijų darbo schemas. 101. Prie gelžbetoninių laikančiųjų konstrukcijų armatūros neleidžiama privirinti ar tvirtinti detalių ar pakabų. 102. Metalinių konstrukcijų ir detalių apsauga nuo korozijos turi būti sistemingai atnaujinama įvertinant aplinkos cheminį aktyvumą statinių eksploatavimo metu. Korozijos pažeistos vietos turi būti nuvalomos, o antikorozinė danga atnaujinama įrenginių savininko nustatyta tvarka. 103. Metalinių konstrukcijų kaitinti ar valyti atvira ugnimi neleidžiama. 104. Turi būti neleista medinėms konstrukcijoms drėkti ir pūti. 105. Medinių ir medinių metalinių laikančiųjų konstrukcijų elementų sujungimo detalės turi būti tvarkingos. 106. Neleidžiama siaurinti evakuacinių kelių, perėjimų, pravažiavimų kelių ir koridorių, užstatyti jų stambiais įrenginiais, inventoriumi, medžiagomis ar kitokiais daiktais. Perėjimų ir važiuojamųjų kelių vietos bei zonos turi būti ženklinamos. 107. Natūraliai neapšviestose laiptinėse, koridoriuose ir kitose vietose, skirtose žmonių ir transporto judėjimui, turi būti įrengtas nuolatinis dirbtinis apšvietimas. 108. Neleistina technologinį vandenį ar garą šalinti tiesiogiai per sienų ir kitų atitvarų angas (skyles) arba išvedus per jas nepakankamo ilgio išleidimo vamzdynus. 109. Likviduojant technologinės įrangos ar inžinerinių sistemų avarijas ir sutrikimus, defektus ir remontuojant leidžiama technologinį vandenį ar garą išleisti per vamzdį ne arčiau kaip 3 m nuo sienos, atitvaros ar kitokios laikančiosios konstrukcijos (išskyrus BE). 110. Dūmtraukių priežiūros ir naudojimo specifiniai reikalavimai turi būti vykdomi vadovaujantis respublikinėmis statybos normomis 148-92* „Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklės“, patvirtintomis statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 244 „Dėl RSN 148-92* papildymo 6 priedu“ (Žin., 1997, Nr. 105-2660). 111. Elektrinių pastatų ir įrenginių pamatų sėdimai turi būti stebimi vadovaujantis norminiais dokumentais. 112. Įmonės teritorijoje (statinio sklype) būtina prižiūrėti: 112.1. paviršinio ir gruntinio vandens nuleidimo iš visos teritorijos, nuo statinių sistemas; 112.2. išmetimo vamzdynų triukšmo slopintuvus ir kitus triukšmo šaltinių nustatymo ir triukšmo sumažinimo iki normos įrenginius ir statinius; 112.3. vandentiekio, kanalizacijos, drenažo, šilumos, transporto, dujų ir skystojo kuro vamzdynų, hidraulinių pelenų pašalinimo įrenginius ir statinius; 112.4. geriamojo vandens šaltinius, vandens telkinius, vandens tiekimo šaltinių apsaugos sanitarines zonas; 112.5. geležinkelius ir jų pervažas, automobilių kelius, priešgaisrinius kelius ir privažiavimus prie priešgaisrinių hidrantų, vandens telkinių, aušintuvių; tiltus, estakadas, pėsčiųjų takelius, perėjas ir kita; 112.6. apsaugos nuo nuošliaužų, nuogriuvų, lavinų bei krantų apsaugos statinius; 112.7. bazinius ir darbo reperius bei ženklus; 112.8. pjezometrus, gruntinio vandens režimo stebėjimo gręžinius; 112.9. apsaugos nuo žaibo sistemas ir įžeminimo įrenginius. 113. Įmonei priklausantys automobilių keliai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis kelių priežiūros teisės norminiais aktais. 114. Įmonei priklausantys geležinkeliai turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis geležinkelių naudojimo norminiais teisės aktais. 115. Įmonei priklausantys automobilių kelių, geležinkelių ir pėsčiųjų tiltai, viadukai, estakados turi būti prižiūrimi ir eksploatuojami vadovaujantis jų eksploatavimo ir priežiūros norminiais teisės aktais. 116. Požeminės vandentiekio, kanalizacijos, šilumos komunikacijos, dujotiekiai, oratiekiai, elektros kabeliai turi būti pažymėti ženklais žemės paviršiuje. 117. Jeigu teritorijoje yra klaidžiojančiųjų srovių, turi būti įrengta metalinių požeminių statinių ir komunikacijų elektrocheminė apsauga. 118. Sistemingai ir ypač lietaus metu reikia prižiūrėti šlaitus, įkalnes, išimas, o prireikus turi būti imamasi priemonių jiems sutvirtinti. 119. Iki potvynio pradžios visi vandens nuvedimo įrenginiai turi būti apžiūrėti ir paruošti pavasarį paviršiniam vandeniui nuleisti; kabelių, vamzdžių, ventiliacijos kanalų perėjimo per statinių sienas vietos turi būti užsandarintos, o vandens išsiurbimo mechanizmai paruošti dirbti. 120. Elektrinėse turi būti kontroliuojamas gruntinio vandens lygis kontroliniuose gręžiniuose. 121. Elektrinių ir katilinių atliekų sąvartynuose turi būti sistemingai atliekama požeminio vandens stebėjimo gręžinių tinkle analitinė kontrolė teisės aktų nustatyta tvarka. 122. Atsakingieji asmenys turi gerai žinoti statinių priežiūros ir eksploatavimo taisykles bei reikalavimus. III. STATINIŲ TECHNINĖS PRIEŽIŪROS VYKDYMO BENDROJI TVARKA 123. Nuolatiniams ir kitiems statinių ir jų konstrukcijų stebėjimams vykdyti bei jų techninei būklei įvertinti turi būti organizuoti statinių priežiūros ir eksploatavimo padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys. 124. Įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu skiriamas kiekvieno jai priklausančio statinio arba tarpusavyje glaudžiai ir technologiškai susijusių statinių grupės priežiūros atsakingasis asmuo. Jis yra atsakingas už jam priskirto statinio, jo dalies arba statinių grupės tinkamą eksploatavimą ir priežiūrą. 125. Atsakingaisiais už specialiųjų įmonės inžinerinių sistemų (išorės ir vidaus vamzdynų, elektros tinklų, transporto komunikacijų ir kita) eksploatavimą ir remontą skiriami specialistai, žinantys šių sistemų priežiūros ir eksploatavimo reikalavimus. 126. Kai inžinerinės sistemos ar komunikacijos yra eksploatuojamame statinyje, įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu turi būti nustatytos atsakomybės ribos tarp statinio priežiūros atsakingojo asmens ir atsakingojo už specialiųjų inžinerinių sistemų ar komunikacijų priežiūrą ir eksploatavimą asmens. 127. Skiriant statinių, inžinerinių komunikacijų bei sistemų priežiūros ir eksploatavimo atsakinguosius asmenis, patvirtinamos jų pareiginės instrukcijos. 128. Energetikos įmonės priklausomai nuo gamybos technologijos ir kitų aplinkybių savitumo šių taisyklių ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pagrindu rengia ir tvirtina vietines statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas. 129. Įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo instrukcijas sudaro šie skyriai: 129.1. statinyje vykstančios gamybos technologijos charakteristika, nurodant aplinkybes ar jų kombinacijas; 129.2. reikalavimai statinio ir jo konstrukcijų priežiūrai ir apžiūrai; 129.3. atsakingųjų už įmonės statinių eksploatavimą ir priežiūrą funkcijos ir atsakomybės ribos eksploatuojant statinį. 130. Pagal šias instrukcijas sistemingai apžiūrimi eksploatuojamieji statiniai. Statinių apžiūros tikslas – laiku pastebėti ir teisingai įvertinti jų konstrukcijų defektus bei pažeidimus, siekiant neatidėliotinai parengti ir įvykdyti priemones, stabdančias tolesnį jų plitimą. 131. Statinių ir jų konstrukcijų apžiūrų metu vykdomi: 131.1. nuolatiniai stebėjimai; 131.2. sezoninės bendrosios apžiūros, atliekamos kasmet pavasarį ir rudenį; 131.3. periodinės bendrosios arba dalinės apžiūros, atliekamos statinio dalyje; 131.4. neeilinės apžiūros, atliekamos po stichinių nelaimių (gaisrų, liūčių, uraganų, sprogimų ir kita), dalinių statinio ar jo konstrukcijų griūčių ir kitų reiškinių, kurių metu buvo padarytos pavojingos konstrukcijų deformacijos, taip pat keičiantis statinio savininkui; 131.5. inspekcinės ir specialiosios apžiūros. 132. Statinių ir jų konstrukcijų apžiūras vykdo: 132.1. nuolatinius stebėjimus – statinių priežiūros atsakingieji asmenys; 132.2. sezonines bendrąsias apžiūras – įmonių specialistų grupės (komisijos), vadovaujamos tos įmonės statinių priežiūros ir eksploatavimo atsakingojo asmens; 132.3. periodines bendrąsias arba dalines – pastatų eksploatavimo ar jos funkcijas atliekantys padaliniai arba paskirti atsakingieji asmenys; 132.4. inspekcines – statybos ir statinių eksploatavimo valstybės priežiūros institucijos; 132.5. specialiąsias – atestuotosios inžinerinių paslaugų įmonės, laboratorijos arba ekspertai, turintys teisę vykdyti šiuos darbus. 133. Jei poveikis statiniams ir jų konstrukcijoms yra ypatingas (chemiškai aktyvi aplinka, aukšta temperatūra, sunkus kėlimo mechanizmų darbo režimas, smūgiai ir kita), be nuolatinių stebėjimų, kas 10–15 dienų turi būti atliekamos bendrosios arba dalinės periodinės apžiūros. Tokių apžiūrų tikslas – tikrinti nuolatinių stebėjimų kokybę, įvertinti šių stebėjimų rezultatus, taip pat nustatyti specialiųjų tyrimų apimtis. 134. Sezoninės apžiūros (išskyrus objektus, kuriems apžiūros atliekamos pagal Taisyklių 1069, 1133 ir 1170 punktų reikalavimus) atliekamos: 134.1. pavasarį ištirpus sniegui. Jų tikslas yra nustatyti, kaip pakito statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė žiemos ir (
6. ar)pavasario laikotarpiu, įvertinti atsiradusias konstrukcijų, ypač laikančiųjų, deformacijas ar defektus, nustatyti remonto poreikį, jo pobūdį ir apimtis; 134.2. pavasarinių apžiūrų metu ypatingas dėmesys turi būti skiriamas stogo ir pastatų virš jo, vandens nuolajų, karnizų, parapetų, cokolių, nuogrindų, atitvarų, drenažo sistemų ir kelių bei pravažiavimų dangų būklei; 134.3. rudens laikotarpiu iki šildymo sezono pradžios apžiūrų tikslas yra statinių ir jų konstrukcijų bei inžinerinių sistemų paruošimas darbui žiemos sąlygomis. 135. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atitvarinėms konstrukcijoms (sienoms, langams, švieslangiams, vartams, durims ir kitoms konstrukcijoms), laikančiosioms stogo konstrukcijoms (sijoms, santvaroms, gegnėms, plokštėms ir kita), šildymo vėdinimo sistemoms, vandens ir sniego šalinimo sistemoms. 136. Išsamiam statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimui, rekomendacijų ar projektavimo dokumentų rengimui gali būti kviečiamos specializuotosios inžinerinių paslaugų ar projektavimo įmonės. 137. Apžiūrų metu vizualiai tikrinamos visos statinių ar jų dalies konstrukcijos. Kiekviena konstrukcija turi būti apžiūrima ne rečiau kaip kartą per 2 metus. 138. Apžiūrų metu tikrinama priešgaisrinės apsaugos įrenginių ir priemonių būklė. 139. Statinių ir jų konstrukcijų techninės būklės įvertinimai apžiūros metu surašomi techninio eksploatavimo žurnaluose, komisijų ar specialistų grupių aktuose, valstybinės priežiūros institucijų aktuose, inžinerinių paslaugų ar projektavimo įmonių techninėse ataskaitose arba projektuose šia tvarka: 139.1. nuolatiniai ir periodiniai stebėjimai – įrašais į statinio techninio eksploatavimo žurnalą, pažymint pastebėtus defektus ar pavojingas deformacijas arba tai, kad jų nerasta; 139.2. kai periodinių stebėjimų metu atskleidžiami eksploatavimo taisyklių pažeidimai, surašomi aktai, kuriuose nurodomi eksploatavimo trūkumai, statybinių konstrukcijų defektai, priemonės trūkumams ar defektams pašalinti ir jų įvykdymo terminai. Tokie aktai įregistruojami statinio techninio eksploatavimo žurnale, nurodant jų esmę; 139.3. sezoninės ir neeilinės apžiūros – aktais, pažymint juose rastus trūkumus, defektus, pavojingas deformacijas ir priemones nustatytu laiku jiems pašalinti; 139.4. inspekcinės apžiūros – nustatytos formos aktais ir reikalavimais; 139.5. specialiosios apžiūros – techninėmis ataskaitomis ar projektais, atitinkamai su abipusėmis sutartimis ir jų programomis tokias apžiūras atlikti. 140. Reikalingi duomenys apie statinį ir jo konstrukcijas yra kaupiami statinio pase, o apie jų techninę būklę eksploatavimo metu – statinio techninio eksploatavimo žurnale. 141. Pasas yra pagrindinis eksploatuojamo statinio dokumentas. Jame surašomos pagrindinės objekto techninės ekonominės ir konstruktyvinės charakteristikos, įvertinami pagrindiniai pokyčiai jo eksploatavimo metu ar po rekonstravimo. 142. Būtini paso priedai: 142.1. projektavimo dokumentai (darbo projektas arba darbo dokumentai), kuriuose pažymėti nuokrypiai nuo projekto ar sprendimų pakeitimai, įvykdyti statybos, rekonstrukcijos ar remonto metu; 142.2. konstrukcijų ir komunikacijų inžinerinės nuotraukos ir nurodymai techniškai teisingam ir saugiam statinio bei jo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų ir teritorijos eksploatavimui. 143. Pasas pateikiamas baigtų statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijai kartu su kitais privalomaisiais dokumentais. 144. Techninio eksploatavimo žurnale fiksuojama naudojamų statinių ir jų konstrukcijų techninė būklė. 145. Statinių pasai ir techninio eksploatavimo žurnalai įrišami, antspauduojami, o puslapiai numeruojami. Juose užpildomi visi privalomi (pirminiai įvadiniai) informaciniai duomenys. Aprašą tvirtina įmonės vadovas. 146. Elektros objektams, kurie pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalį, yra laikomi kilnojamaisiais daiktais, techninę priežiūrą gali atlikti patys naudotojai, nepaskirdami pastato techninio prižiūrėtojo. Minėtiems naudotojams kvalifikaciniai reikalavimai nekeliami. Kilnojamiems daiktams yra pildomas pasas ir techninio eksploatavimo žurnalas. Įmonės vadovo tvarkomuoju dokumentu yra nustatomas nekilnojamų daiktų stebėjimų ir apžiūros periodiškumas. IV. ELEKTRINIŲ HIDROTECHNIKOS STATINIAI, HIDROENERGETINIAI ĮRENGINIAI I. HIDROTECHNIKOS STATINIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI 147. Hidrotechnikos statiniai turi atitikti norminius projektavimo, stabilumo ir ilgaamžiškumo reikalavimus. 148. Eksploatuojant hidrotechnikos statinius turi būti užtikrintas patikimas ir saugus jų naudojimas, nenutrūkstamas ir ekonomiškas technologinių įrenginių ir visos elektrinės darbas, nepažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai. 149. Statinių konstrukcijos, kurias veikia patvenkto vandens slėgis, taip pat pagrindai ir pamatai, besijungiantys su krantais, turi atitikti norminius vandens nepralaidumo ir filtracijos reikalavimus. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas priešfiltraciniams ir drenažiniams įrenginiams. 150. Hidrotechnikos statiniai turi būti patikimai apsaugoti nuo nepalankių aplinkos fizinių, cheminių ir biologinių poveikių. 151. Hidrotechnikos statinių pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms, įrenginiams ar šalia esantiems statiniams, turi būti nedelsiant pašalinti. 152. Sprogdinimo darbai arti hidrotechnikos statinių gali būti atliekami tik suderinus su elektrinės vadovais ir užtikrinus statinių ir kitų įrenginių saugą. 153. Pripildant ir išleidžiant tvenkinius, baseinus, kanalus ar slėginius vandentakius, vandens lygių kitimą būtina reguliuoti tolygiai ir greičiu, rekomenduojamu projektavimo dokumentuose ir instrukcijose. Vandens lygių kitimas turi nesudaryti neleistino liekamojo slėgio po šlaitų tvirtinimais, nesukelti šlaitų nuslinkimo ar grunto sufozijos, nesudaryti vakuumo ar hidraulinio smūgio vamzdynuose. 154. Hidrotechnikos statiniai turi būti remontuojami priklausomai nuo jų techninės būklės ir turi būti užtikrintas nepertraukiamas ir normalus elektrinės darbas. 155. Elektrinių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodytos sutrikimų bei avarijų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo priemonės, kur numatyta: 155.1. darbuotojų veiksmai ir jų nuoseklumas; 155.2. galimų sutrikimų bei avarijų likvidavimo būdai; 155.3. medžiagų atsargos; 155.4. ryšio ir informacijos priemonės; 155.5. transporto priemonės, jų judėjimo ir privažiavimo schemos ir kita. 156. Avarijų bei sutrikimų hidrotechniniuose statiniuose likvidavimo instrukcijose būtina išnagrinėti potencialių avarijų prevencijos priemones, apsaugos ir likvidavimo galimybes (dambų griūtys su plovimo banga, derivacinių vamzdžių trūkimai, vandens išleistuvų užsikimšimas ar gedimai ir kita). 157. Kasmet, prieš mėnesį iki pavasario poplūdžio pradžios, elektrinėse, kuriose yra hidrotechnikos statinių, turi būti sudaryta poplūdžio (potvynio) praleidimo komisija. Komisija patikrina atitinkamų padalinių pasiruošimą pavasario poplūdžiui, apžiūri hidrotechninius statinius, jų hidromechaninius įrenginius, kėlimo mechanizmus, stebi poplūdžio eigą. Praėjus poplūdžiui, komisija vėl apžiūri statinius ir įrenginius, surašo apžiūros aktus. 158. Privaloma periodiškai tikrinti hidrotechnikos statinių betono atsparumą vandens filtracijai ir atmosferos poveikiui, stebėti eroziją kintamo vandens lygio zonose ir įtrūkimus visuose paviršiuose. 159. Hidrotechnikos statinių betono būklė tikrinama vadovaujantis elektrinių pastatų, hidrotechnikos statinių ir įrenginių eksploatavimo ir būklės kontrolės sudėties ir periodiškumo norminiais dokumentais. 160. Gruntiniai hidrotechnikos statiniai turi būti apsaugoti nuo išplovimo ir vandens persiliejimo per keterą. Šlaitų tvirtinimai ir vandens nuvedimo (ir surinkimo) sistemos turi būti tvarkingi, o latakai švarūs. Biologinėmis priemonėmis sutvirtinti gruntinių statinių šlaitai turi būti apsaugoti nuo gyvulių išmindžiojimo bei važinėjimo jais mechaninėmis transporto priemonėmis, o kur būtina turi būti įrengti laipteliai, tilteliai ar aptvaros. 161. Gruntinių užtvankų ir dambų keteros, bermos, šlaitai ir pašlaičių žemutinės dalys, jeigu tai numatyta projektavimo dokumentuose, turi būti neapaugę krūmais ar medžiais. 162. Ant gruntinių užtvankų, dambų, kanalų krantų, prie atraminių sienų ir prieplaukų krauti krovinius, statyti statinius, tiesti kelius ir komunikacijas bei vykdyti kitus darbus galima tik už šlaitų briaunos, projekte numatytu atstumu, už nuošliaužos paviršiaus linijos. Šis atstumas turi būti pažymėtas vietoje (statiniuose). 163. Gruntinių užtvankų ir dambų šlaitai turi būti apsaugoti nuo nuslinkimo. Aukštesnių filtracinių (gruntinių) vandenų lygiui pažeminti šlaituose turi būti įrengti drenažai, o virš jų suformuotas neperšąlančio grunto sluoksnis. 164. Visos drenažinės sistemos turi būti tvarkingos, vanduo jomis turi tekėti nekliudomai ir nepertraukiamai. Pastebėtus drenažų defektus ar grunto išnešimus būtina nedelsiant pašalinti. 165. Sistemingai turi būti matuojami drenažinių vandenų debitai ir filtracinių vandenų lygiai gruntinių užtvankų ir dambų šlaituose. 166. Dambų ir užtvankų priemolio (molio) ekranai ir branduoliai turi būti apsaugoti nuo peršalimo ir brinkimo. 167. Šlaitų ir vagų tvirtinimai ir atraminės prizmės iš betono, akmenų (riedulių) ar kitų uolienų turi užtikrinti statinio ilgaamžiškumą, atsparumą šalčiui ir atmosferos poveikiams. Periodiškai, statinių priežiūros instrukcijų numatytais terminais, turi būti tikrinama šlaitų ir vagų tvirtinimo būklė. 168. Tekančio vandens greitis kanaluose (vagose) turi būti reguliuojamas taip, kad būtų išvengta kanalų, šlaitų ir dugno išplovimo, nesikauptų nešmenys. Esant žemoms aplinkos temperatūroms, būtina saugoti vandens ištekėjimo angas nuo užšalimo. 169. Maksimalūs ir minimalūs vandens greičiai hidrotechnikos statinių vandentakiuose turi būti reglamentuoti eksploatavimo instrukcijose. 170. Potvynio metu, praleidžiant didelius vandens kiekius, viršyti normaliai patvenktus aukštutinio bjefo vandens lygius leidžiama tik tuomet, kai visiškai atidaryti visų vandens pralaidų uždoriai ir išnaudotas visas hidroturbinų pralaidumas. Mažėjant vandens debitams atstatomas normalus patvenktas lygis (NPL). 171. Hidrotechniniuose statiniuose turi būti patikimi deformacinių siūlių sandarinimai. 172. Upelių, griovų ar kanalų žiotis turi prižiūrėti ir tvarkyti įmonės, kurių teritorijoje jos yra. 173. Neturi būti statinių pavasario potvynio metu užliejamose teritorijose žemutiniame bjefe ar galimo vandens lygio pakilimo zonoje – aukštutiniame bjefe. 174. Elektrinėse turi būti numatytos avarijų likvidavimo priemonės, paruoštos medžiagos, vandens išsiurbimo įranga ir gelbėjimo technika. 175. Povandeninės statinių dalys pirmą kartą turi būti apžiūrimos po 2 eksploatavimo metų, kita apžiūra – po 5 metų, o vėliau – kartą per 10 metų. 176. Pratekėjus per hidrotechninius statinius projektavimo dokumentuose skaičiuotam arba jam artimam pavasario potvynio vandens debitui, būtina patikrinti statinių užslenkstės būklę ir vandens srauto slopinimo įrenginius. 177. Vandens patvenkimo hidrotechnikos statiniai nepriklausomai nuo jų būklės, klasės ir turtinės priklausomybės periodiškai turi būti tikrinami, nustatant jų atsparumą, stabilumą ir eksploatavimo patikimumą. Patikrinimui atlikti sudaroma komisija, į kurią kviečiami ekspertai bei specializuotų organizacijų atstovai. 178. Komisija, įvertinusi patikrinimų rezultatus, teikia rekomendacijas dėl patikimo statinių eksploatavimo. 179. Elektrinėse turi būti įrengtas geodezinių ženklų tinklas – tai planinių sąsajų ir aukščių reperiai, žymenys ir kiti ženklai. Elektrinių geodezinis pagrindas turi būti susietas su valstybine geodezijos sistema ir atitikti jos reikalavimus. Visi geodeziniai ženklai turi būti įrengti patikimai, aiškiai matomose vietose, turėti savo koordinates, aukščius ir atitinkamus dokumentus. 180. Geodezinius ženklus privalo turėti visi hidrotechnikos statiniai: užtvankos, dambos, kanalai, tuneliai, pelenynų dambos ir kiti. Ženklais turi būti pažymėta hidrotechninio statinio pradžia, ilgis piketais, pabaiga, posūkių spinduliai ir po žeme esančių įrenginių vieta. II. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS 181. Už hidrotechnikos statinių eksploatavimą, avarinių situacijų išaiškinimą laiku ir priemonių joms pašalinti vykdymą atsakingas statinių savininkas, statybos metu – statytojas. 182. Hidrotechnikos statinių būklė kontroliuojama stebint ir analizuojant kontrolės matavimo aparatūros (KMA) parodymus, atliekant instrumentinius matavimus ir vizualiai apžiūrint. 183. Elektrinėse turi būti statinių KMA žiniaraštis, išdėstymo schemos ir kiekvieno prietaiso pasas, kuriame nurodyta tiksli įrengimo vieta, data, pirminis rodmuo, prietaiso būklė ir priežiūros terminai. 184. Visų energetikos objektų hidrotechnikos statinių eksploatavimui turi būti parengtos eksploatavimo instrukcijos, paskirti darbuotojai, kurie instrukcijose nustatytais terminais stebi KMA parodymus, atlieka instrumentinius matavimus ir vizualiąsias apžiūras, apibendrina stebėjimų rodmenis ir organizuoja reikalingus remonto darbus. 185. Pasikeitus statinių eksploatavimo sąlygoms, atlikus specialiuosius tyrimus arba rekonstravus statinius, eksploatavimo instrukcijos ir stebėjimų programos koreguojamos. 186. Statinių eksploatavimo instrukcijose numatytais terminais būtina stebėti: 186.1. vertikaliąsias ir horizontaliąsias deformacijas statiniuose bei jų pamatuose; 186.2. statinių ir jų tvirtinimų deformacijas, trūkimus juose, deformacinių siūlių būklę; dambų, užtvankų, kanalų ir daubų šlaitų tvirtinimus; 186.3. slėginių vamzdynų būklę; 186.4. vandens filtracijos režimus gruntinėse užtvankose ir jų pagrinduose, jungtyse su krantais, betoniniuose statiniuose ir gretimose teritorijose; 186.5. drenažų ir priešfiltracinių įrenginių veikimą; 186.6. vandens lygius bjefuose; 186.7. vandens tėkmės poveikį statiniams, vandentakų elementams (priešslenkstei, užslenkstei), krantams, krantų tvirtinimų išdilimui, nuošliaužas ir įsmukimus, kanalų ir tvenkinių užaugimą; 186.8. ledų poveikį statiniams, apledėjimą; 186.9. jei būtina, statiniuose turi būti vykdomi specialūs stebėjimai: statinių vibracija, seisminių apkrovų poveikis, temperatūrinis režimas, metalo ir betono korozija, suvirinimo siūlių kontrolė, dujų išsiskyrimas statinių pagrinduose ir statybos zonoje bei kita. 187. Betoniniuose I ir II klasės hidrotechnikos statiniuose priklausomai nuo jų konstrukcijų ypatumų ir eksploatavimo sąlygų rekomenduojama papildomai stebėti: 187.1. armatūros įrąžas; 187.2. pagrindų ir jungčių su krantais deformacijas; 187.3. statinių horizontaliuosius poslinkius. 188. Statiniuose turi būti patikimai sandarinamos deformacinės siūlės (visų tipų spraustelių), organizuoti jų stebėjimai ir matavimai. 189. Eksploatuojant slėginius vamzdynus turi būti užtikrinta: 189.1. pakankamas atramų ir jų pamatų atsparumas, neviršyta vertikaliosios deformacijos riba; 189.2. geras kompensatorių ir sandariklių veikimas; 189.3. vamzdynų apsauga nuo korozijos ir išdilimo; 189.4. pastatų apsauga nuo užtvindymo trūkus vamzdžiui. 190. Slėginių vamzdžių aeraciniai įrenginiai turi būti apšiltinti. Periodiškai, pagal eksploatavimo instrukcijų reikalavimus, turi būti apžiūrima jų techninė būklė. 191. Kontrolės matavimo aparatūra statiniuose turi būti įrengta tenkinant darbų saugos reikalavimus matavimų metu. Ji turi būti apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, peršalimų ir turėti numerį. Siurbti vandenį iš pjezometrų be technologinės reikmės draudžiama. 192. KMA komutavimo pultai turi būti įrengti lengvai prieinamose vietose, apšviesti, o tam tikrais atvejais turėti telefono ryšį. 193. I ir II klasės hidrotechnikos statiniuose rekomenduojama įrengti operatyvinę kompiuterinę KMA sistemą, kontroliuojančią statinių būklę, aprūpintą automatiniais jutikliais. III. ELEKTRINIŲ TVENKINIŲ EKSPLOATAVIMAS 194. Visiems tvenkiniams, vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinėmis taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1997 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 109 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3915), sudaromos eksploatavimo ir priežiūros taisyklės (toliau – tvenkinių eksploatavimo taisyklės). 195. Tvenkinių eksploatavimo taisyklėse nustatomi vandens išteklių, lygių ir aplinkos apsaugos reikalaujamų debitų praleidimo režimai ir reikalavimai tvenkinių naudotojams ir apsauginei zonai. 196. Nustatomas vandens lygių svyravimas žuvų neršto metu. 197. Tvenkinių eksploatavimo organizavimas turi užtikrinti gerą statinių būklę, krantų stabilumą, tenkinti visų vandens naudotojų poreikius ir sanitarinės higienos reikalavimus. 198. Tvenkinių eksploatavimą organizuoja ir vykdo jų savininkai arba jų įgaliotieji asmenys. 199. Tvenkiniuose, naudojamuose ūkiniams ar energetikos poreikiams, turi būti stebimi ir registruojami vandens lygiai, o žemutiniame bjefe – numatytos priemonės pratekančiam vandens debitui nustatyti. 200. Vandens patvenkimo ir praleidimo įrenginių priežiūra turi užtikrinti saugų jų darbą. 201. Kad tvenkiniai ir kanalai neuždumblėtų ir neužaugtų augmenija, jie turi būti prižiūrimi, vykdomi praplovimai ir saugoma nuo intensyviųjų nešmenų. 202. Tvenkinių vandens perteklius turi būti panaudojamas vandens imtuvų ir vandentakų praplovimams. 203. Hidroelektrinių ir specialiosios paskirties tvenkinius turi prižiūrėti tam paskirtas darbuotojas. Jis turi stebėti: 203.1. krantų eroziją; 203.2. ledo reiškinius; 203.3. durpynų iškilimus; 203.4. uždumblėjimą ir užaugimą; 203.5. hidrologinį režimą. 204. Potvynių (pavasario ar liūčių) vandenis reikia praleisti taip, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala žemutiniame bjefe ir nekiltų pavojus hidrotechniniams statiniams. 205. Tvenkinių vandens išleidimas ir tolesnis jų užpildymas pavasario poplūdžio metu turi užtikrinti: 205.1. normalų vandens pertekliaus ir, jeigu numatyta projektavimo dokumentuose, nešmenų ir ledų praleidimą per statinius; 205.2. tvenkinio pripildymą iki normalaus patvenkimo lygio; 205.3. tenkinti vandens naudotojų poreikius eksploatavimo taisyklių nustatyta tvarka; 205.4. maksimaliai efektingai panaudoti hidroelektrinių tvenkinių vandens išteklius; 205.5. atlikti vandens praleidimus pagal vietinės instrukcijos reikalavimus; 205.6. reguliuoti praleidžiamų vandenų debitus taip, kad žemutiniame bjefe nekiltų didelių bangų, nebūtų ardomas dugnas, nekiltų pavojus gyventojams; 205.7. informuoti vietines valdžios instancijas apie pavasario potvynio vandens praleidimus (pagal hidrometeorologinės tarnybos prognozes). 206. Tvenkinių, priklausančių keliems savininkams, aptarnavimo ir vandens ūkio reguliavimo instrukcijos turi būti tarpusavyje suderintos. 207. Tvenkiniams nustatoma vandenų apsaugos juosta, kurios plotą apsprendžia statinių kontūrai ir objekto žemės sklypas. Apsauginių juostų schemą nustato aplinkos apsaugos institucijos. 208. Ūkinė ar gamybinė veikla vandens apsaugos juostoje draudžiama. 209. Apsaugos juostų priežiūrą atlieka tų žemių savininkai arba jų įgaliotieji asmenys. 210. Eksploatuojant hidroelektrines turi būti užtikrintas ekonomiškas vandens išteklių naudojimas, optimaliai derinant elektros gamybos, ekologinių sąlygų išsaugojimo ir saugaus potvynių praleidimo reikmes. IV. HIDROLOGINIAI METEOROLOGINIAI REIKALAVIMAI TVENKINIAMS EKSPLOATUOTI 211. Tvenkinių eksploatavimo taisyklėse turi būti numatytas ir kitų ūkio šakų vandens poreikių tenkinimas. 212. Tvenkinių vandens ištekliai turi būti pagrįsti skaičiavimais, kurie pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Hidrometeorologijos tarnybos) prognozes koreguojami kas ketvirtį. 213. Esant hidroelektrinių kaskadui (keletui HE), vandens ištekliai turi būti reguliuojami ir naudojami siekiant gauti maksimalų efektą. 214. Visose hidroelektrinėse turi būti registruojami elektrinės galios parametrai, per turbinas ir pralaidas praleistas vandens kiekis, vandens lygis aukštutiniame ir žemutiniame bjefuose, vandens pralaidų uždorių pakėlimo aukščiai bei pakėlimo pradžios ir pabaigos laikai. 215. Vandens lygiai ir slėgis turbinose, vandens slėgio skirtumas grotose turi būti matuojami ir rodmenys distanciniu būdu perduodami į valdymo pultą. 216. Hidroelektrinių hidrologinio ir meteorologinio aptarnavimo uždaviniai yra šie: 216.1. gauti hidrologinę ir meteorologinę informaciją optimaliam elektrinių darbo režimui organizuoti, planingai išnaudoti vandens išteklius ir patikimai eksploatuoti hidrotechninius statinius; 216.2. vykdyti vandens išteklių naudojimo kontrolę; 216.3. laiku organizuoti pasiruošimą pavasario potvynio vandenų debitų praleidimui, užtikrinti aplinkos apsaugos reikalaujamus vandens debitus; 216.4. gauti informaciją apie galimus stichinius reiškinius. 217. Elektrinės iš Hidrometeorologijos tarnybos turi gauti šią informaciją: 217.1. vandens šaltinio: debitus, vandens lygius, temperatūrą, ledo susidarymo reiškinius; 217.2. meteorologinės būklės: oro temperatūrą ir drėgmę, kritulius ir garavimo intensyvumą, vėjo kryptį ir stiprumą, plikledžio susidarymo ir stichinių reiškinių grėsmę; 217.3. specialiąsias elektrinėms eksploatuoti reikalingas prognozes: fizinius, cheminius, hidrobiologinius vandenų duomenis, vandenų užterštumo lygį. 218. Meteorologinės ir hidrologinės informacijos apimtys, terminai ir perdavimo tvarka nustatomi instrukcijose ir suderinami su atitinkamomis institucijomis. 219. Nuotėkį reguliuojantiems tvenkiniams turi būti vykdoma vandens pritekėjimo į tvenkinį apskaita. 220. Vandens lygių matavimo prietaisai turi būti susieti su vieninga geodezine aukščių sistema ir tikrinami niveliavimo būdu kas 5 metai. V. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ EKSPLOATAVIMAS ŽIEMOS METU 221. Prie ledo slėgiui neapskaičiuotų statinių žiemos metu turi būti nuolat sudaryta neužšąlančio vandens juosta. 222. Prieš žiemą turi būti patikrinti vandens pralaidų uždoriai ir nuo jų nuvalytos sąnašos, pasiruošta (jeigu reikia) ižą praleisti, patikrinti linkmių šildymo įrenginiai. 223. Priemonės, naudojamos susidarius ižui, turi būti nurodytos statinių (ir tvenkinių) eksploatavimo instrukcijose. Jeigu ižo negalima sukaupti aukštutiniame bjefe, tai turi būti numatytos priemonės jį praleisti į žemutinį bjefą. 224. Ižo susidarymo metu turi būti sudarytos sąlygos nepertraukiamam vandens pratekėjimui kanalais, nesusiaurinta vaga, kad nesusidarytų užtūros ar kamščiai. 225. Priimtuvų zonoje šaltuoju metų laikotarpiu turi būti vykdomi vandens temperatūrų stebėjimai, kad laiku būtų pastebėti peršalimai, grotelių apledėjimas, ižo susidarymas. Vandens priimtuvų apšildymo ir grotelių priežiūros tvarka nustatoma instrukcijose. 226. Jeigu vandens priimtuvų grotų valymas ar apšildymas neduoda teigiamų rezultatų ir užkimšimas ižu sudaro pavojingą slėgių skirtumą, reikia paeiliui išjungti hidroturbinas ar techninio vandens siurblius. Numačius technines priemones, galima dirbti iš dalies arba visiškai išėmus grotas, taip užtikrinant nepertraukiamą techninio vandentiekio siurblių ar hidroturbinų veikimą. 227. Ledai per hidrotechninius statinius turi būti praleidžiami maksimaliai išnaudojant pralaidas, užtikrinant pakankamą vandens sluoksnį virš pralaidų slenksčių. 228. Prieš ledonešį, esant didelių ledo masių smūgių į statinius ar pralaidų užsikimšimo galimybei, būtina organizuoti stebėjimus ir imtis priemonių šiems reiškiniams išvengti. VI. HIDROTURBINŲ ĮRENGINIAI 229. Hidroelektrinės hidroturbinų įrenginiai turi nepertraukiamai veikti maksimalia galia bei naudingumo koeficientu, esant nustatytuose projektinių normų ribose. 230. Hidroenergetikos elektrinių įrenginiai turi būti nuolat paruošti maksimaliai apkrovai, o hidroakumuliacinėse elektrinėse – ir veikimui siurblio ir sinchroninio kompensatoriaus režimais. 231. Hidroagregatai ir jų pagalbiniai įrenginiai turi būti valdomi automatiškai. Hidroagregato įjungimas generatoriaus režimu, perėjimas iš generatoriaus režimo į sinchroninio kompensatoriaus režimą ir atvirkščiai turi būti atliekamas vienu komandiniu impulsu. Hidroakumuliacinėse elektrinėse reversiniams hidroagregatams šis principas taikomas pereinant iš siurblio režimo į generatoriaus režimą. 232. Hidroagregatai turi veikti esant visiškai atidarytiems uždoriams, įrengtiems vandentakiuose. Didžiausias turbinos kreipračio atidarymas turi neviršyti leistinojo esant maksimalioms turbinos apkrovoms esamo slėgio ir siurbimo aukščio sąlygomis. 233. Ribinis turbinos ir (
7. ar)siurblio kreipračio atidarymas, veikiant siurblio režime ir esant minimaliam slėgiui ir leistinam siurbimo aukščiui, turi būti toks, kad veikiant variklio režimu generatoriaus ir (
8. ar)variklio galia neviršytų maksimalios. 234. Vandens slėgio perkritis grotose turi neviršyti nustatyto eksploatavimo instrukcijoje. 235. Rezerve esantys hidroagregatai bet kuriuo metu turi būti paruošti automatiniam įjungimui. Hidroturbinų (turbinų ir (
9. ar)siurblių) uždaryti kreipračiai turi būti veikiami viso slėgio aukščio, tai yra vandens priimtuvo ir čiulpvamzdžio uždoriai turi būti visiškai atidaryti. 236. Hidroagregatai, veikiantys sinchroninio kompensatoriaus režimu, turi būti paruošti vienu komandiniu impulsu pervesti į generatoriaus režimą. 237. Hidroagregatui veikiant sinchroninio kompensatoriaus režimu, iš darbo rato kameros turi būti pašalintas vanduo. 238. Hidroagregatų sukimosi greitis turi būti reguliuojamas automatiškai. 239. Hidroagregato reguliavimo sistema turi užtikrinti: 239.1. automatinį ir rankinį hidroagregato įjungimą ir išjungimą; 239.2. visais darbo režimais stabilų hidroagregato darbą; 239.3. elektros sistemos dažnio reguliavimą nustatytu statizmu ir nejautrumo zona; 239.4. tolygų (be šuolių ir hidraulinių smūgių alyvos vamzdynuose) reguliavimo įtaisų persislinkimą, keičiantis hidroagregato galiai; 239.5. reguliavimo garantijas; 239.6. kreipračio maksimalaus atidarymo automatinį ribojimą kintant slėgiui; 239.7. automatinį ir rankinį kombinuotosios priklausomybės reguliavimą pagal slėgį. 240. Agregato įjungimo, jo normalaus ir avarinio išjungimo, neplanuotos apkrovos keitimo sąlygos turi būti reglamentuotos elektrinės instrukcijose, esančiose operatyvinio darbuotojo darbo vietose. 241. Visų parametrų vertės, lemiančios agregato įjungimą ir jo darbo režimus, turi būti nustatytos pagal gamintojų duomenis arba specialiais tyrimais. 242. Individualiai kiekvienam agregatui eksploatavimo instrukcijose nurodytais terminais turi būti nustatyti ir periodiškai koreguojami šie optimalūs laiko intervalai: 242.1. kreipračio atidarymo ir uždarymo maksimaliu greičiu; 242.2. darbo ratų menčių reguliavimo (ašinėms turbinoms); 242.3. kreipračio uždarymo, paveikus avarinio uždarymo skląsčiui; 242.4. avarinių ir (
10. ar)remonto uždorių vandens priimtuve arba prieš turbinas atidarymo ir uždarymo. 243. Stacionariaisiais ar kilnojamaisiais prietaisais ar vizualiai, instrukcijose nurodytomis apimtimis, nuolat turi būti kontroliuojamas hidroagregatų įrenginių veikimas. 244. Padidėjus vibracijai ilgalaikis hidroagregato darbas neleidžiamas šiais atvejais: 244.1. turbinos guolio korpuso, viršutinės bei žemutinės generatoriaus kryžmių, jeigu ant jų įrengti kreipiamieji guoliai, horizontaliai vibracijai (dviguba amplitudė) priklausomai nuo hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnio viršijus dydžius, nurodytus 1 lentelėje; 1 lentelė. Leidžiamų hidroagregatų horizontaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo rotoriaus sukimosi dažnio Hidroagregato rotoriaus sukimosi dažnis, aps./min. 60 ir mažiau 150 300 428 600 Leidžiamas vibracijos dydis, mm 0,18 0,16 0,12 0,10 0,08 244.2. turbinos dangčio, atraminio konuso ar nešančiosios generatoriaus kryžmės vertikalios vibracijos intervalas priklausomai nuo vibracijos dažnio turi neviršyti 2 lentelėje nurodytų dydžių. 2 lentelė. Leidžiamų vertikaliosios vibracijos dydžių priklausomybė nuo vibracijos dažnio Vibracijos dažnis, Hz 1 ir mažiau 3 6 10 16 30 ir daugiau Leidžiamas vibracijos dydis, mm 0,18 0,15 0,12 0,08 0,06 0,04 245. Hidroagregato veleno mušimas turi neviršyti eksploatavimo instrukcijoje nustatytų dydžių. 246. Kiekvienam hidroagregatui eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodytos vardinės ir maksimalios leistinosios atraminio guolio segmentų, guolių ir alyvos voniose temperatūros. 247. Įspėjamoji signalizacija turi įsijungti segmentų ar alyvos vonioje temperatūrai atitinkamu metų laiku viršijus vardinę +5 °C (arba kaip nurodyta gamintojo instrukcijose). 248. Konkrečiai kiekvienam segmentui ir alyvai voniose leidžiamos temperatūrų vertės nustatomos patirties būdu arba atliekant specialius bandymus. 249. Vertikaliųjų hidroagregatų atraminių guolių, kurių segmentai pagaminti iš specialiųjų medžiagų, eksploatavimas turi būti vykdomas pagal instrukcijas, įvertinant galiojančius norminius dokumentus ir gamintojo reikalavimus. 250. Hidroagregatų techninio vandentiekio sistemos turi užtikrinti atraminių mazgų, generatoriaus ir jo guolių aušinimą, gumuotųjų guolių tepimą ir kitus vandens poreikius visais hidroagregato darbo režimais. 251. Hidroagregatas nedelsiant turi būti išjungtas šiais atvejais: 251.1. įvykus gaisrui generatoriuje; 251.2. sumažėjus alyvos slėgiui reguliavimo sistemoje žemiau leistinosios ribos; 251.3. sumažėjus alyvos lygiui ir slėgiui alyvos slėgio įrenginio (ASĮ) alyvos ir (
11. ar)oro bake žemiau leistinojo minimalaus; 251.4. pakilus hidroagregaro guolių ar atraminio guolio segmentų temperatūrai aukščiau leistinosios ribos; 251.5. nutrūkus vandens tiekimui į turbinos guolių tepimo sistemą; 251.6. hidroagregato rotoriaus sukimosi dažniui viršijus gamintojų leidžiamą; 251.7. nutrūkus grįžtamajam ryšiui reguliavimo sistemoje; 251.8. sugedus hidroturbinų pasukamų menčių valdymo sistemai arba kaušinių turbinų čiurkšlės kreipikliams; 251.9. kitais eksploatavimo instrukcijoje numatytais atvejais. 252. Hidroagregatui turi būti sumažinta apkrova arba jis turi būti išjungtas, prieš tai suderinus su elektrinės vadovu, šiais atvejais: 252.1. išaiškinus hidroagregato technologinių apsaugų gedimą; 252.2. blogai dirbant reguliavimo sistemai; 252.3. atsiradus bildesiams ar neįprastam triukšmui hidroturbinos pratekamoje dalyje arba generatoriuje; 252.4. padidėjus hidroagregato veleno mušimui ar atraminių guolių, alyvos vamzdžių, reguliavimo sistemos vibracijai; 252.5. pakilus vandens lygiui ant turbinos dangčio aukščiau leistinosios ribos, sutrikus siurblių darbui; 252.6. sumažėjus tiekiamo į turbinos guolių tepimo, aušinimo sistemas vandens kiekiui; 252.7. sumažėjus alyvos lygiui atraminio guolio ir guolių voniose; 252.8. sutrikus pagalbinių įrenginių darbui, jei sutrikimo priežasčių negalima pašalinti neišjungus hidroagregato. VII. HIDROTECHNIKOS STATINIŲ MECHANINIAI ĮRENGINIAI 253. Hidrotechnikos statinių mechaniniai įrenginiai (uždoriai, apsauginės atitvaros, kėlimo ir transportavimo įranga), jų distancinio ir automatinio valdymo priemonės ir signalizacija, taip pat bendrojo naudojimo transporto priemonės ir kėlimo mechanizmai turi būti visuomet paruošti darbui. 254. Vandens uždoriai, skirti pavasario potvyniui praleisti, prieš potvynį turi būti apžiūrėti, išlaisvinti nuo prišalimo ir apledėjimo, užtikrintas normalus jų veikimas. 255. Visi hidrotechnikos statinių mechaniniai įrenginiai turi būti pagal grafiką periodiškai apžiūrimi ir tikrinami, o ruošiantis pavasario polaidžiui – išbandomi. 256. Vandens pralaidų uždoriams turi būti įrengti prietaisai, rodantys jų atidarymo aukščius. Ant uždorių linkmių turi būti aukščių žymos, susietos su baziniais reperiais. 257. Uždoriai turi būti pakeliami ir nuleidžiami sklandžiai be kliuvimų, trūkčiojimų, vibracijos ir nepažeidžiant (nedeformuojant) uždorių linkmių ir atraminių dalių. 258. Uždoriai turi užtikrinti angų sandarumą (vandens nepralaidumą), priglusti prie slenksčių ir taurų visu kontūru. Uždoriai turi būti taisyklingi (nekreivi) ir nesideformuoti veikiant vandens slėgiui ar manevruojant. 259. Laikyti uždorius padėtyje, kai pasireiškia uždorių ar hidrotechnikos statinių padidėjusi vibracija, draudžiama. 260. Slėginius vamzdynus, uždorius visiškai uždaryti leidžiama tik esant tvarkingoms ir atviroms aeracinėms angoms. 261. Jei reikia, žiemą naudojamų įrenginių grotos, uždorių linkmės ir atraminės dalys gali būti apšiltintos. 262. Elektrinių, siurblinių grotoms (sietams) priklausomai nuo jų atsparumo turi būti nustatyti didžiausi leidžiami vandens lygio perkričiai. 263. Šiukšlių sulaikymo įrenginius būtina reguliariai valyti. 264. Hidrotechnikos statinių mechaniniai įrenginiai ir metalinės konstrukcijos turi būti apsaugoti nuo korozijos. 265. Visų hidrotechnikos statinių giluminių uždorių priežiūra turi užtikrinti jų veikimą. Tvenkinių uždumblėjimo atvejais uždorius būtina periodiškai atidaryti ir praplauti aukštutinį bjefą. Priemonės, užtikrinančios uždorių nuolatinį funkcionavimą, turi būti numatytos įrenginių eksploatavimo instrukcijose. 266. Turbinų kamerų ir slėginių vamzdynų avariniai ir (
12. ar)remonto uždoriai prieš pradedant jų eksploatavimą turi būti patikrinti staigiai nuleidžiant (numetant) juos į tekantį vandenį. Taip jie išbandomi ir nustatomas jų uždarymo laikas. 267. Hidromechanikos įrenginių ir mechanizmų eksploatavimo žiemą sąlygos turi būti nurodytas instrukcijose. Pasinaudojant eksploatavimo patirtimi ir įvertinus žiemos sąlygas, būtina: 267.1. praleidžiant potvynius numatyti optimaliausią uždorių manevravimo schemą; 267.2. užtikrinti gerą uždorių sandarumą, neleisti uždorių atraminėms dalims, linkmėms ir patiems uždoriams apledėti; 267.3. uždorių ir kėlimo mechanizmams tepti naudoti neužšąlantį tepalą; 267.4. uždorių manevravimui paruošti (sukomplektuoti) reikalingus specialius instrumentus, įrangą ir medžiagų atsargas; 267.5. apšiltinti kėlimo mechanizmų patalpas. VIII. ELEKTRINIŲ TECHNINIO VANDENTIEKIO ĮRENGINIAI 268. Eksploatuojant techninio vandentiekio sistemas būtina užtikrinti: 268.1. reikiamos kokybės ir debito nepertraukiamą vandens tiekimą; 268.2. turbinų kondensatorių ir techninio vandens sistemų apsaugą nuo užteršimo; 268.3. aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą. 269. Kad turbinų kondensatorių vamzdeliuose ir kituose šilumokaičiuose nesusidarytų nuosėdos, nebūtų korozijos, „nežydėtų“ vanduo ir aušinimo tvenkiniuose neaugtų aukštesnioji vandens augmenija, atsižvelgiant į vietos sąlygas, priemonių efektyvumą, tinkamumą aplinkos apsaugos požiūriu ir ekonomiškumą, naudojamos įvairios cheminės priemonės. 270. Kondensatorių vamzdelių, apytakinių vandentiekių ir kanalų periodinis valymas gali būti tik laikina priemonė, todėl naudojamos cheminės priemonės. 271. Prieš naikinant cheminėmis priemonėmis aušinimo tvenkiniuose aukštesniąją vandens augmeniją ar neleidžiant vandeniui „žydėti“, būtina gauti aplinkos apsaugos institucijų leidimą. 272. Jeigu iš aušinančiojo vandens sistemose su aušintuvais ir ištaškymo įrenginiais išsiskiria nuovirų, eksploatuojantieji darbuotojai privalo daryti prapūtimus, rūgštinti, fosfatuoti vandenį arba taikyti kombinuotuosius metodus – rūgštinimą ir fosfatavimą, rūgštinimą, fosfatavimą, kalkinimą ir kitus. 273. Sieros arba druskos rūgštimi papildomai rūgštinant vandenį, šarminę atsargą vandenyje reikia išlaikyti ne mažesnę kaip 1,0–0,5 mg-ekv/l, o jei rūgštis leidžiama tiesiog į apytakinį vandenį, jo šarmingumą išlaikyti ne mažesnį kaip 2,0–2,5 mg-ekv/l. Naudojant sieros rūgštį apytakiniame vandenyje, sulfatų kiekis turi neveikti betono konstrukcijų ir turi neiškristi kalcio sulfatas. 274. Fosfatuojant cirkuliacinį vandenį, fosfatų (perskaičiuojant į PO3-4) turi būti 2,0-2,7 mg/l. 275. Naudojant oksilidendifosforinę rūgštį apytakiniame vandenyje, priklausomai nuo cheminės sudėties jos turi būti 0,25–4,0 mg/l. Prapūtimo vandenyje šios rūgšties kiekis ribojamas ribine leistinąja koncentracija iki 0,9 mg/l. 276. Jei apytakinio vandentiekio sistemose su aušinimo tvenkiniais išsiskiria nuovirų, keisti vandenį reikia tuomet, kai jo kokybė vandens šaltinyje yra geriausia. Jeigu negalima sumažinti iki reikiamo dydžio aušinančiojo vandens karbonatinio kietumo, pradedant eksploatuoti pirmąjį energetinį bloką būtina numatyti turbinų kondensatorių rūgštinio plovimo ir plaunančiųjų tirpalų valymo įrenginius. 277. Chloruojant aušinamąjį vandenį ir siekiant išvengti šilumos keitiklių užteršimo organinėmis nuosėdomis, ištekančiame iš kondensatoriaus vandenyje aktyviojo chloro turi būti 0,4–0,5 mg/l. 278. Siekiant išvengti aktyviojo chloro nusėdimo kanalų vandenyje, chloro tirpalą į aušinantįjį vandenį reikia įleisti viename ar dviejuose kondensatoriuose. 279. Apdorojant vandens augmeniją apytakinėje sistemoje su aušintuvėmis ir ištaškymo įrenginiais vario sulfatu, aušinamajame vandenyje vario sulfato turi būti 3–6 mg/l. Jei vanduo buvo apdorotas vario sulfatu, išleidžiant jį iš apytakinio vandentiekio sistemos reikia vadovautis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103). 280. Apdorojant vandenį vario sulfatu aušinimo tvenkiniuose tam, kad jis „nežydėtų“, vario sulfato turi būti 0,3–0,6, o apdorojant profilaktiškai – 0,2–0,3 mg/l. 281. Jeigu techninio vandentiekio sistemų įrenginiai (grotos, valymo tinklai, vandens paėmimo ir įsiurbimo, slėginių vamzdynų paviršiai) apauga moliuskais, kriauklėmis ar kitais bioorganizmais, reikia naudoti neapaugančias dangas, plauti karštu vandeniu, chloruoti (aktyvaus chloro turi būti 1,5–2,5 mg/l). Aušinantįjį vandenį, tiekiamą pagalbiniams įrenginiams, reikia periodiškai, kas 1,5 mėnesio, chemiškai apdoroti 4–5 parų nepertraukiamais ciklais. 282. Organizuojant techninio vandentiekio įrenginių ir aušinimo tvenkinių eksploatavimą, reikia įvertinti kitų ūkio šakų (vandens transporto, drėkinimo, žuvininkystės ūkio, vandens tiekimo) poreikius ir gamtos apsaugos reikalavimus. 283. Tiesioginio, apytakinio ar kombinuotojo vandentiekio ir aušinimo tvenkinių sistemose turi būti numatytos techninės priemonės, neleidžiančios susidaryti ižui vandens priimtuvuose. 284. Oras iš apytakinių vandens frontų šalinamas periodiškai, užtikrinant sifono aukščio sumažėjimą juose ne daugiau kaip 0,3 m, palyginti su numatytu projektavimo dokumentuose. 285. Apytakinio siurblio slėgis dėl sistemos užsiteršimo turi nesiskirti nuo projekte numatyto daugiau kaip 1,5 m. Dėl tarpelių tarp darbo rato menčių ir siurblio korpuso padidėjimo bei darbo rato menčių padėties identiškumo pakitimo, siurblių naudingojo veikimo koeficientas turi sumažėti ne daugiau kaip 3 %. 286. Eksploatuojant apytakines vandens aušintuves reikia užtikrinti: 286.1. optimalų garo turbinų įrangos veikimo režimą ekonomiškiausiomis vakuumo sąlygomis; 286.2. aušinimo efektyvumą, tenkinantį normines charakteristikas. 287. Vandens paėmimo ir išleidimo iš aušintuvių įrenginių optimalūs darbo režimai parenkami pagal grafikus, sudarytus atsižvelgiant į konkrečias meteorologines sąlygas ir elektrinės kondensacines apkrovas. 288. Padidėjus aušinančiojo vandens, ištekančio iš aušintuvės, vidutinei paros temperatūrai daugiau kaip 1 °C, palyginti su nustatyta norminėje charakteristikoje, reikia išaiškinti ir pašalinti nepakankamo aušinimo priežastis. 289. Aukštesniąją vandens augmeniją, atsiradusią tėkmės zonoje ar aušinimo tvenkinių sūkurių zonose, reikia sunaikinti biologinėmis arba mechaninėmis priemonėmis. 290. Kasmet pavasarį ir rudenį reikia apžiūrėti aušintuvių pagrindines konstrukcijas (bokšto, apsaugančio nuo apledėjimo prieangio, vandens gaudytuvo, drėkintuvo, skirstytuvo ir ventiliacijos įrenginių elementus) ir ištaškymo įrenginius. Pastebėtas skyles bokšto sienose, prieangio pasukamų skydų fiksatorių ir vandens ištaškymo skirstytuvo defektus būtina pašalinti. Esant aplinkos oro temperatūrai aukštesnei nei 0 °C, prieangio pasukamieji skydai turi būti pastatyti horizontaliai ir užfiksuoti. 291. Pažeistas metalinių konstrukcijų antikorozines dangas ir betono konstrukcijų apsauginį sluoksnį būtina atstatyti. Vandens baseinų, aušintuvių bokštų sienų lakštai turi turėti hidroizoliaciją. 292. Ne rečiau kaip du kartus per metus (pavasarį ir rudenį) reikia išplauti aušintuvių vandens paskirstymo sistemas ir ištaškymo baseinus. Užsiteršusius ištaškymo sistemų antgalius reikia išvalyti, o sugedusius pakeisti. Ne rečiau kaip kartą per 2 metus aušintuvių vandens surinkimo baseinus reikia išvalyti nuo dumblo ir šiukšlių. 293. Aušintuvų remontui naudojamos medinės konstrukcijos turi būti impregnuotos antiseptiku, o metalinės tvirtinimo detalės – padengtos nerūdijančiais metalais. 294. Nuo aušintuvų konstrukcijų reikia nuvalyti mineralines ir organines nuosėdas. 295. Kartą per parą reikia apžiūrėti, ar nereikia nuvalyti aušintuvių ir ištaškymo įrenginių groteles ir tinklus. Vandens patvanka juose turi būti ne didesnė kaip 0,1 m. 296. Eksploatuojant aušintuves ir ištaškymo įrenginius žiemą negalima leisti, kad aušinimo elementai, jų konstrukcijos ir gretimos teritorijos apledėtų. 297. Jeigu techninio vandentiekio sistemoje yra kelios lygiagrečiai veikiančios aušintuvės, tuomet žiemą, sumažėjus aušinamojo vandens kiekiui, dalį aušintuvių galima išjungti. Kad veikiančiose aušintuvėse neapledėtų drėkintuvas, drėkinimo intensyvumas turi būti ne mažesnis kaip 6 m3/h per 1 m2 drėkinamojo ploto, o iš aušintuvių išeinančio vandens temperatūra – ne žemesnė kaip 10 °C. 298. Siekiant išvengti greta esančių įrenginių, konstrukcijų ir teritorijos apledėjimo, ištaškymo įrenginiai žiemos metu turi veikti mažesniu slėgiu. Sumažėjus vandens kiekiui reikia uždaryti periferinius purkštuvus ir atjungti kraštinius vandens paskirstymo vamzdžius. 299. Mažinant aušinamojo vandens kiekį, sumažinamas slėgis purkštukuose, o dalis šilto vandens nukreipiama tiesiai į vandens surinkimo baseiną (prieš tai jo neataušinus). Iš ištaškymo įrenginio ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10 °C. 300. Žiemos metu trumpam atjungus aušintuvę ar ištaškymo įrenginį, kad nesusidarytų ledas baseine, reikia užtikrinti šilto vandens cirkuliaciją. 301. Laikinai neeksploatuojamų aušintuvių, turinčių medinių ar kitokių degiųjų konstrukcijų elementų, ventiliacijos langai turi būti uždaryti. Aušintuves reikia stebėti ir užtikrinti jų priešgaisrinės saugos reikalavimus. 302. Aušintuvių traukos bokštų metalinį karkasą su pritvirtintomis sienomis reikia detaliai apžiūrėti ne rečiau kaip kartą per 10 metų, gelžbetonines konstrukcijas – ne rečiau kaip kartą per 5 metus. 303. Šiluminių elektrinių techninio vandentiekio (ŠETV) hidrotechnikos statiniai ir įrenginiai eksploatuojami pagal šio skyriaus reikalavimus, įvertinant individualius, tik šiai elektrinei būdingus statinių ir įrenginių ypatumus: 303.1. ŠETV hidrotechnikos statinių ir įrenginių eksploatavimas turi užtikrinti vandens tiekimą į techninį vandentiekį bet kuriuo metų laiku. 303.2. ŠETV hidrotechniniams statiniams sudaromos statinių ir įrenginių eksploatavimo instrukcijos, kuriose turi būti šie dokumentai: 303.2.1. hidrotechnikos statinių išdėstymo planai ir eksplikacija, pagrindiniai hidrotechnikos statinių pjūviai; 303.2.2. statinių kontrolės matavimo aparatūros išdėstymo schemos; 303.2.3. statinių ir įrenginių paskirties aprašymai; 303.2.4. vandens šaltinio charakteristikos; 303.2.5. statinių stiprumo ir stabilumo ribiniai leistinieji rodikliai; 303.2.6. statinių ir įrenginių eksploatavimo tvarka. 303.3. ŠETV hidrotechnikos statiniams eksploatuoti turi būti paskirti darbuotojai, kurių veiklą reglamentuotų instrukcijos. 303.4. Įtekantis į ŠETV hidrotechnikos statinius vanduo turi tenkinti šiuos reikalavimus: 303.4.1. minimalus įtekančio vandens lygis turi būti ne žemesnis, kaip nustatyta projektavimo dokumentuose; 303.4.2. turi būti tikrinamas kanalų, tunelių ir vamzdynų pralaidumas; 303.4.3. turi būti prižiūrimi kanalų šlaitai, kad neapaugtų ir dėl to nesumažėtų vandens pralaidumas bei neblogėtų vandens kokybė; 303.4.4. jei siurblinėje yra 3–6 apytakiniai siurbliai, vienu metu galima nusausinti tik vieno apytakinio siurblio vandens paėmimo kamerą arba dvi negretutines kameras siurblinėse kameras, kur įrengta daugiau apytakinių siurblių. 303.5. Techniniam vandeniui paimti iš aplinkos turi būti gautas leidimas iš aplinkos apsaugos institucijų. IX. PATIKIMUMO REIKALAVIMAI ENERGETIKOS HIDROTECHNIKOS STATINIAMS IR ĮRENGINIAMS 304. Pagrindinis energetikos hidrotechnikos įrenginių patikimumo priežiūros uždavinys – tikrinti jų veikimo sąlygas, garantuoti patikimą, be avarijų ir ilgalaikį statinių darbą. 305. Priežiūra turi būti organizuota visiems šalies hidrotechniniams statiniams ir įrenginiams, neatsižvelgiant į tai, kam jie priklauso. 306. Techninės būklės įvertinimas atliekamas vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 1.12.03:2006, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-606 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.03:2006 „Hidrotechnikos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 1-28). 307. Hidrotechnikos statinių techninės būklės įvertinimo apžiūras kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. V. ELEKTRINIŲ BEI ŠILUMOS ŠALTINIŲ ŠILUMOS IR MECHANINIAI ĮRENGINIAI I. KURAS IR JO TRANSPORTAS 308. Eksploatuojant kuro ir jo transporto įrenginius reikia užtikrinti: 308.1. nuolatinį energetikos įmonės geležinkelio transporto darbą, mechanizuotą geležinkelio vagonų, cisternų, laivų ir kitų transporto priemonių iškrovimą nustatytu laiku ir vykdant atitinkamos transporto priemonės techninio eksploatavimo norminių dokumentų reikalavimus; 308.2. kuro priėmimą iš tiekėjų ir jo kiekio bei kokybės kontrolę; 308.3. kuro atsargų sandėliavimą; 308.4. nepertraukiamą kuro ruošimą ir tiekimą į katilinę ar kuro sandėlį. 309. Visų rūšių kuro, tiekiamo elektrinei, šilumą gaminančiai įmonei, kokybė turi atitikti galiojančių norminių dokumentų reikalavimus ir tiekimo sutarties technines sąlygas, kuriose turi būti nurodyta: 309.1. kietajam kurui – kuro markė, peleningumo grupė ir jo ribinė reikšmė, lakiųjų dalių kiekis, stambumo klasė ir maksimalus gabalų dydis, maksimalus drėgnumas durpėms – minimalus drėgmės kiekis, kietajam biokurui minimalus ir maksimalus drėgmės kiekis, kietajam biokurui bei durpėms – žemutinė degimo šiluma. Turi būti numatyta, kad kure nebūtų pašalinių priemaišų; 309.2. skystajam katilų kurui – kuro markė, užsiliepsnojimo temperatūra, ribinis sieros kiekis, o skystajam kurui, skirtam dujų turbinų įrenginiams, be to, ir drėgnumas, peleningumas, mechaninių priemaišų, vanadžio, natrio, kalio, kalcio kiekis; 309.3. dujiniam katilų kurui – žemutinė degimo šiluma, tankis, ribinis sieros, mechaninių priemaišų ir drėgmės kiekis; dujų turbinoms, skirtoms dujoms – papildomai degimo šilumos kitimo ribos; 309.4. branduoliniam kurui taikomi VATESI viršininko tvirtinamų teisės aktų reikalavimai; 309.5. gali būti nurodomi ir kiti rodikliai. 310. Elektrinėse ir katilinėse turi būti vykdoma viso gaunamo kuro, jo sunaudojimo gamyboje ir saugojimo sandėliuose apskaita pagal norminių dokumentų reikalavimus. 311. Tvarkyti traukinių eismą, pristatyti ir išvežti vagonus reikia pagal krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo, privažiuojamojo kelio prisijungimo ir eismo organizavimo norminius dokumentus. Šie dokumentai turi būti sudaryti atsižvelgiant į konkrečios elektrinės sąlygas, įvertinant projekte numatytą vagonų ir cisternų iškrovimo tvarką, remiantis krovinių pervežimo taisyklėmis. 312. Kuro iškrovimo ir šildymo įrenginių, kuro padavimo agregatų bei įrenginių, skystojo ir dujinio kuro ūkio kontrolės, automatinio ir distancinio valdymo aparatūra, technologinės apsaugos ir blokuotės, taip pat dispečerinio ir technologinio valdymo priemonės turi būti tvarkingos ir periodiškai pagal grafiką tikrinamos. II. KIETOJO KURO ĮRENGINIAI 313. Elektrinėse ir katilinėse privalo būti specialūs šildymo, mechaninio purenimo, vagonų vibravimo ir kiti įrenginiai, leidžiantys lengviau iškrauti kurą, ypač sušalusį, ir valyti geležinkelio vagonus. Stambių kuro gabalų bei sušalusių luitų trupinimo darbai ir pusvagonių angų uždarymas turi būti mechanizuoti, tam naudojant trupinimo ir frezines mašinas, diskinius krumpliaratinius trupintuvus, angų dangčių keltuvus ir kitus mechanizmus. 314. Eksploatuojant vagonų verstuvus, kuro šildymo ir purenimo įrenginius bei kitus įrenginius turi būti laikomasi geležinkelio vagonams išsaugoti skirtų norminių dokumentų reikalavimų. 315. Kuro šildymo įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal režimo lentelę. 316. Kuras sandėliuose turi būti laikomas pagal iškasamų anglių, degiųjų skalūnų ir frezerinių durpių laikymo atviruose elektrinių sandėliuose instrukcijas. 317. Kuro sandėlių įrenginiai turi būti visada paruošti dirbti jų vardiniu našumu. 318. Kietojo kuro ruošimo ir transportavimo į katilinę įrenginiuose kuras turi būti tinkamai sutrupintas, iš jo išvalytos priemaišos. 319. Draudžiama eksploatuoti kuro tiekimo įrenginius ir jei nėra arba yra netvarkinga įspėjamoji signalizacija, aptvarai ir stabdymo mechanizmai. 320. Visų rūšių akmens anglys ir skalūnai sutrupinami į iki 25 mm gabalus. Likutis rėtyje su 25 mm akutėmis turi būti ne didesnis kaip 5 %. 321. Kuro trupinimo kokybei užtikrinti pagal instrukciją turi būti periodiškai kontroliuojami ir reguliuojami tarpai tarp veleninių trupintuvų velenų, tarp plaktukinių trupintuvų ir (
13. ar)plaktukų ir atmušimo plokštės, ardelių ir sijos. 322. Iš tiekiamo į trupintuvus bei malūnus kuro prieš tai turi būti mechaniškai pašalintas metalas, skiedros ir šaknys. Metalo gaudytuvai turi būti nuolat įjungti ir sublokuoti su veikiančiu konvejeriu. 323. Neleidžiamas kuro padavimo trakto darbas, jeigu energetikos objektuose, turinčiuose dulkių ruošimo sistemos malimo ventiliatorius, plaktukinius ir vidutinės eigos malūnus, neveikia metalo gaudymo įrenginiai. 324. Nuolat turi veikti sugaudytųjų pašalinių daiktų mechaninio šalinimo sistema. 325. Kuro, paduodamo į konvejerius, purtytuvus, trupintuvus, skiedrų ir šaknų gaudytuvus, srautas turi būti tolygus. 326. Reikia naudoti priemones (šildymą, vibravimą, smulkmės sijojimą), kurios neleistų drėgnajam kurui užtepti purtytuvų ir trupintuvų. 327. Įtaisai, neleidžiantys kurui pakibti bunkeriuose ir latakuose (sienelių šildytuvai, pneumatiniai verstuvai, vibratoriai ir kiti), turi dirbti arba būti paruošti darbui. 328. Perpylimo mazgams sandarinti skirti trupintuvai ir kiti kuro padavimo trakto mechanizmai, konvejerių juostų ir būgnų valymo įrenginiai, noraginių mestuvų darbo elementai, taip pat dulkių surinkimo aspiraciniai įrenginiai ir priemonės (pneumatiniai, hidrauliniai ir putų dulkių rinktuvai) turi būti paruošti veikti ir periodiškai ne rečiau kaip kartą per savaitę tikrinami. Prireikus reikia pakeisti arba reguliuoti sandariklius, pneumatinių, hidraulinių ir putų dulkių surinkimo įrenginių purkštukus. 329. Reikia siekti, kad ant pastato konstrukcijų, patalpų viduje ir ant kuro padavimo įrenginių nesikauptų dulkės. Kuro padavimo mechanizmai turi būti kruopščiai sandarinami ir įrengti įtaisai, užtikrinantys kuro padavimo trakto patalpose oro švarumą, atitinkantį higienos normų reikalavimus. Kuro padavimo trakto patalpų oro užterštumas dulkėmis ir prireikus dujų kiekis (CO) turi būti kontroliuojamas vadovaujantis įmonės vadovo patvirtintu grafiku. 330. Dirbant su aspiratoriais turi būti užtikrintas norminis dulkių iš oro nusodinimas. 331. Patalpos ir įrenginiai valomi pagal grafiką mechanizuotai, dulkių siurbliais arba nuplaunant vandeniu. 332. Sujungiant ir remontuojant konvejerių juostas, negalima naudoti metalinių detalių. 333. Kuro sandėliai ir kuro padavimo trakto mechanizmai techniškai prižiūrimi ir remontuojami pagal įmonės vadovo patvirtintą grafiką. 334. Techninės priežiūros tvarka ir apimtis nustatoma pagal technologines instrukcijas. III. SKYSTOJO KURO ĮRENGINIAI 335. Skystojo kuro įrenginiai turi užtikrinti reikiamo slėgio ir temperatūros bei kuro kiekio padavimą katilams. 336. Skystojo kuro rezervuarams, vamzdynams ir jų garo „palydovams“ ar esant elektrinio šildymo įrangai turi būti sudaryti pasai. 337. Išpylus cisternas, visas mazutas iš išpylimo latakų turi būti išleistas ir latakai, kuriuose nėra grotelių, uždengti dangčiais. 338. Priėmimo ir (
14. ar)išpylimo įrenginių garotiekyje mazutui šildyti reikia palaikyti 8–13 kgf/cm2 (0,8–1,3 MPa) garo slėgį ir nuo +200 °C iki +250 °C garo temperatūrą. 339. Katilinėse, kuriose nėra nurodytųjų garo parametrų, gali būti naudojamas žemesnių parametrų garas. 340. Šildant mazutą, į 50–60 m3 talpos cisterną reikia paduoti ne didesnį 900 kg/h garo kiekį. 341. Mazutą (cisternose, latakuose ir priėmimo talpose) reikia šildyti iki normalų perpumpavimo siurblių darbą užtikrinančios temperatūros. 342. Aukščiausia mazuto temperatūra priėmimo talpose ir rezervuaruose turi būti +15 °C žemesnė už kuro užsiliepsnojimo temperatūrą, bet ne aukštesnė kaip +90 °C. 343. Įrenginiai (rezervuarai, vamzdynai ir kita) turi būti izoliuoti ir jų šiluminė izoliacija turi būti tvarkinga. 344. Mazuto rezervuarų techninė priežiūra vykdoma pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus. 345. Skystojo kuro liekanos, išvalius rezervuarus, latakus, priėmimo duobes, filtrus, mazuto šildytuvus ir kitus įtaisus, utilizuojamos vykdant Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių reikalavimus. Draudžiama liekanas laikyti energetikos objekto teritorijoje. 346. Pagal patvirtintą grafiką reikia atlikti: išorinę mazuto vamzdynų ir armatūros apžiūrą ne rečiau kaip kartą per metus, pasirinktiną armatūros reviziją – ne rečiau kaip kartą per 4 metus. 347. Tiekiamo mazuto į purkštuvus klampumas turi būti ne didesnis kaip: naudojant mechaninius ir garo mechaninius purkštuvus – 2,5 sutartinių klampumo laipsnių (16 mm2/s), naudojant garo ir rotacinius purkštuvus – 6 sutartiniai klampumo laipsniai (44 mm2/s). 348. Kuro filtrus reikia valyti (prapučiant garu, išvalant rankiniu arba cheminiu būdu), jeigu jų hidraulinis pasipriešinimas padidėja 50 %, lyginant su pradiniu (filtras švarus), esant skaičiuotajam našumui. 349. Valyti filtrą išdeginant draudžiama. Mazuto šildytuvai turi būti valomi sumažėjus jų šiluminiam našumui 30 %, lyginant su vardiniu. 350. Rezerviniai siurbliai, šildytuvai ir filtrai turi būti tvarkingi ir paruošti darbui. 351. Rezervinio siurblio jungimą automatiniais rezervo įjungimo (toliau – ARĮ) įrenginiais reikia bandyti pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 352. Ruošiamus remontui vamzdynus arba kitus įrenginius reikia patikimai atjungti nuo veikiančiųjų, nudrenuoti, o numatant atlikti darbus jų viduje – dar ir išvalyti garu. 353. Prieš naudojant kurą iš rezervuarų, kuriuose mazutas su padidintu vandens kiekiu buvo ilgai laikomas, reikia kurą rezervuare šildant gerai išmaišyti, kad į katilų kūryklas nepatektų išsisluoksniavęs vanduo mazute ir paimti mazuto pavyzdį drėgmei nustatyti. 354. Skystojo kuro siurblius reikia remontuoti pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per 3 metus arba siurblių gamintojų nurodytu periodiškumu. 355. Pagal patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, reikia tikrinti tiekiamo į katilinę deginti kuro temperatūros sumažėjimo ir padidėjimo bei slėgio sumažėjimo signalizacijos veikimą, valdymo pulte įrengtų distancinių kuro lygio, temperatūros rezervuaruose bei priėmimo talpose prietaisų parodymų teisingumą. 356. Mazuto pakaitalai priimami, saugomi ir ruošiami deginti pagal norminių dokumentų ir technologinių instrukcijų reikalavimus. 357. Tai atliekant būtina vykdyti šias sąlygas: 357.1. mazuto pakaitalai priimami suderinus prieš 5 paras su energetikos objekto vadovais; 357.2. kaip mazuto pakaitalas gali būti naudojamas skystasis kuras, turintis ne žemesnę kaip +45 °C užsiliepsnojimo temperatūrą. Gautą kurą, kurio užsiliepsnojimo temperatūra žemesnė, išpilti draudžiama; 357.3. vietoj mazuto negalima naudoti rūgščiųjų gudronų ir skystojo kuro rūšių, kurių klampumas didesnis nei 16 sutartinių klampumo laipsnių (118 mm2/
15. s)esant +80 °C temperatūrai; 357.4. naudojant mazuto pakaitalus reikia vykdyti papildomas priešgaisrinio saugumo priemones. IV. DUJŲ TURBINŲ ĮRENGINIŲ SKYSTOJO KURO PRIĖMIMO, LAIKYMO IR RUOŠIMO DEGINTI YPATUMAI 358. Neleidžiama, kad į išpilamą, laikomą ar tiekiamą deginti skystąjį kurą patektų vanduo. Jei išpylus kurą reikia garu valyti cisternas, tai vandens turintys garinimo produktai nuleidžiami į specialius mazuto sandėlio rezervuarus arba talpas. 359. Kurą reikia išpilti uždaruoju būdu. Išpylimo įtaisai, jų antikorozinė danga, vamzdynų garo „palydovai“, armatūra ir kita turi būti tvarkingi, neteršti kuro ir neleisti jam sustingti. 360. Technologinėje instrukcijoje turi būti nurodyta minimali ir maksimali skystojo kuro temperatūra rezervuaruose. 361. Iš rezervuarų į dujų turbinų įrenginį (DTĮ) tiekiamą kurą reikia imti iš viršutinių sluoksnių plaukiojančiais ėmimo įtaisais. 362. Kuro pavyzdžiai iš apatinių rezervuarų sluoksnių turi būti imami inventorizacijos metu ir prieš rezervuaro jungimą naudoti. Nustačius, kad kuras turi daugiau kaip 0,5 % vandens, vandens turintį sluoksnį, viršijantį neišimamą likutį, reikia nudrenuoti į specialius rezervuarus arba į mazuto sandėlio talpas. 363. Sumontuoti ar suremontuoti skystojo kuro vamzdynai turi būti prapūsti garu arba suslėgtu oru, chemiškai išplauti, pasyvuoti ir vėl išplauti dujų turbinų kuru, kurio kiekis turi būti 3 kartus didesnis negu sistemos tūris. 364. Kuro, paduodamo į dujų turbinų įrenginį, klampumas sutartiniais klampumo vienetais turi būti ne didesnis kaip: naudojant mechaninius purkštukus – 2 (12 mm2/s), naudojant oro (garo) purkštukus – 3 (20 mm2/s). 365. Mechaninės priemaišos iš skystojo kuro valomos pagal DTĮ gamintojų reikalavimus. Technologinėje instrukcijoje turi būti nurodytas slėgio iki ir po filtrų skirtumas, kuriam esant filtrus reikia valyti. 366. Saugomo ir tiekiamo deginti kuro ir jo priedų kokybės kontrolės periodiškumą, pavyzdžių ėmimo vietas ir kokybės rodiklius nustato technologinė instrukcija. 367. Jeigu deginamas DTĮ skystasis kuras turi korozijai chemiškai aktyviųjų elementų (vanadis, šarminiai metalai ir kiti) daugiau, negu leidžia galiojantys valstybės standartai ir techninės sąlygos, kuras elektrinėje ar katilinėje turi būti paruoštas pagal technologinę instrukciją (pašalintos natrio ir kalio druskos arba pridėta antikorozinių priedų). V. DULKIŲ RUOŠIMO ĮRENGINIAI 368. Eksploatuojant dulkių ruošimo įrenginius reikia užtikrinti, kad į kūryklos degiklius nepertraukiamai būtų pučiamas katilo apkrovimą atitinkantis anglies dulkių kiekis; anglies dulkės privalo būti nustatyto smulkumo ir drėgnumo. 369. Visos tiesioginio dulkių įpūtimo sistemos, esant 60–100 % vardiniam katilo našumui, privalo veikti. 370. Prieš jungiant dirbti naujai sumontuotą arba rekonstruotą dulkių ruošimo įrenginį, taip pat po remonto ar ilgo buvimo rezerve turi būti apžiūrėti ir patikrinti, ar veikia matavimo prietaisai, distancinio valdymo, apsaugos, signalizacijos, blokavimo ir automatikos įrenginiai. 371. Esant sugedusiai signalizacijai, apsaugos ar blokuotės sistemai, įrenginius įjungti ir eksploatuoti draudžiama. 372. Prieš jungiant sumontuotą arba rekonstruotą įrenginį nepriklausomai nuo smulkinamo kuro rūšies reikia atidaryti visas angas ir landas, kad galima būtų aptikti ir likviduoti visas galimas dulkių nusėdimo vietas ir kruopščiai jas apžiūrėti. 373. Vykdyti įrenginio vidaus apžiūrą reikia saugiai, pagal technologinės instrukcijos reikalavimus. 374. Kontrolinę įrenginio vidaus apžiūrą turi atlikti ir surašyti aktą speciali įmonės vadovo skirta komisija ne vėliau kaip po 2000 darbo valandų. 375. Kad ant įrenginių elementų nesikondensuotų drėgmė ir neliptų dulkės, dulkių ruošimo sistemas prieš jungimą reikia pašildyti pagal technologinės instrukcijos reikalavimus. 376. Dulkių ruošimo sistemos matavimo prietaisai, reguliatoriai, signalizacijos, apsaugos ir blokavimo įrenginiai turi būti tvarkingi ir įjungti. 377. Eksploatuojant dulkių ruošimo įrenginius reikia kontroliuoti: 377.1. nenutrūkstamą kuro tiekimą į malūnus; 377.2. nesusmulkintos anglies ir dulkių lygį bunkeriuose: neleisti, kad bunkeriuose kuro lygis būtų didesnis už viršutinį leistinąjį ir mažesnis už minimalų leistinąjį, nurodytą technologinėje instrukcijoje; 377.3. džiovinimo agento, išeinančio iš džiovinimo ir malimo įrenginių, temperatūrą, neleidžiant jai pakilti aukščiau 3 lentelėje nurodytų dydžių; 377.4. įrenginių guolių vibracijos lygį; 377.5. tepalo temperatūrą; 377.6. dulkių temperatūrą bunkeryje, neleidžiant visais darbo režimais jai pakilti aukščiau 3 lentelėje nustatytų ribinių dydžių; 377.7. apsaugos vožtuvų tvarkingumą; 377.8. izoliacijos būklę ir įrenginio elementų sandarumą (nedelsiant turi būti šalinami dulkių išpūtimai); 377.9. dulkių ruošimo įrenginio elektros variklių srovę; 377.10. džiovinimo agento slėgį prieš džiovinimo įrenginį ar malūną, prieš ir po malūno ir (
16. ar)ventiliatoriaus; 377.11. rutulinių būgninių ir vidutinės eigos malūnų pasipriešinimą; 377.12. įrenginio gale deguonies kiekį džiovinimo agente, džiovinant dūmų dujomis; 377.13. džiovinimo agento debitą tiesioginio įpūtimo sistemose su plaktukiniais ir vidutinės eigos malūnais; 377.14. dulkių smulkumą, išskyrus tiesioginio įpūtimo įrenginius. 3 lentelė. Dulkių ir dujų ir (
17. ar)oro mišinio temperatūra, + °C Kuras Tiesioginio dulkių įpūtimo įrenginys už separatoriaus, džiovinant Įrenginio su dulkių bunkeriu, džiovinant oru dūmų dujomis sistemos su plaktukiniais malūnais sistemos su vidutinio greičio malūnais sistemos su plaktukiniais malūnais sistemos su malūnais ir (
18. ar)ventiliatoriais oru* dūmų dujomis** Ekibastūzo anglis 210 150 – – 130 150 Liesoji anglis 180 150 – – 130 150 Kuznecko OC ir CC markės akmens anglis 130 130 180 – 80 130 Kitos akmens anglys 130 130 180 – 70 130 Trupininės anglys 80 – 150 150 – – Kansko-Ačinsko, Azeisko, Raičichinsko, Baškirijos rudosios anglys 80 – 180 220 70 120 Kitos rudosios anglys 100 – 180 220 70 120 Skalūnai 100 – 180 – – – Lignitai 100 – 180 – – – Antracitas nenormuoma _________________ * Mišinio temperatūra už malūno, džiovinant oru. ** Mišinio temperatūra už malūno, esant kitiems malūnų tipams – už separatoriaus, džiovinant dūmų dujomis SBM tipo malūnuose. 378. Sumontavus naujus dulkių ruošimo įrenginius arba juos rekonstravus, režimo kortelei sudaryti reikia paimti dulkių bandinius ir atlikti kitus matavimus. 379. Eksploatuojamų dulkių ruošimo įrenginių, turinčių dulkių bunkerį, dulkių smulkumo kontrolę reikia atlikti pagal bandinius, paimtus po ciklono. Jų paėmimo dažnumą nustato technologinė instrukcija. 380. Tiesioginio įpūtimo įrenginiuose dulkių smulkumą reikia kontroliuoti netiesioginiu būdu pagal džiovinimo agento, patenkančio į malūną, kiekį ir pagal separatoriaus reguliuojančiųjų įtaisų padėtį. 381. Oro siurbimą į dulkių ruošimo įrenginį reikia kontroliuoti ir dulkes šalinti pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. 382. Oro siurbimo į dulkių ruošimo įrenginį vertės turi būti ne didesnės už dydžius, pateiktus 4 lentelėje ir išreikšto sausojo džiovinimo agento, išmatuoto įeinant į įrenginį, kiekio procentais, neįskaitant išgarintos kuro drėgmės. 4 lentelė. Oro siurbimo į dulkių ruošimo įrenginį dydžiai Džiovinimo agento debitas, m3/h Dulkių sistemos su dulkių bunkeriais Tiesioginio dulkių įpūtimo sistema su malūnais ir (
19. ar)ventiliatoriais džiovinant oru ir dujų ir (
20. ar)oro mišiniu tais atvejais, jei prieš malūnus įrengti recirkuliacijos dūmsiurbiai džiovinant dujų ir (
21. ar)oro mišiniu, kai dujos paimamos iš dūmų, malūnui ir (
22. ar)ventiliatoriui sudarius trauką su rutuliniais būgniniais malūnais su kitų tipų malūnais su rutuliniais būgniniais malūnais su kitų tipų malūnais iki 50 30 25 40 35 40 51–100 25 20 35 30 35 101–150 22 17 32 27 30 daugiau kaip 150 20 15 30 25 25 383. Tiesioginio dulkių įpūtimo sistemose, džiovinant jas oru, oro įsiurbimo vertės nenustatomos, įrenginio sandarumas tikrinamas suslėgtu oru. 384. Atvirojo ciklo dulkių ruošimo (džiovinimo) įrenginiuose pagal grafiką turi būti kontroliuojama panaudoto džiovinimo ir (
23. ar)ventiliavimo agento valymo įtaisų būklė, taip pat kontroliuojamas ciklonų, filtrų, skruberių aerodinaminis pasipriešinimas. 385. Ne rečiau kaip du kartus per metus, taip pat po remonto reikia tikrinti, kaip efektyviai išvalomos dulkės iš panaudoto džiovinimo agento. 386. Dulkės iš bunkerių periodiškai pagal technologinę instrukciją išnaudojamos iki minimalaus lygio, kad nesusigulėtų. Atsižvelgiant į dulkių polinkį susigulėti ir savaime užsidegti, turi būti nustatytas ribinis dulkių laikymo bunkeriuose laikas. 387. Kiekvieną kartą išjungiant dulkių sistemą ilgesniam nei ribinis dulkių laikymo laikas, pereinant elektrinei ilgą laiką dirbti dujomis ar mazutu, taip pat prieš katilo remontą visas dulkes reikia sunaudoti, bunkerius apžiūrėti ir išvalyti. Draudžiama tiekti dulkes į neveikiančio katilo kūryklą. 388. Iš sraigtinių ir kitų dulkių transporto įrenginių, prieš juos išjungiant, dulkės turi būti šalinamos nuleidžiant jas į bunkerius. 389. Kuro, linkusio susigulėti ir savaime užsidegti, dulkės turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per 10 dienų nuleidžiamos iki minimalaus leistinojo lygio. 390. Pereinant ilgą laiką dirbti dujomis ir mazutu, katilo bunkeriai turi būti visiškai ištuštinti. 391. Siekiant palaikyti nustatytąją malūnų įkrovą, malūnai reguliariai papildomi 40 mm skersmens termiškai apdorotais rutuliais, kurių kietumas yra ne mažesnis kaip 400 vienetų pagal Brinelį. 392. Malūnų papildymo periodiškumas nustatomas remiantis sąlyga, kad faktinė rutulių įkrova sumažėtų ne daugiau kaip 5 % optimalios įkrovos. 393. Remontuojant malūną, mažesni kaip 15 mm skersmens rutuliai turi būti pašalinti. 394. Sistemingai pagal grafiką reikia tikrinti dulkių ruošimo įrenginių greitai susidėvinčius elementus (spragilus, spragilų laikiklius, šarvą, darbo ratus, velenus, tarpiklius) ir prireikus juos keisti arba remontuoti. Turi būti tvarkingi apsauginiai įtaisai, įrengiami greitai susidėvinčiuose ruožuose (dulkotiekių alkūnėse, separatorių latakuose ir kitur). 395. Dulkių ruošimo įrenginių patalpose leidžiama vykdyti tik sunkių ir didelių gabaritų nedirbančių įrenginių detalių suvirinimą nuvalius dulkes, laikantis Energetikos objektų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1999 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 80/121 (Žin., 1999, Nr. 22-631), reikalavimų. 396. Dulkių ruošimo įrenginių patalpos turi būti švarios, reguliariai valomos pašalinant dulkes nuo sienų, palangių, perdangų, laiptų, įrenginių paviršių ir kitų vietų, ant kurių gali susikaupti dulkės. Ypatingą dėmesį reikia skirti tam, kad dulkės nesikauptų ant karštųjų įrenginių paviršių. Patalpų valymas turi būti mechanizuotas, jo metu nesupurenamos dulkės. Jei valoma rankiniu būdu, būtina sudrėkinti dulkes smulkiai ištaškytąja vandens srove. Valymo grafiką reikia numatyti technologinėje instrukcijoje. 397. Nustumti arba gesinti patalpoje arba įrenginių viduje rusenantį židinį vandens srove, gesintuvu arba kitu būdu, galinčiu supurenti dulkes, draudžiama. 398. Naudojant kitų rūšių kurą, neįvardytą V skyriaus I ir II skirsniuose, jo ruošimo ir deginimo įrenginiams reikia taikyti tų įrenginių gamintojų reikalavimus. VI. GARO IR VANDENS ŠILDYMO KATILŲ ĮRENGINIAI 399. Katilai ir jų pagalbiniai įrenginiai turi būti įrengti pagal projektavimo dokumentus ir gamintojų bei Lietuvos Respublikos įrenginių priežiūros norminių teisės aktų reikalavimus. Katilų ir jų pagalbinių įrenginių eksploatacija turi būti vykdoma pagal gamintojo instrukcijas ir rekomendacijas. 400. Eksploatuojant katilų įrenginius reikia užtikrinti: 400.1. patikimą pagrindinių ir pagalbinių įrenginių darbą; 400.2. galimybę katilui veikti visame katilo gamintojo numatytame našumo reguliavimo diapazone ir reikalaujamais parametrais; 400.3. ekonomišką energetinių resursų naudojimą. 401. Sumontuotus katilus, kurių darbo slėgis 100 kgf/cm2 (9,8 MPa) ir didesnis, reikia chemiškai išplauti kartu su vandens ir garo vamzdynais ir kitais elementais. Sumontuotus katilus, kurių darbo slėgis mažesnis už 9,8 MPa, ir vandens šildymo katilus reikia šarminti. 402. Po cheminio plovimo arba šarminimo reikia naudoti priemones valytiesiems paviršiams apsaugoti nuo korozijos. 403. Prieš įkuriant katilą po remonto arba ilgai buvusį rezerve (3 paras), reikia patikrinti, ar pagalbiniai įrenginiai, kontrolės ir matavimo prietaisai, armatūra ir mechanizmų distancinio valdymo priemonės, automatiniai reguliatoriai, apsaugos, blokuotės ir operatyviojo ryšio priemonės tvarkingos ir paruoštos įjungti. Draudžiama įkurti katilą, jei jį išjungiančios apsaugos yra netvarkingos. 404. Katilui įkurti turi vadovauti pamainos vadovas arba vyresnysis mašinistas (katilo vyresnysis operatorius). Po katilo remonto įkuriant katilą turi dalyvauti katilą eksploatuojančio padalinio atsakingi darbuotojai. 405. Prieš įkuriant būgninį katilą, jį galima pripildyti tik deaeruotu maitinančiuoju vandeniu. 406. Tiesiasroviai katilai pripildomi maitinančiojo vandens, kurio kokybė privalo atitikti technologinės instrukcijos reikalavimus (priklausomai nuo maitinančiojo vandens apdorojimo schemos). 407. Pripildyti neatvėsusį būgninį katilą prieš įkuriant leidžiama, kai būgno viršaus metalo temperatūra ne aukštesnė kaip +160°C. 408. Jeigu kuriame nors būgno taške temperatūra aukštesnė kaip +140 °C, pildyti jį vandeniu hidrauliniam bandymui draudžiama. 409. Hidrauliniam katilo bandymui reikia naudoti chemiškai valytą ar su pašalinta druska vandenį. 410. Katilams, kurių projektavimo dokumentuose nenumatyti vandens ruošimo įrenginiai, katilo hidrauliniam bandymui galima naudoti chemiškai nevalytą vandenį. 411. Tiesiasroviai katilai turi būti pripildomi vandens, nuorinami, taip pat plaunami ruože iki įmontuotų į katilo traktą sklendžių, esant separatoriniam įkūrimo režimui, arba visame trakte, kai įkūrimo režimas tiesiasrovis. 412. Vandens debitas įkuriant katilą turi būti lygus 30 % vardinio. Kitoks įkūrimo debito dydis gali būti nustatytas tik pagal gamintojo arba technologinę instrukciją, pakoreguotą remiantis bandymų rezultatais. 413. Prieš įkuriant vandens šildymo katilą, tinklo vandens debitas turi būti nustatytas ir toliau katilui dirbant palaikomas ne mažesnis kaip minimalus leidžiamas gamintojo ir nustatomas kiekvienam katilo tipui. 414. Įkuriant blokinių įrenginių tiesiasrovius katilus, slėgis prieš įmontuotas į katilo traktą sklendes turi būti: 120–130 kgf/cm2 (11,8–12,8 MPa), jei katilų darbo slėgis yra 140 kgf/c